Grožinė literatūra

Tamsiausią savo akimirką esi pats pažeidžiamiausias...

Stivenas Beris ketina nušokti nuo tilto šalia Edinburgo, bet paskutinę akimirką jo gyvybę išgelbsti savižudybių prevencijos konsultantas, kuris jį atkalba nuo pragaištingo poelgio. Deja, neilgam — po savaitės sumaitotas Stiveno kūnas randamas aukštos uolos papėdėje... Detektyvams inspektoriams Lukui Kalanakui ir Avai Terner kyla rimtų abejonių, ar šįsyk Stivenas ryžosi šokti pats, ar buvo nustumtas...

Jiedviem betiriant šio nutikimo aplinkybes, pasipila ir daugiau abejotinų savižudybių: vonioje randama negyva moteris, vyras, kraupiu būdu nutrenktas elektros srovės... Tariamų savižudžių mirtys visai nepanašios į impulsyvius bandymus nusižudyti, o veikiau į kruopščiai suplanuotas žmogžudystes.

Kalanakas ir Terner nežino, kaip arti yra jų ieškomas nusikaltėlis, nes psichopatiškas žudikas Edinburge su kiekviena atimta gyvybe įgauna vis daugiau pasitikėjimo...

Viena iš geriausių kriminalinių romanų serijų... Helena Fields visuomet pateikia patrauklių, įtikinamų, jaudinančių ir įtemptų istorijų su intriguojančiais personažais. 

Skaitytojo atsiliepimas

Prikaustanti, įtraukianti ir nepaleidžianti penktoji detektyvo Kalanako kriminalinių trilerių serijos knyga pateisina savo pavadinimą... Nesu skaičiusi nė vienos iš ankstesnių šios serijos knygų, bet tai nėra labai svarbu — ji puikiai skaitoma kaip atskira.

Skaitytojo atsiliepimas

„Tobulas nusikaltimas“ vienodai jaudinantis ir sukrečiantis. Sugrįžta seni priešai, pristatomi nauji psichopatai, be to, šiek tiek pasistūmėja ir asmeniniai santykiai. Tikrai viena iš įsimintiniausių kriminalinių romanų serijų.

Skaitytojo atsiliepimas

Ši knygų serija tiesiog fantastiška. Tamsiais, šiurpiais, įtraukiančiais pasakojimais norisi dalytis ir juos siūlyti kitiems.

Skaitytojo atsiliepimas

Labai rekomenduotina.

James Oswald, „Inspektor McLean“ romanų serijos autorius

Gardžiai tamsi ir šiurpi.

Caroline Mitchell, „Detective Inspector Amy Winter“ trilerių serijos autorė

Baudžiamosios ir šeimos teisės specialybę įgijusi Helena Fields, naudodamasi savo profesinėmis žiniomis bei darbo patirtimi, kuria nepaprastai įtraukiančius siužetus su autentiškais veikėjais.

Helena Fields studijavo teisę Rytų Anglijos universitete, vėliau mokėsi Londono Advokatų rūmų Teisės mokykloje (Inns of Court School of Law). Užbaigusi teisės praktiką, tapo Midl Templo (Middle Temple) advokatų rūmų nare ir trylika metų pradirbo baudžiamosios ir šeimos teisės srityje. Gimus antrajam vaikui, ji pasitraukė iš teisininkų gretų.

Šiuo metu rašytoja kartu su savo vyru Davidu vadovauja filmų prodiusavimo įmonei bei dirba scenarijų rašytoja ir prodiusere. Romano „Tobuli palaikai“ veiksmas vyksta Škotijoje, nes čia rašytoja teigia jaučianti vienybę su pasauliu. Helena Fields kartu su vyru, trimis vaikais ir dviem šunimis gyvena Hampšyre. 

Visos jos detektyvų apie Luką Kalanaką serijos knygos tapo „Amazon“ bestseleriais. 2020 m. naujausias serijos romanas Perfect Kill pateko į kandidatų, pretenduojančių gauti Detektyvų rašytojų asociacijos Iano Flemingo ,,Plieninio durklo“ apdovanojimą, ilgąjį sąrašą. Kiti šios autorės romanai buvo įtraukti į Škotijos metų detektyvo ir McIlvanney’aus premijos ilguosius sąrašus. Helena Fields taip pat yra išleidusi teisinį trilerį Degrees of Guilt HS Chandler pavarde. Perfect Crime kartą tapo populiariausia garsine knyga, aplenkusia net Michelle’ės Obamos bestselerį. 2020 m. „Tobuli palaikai“ pateko į Nyderlandų metų detektyvo „Bronzinio šikšnosparnio“ apdovanojimų trumpąjį sąrašą. Helenos Fields knygos, išverstos į šešiolika kalbų, parduodamos ir noriai skaitomos visame pasaulyje.

„Per vėlu šokti iš atrakcionų traukinuko, šiam pradėjus važiuoti...“

Broliams Karlui ir Rojui Opgardams sekasi. Mažajame Norvegijos miestelyje Ose Karlas valdo prabangų SPA viešbutį, o Rojus – degalinę ir užeigą. Rojus net planuoja čia pastatyti atrakcionų parką. Tiesa, beveik niekas nežino, kad už brolių sėkmės slypi ne vienas lavonas...

Tačiau lensmanas Kurtas Olsenas mano suradęs būdą, kaip įrodyti brolių kaltę dėl kelių praeities žūčių. Be to, paaiškėjus, kad pagrindinio kelio, einančio per Osą, nebeliks, nes bus tiesiamas naujas greitkelis, pavojus iškyla ir brolių verslui. Mirčių skaičius Ose ima augti...

