Audioknygos

„Krūtinėje suliepsnojo apmaudo ir susierzinimo laužas.
Per Stelą Alonzo aš tampu silpnas, ir man tai labai nepatinka.“

Velnias tobulai nulietu kostiumu. Tik taip daugelis galėtų apibūdinti vienos sėkmingiausių apsaugos bendrovių vadovą ir prabangaus daugiabučio „Miražas“ savininką Kristianą Harperį. Visad pasitempęs, niūraus, lyg iš akmens išskaptuoto veido Kristianas tiksliai žino, ko ir kada jam reikia: jokių sprendimus ribojančių moralinių normų, jokių nepatikimų žmonių jo aplinkoje ir jokių gyvenimą komplikuojančių romaniūkščių. Tačiau yra viena moteris, kuri jam neduoda ramybės ir nuolat veržiasi į mintis. Ir ji, lyg tyčia, gyvena bute tiesiai po jo ištaigingais apartamentais...

Miela, jautraus būdo Stela Alonzo nepakluso tėvų valiai siekti rimtos karjeros ir nusprendė eiti savo keliu – dirbti mados srityje. Blaškantis tarp kelių darbų, jai nuolat stinga laiko net paprasčiausiam poilsiui, o ką jau kalbėti apie romantiškus pasimatymus... Tačiau vieną vakarą iš praeities pasiviję šešėliai Stelą pastūmėja pagalbos ieškoti vieno grėsmingiausių jai žinomų vyrų glėbyje: pavojais ir geismu žaižaruojančių akių Kristianas Harperis, regis, yra vienintelė ir patikimiausia išeitis. Keista, tačiau prie to bauginančio vyro Stela jaučiasi ne tik saugi, bet ir pagaliau galinti būti savimi.

Tik niekas nėra taip paprasta. Sudarę abiem naudingą sandorį Stela ir Kristianas turi daug paslapčių, kurių nevertėtų žinoti nė vienam mirtingajam. Ir kai šios ima lįsti į paviršių, jųdviejų pasaulis verčiasi aukštyn kojom...  

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas melas“ – ketvirtoji serijos „Twisted“ knyga.

„Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.“

Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.

Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.

„„Nordic noir“ žanro meistras J. Nesbø šiame puikiai suręstame, tamsiu humoru persmelktame trileryje nukreipia žvilgsnį į Amerikos Vidurio Vakarus ir nagrinėja ginklų kontrolės, policijos korupcijos ir psichologinių traumų problemas šių dienų Mineapolyje... Skaitytojai ir skaitytojos gali būti tikri, kad atsidurs puikaus pasakotojo rankose.“

Publishers Weekly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Vilko valanda“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2025 m., o 2026 m. laimėjo prestižinį „The Riverton Prize“ apdovanojimą, kasmet skiriamą geriausiam norvegų kriminalinės literatūros kūriniui.

Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

„Sunkiausia ne išmokti paduoti ar smūgiuoti iš viršaus, o sugebėti atsitraukti. Galiausiai visada laimi. Tada pralaimi. Ir vėl laimi. Lygiųjų nebūna. Toks yra gyvenimas tų, kurie mušinėja tą mažą geltoną kamuoliuką“, – knygoje pasakoja Amerikos lietuvis, teniso žvaigždė Vitas Gerulaitis, pravarde Brodvėjaus Vitas. 1978 m. jis tapo trečiąja pasaulio rakete, bet už didelę širdį ir pasiutusius nuotykius tarp tenisininkų buvo laikomas pirmuoju. Nepataisomas vilioklis šviesiomis garbanomis, legendinio klubo Studio 54 nuolatinis lankytojas buvo laisva siela; visgi laisvė Vito rankose neretai virsdavo chaosu. Vitas Gerulaitis tragiškai žuvo sulaukęs vos keturiasdešimties. Prancūzų sporto žurnalistas Florianas Gazanas biografiniame romane suteikia Vitui Gerulaičiui šansą pirmuoju asmeniu papasakoti savo amerikietiškos svajonės istoriją. „Brodvėjaus Vitas“ – meilės laiškas Vito veržlumui ir aistrų kupinam aštuntojo dešimtmečio tenisui.

Vaikystėje mane lydėjo teniso aukso amžiaus čempionai: Borgas, McEnroe, Connorsas ir Vitas Gerulaitis. Tenisininkai negalėjo vienas kito pakęsti, bet Vitą mylėjo visi. Jis buvo mažiausiai žinomas, laimėjęs mažiausiai turnyrų, bet įdomiausias, labiausiai jaudinantis, jo gyvenimas – ir koks gyvenimas! – pranoko tenisą.

– Florian Gazan, knygos autorius

Dvi, atrodo, labai skirtingos planetos: profesionalus tenisas ir pramogų pasaulis. Pirmasis – su savo rutina, režimu, atsidavimu ir aukomis. Antrasis – pilnas meno ir scenos žvaigždžių, šėlsmo bei pagundų. Ir jas puikiai apjungusi gija – Vitas Gerulaitis, geriausias visų laikų lietuvių kilmės tenisininkas, Didžiojo kirčio turnyro Australijoje nugalėtojas ir laukiamiausias svečias karščiausiuose Niujorko naktiniuose klubuose. Puikus skaitinys tiems, kurie myli tenisą. Ir puiki galimybė visiems bent kiek labiau pažinti Lietuvos liūtą, kuris pasaulyje vis dar žinomas geriau nei Lietuvoje.

– Tomas Ganusauskas, teniso tinklalaidės „13 geimas“ vedėjas

Florian Gazan – prancūzų autorius, radijo ir televizijos laidų kūrėjas, sporto laidų vedėjas ir teniso fanas. Brodvėjaus Vitas. Pašėlęs tenisininko ir vakarėlių liūto Vito Gerulaičio gyvenimas (Broadway Vitas: La Vie Folle De Vitas Gerulaitis, tennisman et roi de la nuit, 2023) – biografinis romanas apie Amerikos lietuvį Vitą Gerulaitį, sukurtas remiantis sportininko archyvais.

