Alma littera

Svetlana Aleksijevič (g.1948 m.), baltarusių rašytoja ir žurnalistė, gimė Ukrainoje, gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje.

2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt.

„Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. 

2015 m. suteikta Nobelio literatūros premija „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.

Rašo rusų kalba. Jos knygos verčiamos ir leidžiamos daugiau nei dvidešimtyje šalių. Yra pelniusi daugybę tarptautinių premijų: Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“, prancūzų Mediči apdovanojimą ir kt.

„Černobylio malda“ (1997) – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. 

Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Naujasis Jolitos Herlyn romanas – ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.

„Jei ji nejaučia kaltės, tai gal ir sąžinės neturi? Ši mintis Vitai labai nepatiko, kūnas pašiurpo ir piestu ant rankų atsistojo gyvaplaukiai. Ji išsigando. Juk jei žmogus neturi sąžinės, tai neturi vidinio indikatoriaus, kas yra blogai, o kas gerai. Tačiau jei ji bijo būti žmogum be sąžinės, tai gal vis dėlto sąžinę turi? Tik ar ji, ta sąžinė, visų vienoda? Juk vieniems ji liepia atleisti priešams, o kitiems – kapoti jiems galvas. Ir ar sąžinė, tas vidinis teisėjas, gali egzistuoti be kaltės botago?“

2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke yra vienas talentingiausių, garsiausių ir geriausių Austrijos pokario rašytojų. Prestižiškiausią pasaulyje literatūros premiją Švedijos akademija kūrėjui paskyrė už „paveikius kūrinius, kurie, pasitelkus išradingą žodyną, tyrė žmogiškosios patirties paribius ir jos ypatingumą“.

Į Jungtines Amerikos Valstijas atvyksta jaunas austras, tikėdamasis Naujajame Pasaulyje užmiršti savo skaudžią praeitį – subyrėjusią santuoką. Tačiau vos po kelių dienų praeitis jį pasiveja: jaunuolis sužino, kad į Ameriką atkeliavo ir jo žmona. Vyrui leidusis į kelionę, jo buvusi sutuoktinė ima sekti iš paskos. Jų kelias nusitiesia nuo Portlando iki Los Andželo, nuo Filadelfijos iki Arizonos dykumų. Kas skatina moterį taip elgtis – meilė ar neapykanta? Vyras nėra tikras, ar nori sužinoti atsakymą. Šiame magiškame kūrinyje, pasakojančiame dviejų vienas kitą mylėjusių (tebemylinčių?) žmonių istoriją, susipina daugybė žanrų. Tai – ir kelionių knyga, ir trileris, komedija, drama, vesternas ir dar daugiau. Romanas taip pat yra ir meilės laiškas Amerikai: nuo kvapą gniaužiančių gamtos peizažų iki unikalių kultūrinių reiškinių, nuo šalies teikiamų galimybių iki joje slypinčių pavojų. Šaliai, kurioje galima rasti tiek visiškai naują laimingą gyvenimą, tiek susidurti su savo praeitimi, nuo kurios ir bandei pabėgti. Parašyta 1972 metais, knyga „Trumpas laiškas, ilgas atsisveikinimas“ laikoma vienu geriausių ir inovatyviausių autoriaus kūrinių.

1942 m. gimęs Peteris Handke – romanistas, dramaturgas, poetas, vertėjas, kino scenaristas ir režisierius, per savo gyvenimą apdovanotas bent dešimčia prestižinių literatūros ir teatro premijų, o jo kūryba skaitoma visame pasaulyje.

„Meistriškas autoriaus kalbos valdymas ir unikalus stilius, ypatingas bei pribloškiantis talentas.“

The San Francisco Chronicle

Kas sieja slogius pokario metus ir sovietmečio stagnaciją? Partizano likimą ir vaiką, iš kurio atminties ištrinta tautos istorija? Rūdžių ėdamą naktį ir naująjį rytą, kurio pažadas niekados nemiršta? Galbūt – niekas. Galbūt – viskas. Pirmuoju atveju nieko klausti nebereikia. O antruoju...Kiekvienas mūsų ilgisi žmogaus, į kurį norėtų būti panašus. Kad žinotų, kam atėjo ir dėl ko išėjo. Kad nebūtų vienas, eidamas slėniu tamsiuoju.

