„SOS vaikų kaimai Lietuva“ specialistai kasdien mato, kaip svarbu padėti vaikams pažinti savo jausmus, stiprinti pasitikėjimą savimi ir patirti džiaugsmą mokantis bei kuriant. Skaitymas vaikams – tai trumpos kelionės į vidinį pasaulį, kupinos emocijų, svajonių ir atradimų. Dalijamės organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ nuolatinės globos vadovės Eglės Valatkevičienės ir Vaikų dienos centrų koordinatorės Erikos Rusevičiūtės atrinktomis knygomis. Specialistės rekomenduoja skaityti vaikams arba kartu su vaikais namuose ar mokykloje – kai norisi paskatinti juos drąsiai svajoti, kalbėtis apie jausmus ir tiesiog pasimėgauti gražiomis istorijomis.
Krokuvoje pristatytas Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ pirmasis tomas, kurį išleido leidykla „Wydawnictwo Literackie“. Renginyje dalyvavo ir lietuvę palaikė Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk. Išskirtinį dėmesį K. Sabaliauskaitės kūrybai parodė ir didžiausi Lenkijos dienraščiai.
Krokuvoje leidykla „Wydawnictwo Literackie“ (nuo 2018 m. jau išleidusi visą „Silva rerum“ tetralogiją) iškilmingai pristatė „Petro imperatorės“ pirmojo tomo leidimą (vert. Eliza Deszczyńska). Pilnutėlės Mehofferio salės pirmoje eilėje galima buvo matyti Nobelio premijos laureatę Olgą Tokarczuk, atėjusią palaikyti lietuvių rašytojos, kurios kūrybą vertina jau nuo jos debiuto Lenkijoje 2015 m.
Kaimyninėje šalyje „Silva rerum“ visi keturi tomai susilaukė daugybės pakartotinių leidimų ir tapo vadinamuoju „long-selleriu“, kuris įaugo į lenkų literatūrinį gyvenimą, tad naujausio lietuvės kūrinio lenkiškai kritikai ir skaitytojai laukė su dideliu nekantrumu. Pagrindiniai dienraščiai „Gazeta Wyborcza“ ir „Rzeczpospolita“ lietuvės kūrybai skyrė ištisus puslapius, pabrėždami knygos aktualumą šiandienos įvykių fone. Jie rašo:
„Vilnietė rašytoja apnuogina rusiškąjį imperializmą pačiose jo ištakose. [...] Knyga skaitoma su įsijautimu ir suvokimu, kad Sabaliauskaitė turėjo neeilinį instinktą. Dar didesnio pasigėrėjimo lietuvė yra verta todėl, kad po nepaprastos – ambicingos ir tobulai parašytos – „Silva rerum“ tetralogijos atrodė, kad ką nors bent panašiai gero bus jau sunku parašyti. Tačiau „Petro imperatorė“ įrodo, kad lietuvė literatūrinę kartelę užkelia kaskart vis aukščiau ir aukščiau, ir galbūt jos opus magnum mūsų dar laukia ateityje. [...] Tame daugiaspalviame, epiniame, ir baisiame, ir vietomis juokingame romane Kristinai Sabaliauskaitei pavyksta išlaikyti tobulą balansą tarp faktografinio tikslumo (knyga jau renka istorikų pagyras), psichologinio realizmo, pasakojimo disciplinos ir gyvos kalbos aistros. Metų istorinis romanas? Neabejotinas lyderis.“ (Marcin Kube, Rzeczpospolita)
„Kaip ji rašo! Įsimylėjau šį istorinį romaną, nors tai – anaiptol nelengvas skaitinys. „Petro imperatorė“ yra nepaprastos jėgos monologas. [...] Nobelis Sabaliauskaitei? Tikrai nebūčiau prieš.“ (Wojciech Szot, Gazeta Wyborcza)
„Kristina Sabaliauskaitė grįžta nuostabiu stiliumi ir įrodo, kad – kaip reta kuris – sugeba kurti pasakojimą, kuris įtraukia skaitytoją, suvilioja ir nė sekundės neleidžia nuobodžiauti. Gauname istoriją, kuri yra Shakespeare’o dramos ir „House of Cards“ junginys.“ (Michał Nogaś, Lenkijos Radijo 3 programa)
„Šiurkštus, lyriškas ir negailestingas pasakojimas. [...] Rašytoja yra meistrė, išmananti kultūrinius kontekstus. [...] Savo knygose ji jungia Rytų ir Vakarų tradicijas, atskleisdama, kaip religiniai ir politiniai konfliktai formuoja žmonių tapatybę. Dėl šios perspektyvos ji yra viena iš svarbiausių šiuolaikinių Europos rašytojų. Autorė sugeba mus tiesiog perkelti į XVII ar XVIII a. nepamesdama iš akių žmogiškosios istorijos, o tai ją stato į vieną gretą su Hillary Mantel ir Umberto Eco. [...] Tai romanas, kuris sujaudina iki sielos gelmių ir pribloškia savo originalumu. Tikra literatūrinė puota su gėlos priemaiša.“ (Agnieszka Cybulska, Historykon.pl)
„Pagaliau istorinėje literatūroje atsirado universalios moteriškos patirties liudijimas ir tai labai džiugina. Bet svarbiausia yra tai, kad autorė, neskaičiuojant jos užmojo ir didžiosios istorijos papasakojimo, sugeba atskleisti pačią žmogiškumo esmę.“ (Monika Frenkiel, Wysokie Obcasy)
Antrasis „Petro imperatorės“ tomas Lenkijoje pasirodys netrukus.