„Kraujo ryšiai“ – maksimalios įtampos trileris, skandinaviškų detektyvų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø romano „Karalystė“ („Baltos lankos“, 2022 m.) tęsinys apie išgalvoto kalnų miestelio bendruomenės problemas ir bet kokia kaina savo naudai jas išspręsti pasiryžusius brolius Opgardus.

„Nesbø meistriškai įtraukia skaitytojus ir skaitytojas į žavingo žudiko minčių srautą, kruvinus epizodus praturtindamas nuorodomis į popkultūrą ir aštriu humoru, persmelkiančiu ir Hario Hūlės detektyvų seriją. Rezultatas – šaltas ir tamsiai juokingas „noir“ žanro kūrinys, persekiosiantis dar ilgai po paskutinio puslapio.“

Publishers Weekly

„Nėra nieko, ko Jo Nesbø negalėtų padaryti, o ištikimi jo gerbėjai ir gerbėjos šią knygą tiesiog sugrauš.“

Bookreporter

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Kraujo ryšiai“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2024 m., o 2025 m. buvo įtraukta į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Nė vieno draugo kairėje, vien priešai dešinėje. Tad tvirtai atsistojusi žvelgiu tiesiai priešais. Į savo būsimąjį vyrą.“

Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti.

Lou Morlandas – Vilkolakių galva, galingas ir pavojingas Alfa, valdantis savo gentainius tvirta, bet teisinga ranka. Santuoka su Vampyre jam – tik politinis sprendimas. Tačiau savo nuotaka Lou nepasitiki ir įdėmiai seka kiekvieną Mizerės žingsnį. Akivaizdu, kad tas kankinantis įtarumas nėra iš piršto laužtas...

Trys jau keletą šimtmečių kovojančios padermės, politinių išskaičiavimų nulemta santuoka ir du prisiekę priešai, slapčia negalintys vienas nuo kito atitraukti akių. Galbūt iššieptos iltys ir išskėsti nagai slepia šį tą daugiau, nei tik norą perrėžti vienas kitam gerklę?..

„Vampyrų ir vilkolakių „Romeo ir Džuljeta.“ 
Ruby Dixon, rašytoja

„Hazelwood yra pati fantastiškiausia romantinių istorijų kūrėja.“
Christina Lauren, „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV, kur įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Nuotaka“ – pirmasis Ali Hazelwood romantinės fantastikos kūrinys, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į Žmonių, Vampyrų ir Vilkolakių pasaulį, kur neslūgstanti įtampa ir uždeganti meilė nuolat žengia koja kojon. 2024-aisiais romanas tapo „The Sunday Times“ bestseleriu.

Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.

Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.

Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.

Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

„Zombis Lozorius“. Suintrigavo pavadinimas? Neabejotinai suintriguos ir novelės bei noveletės. Rašytojas dažnai renkasi kalbėti „paprastai“ – kasdiene šnekamąja kalba, nevengia slengo, užsienio kalbomis pavartotų posakių. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad po darbo dienos paėmęs į rankas knygą žmogus pasijustų kasdienės kalbos aplinkoje, o ne „steriliuose“, kalbininkų išvalytuose kalbos vandenyse. Kitas dalykas, kodėl verta skaityti šiuos kūrinius, – realybės ir fantazijos pasaulių supynimas į vienį taip, kad jokio ribos peržengimo nepajunti – tiesiog, rodos, fiziškai atsiduri kažkur kitur, o kada tai nutinka – neaišku. Dar vienas svarbus faktorius – ypatingas netikėtumo pojūtis dažno kūrinio pabaigoje. Kažko lyg tikiesi, bet sulauki visiškai neįtikėtino pasakojimo posūkio… Nesinori praverti viso paslapties šydo. Skaitytojai tikrai suras ir daugiau šios knygos privalumų. Juk geriau pačiam viską patirti, negu laukti to, ką esi išgirdęs.

Tadas Žvirinskis (g. 1969 Vilniuje) – poetas, prozininkas, vertėjas.  T. Žvirinskio kūryba versta į anglų, lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbas. Pagal jo tekstus sukurta dainų ir vaizdo klipų.

Jie jau pakeliui į Žemę. O ko jiems čia reikia? Didžiausią susitikimą žmonijos istorijoje temdo nežinomybė. Psichologinių knygų autorė pakviečiama sukurti įkvepiančią žinutę ateiviams. Jei šie nusiteikę draugiškai – pasveikinti. Jei nusiteikę karingai – perkalbėti. Žinutės autorei į pagalbą peršasi kariškiai, Holivudo prodiuseriai ir net prezidentai. Svarbu įrodyti, kad žmonija gera. Bet kuo ilgiau ji dirba, tuo panašiau… kad gal ir nelabai?

Vladas Rožėnas (g. 1993) – rašytojas, kino kritikas ir reklamos kūrybininkas. Literatūrologijos magistro laipsnį apsigynė darbu apie kinematografines technikas lietuvių literatūroje. Savo knygose istorijas stengiasi pasakoti vizualiai, suteikti personažams gyvus balsus ir egzistencines temas sujungti su humoru. Kaip gerame kine. Jei skaitytoją prajuokins, autorius bus laimingas. Jei privers iš jaudulio skubėti per romano puslapius arba apmąstyti filosofines „Katastrofos“ potekstes – taip pat. Idealiu atveju norėtų sukelti skaitytojui visas tris reakcijas, bet Dievo į medį nevarys.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame.

„Mes gerai žinome pagrindinius jausmus. Atskiriame, kada tai liūdesys, kada pyktis, kada puikybė ar pavydas. Bet jausmai turi daug atspalvių. Vienokį džiaugsmą jauti įsimylėjusi, kitokį – pasveikusi nuo vėžio. Supranti? Pagrindiniai jausmai – tai banalu. Nebanalūs jų atspalviai, nes jų tiek daug, kad neįmanoma suskaičiuoti, niekada neįvardinsime visų, ne tik neįvardinsime, bet ir nepajusim."

