Grožinė literatūra

Mirtinga moteris. Nesenstantis dievas. Sąjunga, kuri išgelbės pasaulį... arba jį pražudys.

„Atšiaurus meistriškai sukurtas pasaulis, kurį sušildo nepaprasta lėtai įsiliepsnojančios meilės istorija. Nespėjau versti puslapių!“

– S. M. Gaither, serijos „Šešėliai ir karūnos“ autorė

Mirtingojo kančios baigiasi mirtimi. Dievo kančia – amžina.

Šis užburiantis lėtai įsiliepsnojančios meilės romanas, įkvėptas „Gražuolės ir Pabaisos“ bei graikų mito apie Hadą ir Persefonę, labai patiks Sarah J. Maas, Jennifer L. Armentrout ir Scarlett St. Clair knygų gerbėjams.

Jau tris šimtus metų Edžvudo apylinkes kausto ledas, nes Tamsos siena – stebuklingas užtvaras, saugantis miestelio gyventojus nuo anapus esančios Negyvosios žemės, – silpnėja. Tamsos sienos griūtį gali sustabdyti tik viena: kraujas mirtingosios, santuoka susietos su pavojingu nemirtinguoju Šiaurės Vėju, kurio širdis, kaip kalbama, tokia pat šalta kaip ir jo valdoma žemė. Atėjo laikas jam išsirinkti nuotaką.

Kai Šiaurės Vėjas nusižiūri Renos seserį, Rena pasiryžta padaryti viską ir išgelbėti seserį, nors tai reikštų, kad teks pasiaukoti pačiai. Tačiau mirtinga ar ne, Rena be kovos nepasiduos...

Įtraukianti ir seksuali meilės istorija su daugybe prieskonių, kad lėktų kibirkštys, o fantastinio pasaulio kūrimas – šviežias ir savitas, net jei akivaizdi pasakų įtaka. Romantiškos meilės gerbėjams tikrai svaigs galva.

– PUBLISHER’S WEEKLY

„Šimtas metų vienatvės“ – Pietų Amerikos ir viso pasaulio literatūrą pakeitęs kūrinys. Romano stilius, kupinas detalių, spalvų ir jausmo, ištrynė ribas tarp realybės ir fantazijos, tapo žinomiausiu magiškojo realizmo žanro pavyzdžiu literatūros istorijoje.

Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos. Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais. Jų visų likimai yra neišvengiamai susiję ir persipynę, formuojantys ne tik žmones, bet ir gimtąjį miestą.  Į Buendijų ir Makondo kasdienybę nuolat įsibrauna legendinės asmenybės, įsipina tikri istoriniai įvykiai ir šio pasaulio dėsniams nepaklūstantys magiški nutikimai.

„Daugiau šviesos, sąmojaus, išminties ir poezijos, nei būtų galima tikėtis iš šimto metų literatūros apskritai, o ne vieno žmogaus.“  Washington Post 

Gabrielis García Márquezas (1927–2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešiolikos vaikų, paliko auklėti seneliams – močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Nepriklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. „Jis kuria istorijas nuo vystyklų“, – sakydavo jo senelis.

Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas.

Tokius žodžius prieš devynis dešimtmečius Oksfordo universiteto auditorijoje taisydamas studentų darbus užrašė profesorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Iš šio sakinio gimė „Hobitas“ – viena populiariausių ir mėgstamiausių visų laikų fantastikos žanro knygų.

Istoriją apie hobitą Bilbą Beginsą ir jo nuotykius J. R. R. Tolkienas rašė savo vaikams ir neplanavo jos spausdinti. Tačiau rankraštis atsitiktinai pateko į vienos leidyklos direktoriaus sūnaus rankas – ir knygos likimas buvo nulemtas. J. R. R. Tolkieno pasakojimas apie išgalvotame Viduržemio pasaulyje įvykusią hobito Bilbo, burtininko Gendalfo ir nykštukų kelionę bei jų kovą su slibinu Smogu pakerėjo ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vėliau rašytojas sukūrė šios istorijos tęsinį – pasauliniam fantastikos lobynui priskiriamą trilogiją „Žiedų valdovas“.

1937 m. išspausdinta knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ išversta į šešias dešimtis kalbų, jos tiražas siekia daugiau nei 100 milijonų egzempliorių, ji iki šiol yra renkama į visų laikų geriausių Anglijos knygų penketuką. „Hobito“ istorija buvo perkelta į kino ekranus, ir amerikiečio režisieriaus Peterio Jacksono sukurta trilogija susilaukė didžiausios komercinės sėkmės bei pripažinimo – buvo apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarais“.

Jaunimui nuo 15 metų

LONDONAS, 1923-IEJI. Danguje skraido drakonai, gatvėse siautėja protestai, o Vivjena nesijaudina. Ji laikysis taisyklių, gaus galimybę atlikti vasaros praktiką, skirtą drakonų kalbų studijoms, pasižymės sumanumu ir geru būdu ir pasirūpins, kad jos jaunėlei sesutei nė už ką netektų augti Trečioje klasėje. Jai tereikia išvaduoti vieną drakoną.

Vidurnaktį Vivjena sukelia pilietinį karą.

Jos tėvai suimti, sesuo dingusi, o ji pati pristatyta į Blečlio parką dirbti Kodų nulaužimo skyriuje – jeigu jai pavyks, kartu su šeima galės grįžti namo. Jei ne, visų laukia mirtis.

Atrasdama slaptos drakonų kalbos paslaptis, Vivjena supranta, kad trapus Taikos susitarimas tarp žmonių ir drakonų, yra nesąžiningas, o pavojingas jos darbas gali ją pačią pražudyti.

„Drakonų kalba“ – fantastinis romanas, kurio neįmanoma paleisti iš rankų, akimirksniu tapęs bestseleriu. Drakonai, galybė siužeto vingių, išdavysčių, apsimetėlių pinklės ir jaudinančios uždraustos meilės žybsniai pakerės „Ketvirtojo sparno“ gerbėjus.

