Baltos lankos

„Vėl pažvelgė į knygą. <...> Ribos tarp gėrio ir blogio visada būdavo aiškios, jokių dviprasmybių. Veikėjai arba geri, arba blogi. Niekas nebūdavo ir toks, ir toks. Visai ne taip, kaip tikrovėje.“

1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.

Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia...

„Jaudina ir įkvepia. Įspūdingas, turtingos vaizduotės romanas apie drąsą, meilę ir išbandymų purtomą ištikimybę šeimai.“

Rachel Rhys, rašytoja

„Išskirtinė, puikiai parašyta. Čia ne tik kraują stingdantys karo siaubai, bet ir gausu drąsos, meilės ir pasiaukojimo.“

Kate Furnivall, rašytoja

„Vaizdinga, intriguojanti, ryški, šilta – įtrauks ir nepaleis.“

Tracy Rees, romanų „Smėlio laikrodis“ ir „Eimė Snou“ autorė

Dinah Jefferies (Daina Džefris, gim. 1948) – populiari britų rašytoja. Pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo aukle didikų šeimoje, o rašyti pradėjo sulaukusi 50-ies. Beveik visos autorės knygos tapo „The Sunday Times“ bestseleriais.  Romanas „Karo dukterys“ – pirmoji epiškos šeimos sagos apie Bodenų seseris dalis.

„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.“

Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.

„Mažas gyvenimas“ – tamsi giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas juodžiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.

„Mažas gyvenimas“ jus gali praryti, išvaryti iš proto, užvaldyti. Trikdantis, bet nepaprastai gražus romanas.“

Jon Michaud

„Tai ir kartos portretas, ir kai kas daug tamsiau – bandymas suvokti žmogiškojo žiaurumo ribas ir sykiu parodyti draugystės gydomąją galią.“

New Yorker

„Šis romanas nepalyginamas su jokiu kitu. Išsišokantis, peržengiantis ribas, nepamirštamas.“

Independent

„Nevilties kupina knyga, kurią perskaičius širdis keliskart padidėja.“

Guardian

„Ši šiuolaikinė literatūros klasika – meistriškas mūsų nerimo amžiaus atspindys su visomis teigiamomis ir neigiamomis jo pasekmėmis.“ 

Brigid Delaney

Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke. 

Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“, „National Book Awards“, „Baileys Prize for Womenʼs Fiction“, „International Dublin Literary Award“, laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. Naujausias autorės romanas – „Į rojų“ („Baltos lankos“, 2025).

„Kirkus Prize“ 2015 laureatė

„Man Booker Prize“ 2015 nominantė

„National Book Awards“ 2015 nominantė
„Baileys Prize for Womenʼs Fiction“ 2016 nominantė

„Andrew Carnegie Medal for Excellence in Fiction“ 2016 nominantė

„International Dublin Literary Award“ 2017 nominantė

„Amazon“ viena geriausių metų knygų

„New York Times“ viena geriausių metų knygų

„Guardian“ viena geriausių metų knygų

„O, The Oprah Magazine“ viena geriausių metų knygų

„Washington Post“ viena geriausių metų knygų

„Publishers Weekly“ viena geriausių metų knygų

„Visada žinojau, kad nėra nieko, kas man patiktų labiau, nei laimėti šachmatų partiją.“

Melorė Grinlif prisiekė niekada daugiau gyvenime nežaisti šachmatais. Tik ne po to, kai dėl tokio, atrodytų, nekalto sporto iširo jos šeima, ir dabar jai vienai tenka rūpintis pasiligojusia mama ir dviem jaunesnėmis sesėmis. Bet vasarą automobilių remonto dirbtuvėje leidžianti Melorė nė nenutuokia, kokį iššūkį jai netrukus pametės likimas.

Geriausios draugės įkalbėta Melorė sutinka dalyvauti dar viename – tikrai paskutiniame – šachmatų turnyre. Ir jau per pirmąją dvikovą nelauktai sumala į miltus... pasaulio čempioną, PATĮ pačiausią, legendomis apipintą Karalių Žudiką Nolaną Sojerį. Žaibo greičiu pasklidus sensacingai žiniai apie jos pergalę, Melorei nelieka nieko kito, tik ruoštis revanšui – ūmaus būdo Sojeris šito taip lengvai nepamirš.

Bet ką daryti, kai didžiausias priešas po truputį ima rūpėti labiau nei šachmatų lenta?..

