Tinklaraštis

Rugsėjo 18–20 dienomis susitiksime Kauno knygų mugėje, kuri vyks „Žalgirio“ arenoje. Šiemet kviečiame ne tik apžiūrėti naujienas prie mūsų stendo, bet ir dalyvauti knygų pristatymuose bei diskusijose.  

Dalijamės detalia mūsų leidyklos renginių programa: 

Rugsėjo 19 d. (šeštadienis) 

• 13.00 val. (Bibliotekų forumas) „Baltų lankų“ vyr. rinkodaros vadovės Mildos Gaulienės pranešimas „Nuo bibliotekos katalogo iki „TikTok“: kaip pasikeitė pokalbis apie skaitymą“.  DAUGIAU>>

• 16.00 val. (Bibliotekų forumas) provokuojanti diskusija „Skaitymo kultūra ar skaitymo spektaklis? Kas nutinka, kai skaitymas tampa viešas?“ Dalyvauja: Donata Bocullo, Ieva Dryžaitė, Morkus, Dusevičius, Viktorija Dumčiūtė, Milda Gaulienė. DAUGIAU>>  

• 16.00 val. (LLA renginių salė) Manto Adomėno knygos „Barbarų įsiveržimai“ pristatymas. Moderatorė Jūratė Žuolytė.  DAUGIAU>>

• 18.00 val. (Bibliotekų forumas) Emilijos Tumės knygos „Nomadės šokis: išraiškos šokio pradininkės Danutės Nasvytytės kūrybinė biografija“ pristatymas. Moderatorė Luka Lesauskaitė-Remeikė. DAUGIAU>>  

Rugsėjo 20 d. (sekmadienis) 

• 13.00 val. (LLA renginių salė) Andros Kavaliauskaitės knygos „Seen/Lili“ pristatymas. Kartu su autore dalyvaus Brigita Bax, pokalbį moderuos Kristupas Naraškevičius. DAUGIAU>>  

Susitikimai ir autografai „Baltų lankų“ stende 

Po renginių autoriai lauks jūsų leidyklos stende, kur bus galima pabendrauti ir gauti autografą: 

• Rugsėjo 19 d. 17.00–18.00 val. autografus dalins Mantas Adomėnas.  

• Rugsėjo 19 d. 19.00–20.00 val. stende lauks Emilija Tumė.  

• Rugsėjo 20 d. 14.00–15.00 val. su skaitytojais susitiks Andra Kavaliauskaitė.  

Specialus laikas vaikams: susitikimas su Šunėnu 

Mažųjų mugės lankytojų laukia staigmena: mūsų erdvėje vaikai galės sutikti ir pasisveikinti su mylimu personažu – Šunėnu! Mugėje jis svečiuosis:  

• Rugsėjo 19 d. (šeštadienį) nuo 13.00 iki 15.00 val. 

• Rugsėjo 20 d. (sekmadienį) nuo 11.00 iki 13.00 val. 

Planuokite savo savaitgalį ir iki pasimatymo Kaune!

Ar žinote tą jausmą, kai diena jau eina į pabaigą, jūs skubate, vaikas nenori rengtis, nenori praustis... nenori nieko. Ir nebežinote, ar dar kartą sakyti „prašau“, pagrasinti neduoti savaitę saldumynų, ar tiesiog pačiai atsigulti ant grindų ir apsimesti, kad čia labai ilgas sapnas.

Man atrodo, visi tėvai bent kartą yra patyrę tokį rytą ar vakarą, o gal net visą dieną.

