Formatas

„Pajutau jam trauką, lyg aplink liemenį man būtų apsivijusi virvė ir jis lėtai, tvirtai ją trauktų.
Mirkčiodama ir apdujusi, paleidau jo ranką. Jis mane ne tik sužavėjo, bet ir... pavergė. Tokiam vyrui bet kuri norėtų nuplėšti marškinius ir stebėti, kaip sagos pabyra ir dingsta kartu su jos drovumu.“

Jiedu netikėtai susitiko pastate, pavadintame „Crossfire“, ir pateko į kryžminę aistrų ugnį. Ryšys užsimezgė nuo pat pirmo žvilgsnio ir jie nebegalėjo vienas kito pamiršti. Gideonas gražus, paslaptingas ir velniškai seksualus. Eva beprotiškai geidė jo prisilietimų net ir žinodama, kad tai padarys ją silpną. Iš pradžių ji stengėsi jį atstumti, tačiau Gideonas matė jos aistrą ir tuo pasinaudojo. Jų ryšys kasdien darėsi vis painesnis. Netrukus, kad išsaugotų draugystę, jie turėjo atskleisti savo paslaptis ir baimes. Gideonas ir Eva tapo vienas kito veidrodžiu, atspindinčiu slapčiausias žaizdas... ir troškimus.
Sylvios Day romanų ciklas, pavadintas „Crossfire“, sudrebino pasaulį ir prisidėjo prie naujos erotinės literatūros bangos.

Apnuogink mane visiškai sutriuškina konkurentus... unikalu ir nepamirštama.
Joyfully Reviewed

Taip karšta, kad net degina.
Amuse

Erotinis romanas, kurio nederėtų praleisti.
Romance Novel News

Sylvios Day kūriniai užima pirmą vietą The New York Times ir kituose tarptautinių bestselerių sąrašuose. Ji yra daugiau nei dešimtį apdovanojimų pelniusių romanų, parduodamų daugiau nei trisdešimt devyniose šalyse, autorė. Keturiolikoje šalių rašytoja užimą pirmą vietą perkamiausių autorių sąrašuose ir yra skaitytojų mėgstama kaip įvairių žanrų atstovė. Visame pasaulyje išleista milijonai Sylvios Day knygų. Goodreads Choice Award rašytoja nominuota geriausia autore, Amazon svetainėje jos kūriniai įverinti kaip geriausi metų meilės romanai. Sylvia Day laimėjo RT Book Reviews Reviewers' Choice Award ir yra dukart nominuota prestižiniam JAV meilės romanų apdovanojimui RITA. Šiuo metu Sylvia Day yra JAV meilės romanų rašytojų asociacijos prezidentė. Asociacija vienija 10 000 autorių. Neseniai rašytoja pasirašė sutartį su žurnalu Cosmopolitan ir leidykla „Harlequin“ dar šiais metais išleisti Cosmo Red Hot Reads knygų seriją. Apsilankykite jos svetainėje www.sylviaday.com.

Kodėl moterys kalbesnės už vyrus? Kodėl jos prisimena smulkiausias barnių detales, o vyrai neprisimena net pačių barnių? Kodėl jos kaip įmanydamos vengia konflikto? Kodėl moterys dvigubai dažniau nei vyrai serga depresija?
Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus - daug diskusijų sukėlusioje knygoje Moters smegenys. Pasitelkdama naujausių tyrimų duomenis, neuropsichiatrė Louann Brizendine atskleidžia, kaip unikali smegenų struktūra veikia moters mąstyseną, bendravimą, vertinimus ir santykius su kitais.
Louann Brizendine - mokslų daktarė, Kalifornijos universiteto neuropsichiatrė, Moterų nuotaikos ir hormonų klinikos įkūrėja.

Tai kelių žemėlapis moterims, kurioms svarbu rasti mokslinį savo elgsenos paaiškinimą, kita vertus - profesionalus vadovas, gvildenantis santykių problemas. Autorei geriausiai sekasi paaiškinti neurocheminius aistringos meilės mechanizmus.
San Francisco Chronicle

Feministės gali džiūgauti: pagaliau kažkas rimtai susirūpino moters sveikata ir parašė išsamią studiją apie moters smegenis. <...> Tačiau ši knyga tikrai nemaloniai nuteiks tas feministes, kurios užsispyrusios neigia lyčių skirtumus.
Washington Times

Tikras informacijos ir pribloškiančių įžvalgų lobynas. <...> Nors ši knyga bus įdomi visiems, norintiems suprasti, kodėl vyrai ir moterys tokie skirtingi, ji ypač naudinga moterims ir mergaites auginantiems tėvams.
Publishers Weekly

Viskas prasidėjo tuomet, kai sendaikčių turguje radome paslaptingą žemėlapį. Tai buvo tolimos salos žemėlapis, rodantis kelią prie paslaptingo lobio. Išplaukėme dvistiebiu burlaiviu ir patyrėme tikrai nepamirštamų nuotykių...

