Romane skambiai aidi pasaulinės 2008 m. finansų krizės leitmotyvai, o pati autorė neslepia, kad ją šia tema mąstyti įkvėpė ir realūs, nesuvokiamai gudrias pinigų plovimo schemas konstravę bei juos supę žmonės. Tačiau bene svarbiausias knygos motyvas – skirtingi, kartais keisti ir netikėti keliai, kuriais ieškome gyvenimo prasmės.
Apie knygų (ne)skaitytoją, kuriam skirtas „Oderis“, distopijos žanrą ir kodėl romano pabaiga reikalauja atidumo – pokalbyje su Dainiumi Vanagu.
Žinoma šiuolaikinė airių ir britų rašytoja Maggie OʼFarrell neslepia, kad dar nuo paauglystės buvo ne tik įkvėpta, bet kone apsėsta Shakespeareʼo „Hamleto“. Ji sako visu kūnu jautusi, kad tai, jog „Shakespeareʼas nė vienoje savo pjesėje ir niekur poezijoje neužsimena apie „Juodąją mirtį“, XVI a. pabaigoje siautusią maro epidemiją“, – įdomu ir keista.
_950.webp "Vertėja Lina Gaučytė: stereotipiškai šviesus Italijos vaizdavimas siejasi su paviršutinišku šalies pažinimu")
„Paskutinė vasara mieste“ šiemet Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos organizuojamame metų verstinės knygos konkurse ekspertų buvo įvertintas kaip vienas geriausių vertimų ir įtrauktas į vertingiausių 2020 m. klasikos vertimų sąrašą.
Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau: vado ar tiesiog demokratinę pusiausvyrą palaikančio arbitro?
Naujausias Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė II“ pagaliau fiziškai pasieks pirmuosius skaitytojus. Bene laukiamiausias lietuviškas romanas – atomazga, pasakojanti paskutines dvylika Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I gyvenimo valandų.
„Šiame kūrinyje netrūksta fjordų, krioklių, kalnų ir jų slėnių. O kur dar tokie meniški žiemos, sniego, ledo, stingdančio šalčio aprašymai. Šaunus sutapimas, kad ir Lietuvoje šis kūrinys pasirodo žiemą– apie T. Vesaaso knygą „Ledo rūmas“ sako J. Nepaitė.“
Teksase gyvena dešimties metų mergaitė Hanya, tiesiog apsėsta noro piešti portretus. Ir ji turi galimybę piešti kūnus iš natūros – morge, kur ją nusiveda tėčio, iš Havajų kilusio gydytojo, draugė. Tai tik vienas iš vaikystės prisiminimų, kuriais dalijasi amerikiečių rašytoja, romano „Mažas gyvenimas“ autorė Hanya Yanagihara.
 (2) (2)_950.webp "Marius Burokas apie romaną „Mažas gyvenimas“: tai knyga apie draugystę ir vienatvę – be iliuzijų, kosminėje tuštumoje")
„Įvardijimas, pripažinimas, kad augai disfunkcinėje šeimoje – dėl alkoholio ar kitų priežasčių, – jau reiškia, kad esi sveikimo kelio pradžioje. Nėra gėdinga kalbėti apie tai, kas nutiko tėvų namuose, – atvirkščiai, pasidalintas skausmas tampa mažesnis.“