Renata Šerelytė  

Dvi romano pasakojimo gijos apima skirtingus praėjusio amžiaus dešimtmečius: paskutiniojo Aukštaitijos partizano istoriją ir istoriją vaiko, gimusio brandžiu sovietmečiu. Du labai nepanašūs likimai eina vienas šalia kito, savaip liudydami  meilės, ištikimybės, šeimos, tikėjimo ir didvyriškumo sampratas.

Renata Šerelytė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos prozininkių. Su partizano Antano Kraujelio gyvenimu ir veikla susijusiai medžiagai studijuoti ir knygai rašyti Lietuvos kultūros taryba 2018 m. jai skyrė individualią stipendiją.Paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, žuvusio 1965 metų kovo 17 dieną, palaikai 2019 m. vasarą buvo aptikti Vilniaus Našlaičių kapinėse, tų pačių metų rudenį perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.

IŠMOKIME SAVO VAIKAMS SUPRANTAMA MEILĖS KALBA PASAKYTI: „AŠ MYLIU TAVE.“Ilgametė abiejų autorių šeimų konsultavimo patirtis, iliustruojama konkrečiais pasakojimais, ir išmintingi patarimai padės išreikšti jausmus vaikui suprantama meilės kalba ir pateiks daug pasiūlymų, kaip būti geriems tėvams.

„Žmonių santykiai nuostabūs tuo, kad jie nėra statiški. Visada yra galimybė padaryti juos geresnius. Kuriant artimesnius santykius su savo mažyliu, paaugliu ar suaugusiu vaiku gali prireikti nugriauti sienas ir pastatyti tiltus – tai labai sunkus, bet atpildą suteikiantis darbas.“Gary Chapmanas, Rossas Campbellas

„Penkios vaikų meilės kalbos“ – tai meilės kalbų kursai tėvams, mokytojams ir kitiems žmonėms, mylintiems vaikus ir dirbantiems su jais.Knygos autoriai – dr. Gary Chapmanas, parašęs bestselerį „Penkios meilės kalbos“, ir jo ilgametis kolega, 37 metus dirbęs psichiatrijos srityje, dr. Rossas Campbellas.

ESI TOBULAS.ESI GERIAUSIAS.AR ESI LAIMINGAS?

Septyniasdešimt antrieji Sistemos įkūrimo metai. Genetikos inžinerija padalijo visuomenę į dvi griežtai atskirtas klases: į TOBULUOSIUS, kurių genai nuolat gryninami dirbtiniu būdu, ir į NETOBULUS  žmones, kurie yra gimę iš moters ir priversti dirbti juodžiausius darbus. Artėja didžiai laukiama akimirka: tuoj prasidės DTR, įspūdingas talentų šou, kurio metu bus išrinktas geriausias Tobulasis visoje Sistemoje. Tarp atrinktų dalyvių yra ir trys jaunuoliai: Eira T, graži ir įžūli, įpratusi visada pirmauti; Matis T, kandus ir savimi nepasitikintis, norintis pateisinti neįmanomus tėvo lūkesčius; Adonis T, ramus ir ryžtingas, privalantis laimėti bet kokia kaina. Sėkmė – tai jų genuose įrašytas likimas. Vis dėlto kiekvienas iš jų saugo didžiulę paslaptį. Drauge jie atras tikrąją tobulumo kainą ir suvoks, ką tenka paaukoti dėl laisvės.

