Baltos lankos

Niekas stipriau nesujungia nei bendra nuodėmė. Ar išdrįsi leistis į šią tamsią meilės istoriją?

„Norėjau vyro, kurio siela būtų juoda kaip naktis. Vyro, kuris nė nemirktelėjęs dėl manęs sudegintų pasaulį.“

Medicinos sesuo Elė Kapeluči po sekinančių darbo valandų traumatologijos skyriuje nori tik vieno – grįžti namo ir išniurkiusi savo pūkuotą katiną pasinerti į vaizduotę kaitinančius kaukėtų vyrų vaizdo įrašus internete. Tačiau, kad ir kaip smagu komentuoti ir vis iš naujo žiūrėti įspūdingiausius pamėgto vaikino įrašus, Elei nė netopteli, kad jos slapčiausios svajos vieną dieną gali virsti tikrove.

„Gal atėjo laikas susitaikyti su faktu, kad nesu normalus ir niekada nebūsiu. Noriu kitokių dalykų, negu dauguma žmonių, užuot troškęs meilės ir šviesos, trokštu tamsos.“

Tikrovėje Džošas Hamondas stengiasi išlikti nepastebėtas, tačiau kibernetinės platybės – visai kita kalba. Čia jis pasineria į anoniminį pasaulį, leidžiantį jam atskleisti savo ilgai gniaužtą pusę: naktimis, veidą slėpdamas po kauke, jis vieną po kito filmuoja ir į internetą tūkstančiams gerbėjų kelia aistras žadinančius vaizdo įrašus. Tačiau nelauktai viena sekėja sudomina ir patį Džošą...

Kartu išgyvendami karščiausias akimirkas, jiedu  nė neįtaria, kad Elė patraukė kažkieno kito, šįsyk gerokai pavojingesnio, dėmesį. Dabar Džošui teks spręsti, kiek toli jis gali nueiti, kad apgintų jo kūną ir mintis užvaldžiusią moterį.

„Sukta, aistringa ir netikėtai smagu, – puikus pasirinkimas visiems, trokštantiems nuklysti į tamsiąją romantikos pusę.“
Luna Ramirez, rašytoja

„Nelaukti siužeto vingiai ir iki maksimumo įelektrintos pagrindinių veikėjų replikos – kaip galima eiti miegoti nesužinojus, kas bus toliau?“
Foxy Fables, apžvalgininkė 

Navessa Allen – itin populiari „TikTok“ platformoje išgarsėjusi tamsiosios romantikos autorė. Ji gyvena Rytinėje Pakrantėje, JAV, ir kartu su vyru augina kelias be galo išlepintas kates. „Išjunk šviesas“ – pirmoji serijos „Į tamsą“ knyga, išsyk tapusi „The New York Times“ ir „The USA Today“ bestseleriu ir pavergusi viso pasaulio skaitytojus bei skaitytojas ne tik aistringomis temomis ar nenugludintos moralės herojais, bet ir intriguojančia, veiksmo kupina istorija. Pasaulyje jau parduota daugiau nei 5 milijonai šios knygos egzempliorių.

Dėmesio! Serijos „Į tamsą“ knygos skirtos tik vyresniems nei 18 metų skaitytojams ir skaitytojoms. Detalesnė informacija apie galimą jautrų turinį pateikiama knygos pradžioje.

„Meilė yra gražiausias dalykas pasaulyje. Deja, ją be galo sunku išlaikyti ir be galo lengva prarasti.“ 

Nors keleri pastarieji metai Viliui ir Leikei nebuvo lengvi, regis, gyvenimas po truputį ima stoti į vėžes: mokslai tęsiasi, kiekvieną savaitę vakarienės užsuka ir juokais maisto mūšį sukelia geriausi draugai, mažieji broliukai tampa vis savarankiškesni, o trumpos, bet neapsakomai šiltos akimirkos dviese praskaidrina net liūdniausius prisiminimus. Dabar jiems tereikia judėti pirmyn – ir visad drauge. Tačiau pamažu įsigalinčiai ramybei visgi nelemta tęstis: viena netikėtai išaiškėjusi Vilio praeities detalė staiga sudrebina taip sunkiai pelnytą laimę. 

