Grožinė literatūra

„Aš nedaviau atsakymų. Aš stengiausi supurtyti skaitytoją, kad jis atsikratytų kai kurių išankstinių nuostatų, ir paskatinti jį mąstyti savarankiškai, sekti naujas drąsias teorijas. Taigi kiekvienas skaitytojas iš šios knygos gauna kažką skirtinga, nes atsakymus jis teikia pats... Tai kvietimas susimąstyti, o ne įtikėti.“ – Robert A. Heinlein

Pasirodęs 1961 metais, mokslinės fantastikos romanas „Ateivis svetimame krašte“ sulaukė didžiulio atgarsio ir prieštaringų vertinimų. Tai vienas visų laikų žymiausių ir skaitytojų mėgstamiausių mokslinės fantastikos kūrinių, aktualus iki šiol.

Prieš dvidešimt penkerius metus dingo pirmas į Marsą pasiųstas žmonių pilotuojamas erdvėlaivis, visi įgulos nariai buvo laikomi žuvusiais. Bet kai kas liko gyvas. Pasmerktame erdvėlaivyje gimęs ir marsiečių užaugintas Valentinas Maiklas Smitas nebuvo matęs nė vienos žmogiškosios būtybės, kol jį rado antros ekspedicijos į Marsą nariai. Jam pirmąsyk atvykus į Žemę, jauna ligoninės slaugytoja Džilė Bordman slapta prasmunka į Smito palatą ir kartu su juo išgeria stiklinę vandens: Žemėje tai paprasčiausias veiksmas, bet Marse – šventas ritualas. Nuo šiol ypatingo tarpusavio ryšio siejami Smitas ir Džilė turės kovoti, kad apgintų teisę mylėti.

Robertas A. Heinleinas (1907–1988) – XX a. amerikiečių rašytojas, kietosios mokslinės fantastikos kūrėjas, vadinamas šios krypties pradininku. Jis įvedė aukštus mokslinio, inžinerinio patikimumo standartus kūriniams ir į aukštesnį lygį pakėlė literatūrinius reikalavimus šiam žanrui. R. A. Heinleinas iki šiol yra vienintelis rašytojas, Hugo prizu apdovanotas keturis kartus. Kūrinys „Ateivis svetimame krašte“ buvo kritikuotas ir išbrauktas iš mokyklinių skaitinių sąrašo dėl laisvosios meilės ir gyvenimo komunoje elementų. Nepaisant to, romanas 1962 m. apdovanotas Hugo prizu, jis tapo ir pirmąja mokslinės fantastikos knyga, patekusia į „New York Times Book Review“ bestselerių sąrašą. Taip pat 2012 metais jos egzempliorius buvo eksponuojamas JAV Kongreso bibliotekos parodoje „Knygos, suformavusios Ameriką“.

EPUB sertifikatas:  https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/b6a87ab9-1f9d-46c9-b350-79e79d16da58.html

„Nieko negalėjau padaryti. Stengiausi tai atitaisyti, tik pavėlavau.“

Kold Mauntino sunkiųjų darbų kalėjimo E korpuso prižiūrėtojas Polas Edžkombas per daugelį tarnybos metų regėjo įvairiausių keistuolių, bet dar nebuvo matęs tokio kaip Džonas Kofis – milžino vaiko protu, pasmerkto mirti dėl šiurpinamai smurtingo nusikaltimo. 

E korpuse žudikai laukė eilės eiti Žaliąja mylia, koridoriumi, išklotu žaliųjų citrinų spalvos linoleumu, į paskutinį savo gyvenime susitikimą – į pasimatymą su Senąja Žiežirba, elektros kėde. Polas per savo gyvenimą Žaliąja mylia lydėjo 78 kalinius, jis nuoširdžiai stengėsi, kad kiekvienas mirtininkas ramiai praleistų paskutines dienas ir bausmę pasitiktų išsaugojęs žmogiškumo likučius. 

Bet Džonas Kofis anaiptol ne įprastas E korpuso įnamis. Gal jis velnias žmogaus pavidalu? Kofiui laukiant lemtingo atpildo, Polas atskleis ir kraupią, ir įstabią tiesą apie kalinį. Tiesą, kuri pakeis Polo įsitikinimus...

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas 1996 metais naujausią savo romaną „Žalioji mylia“ išleido šešių plonų knygelių serija. Visos jos atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1997 m. buvo išspausdintos jau kaip viena knyga. 1999 m. pagal šį romaną režisierius Frankas Darabontas sukūrė filmą (Polas – akt. Thomas Hanksas). 

„Šiurpus kalėjimo romanas, įtaigus, jaudinantis ir neleidžiantis atsitraukti.“

Entertainment Weekly

Įtraukiantis pasakojimas, pagrįstas tikrų šnipų istorijomis ir perkeliantis skaitytojus iš Niujorko viešosios bibliotekos į šnipų knibždančią Lisaboną, patiks visiems Kate Quinn „Kodas Rožė“ gerbėjams.

1942 metai. Antrojo pasaulinio karo baigtis nenuspėjama, todėl bet kokia žvalgybinė informacija abiem pusėms neįkainojama. Nors toli nuo mūšio lauko, Lisabona, neutralios Portugalijos sostinė, tampa esmine ašimi visai kitokio pobūdžio kare, kai prezidentas Ruzveltas pasitelkia naujas pajėgas – šnipinėti apmokytus bibliotekininkus.

Mikrofilmų specialistė Marija Alveš, dirbanti Niujorko bibliotekoje, atvyksta į Lisaboną. Rinkdama naudingą informaciją, ji bendradarbiauja su Tjagu Soarešu, drąsiu ir doru knygyno savininku. Tjagas vykdo pavojingą misiją – klastoja pasus ir vizas žydų pabėgėliams.

Marija su Tjagu vis labiau suartėja, bet jų meilei iškyla pavojus, kai Marijos vadovas paprašo ją dirbti dviguba agente ir teikti klaidinančią informaciją Larsui Štaigeriui, turtingam šveicarų bankininkui, padedančiam išplauti Hitlerio auksą. Įgavusi Larso pasitikėjimą, Marija patenka į fiureriui artimiausių žmonių ratą ir turi galimybę pakeisti karo eigą, jeigu tik išdrįs surizikuoti.

Alanas Hladas yra bestselerių autorius, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Jis rašo istorinius romanus, kuriuos įkvėpė tikri asmenys ir XX a. pasaulinių karų įvykiai.

PENKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Kaitrią vasaros dieną savo bute Osle randama nužudyta jauna moteris. Vienas jos rankos pirštas nupjautas, o po akies voku paslėptas mažas raudonas penkiakampės žvaigždės formos deimantas. Byla atitenka Hariui Hūlei ir Tomui Valeriui, kurį Hūlė įtaria nužudžius jo partnerę Eleną Jelten. Nors Hūlę ši draugija ne itin džiugina, detektyvas neturi kito pasirinkimo, kaip tik išsiblaivyti po dar vieno viskio butelio ir kibti į darbą. Juolab kad vos po penkių dienų gaunamas pranešimas apie dar vieną auką. Jos pirštas taip pat nupjautas, tačiau šįkart padabintas žiedu su raudonu penkiakampės žvaigždės formos deimantu.

Penki žvaigždės kampai, penki rankos pirštai, kas penkios dienos po naują auką. Akivaizdu – Osle siautėja serijinis žudikas.

Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Gelbėtojas“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.

Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.

Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?

„Kirkė“ – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.

„Drąsi feministinė klasikinio mito interpretacija.“
O Magazine

„Kerintis pasakojimas apie paprastą ir sykiu ypatingą moters deivės gyvenimą.“
Eimear McBride

Madeline Miller (Madelina Miler, g. 1978 Bostone, JAV) įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje. Jos pirmas romanas „Achilo giesmė“ 2012 m. pelnė „Orange Prize for Fiction“ (dabar – „Women's Prize for Fiction“) literatūros premiją. „Kirkė“, antras autorės romanas, vos pasirodžiusi iškart užkopė į pasaulio bestselerių viršūnes, susižėrė ne vieną literatūros apdovanojimą. Romanas įtrauktas į trumpąjį 2019 m. „Women's Prize for Fiction“ sąrašą ir išverstas į daugiau kaip 25 kalbas.

Niujorkas 2020-ųjų pavasarį

Vos tik įsidarbinusi daugiabučio namo prižiūrėtoja Jesė savo bute netikėtai aptinka „Fernsbio bibliją“ – keistą dienoraštį, kurį paliko ankstesnis namo prižiūrėtojas. Jame surašyti visų gyventojų vardai, svarbiausios jų gyvenimo detalės ir būdo bruožai. Paskutiniai puslapiai likę tušti – skirti užpildyti naujajam prižiūrėtojui.

Kiekvieną vakarą, saulei leidžiantis, daugiabučio gyventojai renkasi ant stogo – kas įlindęs į telefoną, kas į knygą, kiti – su vyno taure ar ausinėmis. Netrukus šie pasisėdėjimai virsta improvizuotais pasakojimų vakarais: vieniši, bendravimo išsiilgę namo gyventojai dalijasi istorijomis iš savo gyvenimo. Jesė nusprendžia slapta įrašyti kaimynų pasakojimus keturiolika dienų iš eilės, o vėliau juos perrašo į savo sąsiuvinį.

Kiekvienas vakaras vis labiau intriguoja, pasakojimai vienas už kitą įdomesni, kol galiausiai paskutinė kruvino keršto istorija netikėtai sujungia iki tol neatsakytus klausimus apie paslaptingąją prižiūrėtoją ir kitoje šviesoje parodo jos kaimynus. 

Literatūros meistrai Margaret Atwood ir Douglasas Prestonas pina daugiabalsį romaną, kuriame kiekvienas namo gyventojas – tai vis kito garsaus šių laikų rašytojo sukurtas personažas. Šis aštrus, jautrus, o kartu ir komiškas bei viltingas kūrinys – tarsi mūsų laikų Dekameronas. 

Romano istorijas kūrė šie tarptautinės šlovės sulaukę autoriai: 

Margaret Atwood, Douglasas Prestonas, Charlie Jane Anders, Josephas Cassara, Angie Cruz, Pat Cummings, Sylvia Day, Emma Donoghue, Dave’as Eggersas, Diana Gabaldon, Jennine Capó Crucet, Tess Gerritsen, Johnas Grishamas, María Hinojosa, Mira Jacob, Erica Jong, C. J. Lyons, Celeste Ng, Tommy Orange’as, Mary Pope Osborne, Alice Randall, Ishmaelis Reedas, Roxana Robinson, Nelly Rosario, Jamesas Shapiro, Hamptonas Sidesas, R. L. Stine’as, Nafissa Thompson-Spires, Monique Truong, Scottas Turow, Luisas Alberto Urrea, Rachel Vail, Weike Wang, Caroline Randall Williams, De'Shawnas Charlesas Winslow, Meg Wolitzer.

„Neįtikėtinai smagus kūrinys, gimęs iš visiškai nesmagių laikų. Keturiolika dienų – gyvybingas, nenuspėjamas romanas, kurio meistriškai nuausta atomazga – pačios namo prižiūrėtojos istorija – palieka stiprų įspūdį.“

The Guardian

„Turtingas charakterių ir žanrų mišinys... Priminimas, kad istorijos gali mokyti, guosti ir galbūt net pakeisti savo skaitytojus.“

Financial Times

Gala – ryžtinga, stipri ir romantiška moteris, kurios sprendimai tuo pačiu žavi ir piktina. Ji mūza, mylimoji ir vadybininkė. Klausimas, ar Dali būtų galėjęs tapti tokiu sėkmingu menininku be jos, kirba ne vienam. Juk Dali kūryba be jokios abejonės persismelkusi besąlygiška, įtempta ir aistringa jo ir Galos meile.

Ispanija, 1929 m. Gala lydi savo vyrą, poetą Polį Eliuarą, į žvejų kaimelį Kadakesą, kuriame jis ketina susitikti su jaunu dailininku Salvadoru, netrukus pristatysiančiu savo kūrybą Paryžiuje. 

Kai Gala sutinka dešimčia metų už ją jaunesnį menininką, ją sužavi jo savita išvaizda. Salvadoras atskleidžia jai vis daugiau savo pasaulio, o pats mato tik ją, Galą. Polis pastebi tarp jų užsimezgusius jausmus ir liepia Galai apsispręsti. Sunkia širdimi ji nusprendžia grįžti į Paryžių su sutuoktiniu ir judviejų dukra, tačiau niekaip negali pamiršti Salvadoro.

Šiame romane, paremtame ypač kruopščiai ištyrinėta faktine informacija, su įsimylėjėliais susipažįstame jau ankstyvosiomis jų, kaip poros, dienomis, kai Dali dar nebuvo tapęs garsiu tapytoju ir kai abiem teko nueiti sunkų kelią, kad būtų drauge. 

Jis negalėjo be jos, o ji – be jo. Puikioji ekscentriškų sutuoktinių pora.

Įsivaizduok savo didžiausią baimę ir pažvelk baisiausiam košmarui į akis...
Žinau, ko tu mirtinai bijai...