Septinto „Lietuvos istorijos“ tomo pirmoje dalyje pristatomas trumpasis Lietuvos istorijos XVIII amžius, jo samprata ir chronologiniai rėmai (1733–1795 m.). Šis amžius nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad valdant Augustui III Respublikoje prasidėjo visuomenės modernėjimas, o valdant Stanislovui Augustui jis įgavo pagreitį ir išsiliejo valstybės ir visuomeninių santykių pertvarkos veiksmais. Tokia Lietuvos istorijos XVIII a. samprata yra naujovė.
Knygoje Lietuva suvokiama kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bet kartu matomi ir parodomi valstybės lietuviškųjų etninių žemių savitumai. Svarbu pabrėžti, kad į Lietuvos sampratą įtraukiama ir Mažoji Lietuva. Knygoje pateiktas kompleksinis jos vaizdas XVIII amžiuje. Jos gyventojai lietuvininkai suprantami kaip lietuvių tautos dalis, gyvenanti kitomis politinėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis.
Knygoje pateikiamas europinis Lietuvos istorijos kontekstas, apibūdinami Respublikos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis Rusija, Prūsija ir Austrija, daug dėmesio skiriama Lietuvos vietai Respublikoje parodyti, aptariamos priemonės, kuriomis Lietuvos politinės jėgos saugojo savo valstybingumą. Respublika pristatoma kaip dviejų valstybių, Lenkijos ir Lietuvos, konfederacija. Knygoje detaliai aprašomi XVIII a. atnešti kokybiniai ir kiekybiniai Lietuvos valstybės kultūrinio kraštovaizdžio pokyčiai, žmonių veiklos poveikis gamtinei aplinkai. Aptariami XVIII a. demografiniai procesai, pirmą kartą į mokslinę apyvartą kompleksiškai įvedama XVIII a. antrosios pusės statistinė medžiaga apie gyventojų skaičių, jų tankumą, pasiskirstymą kaimo ir miesto erdvėje. Apžvelgiama etninė ir konfesinė Lietuvos valstybės gyventojų struktūra, krikščioniškųjų bažnyčių organizacija, erdvinė, etninė ir socialinė tikybų sklaida.

„Dabartinės akimirkos įsisąmoninimas – vienintelis būdas įgyti išminties, kuri padės klestėti ir kilti aukštyn. O per tas sąmoningas akimirkas gyja praeities žaizdos, išnyksta sielvartas, pradedi gerbti ir suprasti emocijas, gimsta atjauta ir meilė, išgelbėjami santykiai, susilpnėja prisirišimai, išryškėja galimybės ir viduje įsiviešpatauja nuolatinis saugumo jausmas.“

Ši knyga apie tai, kaip paprasta granato sėkliukė, pora neveikiančių ausinių, prikimštas lagaminas, giedančių budistų būrelis ir apdulkėjęs senas skeletas pakeitė vieną gyvenimą. Keturiasdešimt dienų, praleistų budistų vienuolio Tik Nat Hano įkurtame vienuolyne, – tai keturiasdešimt mažų, bet neįkainojamų atradimų, kurie, pasak knygos autorės, rodo mums kelią Namo.

Nuostabi knyga, iškalbingai supriešinanti budistinę Tik Nat Hano filosofiją su šiuolaikiniu mūsų gyvenimo būdu, – įkvepianti, paremta pačios autorės patirtimi. Ši knyga atskleidžia dvasingumą, esantį kasdieniuose dalykuose, pasakoja apie pusiausvyrą ir trapumą chaoso akivaizdoje, o svarbiausia - liudija apie įsisąmoninimo svarbą. Ją būtina perskaityti visiems, kas ieško paprastų etiškos gyvensenos receptų.
Dr. Sema K. Sgaier

Paterson atgaivina įžvalgias tiesas ir atseka jų stiprų ir aiškų atgarsį kiekvienoje brangioje kasdienio gyvenimo akimirkoje – taip ji primena, kiek daug galėtume pasiekti, jeigu rastume laiko sustoti, apsidairyti ir įsiklausyti.
Ragini Michaels, knygos „Šaltakraujiškumas“ autorė

Mary Paterson yra „Lotus Yoga“ centro Toronte įkūrėja ir vadovė. Ji sertifikuota kundalini bei hatha jogos mokytoja ir dėsto jogą visame pasaulyje. Interviu su ja publikavo tokie žurnalai ir dienraščiai, kaip Elle Canada, The Toronto Star, The Globe ir Mail. Mary buvo profesionali klasikinio baleto šokėja ir dalyvavo įvairiuose teatro spektakliuose bei filmuose. Ji daug keliavo po Indiją, o šiuo metu gyvena Toronte, Kanadoje.