„Tobula meilės istorija, kaip prisiekę priešai vienas dėl kito pameta galvas.“
Alex Aster, rašytoja

„Šmaikštu ir sumanu, puikiai atskleista, kaip lengvai meilė mus stumdo lyg šachmatų figūrėles.“
Booklist

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Šachas ir matas“ – pirmasis jaunimui skirtas autorės romanas, neabejotinai patrauksiantis visų Hazelwood gerbėjų dėmesį savo universalia – pasaulį trumpam sustoti priverčiančia – meilės kalba.

„...iki galo įžvelgti kito žmogaus sielą yra neįmanoma. <...> Todėl svarbiausia, ką mes patys privalome padaryti, tai sąžiningai susitaikyti su savo pačių siela. Jei iš tikrųjų norime pamatyti kitą žmogų, nėra kito kelio, kaip tik tiesiai ir giliai žiūrėti į pačius save.“

Šešiuose apsakymuose Haruki Murakami savo talentą pastebėti siurrealias kasdienybės akimirkas atskleidžia pasakodamas vyrų, kurių kiekvienas jaučiasi savaip vienišas, gyvenimo istorijas. Jose susipina mįslingai dingstančios katės ir tamsūs, prirūkyti barai; paslaptingi, ramybės neduodantys ženklai; moterys – asmeninės vairuotojos, buvusios žmonos ir meilužės, naktimis sekančios pasakas; beisbolas ir „The Beatles“... Apsakymų rinkinys pažymėtas ironišku humoru, žyminčiu visą autoriaus kūrybą.

Anot paties H. Murakami, „rašyti romanus – iššūkis, o apsakymus – vienas malonumas. Romanų rašymas prilygsta miško sodinimui, o apsakymų rašymas – tarsi sodo sodinimas.“

„Apgalvotai provokuojantys apsakymai, pateikiantys saldžius ir sykiu karčius apmąstymus apie vienatvę ir troškimą užmegzti ryšį...“

The Evening Standard

„H. Murakami apie sudėtingus dalykus rašo su jam būdingu žaviu paprastumu... <...> Čia jis – geriausios formos, keistas ir romantiškas.“

The Financial Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe’ės, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Kokią žalą gebame padaryti apakinti meilės?

Tūkstančių kilometrų atstumu nuo namų, tamsioje gatvėje stovi moteris. Slapčia ji stebi dvi mergaites gerai apšviestuose namų languose. Tai – jos vienintelės dukros Lėjos palikuonės. Anūkės, kurių ji nepažįsta.

Šio pasakojimo centre nedidelė šeima: motina, dukra, tėvas. Ir vidinė motinos, Joelos, kelionė bandant suvokti, kaip santykiai, kurie prasidėjo nuo palaimingos ir tyros meilės savo dukrai, atsidūrė bedugnėje. Keliaudama po savo atsiminimus, Joela permąsto šeimos praeitį ir užspaustus jausmus. Atkuria nesuskaičiuojamas motiniško ir tėviško rūpesčio savo vaiku išraiškas, dažnai tokias kasdieniškas ir malonias, kad net užliūliuojančias savo nereikšmingumu. Ir taip priverčiančias užmiršti, kas po visu tuo išties slypi.

Preciziškai tiksliai, tarsi skalpeliu, šiame romane atveriamos iš pirmo žvilgsnio menkos kasdienio šeimos gyvenimo apgaulės ir klaidos. Jos nepastebimai trina plonytę raudoną liniją tarp sąmoningo siekio savo vaiką apsaugoti ir nevalingo noro jo likimą valdyti. Ir keliamas svarbus klausimas: ar liniją peržengus galima rasti kelią atgal?

„Šaltakraujiškas, meistriškai kuriamos psichologinės įtampos romanas. Paskutiniai puslapiai tiesiog gniaužia kvapą.“

Flynn Berry, The New York Times

„Įsimintinas ir žymę paliekantis pasakojimas.“

Meg Wolitzer

„Kiekvienas sakinys šiame grožio ir tylumos kupiname romane yra svarus.“

Louise Kennedy

Hila Blum (Chila Blum, gim. 1969) – Izraelio rašytoja ir redaktorė. „Kaip mylėti savo dukrą“ – antras jos romanas. Už jį 2021 m. autorė apdovanota Sapiro premija, kuri laikoma vienu svarbiausių Izraelio literatūros apdovanojimų ir „Booker Prize“ atitikmeniu. H. Blum gyvena Jeruzalėje, kur gimė ir užaugo.

