Grožinė literatūra

Tuomet karalius tarė:

– Didis yra Gondolino žlugimas, – ir visi sudrebėjo, nes tai buvo senovės pranašo Amnono žodžiai, bet Tuoras, apimtas meilės ir gailesčio karaliui, sušuko:

– Gondolinas dar laikosi, Ulmas neleis jam pražūti!

Po laimėto Nesuskaitomų Ašarų mūšio Viduržemyje įsigalėjęs Tamsos valdovas Morgotas iš savo tvirtovės Angbando valdo milžiniškas armijas ir kėsinasi užkariauti gyvųjų pasaulį. Jo valiai nepaklūsta tik elfų noldorų įkurtas ir karaliaus Turgono valdomas Gondolino miestas. Nuostabaus grožio Gondolinas paslėptas neįžengiamuose kalnuose, o visi keliai į jį akylai saugomi. 

Vis dėlto net ir kruopščiausiai sergėjama paslaptis kada nors išaiškėja. Suprasdamas, kad užėmęs Gondoliną Morgotas taps viso pasaulio valdovu, Vandenų dievas Ulmas nusprendžia sužlugdyti jo kėslus. Ir nors Gondolinui lemta žlugti, gėrio ir blogio kova dėl Viduržemio tęsis ir pasibaigus Pirmajam amžiui.

J. R. R. Tolkienas vienintelį baigtą pasakojimą apie Tuoro kelionę į Gondoliną, vedybas su Idrile, Earendelio gimimą, Meglino išdavystę, miesto apiplėšimą ir bėglių išsigelbėjimą sukūrė jaunystėje, bet jo taip ir neišleido. Šį darbą po tėvo mirties atliko sūnus Christopheris Tolkienas – ilgai ir kruopščiai tyręs rankraščius sudėliojo sklandų pasakojimą. „Gondolino žlugimas“ tapo paskutine Ch. Tolkieno parengta tėvo knyga. Pats J. R. R. Tolkienas sakė, kad „Gondolino žlugimas“ buvo „pirmoji tikra šio vaizduotės pasaulio istorija“, ją kartu su „Berenu ir Lutijena“ bei „Hurino vaikais“ laikė viena iš trijų svarbiausių Didžiųjų sakmių apie Senąsias dienas.

Anglų mokslininkas, viduramžių folkloro specialistas ir rašytojas Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas (1892–1973) išgarsėjo knygomis „Hobitas, arba Ten ir atgal“ ir „Žiedų Valdovas“. Bet jo literatūrinis palikimas kur kas didesnis. Jis sugalvojo savo pasaulį – Viduržemį, parašė 6000 metų apimančią jo istoriją, sukūrė unikalią mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, goblinais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. 

„Gondolino žlugimas“ dar kartą atskleidžia turtingą Viduržemio kosmologiją ir istoriją... Christopheris Tolkienas tėvo palikimą tvarko nepaprastai sėkmingai.“

Washington Post

Per plauką gatvėje išvengus mirtinos akistatos nejučia įsiliepsnoja dviejų svajotojų širdys. 

Žavingos merginos didžiausia aistra – kelionės, o jis – keliautojas ir, regis, pati lemtis suveda dvi giminingas sielas pačiam nuostabiausiam gyvenimo nuotykiui. Jis iš tiesų galėtų būti įspūdingas, bet... mergina yra nevaikštanti neregė, o greitai paaiškėja, kad ir jos laikas baigiasi. Į kokią kelionę gali pakilti įsimylėjėliai, jei neįmanoma žengi nė vieno žingsnio? Staiga randasi neįtikėtinas planas, tik ar įmanoma nužygiuoti per visą pasaulį, kai tokia kelionė neegzistuoja!? Kaip pasiekti savo tikslą, laimėti bent vieną gyvenimo viršvalandį, jei negali eiti, negali sustosi ir nieku gyvu negali užmigti... Prasideda mėnulio medžioklė. 

Svajinga, graudi ir linksma, kupina gerumo ir ilgesio istorija nuves ten, kur dangaus žydrynėje suspindęs mėnulis atskleis būties priežastį, ir tada nereikės gyventi iš skausmo, nes bus galima mirti iš laimės. 

Skaitytojams nuo 16 m.

Klastingajam karaliui Kardenui lemta sunaikinti karūną ir sužlugdyti sostą...

Valdžią lengviau įgyti, nei išlaikyti. Šią pamoką Džudė išmoko, kai mainais į neišmatuojamą galią, nustojo valdyti nedorėlį karalių Kardeną.

Dabar, būdama ištremta mirtingoji karalienė, bejėgė Džudė neįstengia atsigauti po Kardeno išdavystės. Ji laukia tinkamos progos susigrąžinti viską, ką jis iš jos atėmė. Galimybė atsiveria, kai pagalbos į Džudę kreipiasi jos dvynė sesuo Tarina, kurios gyvybei gresia pavojus.

Norėdama išgelbėti seserį, Džudė turi rizikuoti grįžti į kupiną klastos Fėjų dvarą ir susidurti su Kardenu. Tačiau Fėjų šalis nebėra tokia, kokią ji paliko. Prasideda karas ir Džudė įsitraukia į kruviną konfliktą. O kai išsipildo siaubingas prakeiksmas, visą šalį apima panika, verčianti Džudę rinktis tarp ambicijų ir žmogiškumo...

Perkamiausios fantastikos leidinių vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black trečioji serijos „Žiaurusis princas“ knyga parengia skaitytojams pribloškiamą epinės istorijos finalą. 