„Nelengva gyventi kiekvieną akimirką suvokiant mirtį. Tarsi bandytum žiūrėti tiesiai į saulę: ilgai negali ištverti. Kadangi negalime gyventi sustingę iš baimės, susikuriame būdų, kaip susilpninti mirties siaubą.“

Kaip atpažinti užslėptą mirties baimę?

Ką daryti, kad ji mūsų neparalyžiuotų?

Kaip elgtis, kad susitikimas su mirties baime nesunaikintų gyvenimo tikslo, o pabudintų visaverčiam gyvenimui?

Knygoje „Žiūrėti į saulę“ egzistenciniai klausimai nagrinėjami pasitelkiant tiek antikos filosofus, tiek garsius šiuolaikinės psichologijos atstovus, tačiau pabrėžiant svarbią tiesą – gydo ne teorija ar idėjos, o žmonių tarpusavio santykiai.

Irvinas D. Yalomas – amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai išsiskiria moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu – savybėmis, įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. „Žiūrėti į saulę“ – devintoji autoriaus knyga, išleista lietuvių kalba.

Harvardo profesorius Arthur C. Brooks ir legendinė JAV televizijos laidų vedėja Oprah Winfrey kviečia kartu leistis į laimės paieškas knygoje „Kurk gyvenimą, kokio trokšti“ (Built the Life You Want, 2023). Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir ilgamete patirtimi, jie pataria, kaip susikurti keturis asmeninės laimės ramsčius: šeimą, draugystę, darbą ir tikėjimą; dalijasi ilgai kaupta asmenine išmintimi, taip pat kitų žmonių, kurie džiaugiasi gyvenimu nepaisant visų nesėkmių ir sunkumų, liudijimais; atskleidžia, kokie svarbūs yra emocijų valdymo įrankiai.

Bestseleriu tapusi knyga – išties veiksmingas planas, siekiant laimingesnio gyvenimo. Ją perskaitę, sužinosite:

    kaip valdyti savo emocijas, kad jos nenulemtų jūsų požiūrio ir elgesio;

    kaip stiprinti šeimos ryšius, valdyti lūkesčius ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą;

    kaip kurti ir išsaugoti draugystes bet kuriame amžiuje;

    kaip susikurti jūsų gyvenimo būdą atitinkantį požiūrį į darbą;

    kaip atrasti vidinę ramybę, naudojant dvasines praktikas.

Oprah Winfrey, JAV televizijos žvaigždė  

Sėkmę gyvenime lemia ne tai, kiek žinai teisingų atsakymų, o kiek užduodi gerų klausimų: ką reiškia gerai gyventi – man, o ne pagal kieno nors kito modelį – ir kaip tai padaryti? Ko iš tiesų verta siekti? Ką galiu pasiūlyti ir kaip galiu pagelbėti kitiems? Kokių pamokų galiu išmokti iš savo patirčių, ypač pačių sunkiausių? Kaip geriausiai išnaudoti savo ribotą laiką šioje žemėje?

„a) negalvojant

galvoti

ko nereikia

galvoti

b) nematant

matyti

ko nereikia

matyti“

Šie žodžiai iš Marcelijaus Martinaičio eilėraščio „Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės“ bene geriausia atspindį įvairialypį literatūrinį Kukučio personažą. Jis – įvairus, visur suspėjantis, parašantis apie savo gimimą ir savo mirtį, pardavinėjantis Raseinių turgaus aikštėj, kai kur vaizduojamas kaip vienaakis, vienakojis ir pusiau apakęs, spalvingas, galintis sau leisti kalbėti temomis, kurios viešojoje erdvėje buvo laikomos tabu.

„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotinės, totalios cenzūros. Kukučio personažas leido laisviau kalbėti Ezopo kalba, atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos. 

Greičiausiai ne vieno galvoje skamba maestro Vytauto Kernagio balsu įdainuoti „Kukučio baladžių“ fragmentai. Audioknygoje Kukutis prabyla aktoriaus Jokūbo Bareikio balsu.

„...Kas tas Kukutis, ar aš įsivaizduoju jo veidą, akis, eiseną? Ne, kai tik mėginu tai padaryti – jis jau ne Kukutis. Jis man pačiam gyvas dėl to, kad jo nėra, kad jo mirtis niekuo nesiskiria nuo gyvenimo, o bet kurioj situacijoj, pačioj pavojingiausioj, jis gali tiesiog pajuokauti. Jam nutinka keisčiausių dalykų: jis veikia čia gyvas, čia miręs, įsitraukia į šio pasaulio amžiaus pasaulinius įvykius ar svarsto Žuveliškių kaimo reikalus. Jis yra menamas, jau praeities personažas, todėl jo santykis su naujesniais reiškiniais labai savotiškas.

Mane domino ne tiek šio personažo konkretūs bruožai, kiek tam tikra paradoksali liaudiška galvosena, kurios tiek daug yra žemaičių sakmėse bei melo pasakose. Niekas pasauly nėra praėjęs pro įdėmias mūsų liaudies žmogaus akis, daug kur jis pats yra dalyvavęs kaip ir Kukutis. Noriu papasakoti ir savo „atsiminimus“ apie karą, vokiečių okupaciją, apie įvairias socialines permainas, kurias kažkada pajutau per sakmes, liaudies žmonių galvoseną.“

1977 m. Marcelijaus Martinaičio tekstas pirmajam „Kukučio baladžių“ leidimui.

