Kategorijos

Iš jų atėmė viską.
Privertė kautis iki mirties.
Bet nėra nieko stipriau už norą gyventi.

Tuziną Panemo apygardų, įsikūrusių vietoje, kadaise žinotoje Šiaurės Amerikos vardu, geležine ranka valdo šalies centre klestinti Sostinė. Kiekvienais metais, norėdama priminti savo neaprėpiamą galią, Sostinė rengia kraupų realybės šou: uždaroje arenoje verčia kautis 12 berniukų ir 12 mergaičių. Mirties žaidynes stebi visa šalis, o iš dvidešimt keturių dalyvių išlikti gali tik vienas, nes taisyklės čia paprastos: žudyk arba nužudys tave.

Ketnei Everdin šešiolika ir ji neturi kito pasirinkimo, kaip tik užimti jaunesnės sesutės vietą Mirties žaidynėse ir tapti šių metų paaukotąja. Nors mergina, kitaip nei turtingesnių apygardų dalyviai, tam nesiruošė visą gyvenimą, kasdieniai iššūkiai mėginant išgyventi ją ne kartą privertė žvelgti mirčiai į akis. Tad, kad ir ką galvotų Žaidynių rengėjai, lengvuoju Ketnė nepasiduos – ji ras būdą kuo ilgiau išlikti Mirties žaidynėse. Reikės tik pamiršti, kad šįsyk medžioja ne žvėris.

Laimingų Mirties žaidynių! Tegul persvara visada būna jūsų pusėje!


Suzanne Collins (Siuzan Kolins) – amerikiečių rašytoja, laidų vaikams scenarijų autorė. Pirmoji jos sukurta serija paaugliams „Bado žaidynės“ netruko užkariauti visą pasaulį ir sužavėjo net tokius rašytojus kaip Stephenas Kingas ir Johnas Greenas. Trilogijos knygos ilgiau nei šešerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, o 2012-aisiais perkeltos į didžiuosius ekranus. Šiuo metu autorės kūriniai išversti net į 53 pasaulio kalbas, jau parduota daugiau nei 100 milijonų knygų egzempliorių.
„Bado žaidynės“ – pirmoji trilogijos knyga.

Folių šeimos vaikai gyvena saulės kaitinamuose Šiaurės Kalifornijos vynuogynuose, kur viskas alsuoja karščiu, o stiprūs vėjai gali išpūsti sveiką protą iš galvos. Prieš daugelį metų jų tėvas paslaptingai dingo, suskaldydamas šeimą į šipulius. Nuo tada kiekvienas jų bando iš naujo susikurti save: dvylikametė Dizė kepa pyragus ir regi dvasias, Mailsas, genialus, bet pasimetęs paauglys, ieško meilės, o talentingasis smuikininkas Vintonas balansuoja tarp šlovės ir savidestrukcijos.

Viskas pasikeičia, kai jų gyvenime pasirodo paslaptinga mergina vaivorykštės spalvų plaukais. Gal ji yra angelas? O gal žmogus, bet ypatingas? Tačiau akivaizdu viena – ji susijusi su kiekvienu iš Folių. Ir kaip tik tada, kai ima ryškėti tiesa, smogia nelaimė, dar labiau sudaužanti šeimą.

„Kai pasaulis apsiverčia“ – magiškuoju realizmu apipintas romanas apie meilę, netektį, šeimos paslaptis ir susipynusias kartų istorijas, formuojančias dabartį. Tik susidūrę su praeitimi, herojai  gali tikėtis susigrąžinti tai, kas prarasta, ir perrašyti savo ateitį. Nepaprastai jausminga, magiška ir daugiasluoksnė knyga.

Jandy Nelson yra „The New York Times“ bestselerių autorė, romanas „Padovanosiu tau saulę“ jai pelnė „Printz“ apdovanojimą už geriausią knygą paaugliams ir buvo įtraukta į „Time“ geriausių visų laikų jaunimo knygų šimtuką.