„Holly Black yra tikra fantastikos karalienė.“

Victoria Aveyard

Holly Black yra perkamiausia New York Times fantastikos knygų kūrėja. Ji parašė tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“, debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Holly Black tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, pelnė Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. Pirmoji serijos dalis „Žiaurusis princas“ tapo New York Times bestseleriu ir Goodreads Choice Awards geriausios fantastikos jaunimui kategorijos nugalėtoja. Rašytojos knygos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų, pastatytas filmas. Holly Black kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com.

„Galbūt terasime dešimt gerų žmonių. Ar išgelbėtum miestą dėl dešimties?“

Jaunystėje pabėgusi iš tėvo vadovaujamos religinės bendruomenės Oregone, dabar Marta Einkorn yra socialinės žiniasklaidos magnato dešinioji ranka. Ji sukasi tarp milijardierių, ne tik valdančių visuomenės nuotaikas, orų prognozes, bet ir kuriančių slaptus technologinius ginklus, mat pasaulis gyvena katastrofos nuotaikomis. Nors ir paliko kultą, Martai ima atrodyti, kad tam tikru požiūriu apokaliptinės tėvo pranašystės išties ima pildytis, tad kiek beliko ateities?

Kitame pasaulio gale, Singapūro pasauliniame prekybos centre, internete žinoma išgyvenimo ekspertė Lai Žen bėga nuo žudikės. Ji nesupranta, kas vyksta, ir įspeista į kampą nebežino, kaip išsigelbėti. Staiga jos telefone prabyla tobula programa ir nurodo, ką daryti. Makabriškai išnešusi sveiką kailį, genama baimės ir smalsumo, dabar Žen turi išsiaiškinti, koks ypatingas pranašas jai padeda ir kodėl.

Martos ir Žen keliai netrukus ima pintis į neįtikėtinų įvykių grandinę. Savo saugumu pasirūpinusi grupelė milijardierių veda pasaulį į pražūtį. Ar bendraminčių bičiulių planas gali tai pakeisti?

„Žaismingas, ryškus, siaubingai aktualus ir stebėtinai viltingas romanas. Žiupsnelis Atwood, žiupsnelis Gibsono, visa sauja – Alderman, tiesiog puikus.“
Lauren Beukes

„Tik talentingoji Alderman geba į tokį greito tempo romaną įlituoti šitokį sumanų ir provokuojantį mūsų laikų apmąstymą.“
Karen Joy Fowler

„Didelių idėjų romanas, meilės istorija ir prikaustantis pasakojimas apie mūsų civilizacijos pliusus ir minusus.“
Emma Donoghue

Naomi Alderman (Naomė Alderman, gim. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Autorės romanas „Galybė“ („Baltos lankos“, 2019), kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Baileys Women's Prize for Fiction". „Ateitis“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Goodreads Choice Awards“ mokslinės fantastikos kategorijoje.

Pliusai, minusai ir kita amžėjimo matematika

Lavija Šurnaitė – beveik dvidešimt metų Lietuvoje žinoma žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja, populiarių knygų autorė. 

Knygos „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“, „Optimizmo genas“, „Pakeliui su savimi“ pelnė dešimčių tūkstančių skaitytojų simpatijas, puikavosi šalies knygynų ir bibliotekų skaitomiausių knygų dešimtukuose.

„Iki keturiasdešimties žmogus kylą į savo kalną, o paskui tik leidžiasi žemyn“, – galvoje sukasi girdėta citata.

Eikit sau, visi kaip susitarę! Tarsi pasirašę slaptą sandėrį kiekviename žingsnyje priminti, kad mano laikrodėlis tiksi – tik tak.

Sveikos atvykusios į „Suaugusių moterų klubą“! Čia laukiama kiekviena, kuri gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus, kai pasaulis vis garsiau ima šnabždėti apie ne visada patogų amžėjimą. 40+, 50+... Ar tai tik skaičiai, ar kai kas daugiau, ko negalime ignoruoti? Net jeigu tik artėjate prie didžiųjų pokyčių slenksčio, klubo durys plačiai atvertos ir jums. 

Atvirai, nuoširdžiai, bet neprarasdama humoro ir ironijos, autorė leidžiasi tyrinėti naujo pasaulio, kuris ištinka įžengus į brandą. Kaip atrasti, kaip pažinti save iš naujo metų virsmuose ir, svarbiausia, išgyvenus pokyčius ir nepatogias patirtis, švęsti savo esybę!

„Vis smalsiau imame tyrinėti – kas mums nutinka amžėjant? Lavijos Šurnaitės knygoje „Suaugusių moterų klubas“ įvardijami spąstai, į kuriuos pakliūvame amžėdamos, ir apžvelgiami protingi šio uždavinio sprendimo būdai, kuriuos sau pritaikyti galės daugelis moterų. Skaitytojų laukia šmaikšti kelionė ir įdomios mintys.“

GENOVAITĖ PETRONIENĖ, PSICHOLOGĖ IR RAŠYTOJA

„Nuo pirmojo sakinio Lavija traukia tuo, kas nepaleidžia skaitant visą knygą, – humoru ir atvirumu. Lengvai, žaismingai, nuosekliai ir atvirai pasakodama apie savo asmeninę kelionę, Lavija dalijasi atradimais ir „o, taip!“ momentais, pakeitusiais jos nuostatas, suvokimą ir leidusiais prisijaukinti nepatogų pokytį. Skaitydama knygą, atpažinau ir savo mintis bei nuostatas apie amžėjimą.“

KRISTINA SAVICKYTĖ, AKTORĖ

“Po 40-ojo gimtadienio vieną neplanuotą dieną suvoki, kad mirsi ir kad tai nutiks gerokai anksčiau, nei atrodė 20-ies. Ties šia vieta galima pradėti sielvartauti, nerimauti ar bandyti susigrąžinti tai, kas niekada nebegrįš. Bet galima atverti širdį gyvenimui taip plačiai, kaip iki tol nedrįsai, nebetaupyti gražiausių suknelių ar aukštakulnių, ir galų gale iš tiesų pamilti save.”