Pakeisti orų neįmanoma, tačiau dr. Kari Leibowitz knyga „Kaip prisijaukinti žiemą“ padės iš esmės pakeisti žiemos patirtį. Remdamasi savo išsamiais doktorantūros tyrimais, patirtimi Trumsėje ir įžvalgomis iš viso pasaulio kultūrų, autorė siūlo praktinių, suprantamų ir lengvai įgyvendinamų patarimų, kaip žiemą paversti laukiamu, džiaugsmingu ir maloniu metų laiku, užuot nekantriai laukus, kol ji pasibaigs.

Įkvėpimo, kaip jaukiai ir turiningai praleisti žiemą, verta pasisemti iš Trumsės gyventojų, kurie gyvena vienovėje su gamta, prisitaiko prie kelis mėnesius trunkančios poliarinės nakties ir sulėtinę tempą daugiau ilsisi; iš japonų, mėgstančių mirkti garuojančiose onseno voniose, kurios gerina miegą ir mažina širdies smūgio riziką; iš Luiso salos gyventojų, puoselėjančių bendruomenės ryšį susibūrimais prie tamsoje liepsnojančių laužų.

Veiksmingos strategijos, kaip ugdyti palankią žiemos mąstyseną, padės ne tik drąsiai pasitikti pilkus, šaltus metų mėnesius, bet ir tamsesnius bei sunkesnius gyvenimo laikotarpius.

***

Dr. Kari Leibowitz yra tarptautiniu mastu pripažinta sveikatos psichologė, rašytoja ir pranešėja, psichologijos mokslų daktaro laipsnį įgijusi Stanfordo universitete. Kaip JAV ir Norvegijos Fulbraito stipendininkė ji gyveno į šiaurę nuo poliarinio rato – Trumsėje (Norvegija), – kur žiemą saulė nepakyla du mėnesius, ir stebėjo, kaip vietiniai žmonės geba ne tik priimti šį tamsų metą, bet ir juo mėgautis. Kari veda seminarus visame pasaulyje apie mąstysenos galią, jos rašiniai buvo publikuoti „The New York Times“, „The Atlantic“ ir „The Washington Post“, o jos darbus aprašė „The Guardian“, CNN, „National Geographic“, „Forbes“, BBC ir „New Scientist“.

Irvin D. Yalom - amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai pasižymi moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu - savybėmis,   įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. Rašytojas yra sukūręs keletą grožinės literatūros kūrinių, pats juos vadina „mokomaisiais romanais“, tarp kurių „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“ ir „Spinozos problema“.

Psichoterapeutas Julius sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę – Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl susitikęs su buvusiu pacientu, Julius sužino jį tapus didžiojo XIX a. filosofo A. Šopenhauerio sekėju.

Intriguojančio siužeto romane įtaigiai atkuriama psichoterapijos grupės erdvė, gilinamasi į egzistencines mirties, vienatvės, laisvės, prasmės temas, atskleidžiama psichoterapijos ir filosofijos sąveika.

Knyga patiks visiems, besidomintiems psichologija, o ypač psichoterapija.

***

„Julius posakių apie mirtį žinojo ne mažiau už kitus. Jis pritarė stoikams, tvirtinusiems: „Vos gimę mes pradedame mirti“, Epikūrui, kuris samprotavo: „Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?“ Kaip gydytojas ir psichoterapeutas, jis šnabždėdavo šiuos paguodos žodžius mirštantiems pacientams į ausį. Jis tikėjo, kad šie niūrūs apmąstymai padeda pacientams, tačiau niekada nemanė, kad jie galėtų turėti ką nors bendra su juo. Taip buvo iki tos klaikios akimirkos prieš keturias savaites, kuri pakeitė jo gyvenimą“.

Geštalto psichoterapija – tai ne technikų ar instrumentų rinkinys. Tai gyvenimo būdas, gyvenimą keičianti filosofija ir praktika. Pagrindinis šios psichoterapijos tikslas – padėti žmogui atrasti kontaktą su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu.

Brigita Kaleckaitė, geštalto psichoterapeutė, supervizorė, Vilniaus geštalto instituto įkūrėja  

Tūkstančiai psichoterapeutų sėkmingai susipažino su svarbiausiais geštalto praktikai reikalingais įgūdžiais perskaitę Phillo Joyceʼo ir Charlotteʼės Sills knygą „Geštalto praktika: konsultavimas ir psichoterapija“ (2018). Tai viena svarbiausių ir aiškiausiai parašytų knygų apie geštalto terapiją, suprantamų tiek studentui, tiek patyrusiam specialistui. Pirmą kartą ji išleista 2001 m. Nuo tada leidinys kas kelerius metus papildomas ir atnaujinamas.

Jūsų rankose jau ketvirtasis papildytas leidimas, kuriame autoriai pateikia naudingų patarimų visam terapijos procesui, aprašo, kaip organizuoti terapijos sesiją, sukurti darbinį aljansą, įvertinti pacientą ir parinkti terapijos kryptį, valdyti riziką ir sudėtingus atvejus, dirbti per superviziją bei taikyti mokslinių tyrimų metodus.

„Didžiausias mūsų troškimas – praverti kiautą, kuriame taip rūpestingai užsidaro berniukai, ir leisti pažvelgti į tai, kas vyksta jų širdyse ir galvose. Jei mums pavyks, tikimės, kad geriau suvoksite, kaip mūsų kultūrinė aplinka stengiasi apriboti ir sugniuždyti jų emocinį gyvenimą. <…> Savo profesinėje praktikoje mums buvo gera dirbti su pačiais įvairiausiais berniukais. Kartais būdavome priblokšti jų energijos, stebėdavomės jų nemokėjimu reikšti minčių, gailėdavomės matydami juos tokius sutrikusius, o kartais tiesiog negalėdavome atsipeikėti, pamatę, kaip puikiai jie sugeba laužyti visus įsigalėjusius lyčių stereotipus ir papasakoti, ką reiškia būti žmogumi… ir berniuku.“

D. Kindlonas, M. Thompsonas. Danas Kindlonas ir Michaelas Thompsonas – garsūs JAV vaikų psichologai.

Knygoje „Augant Kainui. Kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ autoriai susitelkia į berniukų elgesį bei jausmus, kurių dažnai nepavyksta įžiūrėti ir perprasti aplinkiniams.  Remdamiesi patirtimi, sukaupta per keturis darbo dešimtmečius, autoriai nagrinėja, kaip kultūra, brukdama sustabarėjusius, kartais net karikatūriškus, vyriškumo idealus, skurdina berniukų jausmų pasaulį, ir pataria, ko reikia, kad šie užaugtų emociškai stabiliais, empatiškais, gebančiais mylėti, rūpintis ir bendrauti vyrais.