Becky Kennedy, klinikinė psichologė, instagrame dar žinoma kaip Dr. Becky savo knygoje „Vidinis gerumas. Praktinis vadovas, kaip sukurti tvirtą ryšį su vaiku“ siūlo į vaikų auginimą pažvelgti ne keliant klausimą, „kaip priversti vaiką elgtis gerai?“, o per bandymą suprasti: „Ko mano vaikas šiuo metu dar nemoka?“

Mintis girdėta ne kartą, tačiau praktikoje tikrai ne visada pavyksta pritaikyti (ypač kai tądien vaikas penktą kartą patiria stiprias emocijas). Ir štai Becky Kennedy gan suprantamai ir paprastai mums paaiškina, kodėl taip nutinka, ką daryti ir kaip tėvams išgyventi šias krizes.

Keli Becky Kennedy principai, kuriuos norisi prisiklijuoti ant šaldytuvo

1. Elgesys nėra vaiko tapatybė.

Vaikas gali pasielgti blogai, bet tai nereiškia, kad jis yra blogas. „Tu pasielgei netinkamai“ yra visai kas kita nei „tu esi blogas“.

Skirtumas atrodo nedidelis, bet jis leidžia vaikui suprasti: aš galiu suklysti ir vis tiek likti geras žmogus.

2. Galioja du dalykai vienu metu.

Vaikas gali būti labai geras ir elgtis siaubingai. Aš galiu labai mylėti savo vaiką ir labai pykti ant jo. Galiu suprasti, kodėl jis trenkė broliui, ir vis tiek pasakyti, kad mušti negalima.

3. Pirmiausia ryšys, tada koregavimas.

Kai vaikas patiria stiprias emocijas, pamokslai apie elgesį dažniausiai nelabai suveikia. Dr. Becky siūlo pirmiausia padėti vaikui nusiraminti ir būti išgirstam, o ribą vis tiek išlaikyti. Nesakyti „Nustok pykti“, bet: „Matau, kad tau labai pikta. Pykti galima. Mušti negalima.“

4. Ieškokime, kas slypi po elgesiu.

Kai vaikas rėkia, kad „nenori eiti į darželį“, mums labai lengva išgirsti tik nepaklusnumą. Bet verta stabtelėti ir pagalvoti: gal jis pavargęs, gal nerimauja, gal sunku atsiskirti.

Tai nereiškia, kad kiekvieną elgesį turime pateisinti. Tai reiškia, kad pirmiausia pabandykime suprasti, kodėl tai vyksta.

5. Tėvams nereikia būti tobuliems.

Man ši dalis turbūt pati mieliausia.

Knygoje daug kalbama ne tik apie vaikus, bet ir apie mus. Apie tai, kad tėvystė nėra egzaminas, kurį galime vieną kartą išlaikyti ir tada jau gauti diplomą „Geras tėtis / gera mama“. Kartais pakelsime balsą. Kartais sureaguosime ne taip, kaip norėjome.

Ir tada galime grįžti. Atsiprašyti. Pasakyti: „Aš supykau ir pasielgiau netinkamai. Kitą kartą pabandysiu kitaip.“ Santykio taisymas taip pat yra labai svarbi auklėjimo dalis.

Jau šį savaitgalį susitinkame Vilniaus dienose! Mūsų stendą Knygų aikštėje tikrai nesunkiai rasite – užsukite pasikalbėti, pajausti gyvą knygų mugės ritmą ir pirmieji į rankas paimkite pačias karščiausias leidyklos naujienas.

Šiam savaitgaliui paruošėme net keturias naujas knygas, kurios jau spėjo sudominti literatūros gerbėjus kitose šalyse:

SenLinYu „Alchemized“ – tai kūrinys, kurio pasaulinės sėkmės bangos atsirita ir iki mūsų. Jei vertinate gilius, emociškai įtraukiančius fantastikos ir tamsiosios romantikos pasaulius bei stipraus charakterio veikėjus, ši knyga tiesiog privalo atsidurti jūsų pirkinių sąraše. Išties puošnus lietuviškas leidimas nepadarys gėdos nė vienai knygų lentynai.

