Baltos lankos

Meisei Porter devyniolika. Ji pirmąkart visiškai viena stovi ant garlaivio denio ir stebi tolumoje nykstančius gimtosios Anglijos krantus. Tėvai ją siunčia į Australiją, kur Meisės laukia būsimasis jos vyras – niekad neregėtas perlų magnatas pusbrolis Meitlandas Sinkleris.

Ilga ir varginanti kelionė nedžiugina: amžinas supimas, alinantis karštis ir per vakarienes nuolat įkyrintis ponas Smolis. Tačiau vieną vakarą trečiosios klasės denyje Meisės žvilgsnį prikausto išraiškingas, nepaaiškinamai patrauklus vyriškis. Tai Viljamas Kuperis, geriausias Karališkojo jūrų laivyno naras, Australijos valdžios paliepimu keliaujantis keisti iki šiol galiojusių perlų žvejybos tradicijų.

Meisė nė neįtaria, kad jos ir charizmatiškojo naro keliai susikirs dar ne kartą, kad šaltas sutikimas naujuose namuose nenoromis pastūmės į aukštuomenei nepriimtiną Viljamo draugiją ir su trenksmu išjudins ilgai slėptas tolimo Australijos kampelio paslaptis.

„Lyg vandenynas užburiantis, meilės, įtampos ir išgyvenimų kupinas pasakojimas apie mažai žinomą Australijos istoriją.“
Kate Forsyth

„Įtraukia į nepažinaus krašto ir uždraustos meilės pavojų sūkurį.“
Herald Sun


Roxane Dhand (Roksana Dand) gimė ir augo Kente, Didžiojoje Britanijoje. Londono universitete studijavo anglų ir prancūzų filologiją, o 1978-aisiais persikraustė į Šveicariją dirbti komunikacijos sferoje. „Perlų žvejo žmona“ – tikrais, mažai žinomais XX a. pradžios Australijos istorijos faktais paremtas debiutinis autorės romanas.

Populiariu stiliumi parašyta istorinė studija pasakoja apie Vilniaus gete veikusią „Popieriaus brigadą“ – grupelę žmonių, kurie, nacių priversti atrinkinėti į Vokietiją grobiamus žydų kultūros dokumentus (knygas, paveikslus, religinius reikmenis), stengėsi bent dalelę jų paslėpti ir išsaugoti. Dalis išgelbėtų lobių pergyveno ir Vilniaus getą, ir po jo atėjusį sovietmetį. Šiandien tai – vertingi Žydų mokslinio instituto YIVO Niujorke, Jeruzalės hebrajų universiteto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir kitų institucijų eksponatai bei kolekcijų perlai, liudijantys tragišką Lietuvos istorijos tarpsnį – Vilniaus, kadaise visoje Europoje garsaus žydų kultūros centro, vadinto Lietuvos Jeruzale, žūtį.

Istorikas Davidas Fishmanas, septynerius metus rinkęs medžiagą šešių šalių archyvuose, pristato skirtingo likimo herojus: poetą Šmerkę Kačerginskį, mokslininką Zeligą Kalmanovičių, mokytoją Rachelę Krinski, bibliotekininką Hermaną Kruką ir poetą Abraomą Suckeverį. Visi jie degė neįtikėtina pagarba raštui, kultūrai bei švietimui, kuri ir skatino kasdien rizikuoti gyvybe viliantis, kad išgelbėtos knygos pratęs žydiškojo Vilniaus gyvenimą.

Šios knygos vertimas į lietuvių kalbą – tai to gyvenimo sugrąžinimas į Lietuvos kultūrą. Kartu su žydiškojo Vilniaus istorija čia atsiskleidžia sunkūs karo ir pokario metai, totalitarinių režimų kaita bei kasdienybės pasakojimai: nužmoginantis gyvenimas ir mirtis gete, sovietmečio pažadai bei nusivylimas jais, bandymas išgyventi naujame pasaulyje ir rasti vietą išgelbėtiems sunaikintos kultūros likučiams. Šiuos pasakojimus praturtina geto poetų (Šmerkės Kačerginskio, Abraomo Suckeverio) kūrybos vertimai bei „išgelbėti perlai“ – išsaugotų kultūros dokumentų aprašymai.