Autoriai remiasi ir realiomis berniukų istorijomis, padedančiomis kur kas aiškiau atskleisti jų emocijas, vidinį pasaulį, slegiančius sunkumus ir drauge parodyti, kaip svarbu laiku juos pastebėti. Knygoje paliečiamas platus temų spektras, pavyzdžiui: saugios aplinkos kūrimas, empatijos ugdymas, berniukų mokymasis įvardyti jausmus, gebėjimas atsispirti spaudimui atitikti tam tikrus nusistovėjusius stereotipus. Kūrinys turi didelę vertę ne tik tėvams, bet ir pedagogams, kitiems specialistams, prisidedantiems prie berniukų ugdymo.Ši patarimų knyga ypač tėvams auginantiems berniukus leis suprasti ir patarti, kaip užauginti dorą, emociškai stabilų, gyvenimą mylinti žmogų. Ilga autorių patirtis leis surasti naudingų patarimų, kurie tikrai pravers.

„Tai vienas autentiškiausių magiškosios Prahos įkūnijimų, neįtikėtinas stačiokiško humoro ir vaizduotės derinys.“

Milanas Kundera

Paklausykit, ką dabar jums papasakosiu… – taip prasideda vienas žymiausių čekų literatūros kūrinių, tapusių XX a. čekų ir pasaulinės literatūros klasika, nepaliaujamai vaidinamas teatro scenose, rodomas kino ekranuose. Tai Bohumilo Hrabalo romanas Aš patarnavau Anglijos karaliui (ček. Obsluhoval jsem anglického krále). 1971 m. jis buvo nelegaliai atspausdintas mašinraščiu, ir tik atslūgus cenzūrai 1989 m. pasirodė knygos pavidalu.

Komiškas pasakojimas vaizduoja jauną restorano padavėją Janą Ditę XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio Prahoje. Apsukrusis Janas viską mato ir viską girdi bei moka tuo pasinaudoti. Jis svajoja tapti milijonieriumi ir atidaryti savo restoraną. Kai naciai okupuoja Prahą, įsimyli žavią vokietę Lizą, kuri iš fronto parveža jam unikalią pašto ženklų kolekciją. Ją pardavęs Janas iš tiesų tampa milijonieriumi, tačiau gyvenimo posūkiai nenuspėjami.

Filosofinis pasakojimas apie mažą žmogų, pakliuvusį į istorijos verpetus, priverstą grumtis už save, kilti ir patirti pralaimėjimų, nejučia virsta nenuspėjama kelione po XX a. Čekoslovakiją, kurioje atsispindi čekų tautos mentalitetas, jį formavusios moralinės dilemos ir įvykiai. Knyga kupina neįtikėtinų ir tuo pat metu visiškai įtikėtinų istorijų, paradoksų bei nepranokstamo čekiško humoro.

Bohumilas Hrabalas (Bohumil Hrabal, 1914–1997) gimė Brno, Čekoslovakijoje. Prahoje įgijo teisininko išsilavinimą. Išbandė raštininko, telegrafisto, komivojažieriaus, daugelį kitų profesijų. 1963 m. išleido debiutinį apsakymų rinkinį Perliukai glūdi dugne, tačiau iškart po Prahos pavasario jo kūryba buvo uždrausta. Lietuvių kalba išleistas romanas Aš aptarnavau Anglijos karalių (1993) bei apysakų rinkinys Pernelyg triukšminga vienatvė (2003).

„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“

Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.

Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.

Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.

„S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.“

BTJ

„Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.“

Litteratursiden

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ – penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

Tikrais įvykiais paremta išgalvota istorija vaikams 10+ ir visai šeimai.

„Kartais reikia pamiršti visas taisykles, pamiršti viską, ką žinai, ir tiesiog PATIRTI.“

Nuotykių audioknyga „Laimės vaikai“ paremta legendinio latvių keliautojo ir tyrinėtojo Aleksandro Laimės (1911–1994) biografijos faktais.

Trisdešimt metų gyvendamas kaip atsiskyrėlis Venesueloje, Orchidėjų saloje prie Velnio kalno, Laimė prisidėjo prie mokslinių ekspedicijų ir daugybėje interviu žurnalistams papasakojo apie savo patirtis bei atradimus sunkiai pasiekiamuose kalnuose, saugančiuose kone mistines būtybes ir lobius. Apie Laimės gyvenimą išliko nedaug patikimų žinių. Niekas tiksliai negalėtų pasakyti, kur baigiasi tikrovė ir kur prasideda egzotiškojo latvio fantazijos.

Ši Luīzės Pastorės audioknyga – tarsi laisvas skrydis virš Laimės gyvenimo ir Venesuelos džiunglių. Čia svarbiausia ne faktai, o idėjos apie žmogaus gebėjimą sugyventi su džiunglėmis, pražūtingus godumo padarinius ir tikėjimą tuo, kas neįtikima.

Luīze Pastore (gim. 1986) – viena ryškiausių šiuolaikinės Latvijos vaikų literatūros kūrėjų, vertinama už vaizduotę žadinančias istorijas. Pelnė visus svarbiausius Latvijos literatūros apdovanojimus, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Daugiau nei dešimt metų rašytoja veda literatūrines dirbtuves vaikams Latvijos bibliotekose ir mokyklose, taip pat užsienyje. Gyvena Rygoje su dviem vaikais ir šunimi.