– ištrauka iš novelės „Kūnai"

-------------------

Tarsi kirčiai, trumpi ir ryškūs Akvilės Kavaliauskaitės tekstai apie meilės pastangas, prasmės ilgesį, apie kūnus, apie mus, tokius gyvuliškai vienišus šiame svetimėjančiame šaltyje. Akvilė bando gintis nuo rutinos ir pilkumos, o svarbiausi rašytojos ginklai – ironija ir negailestingas juokas.

Alvydas Šlepikas, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė" autorius

Akvilė Kavaliauskaitė rašo apie pasaulį, kurį mums sukūrė daug informacijos, mažai sienų, socialiniai tinklai ir patogūs skrydžiai. Šis pasaulis greitas, neprieraišus, tačiau labai patogus ir niekoasmeniškas. Rašytojos herojai jame išbando seną žmonijos įprotį jausti.

Rytis Zemkauskas, publicistas, VDU docentas

Pirmąjį šios knygos tekstą parašiau po netikėtos pažinties su kvėpavimo mokytoja. „Kuo tu stebiesi? Niekas dabar nebemoka normaliai kvėpuoti", – pasakė ji man. Iš tiesų metų metus save tobulinęs žmogus pamiršo, kas įgimta: nebeužmiega be vaistų, nesugeba išbūti tyloje, savo kūną vertina ne kaip gyvybei būtiną elementą, o kaip reprezentacijai skirtą plakatą. Apie tai galvodama sukūriau dvylika novelių. Kai kurias įkvėpė tikri žmonės ir įvykiai.

Akvilė Kavaliauskaitė – žurnalistė, scenaristė, tekstų kūrėja. 2015 m. pasirodęs jos debiutinis romanas „Du gyvenimai per vieną vasarą" iškart pateko į skaitomiausių knygų dešimtukus. Po penkerių metų autorė grįžta su novelių rinktine „Kūnai".

Apdovanojimai:

METŲ KNYGOS RINKIMAI 2020 - knygų suaugusiems kategorijos nugalėtoja.
15min.lt geriausių metų knygų rinkimai 2020 - Lietuvių autorių grožinių knygų kategorijos finalininkė.
Kūrybiškiausių 2020 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuke.

„Tu geras žmogus. Ši savybė, kurią tu laikai yda, ir yra priežastis, dėl kurios pradedu tave įsimylėti.“

Netikėtai mirus tėčiui, Leiken gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai. Ji, mama ir mažasis broliukas turi palikti vienintelius kada pažinotus namus Teksase ir kraustytis į šaltą ir nesvetingą Mičiganą. Leiken tikra, kad naujoji vieta jai nepatiks, tačiau kas gi daugiau, jei ne ji, padės atsitiesti savo gedinčiai šeimai. Iš pirmo žvilgsnio tvirta ir ryžtinga, viduje Leiken po truputį byra į šipulius.

Bet tada ji sutinka Vilį. Žavingas dvidešimt vienų kaimynas išsyk patraukia merginos dėmesį: rūpestingas, šmaikštus, visiškai kitoks nei anksčiau sutikti vaikinai. Jau po pirmojo pasimatymo slemo klube Leiken ir Vilis supranta, kad juos sieja kažkas ypatinga, kažkas, ką sunku įvardyti paprastais žodžiais. Tačiau staiga įsižiebusiai meilei dėl netikėtų aplinkybių lemta staiga ir nutrūkti.

Leiken ir Viliui reikės rasti būdą, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus arba... teks išmokti gyventi vienam be kito amžinai.

„Unikalus, daugiau tokių romanų nerasite... Tiesiog eikit ir skaitykit.“
Tammara Webber, „The New York Times“ bestselerių autorė

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Debiutinis Colleen Hoover romanas „Slemas“ lietuviškai pirmąsyk pasirodė 2013 metais („Alma littera“). Nors skirtas jaunimui, neabejotinai sudomins visus autorės gerbėjus ir gerbėjas savo gvildenamomis temomis: gyvenimo ir mirties, meilės ir gedulo, atsakomybės ir širdį draskančių pasirinkimų.

„…perskaitę iki galo šį absurdišką epą prakeiks mane už sugaištą laiką bet neįstengs paneigti kad negalėjo mesti šalin nes tarp mano kvailų meilės ir mirties širdgėlų atrado daugybę to ką išgyveno patys taip pat ir moterys.“

 „Pusseserės“ – sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai. Kenčiančios romano moterys susiduria su seksualine prievarta, skurdu, abortais, mirtimi ir kartu su menu, kaip vienintele išsigelbėjimo galimybe.

Kūrinio pasakotoja Juna – naivi, trapios sąmonės dailininkė, pasaulį matanti savitai. Ji rašo radikaliai atvirai, beveik be skyrybos ženklų, nes Juną jie „vargina“, o menkavertiškumo jausmą bando įveikti ieškodama naujų žodžių žodyne. Ir vis dėlto savo šiurkščiu, netobulu, bet galingu monologu ji pataiko tiesiai skaitytojams į širdį. 