Vienoje Los Andželo bažnyčioje prie altoriaus laiptų randamas kruvinas kunigo kūnas; teismo medicinos ekspertų komanda ant jo krūtinės aptinka krauju užrašytą trejetą.
Iš pradžių detektyvui Robertui Hanteriui pasirodė, kad tai ritualinė žmogžudystė, bet kai vėliau atsirado daugiau lavonų, teko pakeisti nuomonę. Visi tie žmonės buvo nukankinti nusikaltėlio, puikiai žinojusio, ko aukos savo gyvenime labiausiai bijojo, taigi visos mirė patyrusios žodžiais nenusakomą košmarą.
Robertas Hanteris leidžiasi medžioti itin žiauraus ir gudraus žudiko, ko gero, gebančio skaityti žmogaus mintis. Nusikaltėlio, kuris viską išmano apie kiekvieno giliausiai slepiamą jausmą – baimę.

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

Trys epochos. Trys moterys. Nesutramdomas ir magiškas jas jungiantis ryšys.

2019-ieji. Keitė bėga nuo traumuojančių santykių į Veivordų sodybą, kurią paveldėjo iš savo protetės. Tačiau netrunka suvokti, kad sodyboje knibždėte knibžda senų paslapčių.

1942-ieji. Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, maištingoji Violeta jaučiasi įkalinta šeimos dvare. Ribojama visuomenės normų, ji ilgisi galimybės eiti entomologijos mokslus ir savo seniai mirusios motinos, apie kurią šnabždamasi puse lūpų. Vieninteliai motinos pėdsakai – tai raidė „V“, išraižyta Violetos pakabutyje, ir žodis „Veivord“, įrėžtas į jos miegamojo sieną.

1619-ieji. Alta Veivord laukia teismo dienos. Ji kaltinama raganavimu sukėlusi vietinio žemvaldžio žūtį. Kai Alta buvo maža, motina ją išmokė skaityti, pažinti laukinę gamtą, žoleles, gydančias nuo negalavimų. Bet šios neįprastos jos galios ir žinios laikomos pavojingomis. Ji žino, kad prireiks visų turimų jėgų, kad išliktų laisva.

Šių Veivordų moterų istorija – duoklė moteriškajai bendrystei, laukinės gamtos stebuklams ir laisviems žmogaus pasirinkimams.

„Dūzgia jaudinančia ir vylinga magija.“

Bridget Collins

„Vingrus pasakojimas apie ilgesį, meilę ir drąsą. Nors ir skiriamos dešimtmečių ar amžių, šios trys moterys yra viena kitos palikimas. Galia, kurią kiekviena jų puoselėja, parodo, kokie stiprūs gali būti ryšiai tarp moterų, šeimos.“

Sunyi Dean

„Sėkmingai sujungia istorinio romano ir moderniojo feminizmo elementus.“

Kirkus

„Visos trys moterys ras paguodą stipriame ryšyje su gamta, bet visos trys privalės nugalėti keletą galingų, bloga linkinčių vyrų.“

New York Times Book Review

Emilia Hart (Emilija Hart, gim. Sidnėjuje) – britų-australų rašytoja. Studijavo anglų literatūrą ir teisę, dirbo advokate Sidnėjuje ir Londone. „Neklusniosios“ – debiutinis autorės romanas, 2023 m. laimėjęs net dviejose „Goodreads Choice Awards“ kategorijose: metų istorinio romano ir metų debiuto. Jis išleistas daugiau kaip 30 šalių.

Širdį verianti trečia serijos „Džinų išrinktoji“ knyga

Alizė, seniai prarasta džinų karalystės sosto įpėdinė, pagaliau rado ir valdinius, ir galbūt sostą. Apsukrus Tulano valdovas Kyras pasiūlė jai savo karalystę mainais į judviejų santuoką, kuri baigsis jo mirtimi.

Kyras negali susigrąžinti prarasto gero vardo – krauju aplaistyta jo praeitis žinoma visam pasauliui. Nužudyti jį turėtų būti lengva, o jo pasiūlymas – kone vienintelė galimybė išpildyti lemtį ir išgelbėti savo žmones. Bet kuo geriau Alizė pažįsta Kyrą, tuo dažniau susimąsto, ar siaubingos apie jį pasakojamos istorijos yra tiesa.

Į paslapčių pinkles įkliuvęs Kyras apie Alizę svajojo nuo tos nakties, kai prieš daugybę mėnesių išvydo ją sapne. Sužinojus, kad šiuos regėjimus pakišo velnias, jam sunku pakelti į ją akis, juo labiau pakęsti jos draugiją. Tačiau, nors ir stengdamiesi vienas kitą niekinti, Alizė ir Kyras jaučia tolydžio stiprėjant abipusę trauką ir vis labiau trokšta to, kas gali juos sunaikinti.

Tuo metu princas Kamranas atvyksta į Tulaną keršyti...

Tuščia garbė, trečia bestseleriu tapusios serijos „Džinų išrinktoji“ knyga, kupina dėmesį prikaustančios įtampos ir kvapą gniaužiančios romantikos.

Airija. Postpandeminis Dublinas. Įvedama nepaprastoji padėtis, šalis grimzta į represinį režimą, visuomenė – ant žlugimo ribos. Beveik akimirksniu keturių vaikų motinos Eilišės realybė virsta košmaru – pradingus jos vyrui, o vėliau ir vyriausiajam sūnui, moteris supranta, kad įprastos kasdienybės ir laisvos šalies, kurioje gyveno, nebeliko.

Tarsi be pauzių besivystančiu siužetu skaitytojas įtraukiamas į klaustrofobišką, dusinančią atmosferą, kurioje išgyventi bando Eilišė, kovodama už savo vaikų saugumą. Tai yra ne tik Airijos kritika – kūrinys kalba apie šių laikų konfliktus ir pabėgėlių krizę visame pasaulyje. 2023 m. knyga apdovanota prestižine „Booker“ premija ir yra vertinama kaip svarbus įspėjimas apie tai, kas gali nutikti, jei visuomenė taptų politiškai apatiška.

Paulas Lynchas yra apdovanojimų pelnęs romanų Beyond the Sea, Grace, The Black Snow ir Red Sky in Morning autorius. Be kitų ap¬dovanojimų, jis yra pelnęs „Kerry Group Irish Novel of the Year Award“ ir Prancūzijos „Prix Libr’a“ Nous už geriausią užsienio romaną. Jo knygos patenka į įvairių tarptautinių premijų trumpuo¬sius sąrašus, tarp jų – „Prix Jean Monnet“ už Europos literatūrą, „Prix du Meilleur Livre Etranger“, „Prix Litterature-Monde“ ir Walterio Scotto vardo premijų. Rašytojas gyvena Dubline.

Vilnius buvo labai vargingas miestas, bet žmonės jo gatvėmis ėjo pakeltomis galvomis. Jie vos užsidirbo sausai duonai, bet po miestą vaikščiojo atvirais veidais, nesugniuždyti. Gerai sukirpta mintis, pakilus žodis, pamokantis sakinys būdavo svarbiau negu sotus valgis.