Jo Nesbø „Vilko valanda“ – tikras skandinavų trilerių meistro šedevras, garantuojantis šiurpuliukus, nenuspėjamus siužeto posūkius ir įtampą iki paskutinio puslapio. Jei pasiilgote protingo, tamsaus ir meistriškai sukonstruoto detektyvo, geresnį pasirinkimą vargu ar rasite.

Chanel Miller „Atmink mano vardą“ – nepaprastai stipri, sukrečianti, betgi kartu šviesi autobiografinė knyga. Autorė drąsiai ir atvirai kalba apie teisingumą, atgautą balsą bei vidinę jėgą po sunkių išbandymų.

Clare Leslie Hall „Įskilusi žemė“ – romanas tiems, kurie ieško gilesnių emocinių patirčių, subtilių santykių vingių ir netikėtų moralinių pasirinkimų. Knyga meistriškai narplioja žmogaus pažeidžiamumą ir santykių dramas, kurios ilgai išlieka mintyse.

Vilniaus dienose turėsite išskirtinę progą būti pirmieji, kurie šias knygas įsigys fiziškai, – čiupkit išsirinktąsias stende dar prieš joms pasiekiant knygynų lentynas ar jūsų paštomatus.

Susitikimai su Šunėnu

Jei į Vilniaus dienas užsuksite su mažaisiais, nepamirškite pasižymėti laiko – mūsų stende ir aplink jį jūsų lauks mylimas personažas Šunėnas. Vaikai galės ne tik pasilabinti, bet ir gauti suvenyrų:

• Rugsėjo 05 d., šeštadienį: 12:00–14:00 val.
• Rugsėjo 06 d., sekmadienį: 11:00–13:00 val.

Iki greito susitikimo Knygų aikštėje!

Vasara ritasi į pabaigą, o kartu su ja tėvus po truputį ima graužti nerimas: „Vaikas visą vasarą knygos į rankas neėmė – ar tikrai viskas gerai?“ Kyla nenumaldomas noras įkalbinėti grįžti prie skaitymo, palengva įsivažiuoti į naują režimą, kol dar neprasidėjo rugsėjis. Ar tai tikrai būtina ir ką apie tai sako tyrimai bei psichologai?

Šiais klausimais leidykla „Baltos lankos“ kalbino knygų autorę, mokymų trenerę Rasą Borodiną, kad išsiaiškintų, ką iš tiesų daryti, jei vaikas per vasarą taip ir neprisėdo prie knygos.

Pirmiausia – atsikratykite kaltės jausmo

„Vaiko neskaitymas nereiškia, kad darote kažką blogai“, – sako mokymų trenerė Rasa Borodina. Pasak jos, vasara ir turi būti skirta kitkam: „Esu už pusiausvyrą – vasara yra skirta pailsėti, bėgioti basomis ir patirti nuotykius. Jei nutiko taip, kad vaikas kelis mėnesius nepaėmė knygos į rankas, tikrai nereikia panikuoti ar graužti savęs.“

Tai iš dalies patvirtina ir tyrimų duomenys. JAV mokinių pažangos duomenis analizuojanti organizacija NWEA, palyginusi 2023 m. pavasario ir rudens vertinimų rezultatus, nustatė, kad matematikos įgūdžiai per vasarą krenta gerokai labiau nei skaitymo – vidutiniai skaitymo rezultatai tarp mokslo metų pabaigos ir naujų metų pradžios beveik nesikeičia. Vienas iš galimų paaiškinimų: vaikai savarankiškai skaityti linkę dažniau nei savarankiškai spręsti matematikos uždavinius, o matematikos įgūdžiai iš atminties blėsta greičiau.

Kitaip tariant – jei vaikas vasarą praleido be knygų, jo skaitymo įgūdžiai per tris mėnesius tikrai neišnyko.