„Aukščiausio lygio istorinė studija, kuri palies kiekvieną ją skaitančią širdį.“
Kirkus Reviews

David E. Fishman (Deividas E. Fišmanas, g. 1957) – istorikas, dėstytojas, Harvardo universiteto absolventas, kelių mokslinių knygų autorius; jo specializacija – Europos žydų istorija. Į istoriją, papasakotą knygoje, įsitraukė dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje: tuo metu buvo pakviestas į Vilnių įvertinti atrastų išlikusių žydiškojo paveldo dokumentų. Studija „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ 2017 m. apdovanota Nacionaliniu Žydų knygos apdovanojimu (Holokausto kategorijoje).

Jis visų mėgstamas policijos inspektorius.

Tarpusavyje besivaržantys narkotikų platintojai, korumpuota policija – ir niūrus bevardis miestas panyra į sumaišties liūną. Tačiau netrukus atsiranda proga pakeisti padėtį. Makbetui ima vertis karjeros aukštumos.

Jis buvęs narkomanas su tamsia praeitimi.

Pagarba. Meilė. Galia. Rodos, viskas pasiekiama ranka. Šiame kelyje tereikia pašalinti kelias kliūtis. Valdžios troškimas Makbetui tampa stipriausiu narkotiku.

Jis niekada nepasieks didžiausios šlovės.

Persekiojamas haliucinacijų ir paranojos, Makbetas netrunka viskuo suabejoti. Kuo toliau, tuo labiau ima suvokti – negaus to, ko šitaip ilgai siekė ir troško.

Nebent žudys.


„Išradingas ir įtikinamas. Nesbø sukūrė tamsų, tačiau teikiantį vilties mūsų nerimastingų laikų „Makbetą“.“
New York Times Book Review

„Šiuolaikinis „Makbetas“ – tai niūrūs peizažai, nusikaltėlių (ne)ištikimybė, sumanūs ir išradingi pabėgimai, tamprūs nusikaltėlių ir juos bandančių sugauti policininkų ryšiai.“
Washington Post


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Naujausias autoriaus kūrinys „Makbetas“, šiuolaikinė Williamo Shakespeare'o tragedijos „Makbetas“ interpretacija, jau spėjo užkopti į pasaulinių bestselerių viršūnes.

Dar neskelbti faktai ir garsių kalinių išpažintys.

Pravieniškių mafija – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.

Pataisos namų užkulisius atskleidęs ir visą Lietuvos kalėjimų sistemą sudrebinęs naujienų portalo „Delfi.lt“ specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius šioje knygoje aprašo tikrovę, kurios daugelis nenorėtų matyti: ne tik pateikia necenzūruotus kalėjimo „bachūrų“, „dūchų“ ir „gaidžių“ liudijimus apie kruviną kovą dėl autoriteto, kalinių luošinimus, prekybą narkotikais, draugystę su pareigūnais, santykius su pramogų pasaulio atstovėmis, bet ir pasakoja apie viešai neskelbtus ir nuo visuomenės nuslėptus nusikaltimus, taip pat publikuoja pirmą kartą prabilusių garsių kalinių išpažintis.

Pasakodamas apie šiurpą keliančius įvykius pataisos namuose, autorius nevengia kritikuoti teisėsaugos pareigūnų, kurie metų metus nesugebėjo sutramdyti zonai vadovavusių nusikaltėlių, ir atskleidžia, kokį pragarą turi ištverti pirmą kartą už grotų patekę nuteistieji ir ką jie išgyvena išėję į laisvę.