Laura Laurušaitė (gim. 1981) – vertėja, literatūrologė, kritikė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė. Vilniaus universitete baigė lietuvių ir latvių filologiją. Įgijo daktaro laipsnį komparatyvistinės literatūros srityje. Tyrinėja šiuolaikinę lietuvių ir latvių literatūrą, vertimo teoriją. Iš latvių kalbos vertė tokių autorių, kaip Nora Ikstena, Māris Bērzinis, Laima Kota, kūrybos.

„Kasdien vis labiau“ – debiutinis Kamilės Birgės, knygų „Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų“ ir „Meilė be recepto“ autorės, romanas. 2020 metais jis tapo viena skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose. 

Trisdešimt šešerių Ema bijo skristi, bet vieno skrydžio metu jos gyvenimas pasikeičia. Grįždama iš komandiruotės Kelne, lėktuve netikėtai susiduria su pilotu Povilu. Ji įsitikinusi, kad tai pirmas ir paskutinis jų susitikimas, tačiau iš tikrųjų jų istorija tik prasideda.

Kai Povilas priverčia Emą suabejoti tuo, ką ji manė žinanti apie meilę ir savo gyvenimą, jos geriausia draugė Siga užmezga romaną su Emos vadovu Simu. Netrukus ima keistis ir ilgametė Emos bei Sigos draugystė.

Tai istorija apie meilę, užklumpančią tada, kai jos jau nebesitiki. Apie draugystę, kurią išbando gyvenimo pasirinkimai, ir drąsą sekti paskui širdį, net jei ji gali klysti. Galiausiai – apie meilę, kurią sutikus galima ištarti: „Ir aš tave... Kasdien vis labiau.“

Pasaulinio bestselerio „Išdrįsk būti nemėgstamas“ autorių knyga. Pasaulyje parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių.

„Mes, žmonės, nesame tokie trapūs, neturime gyventi vien iš praeities traumų malonės. Adlerio idėjas lėmė jo stiprus tikėjimas žmogiškuoju orumu ir potencialu – tuo, kad žmonės bet kada gali nuspręsti, kaip jiems gyventi.“

Prabėgus trejiems metams po pirmojo pokalbio jaunuolis dar vienam vakarui grįžta į filosofo studiją. Nusivylęs tuščiu Adlerio idealizmu, jaučiąs negalintis jį sužavėjusių idėjų pritaikyti realybėje, jaunuolis ryžtasi atsisakyti visko, kuo buvo įtikėjęs. Tačiau priešiškai prasidėjusi diskusija po truputį įsibėgėja ir ima vertis naujos plotmės, nauji būdai ir galimybės Adlerio idėjoms rasti vietą chaotiškoje XXI amžiaus kasdienybėje.

Knyga gali būti skaitoma kaip lydinčioji „Išdrįsk būti nemėgstamas“ dalis arba kaip savarankiškas filosofinis savigalbos kūrinys, joje perteikiami vieno iš svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymai. „Išdrįsk būti laimingas“ skatina atsisakyti praeities traumų, atsiverti meilei, išmokti gerbti kitus bei patikėti savimi, o visa apimantį laisvės jausmą nukreipti tikrosios laimės paieškoms. Laimės, kurią, nepaisant aplinkybių, kiekvienas gali atrasti ir susikurti pats.

„Visa keičianti knyga.“ 
Marie Claire

Ichiro Kishimi (gim. 1956) augo Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, padeda jaunuoliams psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestselerių apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir savo mintis išdėstė klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.

Leonardas Gražys – pripažintas architektas, Nacionalinės premijos laureatas, sėkmingas verslininkas. Dukros netektis apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis, o po kurio laiko jis sulaukia neįprasto prašymo – suprojektuoti koplyčią žuvusiam užsakovų sūnui atminti. Užsitęsęs gedulas, piktnaudžiavimas svaigalais, kūrybinės kančios, negebėjimas susitaikyti ir atleisti virsta dvasinės ramybės paieškomis bei vidinės koplyčios statybomis. Net komplikuotas santykis su tikėjimu architektui nesutrukdo pasukti dievoieškos ir išganymo keliu – svarbu atkurti santykį su dukra, savimi ir Dievu.

Autofikciniame romane gausu detalių, pokalbių ir personažų, kurie kūrinį priartina prie realybės, tačiau galiausiai skaitytojui paliekama spėlioti, kas yra tiesa, o kas ne.

Perspėju skaitytoją: prireiks kantrybės. O dar labiau prireiks noro klausinėti savęs, o kokio galo, tiesą sakant, aš apskritai egzistuoju? Ir susitaikyti su tuo, kad atsakymai gali kisti. Kadangi, kaip pastebi romano herojus, o dar anksčiau už jį vienas kvantinės mechanikos tėvų Heisenbergas, kuo daugiau žinai apie greitį, kuriuo judi, tuo mažiau apie vietą, kurioje esi. Ir atvirkščiai.

– Aidas Puklevičius, rašytojas

Atvira ir skausminga amžėjančio vyro gyvenimo preparacija: romano herojus ieško atsakymų dėl dukters mirties, klaidžioja tikėjimo ir prasmės paieškose, pagaliau pripažįsta savo žmogiškuosius apribojimus. Architekto ir muziko Algirdo Kaušpėdo talentų rinkinys pasipildė dar ir plunksnos meistriškumu.