Du Pitai? Ir vėl Spragtukas?! Viso pasaulio vaikų numylėtinio Šunėno nuotykiai tęsiasi!  

„Reikia naujo liokajaus!!! Panašaus proto ir panašaus būdo... ir tokios pat nedoros sielos!!!“

Jau kelintą sykį pasprukęs iš kalėjimo, Pitas ir vėl rezga savo niekšiškus planelius. Šįsyk jis sumanė pasigaminti... savo kloną!!! Du Pitai – dvigubai geriau, tiesa? O gal dvigubai blogiau?..

Kol Pitas aiškinasi, kaip prižiūrėti savo kloną, vienoje miesto gamykloje netikėtai atgimsta blogasis Spragtukas! Šunėnui tikrai neteks nuobodžiauti – miesto gyventojams ir vėl reikia geriausio pasaulyje policininko letenos. Pirmyn, apsaugok juos!!!  

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei disleksijos, todėl, kad netrukdytų pamokos, mokytojai dažnai jam liepdavo sėdėti už klasės durų. Būtent ten jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę.

„Šunėnas. Pasakojimas apie du kačiukus“ – trečioji serijos apie neįprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-          skatina empatiją ir gerumą;

-          moko atkaklumo;

-          primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Ar kada jaučiatės taip, tarsi visada būtumėte užsiėmę, nebesuvaldantys darbų ir atsakomybių lavinos? Ar neatrodo, kad jums nuolatos trūksta laiko?

„Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ – tai išsamus vadovas, padėsiantis kruopščiai ir tikslingai pasirinkti kasdienes veiklas, aiškiai nustatant jų pradžios ir pabaigos laiką ir sutelkiant dėmesį tik į vieną užduotį. Tai esminė laiko planavimo praktika, kurią savo kasdieniame gyvenime viena ar kita forma taikė iškiliausi ir produktyviausi mūsų laikų protai – nuo  Carlo Jungo ir Alberto Einsteino iki Billo Gateso ir Steve’o Jobso. 

Knygos autorius Marcas Zao-Sandersas parodo, kad vadinamuoju timeboxing (liet. laiko rėmelių) metodu pagrįstas laiko planavimas yra daugiau nei praktika – tai mąstysena, įgalinanti mus įgyvendinti bet kokius užmojus, pasakyti „ne“ tūkstančiui trikdžių ir „taip“ vienam prioritetui vienu metu, taip savo gyvenimui suteikiant ne tik daugiau produktyvumo, bet ir lengvumo. Įrodyta, kad šis pragmatiškas ir gyvenimą keičiantis atsakingos kasdienės veiklos metodas padeda siekti to, ko labiausiai trokšta beveik kiekvienas žmogus, – sąmoningumu grįsto gyvenimo.

„Ši knyga padės atlikti įvairiausias užduotis, bet dar svarbiau – leis dažniau imtis to, kas patinka, ir rečiau to, ko nemėgstate. M. Zao-Sandersas parodo, kaip kruopščiai paskirstydami laiką veikloms, kuriomis turite, bet nenorite užsiimti, ir dalykams, kuriuos norite daryti, galėsite pajausti daugiau malonumo ir mažiau nuobodulio savo gyvenime. Išmokę šios nepaprastai išmintingos knygos pamokas, pradėsite jausti pagalbininko, esančio šalia jūsų kiekviename žingsnyje, buvimą.“

Kim Scott, rašytoja, „Dropbox“, „Twitter“ ir kitų technologijų bendrovių vadovų patarėja

„Knyga įdomi ir praktiška. <...> Jos poveikis tiesioginis ir dramatiškas. Naujasis įprotis kiekvieną rytą paskirstyti savo laiką mane pakylėjo į naują susikaupimo, ramybės ir produktyvumo lygį. <...> Jei mano studentai šiais metais galėtų perskaityti tik vieną knygą, norėčiau, kad tai būtų „Timeboxing metodas“.“

B. J. Fogg, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Stanfordo universiteto (JAV) dėstytojas

Marc Zao-Sanders (Markas Zao-Sandersas) – vienas iš technologijų bendrovės „filtered.com“ įkūrėjų ir vadovas, reguliariai rašantis apie produktyvumą tokiuose žurnaluose kaip „Scientific American“, „Harvard Business Review“ ir „MIT Sloan Management Review“, daugiau nei dešimt metų besilaikantis timeboxing laiko planavimo praktikos. JAV pasirodžiusi 2024 m. „Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ jau išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.

Kas atsitiko moterims, kuriomis mes turėjome tapti?