Rugsėjo mėnesį leidyklos vyr. redaktorė Saulina rekomenduoja Hilos Blum romaną „Kaip mylėti savo dukrą“ (iš hebrajų k. vertė Kristina Gudelytė-Lasman).
Svarbiausia – pernelyg nekaišioti nosies į slaptą vaikų gyvenimą, šitai jau buvau spėjusi įsikalti į galvą. Šiukštu nerodyti perdėto smalsumo.
Neapsigaukite, „Kaip mylėti savo dukrą“ – ne savigalbos vadovėlis apie tėvų ir vaikų santykius. Tai knyga, labiausiai nuo jo nutolusi. Jos autorė Hila Blum svarsto, regis, nepaliečiamą, pamatinę besąlygiškos motinos meilės temą. Ir nejučia įtraukia į mažą, klaustrofobišką, kartais perdėm saldų, o kartais pernelyg skausmingą šeimos, susidedančios iš trijų narių – motinos, dukros, tėvo, – gyvenimą.
Kur riba tarp meilės savo artimui ir kontrolės? Kiek vaikas priklauso tėvams ir atvirkščiai? Ar per daug meilės gali žeisti? Kur meilė baigiasi ir prasideda savimeilė? Autorė siūlo gryną ir savitą žvilgsnį į prieštaringą motinystės ir moterystės mikrovisatą, siekdama parodyti, kaip (ne)sąmoningai trinamos ir peržengiamos ribos.
Stiliaus subtilumu, sakinio preciziškumu ir gebėjimu atskleisti atminties fragmentiškumą H. Blum primena atsiminimų, autofikcinės literatūros meistres – Joan Didion ir Annie Ernaux. Kartu sukuria niuansuotą moralinį galvosūkį, kur nutylėjimai tiek pat svarbūs, kiek klausimai. Iš jų meistriškai sukuriama vidinė įtampa, kuri nepalieka visą knygą ir verčia ieškoti atsakymų.
Vasara – metas, kai norisi skaityti daugiau. Atsitraukti nuo kasdienybės, sulėtinti tempą arba – priešingai – pasinerti į ypač įtraukiančias ir greitas istorijas. Leidyklos „Baltos lankos“ vasaros skaitinių dešimtukas būtent toks: dešimt skirtingų žanrų ir temų knygų, kurias vienija stipri emocinė įtaiga. Visos jos jaudina, įtraukia ir išlieka atmintyje.
Nuo ypač laukto Hanyos Yanagiharos naujojo romano, Suzanne Collins sugrįžimo iki „TikTok“ auditoriją pavergusių romanų – tai knygos toms ir tiems, kurie ieško ne tik pramogos, bet ir gilesnės literatūrinės patirties.
Štai ką šią vasarą skaityti rekomenduoja „Baltos lankos“.
Šios dešimt „Baltų lankų“ knygų – tai daugiau nei vasaros skaitiniai. Tai istorijos, kurias pasiimsite su savimi į traukinių stotis, paplūdimius, miestų terasas, lėktuvus. Istorijos, kurios liks ilgam. Įsigykite ir atraskite vasaros skaitymo džiaugsmą.