VIKTORIJA URBONAITĖ, RADIJO IR TV LAIDŲ VEDĖJA

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“

Sunday Times

„Nepaprastai savita.“

New York Times 

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija

Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

Viena mėgstamiausių 2024 metais BARACKO OBAMOS knygų!

Paskelbta geriausia metų knyga „The New York Times“, „The Washington Post“, „TIME“, „Financial Times“, „Vogue“, „The Times“ (JK) ir „Publishers Weekly“.

Regis, Peterį ir Ivaną Koubekus sieja tik tai, kad jie broliai. 

Trisdešimt dvejų dublinietis Peteris – sėkmingas teisininkas, kurio niekas negalėtų išmušti iš vėžių. Tačiau po tėvo mirties jis griebiasi raminamųjų, jam sunkiai sekasi susivokti santykiuose su dviem itin skirtingomis moterimis: sena meile Silvija ir studente Naome, kuriai gyvenimas tėra didelis pokštas. 

Dvidešimt dvejų Ivanas – šachmatininkas. Save laiko iškalbingo vyresnėlio brolio priešybe ir itin kritiškai vertina savo socialinius gebėjimus, bet, regis, puikiai geba perprasti žmones, įžvelgti jų jausmus ir motyvus. Pirmosiomis gedulo savaitėmis Ivanas susipažįsta su Margareta, vyresne moterimi, bandančia išsivaduoti iš slogios praeities. Jų gyvenimai staiga glaudžiai susipina.

Ši istorija – tai dviejų gedinčių brolių ir jų mylimųjų interliudas: geismų, nevilties ir galimybių laikotarpis, padėsiantis sužinoti, kiek daug gyvenimas gali aprėpti ir vis tiek nesugriūti.

„Normalių žmonių“ autorė ketvirtajame romane visapusiškai atskleidžia savo talentą, sukurdama šmaikštų, jautrų ir nenuginčijamai tobulą pasakojimą apie du gedinčius brolius ir jų sudėtingus meilės ryšius.

Alexandra Harris, „The Guardian“

Jaunimui nuo 15 metų

Šmaikšti ir romantiška knyga, akimirksniu tapusi New York Times bestseleriu! 

Seidė Ven atrodo tobula: mokyklos kapitonė, šauni abiturientė, tikras mokytojų pasididžiavimas. Ji žino gudrybę, kaip išlaikyti nepriekaištingą įvaizdį – visą savo pyktį ir nusivylimą išlieja rašydama elektroninius laiškus. Žinoma, niekada jų neišsiunčia – verčiau jau mirtų, nei ką nors įžeistų.

Visi pikčiausi Seidės laiškai skirti mokyklos kapitonui Juliui Gongui, kurio pasipūtimas ir nuolatinis noras varžytis erzina merginą nuo pat vaikystės.

Tačiau Seidės kruopščiai kurtas ramus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai šie laiškai paslaptingai išsiunčiami... Mergina patiria baisiausią košmarą – dabar mokykloje visi žino, ką ji iš tikrųjų apie juos galvoja, ir jaučiasi drąsūs pasakyti, ką patys galvoja apie ją. Chaoso sūkuryje yra tik vienas žmogus, kuris vertina tikrąją Seidę – Julius. Vaikinas, kurio ji negali pakęsti...

„Ši miela ir jauki istorija kupina žavių dialogų ir prajukti priverčiančių scenų, prisodrinta juoko, sarkastiškų komentarų ir saldumo. Romantinių komedijų mėgėjai, tikiuosi, kad ši knyga jus suras.“ – Kirkus Reviews

Linksma ir nuoširdi TikTok sensacijos Ann Liang romantinė komedija.

Ann Liang – kritikų ir skaitytojų pripažintų bestselerių jaunimui autorė, kuri gimė Pekine, o augo keliaudama iš Kinijos į Australiją. Jos knygų, kurias rašo anglų kalba, vertimo teisės parduotos daugiau nei dvidešimčiai šalių. A. Liang knygos labai populiarios socialiniame tinkle „Tik tok“.

Šeši keistuoliai išvyksta į kelionę, kuri aukštyn kojomis apvers jų likimus.

Vieni išlepinti gyvenimo, kiti juo nusivylę.

Moterys ir vyrai, bėgantys nuo meilės. Į ją. Kur dar?

Rašytoja, žurnalistė Jurga Baltrukonytė meistriškai nuspalvina herojų charakterius, ir kiekvienas puslapis tampa keistu, juokingu, kartais filosofiškai įdomiu atradimu.

Švelnus humoras susipina su rimtomis temomis, romane daugelis atpažinsime save, tarsi į šeimos balių čia susirenka ir išėjusios sielos, vis dar bambančios ar raminančios, ir kada nors gimsiančių kūdikių dar nepažinti džiaugsmai.

„Va, pažiūrėk! Pilyje pagimdė karalienė, ir pas mus kamaroje yra karalienė. Tik kad viena pagimdė dukterį, o antra – pavainikę nykštukę.“

Tą pačią 1526 m. lapkričio naktį Krokuvoje gimė dvi mergaitės: Lenkijos karaliaus Žygimanto I Senojo ir karalienės Bonos Sforcos duktė Kotryna ir mažutėlė Dosia, nesantuokinis tarnaitės Reginos ir salyklininko Bartolomėjaus santykių vaisius. Likimas lėmė, kad Dosia atsidūrė karališkajame dvare ir tapo neatsiejama Kotrynos gyvenimo dalimi.