Pagal kritikų pripažintą Jandy Nelson debiutį romaną „The Sky Is Everywhere“ sukurtas filmas, kuriame vaidina Jasonas Segelid ir Cherry Jones, jam scenarijų parašė pati Jandy.

Jandy Nelson knygos visame pasaulyje parduotos daugiau nei milijono egzempliorių tiražu ir išverstos į daugiau nei trisdešimt aštuonias kalbas. Jos knygos buvo įtrauktos į YALSA geriausios jaunimo grožinės literatūros sąrašus, sulaukė daugybės itin palankių recenzijų ir toliau pelno tarptautinį pripažinimą.

Rašytoja gyvena ir kuria San Fransiske Kalifornijoje, netoli vietovių, kur vyksta jos romanų veiksmas.

„Jandy Nelson yra tikra literatūros virtuozė. Esu be galo įsimylėjusi šią drąsią, juokingą, švelnią ir gyvybingą knygą, pulsuojančią tarsi gyva širdis.“ – Becky Albertalli, „Alma littera“ leistos knygos „Su meile – Saimonas“ autorė

„Jandy Nelson – retas, sprogstamas talentas.“ – Tahereh Mafi, „Alma littera“ leidžiamos serijos „Shatter Me“ autorė

„Neapsakomai graži.“ – Nina LaCour, knygos „We Are Okay“ autorė

„Knyga lyg ryškiaspalvis sapnas, dovanojantis turtingą pojūčių patirtį. “ – Kirkus Reviews

„Įspūdingas ir jautrus jaunimo bei suaugusiųjų literatūros kūrinys... stulbinantis.“ – Just Imagine

„Sudėtingas, gundantis ir širdį veriantis romanas.“ –  The Guardian

„Apsvaiginantis. Įstrigs daugelio širdyse.“ – The Irish Times

„Magiškas ir jaudinantis.“ – Common Sense Media

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“


Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.


„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

„Leiskite pasidalinti prielaida apie jus ir jūsų vaikus: jūs visi esate geri.“

Klinikinė psichologė Becky Kennedy – milijonams sekėjų „Instagram“ platformoje žinoma kaip „Dr. Becky“ – sukėlė tikrą revoliuciją vaikų auklėjimo srityje. Tėvams ilgą laiką buvo siūlomi vaikų drausminimu pagrįsti auklėjimo modeliai: nuo susitarimų dėl apdovanojimų už gerus pažymius iki laikino išmaniųjų įrenginių atėmimo. Tačiau, pasitelkiant šias technikas, neugdomi esminiai įgūdžiai, kurių vaikams reikia gyvenime, ir neatsižvelgiama į jų sudėtingus emocinius poreikius. Tad dr. Becky siūlo alternatyvą – pirmenybę teikti ryšiui su vaiku, o ne jo elgsenos kontrolei.

Pagrindinis knygoje „Vidinis gerumas“ siūlomas principas – visi vaikai (o kartu ir tėvai) yra geri vidumi: taip blogą elgesį galima suprasti ne kaip asmenybės, bet emocinių poreikių išraišką. Dr. Becky išsamiai aprašo savo auklėjimo filosofiją ir knygoje pateikia:
o konkrečių scenarijų ir problemų sprendimo gairių, taikytinų įvairiomis aplinkybėmis, įskaitant pykčio protrūkius, brolių ir / ar seserų konkurenciją bei atsiskyrimo baimę;
o praktinių strategijų, kaip nustatyti tvirtas, meilės kupinas ribas, stiprinančias ryšį su vaiku, ir atsisakyti neveiksmingų bausmių;
o būdų stiprinti emocijų reguliavimo įgūdžius, padėsiančius vaikams būti emociškai atspariems ir pasitikintiems savimi;
o humanišką mąstyseną, kaip palengvinti savo pačių santykį su vaikų auklėjimu.