Pirmą kartą jidiš rašytojo Abraomo Karpinovičiaus apsakymų rinktinė „Paskutinis Vilniaus pranašas” pasirodė 1998 m. Kaip ir didžioji rašytojo kūrybos dalis ji byloja žydiškojo Vilniaus – Lietuvos Jeruzalės legendą. Dvasia ir tikėjimas čia kur kas svarbiau nei materija; Vilnius – tai visų pirma dvasios ir kultūros židinys.

Neprilygstomu pasakotoju vadinamas A. Karpinovičius rinktinėje atveria daugialypę kasdienio gyvenimo tikrovę; ypatingą dėmesį jis skiria žemųjų sluoksnių gyventojams, kurie dažnai lieka socialinio gyvenimo paribyje. Tai įvairaus plauko vizionieriai ir fantastai, vagys ir prostitutės, aktoriai – neretai keisti žmonės, tačiau nuoširdūs ir saviti. Juos autorius vaizduoja su meile ir lengvu humoru. Dauguma jų turėjo realius prototipus.

„Paskutinis Vilniaus pranašas“ yra tarsi paminklas buvusiam ryškiam ir spalvingam žydų gyvenimui, kuris buvo negailestingai sunaikintas per nacių vykdytą fizinį ir dvasinį genocidą 1941–1945 m. <…> Ši apsakymų rinktinė atkuria žydų bendruomenės paveikslą, koks jis buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą: su giliomis tradicijomis, savitais žmonių santykiais, juokingomis ir net graudžiomis istorijomis, kurios Lietuvoje skleidėsi prieš kelis dešimtmečius.

Humanitarė Danielė Ūselytė, Šiaurės Atėnai

Paolo Cognetti (g.1978) – vienas talentingiausių šiuolaikinių Italijos rašytojų. Lietuvos skaitytojams puikiai žinomi jo romanai „Aštuoni kalnai“ ir „Vilko laimė.

Brolius Luidžį ir Alfredą sieja du dalykai: taurelė ir tėvo namas. Jie gali gerti iki nukritimo, o rytą pakirdę pradėti viską iš naujo. Tik aukštai kalnuose esantis namas saugo jų vaikystės ir broliškos meilės prisiminimus. Bet Alfredui jų nebereikia. Dabar, kai tėvo nebėra, jis grįžo į slėnį, nes nori išsilaisvinti iš praeities saitų. Tačiau nežino vieno dalyko: ta vargana trobelė gali tapti tikru lobiu. Arba pražūtimi...

Paolo Cognetti nuo atšiaurių Monte Rozos ledynų neria į slėnio dugne kunkuliuojančius pykčio, alkoholio ir savęs naikinimo migloje pasiklydusių žmonių gyvenimų verpetus. Rašydamas „Žemai slėnyje“ autorius įkvėpimo sėmėsi iš Bruce’o Springsteeno albumo „Nebraska“ ir sukūrė tikrą šedevrą, leidžiantį skaitytojams ne tik įsivaizduoti, bet ir pajusti kenčiančio žmogaus skausmą.

„Laikui nepavaldus pasakojimas, žavintis tik didiesiems kūrėjams būdingu įtaigiu, dinamišku ir taupiu stiliumi.“

Panorama

„Pasakojimas apie antrą šansą ir apie tai, kad mūsų įsivaizduojama ateitis ne visada būna tokia, kokios norėtume.“

Jodi Picoult

Du atsitiktinai susitikę nepažįstamieji leidžiasi į vienos dienos nuotykį ir kai ką pažada vienas kitam. Bet vienas žodžio laikosi, o kitas jį sulaužo, ir tai iš esmės pakeičia jų gyvenimą.

Atsitiktinis dvidešimtmetės Fernos Brukbanks susitikimas su nepaprastai patraukliu idealistu menininku Vilu Baksteriu virto vienos dienos nuotykiu. Nors laikas buvo netinkamas, jų ryšys pasirodė esąs nuoširdus: jie dalijosi paslaptimis, svajonėmis ir sutarė susitikti po metų. Ferna į susitikimą atėjo, o Vilas – ne.

Trisdešimt dvejų Fernos gyvenimas visai ne toks, kokio ji tikėjosi. Iš didmiesčio jai tenka grįžti namo ir imtis vadovauti mamos paliktai ne pirmos jaunystės poilsiavietei prie ežero Muskokoje, nors buvo prisiekusi šito niekada nedaryti

Fernai reikia plano – gelbėjimosi rato. Jos nuostabai, tokį ratą jai numeta Vilas, atvykęs vėluodamas devynerius metus. Bet ar ji gali pasikliauti šituo prabangų kostiumą vilkinčiu vyru, visai nepanašiu į tą vaikiną, su kuriuo susipažino prieš daug metų. Vilas kažką slepia ir Ferna abejoja, ar norėtų tai sužinoti.

Tačiau prieš dešimt metų Vilas Baksteris išgelbėjo Ferną. Ar ji gali padaryti tą patį dėl jo?

„Susitikime prie ežero“ – nuostabi, vasaros šiluma dvelkianti ir širdį suvirpinanti meilės istorija apie paslaptis, melą, nutrūkusius santykius ir antrą šansą.

Kūrinys „Goodreads“ nominuotas Geriausio meilės romano (2023) apdovanojimui.

 „Įtraukianti meilės istorija apie atradimus, apie tai, kas esame ir ko trokštame, kai svajonės keičiasi, o šansai pražiopsomi. Carley Fortune dovanoja mums dar vieną puikų vasaros skaitinį, alsuojantį širdies šiluma; tai knyga, kurią galima perskaityti per dieną, pasinėrus į jaunos ir seksualios meilės nostalgiją. Romano „Vasara po vasaros“ gerbėjai, ši knyga jūsų tikrai nenuvils!“

Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė

„Carley Fortune kūryboje užkoduoti visi penki pojūčiai. Knygoje „Susitikime prie ežero“ paragausite Piterio kepamos raugo duonos. Išgirsite prie ežero augančių medžių ošimą. Užuosite džino ir vandeniu atskiesto toniko kvapą. Pamatysite prieplaukoje laukiančią Ferną. Ir pajusite kiekvieną Vilo kūno skelidžiamą įelektrintą impulsą. Tai graži istorija apie tai, kaip atsisakyti lūkesčių, augti ir tapti tuo, kuo trokšti, įsileisti meilę, kai nesijauti jos nusipelnęs. Puikus vasaros skaitinys. Carley talentas dainuoja kiekviename puslapyje.“

Iman Hariri-Kia, rašytoja

„Įspūdinga vasaros knyga. Gyvendama tarp mažų Kanados namukų, Fortune meistriškai kuria dar vieną jaudinančią istoriją apie meilę ir antrą šansą. Kai užversite paskutinį romano puslapį, kūrinys dar ilgai gyvuos jūsų širdyje.“

Amy Lea, rašytoja

CARLEY FORTUNE yra New York Times ir Globe & Mail bestselerių „Vasara po vasaros“ ir „Susitikime prie ežero“ autorė, tituluota Kanados žurnalistė, dirbusi portalo Refinery 29, laikraščio The Globe & Mail, žurnalų Chatelaine ir Toronto Life redaktore. Ji gyvena Toronte su vyru ir dviem sūnumis.