Augdama su karalaite ir jos seserimis Dosia susipažino su karališkojo gyvenimo kasdienybe, tapo įvairiausių istorinių įvykių – puotų, vestuvių, sąmokslų ir prievartavimų liudininke. Dosia matė ne tik Vavelio rūmų menes, bet ir alchemikų dirbtuves, gimdymo kambarius ir paleistuvystės namus. Dosia regėjo viską. Ir nieko nepamiršo.

Populiari lenkų rašytoja ir istorikė Anna Brzezińska knygoje „Vavelio dukterys“ pateikia išsamų ir visapusišką moterų gyvenimo valdant paskutiniams Jogailaičiams aprašymą. Jos istorijos herojės – ne tik aukštakilmės karaliaus Žygimanto I Senojo dukterys, bet ir paprastos moterys, su kuriomis XVI a. Lenkijoje dažniausiai buvo elgiamasi kaip su beteisėmis vergėmis. „Vavelio dukterys“ stebina didingumu ir detalumu, patraukia spalvingu siužetu ir gyvais aprašymais. 

Intriguojantis, novatoriškai sumanytas istorinis romanas apie išskirtinį Lenkijos ir Lietuvos istorijos etapą, kuriame Jogailaičių dinastija yra galybės apogėjuje ir kartu – ant prarajos krašto.

„Iki šiol nieko panašaus nebuvo. Tai pasakojimas apie Renesanso Lenkiją, Vavelio pilį ir Jogailaičių karališkąją šeimą iš moters perspektyvos. O moterys mato daugiau, nes jos mato ir virtuvę, ir miegamąjį, ir iždą, ir tvartą. Jos girdi šnabždesius atokiausiuose užkampiuose, užuodžia paslaptis, klastas ir apgaules.“ 

Wojciech Orliński, „Gazeta Wyborcza

Beveik keturiasdešimt metų bandau nupiešti savo paveikslą, bet man nepavyksta. Tačiau šiandien galiu sujungti visus taškus, todėl tarp puslapyje išsibarsčiusių žvaigždyno fragmentų atsiranda siluetas, kuriame pagaliau atpažįstu save: esu išgyvenusiųjų dukra ir anūkė. 

2003-iųjų sausis, Prancūzija. Kartu su įprastais šventiniais laiškais į Berestų šeimos namus atkeliauja anoniminis atvirukas su Paryžiaus „Opéra Garnier“ teatro vaizdu. Kitoje atviruko pusėje – Anne Berest prosenelių iš motinos pusės Ephraïmo ir Emmos Rabinovitchių bei jų vaikų Noémie ir Jacques’o vardai. Visi jie buvo nužudyti Aušvice.

Praėjus daugiau nei dešimčiai metų, Anne mėgina išsiaiškinti, kas ir kodėl atsiuntė atviruką. Padedama motinos, draugų, privataus detektyvo, grafologo ir daugybės kitų žmonių, ji mėgina atsekti Rabinovitchių šeimos likimą nuo pabėgimo iš carinės Rusijos, kelionės į Latviją, Palestiną ir Paryžių iki pat Antrojo pasaulinio karo ir tragiškų jo padarinių. Atskleistos paslaptys privers Anne permąstyti savo santykį su šeima, šalimi ir savimi pačia.

„Atvirukas“ – jaudinantis, tikrais įvykiais pagrįstas romanas apie XX a. Paryžiaus intelektualų bei menininkų gyvenimą. Jo centre – Holokausto sunaikinta žydų šeima, iš dalies atkurta meilės ir pasakojimo galios.

A. Berest atliko literatūrinės magijos triuką: sudėtingą ir skaudžią savo šeimos istoriją, užtemdytą Holokausto, pavertė romanu, meistriškai derinančiu dramą, paslaptį ir filosofiją. Tai veržlus, bet ir gilus, intymus netekties apmąstymas, o jį vainikuoja meilė.

People

Anne Berest (Ana Berest) – prancūzų rašytoja, scenaristė ir aktorė. 2021 m. išleistas jos romanas „Atvirukas“ Prancūzijoje išsyk tapo nacionaliniu bestseleriu, o 2023 m. anglų kalba pasirodžiusią knygą į metų knygų sąrašus įtraukė tokie prestižiniai žiniasklaidos šaltiniai kaip „Library Journal“, NPR ir „Time“. 2021 m. „Atvirukas“ pelnė „Prix Renaudot des lycéens“ premiją, taip pat buvo nominuotas Goncourt’ų premijai. 2022 m. romanas pelnė „Choix Goncourt US 2022“ literatūros premiją, o 2023 m. buvo įtrauktas į „National Jewish Book Award“ premijos finalininkų sąrašą.

Jokių valdovų. Jokių ribų. Jokio gailesčio. 

Ketvirtojoje pasauline pardavimų sensacijoje tapusios serijos „Stiklo sostas“ knygoje nė vienas neišvengs karalienės rūstybės.

Selena Sardotjen grįžo į savo gimtąją imperiją. Naujasis jos vardas – Eilina Ašriver Galatinija, ugnies paveldėtoja, Malos Šviesos Nešėjos numylėtinė ir teisėta Teraseno karalienė. Tačiau prieš atgaudama sostą ji privalo kovoti.

Ir ji kovos. Už savo pusbrolį, už draugą kalėjime, už savo žmones, pavergtus žiauraus karaliaus ir laukiančius prarastos karalienės triumfuojančio sugrįžimo.

Visi, kuriuos Eilina myli, iš jos buvo atimti. Viskas, kas jai brangu, atsidūrė pavojuje. Tačiau ji turi karalienės širdį, ir ta širdis plaka dėl keršto.

