Formatas

Knygoje „Esminis skirtumas: vyriškos ir moteriškos smegenys. Visa tiesa apie autizmą“ psichologas Simonas Baronas-Cohenas patvirtina tai, ką daugelis iš mūsų įtarė jau seniai: vyriškos ir moteriškos smegenys skiriasi. Novatoriškoje ir tarpais net kontroversiškoje studijoje autorius pateikia mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad moteriškos smegenys labiau skatina atjausti, o vyriškos labiau pritaikytos perprasti ir kurti sistemas - ne tik kompiuterius ir mašinas, bet ir tokias abstrakčias sistemas kaip politika ir muzika. (Tokie skirtumai pastebimi net tarp naujagimių!) Remdamasis vyriškų ir moteriškų smegenų skirtumų įrodymais, autorius plėtoja teoriją, kad autizmas (ir jo atmaina - Aspergerio sindromas) yra kraštutinių vyriškų smegenų pavyzdys - sergantieji šia liga gali analizuoti sudėtingiausias sistemas, bet neturi sugebėjimo atjausti.

Nesudėtingai parašytoje knygoje rasite ne tik įdomių faktų ir intriguojančių įrodymų apie lyčių skirtumus bei autizmą, bet ir testų, kuriais remdamiesi galėsite išsiaiškinti, kokio tipo yra jūsų smegenys.

Simonas Baronas-Cohenas (Saimonas Beronas-Koenas) Kembridžo universitete dėsto psichologiją ir psichiatriją, vadovauja šio universiteto Autizmo tyrimų centrui (Autism Research Centre). Per savo praktiką jis atliko daugybę tyrimų apie autizmą ir lyčių skirtumus. Taip pat yra knygų „Autism: The Facts“ bei „The Science of Evil: On Empathy and the Origins of Cruelty“ autorius.

Kaip žinoti, kada geriausias metas pradėti mokyti vaiką sėstis ant puoduko? Ką daryti, jei jis vis dar nesusitvarko, nors jau metas lankyti darželį? Ką daryti, jeigu vaikas vis dar šlapinasi į lovą? Patarimų, gerų idėjų kupinos knygos, padrąsinančios tėvus kasdieniame gyvenime.

Šioje knygelėje tėvai ras daugybę išradingų patarimų ir pasiūlymų, kaip užauginti savarankišką, savimi pasitikintį ir atsakingą vaiką.
Knygelėje analizuojamos įvairaus amžiaus vaikams pasitaikančios sudėtingos situacijos, mokoma jų nesureikšminti ir tinkamai į jas reaguoti.

Ką reiškia būti vyru Lietuvoje? Kokie jausmai ir pojūčiai susiję su nuolatiniu vyrų mėginimu būti tikrais vyrais? Kas daro vyrišką gyvenimą pakenčiamą? Kodėl vyriška tapatybė dažnai tampa skausmo ir nevilties priežastimi? Tai tik dalis klausimų, keliamų šioje provokuojančioje studijoje. Pasitelkdamas vyrų patirtis, jų gyvenimo pasakojimus ir kultūrinius tekstus, autorius analizuoja, kaip skirtingos vyrų grupės konstruoja, išgyvena ir patiria vyriškumą. Tai pirma tokio pobūdžio sociologinė studija Lietuvoje.

Artūras Tereškinas – sociologas, kultūros kritikas, rašytojas. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją Harvardo universitete, JAV. Yra dėstęs JAV, Švedijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Jis yra išleidęs dvi eilėraščių ir šešias akademines knygas, išspausdinęs daugiau nei septyniasdešimt straipsnių lyčių, seksualumo, populiariosios kultūros temomis lietuvių ir anglų kalbomis. Studijų „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001) ir „Imperfect Communities: Identity, Discourse and Nation in the Seventeenth-Century Grand Duchy of Lithuania“ (2005) autorius bei knygos „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ (2002) sudarytojas.

Vis daugiau vaikų auga išsiskyrusiose šeimose. Paaiškėjus, kad tėvų skyrybos
neišvengiamos, trapus vaiko pasaulis beveik visada ima byrėti į šipulius. Kad ir kokio amžiaus vaikas būtų, jam tai neabejotinai sunkus išbandymas. Apimtas prieštaringų jausmų ir emocijų, vaikas nebesupranta, kodėl staiga ima jaustis kaltas, pyksta, išgyvena dėl to, kas jo laukia... O krizės ištikti tėvai tada tik dar labiau sutrinka.