Aurora Venturini sukūrė groteskišką autobiografinį romaną, kuriame juodasis humoras persipina su nuoširdumu, o neįsisąmoninta moterų kančia – su beatodairiškomis išsigelbėjimo paieškomis. Tai provokuojanti, nepatogi, jaudinanti literatūra, peržengianti normas ir išryškinanti tai, kas dažniausiai nutylima. Kaip kubistinis paveikslas, siekiantis praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

„Pusseserės“ – tai aš, [...] tai mano šeima. Nebuvome kaip visi. Mano namuose visos seserys turėjo psichikos negalios požymių... Šios knygos turėjau savyje tiek daug, kad ją parašiau per du mėnesius.“

Aurora Venturini, autorė

„Venturini rašo tokią prozą, kuri meta iššūkį visiems literatūrinės kalbos kanonams.“

Alan Pauls, „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narys

„Prilygsta siurrealistinei Leonoros Carrington literatūrai.“

Catherine Taylor, rašytoja ir literatūros kritikė

„Baigusi skaityti romaną, [...] jaučiausi apstulbusi, suglumusi ir sužavėta. Ar tas romanas išties puikus? Ar tik drąsus tekstas, skandalinga smurto tema, suvokimas, kad dar nieko panašaus nebuvo išleista, ar nežinia iš kur sklindantis balsas? [...] Jeigu žiuri gebės įvertinti šios istorijos ir teksto radikalumą, knyga gali tapti laimėtoja. Ir ji ja tapo.“

Mariana Enriquez, rašytoja ir patariančioji „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narė

„Per meną „Pusseserės“ savo veikėjoms suteikia tokią pat stebinančią laisvę, kokią sau suteikia ir Venturini.“

Lily Meyer, literatūros kritikė

„Menininkės jaunų dienų portretas Davido Lyncho stiliumi.“

Cory Oldweiler, rašytojas

Aurora Venturini (1922–2015) – argentiniečių rašytoja ir psichologė, daugiau kaip 30 kūrinių autorė. Juose karštligiškai nagrinėjo šeimos temą. A. Venturini buvo 85-eri, kai už „Pusseseres“ 2007-aisiais laimėjo dienraščio „Página/12“ įsteigtą Naujojo romano premiją ir sulaukė didelio pripažinimo Argentinoje ir už jos ribų. Dabar ji laikoma svarbia Lotynų Amerikos rašytoja, o „Pusseserės“ jau išleistos daugiau kaip 20 šalių.

Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?

Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis – neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.

Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška...
Ir tai dar ne pabaiga.

Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...

Italų kilmės rašytojas Chris Carter (Krisas Karteris) gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

Jaudinantis romanas, kupinas paslapčių ir triumfuojančios draugystės.“ 

Lyonfemmes.fr

1992-ieji. Septynmetės Sara ir Andželika susipažįsta mažo miestelio, įsikūrusio netoli Lamanšo sąsiaurio, kapinėse. Akimirka, kai Andželika prieina prie Saros jos motinos laidotuvių dieną, ją apkabina ir pasako, kad nuo gyvenimo neteisybių gelbsti tik solidarumas, žymi nenutrūkstamos draugystės pradžią. 

2001-ieji. Sara, talentinga plaukikė ir stropi mokinė, mėgaujasi tam tikru populiarumu dėl savo draugystės su Andželika, nepraslystančia pro niekieno akis. Tačiau vieną dieną Sara dingsta. Nors merginos kūnas niekada nebuvo rastas, žmogžudyste apkaltintas asmuo atsiduria kalėjime.

Po dvidešimties metų Fani, žurnaliste dirbanti Andželikos sesuo, iš Paryžiaus atvyksta į gimtąjį miestelį, kartu atsiveždama savo podukrą. Maištingos ir smalsios paauglės susidomėjimas Saros istorija paskatina Fani pradėti jaudinantį seniai nutrauktos bylos tyrimą.

Tai istorija, dvelkianti baseino chloru, draugystės priesaikomis ir, svarbiausia, didžiausiomis paslaptimis.

Šis romanas skirtas visiems, kurie paauglystę išgyveno dešimtajame dešimtmetyje. Tiems, kurie žiūrėjo „Draugus“. Tiems, kurie atsukdavo vaizdajuostę, kad vėl išgirstų filme „Asmens sargybinis“ skambančią dainą „I Will Always Love You“. Tiems, kurie per kasetinį ausinuką klausėsi „Nothing Else Matters“ arba valandų valandas plepėjo naudodamiesi MSN programa.

„Vėl pažvelgė į knygą. <...> Ribos tarp gėrio ir blogio visada būdavo aiškios, jokių dviprasmybių. Veikėjai arba geri, arba blogi. Niekas nebūdavo ir toks, ir toks. Visai ne taip, kaip tikrovėje.“

1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.

Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia...

„Jaudina ir įkvepia. Įspūdingas, turtingos vaizduotės romanas apie drąsą, meilę ir išbandymų purtomą ištikimybę šeimai.“

Rachel Rhys, rašytoja

„Išskirtinė, puikiai parašyta. Čia ne tik kraują stingdantys karo siaubai, bet ir gausu drąsos, meilės ir pasiaukojimo.“

Kate Furnivall, rašytoja

„Vaizdinga, intriguojanti, ryški, šilta – įtrauks ir nepaleis.“

Tracy Rees, romanų „Smėlio laikrodis“ ir „Eimė Snou“ autorė

Dinah Jefferies (Daina Džefris, gim. 1948) – populiari britų rašytoja. Pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo aukle didikų šeimoje, o rašyti pradėjo sulaukusi 50-ies. Beveik visos autorės knygos tapo „The Sunday Times“ bestseleriais.  Romanas „Karo dukterys“ – pirmoji epiškos šeimos sagos apie Bodenų seseris dalis.

 „Širdį draskanti, bet nepaprastai žavi istorija apie šeimą, pirmąją meilę ir lemtį.“

Kristin Harmel, „New York Times“ bestselerių autorė

1939-ieji, karo alinamas Londonas.