„Kupina... mąslių žvilgsnių, rusenančios seksualinės įtampos, netikėtų siužeto vingių, kuriamo pasaulio prabangos ir geraširdiškai pašaipių dialogų.“ – BOOKLIST

Sarah J. Maas – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, dar žinoma „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

„Stiklo sosto“ serija sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų ir pateko į „The New York Times“ perkamiausių knygų sąrašą. „Publishers Weekly“ apžvalgoje ši serija įvertinta kaip „stiprus debiutinis autorės romanas“. Apžvalgoje rašoma, kad tai nėra skystas meilės romanas, bet ir ne niūrus trileris – tai puikus kelių žanrų mišinys. Pagrindinė veikėja, nors ir išmokyta žudyti, nepraranda moteriškumo ir optimizmo. Sarah J. Maas turi talentą kurti įtraukiantį ir jaudinantį pasakojimą. „The Guardian“ „Stiklo sostą“ įvertino penkiomis žvaigždutėmis iš penkių, o apžvalgos autorius nurodė, kad pagrindinė veikėja Selena yra žemiškesnė ir artimesnė skaitytojui nei kitų knygų pagrindinės herojės. „USA Today“ apžvalgininkė Seleną pavadino „kito lygio pelene“.

„Privaloma perskaityti fantastikos ir nuotykių mėgėjams.“ – USA TODAY

„Ketvirtojo sparno“ antroji knyga

Pasaulinio bestselerio KETVIRTASIS SPARNAS tęsinys

 „Pirmais metais kai kurie iš mūsų miršta. Antrais metais likusieji praranda žmoniškumą.“ – KSAIDENAS RIORSONAS

Niekas netikėjo, kad Violeta Sorengeil išgyvens pirmuosius metus Basgiato karo koledže. Net ji pati. Tačiau Kūlykla buvo tik pirmasis išbandymas, kuriuo siekta atsijoti silpnuosius, nevertus ir tuos, kuriems nepasisekė.

Dabar prasideda tikri mokymai, ir Violeta svarsto, ar jai pavyks. Mokslai sunkūs ir žiaurūs, raiteliai verčiami kęsti didžiulį skausmą, tačiau svarbiausia ne tai. Naujasis komendanto pavaduotojas trokšta įrodyti Violetai, kokia ji bejėgė arba priversti ją išduoti mylimą vyrą.

Nors Violetos kūnas silpnas ir trapus, ji gali pasikliauti savo protu ir geležine valia. O vadovai pamiršta svarbiausią taisyklę, kurios ji išmoko Basgiate – drakonų raiteliai patys kuria savo taisykles.

Kai Violeta sužino svarbią kelis šimtmečius Basgiato karo koledže slėptą paslaptį, jų neišgelbės niekas, netgi drakono ugnis.

„Tokios fantastikos dar niekada nesate skaitę.“

„New York Times“ Nr. 1 bestselerio autorė Jennifer L. Armentrout

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“, autorė. „Trečias kartas nemeluoja“ – jau septynioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. Asociacijos LATGA duomenimis, prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

Žydų kilmės italo Primo Levi (1919–1987) knyga Jei tai žmogus yra unikali išgyvento Holokausto patirties kapsulė, įamžinanti gyvenimo koncentracijos stovykloje groteskišką kasdienybę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą P. Levi buvo chemikas, o naciams kaip tik reikėjo būtent chemijos specialistų; galima teigti, kad profesija tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jam teko išgyventi Holokausto siaubumus. Vienuolika mėnesių Levi praleido įkalintas Monovice, vienoje iš trijų pagrindinių Aušvico koncentracijos stovyklos kompleksų iki 1945 metų sausio 18-osios, kai įvyko stovyklos išvadavimas. Iš 650 Italijos žydų, kurie keliavo kartu su juo mirties vagone, Levi buvo vienas iš dvidešimties, pavykusiems palikti stovyklas gyviems.

Po karo P. Levi ir toliau tęsė mokslinę karjerą, taip pat pradėjo ir rašyti. Rašymas jam tapo tarsi būtinu terapiniu užsiėmimu – ne tik moraline pareiga, bet ir psichologiniu poreikiu. Įdomu, kad P. Levi aprašomi Holokausto siaubai nesuponuoja vertinimo – jis niekada nesako, kaip skaitytojas turėtų jaustis skaitydamas apie nacių žiaurumus. Priešingai, P. Levi žodžiai spinduliuoja humanizmu net tragiškų patirčių akivaizdoje, suteikdami mums vilties, kad žmogaus dvasia gali būti nenugalima net ir susidūrus su neįsivaizduojamu ir beprasmiu blogiu.

Naujoji Paulo Coelho knyga „Lankininkas“ – įkvepianti istorija apie jauną žmogų, siekiantį pasisemti vyresniojo patirties, ir apie ilgaamžes gyvenimo pamokas. Su jam būdinga išmintimi, Paulo Coelho primena, kad žmogaus gyvenimas be tikslo yra bereikšmis, veiksmai ir sielos šauksmas – neatsiejamai susiję, o gyvenimas, kurį kiekviename žingsnyje lydi atstūmimo ar nesėkmės baimė, skurdina.

Lanko kelias – džiaugsmo ir užsidegimo, tobulėjimo ir klaidų, technikos ir įkvėpimo kelias. O visa tai patirsi tik leisdamas savo strėles. O ko gi iš šaudymo iš lanko galime pasimokyti apie dzeną ir gyvenimo meną? Savo poetiškomis dvasios mintimis Paulo pateikia įžvalgų apie keletą pagrindinių Zen pamokų:

Žinokite ir gerbkite savo sąjungininkus rungtyse, mokydamiesi iš jų sėkmių ir nesėkmių.