„Šį romaną būtina perskaityti, jis ne tik turi įtraukiantį siužetą, bet ir iškelia žodžių bei empatijos svarbą susiskaldžiusiame pasaulyje.“ – School Library Journal

„Draugystė, romantika, lingvistikos ir kovotojų šnipinėjimo subtilybės, persmelktos distopiškos atmosferos ir galybės drakonų – taip galima apibendrinti išdavysčių, nevilties ir ambicijų kupiną epą.“ – Publishers Weekly

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno jų apsupta dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir ši tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Įgijusi Bato Spa universiteto Jaunimo literatūros magistro diplomą, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.

O KAS, JEI GALĖTUM DAR KARTĄ PAVAKARIENIAUTI SU ŽMOGUMI, KURIO NETEKAI?

Šurmulingame Niujorko restoranų pasaulyje įsikūręs ir apetitą žadinančių valgių aprašymų kupinas „Poskonis“ – tai širdį veriantis žvilgsnis į meilę ir netektį, audringa meilės istorija, pasakojimas apie vaiduoklius, aprėpiantis viską, dėl ko alkstame ir kaip toli esame pasiryžę nueiti, kad pasisotintume.

Kai Kostiai buvo dešimt, mirė jo tėvas, ir nuo tada jis gyvena apsuptas vaiduoklių. Nors jų nemato, Kostia geba justi mėgstamiausių jų patiekalų poskonį – jo burną vis pripildo niekada nevalgyto maisto skonis, ir tada jis žino, kad kažkur šalia yra dvasia. Kone visą gyvenimą slėpęs šį gebėjimą, vieną vakarą Kostia nusprendžia, kad metas su juo ką nors daryti. Tada viskas ir apsiverčia aukštyn kojom.

Paaiškėja, kad Kostia geba sugrąžinti žmonėms išėjusius artimuosius – bent kol jie valgo jo pagamintą patiekalą. Ilgainiui Kostia įtiki, kad jo gyvenimo tikslas – padėti gedintiems nepažįstamiesiems susitaikyti su netektimi, o šito jis ima mokytis pačiame karščiausiame pragare – Niujorko restoranų virtuvėse. Išnaudoti savo ypatingą dovaną Kostią paskatina ir netikėtai sutikta (o gal likimo pamėtėta?) mėlynplaukė aiškiaregė Moira. Dvasių pasaulio apsupty juodu aplanko paprasta žemiška ir už viską didesnė meilė. Deja, apakintas ambicijų Kostia nepastebi pomirtiniame pasaulyje bręstančios katastrofos...

Darios Lavelle romanas – tai degustacinis valgiaraštis, kuris patenkins, sužavės, sujaudins, paguos ir įkvėps net išrankiausius skaitytojus. Ši protą ir sielą pasotinanti istorija trykšta originalumu, nuoširdumu ir niujorkietišku sarkazmu.

„Meistriškai išrutuliota ir labai originali istorija. „Poskonis“ neprimins jums nieko, ką skaitėte anksčiau. Tai ištisas degustacinis valgiaraštis, kupinas vaiduoklių, romantikos, aukštosios virtuvės ir nusikalstamo pasaulio paslapčių. Jis priblokš jus, sužavės ir visiškai pasotins.“

Julia Phillips, romano „Bear“ autorė

12 vieta tarp 100 geriausių metų knygų Italijoje

VERTA PERSKAITYTI VISAS SILVIOS AVALLONE KNYGAS, O ŠIĄ – LABIAUSIAI. PERSKAITĘ SUPRASITE, KAIP JUMS TO REIKĖJO.

Silvios Avallone romanas „Juoda širdis“ įsismelkia į sielą ir skaudina, kelia pyktį, baimę, smalsumą ir šypseną. O skaitant pabaigą per kūną ima bėgti šiurpuliukai.

Tai nėra tiesiog gražiai ir įtaigiai papasakota istorija, tai pasakojimas apie kaltę, sielvartą, atgimimą. Apie šviesą tamsoje.

Dabar tau tai atrodo neįmanoma. Bet patikėk, viskas praeina. O jei negali praeiti – pasikeičia.

Vienintelis būdas nusigauti iki kalnų kaimelio Sasajos – status takas per kaštainių giraitę. Ten vieną dieną ir išdygsta Emilija, pasišiaušusi, liesa kaip šakaliukas raudonplaukė. Nors jai trisdešimt, atrodo kaip paauglė – su violetiniais kerziniais batais ir ryškiai salotine striuke. Brunas stebi ją iš priešais stovinčio namo tarytum įsibrovėlę. Ta mergina kalba ne šio krašto akcentu ir tempiasi krūvą krepšių ir lagaminų. Ką ji veikia čia, kalnuose, toli nuo pasaulio?

Kai jiedu pagaliau susitinka, kiekvienas savos vienatvės atgintas, Emilijos akyse – „be menkiausios liepsnelės, lyg dvi mirusios žvaigždės“ – Brunas įžvelgia prarają, primenančią jo paties, tik priešingą. Jie abu pažįsta blogį: jis – nes patyrė, ji – nes padarė. Sasaja – jų prieglobstis, vienintelis būdas išsisukti nuo ateities, kuria nė vienas nebetiki. Bet ateitis ateina ir vadovaujasi savais įstatymais. Nusikaltėlis tu ar nekaltas, auka ar budelis, laikas bėga ir parodo mus tokius, kokie esame: be galo trapius, lemtingai žmogiškus.

Su meile, kaip apie savus personažus geba rašyti tik didieji autoriai, Silvia Avallone sukūrė savo brandžiausią romaną – pasmerkimo ir išsigelbėjimo istoriją, įsiskverbiančią į tamsiausias, giliausias sielos kertes ir pripildančią jas užuojautos, gyvybės ir šviesos.

„Silvia Avallone – kerėtoja. Ji paima už rankos ir pakviečia eiti kartu. Jeigu jos paklausysi, nebepaleis iki pat galo. Tokie jos pasakojimo kerai.“

Niccolò Ammaniti

„Tu geras žmogus. Ši savybė, kurią tu laikai yda, ir yra priežastis, dėl kurios pradedu tave įsimylėti.“

Netikėtai mirus tėčiui, Leiken gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai. Ji, mama ir mažasis broliukas turi palikti vienintelius kada pažinotus namus Teksase ir kraustytis į šaltą ir nesvetingą Mičiganą. Leiken tikra, kad naujoji vieta jai nepatiks, tačiau kas gi daugiau, jei ne ji, padės atsitiesti savo gedinčiai šeimai. Iš pirmo žvilgsnio tvirta ir ryžtinga, viduje Leiken po truputį byra į šipulius.

