Baltos lankos

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti,
ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“
The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“
New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“
The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“
Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“
Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929-2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“


Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.

Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D'Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...

Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?


„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“
The Washington Post

„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“
The Guardian

„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“
Kirkus


Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje.
Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“


Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“


Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

„Per pastaruosius 150 metų maistas tapo... nebe maistas.“


Įžengėme į naują mitybos erą – daugumą suvartojamų kalorijų gauname iš visiškai naujų medžiagų, vadinamų itin perdirbto maisto (angl. „ultra-processed food“, UPF) produktais, sukurtais taip, kad keltų priklausomybę ir skatintų perteklinį vartojimą. Ši sąvoka turi ilgą mokslinę apibrėžtį, bet jei bent vienos maisto produktą sudarančios sudėtinės dalies nerastume savo virtuvėje, veikiausiai tai – itin perdirbtas maistas.

Norėdamas ištirti itin perdirbto maisto kilmę ir poveikį mūsų kūnams ir planetai, mokslininkas ir gydytojas Chrisas van Tullekenas mėnesį laikėsi specialios itin perdirbto maisto dietos ir konsultavosi su pasaulio akademinės bendruomenės, žemės ūkio ir pačios maisto pramonės ekspertais. Jo tyrimo išvados šokiruoja: itin perdirbto maisto produktų vartojimas siejamas su įvairiomis ligomis ir net ankstyva mirtimi, o vien fizinis aktyvumas ir valia negali išgelbėti nuo kenksmingų tokio maisto vartojimo pasekmių.

Kita vertus, Ch. van Tullekenas siūlo realius sprendimus gydytojams, politikams ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Ši knyga ne tik padės pakeisti jūsų pirkimo ir mitybos įpročius, bet ir paskatins plačiau pažvelgti į mūsų visų sveikatą ir aplinkos gerovę.

„Jei perskaitysite tik vieną knygą apie mitybą ir dietas, tegul tai būna ši.“
Bee Wilson, rašytoja, maisto žurnalistė

„Amžiams pakeitė mano požiūrį į tai, ką ir kodėl valgau.“
Hannah Fry, matematikė, dėstytoja, rašytoja

„Būtent tokios knygos keičia pasaulį.“
Steven Bartlett, tinklalaidės ir knygos „CEO dienoraštis“ autorius

„Nepaprastai įdomus tyrimas apie itin perdirbtą maistą – valgomas medžiagas, turinčias keistai skambančių ingredientų, gaminamas turtingiausių pasaulio kompanijų ir, deja, sudarančias vis didesnę mūsų mitybos dalį. Ch. van Tullekenas atskleidžia: tokio maisto produktai ne tik sukurti taip, kad juos valgytume nuolat ir nesusimąstydami, bet ir atimtų mūsų gebėjimą reguliuoti, ką valgome, tiesiogiai veikdami mūsų smegenis. <...> Perskaitę šią knygą, pradėsite kelti svarbius klausimus: ką iš tiesų valgote ir kaip tai buvo pagaminta.“
Dr. Michael Mosley, BBC televizijos laidų vedėjas ir bestselerių apie mitybą autorius

Chris van Tulleken (Krisas van Tulekenas) – infekcinių ligų gydytojas ir molekulinės virusologijos mokslų daktaras, studijavęs Oksforde ir apgynęs daktaro laipsnį Londono universiteto koledže, kur dirba docentu. Jo tyrimai sutelkti į korporacijų įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikų mitybos srityje, kur jis bendradarbiauja su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2023 metais pasirodžiusi knyga „Ultraperdirbti žmonės“ išsyk tapo „The Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriu, buvo įtraukta į prestižinio negrožinės literatūros apdovanojimo „Baillie Gifford Prize“ ilgąjį sąrašą.

Su nuotraukomis, medžiagėlėmis ir iššokančiu katinėliu!

Kur pasislėpė kačiukai? Ieškok, kas dar slepiasi po medžiagėlėmis.

Ši lavinamoji knygelė padės smagiai praleisti laiką su vaiku ir kartu:
- kurti pozityvias emocijas žaidžiant ieškojimo žaidimą;
- lavinti sensorinius įgūdžius ir smulkiąją motoriką;
- lavinti kalbos įgūdžius.

Su nuotraukomis, medžiagėlėmis ir iššokančiu tigriuku!

Kur pasislėpė tigriukai? Ieškok, kas dar slepiasi po medžiagėlėmis.

Ši lavinamoji knygelė padės smagiai praleisti laiką su vaiku ir kartu:
- kurti pozityvias emocijas žaidžiant ieškojimo žaidimą;
- lavinti sensorinius įgūdžius ir smulkiąją motoriką;
- lavinti kalbos įgūdžius.

Su nuotraukomis, medžiagėlėmis ir iššokančia avyte!

Kur pasislėpė ėriukai? Ieškok, kas dar slepiasi po medžiagėlėmis.

Ši lavinamoji knygelė padės smagiai praleisti laiką su vaiku ir kartu:
- kurti pozityvias emocijas žaidžiant ieškojimo žaidimą;
- lavinti sensorinius įgūdžius ir smulkiąją motoriką;
- lavinti kalbos įgūdžius.

Metas įsipatoginti jaukiausiame kampelyje!

Trauk mėgstamus pieštukus ir flomasterius – metas kartu su Coco Wyo pasinerti į užburiantį meilybių spalvinimo pasaulį! Tavęs laukia net 45 ranka pieštos iliustracijos. „Cozy corner“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Trumpam pamiršk rūpesčius!

Trauk mėgstamus pieštukus ir flomasterius – metas kartu su Coco Wyo pasinerti į užburiantį meilybių spalvinimo pasaulį! Tavęs laukia net 45 ranka pieštos iliustracijos. „Cozy cuties“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

„...iki galo įžvelgti kito žmogaus sielą yra neįmanoma. <...> Todėl svarbiausia, ką mes patys privalome padaryti, tai sąžiningai susitaikyti su savo pačių siela. Jei iš tikrųjų norime pamatyti kitą žmogų, nėra kito kelio, kaip tik tiesiai ir giliai žiūrėti į pačius save.“


Šešiuose apsakymuose Haruki Murakami savo talentą pastebėti siurrealias kasdienybės akimirkas atskleidžia pasakodamas vyrų, kurių kiekvienas jaučiasi savaip vienišas, gyvenimo istorijas. Jose susipina mįslingai dingstančios katės ir tamsūs, prirūkyti barai; paslaptingi, ramybės neduodantys ženklai; moterys – asmeninės vairuotojos, buvusios žmonos ir meilužės, naktimis sekančios pasakas; beisbolas ir „The Beatles“... Apsakymų rinkinys pažymėtas ironišku humoru, žyminčiu visą autoriaus kūrybą.

Anot paties H. Murakami, „rašyti romanus – iššūkis, o apsakymus – vienas malonumas. Romanų rašymas prilygsta miško sodinimui, o apsakymų rašymas – tarsi sodo sodinimas.“


„Apgalvotai provokuojantys apsakymai, pateikiantys saldžius ir sykiu karčius apmąstymus apie vienatvę ir troškimą užmegzti ryšį...“
The Evening Standard

„H. Murakami apie sudėtingus dalykus rašo su jam būdingu žaviu paprastumu... <...> Čia jis - geriausios formos, keistas ir romantiškas.“
The Financial Times



Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe'ės, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.