CarleyFortune.com

Dviejų knygų serijos „Ten, kur laukia meilė“ pirmoji knyga

Džilė Stratern išvyko iš gimtojo miestelio paviliota spindinčio didmiesčio pažadų ir susikūrė pavydėtiną gyvenimą. Tapo garsia advokate, ištekėjo už mylimo vyro. Viskas puikiai klojosi, kol vieną dieną ji užtiko savo mylimąjį... nepalankiomis aplinkybėmis.

Sugriuvus didiesiems gyvenimo planams, Džilė grįžta į apsnūdusį Los Lobosą ir prisiglaudžia po ekscentriškos tetos sparneliu. Tačiau ramybė idiliškame pakrantės miestelyje apgaulinga. Vos įsikūrusi Džilė susitinka Maką Kendriką, paauglystės laikų meilę. Kadaise buvęs pašėlęs jaunuolis tapo rimtu miestelio šerifu, besirūpinančiu savo dukra.

Džilė dar prisimena, kaip skaudžiai jis ją nuvylė, bet ankstesnė trauka niekur nedingo. Tik kaip nuvogti laiko pasimatymams, kai tenka nuolat sukti galvą dėl priekabaus socialinio darbuotojo, širstančių buvusiųjų, besiožiuojančios aštuonmetės, keistų miestelėnų bylų?..

Dviejų knygų serijos „Ten, kur laukia meilė“ antroji knyga

Būdama keturiolikos Greisė galėjo padaryti viską dėl savo meilės – mokyklos blogiuko Railio. Desperatiškos pastangos pelnyti žavaus aštuoniolikmečio dėmesį pavertė ją miestelio pašaipų objektu. Daugybę metų Greisė nenorėjo net kojos kelti į Los Lobosą. Tačiau miestelio gyventojai jos anaiptol nepamiršo. Greisė – tikra legenda. Atvykusi į sesers vestuves ji netrunka tuo pati įsitikinti. Ir labai greitai vėl susiduria su savo pirmąja meile.

Railis Vaitfildas surimtėjo: grįžo gyventi į Los Lobosą ir net planuoja tapti meru. Jis jau pelnė rinkėjų palankumą. Tikslas, rodos, ranka pasiekiamas, bet vieną vakarą prie jo namų ima ir išdygsta „pamišėlė Greisė“. Railis supranta: nuolatinės akistatos su šia kadaise jį persekiojusia mergina tikrai nepadės tapti respektabiliu miestelėnu. Nuojauta pasitvirtina – kažkas imasi juodinti ne tik jį, bet ir Greisę.

Ar grumiantis su intrigomis atsiras laiko meilei?

Įtraukta į 2021 m. „Women’s Prize for Fiction“ ilgąjį sąrašą.

„Stebuklinga!“

Tracy Chevalier

1957 m., pietryčių Londono priemiesčiai. Džinė Svini – vietinio laikraščio žurnalistė, įstrigusi pareigos ir nusivylimo kupinoje rutinoje, iš kurios ištrūkti prošvaisčių nematyti.

Kai jauna moteris Grečen Tilberi susisiekia su laikraščio redakcija teigdama, kad jos dukra gimė iš nekalto prasidėjimo, Džinė turi išsiaiškinti, ar ši moteris byloja apie stebuklą, ar yra apsimetėlė.

Tyrimas apverčia tylų Džinės gyvenimą aukštyn kojomis ir suteikia netikėtą galimybę patirti draugystę, meilę ir galbūt net laimę.

Tačiau tai neišvengiamai turės savo kainą.

 „Viena gražiausių kada nors skaitytų knygų. Jei atvirai, nenoriu, kad liktumėte jos neperskaitę.“

Lucy Mangan

 „Nepaprasta... „Maži malonumai“ tikrai nėra mažas malonumas!“

The Times

„Romanas, kuriam neįmanoma atsispirti, – ironiškas, įžvalgus ir tyliai pražūtingas.“

Mail on Sunday

„Nepaprastai papasakota tikros, suaugusių žmonių meilės ir kančios istorija.“

The Sunday Times

Anglijos restauracijos laikotarpio rūmuose ponia Dona Sent Kalum garsėja skandalais ir polinkiu į paikystes – šitaip mėgina prablaškyti įgrisusią kasdienybę. Giliai širdyje ji vis dėlto geidžia kitokio gyvenimo, nuoširdžios meilės, švelnumo. Siekiant šio tikslo Donai nebaisūs jokie pavojai.

Ji paklūsta širdies balsui ir iš troškaus Londono pabėga į atkampų Navrono dvarą, vildamasi nuošaliuose jo miškuose ir slaptuose užutėkiuose atrasti dvasios ramybę. Ten ji patiria tikrą aistrą, įsimyli bebaimį piratą, medžiojamą Kornvalio gyventojų, – prancūzą, kuris, kaip ir pati Dona, dėl vienos džiaugsmo akimirkos yra pasiryžęs rizikuoti gyvybe.

„Daphne du Maurier nėra lygių.“ 

Sunday Telegraph

„...neįsakysi širdžiai, ko, kada ir kaip mylėti. Širdis elgiasi kaip užsigeidusi. Mūsų rankose – tik tai, ar leisime savo gyvenimui ir mintims pasivyti širdį.“

Dvidešimt dvejų Sidnė Bleik gyvena puikiai: mokosi koledže, turi nuolatinį darbą, gyvena su geriausia drauge Tore, myli savo vaikiną Hanterį. Bet viskas pasikeičia Sidnei sužinojus, kad Hanteris ją išdavė... Širdis sudūžta į šipulius.

Atsigauti padeda paslaptingasis kaimynas Ridžas Losonas. Ji negali atitraukti nuo jo akių, ją tiesiog traukia klausytis, kaip aistringai jis kas vakarą balkone groja gitara. O Ridžui ramybės neduoda jausmai, kuriuos jam kelia Sidnė. Abu netrukus supranta, kad vienam kito jiems reikia labiau, nei jie kada nors būtų galėję įsivaizduoti...

Jautrių meilės istorijų meistrės Colleen Hoover romanas „Galbūt kažkada“ JAV pasirodė 2014 m., o muzikantas Griffinas Petersonas knygai sukūrė originalų garso takelį – jį išgirsti galima nuskaičius knygoje esantį QR kodą.