Bet tada ji sutinka Vilį. Žavingas dvidešimt vienų kaimynas išsyk patraukia merginos dėmesį: rūpestingas, šmaikštus, visiškai kitoks nei anksčiau sutikti vaikinai. Jau po pirmojo pasimatymo slemo klube Leiken ir Vilis supranta, kad juos sieja kažkas ypatinga, kažkas, ką sunku įvardyti paprastais žodžiais. Tačiau staiga įsižiebusiai meilei dėl netikėtų aplinkybių lemta staiga ir nutrūkti.

Leiken ir Viliui reikės rasti būdą, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus arba... teks išmokti gyventi vienam be kito amžinai.

„Unikalus, daugiau tokių romanų nerasite... Tiesiog eikit ir skaitykit.“
Tammara Webber, „The New York Times“ bestselerių autorė

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Debiutinis Colleen Hoover romanas „Slemas“ lietuviškai pirmąsyk pasirodė 2013 metais („Alma littera“). Nors skirtas jaunimui, neabejotinai sudomins visus autorės gerbėjus ir gerbėjas savo gvildenamomis temomis: gyvenimo ir mirties, meilės ir gedulo, atsakomybės ir širdį draskančių pasirinkimų.

„Mirtingieji“ – visų laikų tarptautiniu mastu sėkmingiausias suomių literatūros debiutas, nuo pasirodymo 2023-aisiais jau išverstas į 28 kalbas.

Torch-Bearer Prize, Finlandia Prize nominantė, Helsingin Sanomat Literature Prize apdovanojimas už geriausią debiutą

„Užburianti. Kone mitiška. Ši reikšminga ir jaudinanti knyga apie prarastas istorijas ir gyvybes mane prikaustė savo magija.“ – Essie Fox, The Fascination autorė

„Tai gražiai sudėtas pasakojimas, gilus ir reikšmingas kaip pati jūra.“ – Phillip Hoare, knygos William Blake and the Sea Monsters of Love autorius

„Mirtingieji“ – tris šimtmečius apimantis, kvapą gniaužiantis romanas apie žinių alkį, ugningas ambicijas, žmogaus ir gamtos susidūrimą.

1741 m. gamtininkas Georgas Wilhelmas Stelleris leidžiasi į ekspediciją su kapitono Beringo įgula ieškoti jūrų kelio iš Azijos į Ameriką. Ekspedicijai žlungant, šį tikslą keičia kitas, netikėtas ir stulbinantis: pasauliui pristatyti naujai atrastą švelniąją jūrų milžinę, jūrų karvę.

1859 m., Rusijai priklausanti Aliaska. Naujai paskirtam gubernatoriui šiame pasaulio užkampyje tenka sukti galvą, kaip pasirūpinti savo ką tik sukurta šeima, ligota iš už jūrų marių atsiųsta seserimi, ir dar atsiskaityti už iškasenų ir medžiojamų gyvūnų skurdų kraštą. Jo išsigelbėjimu tampa jau šimtą metų išnykusiu laikomo jūrinio žinduolio griaučiai. O po dvejų metų vyrų valdomą mokslo pasaulį sudrebina moteris, pasamdyta įamžinti šį gyvį istorijoje.

Galiausiai 1952 m. keliamės į Helsinkio zoologijos muziejų, kurio talentingiausiam restauratoriui tenka užduotis atgaivinti jau išnykusios jūrų karvės griaučius, įkvėpsiančius būsimų kartų vaizduotę. Tik ar žmogus pajėgus išgelbėti gamtą nuo savęs paties?

„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.“

Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.

„Mažas gyvenimas“ – giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas tamsiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.


„Mažas gyvenimas“ jus gali praryti, išvaryti iš proto, užvaldyti. Trikdantis, bet nepaprastai gražus romanas.“
Jon Michaud

„Tai ir kartos portretas, ir kai kas daug tamsiau – bandymas suvokti žmogiškojo žiaurumo ribas ir sykiu parodyti draugystės gydomąją galią.“
New Yorker

„Šis romanas nepalyginamas su jokiu kitu. Išsišokantis, peržengiantis ribas, nepamirštamas.“
Independent

„Nevilties kupina knyga, kurią perskaičius širdis keliskart padidėja.“
Guardian

„Visi turi perskaityti šią šiuolaikinę literatūros klasiką. Tai meistriškas mūsų nerimo amžiaus atspindys su visomis teigiamomis ir neigiamomis jo pasekmėmis.“
Brigid Delaney


Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) – amerikiečių rašytoja. Jos debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“, „National Book Awards“, „Baileys Prize for Womens Fiction“, „International Dublin Literary Award“, laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes.

„Kirkus Prize“ 2015 laureatė
„Man Booker Prize“ 2015 nominantė
„National Book Awards“ 2015 nominantė
„Baileys Prize for Women's Fiction“ 2016 nominantė
„Andrew Carnegie Medal for Excellence in Fiction“ 2016 nominantė
„International Dublin Literary Award“ 2017 nominantė

„Amazon“ viena geriausių metų knygų
„New York Times“ viena geriausių metų knygų
„Guardian“ viena geriausių metų knygų
„O, The Oprah Magazine“ viena geriausių metų knygų
„Washington Post“ viena geriausių metų knygų
„Publishers Weekly“ viena geriausių metų knygų


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“


Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.

Šias tris romano dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.


„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“
Michael Cunningham

„Mūsų laikų šedevras.“
Observer

„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“
Sunday Times


Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.


Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas.