„Ši knyga taip įtraukia, kad net ir padėjęs ją nebegali nustoti galvojęs apie tai, ką perskaitei. Dar labiau sukrečia, kad aprašomi įvykiai ir herojai yra tikri ir jie yra visai šalia mūsų. Mes, kaip visuomenė, privalome padaryti viską, kad situacija šalies įkalinimo įstaigose pasikeistų.“
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė

Dainius Sinkevičius – kriminalinės publicistikos žurnalistas, apdovanotas įvairiomis premijomis už publikacijas apie korupciją ir teismų veiklą. Europos Komisija jį yra pripažinusi tolerantiškiausiu žurnalistu Lietuvoje. Dainiui Sinkevičiui taip pat įteiktas nacionalinis apdovanojimas už žodžio laisvės gynimą. 2018 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė autorių įvertino kaip žurnalistą, svariai prisidėjusį prie teisėsaugos institucijų veiklos skaidrinimo, ir už nuopelnus valstybei skyrė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalį.

1988-ieji. Apgriuvusiame miesto skersgatvyje įsikūrusios šešios nedidelės krautuvėlės. Viena jų – muzikos parduotuvė, iki lubų prigrūsta plokštelių.

Jos savininkas Frankas daugeliui primena didelį švelnų meškiną. Dieną naktį jis padeda savo lankytojams ne tik išsirinkti reikiamą plokštelę, bet ir numalšinti kankinančias mintis, išgydyti skaudamą širdį. Frankas tiesiog jaučia, ko reikia atėjusiam.

Tačiau vieną dieną, ilgai žiūrėjusi pro langą, prie jo durų nualpsta paslaptinga mergina žaliu paltu. Ilzė Brauchman. Ji nieko nesupranta apie muziką, o Frankas pirmą kartą gyvenime nežino, kurią plokštelę jai pasiūlyti. Po kelių susitikimų Ilzė paprašo Franko išmokyti ją suprasti muziką. Ilgi jų susitikimai ne tik atskleidžia paslaptingą Ilzės istoriją, bet ir atveria skaudžias Franko praeities žaizdas, grasinančias sugriauti trapų besimezgantį jų ryšį.


„Suskamba visomis gražiausiomis natomis. Tai meilės istorija ne vien apie žodžius, bet ir apie tai, kas lieka nepasakyta.“
Observer

„Rachel Joyce pasakoja nuostabias istorijas. Net patys paprasčiausi gyvenimai jos rankose suspindi išskirtinumu ir kilnumu.“
Sarah Winman


Rachel Joyce (Reičel Džois, g. 1962) – tarptautinės sėkmės sulaukusi britų rašytoja. Jos romanai ir radijo novelės, kurtos nacionaliniam transliuotojui „BBC Radio 4“, įvertintos daugybe svarbių literatūrinių apdovanojimų, o viena jos knygų 2012 m. įtraukta į ilgąjį premijos „Man Booker“ sąrašą. Joyce knygos jau išverstos į daugiau nei 36 pasaulio kalbas.

Svarbiausi dalykai išlieka, o gebėjimas atleisti daro stebuklus.

Seserys Džozi ir Mereditė be galo skirtingos. Jų gyvenimai – kaip diena ir naktis. Viena spontaniška plačiaširdė, kita – santūri darbštuolė. Viena svajoja susilaukti vaikelio, bet vis atšaukia pasimatymus, kita – tvirtą santuoką sukūrusi žavios keturmetės mama. Atrodytų, abi seserys tikrai laimingos, tačiau jų tarpusavio santykius temdo grėsmingas praeities šešėlis.

Prieš 15 metų įvykusi šeimos nelaimė išardė jaukią jų šeimos idilę. Užkąsti į miestelio užkandinę išvykęs brolis taip niekada ir negrįžo, o seserys atsitvėrė tyla, dėl nelaimės kaltindamos ne tik viena kitą, bet ir kiekviena savo pasirinkimus.

Artėjant netekties metinėms ima aiškėti ilgai saugotos paslaptys. Trapus Džozi ir Mereditės ryšys pakimba ant plauko. Kaltę širdyje seserys nešiojasi jau ne vienus metus, tačiau viena jų apie tą lemtingąjį vakarą žino šį tą daugiau. Susvetimėjusioms seserims tenka sunkus išbandymas tiesa ir dar sunkesnis sprendimas: nutraukti ryšius ar pamiršti praeities skaudulius ir susitaikyti.