Keturiolikmetė Heizelė su penkiamete sesute Flora evakuojamos į ramų kaimelį prie Temzės. Kad Flora lengviau ištvertų išsiskyrimą su mama, Heizelė joms abiem sukuria slaptą pasakų pasaulį – Kuždesių girią. Tačiau netikėtai Flora dingsta. Širdgėlos prislėgta Heizelė kaltina save ir visą gyvenimą nešiojasi skausmą.

Po dvidešimties metų į Heizelės rankas patenka negirdėtos autorės knyga „Kuždesių giria ir Žvaigždėtoji upė“. Tai ta pati pasaka, kurią žinojo tik Flora. Ar tai reiškia, kad ji gyva?

Heizelė leidžiasi į jaudinančią paiešką ir atveria praeities žaizdas. Stulbinantis siužeto posūkis galiausiai atskleidžia tiesą šiame įtraukiančiame ir gaiviai originaliame romane apie seserų ryšį, sudėtingus pirmosios meilės iššūkius ir neblėstančią pasakojimo galią.

Nepaprasta istorija apie seserystę, paslaptis ir pasakojimų galią, kuri gydo net po daugelio metų.

Patti Callahan Henry – „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi 16 romanų. Ji yra pelniusi „Christy“ apdovanojimą, Harper Lee premiją kaip metų rašytoja Alabamoje ir Alabamos bibliotekų asociacijos metų knygos titulą. Taip pat ji – populiarios savaitinės internetinės laidos ir tinklalaidės „Friends and Fiction“ bendraautorė ir vedėja. Gyvena su šeima Alabamoje ir Pietų Karolinoje. 

„Henry talentingai atskleidžia seserystės ryšius, sumaniai supindama karo siaubą su pasakų šiluma. Ji primena mums, kad pasakoti istorijas – viena didžiausių mūsų galių.“

Washington Post

„Slapta Floros Li knyga“ – tikras lobis: jaudinanti, kupina netikėtumų ir giliai atspindinti Angliją, kur kasdien teko balansuoti tarp širdgėlos ir vilties.“

Chris Bohjalian, New York Times bestselerio „Pribuvėjos dienoraštis“ ir knygos „Smėlio pilies mergaitės“ autorius

„Subtili, poetiška ir nepaprastai įtraukianti – „Slapta Floros Li knyga“ apie skaudžią istoriją ir nesunaikinamą viltį, apie paprastą meilės magiją ir tai, kaip mūsų pasakojimai gali mus išgelbėti pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Siužetas įtrauks, o veikėjai pavergs. Man tai tobula knyga.“

Paula McLain, knygų „Paryžiaus žmona“ ir „Meilė ir griuvėsiai“ autorė

„Kerinti vilties ir ištvermės istorija, „Slapta Floros Li knyga“ tokia pat užburianti ir žaisminga kaip pasaka apie Kuždesių girią, slypinti jos puslapiuose. Ji primena, kad laimingos pabaigos tikrai įmanomos – jei tik įsiklausysime į tylų balselį viduje, kuždantį, kad tikroji istorijos magija gali būti arčiau, nei manome.“

Sarah Penner, New York Times bestselerio „Dingusi vaistininkė“ autorė

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 

Skaitytojams nuo 12 metų

Kas, jei pasaka yra ne pasaka, o... įspėjimas?

Kai tarp paauglių ima plisti šiurpūs ir paslaptingi „YouTube“ vaizdo įrašai apie iki šiol tik legenda buvusius skinvokerius – žmones, galinčius keisti savo pavidalą, – dvylika Augustės plaukimo komandos draugų dingsta tarsi į vandenį ir staiga ji... nebegali ištarti nė žodžio!

Kažkas šiurpaus, slypinčio ekrano šešėliuose, yra gerokai arčiau Augustės, nei ji gali įsivaizduoti, o riba tarp realaus ir virtualaus pasaulio vis labiau išsitrina. Ar Augustė galės įminti draugų dingimo mįslę, kai kiekvienas spustelėjimas virtualiame pasaulyje ją pačią priartina prie galbūt net mirtino pavojaus?

Nauja „Šiurpnakčio istorijų“ autorės Aušrinės Tilindės knyga žada ne tik įsimintiną, bet ir labai šiurpų nuotykį! Pasinerk į šiuolaikišką senosios pasakos „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ posūkį, kur niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o kiekvienas pasirinkimas gali būti paskutinis. Ar esi pasirengęs atrasti šiurpią tiesą?

Kur pasirinksi gyventi tu – realiame pasaulyje ar už ekrano?

„Dvylika kruvinų plunksnų“:

·       siaubo istorija skatina išgyventi sudėtingus jausmus saugiu būdu;

·       skatina kritiškai vertinti informaciją, kurią galima rasti internete;

·       pagrindinė veikėja – atkakli, sumani mergaitė;

·       apdovanotos autorės nauja knyga.

Aušrinė Tilindė – teisininkė ir pradedanti, bet jau pasižymėjusi rašytoja. Jos rankraštis „Šiurpnakčio istorijos“ laimėjo leidyklos „Alma littera“ 2023 m. vaikų ir jaunimo literatūros konkursą, o vos pasirodžiusi knyga sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.

„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.“

Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.

„Mažas gyvenimas“ – tamsi giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas juodžiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.

„Mažas gyvenimas“ jus gali praryti, išvaryti iš proto, užvaldyti. Trikdantis, bet nepaprastai gražus romanas.“

Jon Michaud

„Tai ir kartos portretas, ir kai kas daug tamsiau – bandymas suvokti žmogiškojo žiaurumo ribas ir sykiu parodyti draugystės gydomąją galią.“

New Yorker

„Šis romanas nepalyginamas su jokiu kitu. Išsišokantis, peržengiantis ribas, nepamirštamas.“

Independent

„Nevilties kupina knyga, kurią perskaičius širdis keliskart padidėja.“

Guardian

„Ši šiuolaikinė literatūros klasika – meistriškas mūsų nerimo amžiaus atspindys su visomis teigiamomis ir neigiamomis jo pasekmėmis.“ 

Brigid Delaney

Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke. 

Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“, „National Book Awards“, „Baileys Prize for Womenʼs Fiction“, „International Dublin Literary Award“, laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. Naujausias autorės romanas – „Į rojų“ („Baltos lankos“, 2025).

„Kirkus Prize“ 2015 laureatė

„Man Booker Prize“ 2015 nominantė

„National Book Awards“ 2015 nominantė
„Baileys Prize for Womenʼs Fiction“ 2016 nominantė

„Andrew Carnegie Medal for Excellence in Fiction“ 2016 nominantė

„International Dublin Literary Award“ 2017 nominantė

„Amazon“ viena geriausių metų knygų

„New York Times“ viena geriausių metų knygų

„Guardian“ viena geriausių metų knygų

„O, The Oprah Magazine“ viena geriausių metų knygų

„Washington Post“ viena geriausių metų knygų

„Publishers Weekly“ viena geriausių metų knygų

„NEW YORK TIMES“ ir „THE SUNDAY TIMES“ bestseleris

Kartais suaugti – tai susidurti su savo demonais.

Džeimis Konklinas, vienišos motinos sūnus, tenori paprastos vaikystės, nors pats nėra paprastas. Berniukas gali regėti tai, ko niekas kitas nemato, ir atskleisti tai, ko niekas kitas neįstengtų sužinoti. Jis gali bendrauti su mirusiaisiais... ir priversti juos sakyti tiesą. Mama apie šį antgamtinį gebėjimą sūnui liepia neprasitarti jokiam gyvam padarui. O gal labiau reikėtų saugotis ne gyvųjų, o mirusiųjų?

Kai mamos draugė Niujorko policijos detektyvė Džeimį įtraukia į žudiko, kuris net ir po savo mirties baudžiasi surengti kruviną išpuolį, gaudynes, vaikinukas supranta, kad jo talentas turi kainą. Nors jam pavyko atskleisti numirėlio paslaptį, kova su mirties demonu dar nebaigta. Ir didysis tos kovos prizas – paties Džeimio gyvybė. O gal net ir kai kas daugiau!

Naujausias Stepheno Kingo romanas „Vėliau“ – aukščiausios kokybės siaubo literatūros karaliaus darbas, šiurpi, jaudinanti istorija apie vaiko pažintį su gyvenimu, jo pastangas atskirti blogį nuo gėrio. Knygoje skamba kultinio siaubo romano „Tas“ atgarsiai, Kingas įspūdingai ir nepamirštamai nagrinėja, ko reikia, kad pasiryžtume susigrumti su blogio įsikūnijimu ir visomis jo atmainomis.

„Iš dalies detektyvas, iš dalies – trileris... bauginančiai jautrus ir nuoširdus.“

The New York Times

Feirė nežuvo Amarantos gniaužtuose ir grįžo į Pavasario Dvarą, bet tai jai brangiai kainavo. Nors dabar ji apdovanota Didžiųjų Fėjų galiomis, širdis liko žmogaus, ir ji negali pamiršti siaubingų dalykų, kuriuos padarė, kad išgelbėtų Tamlino tautą.

Feirė nepamiršo ir sandorio su Risandu, šiurpiuoju Nakties Dvaro Didžiuoju Valdovu. Kol ji raizgo politikos, aistrų bei akinamos galios voratinklį, kyla didesnis blogis – ir galbūt tik Feirė gali jį sulaikyti. Bet prieš tai reikia pažaboti alinančias galias, išsigydyti palūžusią sielą ir nuspręsti, kokios ateities trokšta sau ir sudraskytam pasauliui. 

Nusikelk į stebuklingą pasaulio pakraštį pribloškiamame „Dyglių ir rožių dvaro“ tęsinyje.

Sarah J. Mass, kurios „Stiklo sosto“ (Throne of Glass) serijos knygų parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių, talentingai tęsia aistringą ir veiksmo kupiną „Dyglių ir rožių dvaro“ seriją. 

Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Įkalinta tamsoje“.

„Visada žinojau, kad nėra nieko, kas man patiktų labiau, nei laimėti šachmatų partiją.“

Melorė Grinlif prisiekė niekada daugiau gyvenime nežaisti šachmatais. Tik ne po to, kai dėl tokio, atrodytų, nekalto sporto iširo jos šeima, ir dabar jai vienai tenka rūpintis pasiligojusia mama ir dviem jaunesnėmis sesėmis. Bet vasarą automobilių remonto dirbtuvėje leidžianti Melorė nė nenutuokia, kokį iššūkį jai netrukus pametės likimas.

Geriausios draugės įkalbėta Melorė sutinka dalyvauti dar viename – tikrai paskutiniame – šachmatų turnyre. Ir jau per pirmąją dvikovą nelauktai sumala į miltus... pasaulio čempioną, PATĮ pačiausią, legendomis apipintą Karalių Žudiką Nolaną Sojerį. Žaibo greičiu pasklidus sensacingai žiniai apie jos pergalę, Melorei nelieka nieko kito, tik ruoštis revanšui – ūmaus būdo Sojeris šito taip lengvai nepamirš.

Bet ką daryti, kai didžiausias priešas po truputį ima rūpėti labiau nei šachmatų lenta?..

„Tobula meilės istorija, kaip prisiekę priešai vienas dėl kito pameta galvas.“
Alex Aster, rašytoja

„Šmaikštu ir sumanu, puikiai atskleista, kaip lengvai meilė mus stumdo lyg šachmatų figūrėles.“
Booklist

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Šachas ir matas“ – pirmasis jaunimui skirtas autorės romanas, neabejotinai patrauksiantis visų Hazelwood gerbėjų dėmesį savo universalia – pasaulį trumpam sustoti priverčiančia – meilės kalba.