Lankas yra didžiausias jūsų turtas ir jūsų energijos šaltinis.

Jūsų ketinimas yra strėlė.

Jūsų dėmesio objektas yra taikinys.

Tai, kaip atliekate sėkmingą šūvį – nuo laikysenos, leidimo skristi strėlei iki pataikymo į taikinį – yra tas pats, kas gyvenime reikalingi įgūdžiai.

Autorius teigia, net jei ir niekada netapsiąs dzeno budizmo nuolatiniu studentu, bent jau išmoksiąs perimti svarbiausias gyvenimą praturtinančias pamokas, paversdamas šią knygą savo kasdieniu vadovu.

PAULO COELHO laikomas vienu įtakingiausių mūsų laikų rašytojų, jo knygos išleistos daugiau nei 170 šalių, išverstos į 88 kalbas, jų parduota daugiau nei 320 milijonų egzempliorių. Jis yra daugybės pasaulinių bestselerių, įskaitant vienos įspūdingiausių šiuolaikinės literatūros knygų, – „Alchemiko“ autorius. Nuo 2002 m. Brazilijos literatūros akademijos narys, 2007 m. tapo Jungtinių Tautų Taikos pasiuntiniu. 2009 m. pelnė Gineso pasaulio rekordą kaip į daugiausia užsienio kalbų išverstos knygos („Alchemikas“) autorius.

Astai – trisdešimt treji. Truputį kankindamasi, ji rašo romaną apie menkai žinomą lenkų skulptorių, vaikšto į nevykusius tinderio pasimatymus, leidžia laiką su savo drauge Mai ir jos sūnumi. Bet viską sujaukia netikėtai atkeliavęs kvietimas į atminimo vakarą Augustui – prieš dešimtį metų mirusiam draugui iš bendrabučio. Praeitis ima veržtis į dabartį, atgyja bendrabutiško šėlsmo laikai ir prikelia buvusius troškimus, pokalbių atsiminimus ir vakarėlių šmėklas. Staiga Asta puola rašyti daug asmeniškesnę knygą. Ji pasakoja apie pirmuosius poetinius žingsnius, draugystes, savo jausmus Mai vaikinui ir siautulingą, tragiškai pasibaigusį tour de chambre (turo po kambarius) vakarėlį.

Gyvas ir šmaikštus šiuolaikinės danų rašytojos Tinės Høeg romanas jaukiai, tačiau skrodžiančiu žvilgsniu tyrinėja kūrybą, geismą, draugystę ir konfliktišką jų santykį. Pasakojimas teka lengvai, lyg nejučia, ir skaitant greitai priprantama prie neįprastos poetinės formos, imituojančios žinutes ar trumpus konspektus. Čia pulsuoja vakarėliai, juokeliai, ambicijos, nuoga aistra ir susižavėjimas menu. O pro eilutes persišviečia tas spalvotas intensyvumas, su kuriuo patiriame pasaulį būdamos ir būdami dvidešimt kelerių.

„Høeg rašo labai šmaikščiai ir gudriai. Aštri, subtiliai sukurta knyga Tour de chambre – tai jautri gyvenimo kartu ir atskirai studija, įtaigus kūrybos, sielvarto ir ilgesio apmąstymas, parašytas stulbinamai tiksliai.“

Sussie Anie, knygos „To Fill a Yellow House“ autorė

„Puiki pažintis... Tinė Høeg yra velniškai ypatinga rašytoja, ir velniškai ypatinga yra tai, kaipšvelniai, šiltai, sklandžiai, su neviltimi ir linksmai ji sugeba rašyti apie konkrečius ir universalius dalykus, apie skirtingus amžius, apie moterišką ir vyrišką patirtis.“

Berlingske

„Turėdama nepaprastą klausą eilučių pertrūkiams ir emociniam pažeidžiamumui, Tinė Høeg piešia švelnų Mai ir Astos draugystės portretą, patvirtindama, kad praeitis, norime to ar ne, įsiskverbia į dabartį.“

Anna Stern, knygos „Visa tai čia ir dabar“ autorė

Jolita Herlyn, Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose, pristato jau keturioliktą savo romaną, kupiną paslapčių, nuotykių, mistikos, gyvenimo geismo ir brandžios išminties.  Į jį autorė įtraukė ir netikėčiausias asmenines patirtis. 

„Nepažįstamosios“ veikėjams amžius – ne kliūtis švęsti gyvenimą kaip spalvingą nuotykį, kupiną lemtingų sutapimų ir susitikimų. Šie likimo bendrakeleiviai įvaldę vienatvės meną, bet juos sieja ir nuoširdžios žmogiškos bendrystės ilgesys.

Išėjusio į pensiją žymaus Hamburgo plaštakų chirurgo dienos vienodos ir nuobodžios. Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną, geriausios jo draugės – paties mintys. 

Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?

Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.

Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą...

„Tai geriausias J. Herlyn romanas, primenantis mano mėgstamiausių impresionistų paveikslus, kuriuose ir ryškios spalvos, ir kone perregimas vaiskumas, ir viską gaubiantis mistikos rūkas. Ypatinga paslaptingumo nuotaika, kurią autorei puikiai pavyko pagauti, įtraukia ir skaitytoją...“

I. Buivydaitė

„Grėsme alsuojantis detektyvas, puikiai tinkantis Jo Nesbø ir Stiego Larssono trilerių gerbėjams.“

Erik Axl Sund, tarptautinio bestselerio „Varnų mergaitė“ autorius

„Anderso de la Motte’s romanas – elegantiškai parašyta žudiko maniako drama.“

„Dagens Nyheter“

Aštrialiežuvė užsispyrėlė inspektorė Leo Asker turėtų tapti Malmės policijos sunkių nusikaltimų skyriaus vadove. Tereikia rasti netikėtai dingusią turtingos šeimos dukrą Smilą Holst. Tačiau Asker karjeros sėkmė kolegoms vyrams policijoje kelia pavydą ir inspektorė, vos pradėjusi tirti naująją bylą, perkeliama į prarastų sielų skyrių. Čia, policijos nuovados rūsyje, atsiduria pamirštos, niekam nereikalingos bylos ir... atstumti ar prasikaltę darbuotojai. 

