Grožinė literatūra

„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“

Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?

Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.

„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareʼo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.

„Mirguliuojantis stebuklas.“

David Mitchell

„O’Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“ 

Stephanie Merritt

„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“ 

Mary Beth Keane

Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, aštuonių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women’s Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga.

„Goodreads“ skaitytojų viena mėgstamiausių 2024-ųjų grožinės literatūros knygų.

Jau ir serialas su Elle Fanning, Nicole Kidman, Michelle Pfeiffer ir Nicku Offermanu!

„Akiplėšiškas ir neįtikėtinai originalus romanas. Veikiausiai nerasite juokingesnio.“ – „Oprah Daily“

DRĄSI IR ŠIRDŽIAI MIELA ISTORIJA APIE JAUNOS MOTERS PASTANGAS PRITAPTI PRIE SUAUGUSIŲJŲ, PAŽINTĮ SU MOTINYSTE, TUŠČIĄ BANKO SĄSKAITĄ IR VIS LABIAU VIRTUALĖJANTĮ PASAULĮ.

Margo, profesionalaus imtynininko ir „Hooters“ padavėjos dukra, visada žinojo, kad gyvenime turės prasimušti pati. Pastojusi nuo anglų kalbos dėstytojo ir skubiai prireikus pinigų, ji sugalvoja planą: pradėti „OnlyFans“ kaip eksperimentą ir kurti išskirtinį turinį. Tik ji nė nespėja susivokti, kaip tampa interneto sensacija. Ar tai padės išspręsti visas problemas, o gal paaiškės, kad internetinės šlovės kaina – per didelė?

„Margo turi bėdų su pinigais“ – skausmingai juokinga ir taiklių įžvalgų kupina istorija apie mielą jauną merginą, kuri stengiasi išspausti pinigų ir galios iš šykštaus pasaulio. Knygoje žaismingai ir atvirai nagrinėjamas gebėjimas keisti savo likimą bei įtikimai vaizduojamos savo vietos internete ir tikrame gyvenime paieškos.

„Šmaikštus romanas, kaip išsiversti su tuo, ką turi. Tai įžvalgi, juokinga ir nepaprastai švelni istorija apie jauną mamą, kūdikį ir meilę, taip pat profesionalias imtynes ir, taip, „OnlyFans“. Ryte prarijau.“ – Emma Straub, „The New York Times“ bestselerio „This Time Tomorrow“ autorė

Ištisos moterų kartos visame pasaulyje dievino šią knygą.

Ji būdavo cituojama ir didmiesčių literatūriniuose salonuose, ir kaime. Jaunutės gimnazistės slėpdavo romaną nuo tėvų. Jis buvo jų gyvenimo mokykla. Ir šiandien ši knyga, visiems laikams įėjusi į pasaulio literatūros aukso fondą, nėra praradusi nepakartojamo žavesio ir elegancijos, vis dar keri jautrias moterų širdis mokydama neprarasti orumo net mylint su beprotiška aistra.

Kai godi posūnio žmona priverčia ponią Dašvud išsikraustyti iš velionio vyro namų, našlė su trimis dukterimis apsigyvena kukliame kotedže Devonšyre. Vyriausiai dukrai Elinorai nauji namai - tai išsiskyrimas su mylimu žmogumi, o jos sesuo Marianė ten randa meilę.

Jausminga, atvira Marianė neklauso sesers Elinoros, patariančios elgtis santūriau, ir pamilusi žavų nenaudėlį Džoną Vilobį neslepia jausmų kurstydama paskalas. Tuo tarpu Elinora, paisanti elgesio normų, iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti savo meilę net nuo artimiausių žmonių...

Kokia yra stiprios moters meilė? Akla, gaivališka aistra, drovus nuolankumas ar priešingai - išdidus jausmas? Kokia silpnos moters meilė? Jausminga? Trapi ir švelni kaip knygose ir romansuose? Pasiryžusi aukotis, bet nesugebanti kovoti? O kokia vyro meilė? Ir kas lemia laimę - protas ar jausmai? Jane‘s Austen romano personažai turės rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Viršelio dizaino autorė - Gitana Jurkienė.

NETRUKUS PASIRODYS IR PAGAL KNYGĄ SUKURTAS SERIALAS.

Man buvo dvidešimt ir man reikėjo dviejų dalykų: įsimylėti ir kad į mano žodžius žiūrėtų rimtai.

Susitapatinti su šios istorijos dvidešimtmečiais, bandančiais įsigriebti gyvenimo ir atrasti save, bet dažniausiai randančiais tik siaubingus nuomojamus būstus, prastai apmokamus darbus ir skausmingas meilės istorijas, nebus sunku bet kam, kas jau buvo dvidešimties. Tai neįtikėtinai realistiškai perteiktas šio gyvenimo etapo chaosas, širdgėla, kančios ir euforija.

2010 m. Korkas. Vos dvidešimt perkopę Reičelė ir Džeimsas dirba knygyne, kuriame ir susipažįsta. Neilgai trukus jie nusprendžia kartu nuomotis seną, apgriuvusį namą ir jų artimas ryšys dar sustiprėja – nesibaigiantys asmeniniai juokeliai ir pašėlusios naktys baruose. Reičelė jaučiasi laisva kaip niekad ir sumano suvilioti savo charizmatišką literatūros dėstytoją daktarą Berną. Ji imasi iniciatyvos surengti jo knygos skaitymą knygyne, kuriame dirba, tačiau kruopščiai ir viltingai planuotas vakaras baigiasi taip, kaip nė įsivaizduoti nebūtų galėjusi.