Kas dedasi Naujapelio metro? Kokias paslaptis slepia milžiniškas katinas, slampinėjantis tamsiais požeminiais tuneliais ir gąsdinantis visus miesto graužikus? Brrr, galbūt tai šmėkla...?

Mes visi senstame. Tai natūralus mūsų gyvenimo reiškinys. Tačiau kaip senti laimingai? Kaip be baimės priimti neišvengiamus gyvenimo pokyčius? Kaip su džiugesiu laukti naujos dienos ir naujo gimtadienio? Kaip susikurti kitokį, patrauklų ir mielą, senatvės įvaizdį?
Siekti laimingos senatvės – tai pirmiausia išmokti gyventi visavertį gyvenimą, gyventi gerai, kad ir kokio amžiaus būtume. Priešingai nei dažnai tvirtinama, senatvė nėra neigiama bauginanti permaina – tai daugybę pranašumų turintis gyvenimo tarpsnis. Išmokime į jį žiūrėti palankiai. Požiūris į senatvę tiesiogiai veikia ir mūsų pačių senėjimą, o klestintis jaunystės kultas, deja, dažnai neleidžia teigiamai nusiteikus leistis nešamam amžiaus tėkmės. Reikia suprasti, kad senatvę nebūtinai lydi priklausomybė nuo kitų, fizinis ir psichinis nuosmukis, Alzheimerio liga. Statistika byloja, kad laimingų pagyvenusių žmonių esama netgi daugiau nei nelaimingų.

Ši knyga iš esmės kalba apie vieną dalyką: mes galime aktyviai kurti savo likimą ir būti laimingi, nepriklausomai nuo biologinio amžiaus.

Claudine Badey-Rodriguez (Klodin Badi-Rodriges) – psichologė, senėjimo specialistė, populiarių leidinių apie senatvę autorė, rengia paskaitas ir konsultacijas pagyvenusiems žmonėms.

Kiek mena žmonija, pionieriai visada siekdavo dangaus. Per pastaruosius du šimtus metų jie užvaldė orą ir tai davė pradžią šiuolaikiniam pasauliui. Šiuo metu jie stengiasi, kad kosmosas taptų mums pasiekiamas. Tai išradėjai ir žaislų gamintojai, mėgėjai ir nuotykių ieškotojai, fantazuotojai, svajotojai ir, be abejo, pakvaišėliai. Kai kas juos laiko neatsakingais, netgi pavojingais. Tačiau tokių žmonių sutikau daug: su jais dirbau, skraidžiau, juos finansavau. Žaviuosi ir pasitikiu jais. Manau, tokie žmonės yra mūsų ateitis.
Šioje knygoje į skraidymo istoriją žvelgiu per įvairius nutikimus ir žmones, iš kurių gyvenime sėmiausi įkvėpimo. Čia rasite pasakojimų apie nuostabius gelbėjimo žygdarbius, pasiektus ir nepasiektus rekordus, neįtikėtinų ištvermės ir išgyvenimo istorijų ir keletą mano paties nuotykių.
<...>
Kaip ir daugelis, gyvenusių iki manęs, buvau įkritęs į jūrą ir labai sušalęs vėliau sužvejotas. Žinau, ką reiškia nušalti. Žinau, ką reiškia, kai instinktyviai jauti, jog balionas kyla ten, kur oras yra per retas, kad galėtum normaliai kvėpuoti. Žinau, ką rodo aukščiamatis, kai krenti iš dangaus.

„Siekti dangaus“ – tai istorija apie tuos, kurie rizikavo viskuo, kad įgyvendintų savo svajones, ir savo žygiais bei vizijomis negrįžtamai pakeitė pasaulį.

Richardas Bransonas (Ričardas Brensonas, gim. 1950) – vienas žymiausių šio meto britų verslininkų, milijardierius, garsiosios verslo grupės „Virgin Group“ įkūrėjas ir vadovas, ekstremalių pojūčių bei nuotykių mėgėjas, neretai laikomas ne tik vizionieriumi, bet ir išsišokėliu bei padūkėliu, kuris mielai griebiasi rizikingų idėjų ir paverčia jas pelningu verslu.