„Persimetėm vos keliais žodžiais, bet aš jau kuo aiškiausiai žinojau du dalykus. 
Pirma, Dantė bus mano sužadėtinis.
Antra, gali būti, kad dar neatkeliavę prie altoriaus mudu vienas kitą pasmaugsim.“

Prabangius renginius Niujorke organizuojanti dvidešimt aštuonerių Viviana Lau vis dar emociškai priklausoma nuo savo tėvų. Tad išgirdusi, kad šiandien įvyks jos sužadėtuvės, mergina nė neišdrįsta paprieštarauti – šeimos galvos Fransio Lau sprendimai yra galutiniai ir neginčijami. Visgi yra ir blogesnė žinia nei netrukus įvyksiančios vestuvės... Būsimasis Vivianos vyras – šaltas ir arogantiškas, ne itin mandagiu elgesiu pagarsėjęs milijardierius Dantė Rusas. Gal ir tituluojamas kaip geidžiamiausias Niujorko jaunikis, bet tik ne jai: ši santuoka – grynų gryniausias sandoris, ir savo susitarimo dalies būsima nuotaka planuoja stropiai laikytis.

Visas milijardieriaus Dantės Ruso gyvenimas sustyguotas lyg tobulai veikiantis mechanizmas: jokių netikėtumų, jokių palaidų galų, viskas yra tik dar vienas verslo sandoris. Tad kai juvelyrikos magnatas Fransis Lau šantažu priverčia jį susižadėti su savo dukra Viviana, prasimuša karštas itališkas Dantės kraujas – jis nesileis vadovaujamas kažkokio visuomenės laipteliais kopti siekiančio verslininkėlio. Vestuvės negali įvykti, o priešams turi būti tinkamai atlyginta. Tik viena bėda: iš niekur atsiradusi sužadėtinė, regis, yra tai, ko Dantė nė neįsivaizdavo taip ilgai troškęs...

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygos garsėja stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. „Rūstybės karalius“ – pirmoji serijos „Kings of Sin“ knyga.

Nors knyga pavadinta Vaikų literatūra, ji daugiausia – apie tėvus. Šį kūrinį, motyvuotą prisirišimo, galima laikyti eklektiška ir jaukia įvairiopos tėvystės patirties enciklopedija. Per keturiolika šio fragmentiško autofikcinio romano dalių žymus Čilės rašytojas Alejandro Zambra nepaliauja tyrinėti, kaip vaiko gimimas ir augimas keičia ne tik dabartį bei ateitį, bet ir praeities suvokimą.

Vaikų literatūrą pradeda jautrus, eseistiškas pirmųjų tėvystės metų dienoraštis, tačiau tekste gana greitai įsisuka grožinės literatūros mechanizmai. Viename fragmente skaitome pasakojimą apie jungiamąją ir destruktyvią keiksmažodžių galią vaikystėje. Kitame vyras, paveiktas migreną malšinančios psichodelinių grybų dozės, bando iš naujo prisijaukinti sudėtingą ropojimo meną. Toliau – komiškas traktatas apie tėčių „futbolo liūdesį“, istorija apie tėvą, nesiteikiantį išleisti sūnaus į jau užsakytą kelionę po Niujorką, kol šis neapsikirps, bei nuolat taisomas ir pildomas vaikystės atsiminimas apie neteisingą apkaltinimą vagyste.

Šių tekstų, kupinų šilumos, humoro ir žaismingumo, tematika juda nuo buvimo tėvu prie buvimo sūnumi, vaiku, partneriu; čia tyrinėjama draugystė, pirmosios meilės ir santykiai, patyčios, agresija, vyriškumas, išankstinės nuostatos, atmintis ir savęs supratimas. Švelniais naratyvais puikiai atkurdamas tėviškos kasdienybės ir per atmintį perleistos vaikystės tekstūras, Zambra aiškinasi, kaip šeimose formuojasi istorijos, kaip jos pasakojamos ir kaip keliauja per kartas. Sykiu jam įdomu, kokį vaidmenį čia vaidina vaikai, verčiantys pamiršti neviltį ir susireikšminimą, kažkur šalin nustumdami chronologinio laiko tironiją.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/44d9b0d2-7d36-404c-b56c-fed6a9c62584.html

1937-ieji, Anglija. Aukštesniajai vidurinei klasei priklausančioje Kazaletų šeimoje justi atostogų nuotaikos. Kiekvieną vasarą visos trys kartos – broliai Edvardas, Rupertas, Hju su žmonomis ir vaikais, netekėjusi sesuo Reičel ir šeimos patriarchas su matriarche, vadinami Brigu ir Kunigaikšte, – susirenka į savo idilišką kotedžą Sasekse. Ten jie praleidžia du mėnesius, kupinus juoko ir žaidimų, ištaigingų šeimos pietų, saulėtų iškylų paplūdimyje, ramybės ir džiaugsmo.

Tačiau už patogumų ir privilegijų fasado slypi neišsakyti troškimai, nerimas ir artėjančių permainų nuojauta. Šeimos vyrus persekioja Pirmojo pasaulinio karo patirtys, ramybės neduoda auganti naujo karo grėsmė. Šeimos moterys bando kovoti su nuviliančiomis santuokomis, neištikimybe, visuomenės joms primestais vaidmenimis. O jaunoji karta ima pastebėti suaugusiųjų pasaulio įtrūkius ir nujausti, kad nekaltumo laikai artėja prie pabaigos.

Romanas „Šviesūs metai“ – pirmasis ciklo „Kazaletų metraščiai“ tomas. Tai meistriška šeimos saga, kurioje subtiliais potėpiais kuriamas sudėtingų šeimos ryšių, vienišos žmogaus prigimties ir nenumaldomai tekančio laiko paveikslas.

„E. J. Howard padeda mums atlikti labai reikalingą dalyką: atverti akis ir širdis.“

Hilary Mantel

„Turbūt mėgstamiausia mano visų laikų knyga.“

Marian Keyes

„Kazaletų metraščiai“ pelnytai užsitarnavo garbingą vietą tarp didžiųjų šeimos sagų.“

Sunday Telegraph

„Primena Virginia’os Woolf „Ponią Delovėj“ ir serialą „Dauntono abatija“.“

Books and Reviews

Elizabeth Jane Howard (Elizabetė Džeinė Hovard, 1923–2014) – anglų rašytoja, sukūrusi per dvidešimt kūrinių. Išgarsėjo penkių dalių romanų ciklu „Kazaletų metraščiai“, iš dalies paremtu jos pačios gyvenimu. BBC televizija pagal šį ciklą sukūrė serialą. 2000 m. už nuopelnus literatūrai E. J. Howard suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (CBE).