Tai draugystės ir skausmingo įžengimo į suaugusiųjų pasaulį istorija, gausi sumanaus ir žaismingo humoro.

New York Times ir USA Today bestseleris

Meilė, aukojama ant galios altoriaus

Pasibaigus mirties deivės Najaksijos surengtoms Kedžario žaidynėms, mirtingoji naktigimių vampyrų karaliaus Vincento įdukra Oraja atsidūrė spąstuose. Jos mylimasis ją išdavė ir įkalino, ji prarado šeimą ir netgi ėmė abejoti savo prigimtimi. Vienintelis neabejotinas dalykas: jai nevalia niekuo pasitikėti, o labiausiai – Rahinu.

Nakties namuose nesaugu. Karaliaus sostą užėmusio Rahino padėtis labai netvirta, dvare netrūksta priešų, mirtiną pavojų kelia ir į karalystę nusitaikę Kraujo namų vampyrai. Kai Rahinas pasiūlo Orajai sudaryti slaptą sąjungą, ji supranta, kad tai yra vienintelė galimybė susigrąžinti karalystę ir atkeršyti ją išdavusiam mylimajam. Tačiau tam ji turės pažadinti pražūtingą senovinę galią, tampriai susijusią su didžiausiomis jos tėvo paslaptimis.

Iš visų pusių artėjant priešams, niekas nėra taip, kaip atrodo. Narpliodama savo praeitį ir žengdama į ateitį, Oraja priversta rinktis tarp kruvinos valdžios siekimo realybės ir pražūtingos meilės.

„Pelenai ir žvaigždžių prakeiktas karalius“ – tai antra serijos „Najaksijos karalystės“ knyga ir finalinis pasakojimo apie naktigimius akordas. Širdgėlos, atpirkimo, kruvinų intrigų ir kvapą gniaužiančio veiksmo kupina istorija nepaliks abejingų ir ras vietą ne tik juodosios romantinės fantastikos žanro gerbėjų širdyse.

„Carissa Broadbent sukūrė realistišką ir įtraukiantį pasakojimą, kuriame Oraja ir Rahinas balansuoja tarp meilės ir neapykantos, tarp nesutaikomų priešų ir ištikimų bendražygių. Bet kuris pasirinkimas gali tapti jų išsigelbėjimu... arba pražūtimi.“ Publishers Weekly

Carissa Broadbent maždaug nuo devynerių metų pradėjo rašyti žiaurias, kraupias istorijas, kurios vertė nerimauti jos tėvus ir mokytojus. Vėliau pasakojimai tapo nebe tokie slogūs (truputėlį) ir lengviau skaitomi (tikėkimės, gerokai). Šiuo metu ji kuria geru žiupsniu romantikos pagardintus fantasy romanus, kuriuose sutinkame daug pašėlusių merginų.

Kai nerašo, Carissa dirba rinkodaros kibernetinio saugumo srityje, žiūri labai daug filmų arba piešia. Ji gyvena Rod Ailande su savo vyru, vienu labai gražiai besielgiančiu triušiu, vienu labai blogai besielgiančiu triušiu ir viena itin nepatiklia kate.

„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“

Fyens Stiftstidende

Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.

Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.

Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka...

„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“

Scottish Sun

„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“

Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

Neįmanomi sprendimai, nesuvokiama magiška galia ir likimus keičianti meilė – ketvirta serijos „Džinų išrinktoji“ knyga pranoksta visus lūkesčius.

Džinų karalienė ir Tulano karalius netrukus susituoks magiškoje ceremonijoje, tačiau kraujo priesaika su Alize susietas Kyras kankinasi. Vis labiau liepsnoja jo jausmai savo nuotakai – tai, kuri prisiekė jį nužudyti, kad išpildytų pranašystę ir išlaisvintų pavergtą tautą. Jis priverstas laukti mirties, princui Kamranui ketinant užimti vietą šalia Alizės.

Įtampa auga, nes istorinės tuoktuvės pritraukė mirtinai pavojingo priešo dėmesį. Alizę persekiojanti klastinga jėga neketina leisti džinams išsivaduoti iš priespaudos. Ji turi aplenkti priešus ir pagaliau rasti savo magiją.

Sutuoktiniai su arduniečiais draugais priversti sprukti ir pradėti pavojingą kelionę į legendinius Arijos kalnus, kur jų laukia netikėtumų audra, magiški atradimai ir nauji sąjungininkai. Visų ištikimybė bus patikrinta, visa tamsa – išsklaidyta.

Niekas nebus kaip anksčiau.

Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė ir keliolikos The New York Times bei tarptautinių bestselerių – serijų „Sunaikink mane“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ – autorė. Jos kūriniai išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru rašytoju Ransomu Riggsu ir dukterimi gyvena Pietų Kalifornijoje. Galite ją rasti internete adresu taherehmafi.com.

Braziliškuoju „Mažuoju princu“ neretai vadinamas „Mano apelsinmedis“ – jaudinanti ir pakylėjanti istorija pasiilgusiems tyro ir žaismingo žvilgsnio į gyvenimą. Tai visų pirma knyga tiems, kuriems jau teko užaugti ir galbūt patiems tapti tėvais.