Aleksandras fon Briukenas, turtingo fabrikanto sūnus, netikėtomis aplinkybėmis susipažįsta su nepasiturinčių tėvų dukra Sofija ir ją įsimyli. Netrukus jų keliai išsiskiria, bet Aleksandras milžiniškomis pastangomis susiranda Sofiją. Tačiau ši gyvena savo gyvenimą, ir jos vertybės bei pažiūros visai kitokios nei Aleksandro. Negalėdamas pelnyti Sofijos meilės, Aleksandras fon Briukenas tenkinasi visomis išgalėmis tvarkydamas jos gyvenimą, negaili jai pinigų, naudojasi plačiais ryšiais. Paveldėjęs tėvo turtus, jis gali nusipirkti viską – išskyrus mylimą moterį. Čia baigiasi jo visagalybė, ir neišsipildžiusi meilė Sofijai virsta manija...

Romanas apie trapias ribas tarp meilės, aistros ir beprotybės, apie manijos anatomiją ir, lyg tarp kitko, apie katastrofų kupiną dvidešimtą amžių. „Erosas“ – stipriausias, švelniausias ir poetiškiausias Helmuto Krausserio romanas. Tikrai didi knyga.
Daniel Kehlmann

Helmutas Krausseris (gim. 1964) – Berlyne gyvenantis garsus šiuolaikinis vokiečių rašytojas, 17 knygų autorius. Romanai Didysis Bagarocis ir Riebus pasaulis buvo ekranizuoti. Romanas Tanatas 1999 m. buvo išleistas lietuviškai ir sulaukė nemažo populiarumo.

Nosterpelėnas išpranašavo viską, net ir pasaulio pabaigos datą! Aš norėjau išleisti šį rankraštį, tačiau per Pelėforto knygų mugę nutiko neįtikėtinas dalykas...

Trečiajame Lietuvos istorijos tome (XIII a. – 1385 m.: valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų) atskleidžiama XIII–XIV a. Lietuvos visuomenės struktūra ir gyvenimas, jos vidaus ir užsienio politiniai santykiai, valstybingumo raida. Nuo XIX a. romantiškos istoriografijos laikų vis dar gajus įsitikinimas, kad Lietuvos pagoniškasis laikotarpis yra didybės, galybės, sėkmės amžiai, kai lietuviai buvo vieningi, stiprūs, jiems klusniai lenkėsi kaimynai, rusų žemės noriai priimdavo lietuvių kunigaikščius, kurie plėtė šalies teritoriją atsilaikydami prieš dvi agresijas – Vokiečių ordino ir totorių. Išpuoselėta žemdirbystė, aukšto lygio amatai, vietinė ir tarptautinė prekyba, atsirandantys miestai, gerbiami protėvių dievai, sumanių patriotiškų didžiųjų kunigaikščių valdžia – visa tai buvo nesenkantys lietuvių galios šaltiniai. Tokie vertinimai vis dar plinta populiarioje literatūroje, kartu ir istorinėje visuomenės savimonėje, nors naujesnė istoriografija šiuos vertinimus gerokai pakoregavo, pasiūlydama kur kas sudėtingesnį (bet ne mažiau garbingą) požiūrį į ankstyvosios Lietuvos valstybės laikus.
Šioje knygoje nėra tautinių mitų apie pagoniškosios Lietuvos didybę. Autoriai kūrė tekstą remdamiesi patikimais istorijos, archeologijos, kalbotyros, etnologijos ir etnografijos šaltiniais bei jų interpretacijomis mokslinėje literatūroje. Ne vienas didvyriškos praeities puslapis šioje knygoje toks nebeatrodys, o vien paraštėse minėti ar visai nepastebėti įvykiai, reiškiniai, problemos įgaus naujų netikėtų reikšmių ir atspalvių. Pagrindiniais šios knygos leitmotyvais laikoma Lietuvos valstybės kūrimasis ir dinamiška visuomenės raida, pasireiškusi ne tik gebėjimu prisitaikyti prie aplinkinio pasaulio, bet ir jį veikti. Ankstesniais amžiais nematytas lietuvių aktyvumas leido Lietuvai nuo XIII a. tapti Europos istorijos subjektu, kuriančiu ir savo, ir bendrą Europos istoriją.

Būti tėvais – nelengva. Vaikų auklėjimas – tikras menas!
Knyga „Mokėkime vaikams pasakyti „ne““ – puiki paspirtis šiuolaikiniams tėvams. Joje pateikta daug praktinių patarimų ir pasiūlymų, kaip sklandžiau ir maloniau bendrauti su vaikais.
Autorius neaukština dar neseniai vyravusio valdingo autoriteto, kaip tik ragina jį rodyti apgalvotai ir veiksmingai. Pasak jo, svarbiausia – šeimos laimė ir visų jos narių tarpusavio pagarba. Tačiau dera atminti, kad, norint sėkmingai auklėti vaikus ir įskiepyti jiems svarbiausias vertybes, būtina mokėti pasakyti „ne“ – ne tik tvirtai, bet ir argumentuotai, ne iš pykčio, bet su meile.