„Perskaičiau viską, ką tik C. Hoover yra parašiusi. Kiekviena nauja jos knyga iškart tampa mano mėgstamiausia. Jos kuriamų istorijų tempas tobulas, veikėjai tarsi gyvi iššoka iš puslapių. Jos žodžiais mėgaujuosi kaip saldainiais.“

Tracey Garvis Graves, „New York Times“ bestselerių autorė

„„Galbūt kažkada“ – daugiau nei knyga... Tai nepamirštama skaitymo ir klausymo patirtis.“

Tinklaraštis „The Book Bellas“

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“ ir „Išpažintys“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Vaikams nuo 9 metų

PAJUSK MAGIJĄ. IŠKERĖK KAI KĄ NEĮMANOMO.

Kai Bitsės tėtį pagrobia moteris su milžinišku žiurkėnosiu, jai su geriausiu draugu Košu ima vertis slaptas pasaulis, pilnas keistų, galingų žvėrių, vadinamų magikorais. Kiekvienas žvėris čia iškerimas iš jausmų energijos ir yra vis kitoks... 

Naudodamiesi galinga žvėrių knyga „Magikalija“, draugai turi kuo greičiau išmokti patys iškerėti žvėris, kad, sekdami pėdsakais, vedančiais per visą pasaulį, suspėtų išgelbėti Bitsės tėtį. Laikas tiksi!

Įspūdinga fantastinė nuotykių serija, kurioje gausu magiškų būtybių, slaptų organizacijų ir įtampos kupino veiksmo. Nereali naujiena visiems „Fantastinių gyvūnų“ gerbėjams!

„Pabaisiškai smagus nuotykis“

Andy Sagar

„Magicalia. Stebuklų lenktynės“:

• Ugdo fantaziją ir skatina atkaklumą

• Ragina niekada nenuleisti rankų ir pasinerti į nuotykį siekiant tikslo

• Puikios iliustracijos žadina smalsumą ir norą skaityti toliau

• Patiks jauniesiems nuotykių ir magijos gerbėjams

Jennifer Bell gimė ir užaugo Londone, Jungtinėje Karalystėje, kur dirbo knygyno darbuotoja, kol nusprendė tapti vaikų rašytoja. Dabar ji atsidėjusi tik šiam darbui ir kuria nuotykių ir vaizduotės kupiną fantastiką vaikams.

Audio Virsti vilku

„Tada jis pasirodė. Padarė tai taip natūraliai, ir tai suprantama: šitas pasaulis juk jo. Jis išžengė iš miško šiek tiek tolėliau, už slidžių vėžių. Sustojo pelkės pakrašty tarp kadagio krūmo ir sukumpusios pušies. Įdėmiai žvelgė į nedidelį sniegu apklotą pelkės plotą, pakreipęs galvą taip, kad galėjau matyti profilį su tauria nosies linija, stačia kakta ir į viršų styrančiomis ausimis.“

Antrą Naujųjų metų dieną Ulfui Norstigui sukanka septyniasdešimt. Tą pačią dieną, kai Švedijoje prasideda licencijuota vilkų medžioklė. Tačiau Ulfas, kilęs iš senos medžiotojų giminės, turbūt pirmąkart atsisako joje dalyvauti. Galbūt dėl to, kad dieną prieš tai, sėdėdamas medžiotojo vagonėlyje, jis išvydo vienišą ilgakojį klajoklį vilką ir jam viduje kažin kas persimainė.

„Virsti vilku“ – tylus, išmintingas ir intymus pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta ir gyvūnija, susitaikymą su prisiminimais ir senatve, apie ilgalaikį santuokinį ryšį, gyvenimo kryptį keičiančius susitikimus. Tai ir istorija, kelianti skaudžius klausimus apie medžioklę ir silpnesniųjų žudymą.

„Virsti vilku“ – sintezė visko, kas geriausia literatūroje.“
Skanska Dagbladet

„Tai nepretenzingas romanas – ir būtent dėl to toks paveikus.“
Svenska Dagbladet

Kerstin Ekman (gim. 1933) – viena reikšmingiausių šiuolaikinių Švedijos rašytojų, kurios darbai lyginami su Ernesto Hemingway'aus kūryba. 1978-1989 m. ji buvo Švedijos akademijos, skiriančios Nobelio literatūros premiją, narė. Jos kūriniai versti į daugiau kaip 30 kalbų, ji yra gavusi daugumą svarbiausių Švedijos literatūros premijų. „Virsti vilku“ – naujausias K. Ekman romanas, apdovanotas 2022 m. „Norrlands Litteraturpris“ ir kitomis premijomis, išverstas į 19 kalbų, gimtojoje Švedijoje tapęs bestseleriu (parduota per 180 tūkst. knygos egzempliorių).

Audio V kaip vanagas

Helen nuo pat mažumės svajojo tapti sakalininke. Ji ilgai mokėsi šios senos ir paslaptingos profesijos, treniravo daugybę paukščių. Po daugelio metų, staiga mirus tėvui, ją pasiglemžia sielvartas ir apsėda anksčiau nelankiusi mintis treniruoti vištvanagį – bene laukiniškiausią iš paukščių. Škotijoje ji įsigyja Meibelę, parsiveža ją į savo namus Kembridže ir leidžiasi į ilgą vanago, kurio kiekviena kūno dalelė sukurta medžioti bei žudyti, jaukinimosi kelionę.

„V kaip vanagas“ – giliamintiškas, poetiškas ir lyg atviras nervas skaudus pasakojimas apie netektį ir sielvartą, nemirštantį tėvo ir dukters ryšį, nuostabią, bet sudėtingą žmogaus ir paukščio draugystę, trunkančią per amžius iki šių dienų. Apie universalius gyvenimo prasmės ir susitaikymo su savo mirtingumu klausimus.

„Nuostabiausias kada nors mano skaitytas kūrinys.“
Olivia Laing

„Ši knyga gieda kaip paukštis. Negalėjau atsitraukti.“
Mark Haddon

„Šis pasakojimas, sukurtas iš širdies, pasiekia širdį. Bet kuris žmogus, bent sykį pakėlęs akis į sklendžiantį plėšrųjį paukštį, perskaitęs šią knygą negalės nepajusti, kad pasikeitė.“
Tim Dee

Helen Macdonald (Helen Makdonald, gim. 1970) – anglų rašytoja, poetė, gamtininkė, Kembridžo universiteto dėstytoja ir mokslininkė. Didžiausios tarptautinės sėkmės sulaukė jos atsiminimai „V kaip vanagas“, 2014 m. apdovanoti „Costa Book Awards“ ir „Samuel Johnson Prize“ literatūros premijomis.

Audio Prarastųjų receptų užkandinė

Jei galėtum atsukti laiką ir darkart pajusti tą skonį – kurį patiekalą pasirinktum?

