Kokių naujienų prieš šventes ieškoti vaikams ir paaugliams skirtų knygų lentynose? Ką padovanoti skaitantiems ir kaip būti tikriems, kad šios knygos jaunieji skaitytojai dar neturi?
Lietuviškai pasirodė naujas Nobelio literatūros premijos laureato Kazuo Ishiguro romanas „Klara ir Saulė“. Tai mūsų pasaulyje artimoje ateityje vykstanti istorija, papasakota Klaros – gebančios mokytis dirbtinio intelekto būtybės – akimis.
Visus piešiančius ir iliustruojančius leidykla „Baltos lankos“ kviečia dalyvauti knygos vaikams ar paaugliams iliustracijų konkurse. Kūrinių laukiama iki sausio pabaigos, o nugalėtojai bus apdovanojami vasario pabaigoje, renginio „Knygų savaitė“ metu.
Pretekstu pokalbiui pasikviesti vertėją Gabrielę Gailiūtę-Bernotienę tapo dvi naujos iš anglų kalbos jos išverstos ir „Baltų lankų“ leidyklos išleistos knygos: Claire Lombardo „Mūsų smagiausios dienos“ ir Ann Patchett „Olandų namas“. Šias dvi skirtingas, tačiau sąsajų turinčias knygas vertėja sako linkusi rekomenduoti tiems, kuriems įdomūs šeimos santykiai.
Lapkričio 18 d. paskelbti septintojo rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės vardo trumpojo rašinio konkurso nugalėtojai. Ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio organizatorius pasiekusiuose rašiniuose 8–12 kl. moksleiviai šiemet svarstė apie muzikos reikšmę savo gyvenime. Įvertinus atsiųstus darbus paaiškėjo, kad šiemet apdovanojimai keliaus į Plungę, Kauną ir Alytų.
Geros žinios detektyvų mėgėjams: pagaliau ir vėl galima įsigyti visas 12 Jo Nesbø serijos apie Harį Hūlę knygų lietuvių kalba. Be to, jau verčiamas ir naujausias serijos romanas.
Leidykla „Baltos lankos“ pakartotinai išleido tas serijos knygas, kurios buvo tapusios tikrų tikriausiu deficitu net ir skaitytų knygų pardavimo vietose. Taigi nuo šiol visi, kurie ieškojo „Policijos“, „Raudongurklės“, „Pentagramos“ ar kitų serijos knygų, jas ras knygų prekybos vietose ir el. prekybos kanaluose.
Maža to, šį rudenį skaitytojams tikrą dovaną įteiks ir literatūrinis festivalis „Vilniaus lapai“ – lapkričio 11 d., 19 val., pakvies į virtualų susitikimą su autoriumi, kurį visi norintys galės stebėti festivalio feisbuko paskyroje. Su J. Nesbø kalbėsis vertėja, literatūros kritikė, laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė Rasa Drazdauskienė.
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, įskaitant Lietuvą, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę.
Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.
Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų: „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Jo knygos ne kartą pateko į tarptautinių bestselerių sąrašus.
Kokia eilės tvarka skaityti?
Ir jau susipažinusiesiems su Hario Hūlės personažu, ir dar tik planuojantiesiems pradėti skaityti serijos knygas neretai kyla klausimas: ar svarbus knygų eiliškumas ir, jei taip, kokia tvarka jas derėtų skaityti? Štai chronologinis knygų sąrašas:
Melancholiškiausią metų laiką, kuris visus, vasarą prisisėmusius vitaminų, sugrąžina prie darbų ir skaitinių, skatina susikaupti, apmąstyti į antrą pusę persiritusius metus, leidykla „Baltos lankos“ pasitinka su aštuonių stiprių naujienų repertuaru.
Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas provokuoja skaitytojus patiems nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečia kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją mažojo žmogaus idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.
Pusantro milijono – tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui.
Pasirodo, atostogos – tas metas, kai Lietuvos gyventojai teigia dažniau randantys laiko knygai. Dar daugiau skaitome tik darbo dienų vakarais. Tokius rezultatus atskleidė leidyklos „Baltos lankos“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