Robert Langis daugelį metų dirba vaikų ugdymo srityje, siekia pagerinti tėvų, vaikų ir auklėtojų gyvenimo kokybę.
Auginkime atsakingus vaikus!

Šios istorijos nebuvo...

Nuo XX a. penktojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio pradžios Jackas Kerouacas romanuose fiksavo ir apmąstė kone visus svarbiausius savo gyvenimo įvykius. Miestelis ir miestas ir Kelyje pasakoja apie koledžo laikų nuotykius, poetiškieji Dharmos valkatos ir Vienatvės angelai – intensyvių dvasios kelionių bei paieškų liudijimai, o per tris paras parašyta Požemių gyventojų istorija vaizduoja meilės ryšio nesėkmes ir iškelia kūno geidulių gaivalą. Šį penkiolikos metų autobiografijų ciklą užbaigia Big Suras. Romano veiksmas vyksta vieną septintojo dešimtmečio vasarą Big Sure, Kalifornijoje. Baigiantis šiai vasarai J. Kerouaco dvasinė būsena taip suprastėjo, kad jis daugiau nepajėgė atsiduoti protą ir jausmus sutelkiančiai introspekcijai.
Vis dėlto, kaip ir F. Scottas Fitzgeraldas, J. Kerouacas sugebėjo aprašyti savo dvasinį pakrikimą beveik tuo pat metu, kai šis vyko. Tai neabejotinai vienas geriausių rašytojo kūrinių – jį teigiamai įvertino net ano meto literatūros kritikai, paprastai iš J. Kerouaco tik šaipydavęsi. Deja, šioje knygoje aprašytas nervinis išsekimas nebuvo išgalvotas. Po romane vaizduojamų įvykių J. Kerouacas pragyveno dar devynerius metus, bet daugiau nepajėgė rašyti taip meistriškai ir atvirai.

Big Suras – paskutinė siekusiojo nušvitimo bitniko knyga. Romane aiškiai justi nusivylimo gaidos, tai ir fizinė, ir dvasinė, ir metafizinė neviltis, – sako prasigėrusiu bodhisatva save vadinantis autorius. Iliuzijų nebėra, nebėra senojo autostopo svaigulio, o kalbos apie pabudimą niūrumo akimirką rodosi buvusios tik žodžiai, į kuriuos nėra kaip atsiremti.
Vis dėlto pačioje romano pabaigoje autorius prabyla apie „auksinę visus laiminančią amžinybę“. Baigiamieji kūrinio žodžiai kalba apie ne vienus metus brandintą ir, nepaisant audringo gyvenimo, giliai įsišaknijusią budistinę pasaulėžiūrą, pasak kurios „Nieko niekada nebuvo – Netgi šios istorijos“, taigi, išsisklaidžius slegiančioms šio pasaulio iliuzijoms, „Viskas vis tiek išeis į gera – Ir bus taip pat amžina, ir taip pat švytės auksu.“

1992-ųjų balandį iš pasiturinčios Vašingtono priemiesčio šeimos kilęs vaikinas autostopu nukeliavo į Aliaską ir patraukė į laukinę gamtą. Jis buvo puikus mokinys ir vienas geriausių sportininkų. Su pagyrimu baigė Emorio universitetą. Tačiau netikėtai pasikeitė vardą, atidavė labdarai visas santaupas iš banko sąskaitos, paliko likimo valiai savo mašiną ir daugumą daiktų, sudegino visus pinigus, turėtus piniginėje ir ėmė kurti naują gyvenimą. Jo šeima nieko nenutuokė: nei kur jis galėtų būti, nei kas jam nutiko... Kol apirusį vaikino kūną rado briedžių medžiotojų būrys.
Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?

Bauginanti… Iškalbinga… Širdį verianti žmogaus troškimų drama.
„The New York Times“

Prikaustantis dėmesį pasakojimas. Derėtų pasidomėti kiekvienam, kada nors svajojusiam akis į akį susitikti su nuožmia gamta. Jaudinanti knyga.
„Washington Post“