Visiškai atsipalaiduoti irgi nereikėtų

Vis dėlto R. Borodina perspėja neversti šios ramybės kraštutinumu: „Iš patirties ir psichologijos žinau: visiškai nustojus skaityti, rugsėjį grįžti būna sunkiau. Tai atsitinka ne tik dėl pablogėjusių įgūdžių, bet ir dėl emocinio streso. Kai rugsėjį knyga tampa prievole, o smegenys atpratusios susikaupti, gali kilti pasipriešinimas.“

Jos patarimas – išlaikyti bent minimalų, bet malonų ryšį su knyga: kad ir 10 minučių per dieną, be jokio spaudimo.

Šią mintį netiesiogiai pagrindžia ir 2023 m. Kembridžo universiteto (prof. Barbara Sahakian) bei Fudan universiteto (Kinija) mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale Psychological Medicine. Jame analizuoti duomenys apie daugiau nei 10 000 JAV paauglių, kurie skaityti savo malonumui pradėjo dar būdami 2–9 metų. Palyginus su tais, kurie skaityti pradėjo vėliau arba iš viso neskaitė, nuosekliai skaitantys vaikai paauglystėje rodė geresnius kognityvinius rezultatus, jautėsi geriau emociškai, rečiau patyrė stresą, mažiau laiko leido prie ekranų ir ilgiau miegojo. Smegenų skenavimo duomenys taip pat parodė didesnį atitinkamų sričių tūrį. Įdomu, kad optimaliu tyrėjai laiko apie 12 valandų skaitymo per savaitę – viršijus šią ribą, papildomos naudos pažinimui nepastebėta.

Tyrimas nekalba apie greitą efektą per kelias minutes ar konkrečiai apie popierinę knygą – jo išvados apie metų metais susiformavusio įpročio skaityti ilgalaikę naudą. Tad realistiškiausia žinutė tėvams būtų ne „reikia paskaityti prieš egzaminą“, o „verta, kad skaitymas būtų nuolatinė kasdienybės dalis, kad ir nedidelė“.

Ką daryti, jei vaikas priešinasi

Jei bandymai sugrąžinti prie knygos sukelia stiprų pasipriešinimą, R. Borodina siūlo:

• Nustoti įkalbinėti. Kelioms savaitėms visiškai paleiskite šią temą ir leiskite emocijoms atvėsti.
• Keisti formatą. Audioknygos, komiksai, žurnalai ar tiesiog garsinis skaitymas vaikui prieš miegą (net jei jam jau 10 metų) – irgi puikiai veikia.
• Rodyti pavyzdį. Vaikai kartoja tai, ką mato. Jei dažniau matys tėvus su knyga, o ne su telefonu, žinutė bus stipresnė už bet kokius įkalbinėjimus.
• Atsižvelgti į fizines kliūtis. Kartais vaikas neskaito ne iš užsispyrimo, o todėl, kad jam fiziškai sunku – verta pasitikrinti regėjimą ar pasitarti dėl galimų raidos ar dėmesio ypatumų.

„Atsiminkite – santykis su vaiku ir ramybė namuose yra daug svarbiau už perskaitytų puslapių skaičių. Knyga ateis tada, kai jai bus tinkamas laikas“, – primena knygų autorė ir mokymų trenerė.

Kaip švelniai pasiruošti rugsėjui

Skaitymas – tik dalis platesnio klausimo, kaip vaikui padėti be streso grįžti prie mokyklinio ritmo. R. Borodina pataria:

• Mažiau lūkesčių, daugiau ramybės. Vaikai labai jaučia tėvų nerimą. Jei tėvai patys ruošiasi mokslo metams lyg išgyvenimo kovai, vaikas irgi įsitempia.
• Grąžinti dienotvarkę švelniai. Likus savaitei ar dviem iki rugsėjo, pamažu ankstinkite miego laiką. Fizinis poilsis – geriausia streso priepuolių prevencija.
• Neversti skaitymo sąlyga ar bausme. Niekada nesakykite: „Nežaisi telefonu, kol neperskaitysi 5 puslapių“ arba „Jei paskaitysi, gausi valandą kompiuterio.“ Tokie mainai knygą vaiko galvoje paverčia tik nemaloniu kliuviniu, kurį reikia kuo greičiau įveikti pakeliui į „tikrąjį prizą“ – ekraną. Taip užauginame ne knygas mėgstantį vaiką, o derybininką dėl ekrano laiko.
• Sukurti jaukų skaitymo kampelį. Kartu su vaiku įrenkite kampelį su lempute ir pagalvėmis – vietą, kur jam bus smagu įsitaisyti.