„...iki galo įžvelgti kito žmogaus sielą yra neįmanoma. <...> Todėl svarbiausia, ką mes patys privalome padaryti, tai sąžiningai susitaikyti su savo pačių siela. Jei iš tikrųjų norime pamatyti kitą žmogų, nėra kito kelio, kaip tik tiesiai ir giliai žiūrėti į pačius save.“

Šešiuose apsakymuose Haruki Murakami savo talentą pastebėti siurrealias kasdienybės akimirkas atskleidžia pasakodamas vyrų, kurių kiekvienas jaučiasi savaip vienišas, gyvenimo istorijas. Jose susipina mįslingai dingstančios katės ir tamsūs, prirūkyti barai; paslaptingi, ramybės neduodantys ženklai; moterys – asmeninės vairuotojos, buvusios žmonos ir meilužės, naktimis sekančios pasakas; beisbolas ir „The Beatles“... Apsakymų rinkinys pažymėtas ironišku humoru, žyminčiu visą autoriaus kūrybą.

Anot paties H. Murakami, „rašyti romanus – iššūkis, o apsakymus – vienas malonumas. Romanų rašymas prilygsta miško sodinimui, o apsakymų rašymas – tarsi sodo sodinimas.“

„Apgalvotai provokuojantys apsakymai, pateikiantys saldžius ir sykiu karčius apmąstymus apie vienatvę ir troškimą užmegzti ryšį...“

The Evening Standard

„H. Murakami apie sudėtingus dalykus rašo su jam būdingu žaviu paprastumu... <...> Čia jis – geriausios formos, keistas ir romantiškas.“

The Financial Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe’ės, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“
Sunday Times

„Nepaprastai savita.“
New York Times

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija


Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“


Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.


„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“
Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“
Tinklaraštis „Girl Plus Books"


„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“, „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

„Sveika, gražuole“ – subtili ir gili šeimos saga, kurioje autorė klausia, ar meilė gali užgydyti praeities žaizdas, kai skausminga praeitis nepaleidžia ir naikina visa, kas jos kely? 

Viljamas Votersas užaugo tragedijos palaužtoje šeimoje, kur liūdesys buvo stipresnis už meilę. Pirmame kurse jis sutinka ryškią ir drąsią Džuliją Padavano, ir jo gyvenimas nušvinta. Su Džulija į jo pasaulį ateina ir jos nepaprastos seserys: svajoklė knygų graužikė Silvija, laisvos sielos menininkė Sesilija ir švelnioji Emelina. Triukšminguose, šilumos kupinuose Padavanų namuose Viljamas pirmą kartą pajunta, ką reiškia būti matomam ir mylimam. Tačiau pabėgti nuo praeities vien meilės nepakanka. Tačiau kai praeities šešėliai ima temdyti Viljamo ateitį, būtent Silvija, o ne Julija, tampa jam artimiausiu žmogumi. Šeimą perskiria skausmingas lūžis, tarsi žemė būtų prasivėrusi po jų kojomis. Ar jie dar gali surasti kelią vieni pas kitus? Ar meilė pajėgi suklijuoti iširusią šeimą?

„Napolitano įspūdingame pasakojime tyrinėja meilės ir šeimos prasmę... Autorė įpučia savo personažams gyvybės ir subtiliai atskleidžia jų tyliausias akimirkas, kuomet jie po truputį atranda save. Ši istorija palies daugelį skaitytojų.“ – Publishers Weekly

 „[Tai] spindintis ir meistriškai sukurtas naujas romanas. Napolitano kūryba... vengia lengvų sentimentalių sprendimų ir niekada nesitenkina paprastais atsakymais į sudėtingus emocinius iššūkius.“ – The New York Times

„Napolitano balsas – unikalus. Kaip ir jos giliai jaučiantys veikėjai, ji kviečia mus susimąstyti apie šeimos meilės sudėtingą audinį, kuris, nepaisant netekties ar skausmo, vis dar gali mus sujungti. Ji padeda mums pamatyti vieniems kitus – ir save – kaip visumą.“ – The Washington Post

„Turtinga, sudėtinga šeimos saga, „Sveika, gražuole“ – tai meilės ir netekties portretas. Napolitano proza tokia graži, tokia jautriai įžvalgi, kad negalėjau atsitraukti iki pat pabaigos. Daugybė žmonių pamilsi šią istoriją.“ – Mary Beth Keane

„Ann Napolitano naujasis romanas „Sveika, gražuole“ yra būtent toks – gražus, įžvalgus, ilgesingas. Tai pasakojimas apie šeimą ir draugystę, apie tai, kaip tie, prie kurių esame pririšti, gali taip pat mus išlaisvinti. Man ši istorija labai patiko.“ – Miranda Heller

„Kaip puikus džiazas, „Sveika, gražuole“ paima melodiją ir ją transformuoja. Tai turtingai nuaustas pasakojimas apie šeimą, bet kartu – unikalus Mažųjų moterų perinterpretavimas. Čia nėra nei didvyrių, nei piktadarių – tik žmonės: netobuli, mylintys, besistengiantys kaip ir mes visi.“ – Allegra Goodman

„Sveika, gražuole – tai giliai jaudinantis ir įtraukiantis romanas apie šeimos ir meilės ryšius, traumą ir išgijimą. Elegantiškai ir kruopščiai parašyta. Napolitano tyrinėja ištikimybės ir atvirumo kainą bei galią. Tai knyga, kurią norisi branginti ir dalintis su artimaisiais.“ – Angie Kim