„Atvira ir tikra. Lyg kalbėtumėtės su geriausia savo drauge.“
New York Times

„New York Times“ bestselerių autorė Emily Giffin (Emili Gifin, g. 1972 m.) baigė Virdžinijos universiteto Teisės fakultetą. Pajutusi, kad teisininkės darbas – ne jai, persikėlė gyventi į Londoną ir atsidėjo kūrybai. Žurnalas „Vanity Fair“ autorę net pavadino „šių dienų Jane Austin“. „Mano sesers paslaptys“ – jau trečiasis E. Giffin romanas lietuviškai.

Darkaus ir jo drąsiųjų bendražygių laukia dar daugiau išbandymų!

Genialusis vabalų tyrėjas, Darkaus tėtis Bartolomėjus Katlas po sėkmingos gelbėjimo operacijos saugiai grįžo namo. Nors, rodos, visi išbandymai liko praeity, Darkus, Virdžinija ir Bertoltas įtaria, kad pralaimėjusi piktadarė Lukrecija Kater taip lengvai nepasiduos.

Kai vienas po kito pasipila keisti nutikimai, drąsioji trijulė net neabejoja – tai Lukrecijos ir jos parankinių darbas. Viską išsiaiškinti ir sustabdyti piktadarę laiko nedaug, o Darkaus tėtis dar lyg tyčia griežtai draudžia kištis į pavojingus suaugusiųjų reikalus. Taigi drąsiajai trijulei lieka tik pasikliauti gerais draugais: mamos išdavystę patyrusia Novaka Kater, garsia Holivudo žvaigždute Rube ir, žinoma, visada gelbstinčiais gudriais vabalais.

Antroji „Vabalų mūšio“ trilogijos dalis nuotykių pasiilgusius skaitytojus nukels į stebinantį vabalų ir pavojų pasaulį. Neatsakytų ir neišspręstų klausimų tiek daug, o blogoji mados karalienė visad vienu žingsniu lenkia Darkų. Ar jam su draugais pavyks sustabdyti gudriąją Lukreciją Kater?

M. G. Leonard (M. Dž. Leonard, g. 1974) Londono karališkajame koledže baigė Šekspyro kūrybos studijas. Karjerą pradėjusi muzikos industrijoje ir mokiusis aktorystės meno, vėliau nusprendė siekti rašytojos karjeros. Akimirksniu pasaulinio pripažinimo sulaukusi pirmoji trilogijos dalis „Vabalų berniukas“ lietuviškai išleista 2017 m.

Skirta nuo 8 iki 12 metų vaikams.

tai kelionė
išlikimas per poeziją
tai kraujas prakaitas ašaros
dvidešimt vienų metų
tai mano širdis
tavo rankose
tai
skausmas
meilė
skyrybos
išgijimas

rupi kaur

Rupi Kaur (g. 1992) – Kanadoje augusi indų kilmės poetė, iliustratorė ir gyvų poezijos skaitymų autorė. Debiutinė Kaur poezijos knyga „pienas su medum“ – tai jautriai ir atvirai apie meilę, praradimus, smurtą, seksualinį priekabiavimą ir moteriškumą pasakojantys poezijos ir prozos tekstai. Vos pasirodžiusi, knyga tapo tarptautiniu hitu, o aukščiausioje „New York Times“ bestselerių sąrašo pozicijoje išsilaikė net 100 savaičių iš eilės. „pienas su medum“ išverstas į daugiau nei 35 kalbas, o 2018 m. vasarą tapo 20-uoju Emmos Watson feministinio knygų klubo skaitomu kūriniu.

Grįždamas iš apsilankymo pas mamą, staiga pradingsta vyriškis. Jo žmona prašo specialiojo tyrėjo pagalbos. Meilužiai pabėga nuo savo sutuoktinių į Graikiją, tačiau kai naujos aplinkos sukelta euforija ima slūgti, vieną jų pamažu apninka keistos mintys. Teatrologijos studentas bando apsiprasti su gyvenimo pokyčiais ir mirties šešėliu, temdančiu jo ir artimos merginos ryšį. Dovanų gautas jonvabalis nejučia jam suteikia išminties. Jauna moteris susižavi Ledo žmogumi ir atsiduoda likimo staigmenoms. Midzuki Odzava–Ando sunerimusi – iš atminties sprūsta nuosavas vardas ir, kai jau atrodo, kad jo niekada neatgaus, ją nustebina nežmogiška būtybė.