Vietoj spaudimo – galimybė pasirinkti

Jei norite šį rugsėjį pradėti nuo naujų, dar neišbandytų knygų, verta žinoti, kad šiuo metu leidykla „Baltos lankos“ tęsia vaikų ir jaunimo literatūros išpardavimą. Tai proga rasti knygų, kurios sudomins net ir ne taip noriai skaitantį vaiką.

Parengė Milda Gaulienė, „Baltos lankos“

Tyrimai: https://www.cam.ac.uk/research/news/reading-for-pleasure-early-in-childhood-linked-to-better-cognitive-performance-and-mental-wellbeing;

https://www.cambridge.org/core/journals/psychological-medicine/article/earlyinitiated-childhood-reading-for-pleasure-associations-with-better-cognitive-performance-mental-wellbeing-and-brain-structure-in-young-adolescence/03FB342223A3896DB8C39F171659AE33;

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37376848/;

https://www.nwea.org/research/publication/summer-learning-loss-what-we-know-and-what-were-learning/

Amerikietė rašytoja Taylor Jenkins Reid, anksčiau rašiusi apie pramogų industriją, pristato naują knygą „Atmosfera“ („Baltos lankos“, 2026), kurioje veiksmas vyksta devintojo dešimtmečio kosmoso tyrinėjimų fone. Tai jau devintoji autorės knyga, iš karto tapusi „The New York Times“ bestseleriu, o 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose išrinkta geriausiu istoriniu romanu. Kūrėja teigia tikslingai ieškojusi naujos, tradiciškai vyrų sritimi laikomos aplinkos, kurioje galėtų patyrinėti moterų patirtis, ir tam pasirinko kosmoso tematiką.

Tyrimai ir informacijos autentiškumas

Prieš pradėdama šį projektą, rašytoja apie erdvėlaivius ir astronautiką nieko neišmanė. Visgi T. J. Reid tvirtina, kad jai patinka intensyvūs tyrimai ir informacijos paieška, todėl ji sąmoningai mėgsta nerti į sudėtingas ir nepažįstamas temas. Ruošdamasi rašyti, autorė apsilankė Johnsono kosmoso centre Hjustone, apžiūrėjo „Apollo“ misijų valdymo centrą ir naršė senus, dar aštuntajame dešimtmetyje rašytus NASA dokumentus apie erdvėlaivio krovinių skyriaus durų mechaniką.

Siekdama autentiškumo ir faktinio tikslumo, autorė pagalbos kreipėsi į nepažįstamus šios srities profesionalus. Labiausiai rašant knygą jai pagelbėjo Paulas Dye, ilgiausiai NASA istorijoje dirbęs pilotuojamų skrydžių vadovas. Jis skyrė rašytojai daugybę valandų, aiškindamas erdvėlaivių mechaniką, misijų valdymo centro specifiką ir padėdamas techniškai logiškai sudėlioti knygoje aprašomos avarijos kosmose scenarijų.

Moterys kosmose istoriniame kontekste

„Atmosferos“ centre atsiduria Džoun Gudvin, Raiso universiteto fizikos ir astronomijos profesorė, 1980-aisiais nusprendusi prisijungti prie NASA erdvėlaivių programos, tuo metu pirmą kartą atvėrusios duris ir moterims. Siužetas rutuliojamas dviem laiko linijomis: ankstyvuoju astronautų pasirengimo etapu ir 1984 metais, kai viena iš misijų patiria avariją. Be tiesioginio NASA konteksto, knygoje taip pat pasakojama to meto homofobiškoje profesinėje aplinkoje draudžiama romantinė istorija tarp Džoun ir kitos programos dalyvės Vanesos Ford.