Zezė – turbūt labiausiai išdykęs ir mieliausias Brazilijos berniukas, kurio išdaigų išradingumui prilygsta tik jo didis gerumas. Užaugęs jis nori būti peteliškę ryšinčiu poetu, o kol kas nuobodulio išvengia krėsdamas išdaigas kaimynams savo skurdžiame Rio de Žaneiro rajone ir vaizduotėje susikurdamas draugų, kad turėtų su kuo žaisti. Zezė tėvai, iš viso turintys septynis vaikus, iš kurių Zezė yra antras pagal jaunumą, mano, kad kartais jo išdaigos peržengia ribas, ir jį griežtai baudžia – tėvas darbo neturi, mama dirba už du, taigi lengviausia išlieti frustraciją dėl šeimos negandų ant Zezė. Tačiau jo gyvenime netrukus užsimezga tikra draugystė ir viskas pasikeičia. Padedamas kalbančio apelsinmedžio Mažėlio, naujojo draugo Manuelio ir pasitelkdamas begalę išradingumo bei vaizduotės, Zezė įveiks bet kokius sunkumus.

Pirmą kartą gimtojoje Brazilijoje ši pasauline klasika tapusi istorija išleista 1968 m. ir lig šiol nesustota ją perleisti. Ji išversta į stulbinantį skaičių kalbų ir užkariavo milijonų skaitytojų širdis. Žaisminga ir jaudinanti, ši istorija kalba universalia kalba, suprantama Korėjoje, Turkijoje, Lenkijoje, Tailande ir daugelyje kitų pasaulio kampelių.

„Su nepaprastu švelnumu parašytas romanas, kuriame nesivaikoma banalios nostalgijos, o ieškoma gilesnio vaikystės portreto. Istorija tokia liūdna, kad tik kietaširdis skaitytojas nebus sujaudintas. Ji vienodai sudomins suaugusius skaitytojus ir vyresnius vaikus.“

Irish Times

José Mauro de Vasconcelos (1920–1984) – brazilų rašytojas, pradėjęs rašyti dvidešimt dvejų, o prieš tai dirbęs boksininkų sparingo partneriu, bananų fermoje ir žveju. Labiausiai jį išgarsino autobiografinis romanas „Mano apelsinmedis“.

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Šiaurinės Japonijos Hakodatės mieste, pilname šlaituotų gatvelių, kalno papėdėje gyvuoja kavinukė „Donna Donna“. Čia ruošiama ypatinga kava – ir vyksta šis tas mįslingiau. Apie vieną šios kavinės kėdę sklando keista miesto legenda. Sakoma, kad į ją atsisėdęs ir tik joje sėdėdamas gali nusikelti į norimą laiką.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti ne visai malonių taisyklių ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui patiekta kava, trečiame serijos romane „Kol dar neišnyko prisiminimai“ veriasi dar keturi širdį šildantys stebuklai, nutikę toje keistoje kavinėje. 

Pirmoje istorijoje sutinkame dukrą, troškusią iškoneveikti tėvus.

Antroje pasakojama apie komiką, neįstengusį paklausti žmonos, ar ji laiminga.

Trečia istorija – apie jaunėlę seserį, negalėjusią prisipažinti, kad serga.

O ketvirta – apie jaunuolį, nespėjusį prisipažinti, kad myli.

Šis ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas gvildena seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.

Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišnyko prisiminimai“ – trečias serijos „Kol dar neatšalo kava“ romanas. Antras – „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ („Baltos lankos“, 2024). Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.

Iš jų atėmė viską.
Privertė kautis iki mirties.
Bet nėra nieko stipriau už norą gyventi.

Tuziną Panemo apygardų, įsikūrusių vietoje, kadaise žinotoje Šiaurės Amerikos vardu, geležine ranka valdo šalies centre klestinti Sostinė. Kiekvienais metais, norėdama priminti savo neaprėpiamą galią, Sostinė rengia kraupų realybės šou: uždaroje arenoje verčia kautis 12 berniukų ir 12 mergaičių. Mirties žaidynes stebi visa šalis, o iš dvidešimt keturių dalyvių išlikti gali tik vienas, nes taisyklės čia paprastos: žudyk arba nužudys tave.

Ketnei Everdin šešiolika ir ji neturi kito pasirinkimo, kaip tik užimti jaunesnės sesutės vietą Mirties žaidynėse ir tapti šių metų paaukotąja. Nors mergina, kitaip nei turtingesnių apygardų dalyviai, tam nesiruošė visą gyvenimą, kasdieniai iššūkiai mėginant išgyventi ją ne kartą privertė žvelgti mirčiai į akis. Tad, kad ir ką galvotų Žaidynių rengėjai, lengvuoju Ketnė nepasiduos – ji ras būdą kuo ilgiau išlikti Mirties žaidynėse. Reikės tik pamiršti, kad šįsyk medžioja ne žvėris.

Laimingų Mirties žaidynių! Tegul persvara visada būna jūsų pusėje!


Suzanne Collins (Siuzan Kolins) – amerikiečių rašytoja, laidų vaikams scenarijų autorė. Pirmoji jos sukurta serija paaugliams „Bado žaidynės“ netruko užkariauti visą pasaulį ir sužavėjo net tokius rašytojus kaip Stephenas Kingas ir Johnas Greenas. Trilogijos knygos ilgiau nei šešerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, o 2012-aisiais perkeltos į didžiuosius ekranus. Šiuo metu autorės kūriniai išversti net į 53 pasaulio kalbas, jau parduota daugiau nei 100 milijonų knygų egzempliorių.
„Bado žaidynės“ – pirmoji trilogijos knyga.

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“


Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.


„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“

Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.

Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D’Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...

Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?

„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“

The Washington Post

„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“

The Guardian

„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“

Kirkus

Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje. 

Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.