„Pažvelgiu į jį – žiūri į mane su tokia šypsena, kad net skauda. Jis viskas, ko noriu, ir viskas, ko nereikia…“

Gyvenimas Slounos niekada nelepino, tad kai sutinka ja pasirūpinti pažadantį vaikiną, įsižiebia ne tik geresnio gyvenimo viltis, bet ir meilė. Tačiau laikui bėgant išryškėja tikrasis Eisos veidas: nesiliaujantys vakarėliai, įtartinos draugystės, nežinia iš kur atsirandantys pinigai ir nesibaigianti kontrolė. Slouna jaučiasi priklausoma nuo Eisos ne tik emociškai, bet ir fiziškai, – įkalinta savo pačios trokštoje pasakoje. Iki vieną dieną ispanų paskaitoje prie jos prisėda žavingas nepažįstamasis.

Karteris vykdo slaptą misiją ir jo taikinyje – universitete įsisukusio narkotikų tinklo galva Eisa. Karteriui tereikia įsilieti į gaują, o tada viską sugriaus iš vidaus. Tačiau šiam planui koją kiša pareigūno akį išsyk patraukusi nusikaltėlio mergina. Jis žino, kad jei bent mažuoju piršteliu prilies Slouną, Eisa jį pribaigs, ir misija žlugs. Tik laikytis atokiau nuo merginos Karteriui vis sunkiau. Ypač, kai ima jausti, kad tas iš proto varantis potraukis nėra vienpusis.

Įsibėgėjant tyrimui ir stiprėjant Slounos ir Karterio ryšiui, įtampa vis labiau auga. Jiedviem būtina rasti būdą ištrūkti iš Eisos gniaužtų – kol dar ne per vėlu.

„Įtampa. Meilė. Kraują kaitinančios scenos... Tiesiog negali nustoti skaityti ir tikėtis, kad galiausiai Slounai nusišypsos laimė ir viskas baigsis gerai.“
LOVEREADING

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Per vėlu“ – meilės romanas su trilerio elementais, skaitytojus ir skaitytojas patrauksiantis stiprios herojės, keršto ir siekio išsilaisvinti temomis. Knyga skirta suaugusiesiems.

Ruduo – geriausias metų laikas įsimylėti...

Pavargusi nuo įtempto gyvenimo Bostone, Džinė trokšta viską pradėti iš naujo. Tad kai teta pasiūlo jai perimti savo jaukią, moliūgų prieskoniais kvepiančią kavinę Svajonių Uosto miestelyje, Džinė nė nedvejodama pasinaudoja šia proga.

Loganas Andersas mielai kiauras dienas leistų iš senelių perimtame ūkyje ir nė kojos nekeltų į Svajonių Uostą. Paskalos ir pliurpalai jam visai ne prie širdies. Tačiau vieną ankstyvą rytą jis susipažįsta su naująja „Moliūgų prieskonių kavinės“ savininke, ir reikalai pakrypsta netikėta linkme.

Nuolat besišypsanti, maloni ir žodžio kišenėje neieškanti Džinė netrunka pavergti viso miestelio širdis, tik vienas Loganas iš visų jėgų stengiasi atsispirti jos žavesiui ir šildančioms moliūgų prieskonių latėms. Tačiau Džinė pasižada visko taip nepalikti ir žūtbūt susidraugauti su niurzga ūkininku. Ypač kai jis toks neapsakomai patrauklus...

„Moliūgai, prieskoniai, rudeniniai lapai... Ši žavinga knyga taip ir kviečia jaukiai susisupti į antklodę ir pasinerti į skaitymo malonumą.“
The New York Post

„Tikrų tikriausias laimės hormonų šaltinis - lyg iš tikro ragautum moliūgų prieskonių latės...“
People

Laurie Gilmore (Lori Gilmor) – amerikiečių rašytoja, „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriais nr. 1 tapusios „Svajonių Uosto“ serijos autorė. Pirmoji serijos knyga – „Moliūgų prieskonių kavinė“ – neįtikėtinu greičiu užvaldė „TikTok“ platformą ir 2024-aisiais buvo įvertinta „TikTok Shop Book of the Year“ apdovanojimu. Autorės knygose dominuoja mažų miestelių gyvenimas, kupinas kasdienių intrigų, liepsnojančios meilės ir vieno už kitą šmaikštesnių nutikimų.

Fenomenalaus bestselerio „Istorijų sergėtoja“ autorė Sally Page pristato nepaprastai gražų ir žavų romaną, kupiną paslapčių, tik ir laukiančių, kada gi jos bus atskleistos…

Džo Sorsbi naujas gyvenimo skyrius prasideda dabar... Slėpdamasi nuo praeities, ji sutinka padirbėti jaukioje dėdės Vilberio raštinės reikmenų parduotuvėlėje. Tarp šiluma dvelkiančių medinių lentynų pirkėjai čiupinėja spalvotas užrašų knygeles ir rašinėja savo mintis, leidžiančias žvilgtelėti į jų gyvenimus. Tai bent trumpam numaldo sudaužytą Džo širdį.

Kai susipažįsta su Ruta, vikare, pabėgusia nuo mįslingos praeities, ir Malkolmu, įžengusiu į aštuntą dešimtmetį ir vis dar ieškančiu savęs, Džo staiga suvokia – ji ne viena.

Tai, ką šiuodu žmonės turi papasakoti apie save, gali pakeisti Džo gyvenimą, jei tik ji juos įsileis į savo širdį.

Tobula dovana knygų mylėtojams, romano „Istorijų sergėtoja“ ir Evie Woods „Dingusio knygyno“ gerbėjams. Tai puikus romanas apie paslaptis ir galimybes iš naujo pradėti gyvenimą bei draugystę, užgimstančią pačiose netikėčiausiose vietose.

Karalystė

„...skausmas susigadinus reikalus yra mažesnis, nei džiaugsmas į pražūtį nusitempti kitus.“

Broliai Opgardai visuomet buvo artimi: autoavarijoje tragiškai žuvus tėvams, dar būdamas paauglys, tylenis Rojus prisiėmė atsakomybę už jautrų, bet impulsyvų jaunėlį Karlą. Stipraus ryšio nesugriovė ir Karlo pasiryžimas išvykti ieškoti laimės į JAV ir palikti Rojų vieną gimtajame miestelyje Norvegijos kalnuose. 