Nušalinta nuo dingusios merginos bylos, Asker neria į mįslingą bylą naujame skyriuje. Kažkas geležinkelio klubo makete jau keletą metų palieka figūrėles, kurios, išsiaiškina Asker, primena įvairiausius be žinios dingusius asmenis. Viena figūrėlių nepaprastai panaši ir į Smilą Holst. 

Dėl dviejų iš pradžių lyg ir nesusijusių bylų Asker leidžiasi į paslaptingą kelionę po tamsias, blogiu alsuojančias Švedijos kalnų gelmes.

„Kalnų karalius“ seka geriausių Švedijos detektyvų autorių pėdomis. Andersas de la Motte rašo taip pat intriguojančiai, kaip „Merginos su drakono tatuiruote“ autorius Stiegas Larsonas.  Ir „Kalnų karalių“ perskaitysite vienu prisėdimu.

„La Vanguardia“

Andersas de la Motte (g. 1971 m.), buvęs policijos pareigūnas, kaip rašytojas debiutavo 2010 metais pristatydamas trilerį „Žaidimas“ ir tapo vienu populiariausių Švedijos kriminalinių romanų autorių. De la Motte yra parašęs net kelias populiarias detektyvų serijas, „Kalnų karalius“ – naujausios rašytojo serijos „Inspektorė Asker“ pirma dalis.

Tarptautinio bestselerio „Kol dar neatšalo kava“ autoriaus romanas.

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti taisyklių, ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava, antrame serijos romane „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ dar keturi kavinės lankytojai susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę:

Gotaro Čiba, norintis susitikti su prieš dvidešimt dvejus metus mirusiu draugu.

Jukio Mita, negalėjęs dalyvauti savo motinos laidotuvėse.

Kacukis Kurata, atėjęs iš praeities, kad darkart pamatytų mylimąją, kurios negalėjo vesti.

Pagyvenęs detektyvas Kijošis Manda, kuris savo žmonai taip ir neįteikė tos dovanos...

Šis ilgesingas, širdį šildantis ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas nagrinėja seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.

Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ – antrasis serijos „Kol dar neatšalo kava“ apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, romanas. Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.

XIX a. pabaigoje Uni, Armūdas ir mažasis Rūaras yra priversti palikti Norvegiją ir prieglobsčio ieškoti Švedijoje. Apie Uni gimtosiose vietose imta šnabdžėtis, ji vadinta žudike. Po ilgos kelionės jie galiausiai randa apleistą sodybą – vidury miško laukymės, kur kaupiasi šiluma, auga tuntas baltų beržų, tyvuliuoja ramybė. Ten jie turės apsiprasti ir prisitaikyti prie naujos šalies gamtos ir ne visada geranoriškų gyventojų.

Po daugiau kaip septyniasdešimties metų toje pačioje sodyboje prie seno virtuvės stalo sėdi Kora. Ji kartu su anyta Briken planuoja Rūaro, savo šešuro, laidotuves. Šiame name jis negimė, bet praleido visą savo gyvenimą. Klausydamasi Briken pasakojimų, Kora pastebi vis daugiau įtrūkių šeimos istorijoje. Atsiverianti tiesa Korą nepaprastai skaudina, bet sykiu ir išlaisvina.

„Eisiu paskui tave“ – poetiška tamsa apgaubtas pasakojimas apie kelias vienos šeimos kartas, gyvenančias tame pačiame name, persekiojamas paslapčių, alkio, įtartinų mirčių, meilės ir sielvarto.

„Parašyta taip, kad skaitant oda šiurps iš malonumo.“
2022 m. Švedijos metų knygos rinkimų komisija

„Neįtikėtina istorija su nuostabia pabaiga. Gamtos, šviesos, miškų ir meilės tarp žmonių vaizdavimas tiesiog pakeri. Viena geriausių kada nors skaitytų debiutinių knygų.“
Go'kväll

Lina Nordquist (Lina Nūrdkvist, gim. 1977) – švedų medikė, dėstytoja ir mokslininkė, politikė ir rašytoja. Romanas „Eisiu paskui tave“ – debiutinis autorės kūrinys, 2022 m. pelnęs Švedijos metų knygos titulą.

Jamesui Baldwinui – 100

„Džovanio kambarys“ nukelia mus į XX a. šeštojo dešimtmečio bohemišką Paryžių, kupiną pavojingos aistros ir plika akimi ne visada matomo smurto. Šiame mieste amerikietis Deividas, negalėdamas susitaikyti su savo homoseksualumu, blaškosi tarp slopinamo uždrausto geismo ir konvencionalios meilės ilgesio. Paryžiuje Deividas sutinka Helę ir jai pasiperša, bet, jai išvykus, leidžiasi į pražūtingą romaną su italu barmenu Džovaniu.

Aštriu, tiriančiu žvilgsniu ir gyvybingu stiliumi Jamesas Baldwinas šiame queer literatūros klasikos kūrinyje gilinasi į destruktyvios meilės ir aistros subtilumus, seksualinės tapatybės klausimus, emigranto, klausiančio, kas yra namai, dalią ir laisvės siekiančią žmogaus širdį.