Hana, Keitė ir Lisa – jaunos, energingos ir neišskiriamos. Jos gyvena nuostabiame karalienės Viktorijos laikų kotedže geriausio parko Londone pakrašty. Jų bendras pasaulis žėri menu, aktyvizmu, romantika, linksmybėmis ir – pažadu to, kas laukia ateityje. Jų gyvenimai gražūs ir kupini svaigulio. Jos – geriausios draugės.

Po dešimties metų Hanos, Keitės ir Lisos būtis visai ne tokia, kokios jos kadaise tikėjosi. Įsisukusios į nenusisekusių karjerų ir klupdančių santuokų sūkurį, kiekviena trokšta to, ką įsivaizduoja turint kitą. Ir kiekviena galynėjasi su tuo pačiu klausimu: kokią kainą tenka mokėti norint gyventi prasmingai?

Romanas „Lūkesčiai“ – aštriabriaunis pasakojimas apie draugystės pakilimus ir nuosmukius. Apie tai, kaip surasti kelią būnant motina, dukra, žmona ar maištininke. Bet užvis labiausiai – tai pasakojimas apie tarpinę erdvę, kurioje susiduria lūkesčiai ir realybė. Erdvę, kurioje visi gyvename.

Tai visą kartą apibrėžianti knyga. Nuoširdi ir leidžianti lengvai susitapatinti. Kaip Sally Rooney „Normalūs žmonės“, tik čia po mikroskopu – moterų draugystė.

Erin Kelly

Gilus, išmintingas ir kupinas žmogiškumo pasakojimas.

The Guardian 

Anna Hope geba meistriškai įsigilinti į sudėtingas ir skausmingas akimirkas, nepalikdama neatversto nė vieno akmens. Skaitydama jaučiausi, tarytum pažinočiau šias moteris taip pat gerai kaip savo drauges. 

Rachel Joyce

Matydama save kiekvienoje iš šių moterų – geromis ir blogomis jų gyvenimo akimirkomis, – visiškai įsitraukiau į jų istorijas.

Mary Beth Keane

Anna Hope (Ana Houp, gim. 1974) studijavo Oksfordo universitete ir Karališkojoje dramos meno akademijoje. Ji yra didelio pripažinimo sulaukusių penkių romanų autorė. Jie išversti į daugiau kaip 20 kalbų. Pagal romaną „Lūkesčiai“ šiuo metu kuriamas filmas. A. Hope su šeima gyvena Sasekse.

Nebijok! Nieko, išskyrus save...

Sebastiano Fitzeko puikus psichologinis trileris apie mimikos ekspertę, kuri patekusi į didžiulę bėdą nebegali tikėti pati savimi.

Kad „perskaitytų“ žmogų, jai pakanka menkiausio lūpų kampučio truktelėjimo ar nežymaus pokyčio vyzdžiuose. Hana Herbst yra Vokietijoje labiausiai patyrusi mimikos ekspertė, kurios specializacija?- tyrinėti slaptus žmogaus kūno signalus. Dirbdama policijos patarėja, ji padėjo išaiškinti nemažai smurtinių nusikaltimų.

Tačiau kaip tik tada, kai Hanai pačiai tenka kovoti su atminties praradimo po operacijos pasekmėmis, ji susiduria su šiurpiausiu atveju savo karjeroje. Iki šiol visiškai nepriekaištingą gyvenimą gyvenusi moteris prisipažįsta žiauriai nužudžiusi savo šeimą. Gyvas liko tik jos mažasis sūnelis Paulas. Po prisipažinimo vaiko motinai pavyksta pabėgti iš kalėjimo. Ar ji ieško sūnaus, kad užbaigtų savąją „mirties misiją“?

Hana Herbst turi tik trumpą prisipažinimo vaizdo įrašą, kuris gali padėti nubausti motiną ir išgelbėti Paulą. Bet yra viena problema – žudikė įraše yra pati Hana!

Vienintelis kelias veda į pačias sielos gelmes...

Su Dirko Eilerto – garsiausio veido išraiškos ir kūno kalbos eksperto vokiškai kalbančiose šalyse – profesionaliais patarimais.

Ši istorija prasideda nuo katino.
Ir vandens.
LABAI DAUG vandens.

Pasaulį sužavėjęs latvių režisieriaus Ginto Zilbalodžio kūrinys keliasi į knygos puslapius! Tai oficiali 2025-aisiais „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“ pelniusio animacinio filmo „Potvynis" (angl. „Flow“) adaptacija.