Tylioje Kioto gatvelėje, gerai paieškojus, galima rasti ypatingą užkandinę. Vadovaujama Koiši Kamogavos ir jos tėvo Nagarės, „Kamogavos užkandinė“ tiekia širdį glostančių patiekalų. Bet tai – ne pagrindinė priežastis į ją užsukti...

Tėvo ir dukros duetas neseniai ėmė reklamuoti savo teikiamas „valgių detektyvų“ paslaugas. Atlikdami kruopštų tyrimą, jie siūlo atkurti patiekalus iš klientų praeities. Patiekalus, kuriuose slypi raktas, galintis atrakinti užmirštus prisiminimus ir numalšinti širdgėlą.

Nuo našlio, norinčio dar vieną kartą paragauti savo mirusios žmonos gamintų udonų, iki motinos, trokštančios savo ištekančiai dukrai perduoti su jaunystės mylimuoju ragauto jautienos troškinio skonį, – ši užkandinė suteikia galimybę sugrįžti į praeitį ir susikurti laimingą ateitį.

„Odė valgių kuriamiems stebuklams.“
People

„Šį subtilų, šiltą ir švelnų pasakojimą prarysite tarsi skaniausią mėgstamiausios sriubos dubenį.“
Seattle Times

„Jauki prisiminimų ir nostalgijos skraistė.“
Kirkus Reviews

Hisashi Kashiwai (Hisaši Kašivai, gim. 1952) – Japonijos rašytojas, gimęs ir kuriantis Kiote. Ilgai dirbo odontologu. Bestseleriu Japonijoje tapęs romanas „Prarastųjų receptų užkandinė“ – pirmoji serijos knyga apie Kioto užkandinę, atkuriančią širdžiai brangius receptus ir prisiminimus.

Audio Apie katiną, gelbėjusį knygas

„Mano senelis dažnai kartodavo, kad knygose slypi didžiulė galia. Bet kas per daiktas toji galia iš tiesų?“

Nacukio knygynas, maža naudotų knygų parduotuvė, glūdi senoje gatvelėje miesto pakraštyje. Jo sienos užstatytos lubas remiančiomis knygų lentynomis, o kiekviena jų prikrauta nuostabių knygų. Atsiskyrėliu save laikantis jaunuolis Rintaro Nacukis nepaprastai mėgsta šią savo senelio – mįslingo knygų mylėtojo ir saugotojo – sukurtą erdvę. Čia Rintaro skaitydamas praleidžia daugybę laimingų valandų. 

Mirus seneliui, Rintaro lieka sugniuždytas ir vienišas. Atrodo, kad jam teks uždaryti knygynėlį. Bet tada lyg iš niekur pasirodo kalbantis katinas vardu Tigras ir paprašo Rintaro pagalbos. Rainasis gan įsakmiai ir be užuolankų nurodo, kad knygų mylėtojas privaląs prisijungti prie jo misijos. Ši keista pora leidžiasi į tris labirintus gelbėti žmonių apleistų ir nemylimų knygų. Galiausiai Rintaro laukia paskutinė užduotis, kurią jis turės atlikti vienas pats...

„Mėgstantieji tradicinį japonų literatūros pasakojimą ir knygas mėgausis skaitydami apie pamokas, kurias išmoksta (ir kurių pats moko) Rintaro. Katinai, knygos, jauna meilė ir nuotykiai – derinys, kuriam neįmanoma atsispirti!“

Kirkus

„Sušildo širdį.“

Japan Times

„Slėpiningas ir kupinas išminties pasakojimas.“

Shelf Awareness

Sōsuke Natsukawa (Sosukė Nacukava, gim. 1978) – japonų gydytojas ir rašytojas. Jo debiutinė knyga „Kamisama No Karute“ („Dievo medicininė kortelė“) 2009 m. laimėjo „Shogakukan“ grožinės literatūros apdovanojimą ir tapo bestseleriu – Japonijoje jo parduota per 1,5 milijono egzempliorių. Tarptautiniu mastu žinomiausias autoriaus romanas „Apie katiną, gelbėjusį knygas“. Jis išverstas net į 39 kalbas, tapo bestseleriu Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Turkijoje, o vien anglų kalba knygos parduota per 200 000 egzempliorių.

Audio Lobis

Karštą ir ilgą 1939-ųjų vasarą Didžioji Britanija ruošiasi karui. Bet Safolko apylinkėse, Saton Hu dvare palei upę, tvyro visai kitokios nuotaikos: dvaro savininkės ponios Priti nuojauta neapgavo – viename iš jos žemėse stūksančių pilkapių savamokslis archeologas Bezilas Braunas atranda lobį. Šalyje augant nerimui, o kasinėjimams tęsiantis, paaiškėja, kad tai – ne eilinis radinys, bet tikrų tikriausias viduramžių laivas–kapas. Neilgai trukus šis atradimas ima kelti visokiausias aistras, intrigas ir pavydą.

Romane „Lobis“ nepaprastai įtaigiai ir su humoru pasakojama apie Saton Hu kasinėjimus – bene svarbiausią archeologinį anglosaksiškojo laikotarpio atradimą Britanijoje, – tris mėnesius trukusį aistringą nuotykį, kai įkvėpti atradimų dvasios vietiniai kovojo su prašalaičiais, mėgėjai nesutarė su profesionalais, meilė ir konkurencija vešėjo lygia greta.

„Rafinuotai originalus.“
Ian McEwan

„Žavinti meilės ir praradimų istorija.“
Robert Harris

„Geriausias J. Prestono kūrinys.“
Independent

„Subtilus pranykusios eros atgaivinimas.“
Sunday Times

„Iš paprasto pasakojimo apie purvą J. Prestonas išgavo aukščiausios prabos auksą.“
Observer

John Preston (Džonas Prestonas, gim. 1953) – anglų žurnalistas ir rašytojas. Parašė septynias knygas, keturios iš jų – romanai. „Lobis“ laikomas svarbiausiu jo grožinės literatūros kūriniu. Pagal šį romaną 2021 m. pasirodė „Netflix“ filmas „The Dig“ (rež. Simon Stone), nominuotas BAFTA apdovanojimams.

Audio Valdovės gambitas

Automobilio avarijoje žuvus motinai, vos aštuonerių sulaukusi Betė Harmon išsiunčiama į našlaičių globos namus. Ji atranda du būdus bent mintimis pabėgti iš slegiančios aplinkos: tai žaidimas šachmatais ir žalios pailgos piliulės, kasdien dalijamos vaikams, kad liktų ramūs. Netrukus tampa akivaizdu, kad Betė turi stulbinamą šachmatininkės talentą. Išskirtinai vyrų dominuojamame žaidime paauglė ima po truputį skintis kelią į svarbiausias Amerikos šachmatų varžybas ir susikuria naują gyvenimą. Bet, kad ir kaip gerai sektųsi varžybose, potraukį tamsai – savidestrukcijai ir priklausomybei nuo raminamųjų ir alkoholio – suvaldyti sunku. Kiekviena šachmatų partija Betei tampa kova ne tik dėl pergalės, bet ir dėl išlikimo.