Tačiau Karlui netikėtai sugrįžus Rojų apninka abejonės. Kartu su architekte Šenon, savo charizmatiškąja žmona, Karlas rengiasi pakeisti ne tik brolio, bet ir miestelio gyvenimą – jų šeimos žemėje pastatyti milžinišką SPA viešbutį, niekuo nenusileidžiantį amerikietiškiems poilsio kompleksams. Rami Rojaus kasdienybė griūva jo akyse...

Negana to, šią radikalią ateities viziją temdo neišaiškintos mirtys, viena po kitos iš naujo tiriamos vietos lensmano Kurto Olseno. Tarp jo bylų – ir brolių tėvų mirtis. Kalnų miestelį supanti praraja ima gausti nuo įtampos: ar nelaimingos praeities žūtys tikrai tebuvo atsitiktinumai? Kaip su šiomis mirtimis susiję Opgardų broliai ir skaudi jų šeimos istorija?

„Didinga broliškos meilės oratorija, nukelsianti skaitytojus į tokius serpantinų posūkius, kokiuose sugenda stabdžiai, o tuomet – į prarajos vandenis, tik ir laukiančius palaidoti aukas gelmėse. Nesbø balsas galingas; jo suręstas kelias į atpirkimą primena kvapą gniaužiančius amerikietiškuosius kalnelius. „Karalystė“ viršijo visus mano lūkesčius.“

Sofi Oksanen

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas įtakingiausių detektyvų ir trilerių autorių ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir visame pasaulyje: jo knygos išverstos į 50 kalbų, jų parduota daugiau nei 50 mln. egzempliorių. Didžiausią sėkmę ir gausybę apdovanojimų J. Nesbø atnešė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Karalystė“ – naujausias autoriaus romanas, kuriame šaltakraujiškai narstomos didelės mažo miestelio paslaptys, šeimos ir ištikimybės jai temos.

Kraujo ryšiai

„Per vėlu šokti iš atrakcionų traukinuko, šiam pradėjus važiuoti...“

Broliams Karlui ir Rojui Opgardams sekasi. Mažajame Norvegijos miestelyje Ose Karlas valdo prabangų SPA viešbutį, o Rojus – degalinę ir užeigą. Rojus net planuoja čia pastatyti atrakcionų parką. Tiesa, beveik niekas nežino, kad už brolių sėkmės slypi ne vienas lavonas...

Tačiau lensmanas Kurtas Olsenas mano suradęs būdą, kaip įrodyti brolių kaltę dėl kelių praeities žūčių. Be to, paaiškėjus, kad pagrindinio kelio, einančio per Osą, nebeliks, nes bus tiesiamas naujas greitkelis, pavojus iškyla ir brolių verslui. Mirčių skaičius Ose ima augti...

„Kraujo ryšiai“ – maksimalios įtampos trileris, skandinaviškų detektyvų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø romano „Karalystė“ („Baltos lankos“, 2022 m.) tęsinys apie išgalvoto kalnų miestelio bendruomenės problemas ir bet kokia kaina savo naudai jas išspręsti pasiryžusius brolius Opgardus.

„Nesbø meistriškai įtraukia skaitytojus ir skaitytojas į žavingo žudiko minčių srautą, kruvinus epizodus praturtindamas nuorodomis į popkultūrą ir aštriu humoru, persmelkiančiu ir Hario Hūlės detektyvų seriją. Rezultatas – šaltas ir tamsiai juokingas „noir“ žanro kūrinys, persekiosiantis dar ilgai po paskutinio puslapio.“

Publishers Weekly

„Nėra nieko, ko Jo Nesbø negalėtų padaryti, o ištikimi jo gerbėjai ir gerbėjos šią knygą tiesiog sugrauš.“

Bookreporter

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Kraujo ryšiai“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2024 m., o 2025 m. buvo įtraukta į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

Šachmatų istorija. Kruiziniame laive grupelė keleivių meta iššūkį pasaulio šachmatų čempionui – pakviečia sužaisti partiją. Iš pradžių grupelė pralaimi didmeistriui, bet netikėtai jiems į pagalbą ateina paslaptingas nepažįstamasis – ima pašnibždomis patarinėti, ir šansai išsilygina. 

Tai įtempto siužeto dramatiškas pasakojimas apie maniją ir genialumo kainą.

Kelionė į praeitį. Po devynerių metų, praleistų kare, Liudvigas pagaliau sugrįžta ir sutinka moterį, kurią aistringai mylėjo ir kuri buvo pažadėjusi jo laukti. Tačiau abu jau gerokai pasikeitę... O gal jų meilė tebėra gyva nepaisant sunkumų, išdavysčių ir laiko? 

Jaudinantis pasakojimas apie nostalgišką ilgesį ir trapų meilės grožį.

Jausmų sumaištis. Rolandas universitete sutinka dėstytoją, kuris įtraukia jį į literatūros ir žinių pasaulį. Bet staiga Rolandui ima atrodyti, kad šis nepaprastas žmogus nežinia kodėl jo nekenčia. Tikroji šių jausmų priežastis visiems laikams pakeis abiejų vyrų gyvenimą.

Stefanas Zweigas (1881–1942), austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas, – vienas skaitomiausių XX a. pradžios Europos rašytojų („Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“, „Nepažįstamosios laiškas“, „Permainų svaigulys“). Jo kūriniai – su psichologine potekste, įtaigūs, įtempto siužeto, atskleidžiantys žmonių aistras bei silpnybes. Universalios rašytojo gvildenamos temos nepraranda aktualumo ir šiandien.

Pirmojo Fondo Tarybos narys Golanas Trevizas nulėmė žmonijos ateitį – pasirinko Gają. Superorganizmas Gaja – holistinė planeta su visus padarus siejančia sąmone: kiekvienas rasos lašas, akmenėlis, būtybės ir visa, kas joje yra, elgiasi kaip vienis. Šiame pasaulyje privatumas tiesiog neįsivaizduojamas. Tik ar žmonijai šis kelias tinkamas?