– Daiva Lialytė, „Integrity PR“ vadovė

Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ parašytas jautriai, įtaigai ir nuoširdžiai. Romanas sudėliotas iš asmeninių išgyvenimų, dokumentinių faktų ir autoriaus vaizduotės. Knyga įtraukia skaitytoją it verpetas, į kurį įsisukus nepalieka klausimas: o kas toliau?.. Didžiuojuosi, kad teko būti šios knygos kūrimo liudininku. Esu įsitikinęs, kad Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ suras daugybę skaitytojų ir gerbėjų, kurie gyvenime stato savo koplyčias.  

– Herkus Kunčius, rašytojas

Algirdas Kaušpėdas – architektas, muzikantas, aktyvus visuomenės veikėjas. Suprojektavęs visuomeninių pastatų ir individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje ir užsienyje. Buvęs roko grupės „Antis“ lyderis, dabar – „KAnDIs“ narys. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, drauge su kitais organizavo Roko maršus per Lietuvą. 

Mariaus Buroko „seismografas“ – taupus lyg išgyvenimo krepšys, kuriame yra viskas, ką norėtum pasiimti grėsmės minutę, jei tik spėtum. Pustoniais liejami metų laikai, nušiuręs Vilnius, geležinkelio stotis, Naujininkai. Jūrą atkartojantis dukters vardas, skaidri meilės lyrika cikle „Visatai, radusiai vietą“. Akloji dėmė, pretenzijos viską suprasti atsisakymo metafora. Literatūros bejėgystė (džiovintos eilučių mandragoros), kai žūsta žmonės; nuojauta, kad istorijos ciklas linkęs kartotis (visus kitus jau išvežėm). Eilutės stalius ir verlibro puodžius pastebi, kad kone amžinai kas nors spardo kamuolį, kas benutiktų. Atjauta Ukrainai nėra vien tušti žodžiai – Marius yra aktyvus fronto stebėtojas ir netiesioginis dalyvis.

- Giedrė Kazlauskaitė

Riba, mąstyme kraštovaizdžio brėžiama linija, horizonto siūlas, pakraštys, kuriame gamta susitinka (o gal išsiskiria) su kultūra ir civilizacija – visa tai stengiuosi nusakyti žodžiais ir eilutėmis. Nuo vešlios žalumos iki karo išdegintų griuvėsių, nuo meilės iki neapykantos – tokia mano seismografo žymima amplitudė, tokie asmeniniai ir globalūs žemės virpesiai, tokia žingsniais matuojama poetinė geografija.

- Marius Burokas

Marius Burokas (g. 1977) – rašytojas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas. Pirmoji jo poezijos knyga pasirodė 1999. Šiuo metu jis yra keturių poezijos knygų autorius, pelnęs Jaunojo Jotvingio, Antano Miškinio ir Maironio, Poezijos pavasario premijas. Jo eilėraščių rinktinę anglų kalba „Now I Understand“ 2018 m. išleido Jungtinės Karalystės leidykla „Parthian Books“. Eilėraščių knyga ukrainiečių kalba „Найменші речі“ taip pat buvo išleista 2018 m. 2021 m. pasirodė autoriaus poezijos rinktinė lenkų kalba „Tu mieszkał Jonasz“. Autoriaus poezija versta į lenkų, latvių, estų, suomių, slovėnų, anglų, vokiečių, prancūzų, gruzinų, švedų, ispanų, ukrainiečių  ir kt. kalbas. Marius Burokas taip pat yra Lietuvos rašytojų ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungų narys.

Kas yra antropologija ir kodėl verta mąstyti antropologiškai? Trumpame kultūrinės ir socialinės antropologijos įvade pristatomos ir kartu permąstomos devynios svarbiausios šio mokslo sąvokos: kultūra, civilizacija, vertybės ir vertė, kraujas, tapatybė, valdžia, protas, gamta. Kodėl Bolivijos eseechų tauta nesidžiaugia įmušusi įvartį futbolo rungtynėse, o Viduržemio jūros regione gėda siejama su avių auginimu? Remdamasis įvairiais pavyzdžiais, asmeninėmis patirtimis ir prieštaringa antropologijos istorija, Matthew Engelke siūlo suabejoti tuo, ką laikome duotybėmis, ir pažvelgti į pasaulį antropologiškai, kad geriau pažintume ne tik kitą, bet ir save.

Puikus įvadas į vos 150 metų egzistuojančią akademinę discipliną. 

– New York Times Book Review

Intriguojanti, žaisminga, įžvalgi pažintis su antropologijos mokslu. Mąstant antropologiškai viskas, kas anksčiau atrodė savaime suprantama – tėvų ir vaikų santykiai, finansų rinka ar organų donorystė – atsiskleidžia kaip kultūriškai sąlygota ir dėl to tik dar labiau reikšminga. „Kaip mąstyti antropologiškai“ perstato mąstymo pamatus. 

– Antropologė, Brauno universiteto profesorė Ieva Jusionytė

Matthew Engelke (g. 1972) – antropologijos profesorius Kolumbijos universitete. Engelkės tyrimų lauką sudaro krikščionybė, sekuliarusis humanizmas, medijų teorijos, materializmas ir semiotika. Jis – apdovanotas autorius ir dėstytojas, taip pat buvęs Karališkojo antropologijos instituto žurnalo redaktorius, o jo tekstus publikavo „The Guardian“, „The Times“ ir „Public Books“.

2022 m. vasario 24 d. Ukrainos traukinių stotys tapo ir priedanga, ir pagrindiniu priešo taikiniu, o geležinkelininkai – valstybės gynėjais, atsakingais už šalies gyventojų evakuaciją. Reisai savo punktualumu pralenkė Europos šalių tvarkaraščius, geležinkelininkams čia pat remontuojant smūgių sugriautus bėgius, atveriant naujas geležinkelio linijas, vagonuose dalijant vaistus ir maistą. Geležinkelio darbuotojai iš Ukrainos padėjo išgabenti daugiau kaip keturis milijonus žmonių, o kur dar 115 tūkstančių šunų, kačių ir kitų namų augintinių.