„Knyga, priklausanti grožinės literatūros olimpui.“
The Atlantic

„Vienas nedaugelio mūsų laikų tikrųjų rašytojų.“
Norman Mailer

„Visas romanas – tarsi gėdos anatomija. Gėdos ištakų ir mitų, kurie ją įamžina, ir žalos, kurią ji gali daryti.“
Garth Greenwell


James Baldwin (Džeimsas Boldvinas, 1924-1987) – amerikiečių romanistas, dramaturgas, eseistas, poetas, afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo dalyvis, vienas svarbiausių XX a. rašytojų ir aktyvistų. Sukūrė šešis romanus. Antrasis, „Džovanio kambarys“ (JAV pasirodė 1956 m.), 2019-aisiais įtrauktas į „BBC News“ paskelbtą labiausiai įkvepiančių anglų kalba parašytų romanų šimtuką. J. Baldwinas didelę gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, į ją persikraustė norėdamas pabėgti nuo rasizmo ir homofobijos. Ten jam buvo suteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas – Garbės legiono ordinas.

Tarptautinio bestselerio „Kol dar neatšalo kava“ autoriaus romanas.

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti taisyklių, ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava, antrame serijos romane „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ dar keturi kavinės lankytojai susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę:

Gotaro Čiba, norintis susitikti su prieš dvidešimt dvejus metus mirusiu draugu.

Jukio Mita, negalėjęs dalyvauti savo motinos laidotuvėse.

Kacukis Kurata, atėjęs iš praeities, kad darkart pamatytų mylimąją, kurios negalėjo vesti.

Pagyvenęs detektyvas Kijošis Manda, kuris savo žmonai taip ir neįteikė tos dovanos...

Šis ilgesingas, širdį šildantis ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas nagrinėja seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.


Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ – antrasis serijos „Kol dar neatšalo kava“ apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, romanas. Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.

PO JULIJAUS CEZARIO PASAULIS JAU NIEKADA NEBEBUVO TOKS PAT.

Jei koks nors žmogus gimė pakeisti istoriją, tai buvo Julijus Cezaris. Jo legenda ir po dviejų tūkstantmečių tebėra tokia pat gyva, kaip ir anksčiau.

Roma, 77 m. pr. Kr. Žiaurus korumpuotas senatorius Dolabela bus teisiamas už padarytus nusikaltimus. Šis niekšas, naudojantis smurtą prieš visus, kurie jam priešinasi, pasisamdė geriausius gynėjus ir papirko prisiekusiuosius. 

Nė vienas teisininkas visoje Romoje nedrįsta jam iškelti kaltinimų. Tik jaunas nepatyręs dvidešimt trejų metų patricijus imasi bylos ir gina miesto žmones nuo valdančiojo elito galios. Jaunuolio vardas – Julijus Cezaris.

Taip prasideda pripažintas Santiago Posteguillo istorinės grožinės literatūros šedevras, epinis pasakojimas apie narsaus žmogaus Cezario pirmąsias kovas. Meistriškai derindamas išsamius istorinius faktus su nepaprastai turiningu pasakojimu, Posteguillo įtraukia skaitytoją  į mūšių įkarštį, vedžioja pavojingiausiomis gatvėmis, kur už kiekvieno kampo tyko senatorių samdomi žudikai, ir panardina į didžiąją Julijaus Cezario ir jo pirmosios žmonos Kornelijos meilės istoriją.

„Aš esu Roma“ puikiai atskleidžia įvykius, nulėmusius šio nepaprasto jaunuolio likimą ir pakeitusius pačios istorijos eigą.

„Aš esu Roma“ 2022 m. buvo perkamiausia knyga Ispanijoje.

„Didingas skaitinys, neleidžiantis atsikvėpti nuo adrenalino kupino veiksmo.“

La Vanguardia

Naujas „Svetimkūnių“ autorės romanas.

Kiek tik save prisiminė, Adomas visada linkėjo tėvui mirties.

Adomas ant pečių laiko visą pasaulį. Dirba šefu restorane, rūpinasi atmintį beprarandančiu despotu tėvu, paauglystės dramų draskoma dukra Toma ir net karjeroje panirusia žmona Ilze. Gal iš šio užburto rato padės ištrūkti jaunas teatro režisierius Kasparas? Tačiau šį vis labiau intriguoja ne tik Adomas, bet ir jo tėvo, kadaise garsaus dramaturgo, kūrybinis palikimas.

Naujojo Patricijos Tilvikaitės romano herojai ieško savęs ir meilės, susiduria su siaubingu žiaurumu tų, kurie turėtų būti patys artimiausi. Autorė klausia: ką daryti su monstrais? Svarbiausia – ką daryti su talentingais monstrais? Ypač jei jaučiame, kad patys tokie tampame?

„Puikiai išreikštos skirtingų žmonių likimų sankirtos ar paralelės, o siužeto įtampa išlaikoma iki pat romano galo.“

Artūras Tereškinas, rašytojas, sociologas, kultūros tyrinėtojas

„Psichologiškai sudėtingi, į normatyvinius rėmus netelpantys personažai, skirtingos kartos ir jų (ne)priklausomybės ir gerai sukonstruotas nenuspėjamas siužetas su netikėtu posūkiu, aštriu dūriu pabaigoje. Lietuvių prozoje toks derinys retas.“

Virginija Kulvinskaitė, literatūros kritikė ir rašytoja

„Patricija nuoširdžiai įsigilina į skaudžias temas. Drąsus, apgalvotas, išjaustas ir didžiules visuomenės opas judinantis romanas.“

Nora Žaliūkė (KNYGU_DAMA), knygų ir gyvenimo tinklaraštininkė