Jonas Krakaueris (gim. 1954 m.) - JAV rašytojas, žurnalistas, alpinistas, keliautojas. Jo knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimtį pasaulio kalbų. Ypatingos sėkmės sulaukė ne vienus metus iš „New York Times“ bestselerių sąrašų nesitraukęs autoriaus kūrinys „Į laukinį pasaulį“ ir „Times“ žurnalo Metų knyga išrinktas bei kelioms prestižinėms JAV literatūros premijoms nominuotas autobiografinis pasakojimas apie tragišką kopimą į Everestą Išretėjusiame ore („Into Thin Air“). 1998-aisiais Krakaueris įkūrė atminimo fondą „Everestas'96“ ir skyrė jam lėšų iš honoraro, gauto už pastarąją knygą. 1999-aisiais autorius buvo apdovanotas prestižine Amerikos menų ir literatūros akademijos literatūros premija. Pasak jos skyrėjų, „Krakauerio kūryboje geriausios tiriamosios žurnalistikos atkaklumas ir drąsa dera su stilingu subtilumu bei dideliu rašytojo įžvalgumu“. 2007-aisiais pagal šią knygą režisierius Seanas Pennas sukūrė garsų to paties pavadinimo filmą.

„Filosofija atlieka visad labai aktualią funkciją – kuria konceptus. Niekas kitas už ją šito padaryti negali. <…> Šiandien žodžius "konceptas" ir "kūrybiškas" savinasi informatika, komunikacija, komercinė reklama, ir tie "konceptų kūrėjai" – įžūli padermė, kuri pardavimo aktą pateikia kaip aukščiausią kapitalistinę mintį, prekės cogito. Tokių galių akivaizdoje filosofija jaučiasi menka ir vieniša, bet jeigu jai ir teks mirti, tai ji mirs iš juoko.
Manau, filosofijai netrūksta nei publikos, nei sklaidos, tačiau ji – tarytum pogrindinis mąstymas, nomadinė mąstymo būsena. Vienintelė komunikacija, kurios galėtume norėti, – tai Adorno modelis: butelis jūroje, arba Nietzsche's modelis: vieno mąstytojo paleista ir kito pakelta strėlė.“

„Derybos“ – pirmoji lietuvių kalba pasirodžiusi Gilles'io Deleuze'o knyga, kurioje su vieno reikšmingiausių XX amžiaus prancūzų filosofo idėjomis ir darbais supažindinama jo paties lūpomis. Knygoje surinkti 1972–1990 metais daryti interviu, keletas pratarmių atskleidžia nomadinį Deleuze'o mąstymą ir yra puikus įvadas į jo filosofiją, kuri padarė didžiulę įtaką tokioms disciplinoms kaip psichoanalizė, estetika, kino teorija, kultūros studijos.

Istorikas Luji Antiochas, persisotinęs mokslų ir pasiilgęs tikro gyvenimo bei aktyvios veiklos, apsiima vykdyti šveicaro ornitologo Makso Bėmo užduotį: keliauti gandrų migracijos keliais ir išsiaiškinti, kodėl praeitą pavasarį negrįžo jo žieduoti gandrai. Lėktuvų bilietai ir viešbučiai jau užsakyti, bet, dar nespėjęs išvykti, Luji randa ornitologą negyvą muziejaus po atviru dangumi gandralizdyje. Skrodimas parodo, kad Maksui Bėmui kadaise mįslingomis aplinkybėmis buvo persodinta širdis. Luji leidžiasi į ilgą pavojingą kelionę per Rytų Europą iki Turkijos, Izraelio, Centrinės Afrikos Respublikos...
Kas gi įvyko gandrų migracijos kelyje? Ar ornitologas taip aistringai domėjosi gandrais tik iš meilės gamtai? Kas persodino Maksui Bėmui širdį? Ką reiškia sudarkytų kūnų nuotraukos, rastos Makso Bėmo namuose? Ir kaip su visu tuo susijęs paties Luji Antiocho likimas?

Kaip ir kituose kūriniuose, šiame detektyve Jean-Christophe Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961) prikausto skaitytojo dėmesį mįslingomis intrigomis, daugybe išradingai supintų veiksmo linijų, vedančių prie netikėtos, nenuspėjamos atomazgos.

Knygoje „Esminis skirtumas: vyriškos ir moteriškos smegenys. Visa tiesa apie autizmą“ psichologas Simonas Baronas-Cohenas patvirtina tai, ką daugelis iš mūsų įtarė jau seniai: vyriškos ir moteriškos smegenys skiriasi. Novatoriškoje ir tarpais net kontroversiškoje studijoje autorius pateikia mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad moteriškos smegenys labiau skatina atjausti, o vyriškos labiau pritaikytos perprasti ir kurti sistemas - ne tik kompiuterius ir mašinas, bet ir tokias abstrakčias sistemas kaip politika ir muzika. (Tokie skirtumai pastebimi net tarp naujagimių!) Remdamasis vyriškų ir moteriškų smegenų skirtumų įrodymais, autorius plėtoja teoriją, kad autizmas (ir jo atmaina - Aspergerio sindromas) yra kraštutinių vyriškų smegenų pavyzdys - sergantieji šia liga gali analizuoti sudėtingiausias sistemas, bet neturi sugebėjimo atjausti.