Knygos ekranizacija

Knyga jau sudomino ir kino industriją. Patvirtinta, kad romaną ekranizuos kino kūrėjų duetas Anna Boden ir Ryanas Fleckas, geriausiai žinomi kaip filmo „Kapitonė Marvel" (angl. „Captain Marvel“) režisieriai.

Parengė Milda Gaulienė, „Baltos lankos“

Pagal šaltinius: Time, People, Entertainment Weekly, NRP

Leidyklos vyr. redaktorė Saulina Kochanskaitė rekomenduoja knygą vasarai. 

„Kleo ir Frenkas gali sugrąžinti prie skaitymo.

Coco Mellors savo debiutiniame romane „Kleopatra ir Frankenšteinas“ neeksperimentuoja su forma ar kalba. Nors dailus sakinys ir taiklus palyginimas jai svarbūs, labiausiai rūpi pasakojimas, siužetas, gyvi dialogai ir – personažai. Tikri, nelaimingi, apleisti, pilni ydų, vienatvės, darantys prastus sprendimus ir tiesiog gyvenantys savo gyvenimus.

Žmonių santykiai – iš esmės kiekvieno literatūros kūrinio katalizatorius. Sena kaip pasaulis tema, bet šitoje knygoje ji veši tarsi sodriaspalvės pavasarinės samanos.

Santykių prieštaringumas, daugialypumas, žmonių nesusikalbėjimas pavaizduotas gyvai, atpažįstamai, talentingai. Autorė savo veikėjų neteisina, bet ir neteisia. Neskubėdama leidžia tiesiog įsigyventi į Frenko ir Kleo, kitų jų istorijai svarbių veikėjų gyvenimus ir aplinką. Taip moko ir mus, skaitytojus, pabandyti suprasti ne visada artimus, nelengvai priimamus žmonių poelgius, net pažadų sulaužymą ar išdavystę.

Negalima nepaminėti Kleo ir Frenko Niujorko, kuriame vyksta veiksmas. Jis gražus, galingas ir kasdieniškas, tiek pat kupinas talento ir linksmybių, kiek nevilties, tuštybės, narkotikų, alkoholio, purvo. Viena gražiausių ir liūdniausių scenų vyksta būtent mieste, Kleo ir Frenkui atsidūrus prie kuždesių sienos Niujorko Centrinėje stotyje – vien dėl jos knygą verta paimti į rankas.

Kleo ir Frenko meilės istorija galėtų būti bet kurio iš mūsų, gal dėl to ši knyga traukia ne tik skaityti, bet ir kalbėtis apie įvairias joje aprašomas situacijas ir poelgius.

Romanas lėtiems vasaros pokalbiams ir knygų klubams. Mėgstantiems Niujorką. Nostalgiškai vis grįžtantiems prie devyniasdešimtinių ir dutūkstantinių filmų ir serialų, vykstančių Niujorke. Ne veltui pagal šią knygą jau statomas serialas.“ 

JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ šią knygą pavadino beprecedenčiu bestseleriu, o „The Washington Post“ neseniai detaliai aprašė, kaip beveik 70 metų sulaukęs debiutantas išleido vieną ryškiausių 2025-ųjų literatūros pasaulio hitų. Alleno Levi romanas „Teo iš Goldeno“, savo kelią pradėjęs kaip savilaidos projektas, be didelio rinkodaros biudžeto ar aktyvių socialinių tinklų kampanijų tapo pasauliniu fenomenu. Šiais metais autorius atšventė ir savo 70-ąjį gimtadienį. Alleno Levi „Teo iš Goldeno“ (iš anglų klb. vertė Inga Čepulienė, redaktorė Ingrida Daračienė) Lietuvos skaitytojams pristato leidykla „Baltos lankos“. 

