Lietuviai nedažnai tampa pagrindiniais veikėjais užsienio rašytojų kūriniuose. Romanas „Šengeno istorija“ – būtent toks. Vienas žinomiausių ukrainiečių rašytojų pasaulyje Andrejus Kurkovas (Андрей Курков) pasakoja apie lietuvius tėvynėje ir Europoje. Romanas apie tris jaunų lietuvių poras prasideda 2007 m. pabaigoje, kai Lietuva tapo Šengeno zonos nare. Bevizio režimo sienos jauniems, užsispyrusiems ir energingiems jaunuoliams reiškia ne tik daugybę naujų galimybių, bet ir klausimų, iššūkių bei atradimų.
2007 m. gruodžio 20 d. vakarą vienkiemyje prie Anykščių susirenka trys jaunų lietuvių poros, susipažinusios netoliese vykusiame muzikos festivalyje. Draugai laukia vidurnakčio, kuriam atėjus, Lietuva simboliškai pakels pasienio užtvarus į Lenkiją bei Latviją ir taps pilnateise bevizio judėjimo Europoje nare, Šengeno zonos dalimi. Neuždarytos valstybės sienos bičiuliams atvers jaudinančio laukimo, drąsių svajonių ir naujų galimybių kupiną nepažintą pasaulį.
Jiems į pagalbą skubės dar vienas romano veikėjas – keistokas, energingas senukas, prisistatantis Kukučio vardu. 2007 m. gruodžio 21 d. naktį Kukutis tapo pirmuoju žmogumi, Šeštokų pasienio punkte be paso perėjusiu Lietuvos–Lenkijos sieną. Jis klajoja po Europą ir stengiasi padėti lietuviams, svetimoje šalyje patekusiems į bėdą. „Šengeno istorija“ dedikuota būtent Kukučio kūrėjui – „didžiam lietuvių poetui“ Marcelijui Martinaičiui.
Andrejus Kurkovas – vienas žinomiausių šiuolaikinių Ukrainos rašytojų. Anglų, prancūzų, japonų, gruzinų ir lenkų kalbas mokančio, rusiškai rašančio intelektualo knygos leidžiamos daugybėje pasaulio šalių, o jo publicistiką, pasisakymus bei komentarus cituoja ir spausdina solidžiausi pasaulio laikraščiai. 1961 m. gimęs A. Kurkovas iki „Šengeno istorijos“ jau yra parašęs 20 knygų ir 8 filmų scenarijus.
Vieniems A. Kurkovas – šių dienų Bulgakovas, kitiems – ukrainietiškas Murakami.
The Guardian
Kaip suvokti akimirkas, keičiančias mūsų gyvenimus?
Kas iš mūsų nėra patyręs šiurpulingo sutapimo ar sulaukęs netikėtos, gluminančios įžvalgos, arba atsitiktinai šmėkštelėjusio stulbinamo ekstrasensorinio suvokimo akimirkos? Ar galime šiuos nutikimus laikyti paprasčiausiu sutapimu, o gal jie turi gilesnę prasmę?
Knygoje „Psichologijos Dao“ tyrinėjamas ryšys tarp prasmingų sutapimų ir mūsų intuityvaus žinojimo, kad esame gilios vienovės su visata dalis. Ją Rytų filosofai įvardija kaip Dao, o jungiškojoje psichologijoje vadinama sinchroniškumu. Susiedama Dao ir sinchroniškumo sąvokas dr. Bolen atskleidžia svarbius psichologijos ir misticizmo, dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių, vidinio ir išorinio pasaulio saitus.
Dao, arba vienijančio visatos principo, pagal kurį viskas pasaulyje yra susiję, patyrimas yra pagrindinių rytų religijų – hinduizmo, budizmo, konfucianizmo, daoizmo ir dzenbudizmo – pamatas.
Jean Shinoda Bolen
Palengvinkite sau gyvenimą išlavinę atmintį – pamirškite užmaršumą jau dabar!
Leiskitės į atminties kelionę drauge su Dominicu O’Brienu, aštuoniskart pasaulio atminties čempionato laimėtoju. Jūsų laukia tokios stotelės:
Pamažu, sulig kiekvienu ženklu, rodančiu, kad galiu susikurti neįtikėtiną atmintį, ėmiau tikėti ir pasitikėti savimi, o man prieš akis atsivėrė daugybė galimybių, – sako Dominic O’Brien.
Protas yra kaip bagažinė: jei tvarkingai sukrausime, tilps viskas, jei bet kaip – beveik nieko.
Augustus Williamas Hare’is ir Julius Charles’as Hare’is
Dominicas O’Brienas išgarsėjo visame pasaulyje, kai aštuonis kartus laimėjo Pasaulio atminties čempionatą ir net pergudravo Las Vegaso kazino, kur laimėjo daug pinigų prie Dvidešimt vieno stalo. Jo sėkmė paremta genialiomis paties sukurtomis ir ištobulintomis strategijomis.
Šioje knygoje D. O’Brienas atskleidžia vidinio atminties meistrystės pasaulio paslaptis.
Vaikystėje man buvo diagnozuota disleksija, o mano klasės auklėtojas pareiškė, kad gyvenime nedaug ko pasieksiu. Tiesą sakant, mokykloje į mane nebuvo dedama daug vilčių. Niekas tikrai nė nemanė, kad vieną dieną pasirodysiu Gineso rekordų knygoje dėl to, ką aplinkiniai vadina neįtikėtina atminties galia, ar kad tapsiu Pasaulio atminties čempionu – ir ne kartą, o visus aštuonis!
Dominic O’Brien