Jautrus ir profesionalus knygos autorių – žurnalistės Isabelle Gravillon (Izabel Gravijon) ir vaikų psichiatro profesoriaus Maurice’o Berger (Moriso Beržė) žvilgsnis padės suprasti vaiką apėmusį dvasinį sąmyšį ir pasiūlys atsakymus į daugelį rūpimų klausimų: kaip pasidalyti vaiko globą, kaip sukurti dvejus jaukius namus, kokių atsargumo priemonių imtis kuriant naują šeimą? Knygoje išdėstyti vertingi patarimai padės išsiskyrusioms poroms sutarti, o vaikui – mėgautis visaverčiu ryšiu su savo tėvu ir motina.

Francois Lyotard’as knygoje „Postmodernus būvis“ išplečia postmodernizmo sąvoką ir nagrinėja naująją mokslo, technologijų, menų būklę, technokratijos reikšmę, informacijos srauto valdymo būdus. Knygos pagrindinė tema – valdžios įteisinimas ir žinojimo pagrindimas šiuolaikinėje visuomenėje. Loytard’as itin didelę reikšmę teikia kalbai. Jo manymu, postmodernaus žinojimo pasaulį galima traktuoti kaip kalbinį žaidimą: kalbėti, vadinasi, dalyvauti žaidime, kurio tikslas yra naujų ir nuolat kintančių socialinių ryšių kūrimas.

Naujasis knygos leidimas lietuvių kalba pasirodo pataisytas ir papildytas pratarme, kurioje raginama iš naujo įvertinti Lyotard’o filosofijos recepciją Lietuvoje ir aktualumą šiandien.

Dauguma vaikų iš prigimties itin judrūs ir sunkiai suvaldomi. Kaip atpažinti tikrąjį hiperaktyvumą? Galbūt jūsų vaikas tiesiog energingesnis už savo bendraamžius? Kur toji riba, kai neramumas jau nebėra įprastas judrumas? Šioje knygoje tyrinėjamos įvairaus amžiaus hiperaktyviam vaikui būdingos savybės, nerimastingo elgesio priežastys ir ženklai, verčiantys mus suklusti. Deja, dauguma tėvų, užuot įsigilinę, ką iš tikrųjų tuo metu išgyvena ir jaučia siautėjantis vaikas, linkę ignoruoti jo pagalbos šauksmą arba skuba griebtis medikamentinio gydymo. Šia knyga autorė ištiesia pagalbos ranką šeimai, kuri dažnai jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti. E. Rigon apžvelgia galimus pagalbos būdus, bendravimo su tokiu vaiku ypatumus ir pateikia auklėjimo rekomendacijų. Tik žinodami nerimastingo vaiko elgesio priežastis, galėsite jam daugiau padėti ir ramiau reaguosite į namuose vykstančias audras.
Žurnalas „Psichologija Tau“

Emmanuelle Rigon (Emanuel Rigon) yra garsi Prancūzijos psichologė ir psichoterapeutė, vaikystės specialistė bei daugelio knygų autorė.

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) „Esė rinktinės“ antroje dalyje skelbiami bičiuliui vokiečiui karo metais rašyti laiškai, esė apie mirties bausmę ir kalbos, pasakytos Švedijoje Nobelio premijos įteikimo proga. Esė nagrinėjamos reiklios meilės ir įsipareigojimo tėvynei, mirties bausmės absurdiškumo, menininko vaidmens visuomenėje temos.

„...juo labiau įsipareigoju prieš visuomenę, kai neigiu, kas toje visuomenėje negera, purvina, antihumaniška. Ir Camus kaip tik tai darė. Visa savo eseistika, bent jau didžiąja jos dalimi, jis buvo labai aktyviai įsijungęs į visuomeninių problemų svarstymą. Tuo požiūriu jis buvo vienas įtakingiausių to meto intelektualų. Bet tai irgi stojiška nuostata: nėra kitos išeities.“
A. Šliogeris

„Aš ir toliau manau, kad šis pasaulis neturi aukštesnės prasmės. Tačiau žinau, kad kažkas jame turi prasmę, ir tas kažkas – žmogus, nes jis vienintelis jos reikalauja.“
A. Camus „Ketvirtasis laiškas bičiuliui vokiečiui“, 1944

Alphonso Lingis – lietuvių kilmės filosofas, Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, į lietuvių kalbą išverstų knygų „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“ (1997), „Pavojingos emocijos“ (2002) bei keliolikos veikalų anglų kalba, tarp jų „The Imperative“ (1998), „Trust“ (2004), „Body Transformations“ (2005), „The First Person Singular“ (2007), „Violence and Splendor“ (2008) autorius. Pasaulyje jis taip pat žinomas ir kaip puikus prancūzų filosofų Maurice’o Merleau-Ponty ir Emmanuelio Levino knygų vertėjas į anglų kalbą. Alphonso Lingis savo tekstuose mintis išsako paprastai, įdomiai interpretuoja pamatinius filosofijos veikalus, aprašo skirtingų kultūrų patirtis.