„Nesvarbu, ar jums sunku nuraminti savo mažylį, ar paskatinti paauglį atsiverti, B. Kennedy – tikras išminties šaltinis.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

„Ši knyga skirta tėvams, kada nors patyrusiems sunkumų su didžiule vaikų priežiūros našta – kitaip tariant, mums visiems. „Vidinis gerumas“ – ne tik išmintingas ir praktiškas vadovas, kaip užauginti atsparius ir emociškai sveikus vaikus, bet ir palaikymo šaltinis tėvams, kuriems reikia daugiau atjautos ir mažiau streso. Dr. Becky – protinga, įžvalgi ir didelę patirtį turinti auklėjimo ekspertė, kurios visi taip ilgai laukėme!“
Eve Rodsky, „The New York Times“ bestselerio „Fair Play“ autorė


Dr. Becky Kennedy (Beki Kenedi) – klinikinė psichologė, psichoterapeutė ir trijų vaikų mama, kurią žurnalas „Time“ pavadino tūkstantmečio kartos vaikų užkalbėtoja. 2020 m. ji įkūrė ekspertų kuruojamą ir milžiniškos bendruomenės palaikomą socialinę platformą „Good Inside“ (liet. „Vidinis gerumas“), skleidžiančią tokią tėvystės filosofiją, kai tarpusavio santykiuose vienodai svarbi tiek tėvų, tiek vaikų raida bei tobulėjimas.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“

Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.

Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D’Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...

Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?

„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“

The Washington Post

„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“

The Guardian

„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“

Kirkus

Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje. 

Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.

Regis, Šunėnas kai kam įgriso iki gyvo kaulo, ir priešai nenuleis rankų, kol juo neatsikratys!

– Bet juk Šunėnas nekaltas!!!!! 
– Žinau. Mes pasistengsim jam padėti... Tik reikia sugalvoti kaip.

Šunėnas ir vėl bėdoje. Nubudęs vieną rytą, jis sužino esąs kaltinamas net dviem naktį įvykdytais apiplėšimais! Pėdsakai, išdaužtas langas ir saugos kamerų nuotrauka – viskas tik patvirtina jo kaltę. Tačiau Šunėnas nepamena ką nors padaręs... Kaipgi dabar jam išnešti sveiką kailį ir įrodyti, kad yra nekaltas?..

Kol nuteistas Šunėnas vargsta Šunų kalėjime, jo geriausi draugai – Super Katulis, Žybsnis, Vadas, Sara su Zuzu ir Jolanta Kaprizė – nusprendžia nesėdėti sudėję rankų ir patys sučiupti blogiukus. Juk draugystė gali įveikti bet kokias bėdas, tiesa?

Dav Pilkey (Deivas Pilkis) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, todėl, kad netrukdytų pamokų, mokytojai dažnai Davui liepdavo sėdėti už klasės durų. Būtent tada jis pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę. 

„Šunėnas. Protėvių kauksmas“ – šeštoji serijos apie nepaprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-        skatina empatiją ir gerumą;

-        moko atkaklumo ir ryžto;

-        drąsina niekad nenuleisti rankų ir ieškoti sprendimų;

-        primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Naujausia Dr. Austėjos Landsbergienės knyga „IKI MOKYKLOS. Ankstyvosios vaikystės gidas tėvams ir mokytojams“

• Kūdikis tiesia rankas ne į mamą, o į tėtį. Ar aš bloga mama?
• Mažas vaikas irgi turi smegenis. Kaip jos veikia?
• Kotletas plaukioja kompote. Ar mano vaikas išbando ribas?
• Darželinukas nupiešė mėlyną lapę. Ar kas nors negerai?
• Pokalbiai su ikimokyklinuku apie lytiškumą. Ar jūs juokaujate?!