Kai iššūkių kupino gyvenimo vis labiau gniuždoma Leikė jau sunkiai geba atleisti ir rasti jėgų darsyk patikėti laiminga pabaiga, Vilis pasiryžta visiems įrodyti, kad jų pastangos nebuvo bergždžios. Jaunųjų įsimylėjėlių priimti sprendimai gali ne tik atskleisti jų pačių dar nepažintas puses, bet ir negrįžtamai pakeisti jiems brangiausių žmonių likimus.

„Poetiška ir jautru.“
Tarryn Fisher, rašytoja 

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Laikas atsitraukti“ – antroji serijos „Slemas“ dalis (pirmoji – „Slemas“, „Baltos lankos“, 2025), tęsianti Leikės ir Vilio santykių istoriją: kas seka po to, kai manaisi pasiekęs savo išsvajotą laimingą pabaigą?

Dafnei visad patiko klausytis, kaip Piteris pasakoja jų istoriją. Apie plačią skrybėlę, staiga pakilusį vėją ir netikėtai susidūrusius jųdviejų likimus. Tiksliau, jai patikdavo klausytis jų istorijos, iki ši tapo tik menkute įžanga į tikrąją Piterio ir jo vaikystės draugės Petros laimę.

Ir taip vieną rytą, lyg iš giedro dangaus, Dafnė praranda viską: mylimąjį, namus ir gražią ateitį, kurią vos prieš kelias savaites gyvenimas dar piešė jai vaiskiomis spalvomis. Vienintelis paguodos šaltinis šiame liūdesio vandenyne – be ceremonijų Petros palikto Mailso pasiūlytas nekaltučio keršto saldžiajai porelei planas: apsigyvenimas kartu, viena kita kiek klaidinanti Mailso ir Dafnės bendra nuotrauka socialiniuose tinkluose, priimtas kvietimas drauge atvykti į vestuves… ir gal tikslas bus pasiektas!

Galvodami tik apie savo buvusiuosius ir norą jiems sukelti pavydą, Dafnė ir Mailsas stačia galva neria į pačių susikurtą žaidimą. Tik kas galėjo pamanyti, kad keršto planas gali būti toks smagus ir… patrauklus?

„Kas galėtų prilygti Emily Henry? Tiesiog kitas pasakotojų lygmuo.“
Elle Kennedy, romanų „Susitarimas“ ir „Klaida“ autorė

„Regis, Henry žino, kaip kaskart pasotinti mūsų vidinį meilės ir laimingų pabaigų troškulį. „Juokinga istorija“ – geriausias to įrodymas.“
The USA Today

„Lengvų ir šmaikščių meilės romanų karalienė.“
Cosmopolitan

Emily Henry (Emili Henri) – amerikiečių rašytoja, pasaulinių bestselerių autorė. Jos romanas „Juokinga istorija“ įtrauktas į „The New York Times“ išskirtinių 2024-ųjų knygų sąrašą. Mintimis, apžvalgomis ir smagiomis akimirkomis autorė dalijasi ir „Instagram“ platformoje – @emilyhenrywrites.

„Švelnumas ir globa – toks absurdo žmogaus santykis su pasauliu. Būtent skausmingai aiškus dabarties vienkartiškumo, praeinamybės, unikalumo įsisąmoninimas lemia svarbiausius absurdo žmogaus bruožus – taurumą ir paprastumą... Toks šio traktato Sizifas, ritinantis akmenį į kalną, bet kartu puikiai žinantis, kad tas akmuo nuriedės žemyn ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tokia ir ta paprasta tiesa, kurią pasako Camus savo „Sizifo mite“: pasaulis ir gyvenimas neturi jokios aukštesnės prasmės, tačiau tu privalai gyventi taip, tarsi toji prasmė egzistuotų.“
Arvydas Šliogeris

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913-1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“

Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.

„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“

Haruki Murakami

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

Kai policijos tyrėja Sofija Kovič atskleidžia šokiruojantį ryšį tarp keleto Osle įvykdytų žmogžudysčių, ji pirmiausia bando susisiekti su savo viršininku Aleksandru Bliksu. Tačiau Bliksas nespėja jai perskambinti – Kovič nušaunama savo namuose. O jos bute apsistojusi Blikso dukra Iselina tik per plauką netampa kita žudiko auka.