Knygą „Bendra kalba, paskiri balsai“ sudaro tekstai, parašyti remiantis 2003 metais Vilniuje skaitytų paskaitų ciklu. Paskaitose svarstomi pasitikėjimo, pagarbos, tarpasmeninės komunikacijos ir kiti aktualūs naujosios praktinės filosofijos klausimai.

Kasdien daugėja porų, apsisprendusių auginti vienturtį vaiką. Tą lemia didėjantis gyvenimo tempas, pakitusios šeimos vertybės, karjeros galimybės. Savo knygoje dr. S. Newman pateikia patarimų ne tik vienturtį jau auginančioms poroms, bet ir tiems, kurie dar tik svarsto apie tai.

Remdamasi šeimų istorijomis, įvairių sričių specialistų nuomone, autorė negailestingai griauna mitus apie išlepintą vienturtį ir išsamiai analizuoja šiuos klausimus:

• kaip apsispręsti dėl šeimos dydžio
• kaip atsispirti spaudimui auginti dar vieną vaiką
• pusiausvyra trijų narių šeimoje
• kaip nubrėžti ribas vaikui, pripratusiam prie nuolatinio abiejų tėvų dėmesio
• kaip ugdyti vienturčio vaiko sėkmės troškimą, kūrybingumą, nepriklausomybę
• kaip pasipriešinti pasenusiems vienturčio vaiko sampratos stereotipams
• vienturtį auginantis vienišas tėvas

Socialinės psichologijos atstovė, dėstytoja ir daugelio knygų autorė dr. Susan Newman (Siuzana Niuman) – vienturčio vaiko auginimo ekspertė, kurios specializacija yra vaikas
bei šeima.

Knygoje „Vaikystė prie kompiuterio: visa tiesa apie smurtinius vaizdo žaidimus“ Lawrence Kutner ir Cheryl K. Olson narplioja politikos, rinkodaros propagandos ir klaidingų ankstesnių tyrimų voratinklį, kuris iki šiol formavo tėvų nuomonę. Autoriai pateikia tėvams praktiškus, tyrimais paremtus patarimus, kaip sumažinti vaizdo žaidimų keliamą pavojų. Jie taip pat nurodo, kaip šie žaidimai, net ir žiaurūs, gali visai netikėtai pasitarnauti vaikams ir šeimoms.


Perskaitę šią knygą sužinosite:
kas iš tikrųjų yra vaizdo žaidimuose, kuriuos žaidžia Jūsų vaikas
kada ir kokie vaizdo žaidimai gali būti žalingi Jūsų vaikui
kodėl vaizdo žaidimai gali tapti svarbiais socialiniais ar mokymo įrankiais
kaip sukurti ir įgyvendinti vaizdo žaidimų taisykles savo namuose
kada reikėtų jaudintis dėl savo vaiko, žaidžiančio su nepažįstamaisiais ar internete
kokių vertinimų susilaukia vaizdo žaidimai.

Ši knyga – tai siekis rekonstruoti XX a. pradžios Vilniaus dailę, nušviesti jos pobūdį ir funkcionavimą to meto visuomenėje. Vilniaus dailės reiškiniai nagrinėjami to meto Europos meno kontekste, akcentuojami glaudūs ryšiai su Vakarų meno procesais, naujųjų krypčių – modernizmo, estetizmo, simbolizmo pasirodymas, pirmieji avangardinio meno žingsniai. Monografija paremta gausia lig šiol nepublikuota medžiaga, nuotraukomis ir dailės kūrinių reprodukcijomis.

Kas yra Lietuvai Amerika? Tiksliau sakant, kas mums yra užjūriuose atsidūrę artimi mūsų tėvų giminaičiai? Ką sovietmečiu lietuviams reiškė didžiuliai siuntiniai, tų giminaičių apsilankymai ir „apipirkimai“ garsiosiose „dolerinėse“ parduotuvėse? Pagaliau kaip mes būdavome priimami, kai atsirado galimybė pasisvečiuoti užjūriuose? Ar neprimena mūsų amerikonai „Bayer“ aspirino tabletės – nekalčiausio, labiau guodžiančio negu gydančio vaisto, kurio plastmasinį buteliuką jie įsprausdavo į Lietuvą vežamo lagamino kertėje. Bet ar esame pagalvoję, kaip toks bendravimas atrodė žvelgiant iš anos pusės, kaip jausdavosi svečiai iš Amerikos, patekę į kietą giminių glėbį?