Nesudėtingai parašytoje knygoje rasite ne tik įdomių faktų ir intriguojančių įrodymų apie lyčių skirtumus bei autizmą, bet ir testų, kuriais remdamiesi galėsite išsiaiškinti, kokio tipo yra jūsų smegenys.

Simonas Baronas-Cohenas (Saimonas Beronas-Koenas) Kembridžo universitete dėsto psichologiją ir psichiatriją, vadovauja šio universiteto Autizmo tyrimų centrui (Autism Research Centre). Per savo praktiką jis atliko daugybę tyrimų apie autizmą ir lyčių skirtumus. Taip pat yra knygų „Autism: The Facts“ bei „The Science of Evil: On Empathy and the Origins of Cruelty“ autorius.

Kaip žinoti, kada geriausias metas pradėti mokyti vaiką sėstis ant puoduko? Ką daryti, jei jis vis dar nesusitvarko, nors jau metas lankyti darželį? Ką daryti, jeigu vaikas vis dar šlapinasi į lovą? Patarimų, gerų idėjų kupinos knygos, padrąsinančios tėvus kasdieniame gyvenime.

Šioje knygelėje tėvai ras daugybę išradingų patarimų ir pasiūlymų, kaip užauginti savarankišką, savimi pasitikintį ir atsakingą vaiką.
Knygelėje analizuojamos įvairaus amžiaus vaikams pasitaikančios sudėtingos situacijos, mokoma jų nesureikšminti ir tinkamai į jas reaguoti.

Ką reiškia būti vyru Lietuvoje? Kokie jausmai ir pojūčiai susiję su nuolatiniu vyrų mėginimu būti tikrais vyrais? Kas daro vyrišką gyvenimą pakenčiamą? Kodėl vyriška tapatybė dažnai tampa skausmo ir nevilties priežastimi? Tai tik dalis klausimų, keliamų šioje provokuojančioje studijoje. Pasitelkdamas vyrų patirtis, jų gyvenimo pasakojimus ir kultūrinius tekstus, autorius analizuoja, kaip skirtingos vyrų grupės konstruoja, išgyvena ir patiria vyriškumą. Tai pirma tokio pobūdžio sociologinė studija Lietuvoje.

Artūras Tereškinas – sociologas, kultūros kritikas, rašytojas. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją Harvardo universitete, JAV. Yra dėstęs JAV, Švedijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Jis yra išleidęs dvi eilėraščių ir šešias akademines knygas, išspausdinęs daugiau nei septyniasdešimt straipsnių lyčių, seksualumo, populiariosios kultūros temomis lietuvių ir anglų kalbomis. Studijų „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001) ir „Imperfect Communities: Identity, Discourse and Nation in the Seventeenth-Century Grand Duchy of Lithuania“ (2005) autorius bei knygos „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ (2002) sudarytojas.

1907 metų rudenį Vilniuje susitiko du žmonės, susipažino ir patiko vienas kitam. „Nenori man duoti pamokų, bet tai nieko“, – su giedru humoru tarė sau Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Absoliučiai viską žinojau“, – jau po keliasdešimt metų savo pirmąjį ir lemtingąjį įspūdį prisiminė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Taip gimė meilė, ir prasidėjo tie treji su puse jų gyvenimo metų, apie kuriuos – ši knyga.
Knyga Laiškai Sofijai sumanyta ir parengta kaip dokumentinė, iš dalies memuarinė, M. K. Čiurlionio paskutinių metų biografija. Dailininko ir kompozitoriaus laiškus sužadėtinei, vėliau žmonai, papildo S. Čiurlionienės ir kitų amžininkų atsiminimai bei laiškai.
Knygos puslapiuose atsiskleidžia svarbiausi menininko – kūrėjo ir žmogaus – gyvenimo įvykiai, emocinės bei kūrybinės paskatos, o kartu ir gniuždančios aplinkos, realių išorinių sąlygų poveikis – lyg visi spinduliai lęšyje būtų nukreipti į kiaurai veriantį ugnies tašką.
M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės laiškai liudija, kiek daug gali nuveikti žmonės, padėdami vienas kitam, ranka rankon žengdami keliu, kurį M. K. Čiurlionis nusakė paprastais vilties žodžiais: „Dirbsime, tikėdami geresne žmonijos ateitimi, tikėdami savimi, kad pridėsime nors po vieną plytelę prie rūmo, šimtais amžių statomo.“