„Žvirblių skydas“ – nauja kvapą gniaužianti romantinė fantastika, kurioje priešai įsimyli vienas kitą, karalystes kraupina pabaisos, o nuvertinta princesė nusimeta karūną ir tampa kare, kuria jai nebuvo lemta būti. 

Jei tavęs nekausto baimė, kažką darai ne taip.

Kadaise dievai paleido pabaisas į penkias Kalandros karalystes, kad primintų žmonėms, kokie mes menki, kad turime klūpėdami melsti jų pasigailėjimo visą savo trapų gyvenimą.

Man nereikėjo dievybės, kuri man primintų, kad esu bejėgė. Mano, kaip princesės, vienintelė pareiga – nešioti karūną ir paklusti karaliui: dvidešimt treji metai tuščių titulų ir paviršutiniškų tradicijų. Man niekada nebuvo lemta valdyti. Niekada nebuvo lemta kovoti. 

Iki tos dienos, kai liūdnai pagarsėjęs monstrų medžiotojas atplaukė prie mūsų krantų. Dienos, kai princas įžengė į mano tėvo sosto menę ir sugriovė mano gyvenimą. Dienos, kai ištekėjau už nepažįstamojo, pasirašiau senovinę sutartį krauju ir iškeliavau į klastingiausią karalystę iš visų.

Visi nori, kad būčiau tuo, kuo nesu: karaliene, šnipe, auka. Bet kas, jeigu atsisakyčiau man primesto vaidmens? Kas, jeigu pati sukurčiau savo taisykles? Supratau, kad vienintelis būdas nužudyti pabaisas, kurių taip bijome, – pačiai ja tapti...

Devney Perry yra „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi daugiau nei keturiasdešimt meilės romanų. Dešimtmetį dirbusi technologijų pramonėje, ji atsisakė konferencinių skambučių ir projektų, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – rašyti. Ji gimė ir užaugo Montanoje, o dabar gyvena Vašingtone su vyru ir dviem sūnumis. Nepraleiskite jos knygų naujienų ir užsiprenumeruokite naujienlaiškį autorės svetainėje devneyperry.com.

Įspėjimas! Rekomenduojama skaitytojams nuo 16 metų. Turinys gali būti netinkamas jaunesniems – jame yra smurto, intymių scenų, necenzūrinės leksikos.

„Žvirblių skydas“ – nauja kvapą gniaužianti romantinė fantastika, kurioje priešai įsimyli vienas kitą, karalystes kraupina pabaisos, o nuvertinta princesė nusimeta karūną ir tampa kare, kuria jai nebuvo lemta būti. 

Jei tavęs nekausto baimė, kažką darai ne taip.

Kadaise dievai paleido pabaisas į penkias Kalandros karalystes, kad primintų žmonėms, kokie mes menki, kad turime klūpėdami melsti jų pasigailėjimo visą savo trapų gyvenimą.

Man nereikėjo dievybės, kuri man primintų, kad esu bejėgė. Mano, kaip princesės, vienintelė pareiga – nešioti karūną ir paklusti karaliui: dvidešimt treji metai tuščių titulų ir paviršutiniškų tradicijų. Man niekada nebuvo lemta valdyti. Niekada nebuvo lemta kovoti. 

Iki tos dienos, kai liūdnai pagarsėjęs monstrų medžiotojas atplaukė prie mūsų krantų. Dienos, kai princas įžengė į mano tėvo sosto menę ir sugriovė mano gyvenimą. Dienos, kai ištekėjau už nepažįstamojo, pasirašiau senovinę sutartį krauju ir iškeliavau į klastingiausią karalystę iš visų.

Visi nori, kad būčiau tuo, kuo nesu: karaliene, šnipe, auka. Bet kas, jeigu atsisakyčiau man primesto vaidmens? Kas, jeigu pati sukurčiau savo taisykles? Supratau, kad vienintelis būdas nužudyti pabaisas, kurių taip bijome, – pačiai ja tapti...

Devney Perry yra „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi daugiau nei keturiasdešimt meilės romanų. Dešimtmetį dirbusi technologijų pramonėje, ji atsisakė konferencinių skambučių ir projektų, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – rašyti. Ji gimė ir užaugo Montanoje, o dabar gyvena Vašingtone su vyru ir dviem sūnumis. Nepraleiskite jos knygų naujienų ir užsiprenumeruokite naujienlaiškį autorės svetainėje devneyperry.com.

Geriausia Jodi Picoult knyga. Rašytoja sukūrė įtraukianti romaną, kuriame dera jai įprasti įžvalgūs tyrimai ir neįtikėtina, širdį draskanti, realiais faktais pagrįsta istorija.

Jojo Moyes

Naujausias bestselerių „Mano sesers globėjas“ ir „Piktas medus“ autorės romanas – įkvepianti istorija apie dvi moteris, kurias skiria šimtmečiai, tačiau vienija tas pats likimas: abi turi slėptis po svetimu vardu. Viena jų – tikroji Šekspyro pjesių autorė.

Jauna dramaturgė Melina Grin ką tik parašė naują pjesę, įkvėptą jos pačios pramotės Emilijos Basano iš Elžbietos laikų gyvenimo. Tačiau išvysti ją scenoje beveik neįmanoma: teatro pasaulyje moterims netaikomos lygios taisyklės. Kol Melina svarsto, ar verta dar kartą rizikuoti ir patirti nesėkmę, jos geriausias draugas imasi iniciatyvos ir, pasirašęs vyrišku slapyvardžiu, pateikia jos pjesę festivaliui.