Šiame apsakymų rinkinyje veikia katės žmogėdros, nusikaltėlė beždžionė, aštrieji varnai, taip pat – svajonės, kurios mus formuoja, ir dalykai, kurių trokštame. Ištrūkę į viltingą susitikimą Italijoje, romantiškai ir nuodėmingai pabėgę į Europos pietus, atostogaudami Havajuose ar tiesiog įsisukę į kasdieniškus reikalus Murakami herojai susiduria su neaprėpiama netektimi ir seksualumu, jonvabalio švytėjimu ir neįveikiamu atstumu tarp tų, kurie turėtų būti patys artimiausi.


Dvidešimt keturių apsakymų rinkinyje naujai atsiskleidžia Haruki Murakami meistriškumas. Jo apsakymai – ir siurrealistiški, ir žemiškai paprasti – liudija autoriaus talentą perteikti platų žmogaus patirčių spektrą, mokyti ir nepaliaujamai stebinti skaitytoją.


„Kiekvienas įstengtų suregzti sapną primenančią istoriją, tačiau retas kuris leidžia mums pasijusti taip, tarsi patys sapnuotume.“
Laura Miller

„Tiek į vaizduotės žaidimus, tiek į tikrovę Murakami gilinasi su atida ir lengvumu.“
Richard Eder

Gyvenimas – tai virtinė susitikimų. Kiekvienas jų unikalus kaip atskiras perlas vėrinyje. Mes susitinkame ir įsimylime, išsiskiriame ir susitaikome, dalijamės džiaugsmu ir skausmu, o kartais mūsų širdys dūžta į šipulius.

Tačiau ką verta pasilikti iš neapčiuopiamai lakaus nugyventų metų smėlio? Šito savęs klausia senoji Dorė, rymodama viena savo bute Stokholme. Atsakymas slypi ypatingoje užrašų knygelėje, kurią tėvas jai padovanojo per dešimtąjį gimtadienį. Pageltusiuose puslapiuose Dorė suguldė visus ilgo ir audringo gyvenimo vardus: Madam Serafin, dailininkas Gesta, naivioji sesutė Agnesė, Alanas. Giminės, priešai, meilužiai – kiekvienas užima ypatingą vietą Dorės atmintyje, tačiau dauguma vardų išbraukti, nes beveik visi jau palikę šį pasaulį. Todėl vieną dieną Dorė ima rašyti savo gyvenimo istoriją. Kad supintų likimo pynę, kurioje dar liko netikėtų posūkių. Kad su kitais pasidalytų brangiausiu turtu – prisiminimais. Ir kad vėl atrastų prasmę kelionės, kurios pagrindinis tikslas – meilė.

„Raudona užrašų knygelė“ – jaudinantis pasakojimas apie draugystę, nuotykius, keliones, laimę, skausmą ir nepamirštamą didžiąją meilę. Jis aprėpia ištisą vienos moters gyvenimą ir nuveda skaitytoją į prabėgusius, tačiau įstabius Dorės jaunystės laikus Paryžiuje, Niujorke ir Stokholme.

„Parašyta su didžiule meile, papasakota su neblėstančiu džiaugsmu.“
Fredrik Backman

„Širdį virpinantis romanas apie tai, kokia unikali yra kiekvieno iš mūsų gyvenimo istorija.“
ET-Magazine

„Šis pasakojimas įsismelks į širdį ir sukels gausybę minčių. Ką reiškia būti žmogumi? Kaip mūsų gyvenimą nulemia aplinkybės? Tai tik keletas jų.“
Kulturbloggen

Sofia Lundberg (Sofija Lundberg, g. 1974) – garsi Švedijos žurnalistė ir redaktorė. Jos debiutinis romanas „Raudona užrašų knygelė“ sužavėjo šimtus tūkstančių skaitytojų ne tik Švedijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.