„Ann Napolitano romanas „Sveika, gražuole“ – tai šiuolaikinė Mažųjų moterų duoklė: meilės ir šeimos drama, kurioje vienišas vaikinas, nešantis skaudžią praeitį, įsimyli ugningą moterį ir jos seseris, glaudžiai susietas tarpusavyje. Tačiau kai ta praeitis ima kilti į paviršių, šeimos ryšiai ima braškėti.“ – Elle

„Įspūdinga duoklė Mažosioms moterims – šiame pasakojime apie keturias seseris, kurios kiekviena savaip susiduria su šeimos praeitimi ir ateities iššūkiais.“ – BookBub

„Napolitano sugrįžta su dar viena sudėtinga šeimos saga – šį kartą su pagarba Mažosioms moterims… Napolitano meistriškai analizuoja, kas mus sieja su šeima, kas ją kuria, ir kaip mylėti net tada, kai tai sunkiausia.“ – Lit Hub

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

1778-ųjų birželis. Pasaulis verčiasi aukštyn kojomis. Britų kariuomenė traukiasi iš Filadelfijos, o Džordžas Vašingtonas vejasi iš paskos – pirmą kartą ima atrodyti, kad sukilėliai laimės. Tačiau Klerės Freizer ir jos šeimos laukia dar didesni, sielą drebinantys sukrėtimai.

Netikėtai sugrįžęs buvęs vyras Džeimis reikalauja paaiškinti, kodėl jam dingus Klerė ištekėjo už jo geriausio draugo – lordo Džono Grėjaus. Lyg to būtų negana, lordo Džono sūnus, devintasis Elsmyro grafas, sužino stulbinančią tiesą – jo tikrasis tėvas yra ką tik iš mirusiųjų prisikėlęs Džeimis Freizeris. 

XX a. Klerės palikuonys susiduria su dar pavojingesniais išbandymais. Briana mėgina apsaugoti savo sūnų nuo kraugeriško nusikaltėlio. O jos vyras Rodžeris skęsta praeities šešėliuose... 

Goodreads Choice Award winner 2014 (Romance)

Diana Gabaldon (g.1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

 „[„Užrašyta mano širdies krauju“] – tai aistra ir nuotykiai, kurių ištikimi šios istorinės fantastikos serijos gerbėjai tikisi ir trokšta.“

People

„Dar vienas kvapą gniaužiantis, stulbinantis, iki paskutinio puslapio įtraukiantis Gabaldon romanas... Giliai įkvėpkite ir šokite į sūkurį – leiskitės į šią kelionę.“

Library Journal

„Serijoje „Svetimšalė“ [Diana] Gabaldon meistriškai valdo gausų veikėjų ansamblį, kuria įtampos kupinas siužeto linijas, įkvėptas nuotykių, istorijos ir romantikos, ir įpina daugybę kruopščiai atkurtų to laikotarpio detalių nė kiek nesulėtindama pasakojimo ritmo. Rezultatas – plati, užburianti saga, neleidžianti skaitytojui užversti knygos iki pat gilios nakties.“

Booklist

Svaiginanti sielų bendrystė, tirpdanti kartų ribas

Kada nustojome skaičiuoti žvaigždes?

Ar pamenate? Kadaise dienoraščiuose braižėme būsimo pasaulio trajektorijas ir fiksavome vizijas apie tobulą pasaulį, kurį būtinai sukursime! Atrodė, kad esame tiesiog gimę paversti mūsų planetą vieta, kur gera būti! Tai kas nutiko? Kada mes ėmėme skaičiuoti nebe žvaigždes, o tik savo piniginės turinį?

„Nojaus Arkos dienoraštis“ – iš pirmo žvilgsnio paprasta, jaunyste trykštanti ir nuotykių kupina istorija. Baltijos jūros paplūdimyje netikėtai užsimezgusi draugystė tarp vyro ir jaunuolių trijulės, vadovaujamos Nojaus, įtraukia į siautulingą jaunų žmonių pasaulį, jie tampa neišskiriami, o metų skirtumas netenka prasmės. Staiga Nojus dingsta. Kas vyksta?! Vaikiną būtina surasti! Bet pasibeldus į jo namų duris atsiveria ne jo, o tavo paties paslaptys. Atsakymai glūdi toli, Ararato kalno papėdėje. Bet ką darysi, jeigu paaiškės, kad tas nekaltas susitikimas paplūdimyje nebuvo atsitiktinis? 

Ši knyga apie dar tik ateinančią kartą, nemokančią susikurti laužo ar susisiūti suplyšusio rūbo. Apie ją sakoma: nedėkinga, išlepusi ir visko pertekusi, nebežinanti, ko norėti! Ar tikrai? Bet ši karta ir neturi už ką mums dėkoti, juk paliekame jai į šipulius byrantį pasaulį, ir dar reikalaujame dėkingumo. Nesulauksim! Nes jie jau statosi Arką, kurioje mums nėra vietos.

Atsitiktinai rastas „Arkos dienoraštis“ tampa vartais į dingusio jaunuolio sąmonę – keistą, simbolių ir užuominų pripildytą pasaulį, kur realybė maišosi su mistinėmis prasmėmis. Vyras, sekdamas dienoraščio ženklais, įsitraukia į slaptą trijų paauglių pasaulį, kuriame kiekvienas žodis – kaip kodas, daiktas – kaip ženklas, o kiekvienas veiksmas – lyg apeiga. Kas yra Nojus ir ką jis vedasi į savo naująją Arką? Atsakymas priklauso ne nuo įvykių, o nuo to, kiek išdrįsime pažvelgti į savo vidų.

Sakalas Uždavinys, lietuvių teatro ir kino aktorius, režisierius