„Jei tau ši vieta ką nors reiškia, jei šios gatvės ir kalnai tau priklauso, nebijok čia likti.“Kai prasideda karas arba potvynis, žmonės dažniausiai palieka gimtuosius namus ir bėga kur akys mato. Tačiau Trina pasirinko kitą kelią. Gimusi ir užaugusi Italijai priklausančiose vokiškose Pietų Tirolio žemėse ji atlaikė skaudžius diktatoriaus Benito Musolinio fašistinio režimo kirčius, nesitaikstė su vokiečių nacionalistais, nepabūgo ir italų valdininkų, siekiančių paversti jos mylimą miestelį dirbtiniu ežeru. Kovos įrankiu Trina renkasi pasakojimą, kuriame sutelpa ne tik skausmingi vietos gyventojų išgyvenimai, bet ir jos asmeninės dramos. Gyvenimo negandų užgrūdinta moteris skiria savo atsiminimus pradingusiai dar prieš karą dukteriai. Tikėdama, kad vieną dieną ši sugrįš namo, Trina stengėsi perteikti gimtinės istoriją, įprasminti jaunystės idealus ir išsaugoti brangiausių žmonių atminimą.

Marco Balzano sako, kad parašyti šį romaną jį įkvėpė tikra Pietų Tirolio miestelio Kurono istorija. Po karo pastačius užtvanką, miestelis buvo užtvindytas, ir šiandien tik kyšanti iš dirbtinio ežero bažnyčios varpinė mena jame gyvenusių žmonių praeitį. Iki šiol mokytoju dirbantis autorius, kurio kūriniai yra pelnę prestižines literatūrines premijas, mums pateikia ne tik mažos bendruomenės istoriją didžiųjų istorijos kataklizmų epochoje. Jis meistriškai piešia paprastos moters, pasiryžusios priešintis pasaulio likimą lemiančioms jėgoms, drąsą ir tvirtybę. 

Nuotrauka buvo iš kito laikmečio. Nespalvota, nučiupinėta, joje jauna pora prie Milano katedros. Juodaplaukė moteris atrodė visai kaip aš. Jaučiausi lyg žiūrėčiau į veidrodį.Tai Džuljeta, – tarė jis, – tavo senelė.

2014-ieji. Miunchenas. 36-erių mados dizainerės Julijos gyvenime pagaliau taip lauktas pakylėjimas – po ilgo ir alinančio darbo ją ir jos sukurtus drabužius pamato Milanas! Tačiau į moters gyvenimą įsiveržęs vyras apverčia jos pasaulį aukštyn kojomis.

Narstydama savo giminės likimą, Julija seka tragiškos meilės istorijos, prasidėjusia dar 1954-aisiais, liniją. Net ir po daugelio metų justi, kad ši jautri šeimos drama tebepulsuoja aistra, kad joje būta apgavysčių ir nuoskaudų. O kartais viena gyvenimo klaida veda prie kitos. Tačiau kur glūdi pirmo neteisingo sprendimo šaknys ir ar galima išrauti su šaknimis viską – tėvynę, namus, mylimus žmones ir galiausiai tiesą, kad ir kokia skaudi ji būtų?

Daugiasluoksnis romanas, pasakojantis apie kelis dešimtmečius besitęsiančią italų ir vokiečių šeimos istoriją, kupinas realių faktų, svajonių, neblėstančios meilės, išdavysčių, paslapčių ir didžių pasiaukojimų.

Danielis Speckas pasiima mus į ilgą kelionę po Italiją ir Vokietiją, ir po kelių puslapių nebesinori sustoti.

Jan Weiler

Niekada neišduokite savo svajonių, kad ir kokios senos jos būtų...