1581-ieji. Jaunoji Emilija Basano yra išsilavinusi, skvarbaus proto, apdovanota pasakotojos talentu, tačiau, kaip ir daugumai to meto moterų, jai neleidžiama turėti savo balso. Priversta tapti lordo kamerdinerio – žmogaus, prižiūrinčio visus Anglijos teatrus, – meiluže, Emilija iš arti pamato, kokią galią turi dramaturgų žodžiai. Tuomet ji sukuria planą: pjesė į sceną slapta pateks per aktorių Viljamą Šekspyrą, kuris pristatys ją kaip savąją.

Pasakojimas, vingiuojantis per dvi laiko linijas, – tai plati, įtrauki ambicijų, drąsos ir aistros istorija apie dvi moteris, pasiryžusias kurti grožį, nors jas varžo išankstinės nuostatos. Kiek toli gali nueiti rašytoja, kad jos istorija būtų išgirsta, ir kokią kainą už tai teks sumokėti?

Šis įspūdingas, istoriniais šaltiniais pagrįstas romanas sugrąžina į atmintį Emilios Bassano vardą – šįkart jau visiems laikams.

Patraukli herojė ir gyvai, smagiai perteiktas Elžbietos laikų dvaro ir teatro pasaulis.

The Times

Įspūdingai ištirta ir gražiai parašyta. Įtraukus, meistriškas kūrinys.

Daily Express

Jautri, įkvepianti ir susimąstyti verčianti istorija apie tapatybę, stiprybę ir kovą. Kruopščiai ištirta, graži ir originali – laikui nepavaldi vienos ryškiausių šių dienų pasakotojų klasika.

Chris Whitaker

„Bet kuriuo kitu vardu“ mane visiškai įtraukė... Labiausiai sužavėjo klausimai, kuriuos kelia knyga: kas turi teisę pasakoti istorijas ir kaip sudėtinga tai gali būti. Moterų vaidmuo pasakojime man ypač svarbus, o ši knyga – įtaigus, gyvas ir jaudinantis šios temos tyrinėjimas. Jodi Picoult – geniali ir tai, ko gero, mano mėgstamiausia jos knyga.

Jennifer Saint

„Saugokis, nes aš nieko nebijau, o tai tik dar didina mano galią.“

Nepaprastai talentingas, bet sykiu egoistiškas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas įmena gyvybės paslaptį ir iš mirusiųjų kūno dalių sukurtai būtybei įkvepia gyvybę. Tačiau greitai savo kūriniu nusivilia, juo pasišlykšti ir jį atstumia. Kiti sutiktieji pasielgia taip pat. Visų apleistas ir niekinamas Frankenšteino kūrinys ima neapkęsti žmonijos ir persekioti savo kūrėją, reikalaudamas išsklaidyti jo vienatvės skausmą – sukurti panašų į jį padarą.

„Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ – gotikinis siaubo kūrinys, laikomas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanų, kuriame keliami ir šiandien itin aktualūs klausimai apie žmogaus prigimtį, jo galią kurti gera ir sykiu bloga. Šis romanas nuo pat jo sukūrimo iki šių dienų daro didžiulę įtaką literatūrai ir kinui. Pastaruoju metu pasirodė du jo įkvėpti filmai: „Frankenšteinas“ (rež. Guillermo del Toro, 2025), apdovanotas trimis „Oskarais“, ir „Nuotaka!“ (rež. Maggie Gyllenhaal, 2026).


„XXI amžiuje „Frankenšteinas“ skatina susimąstyti apie [šiuolaikinio mokslo] keliamas baimes: nuo dirbtinio intelekto ir robotų humanoidų iškilimo iki bandymo prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.“
Mar Padilla, kultūros žurnalistė

„Su Mary Shelley kūriniu gyvenu visą savo gyvenimą. Tai – mano biblija. Šedevras pulsuoja egzistenciniais, švelniais ir negailestingais klausimais, kokie begali degti jauname prote.“
Guillermo del Toro, kino režisierius, „Oskaro“ laureatas

„M. Shelley yra provokatorė. Ji mums meta iššūkį išsakyti savas tiesas, nebijoti savo tamsiosios pusės.“
Jessie Buckley, aktorė, "Oskaro" laureatė.

„M. Shelley – tikra literatūros pankė. Skaitydama mąsčiau, kad galbūt rašydama romaną ji norėjo pasakyti daug daugiau nei 1818 metais būtų buvę priimtina publikuoti ar netgi įsivaizduoti.“
Maggie Gyllenhaal, kino režisierė


Mary Shelley (Merė Šeli, 1797–1851) – anglų rašytoja. Romaną „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ ji parašė būdama vos devyniolikos, o 1818 m. išleido anonimiškai. Vėliau kūrinį papildė ir išleido savo vardu. Pasak autorės, romano idėją įgyvendinti paskatino siaubo istorijos rašymo varžytuvės, kurias draugų kompanijai pasiūlė poetas Lordas Byronas kartu atostogaujant Ženevoje.

„Logika sakė nesivelti su Izabele į kalbas daugiau, nei būtina. <...> Tačiau, užuot paklusęs sveikam protui ir išėjęs, tik žengiau artyn ir pirštais perbraukiau baltus fortepijono klavišus. Vis dar šiltus nuo jos prisilietimo.“

Izabelei dvidešimt aštuoneri, bet, vyresniojo brolio teigimu, ji vis dar nerado savo kelio ir tik švaisto gyvenimą visokiems niekams. Visgi darbas prestižinio klubo bare „Valhalla“ Izabelei neatrodo beprasmis – juk būtent ši veikla finansuoja jos siekį tapti rašytoja. Be to, čia nuolat sukiojasi jos kūrybai netikėtų idėjų pakišantys žmonės. Tarp jų ir bendras jos bei geriausios draugės Vivianos pažįstamas – gerokai išvaizdesnis, nei derėtų, – milijardierius Kajus Jangas.