Trevizas įsitikinęs: atsakymą ras ten, kur glūdi žmonijos šaknys, – mitinėje Žemėje... jei ji vis dar egzistuoja. Tačiau niekas nežino, kur neišmatuojamose Galaktikos platybėse ieškoti planetos, iš kurios atvyko pirmieji Gajos naujakuriai. Taip pat niekas negali paaiškinti, kodėl neišliko jokių šaltinių apie Žemę, kodėl ji nė sykio nepaminėta milžiniškoje planetinėje Gajos atmintyje. Trevizas pasiryžęs bet kokia kaina įminti šią mįslę – laukia išbandymų ir pavojų kupina kelionė.

„Fondas ir Žemė“ – penkta ir chronologiškai paskutinė kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis.

„Laki Asimovo vaizduotė, sąmojis, kūrinių gausa neabejotinai nutiesė kelią ištisoms mokslinės fantastikos autorių kartoms.“

Kevin J. Anderson, JAV mokslinės fantastikos rašytojas, kartu su Brianu Herbertu pratęsęs Franko Herberto „Kopos“ seriją

https://itraukiojileidyba.lt/cert/c4188591-7735-4758-8878-11340cdad0a5.html

 Į žmonos paieškas jokiu būdu negalima žiūrėti atmestinai! Dažnai jauni džentelmenai leidžia širdies balsui nustelbti proto patarimus ir susisaisto santuokos saitais deramai visko neapsvarstę. Atminkite, kad stačia galva nėrus į vedybinį gyvenimą vėliau dažniausiai tenka gailėtis.

Renkantis tobulą žmoną negalima skubėti. Juk žmona yra ir jūsų atspindys. Kas, jei ji bus prasta šeimininkė? Ar pernelyg tiesmukai reikš nuomonę? Bus linkusi karščiuotis arba ją dažnai apims liūdesys?

Tokia žmona galiausiai taps jums kliuviniu. Teks apgailestauti dėl tos nelemtos dienos, kai susisaistėte šventosios sąjungos saitais.

Benetas Montagis, šešioliktasis Avelio hercogas, ieško tobulos žmonos. Iš gausaus būrio merginų jis jau išsirinko penkias savęs vertas kandidates... Bet staiga pasirodžiusi jo tetos kompanionė sumaišo visas kortas.

Amelijai Mansfild teko sunkiai kovoti dėl vietos po saule, todėl nieko keisto, kad ji linkusi padėti vargšams. Tačiau svečiuojantis pas hercogą derėtų vengti abejotinų užsiėmimų. Ameliją siutina Beneto pasirinktas būdas ieškoti žmonos, tačiau vis tiek tenka leisti laiką jo draugijoje. Pamažu ji geriau pažįsta hercogą ir supranta, kad jis gali būti netgi labai žavus ir viliojantis...

Tai nepakartojama meilės istorija, už kurią autorė Catherine Tinley 2018 m. gavo RITA* apdovanojimą geriausio trumpo istorinio meilės romano kategorijoje.

*Romance Writers of America asociacija.

Pilkai pelytei laikas suspindėti...

Kad išsaugotų nuosavybę, grafas Šalfordas privalo vesti pasiturinčią paveldėtoją. Turtinga gražuolė Henrieta Baksted – puiki kandidatė. Tai kodėl grafo akys vis krypsta prie jos pusseserės Šarlotės Vinkroft?

Šarlotė – drąsi, laisva ir apsiskaičiusi mergina, aplinkinius akimirksniu sužavinti nuoširdumu. Tik ne savo tetą, griežtąją ledi Baksted! Apsigyvenusi pas giminaičius Londone, Šarlotė priversta paklusti šiuose namuose vyraujančiai tvarkai, nereikšti savo nuomonės ir laikytis nuošaliai. Juk tikra dama negali parodyti, jog išmano tai, apie ką kalbasi džentelmenai! Viešnagė, kurios mergina taip laukė, pamažu tampa rimtu išbandymu, o ne smagiu nuotykiu. Tačiau Šarlotė yra priversta susitaikyti su esama padėtimi, kol jos tėvas grįš atlikęs dar vieną kariuomenės užduotį. 

Šarlotė iš tolo stebi, kaip jos pusseserė Henrieta flirtuoja su jai meilikaujančiu grafu ir kitais kilmingais kavalieriais. Kol netikėtai vienas pavogtas šokis atskleidžia jos pačios slapčiausius troškimus. Mergina supranta, kad niekada neprilygs gražuolei pusseserei ir netiks grafui į žmonas. Tačiau širdžiai neįsakysi. Būdama Adamo glėbyje ji gali bent pasvajoti apie ilgai ir laimingai pabaigą!

Netikėti pokyčiai – kaip gaivaus vėjo gūsis: gal oda ir pašiurpsta, bet kaip stebuklingai tai veikia kūną ir sielą...

Sarai Mun dorotis su gyvenimo iššūkiais padeda komiksai. Ji kuria juos pasitelkusi aštrų sąmojį, o pagrindinės komiksų herojės Širlės nuotykiai atspindi pačios autorės išgyvenimus. Tačiau vyro neištikimybės scenarijaus nei kūryboje, nei tikrovėje Sara nebuvo numačiusi.

Subyrėjus santuokai Sara pabėga į gimtąjį pajūrio miestelį Šiaurės Kalifornijoje. Čia ją pasitinka praeitis: motinos netekties skausmas, santykiai su emociškai šaltu tėvu... ir Vilas Boneris, karšta mokyklos laikų meilė. Kai Saros širdis, rodos, jau ima gyti, ją apstulbina dar viena staigmena.

Permainų vėjas nubloškė Sarą į stebinančią naują pradžią. Tereikia įkvėpti... ir tiesiog gyventi.

Jautri žavios moters istorija... Susan Wiggs apdovanota talentu kurti žmogiškus personažus ir įtraukti skaitytojus į šeimos istorijas. Nuoširdus tarpusavio ryšys jai svarbiausias.

Library Journal

Dieną ji – ledi Džordžiana, hercogo sesuo, bjauraus skandalo sužlugdyta dar prieš pirmąjį jos sezoną. Bet tiesa kur kas labiau pribloškianti: tamsiausiose Londono kertėse ji yra Čeisas, paslaptingas nepažįstamasis, garsiausių miesto lošimo namų įkūrėjas. Daugelį metų niekas nė nenumanė apie jos dvigubą tapatybę... iki šiol. 