Žurnale aptikusi kulinarijos kursų Toskanoje reklamą, Greisė Barton neatsispiria pagundai ir išleidžia šiai kelionei visas santaupas. O juk ji tokia drovi ir nedrąsi, jau beveik keturiasdešimt metų nekelia kojos iš namų! Ši kelionė – didžiausia staigmena Greisės dukteriai Karinai, kuri taip užsiėmusi verslo reikalais Londone, kad nei aplanko vienišą motiną, nei skiria bent kiek dėmesio paauglei dukrai Anastasijai. Jos visos trys taip susvetimėjusios, kad viena kitos beveik nė nepažįsta. Vis dėlto Karina su dukra ryžtasi lydėti Greisę į nuostabaus grožio Koladoro miestelį, įsikūrusį ant kalno aplink pilį, į kurią jos savininkas paslaptingasis grafas Tankredis Basanelis yra priverstas už pinigus įsileisti svečių.

Viskas pasirodo besą kitaip, nei atrodė. Greisė atskleidžia seną paslaptį iš ankstesnio savo gyvenimo, kai dar nebuvo ištekėjusi. Ji prisimena praeitį: prarastą meilę ir šiurpią tragediją, kuri į šipulius sudaužė visą jos pasaulį ir parvijo atgal į Angliją. Ar Italijos žemės kerai padės atsigauti jos dvasiai ir padrąsins iš naujo atverti širdį?

Rašytoja šioje knygoje seka įstabią istoriją apie prarastą ir atgautą meilę, apie neįtikėtiną gamtos grožio galią atgaivinti sudiržusias širdis.

„Santa Montefiore yra tiesiog neprilygstama romantinių istorijų kūrėja. Visa, ką ji rašo, kyla iš pačios širdies.“

1951 m. Paryžiuje gimęs Pjeras Lemetras (Pierre Lemaitre) kaip rašytojas debiutavo tik sulaukęs 55-erių. Bet jau pats pirmasis, 2006-aisiais išleistas, jo romanas „Travail soigné“(„Kruopštus darbelis“) sulaukė palankių atsiliepimų ir skaitytojų dėmesio ne tik tėvynėje, bet ir kitur. O didžioji šlovės valanda išmušė 2013 m. lapkritį, kai būtent už šį romaną, kurį laikote rankose, P. Lemetras buvo apdovanotas prestižiškiausia Prancūzijos literatūros Gonkūrų premija. Pagal šį romaną 2017 m. Prancūzijoje sukurtas ir to paties pavadinimo itin sėkmingas filmas.

Pirmojo pasaulinio karo mėsmalę išgyvenę ir jos visiems laikams susieti Alberas ir Eduaras grįžta namo tikėdamiesi kitokio gyvenimo. Deja, netrukus paaiškėja, kad Prancūzija šlovina tik savo mirusiuosius, tuo pat metu patogiai užmiršdama išgyvenusius. Apstulbinti, sukrėsti ir nusivylę vaikinai gali tik bejėgiškai stebėti, kaip tėvynė nusisuka nuo jų, bet dosniai apdovanoja jiems kare vadovavusį niekšišką, įžūlų ir jokių skrupulų neturintį leitenantą Pradelį. Vis dėlto Alberas ir Eduaras lengvai pasiduoti neketina. Jųdviejų sugalvotas genialus planas iki pat širdies gelmių sukrečia sterilią Prancūzijos visuomenę, atskleidžia žmonių dviveidystę ir, negana to, atneša vaikinams nemenką turtą. Su liūdnu pasitenkinimu pasimėgavę savo veiksmų sukeltu poveikiu bei pokyčiais, Alberas ir Eduaras nutaria išvažiuoti iš Paryžiaus. Bet netrukus supranta, kad taip paprastai praeities atsikratyti neįmanoma.Tai ironiškas ir skausmingas romanas, atradęs puikų balansą tarp sunkių temų ir juodojo humoro. Jame per košmariško, beprasmiško karo prizmę jautriai ir įtaigiai kalbama apie universalius, visiems laikams būdingus dalykus: žmogiškumą, sąžiningumą, niekšiškumą, draugystę, gebėjimą išgyventi, viltį ir meilę.

„P. Lemetro romanas – reta tragizmo ir komiškumo sintezė, žavinti tiek stiliaus meistriškumu, tiek puikiausio detektyvo vertais siužeto posūkiais.“

the independent