Kajus Jangas dar nuo ankstyvos jaunystės jautėsi visur turįs būti geriausias: su pagyrimu baigti Kembridžo ir Oksfordo universitetai, tobulai įvaldytos septynios kalbos, preciziškai atliekami Beethoveno kūriniai ir ranka pasiekiamas jauniausio generalinio direktoriaus postas. Regis, gyvenime jam mažai ko trūksta. Ir visgi, už baro besisukiojanti laisve alsuojanti Izabelė Valensija jo žvilgsnį traukia lyg magnetas...

Tačiau Izabelė ir Kajus suvokia, kad vis stiprėjantis smalsumas ir nenumaldomas potraukis nėra verti nei sunkiai išsikovotų pozicijų, nei kruopščiai susikurto įvaizdžio. Nes juk tai tik laikinas proto aptemimas, greit išblėsianti kibirkštėlė, tiesa?

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja, pasauliniais bestseleriais tapusios „Twisted“ serijos autorė. Jos knygos garsėja prabangos kupinais pasauliais, stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. Anos Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Autorės knygos nuolat patenka į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašus. „Puikybės karalius“ – antroji serijos „Kings of Sin“ knyga.

TARPTAUTINIS BESTSELERIS

USA Today bestseleris

Goodreads Choice Award Mystery/Thriller nominantė

Audioknygų leidėjų asociacijos ir LIBBY premija už geriausią detektyvą 

„Vera Vong dabar – mano mylimiausia detektyvė!“ Elle Cosmano

Vera Vong grįžta ir vėl, kaip įpratusi, aukštyn kojomis verčia aplinkinių gyvenimus! Tai tikras gardėsis populiarios knygos „Neprašyti Veros Vong pamokymai žmogžudžiams“ gerbėjams.

Nuo tada, kai savo arbatinėje aptiko negyvėlį, Veros gyvenimas labai pagerėjo. Dabar ją supa pulkas artimų žmonių, verslas klesti, o svarbiausia – jos sūnus Tilis įsitaisė merginą! Visa tai – tik Veros nuopelnas, nes toji mergina yra ne kas kita, o pareigūnė Selena Grėj. Toji pati, kurią Vera beveik užterorizavo tirdama negyvėlio arbatinėje bylą. Dabar Verai norėtųsi, kad ir vėl pasitaikytų koks lavonas, bet juk negalima trokšti visko iš karto, net jeigu tau mažumėlę... nuobodu.

Netikėtai Vera pamato išsigandusią merginą, kuriai aiškiai reikia jos globos ir pagalbos. Mergina ieško dingusio draugo.

Virtualiame pasaulyje Ksanderis skraidė privačiais lėktuvais, linksminosi vakarėliuose su įžymybėmis ir buvo kylanti socialinių tinklų žvaigždė. Tačiau, iš jūros ištraukus jo kūną, policijai nesiseka nustatyti tapatybės. Kas Ksanderis Linas buvo iš tikrųjų? To niekas nežino. Jo pažįstami ir gerbėjai negali nieko pasakyti. Niekas nepažįsta net jo tėvų.

Vera ryžtasi išnarplioti Ksanderio bylą. Taip ji labai padėtų Selenai, o juk ko nepadarysi dėl būsimos marčios!

„Šis nepaprastas detektyvas verčia kvatoti iki ašarų!“ THE WASHINGTON POST

SU KLAUSIMAIS KNYGAI APTARTI

THE NEW YORK TIMES  BESTSELERIŲ AUTORĖ

Goodreads SKAITYTOJŲ PASIRINKIMO apdovanojimas

Šmaikštus ir gyvenimiškos išminties kupinas romanas.

Būna, kad išaušta juodžiausia gyvenimo diena, ir tenka sugalvoti, kaip gyventi toliau.

Tad Klementina susidėlioja planą, kaip apsaugoti savo sužeistą širdį: nuolat būti užsiėmusiai, sunkiai dirbti ir nerizikuoti. Ir tai veikė.

Kol vieną dieną savo virtuvėje ji randa nepažįstamą vyrą geromis akimis, kalbantį pietietišku akcentu ir turintį silpnybę citrininiams pyragams. Tokį vyrą, kokį anksčiau, dar prieš susitinkant, ji būtų galėjusi įsimylėti...

Jis tobulas, išskyrus tai, kad yra iš praeities, tiksliau – iš praeities prieš septynerius metus.

Teta jai sakydavo, kad šis butas yra lyg laiko duobė, erdvė, kurioje metai susilieja tarsi akvarelės spalvos. Ir Klementina žino, kad jei eis ten, kur veda širdis, ji – pasmerkta.

Tačiau meilė yra ne laiko, o akimirkos klausimas. 

„Ši knyga mane sužavėjo. Ashley – be galo talentinga. Jos sukurtas pasaulis – toks šiltas, savitas, įdomiai sukonstruotas. „Prasilenkę laike“ yra neeilinė meilės istorija, parašyta vienos geriausių romanisčių. Ir juokiausi, ir verkiau, ir nenorėjau, kad pasakojimas baigtųsi. Galite mane įrašyti į didžiausių Ashley Poston gerbėjų gretas!“

Carley Fortune, The New York Times bestselerio „Vasara po vasaros“ autorė

Visas mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Dabar liko tik kilti arba kristi, kautis arba žūti, viskas arba nieko...