Kaip prasidėjus didžiajam karui geležinkelininkai išsaugojo pagrindinę Ukrainos arteriją? Lietuvių kilmės ukrainietė žurnalistė Marička Paplauskaitė suteikia balsą stočių vadovams, architektams, reisų palydovams ir keleiviams, kurdama kolektyvinį pasakojimą apie didvyriškumą. Kronikoje atsiskleidžia ne tik rašytojos talentas, bet ir autentiška gyventojų kalba, juodasis humoras karo metu ir pasipriešinimo dvasia – ukrainiečių pasakojimai tvirtai byloja: geležinkeliai vis dar dirba pagal tvarkaraštį.

Ukrainos kariuomenei perdavę Lietuvos žmonių paaukotus automobilius, dalį kelio grįžtame traukiniu. Kaskart pagalvoju, kas vyko traukiniuose 2022-aisiais. Perskaičius knygą Traukinys atvyksta laiku, mano pagarba Ukrainos geležinkeliečiams nesutelpa į jokius žodžius už tai, ką jie tada padarė ir tebedaro šiandien.

– žurnalistė Rita Miliūtė

Autorės kruopščiai surinkti ir su meile perteikti mašinistų, palydovių, darbininkų, vadovų pasakojimai sukrečia ir suteikia vilties. Skaičiau šią knygą užgniaužęs kvapą ir sugniaužęs kumščius. 

– poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas

Marička Paplauskaitė – lietuviškų šaknų turinti ukrainiečių autorė ir žurnalistė, žiniasklaidos grupės „The Ukrainians Media“ įkūrėja, taip pat žurnalo „Reporters“ vyriausioji redaktorė. Paplauskaitė rašo eseistinės žurnalistikos žanrą, ji buvo atrinkta į konkurso „Profesijos garbė“ (2019, 2020) finalinį sąrašą, 2021 m. pelnė Georgijaus Gongadzės apdovanojimą už pasiekimus žurnalistikoje. Ji yra knygos „77 vasario dienos“ (2022) sudarytoja ir bendraautorė.

1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai. O gal pagrobimas dėl meilės? Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus vedžioja už nosies pažįstamomis Vilniaus gatvėmis ir požemiais, atveda iki Krokuvos ir net Paryžiaus. Įnirtingos gaudynės, susišaudymai ir politinės intrigos neišvengiamos, siekiant surasti pagrobtą mergaitę.

Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas Vilnietiškas detektyvas – tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Józefas Mackiewiczius, Stanisławas Mackiewiczius-Catas, Jerzy’is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius.

„Vilnietiškas detektyvas“ grįžta nauju pavidalu – audioknyga, įgarsinta Vilnijos dialektu. Susiformavęs daugiakalbėje, jis mus perkelia į tarpukario Vilnių ir suteikia pasakojimui papildomą sluoksnį, autentišką kalbinę aplinką, kviečiančią istoriją patirti kitaip. Audioknygą papildo ir istorinės knygos išnašos, pasakojančios apie knygos autorius, paslaptingą detektyvo išleidimą bei padedančios atpažinti realias Vilniaus vietas, apie kurias pasakojama knygoje.

PROJEKTĄ FINANSUOJA LIETUVOS KULTŪROS TARYBA  

Prieš dvidešimt penkerius metus atokiame pajūrio miestelyje grupelė paauglių, bėgdami nuo skaudžios realybės, leidžia vasaros dienas apleistoje prieplaukoje: maištauja, traukia vienas kitą per dantį ir dalijasi paslaptimis. Tik dėl šios bendrystės jie randa priežastį keltis rytais, susitikti ir mylėti.

Iš tos vasaros gimsta išskirtinis meno kūrinys – paveikslas – ir po daugybės metų netikėtai atitenka aštuoniolikmetei Luisai. Ji leidžiasi į keistą kelionę, norėdama sužinoti, kaip šis piešinys atsirado ir ką dabar su juo daryti. Tačiau laimingos pabaigos ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduojame...

Nepamirštama, juokinga ir giliai jaudinanti istorija apie keturis paauglius, kurių draugystė sukuria tokį stiprų ryšį, kad po dvidešimt penkerių metų pakeičia visiškai nepažįstamo žmogaus gyvenimą.

„Nuostabi, įspūdinga, nepaprasta istorija apie ryšį, meilę ir nenutraukiamus saitus, kurie mus veda ir formuoja. Kupina humoro ir šilumos, Mano draugai – tiesiog nuostabi knyga.“ – Chris Whitaker

• AKIMIRKSNIU tapo „Sunday Times“ ir „New York Times“ bestseleriu 

• „Goodreads Choice Award 2025“ metų grožinės literatūros nugalėtoja 

• Įtraukta į „Amazon“ geriausių 2025 m. grožinių knygų trumpąjį sąrašą 

„Knyga „Perdegimo anatomija“ parašyta labai išsamiai, paremta daugybe literatūros ir autorės asmeninės patirties. Knygos kalba paprasta, aiški, nereikalaujanti specifinio išsilavinimo. Labai praktiška patarimų dalis tinka ir kenčiantiesiems nuo perdegimo, ir jiems padedantiesiems. Rekomenduoju knygą visiems, kurie ypač entuziastingai dirba savo darbą, taip pat tiems, kuriuos tas entuziazmas jau paveikė neigiamai. Sėkmės skaitant. Ir neskubėkite.“

Dr. Eugenijus Laurinaitis, gydytojas psichiatras psichoterapeutas

„Ugnė parašė knygą, kurios aš dabar pavydžiu, nes tai išsamiausias gidas, kaip išeiti iš perdegimo ir vėl į jį nesugrįžti. Visi ras sau tinkamų ir mokslu patvirtintų būdų dorotis su perdegimu.“ 

Dainius Jakučionis, gydytojas psichoterapeutas

„Ugnė išmintingai derina kruopščiai atsirinktus mokslinius šaltinius su savo ilgamete psichologės ir organizacijų konsultantės patirtimi. Tai, kad knygos autorė pati yra išgyvenusi ir sėkmingai įveikusi perdegimą, suteikia knygai papildomos vertės, prasmės ir žmogiškumo. 