Šioje knygoje edukologė, socialinių mokslų daktarė, trylikos švietimo įstaigų steigėja ir keturių vaikų mama Dr. Austėja Landsbergienė neria į savo mėgstamiausią vaikų amžiaus tarpsnį – nuo gimimo iki pradinės mokyklos. Čia rasite keturiasdešimt aktualių temų, skirtų ikimokyklinukus auginantiems tėvams ir juos ugdantiems pedagogams, papildytų autentiškomis pamokomis, mokslinių tyrimų faktais ir pačios Austėjos motinystės istorijomis, kurios – nustebsite – nėra vien sklandžios. Autorė neabejoja: ikimokyklinis amžiaus tarpsnis pats svarbiausias, nes padeda pamatus visam žmogaus gyvenimui. Knyga gal ir neapsaugos nuo tėviškų klaidų auginant mažylius, bet įkvėps jų daryti mažiau, atsakys į daugelį klausimų, nuramins ir suteiks vilties.

Įspėjimas! Rekomenduojama skaitytojams nuo 16 metų. Turinys gali būti netinkamas jaunesniems – jame yra smurto, intymių scenų, necenzūrinės leksikos.

„Žvirblių skydas“ – nauja kvapą gniaužianti romantinė fantastika, kurioje priešai įsimyli vienas kitą, karalystes kraupina pabaisos, o nuvertinta princesė nusimeta karūną ir tampa kare, kuria jai nebuvo lemta būti. 

Jei tavęs nekausto baimė, kažką darai ne taip.

Kadaise dievai paleido pabaisas į penkias Kalandros karalystes, kad primintų žmonėms, kokie mes menki, kad turime klūpėdami melsti jų pasigailėjimo visą savo trapų gyvenimą.

Man nereikėjo dievybės, kuri man primintų, kad esu bejėgė. Mano, kaip princesės, vienintelė pareiga – nešioti karūną ir paklusti karaliui: dvidešimt treji metai tuščių titulų ir paviršutiniškų tradicijų. Man niekada nebuvo lemta valdyti. Niekada nebuvo lemta kovoti. 

Iki tos dienos, kai liūdnai pagarsėjęs monstrų medžiotojas atplaukė prie mūsų krantų. Dienos, kai princas įžengė į mano tėvo sosto menę ir sugriovė mano gyvenimą. Dienos, kai ištekėjau už nepažįstamojo, pasirašiau senovinę sutartį krauju ir iškeliavau į klastingiausią karalystę iš visų.

Visi nori, kad būčiau tuo, kuo nesu: karaliene, šnipe, auka. Bet kas, jeigu atsisakyčiau man primesto vaidmens? Kas, jeigu pati sukurčiau savo taisykles? Supratau, kad vienintelis būdas nužudyti pabaisas, kurių taip bijome, – pačiai ja tapti...

Devney Perry yra „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi daugiau nei keturiasdešimt meilės romanų. Dešimtmetį dirbusi technologijų pramonėje, ji atsisakė konferencinių skambučių ir projektų, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – rašyti. Ji gimė ir užaugo Montanoje, o dabar gyvena Vašingtone su vyru ir dviem sūnumis. Nepraleiskite jos knygų naujienų ir užsiprenumeruokite naujienlaiškį autorės svetainėje devneyperry.com.

„Žvirblių skydas“ – nauja kvapą gniaužianti romantinė fantastika, kurioje priešai įsimyli vienas kitą, karalystes kraupina pabaisos, o nuvertinta princesė nusimeta karūną ir tampa kare, kuria jai nebuvo lemta būti. 

Jei tavęs nekausto baimė, kažką darai ne taip.

Kadaise dievai paleido pabaisas į penkias Kalandros karalystes, kad primintų žmonėms, kokie mes menki, kad turime klūpėdami melsti jų pasigailėjimo visą savo trapų gyvenimą.