Sumanaus, entuziastingo, velniškai gražaus Dankano Vesto dėmesį patraukia atstumtoji gražuolė, kažkaip susijusi su tamsos ir nuodėmių pasauliu. Supratęs, kad ji slepia kur kas daugiau, nei gali pagalvoti iš pirmo žvilgsnio, Vestas užsispiria įminti visas Džordžianos paslaptis, atskleisti praeitį, sukeldamas grėsmę ateičiai ir viskam, ką ji brangina... įskaitant ir širdį. 

MacLean užbaigia populiariąją „Nedorėlių taisyklių“ seriją jai būdingu meistrišku siužetu, rafinuotu stiliumi ir sodriu juslingumu. Puiki išskirtinės serijos pabaiga. – Kirkus Reviews 

Aštrus sąmojis, juoko prošvaistės, bręstantis pyktis ir puikiai sukurti veikėjai suteikia šiam puikiam pasakojimui sodrumo ir meistriškai atskleidžia daugelį socialinių, klasinių ir moterų problemų, kartu padovanodami stulbinamą meilės istoriją... Nuostabi, viliojanti, nepaprastai pagauli knyga. – Library Journal 

Tikra draugystė neturi ribų

Hana ir Keitė susidraugavo penktoje klasėje, kai Hana užvožė berniukui, bandžiusiam žvilgtelėti Keitei po sijonu. Nuo to laiko jos artimos lyg seserys, nors jų gyvenimai susiklostė nevienodai.

Keitė su vyru Deividu sukūrė šeimą ir džiaugiasi augindami dvi žavias dukreles. O štai Hana su sutuoktiniu Benu jau ne vienus metus mėgina susilaukti kūdikio. Žinia, kad ji tikriausiai niekada netaps mama, sudaužo Hanai širdį. Matydama, kaip draugė kankinasi, Keitė ryžtasi padaryti ypatingą paslaugą – išnešioti jai kūdikį.

Dvi šeimos, kupinos atgimusios vilties, jaudulio ir dėkingumo, pradeda lemtingų sprendimų kupiną kelionę tėvystės link…

Įžvalgi ir stulbinamai atvira knyga. Tai jaudinantis pasakojimas apie dvi moteris, tvirtą draugystę, nelengvus pasirinkimus ir pavojų, į kurį esame priversti žengti siekdami savo svajonių.

Karma visada mylėjo rašytinį žodį. Vaikystėje ją dažnai buvo galima rasti sukišusią nosį į knygą arba rašančią istorijas apie pačiūžomis čiuožinėjančius dramblius. Suaugusi (dažniausiai jai pavyksta tokiai būti) ji tapo perkamiausių knygų autore, kurios debiutinis romanas „Eime su manimi“ („Come Away with Me“) pateko į „Globe & Mail“ geriausių 2015 metų knygų šimtuką. Antroji Karmos knyga „The Choices We Make“ taip pat buvo įvertinta skaitytojų ir papuolė į perkamiausių sąrašus. 2017 metų pavasarį pasirodė ir trečiasis jos romanas „In This Moment“.

Karma yra pelniusi „National Magazine“ apdovanojimą, jos straipsniai spausdinti tokiuose leidiniuose kaip SELF, „Redbook“, „Today‘s Parent“, „Best Health“, „Canadian Living“ ir „Chatelaine“.

Karma su vyru, dukra ir šunimi gyvena netoli Toronto, Kanadoje. Tuo metu, kai nedailina kuriamo romano siužeto linijų, ji dažniausiai bėgioja arba treniruoja savo pašėlusį šunį, leidžia laiką su šeima, jaukia virtuvę ir šniukštinėja po elektronines parduotuves rinkdamasi daiktus, kurių vis tiek nepirks. Šiuo metu Karma jau kankina savo nešiojamąjį kompiuterį dirbdama prie naujausios knygos.

Jis yra hercogas Žudikas, apkaltintas Maros Louv nužudymu jos jungtuvių išvakarėse.

Neprisimenantis tos lemtingos nakties, Templas dvylika metų karaliauja tamsiausiuose Londono užkaboriuose, turtingas ir galingas, bet slegiamas kaltės. Kol vieną naktį vėl išdygsta Mara, siūlydama vienintelį dalyką, apie kurį jis svajojo, ‒ išteisinimą.

Ledi sugrįžo...

Mara neplanavo kada nors grįžti į pasaulį, iš kurio buvo pabėgusi, bet kai jos brolis visiškai prasiskolino prabangiam Templo kazino, jai neliko kitos išeities, tik pasiūlyti Templui sandorį: ji pasirodo aukštuomenei ir atskleidžia tai, ką žino tik ji viena, ‒ kad jis nėra žudikas.

Kilo skandalas...

Tai atrodė puikus sandoris, kol Templas suprato, kad ledi ‒ ir jos praeitis – jam reiškia daugiau, negu galėjo atrodyti. Jam teks sukaupti visas jėgas, kad atsispirtų šios paslaptingos, beprotiškos moters, pasiryžusios rizikuoti viskuo dėl garbės, traukai ir... meilės jėgai.

„Jeigu norite protingo, sąmojingo ir aistringo istorinio romano, rekomenduoju rinktis bet kurią MacLean knygą.“ – Lisa Kleypas

„Tai ne tik nuostabus, gniaužiantis kvapą romanas, bet ir istorija, kurios intensyvumo ir gilumo pojūtis išliks dar ilgai po to, kai ją perskaitysite. Puikiai sukurta!“ – RT Book Reviews

„MacLean dovanoja skaitytojams tamsią, sodrią ir nepaprastai aistringą istoriją, kuri nuo pradžios iki pabaigos užvaldo emocijas. Kupina nuostabių dialogų, įsimintinų personažų ir tiesiog gero santūrus sąmojo, „Meilė ir menas“ pasižymi visomis romanui būtinomis savybėmis.“ – Booklist

„MacLean ir šioje knygoje sukuria patrauklius ir sudėtingus personažus, nukreipia juos meilės ir susitaikymo taku, kuris prasideda iš pažiūros neįmanomais kompromisais, o viską vainikuoja išskirtinė pabaiga. Viliojanti ir emociškai sodri knyga.“ – Kirkus Reviews