Povilas Godliauskas, psichologas, tyrėjas, IT organizacijų konsultantas

***

 „Dar truputį pasistengsiu, pakentėsiu, ir viskas susitvarkys“, – pro sukąstus dantis bandome save stiprinti ir jaučiamės it kokie superherojai, kol vieną dieną mūsų „akumuliatorius išsenka“. Kaip atskirti, kur perdegimas, o kur tiesiog nuovargis, nerimas, nuobodulys ar depresija? O gal tai tik silpnuolių būsena, iš kurios išsivaduoti padeda geros atostogos? Psichologė laužo mitus ir, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, pavyzdžiais iš darbo praktikos, suguldė unikalią 7 žingsnių programą, kaip neleisti sau perdegti arba atsigauti jau perdegus.

• Atjauta sau – kalbėkime su savimi kaip su mylimiausiu žmogumi pasaulyje.

• Perfekcionizmas – ar nesame per aukštai išsikėlę kartelės? 

• Ribų brėžimas – kada sakyti „taip“, o kada drąsiai ir aiškiai tarti „ne“. 

• Kasdienės rutinos pokyčiai ir sulėtėjimas – darbo diena autopilotu, atotrūkis nuo savo fiziologinių poreikių. 

• Pamatinės vertybės, tikslai, prioritetai – ar mūsų kasdieniai veiksmai dera su vertybėmis? 

Ši knyga leis ir vėl ramiau kvėpuoti tiems, kurie eina perdegimo keliu, bet dar nepasiekė galutinės stotelės, kurie suvokė, kad toliau keliauti nebėra kur ir laikas prašyti pagalbos, ir kurie jau pradėjo pokyčių kelionę.

***

Kai atsiduriu perdegimo kelionės pusiaukelėje, jau atpažįstu tris vis stipriau mane aplankančius jausmus ir mintis: kaltę (nespėju padaryti to, ką buvau užsibrėžusi), gėdą (jėgų ir vėl išeikvoju daugiau, nei pavyksta atgauti, – nors kitiems pasakoju, kaip tai svarbu) ir malonumą (sunku atsitraukti nuo veiklų, kurios man atrodo prasmingos ir kuria realų pokytį). 

Kai dar nieko nežinojau apie perdegimą, šie jausmai vesdavo tarsi į pelkyną, iš kurio viena išbristi nepajėgdavau. Dabar, kai ši būsena man jau ne svetima, galiu lengviau nepasiduoti jausmams ir tapti savo minčių stebėtoja. 

Ar tai reiškia, kad perdegimas manęs niekada nebeįtrauks? Nežinia. Tačiau tikimybė į jį įklimpti sumažėjo.

Esu Ugnė Juodytė – geštalto psichoterapijos praktikė, kognityvinės elgesio terapijos kursantė. Daugiau nei 20 metų dirbu psichologijos srityje. Mano darbas – padėti atpažinti momentą, kai dar galima sustoti ir keisti kryptį. Padedu žmonėms įveikti stresą, pervargimą, nerimą ir kurti gyvenimą be perdegimo.

Dvi seserys.

Žiauri žmogžudystė.

Ir svaiginanti romantika.

Emilija ir jos dvynė Vitorija yra raganos, slapta gyvenančios tarp žmonių ir besistengiančios išvengti jų dėmesio bei persekiojimo. Vieną vakarą Vitorija nepasirodo garsiajame šeimos restorane. Netrukus Emilija randa išniekintą savo mylimos sesers kūną. Sugniuždyta sielvarto ir troškimo atkeršyti, ji leidžiasi ieškoti žudiko – net jei dėl to tektų pasitelkti seniai uždraustą tamsiąją magiją.

Nuo vaikystės Emilija buvo mokoma saugotis septynių Pragaro princų – Nedorųjų, įkūnijančių septynias mirtinas nuodėmes ir laikomų pavojingiausiais raganų priešais. Tačiau merginos kerai netikėtai ją suveda su vienu iš Nedorųjų. Paslaptingas ir pavojingai žavus Rūstumas teigia esantis Emilijos pusėje ir savo valdovo pavedimu tiriantis saloje vykstančias moterų žmogžudystes. Vis dėlto, kai kalbama apie Nedoruosius, niekas nėra taip, kaip atrodo. O kuo giliau Emilija grimzta į kerų, išdavysčių ir pragariškų paslapčių pasaulį, tuo sunkiau suprasti, kuo galima pasitikėti. Ypač kai ją pačią su Rūstumu susieja magija, galinti pakeisti viską amžiams.

„Ryškūs veikėjai, išradingai sukurtas pasaulis, paremtas tikrais istoriniais įvykiais ir persmelktas magijos, o įtraukiantis siužetas – pagarbos reikalaujanti jėga.“ – „Booklist“

Kerri Maniscalco užaugo vaiduoklių lankomame name šalia Niujorko, ten ir susižavėjo gotų kultūra. Laisvalaikiu ji skaito visas į rankas papuolančias knygas, su šeima ir draugais ruošia patį įvairiausią maistą, o kartu su savo katėmis aptarinėdama gyvenimo subtilybes išgeria labai daug arbatos. Jos pirmasis romanas „Stalking Jack the Ripper“ atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąrašo pirmoje vietoje, o „Hunting Prince Dracula“, „Escaping From Houdini“ ir „Capturing the Devil“ tapo „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriais. Savo instagramo paskyroje @KerriManiscalco visada mielai diskutuoja apie išgalvotus susižavėjimo objektus. Daugiau apie rašytoją galite rasti interneto svetainėje kerrimaniscalco.com.