Dveji metai prieš „Netflix“ serialo STRANGER THINGS ketvirtojo sezono įvykius Edžiui Munsonui – „Pragaro ugnies“ klubo lyderiui, metalistui ir Hokinso atstumtajam – pasitaiko vienintelė proga pasiekti aukštumas.

Hokinsas daugeliui yra idiliškas Amerikos miestelis. Bet Edžiui Munsonui jame gyventi tolygu nuolat kautis su šiurpiausiomis „Požemių ir drakonų“ pabaisomis. Laimė, liko vos keli mėnesiai mokykloje, jis juos stumia laukdamas „Pragaro ugnies“ susitikimų ir savo grupės „Surūdijęs grabas“ repeticijų.

Kartą bjauriausiame miestelio bare Edis susipažįsta su Peidže, mergina, kuri sugebėjo ištrūkti iš Hokinso ir gyvena beprotiškai įdomiai – dirba įrašų studijoje Los Andžele. Ji absoliuti kietuolė ir turbūt vienintelis žmogus, kuris Edį laiko muzikantu, o ne velnio išpera. Ir Peidžė suteikia jam progą pasiekti aukštumas, tereikia geriausių „Surūdijusio grabo“ dainų įrašo.

Tačiau viskas ne taip lengva: įrašui reikia pinigų, o Edis jų neturi. Bet padarys viską, kad gautų. Net jeigu teks pasikliauti savo tėčiu. Elas Munsonas ką tik grįžo pas sūnų ir pasiūlė ne itin švarų planą užsidirbti... Rizikuoti verta, jeigu pagaliau galės visam laikui pabėgti iš Hokinso.

Edis jaučia: 1984-ieji bus jo metai.

Caitlin Schneiderhan rašo ne tik romanus, bet scenarijus televizijai – jos kūrybą galite pamatyti ir populiariajame „Netflix“ seriale „Stranger Things“. Troškimą kurti ji pajuto būdama trylikos, įkvėpta daugybės Terry Pratchetto romanų, ir labiausiai mėgsta žaismingą žanrinę kūrybą. Caitlin Schneiderhan kilusi iš Silver Springso Merilando valstijoje, o dabar gyvena Los Andžele. Ji tebeturi visą lentyną Terry Pratchetto romanų plonais viršeliais.

„Nuostabiai parašyta knyga, pasakojanti beveik 60 metų istoriją apie nevilties nulemtą poelgį, kuris paženklino ne tik dviejų pagrindinių herojų, bet ir daugybės kitų žmonių likimus. Skausmingai liūdnas ir sykiu meile spinduliuojantis romanas.“ 

Los Angeles Times  

Afganistanas, 1952-ieji. Dešimtmetis Abdula ir jo trimetė sesutė Pari su tėvu ir pamote gyvena nedideliame Šadbago kaime. Šeima nuolat kovoja su skurdu ir atšiauriomis žiemomis, o tėvas Saburas vis ieško darbo. Abdulai jo sesutė – tokia pat graži ir miela kaip fėja, kurios vardu ji pavadinta, – atstoja visą pasaulį. Dėl jos berniukas pasirengęs padaryti bet ką – netgi iškeisti savo vienintelę batų porą į povo plunksną Pari kolekcijai. 

Vieną dieną vaikai su tėvu iškeliauja į Kabulą. Pari ir Abdula nė nenujaučia, koks likimas jų ten laukia. Sostinėje nutiksiantis įvykis negailestingai sugriaus jų įprastą gyvenimą, bet kartais – kaip toje tėvo pasektoje pasakoje – tenka nupjauti pirštą, kad išgelbėtum ranką. 

Keliaudamas per kartas ir žemynus, iš Kabulo į Paryžių, San Fransiską ir Tino salą Graikijoje, autorius išmintingai, įžvalgiai ir jautriai rašo apie mus siejančius ir mūsų gyvenimus kuriančius ryšius. Apie tai, kaip padedame savo artimiesiems, kaip mūsų pasirinkimai nulemia ištisų kartų istoriją ir kaip dažnai mus nustebina tie, kuriuos mylime labiausiai. 

„Emocinga ir įtraukianti istorija. Bėgant metams, Kh. Hosseinio pasakotojo talentas dar labiau sustiprėjo. Naujajame romane nagrinėjami tėvų ir vaikų santykiai, ištikimybė namams ir gyvenimas tremtyje, mūsų pasirinkimai tarp pareigos ir laisvės, taip pat ir tai, kaip praeitis persekioja dabartį. [...] Labai paveikus daugiaplanis kūrinys.“ 

The New York Times 

„Kh. Hosseinis užduoda gerus, bet sunkius klausimus apie meilės ribas. Aiškiai neišreikšta, bet juntama autoriaus nuomonė, kad meilė nežino ir nepripažįsta jokių ribų – nei kalbos, nei klasės, nei identiteto. Ir šioje itin įtraukiančioje knygoje jos poveikiui niekas negali atsispirti.“ 

O, the Oprah Magazine  

„Išskirtinis romanas. Tiesiog būtina perskaityti visiems, kuriems rūpi, ką iš tiesų reiškia gyventi.“ 

USA Today 

„Trečiuoju savo romanu Kh. Hosseinis aiškiai parodo, kad neketina ilsėtis ant laurų. Nors knygoje „Ir aidėjo kalnai“ paliečiamos ir ankstesnės jo nagrinėtos temos – nostalgija, širdį draskantys sutapimai ir visus sunkumus nugalintis triumfas, – šis romanas kur kas platesnis tiek geografiniu, tiek emociniu požiūriu.“ 

Entertainment Weekly 

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas į diplomatinę tarnybą Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis 1996 m. baigė vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane. Daugiau apie fondo veiklą: https://www.khaledhosseinifoundation.org

Jo romanų visame pasaulyje parduota daugiau nei 55 milijonai egzempliorių. 