Nuo stalčiaus iki tarptautinės sėkmės 

Buvęs teisininkas A. Levi nuo 1980-ųjų dešimtmetį dirbo advokatu gimtajame Kolambo mieste (Džordžija, JAV), tuomet išvyko į Škotiją, kur Edinburgo universitete studijavo škotų grožinę literatūrą. 

Grįžęs dar trejus metus tęsė teisinę praktiką, kol 1996 m. galutinai pasirinko muziko kelią ir tapo nepriklausomu dainų kūrėju. Romaną jis rašė tiesiog kaip asmeninį iššūkį. „The Washington Post“ duomenimis, rankraštį autorius planavo padėti į stalčių, vis dėlto draugai įkalbėjo juo pasidalinti su pasauliu. 

2023 m. žinia apie savilaidos būdu išleistą knygą ėmė plisti iš lūpų į lūpas – iki tų metų pabaigos buvo parduota apie 3000 egzempliorių, o 2024 m. pardavimai išaugo jau iki 25 000 egzempliorių.  

Sulaukęs dėmesio, A. Levi sąmoningai atmetė krikščioniškos literatūros leidyklų pasiūlymus, nenorėdamas, jog kūrinys būtų įspraustas į per daug siaurus rėmus. Galiausiai romano leidybos teises įsigijo „Atria Books“, priklausanti didžiajai JAV leidybos grupei „Simon & Schuster“.  

JAV šiuo metu „Teo iš Goldeno“ parduota daugiau nei 2,5 milijono egzempliorių ir knyga yra tapusi „The New York Times“ bestseleriu nr. 1, kurį viešai citavo net tokios asmenybės kaip Oprah Winfrey. 

Apie ką ši istorija? 

Knygos centre – 86-erių metų Teo, atvykstantis gyventi į nedidelį Džordžijos valstijos miestelį. Vietinėje kavinėje pamatęs 92 vietos menininko pieštus žmonių portretus, Teo nusprendžia juos visus nupirkti ir asmeniškai įteikti pavaizduotiems žmonėms arba jų artimiesiems manais už jų gyvenimo istoriją. 

Tai lėto tempo pasakojimas, kuriame nėra dirbtinės dramos – juo tiesiog reikia mėgautis. Pagrindinis veikėjas sutiktiems žmonėms geba parodyti, kad jie yra svarbūs. 

Leidybos tendencijų pokytis 

Literatūros apžvalgininkai mano, kad „Teo iš Goldeno“ fenomeną veikiausiai lėmė besikeičiantys skaitytojų poreikiai. Nuolatinio informacinio triukšmo fone skaitytojai ieško literatūros, kuri gali atkurti tikėjimą elementariu žmogiškuoju ryšiu. Knyga ne kartą lyginta su populiariuoju serialu „Tedas Laso“ (angl. Ted Lasso): nors siužetai visiškai skirtingi, abu kūriniai moko empatijos, žmogiškumo ir gebėjimo burti bendruomenę. Šis romanas – tarsi patvirtinimas, kad tarp siaubo, detektyvų, trilerių, fantastikos žanrų svarią vietą užima ir istorijos, paperkančios paprastumu apie žmonių kasdienybę ir (ne)eilinius gyvenimus.  

Tekstą parengė Milda Gaulienė, „Baltos lankos“ 

 
Pagal šaltinius: The Washington Post (2025 m. gruodžio 24 d. publikacija): How a nearly 70-year old debut novelist published 2025's breakout hit (autorė Sophia Nguyen). The Wall Street Journal (2026 m. birželio 25 d. publikacija): 'Theo of Golden' Broke Every Rule in Publishing. It's an Unprecedented Bestseller.