Knygoje pastebimas poeto dėmesys formai, papildomas prasmes sukuriančiai akustikai, garsynui. Akivaizdu, kad D. Razauskas nenori eiti lengviausiu keliu – jis bando savo jėgas tradicinėje silabotoninėje lyrikoje, klasikinių sonetų formose, stengdamasis suvaldyti kalbos tėkmę. Tačiau negalima sakyti, kad ši poezija formali ir prasmė – antraeilis dalykas. Anaiptol. Poetą kaip rik ir domina klausimas: ar galima kalbėti prasmingai, kalbą uždarant į griežtos formos gniaužtus, ar eilėraščio estetika ir semantika gali būti vienodai stiprios? Ne banaliai provokuojanti, postmoderni poezijos-žaidimo estetika, o klasikinis rimas, ritmas, metras. Kita vertus, čia pat ir poeto verlibras. Tiesa, taip pat suvaldytas, akustiškai motyvuotas ir ritmiškas. D. Razausko muzikinė klausa turi lemiamos įtakos jo eilėraščiams – vis jie pulsuoja ritmu, kiekvienas tarsi muša savo taktą, groja savo melodiją.

Galima teigti, kad ši kūryba netradicinė savo tradiciškumu, tiek formaliame, tiek prasmės lygmenyse. Tikrovės kaip iliuzijos ir iliuzijos kaip tikrovės tema – bene pagrindinė knygoje, nematoma gija jungianti visus skirtingu metu rašytus eilėraščius. Kai kuriuos jų skiria dienos, kai kuriuos – penkerių metų tarpas. Tačiau bendras vardiklis išlieka. Eilėraščiai kažkuo primena dzenbudistinius koanus, mąstymą provokuojančias kalbos pinkles, bandymą žodžiais atsakyti į sau dar vaikystėje užduotus klausimus, puikiai suvokiant, kad būtent žodžiai ir paslėpė visus atsakymus. Tai kur ta erdvė iki žodžių, iki įvardijančio, identifikuojančio proto? D. Razausko eilėraščiai – amžina šios erdvės paieška.

Knygoje rasite CD „Lietaus kambarys“

Domanto Razausko eilėraščiai – tai visiškai atskiri, savarankiški kūriniai, brendę ir augę nepriklausomai nuo jo originalių dainų.

Knygoje „Kas peš, kas raus“ autorė pateikia per dvidešimt metų sukauptą patirtį dėstant žaidimų organizavimo metodiką tuometinėje Vilniaus konservatorijoje. Tai praktinė ir teorinė priemonė visiems, nepraradusiems noro kurti, džiaugtis ir fantazuoti. Knyga padės tėvams ir pedagogams, užklasinės veiklos kolektyvų bei folkloro grupių vadovams smagiai ir turiningai leisti laiką su vaikais, ugdyti jų kūrybingumą ir tobulinti bendravimo įgūdžius.
Leidinyje yra daugiau nei 200 įvairiausio pobūdžio – ikimokyklinių, šeimos, mokyklinių, liaudies, skautų ir kitokių – žaidimų. Pateikiama ir metodinės medžiagos, kaip organizuoti ir vesti žaidimus. Beveik visi aprašyti žaidimai buvo išbandyti per pedagogines praktikas įvairiuose kolektyvuose, mokymo įstaigose, neįgaliųjų ugdymo centruose.
Autorė linki linksmai, turiningai pramogauti, nenuobodžiauti kelionėje ar išvykoje. Tegul žaidimas teikia poilsį ir džiaugsmą!

Vis daugiau vaikų auga išsiskyrusiose šeimose. Paaiškėjus, kad tėvų skyrybos
neišvengiamos, trapus vaiko pasaulis beveik visada ima byrėti į šipulius. Kad ir kokio amžiaus vaikas būtų, jam tai neabejotinai sunkus išbandymas. Apimtas prieštaringų jausmų ir emocijų, vaikas nebesupranta, kodėl staiga ima jaustis kaltas, pyksta, išgyvena dėl to, kas jo laukia... O krizės ištikti tėvai tada tik dar labiau sutrinka.

Jautrus ir profesionalus knygos autorių – žurnalistės Isabelle Gravillon (Izabel Gravijon) ir vaikų psichiatro profesoriaus Maurice’o Berger (Moriso Beržė) žvilgsnis padės suprasti vaiką apėmusį dvasinį sąmyšį ir pasiūlys atsakymus į daugelį rūpimų klausimų: kaip pasidalyti vaiko globą, kaip sukurti dvejus jaukius namus, kokių atsargumo priemonių imtis kuriant naują šeimą? Knygoje išdėstyti vertingi patarimai padės išsiskyrusioms poroms sutarti, o vaikui – mėgautis visaverčiu ryšiu su savo tėvu ir motina.