Galia ir meilė, aistra ir prievarta, magija ir mirtini pavojai susipina prikaustančiame Sarah J. Maas serijos „Dyglių ir rožių dvaras“ tęsinyje.

Aršioji Nesta Arčeron, Feirės sesuo, panardinta į Katilą ir prieš savo valią paversta Didžiąja Fėja, niekaip negali rasti vietos keistame ir pavojingame pasaulyje, kuriame atsidūrė. Dabar, nebegalėdama grįžti į žmonių žemes, privalo dirbti bibliotekoje ir treniruotis su Kasianu, kad išmoktų valdyti savo galią.

Iš pradžių mėginusi išvengti treniruočių Nesta pajuto jų naudą ir į jas įtraukė bibliotekos kuniges. O šios atgaivino valkirijų, moterų karių, tradiciją. Tarp Nestos ir Kasiano tvyrojusi įtampa ir rusenusi šiltesnių jausmų ugnis netrukus suliepsnoja. Tačiau ramybės laikas senka – Nestai ir jos bendražygėms teks kautis be ginklų ir kerų mirtinose Kraujo apeigose, kuriose iki šiol kovėsi tik kariai vyrai. 

Tuo metu išdavikės žmonių karalienės užmezgė naują sąjungą, grasinančią trapiai taikai. Nuniokotame, nežinios gaubiamame pasaulyje Nesta ir Kasianas kovoja su viduje ir išorėje tykančiomis pabaisomis, mėgindami rasti savo vietą ir išsigydyti žaizdas vienas kito glėbyje.

Geriausia „Goodreads choice award“ 2021 metų fantastinė knyga

Sarah J. Maas  – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, kuri Lietuvoje anksčiau leista „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

„Gyventi“ – ne tik šiuolaikinės Kinijos, bet ir pasaulinės literatūros klasika tapęs kūrinys, vienas skambiausių kada nors sukurtų literatūrinių himnų gyvenimui.

Palaidūnas turtingo žemvaldžio sūnus Fugui dienų dienas lėbauja viešnamiuose puotaudamas ir lošdamas. Vėjais paleidęs visą šeimos turtą jis nė nenumano, kad išbandymai tik prasideda. Likimo skirtos sukrečiančios netektys padės jam suprasti, ką iš tiesų reiškia gyventi.

Ši knyga – apie dvasinę ištvermę, būdingą žmogaus prigimčiai, apie stojiškumą ir viltį.
Yu Hua (gim. 1960) – iškilus šiuolaikinis Kinijos rašytojas, jo romanai gimtinėje kasmet parduodami milijoniniu tiražu. Kūryba išversta daugiau nei į 30 kalbų. Autorius yra vienas iš nedaugelio intelektualų balsų, drįstančių viešai kalbėti apie šiuolaikinės Kinijos skaudulius.
Romanas „Gyventi“ išleistas 1992 metais. 1994-aisiais režisieriaus Zhang Yimou šio kūrinio ekranizacija pelnė Kanų kino festivalio Didįjį žiuri prizą, o Fugui vaidinęs Ge You buvo apdovanotas kaip geriausias aktorius.  

„Sukurti veikėją, kuris atspindėtų ne tik savo kartą, bet ir visos tautos sielą, – retas literatūrinis pasiekimas.“
The Seattle Times

Vertėja Indrė Balčikonytė-Huang – sinologė, literatūros vertėja iš kinų kalbos ir į kinų kalbą, rašytoja, jau daugelį metų gyvenanti Kinijoje. „China – Culture Smart!: The Essential Guide to Customs & Culture“ autorė. 2024 m. už Shuang Xuetao apysakų rinkinio „Raudonio gatvė“ vertimą į lietuvių kalbą apdovanota Dominyko Urbo premija.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d6ceaba8-f971-4944-8bb6-fa9458bd740f.html

Skaitytojams nuo 16 metų. 

Ilijos karalystėje tvyro neramumai...

Išgyvenusi Valymo žaidynių išbandymus, iš lūšnynų prasčiokų kilusi Pajedina Grėj nužudė karalių ir padėjo sukilti Pasipriešinimo judėjimui. Dabar ji turi bėgti nuo Kajaus, nors kadaise jo glėbys jai teikė saugumą.

Kajus Azeris tapo Iljos vykdytoju, ištikimu savo broliui Kitui, naujajam karaliui. Kajus prisiekė surasti Pajediną, kad ji atsakytų už savo nusikaltimus.

Keliaudamas per mirtinai pavojingą Svilę į priešišką Doro miestą Kajus persekioja merginą, nors visa širdimi trokšta, kad galėtų to nedaryti. Mieste be elito pusiausvyra tarp medžiotojo ir medžiojamosios pasikeičia, o kova tarp pareigos ir troškimų tampa mirtina.

Svilinanti įtampa, skaudi išdavystė, įsimylėjėliai, sukaustyti pareigos, ir dar daugiau antroje audringosios romantinės fantastikos trilogijos „Bejėgė“ dalyje. 

„Bejėgė“ – 2023 m. „Goodreads Choice“ apdovanojimų jaunimo maginės ir mokslinės fantastikos kategorijos nominantė.

„TikTok“ sensacija!

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.