Po keturių dienų Bliksas ir kriminalinių naujienų tinklaraštininkė Ema Ram atsiduria tardymo kameroje, čia juos apklausia kriminalinių tyrimų tarnybos pareigūnai. Bliksas nušovė įtariamąjį, o Ram buvo vienintelė įvykio liudininkė. Tuo tarpu Iselinos gyvybė pakimba ant plauko ir kritikos akiratyje atsidūręs Bliksas nebežino, kuo gali pasitikėti. Jis net nėra tikras, ar nužudė tą žmogų, kurį reikėjo...

„Skęstantis laivas“ – trečioji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinių romanų „Atskaitos taškas“ („Baltos lankos“, 2023 m.) ir „Dūmų uždanga“ („Baltos lankos“, 2025 m.) tęsinys. 

„Norvegiškas „noir“ išrankiausiam skaitytojui.“

Smålandsposten

„Tamsi, rafinuota ir nepaprastai įtraukianti. Vienas geriausių šiuolaikinės skandinaviškos prozos pavyzdžių.“

Will Dean, rašytojas, bestselerių autorius

„...sumani siužeto struktūra – sudėtinga, susidedanti iš daugybės dėlionės dalių, kurių, atrodytų, nepavyks sujungti į aiškią visumą, kol galiausiai įvyksta būtent tai, kas atrodo neįmanoma – finalas, vertas kino ekranų.“

Kapprakt

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

„Mano vardas – Natali Heler Mils, ir aš gyvenau tobulai.“

Natali gyvena tradicinį gyvenimą. Jos žavingas namas didžiuliame ūkyje dvelkia kaimišku jaukumu, vyras Keilebas – išvaizdus kaubojus, o kiekvienas iš šešių jos vaikų žavesnis už kitą. Na ir kas, kad užkulisiuose darbuojasi auklės ir prodiuseriai, jos virtuvėje slepiasi dideli šaldytuvai ir orkaitės, o vyras yra įtakingos amerikiečių dinastijos paveldėtojas. Ko nežino Natali sekėjai – visi penki milijonai, – tai jiems ir nepakenks. O tos Piktosios Moterys? Privilegijuotos, prestižinius universitetus baigusios elito atstovės, kurios jos nekenčia ir vadina tradicine namų šeimininke? Jos tiesiog miršta iš pavydo. Juk Natali ne šiaip gyvena gerai – ji gyvena idealų gyvenimą. Ir lyg tarp kitko juo remdamasi kuria tikrą imperiją.

Tačiau vieną rytą ji pabunda realybėje, kuri jai nepriklauso. Namai, vyras, vaikai – viskas tarsi pažįstama, tačiau kažkas ne taip. Virtuvę šildo ne elektra, o spragsinti ugnis, jos vaikai purvini ir keisti, o švelnių, prie darbo nepratusių rankų vyras staiga tampa sumaniu ūkininku. Dar vakar Natali savo instagramo paskyrai kruopščiai kūrė naminio džemo nuotraukas, o šiandien iš jos tikimasi, kad ji tampys malkas ir rankomis skalbs drabužius, kol pirštai pradės kraujuoti. 

Gal ji pati to nežinodama tapo negailestingo realybės šou žvaigžde? O gal tai kelionė laiku? Gal ją išbando Dievas? O gal šėtonas? Miške patyrusi sunkią traumą, Natali suvokia du dalykus: tai – ne jos gražusis gyvenimas, ir ji bet kokiomis priemonėmis privalo iš šios siaubingos situacijos ištrūkti.

„Caro romanas sugriebė mane už gerklės ir nepaleido.“

Anne Hathaway

„Arčiausia, kiek galėsime pabūti vadinamosios tradicinės žmonos galvoje.“

The Cut

„Varantis iš proto, užburiantis ir pašėlusiai išradingas romanas.“

The New York Times

Caro Claire Burke (Karo Kler Biurk) įgijo menų magistro laipsnį Beningtono koledže. Ji yra politikos ir kultūros tinklalaidės „Žiaurus melas“ (orig. „Diabolical Lies“) bendraautorė. „Vakardiena“ – jos pirmas romanas, išsyk tapęs „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1. Romano jau parduota daugiau kaip milijonas egzempliorių.