Tituluojamas naujai atrasta klasika, vertinamas už savitą stilių, romanas „Valdovės gambitas“ – tai daugiabriaunė likimo nuskriaustos nuo priklausomybių kenčiančios ir sykiu genialiu talentu apdovanotos moters brandos istorija konservatyvioje, stereotipų ir lyčių nelygybės kaustomoje XX a. antros pusės Amerikos visuomenėje.

„Grynas malonumas. Knyga, kurią kas kelerius metus skaitau iš naujo.“
Michael Ondaatje

„Vladimiro Nabokovo „Lužino gynyba“ ir Stefano Zweigo „Šachmatų istorija“ yra jau tapę klasika, o dabar jų gretas papildo ir Walterio Teviso „Valdovės gambitas“.“
Financial Times

„Šis romanas – tikras apsėdimas.“
Los Angeles Times

„Betė Harmon – nepamirštama, o „Valdovės gambitas“ – labiausiai išbaigtas ir skvarbiausias autoriaus kūrinys.“
Jonathan Lethem

Walter Tevis (Valteris Tevisas, 1928–1984) – amerikiečių rašytojas, daugybės trumposios prozos kūrinių ir šešių romanų autorius. Keturių jo romanų ekranizacijos sulaukė didelio pripažinimo. Priešpaskutinį W. Teviso romaną „Valdovės gambitas“ (1983), literatūros kritikų vadinamą nepastebėtu šedevru, ekranizavo „Netflix“ (2020). Serialas itin išpopuliarėjo, o knyga iškart atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše. Dabar vis daugiau skaitytojų iš naujo atranda W. Teviso kūrybą.

Audio Džovanio kambarys

Jamesui Baldwinui – 100

„Džovanio kambarys“ nukelia mus į XX a. šeštojo dešimtmečio bohemišką Paryžių, kupiną pavojingos aistros ir plika akimi ne visada matomo smurto. Šiame mieste amerikietis Deividas, negalėdamas susitaikyti su savo homoseksualumu, blaškosi tarp slopinamo uždrausto geismo ir konvencionalios meilės ilgesio. Paryžiuje Deividas sutinka Helę ir jai pasiperša, bet, jai išvykus, leidžiasi į pražūtingą romaną su italu barmenu Džovaniu.

Aštriu, tiriančiu žvilgsniu ir gyvybingu stiliumi Jamesas Baldwinas šiame queer literatūros klasikos kūrinyje gilinasi į destruktyvios meilės ir aistros subtilumus, seksualinės tapatybės klausimus, emigranto, klausiančio, kas yra namai, dalią ir laisvės siekiančią žmogaus širdį.

„Knyga, priklausanti grožinės literatūros olimpui.“
The Atlantic

„Vienas nedaugelio mūsų laikų tikrųjų rašytojų.“
Norman Mailer

„Visas romanas – tarsi gėdos anatomija. Gėdos ištakų ir mitų, kurie ją įamžina, ir žalos, kurią ji gali daryti.“
Garth Greenwell

James Baldwin (Džeimsas Boldvinas, 1924-1987) – amerikiečių romanistas, dramaturgas, eseistas, poetas, afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo dalyvis, vienas svarbiausių XX a. rašytojų ir aktyvistų. Sukūrė šešis romanus. Antrasis, „Džovanio kambarys“ (JAV pasirodė 1956 m.), 2019-aisiais įtrauktas į „BBC News“ paskelbtą labiausiai įkvepiančių anglų kalba parašytų romanų šimtuką. J. Baldwinas didelę gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, į ją persikraustė norėdamas pabėgti nuo rasizmo ir homofobijos. Ten jam buvo suteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas – Garbės legiono ordinas.

Audio Plaukti tamsoje

„Kai kurie žmonės, kai kurie įvykiai priverčia pamesti galvą. Jie tarsi giljotinos – perskelia gyvenimą pusiau, į mirusį ir gyvą, į prieš ir po.“

Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami.

Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką, atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta: represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti.

„Plaukti tamsoje“ – atmintin įsirėžiantis poetiškas pasakojimas, tyrinėjantis meilę ir įvairius jos pavidalus, prisitaikėliškumo naštą ir laisvės kainą, kurią tenka mokėti norint gyventi prasmingą gyvenimą.

„Įsivaizduokite, kad „Vadink mane savo vardu“ vyksta komunistinėje Lenkijoje, ir prieš akis iškils šis jaudinantis debiutas apie užvaldančią meilę neramumų krečiamoje šalyje.“
Oprah Magazine

„Jedrowski – aukščiausio talento šiuolaikinis kūrėjas.“
Sebastian Barry

„Apie jaunos meilės malonumą bei skausmą, apie tai, ką reiškia alkti laisvės ir kito žmogaus.“
Independent

„Prikaustantis ir savo tviskančiais paviršiais, ir bauginamais gyliais.“
Justin Torres

Tomasz Jedrowski (Tomašas Jedrovskis, gim. 1985) augo Vakarų Vokietijoje, lenkų šeimoje. Studijavo teisę Kembridžo universitete. Kalba penkiomis kalbomis, šiuo metu gyvena Paryžiuje. „Plaukti tamsoje“ – jo pirmasis romanas.

Audio Dievų miškas

Balys Sruoga (1896-1947) - lietuvių literatūros klasikas. Be jo neįmanoma įsivaizduoti XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūrinio gyvenimo. Rašytojo atsiminimų knyga Dievų miškas vertinama kaip vienas originaliausių Europos memuaristikos kūrinių apie nacių koncentracijos stovyklas. Pirmą kartą atsiminimai išleisti 1957 m., autoriui jau mirus. 2005 m. režisierius Algimantas Puipa kūrinio motyvais pastatė kino filmą.

Ši knyga parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2005 m. leidimą. Kūrinio tekstas nekupiūruotas. Leidime palikta asmenvardžių ir vietovardžių rašyba su šiokiais tokiais netikslumais, kurių būta pirmame kūrinio rankraštyje.

Audio Balta drobulė

Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai – pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus.

Antanas Škėma (1910–1961) – vienas reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, savo novatoriškumu sulaužęs nusistovėjusias normas. Rašytojo kūryba artima avangardui. Škėma vaidino, režisavo spektaklius, mėgo modernų meną. Emigravęs į JAV vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse. Autoriaus kūryba buvo smarkiai kritikuojama, parašyta „Balta drobulė“ ketverius metus nesulaukė leidėjo, o dabar tai – pripažinta lietuvių literatūros klasika.