Man nereikėjo dievybės, kuri man primintų, kad esu bejėgė. Mano, kaip princesės, vienintelė pareiga – nešioti karūną ir paklusti karaliui: dvidešimt treji metai tuščių titulų ir paviršutiniškų tradicijų. Man niekada nebuvo lemta valdyti. Niekada nebuvo lemta kovoti. 

Iki tos dienos, kai liūdnai pagarsėjęs monstrų medžiotojas atplaukė prie mūsų krantų. Dienos, kai princas įžengė į mano tėvo sosto menę ir sugriovė mano gyvenimą. Dienos, kai ištekėjau už nepažįstamojo, pasirašiau senovinę sutartį krauju ir iškeliavau į klastingiausią karalystę iš visų.

Visi nori, kad būčiau tuo, kuo nesu: karaliene, šnipe, auka. Bet kas, jeigu atsisakyčiau man primesto vaidmens? Kas, jeigu pati sukurčiau savo taisykles? Supratau, kad vienintelis būdas nužudyti pabaisas, kurių taip bijome, – pačiai ja tapti...

Devney Perry yra „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi daugiau nei keturiasdešimt meilės romanų. Dešimtmetį dirbusi technologijų pramonėje, ji atsisakė konferencinių skambučių ir projektų, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – rašyti. Ji gimė ir užaugo Montanoje, o dabar gyvena Vašingtone su vyru ir dviem sūnumis. Nepraleiskite jos knygų naujienų ir užsiprenumeruokite naujienlaiškį autorės svetainėje devneyperry.com.

„Saugokis, nes aš nieko nebijau, o tai tik dar didina mano galią.“

Nepaprastai talentingas, bet sykiu egoistiškas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas įmena gyvybės paslaptį ir iš mirusiųjų kūno dalių sukurtai būtybei įkvepia gyvybę. Tačiau greitai savo kūriniu nusivilia, juo pasišlykšti ir jį atstumia. Kiti sutiktieji pasielgia taip pat. Visų apleistas ir niekinamas Frankenšteino kūrinys ima neapkęsti žmonijos ir persekioti savo kūrėją, reikalaudamas išsklaidyti jo vienatvės skausmą – sukurti panašų į jį padarą.

„Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ – gotikinis siaubo kūrinys, laikomas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanų, kuriame keliami ir šiandien itin aktualūs klausimai apie žmogaus prigimtį, jo galią kurti gera ir sykiu bloga. Šis romanas nuo pat jo sukūrimo iki šių dienų daro didžiulę įtaką literatūrai ir kinui. Pastaruoju metu pasirodė du jo įkvėpti filmai: „Frankenšteinas“ (rež. Guillermo del Toro, 2025), apdovanotas trimis „Oskarais“, ir „Nuotaka!“ (rež. Maggie Gyllenhaal, 2026).


„XXI amžiuje „Frankenšteinas“ skatina susimąstyti apie [šiuolaikinio mokslo] keliamas baimes: nuo dirbtinio intelekto ir robotų humanoidų iškilimo iki bandymo prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.“
Mar Padilla, kultūros žurnalistė

„Su Mary Shelley kūriniu gyvenu visą savo gyvenimą. Tai – mano biblija. Šedevras pulsuoja egzistenciniais, švelniais ir negailestingais klausimais, kokie begali degti jauname prote.“
Guillermo del Toro, kino režisierius, „Oskaro“ laureatas

„M. Shelley yra provokatorė. Ji mums meta iššūkį išsakyti savas tiesas, nebijoti savo tamsiosios pusės.“
Jessie Buckley, aktorė, "Oskaro" laureatė.

„M. Shelley – tikra literatūros pankė. Skaitydama mąsčiau, kad galbūt rašydama romaną ji norėjo pasakyti daug daugiau nei 1818 metais būtų buvę priimtina publikuoti ar netgi įsivaizduoti.“
Maggie Gyllenhaal, kino režisierė


Mary Shelley (Merė Šeli, 1797–1851) – anglų rašytoja. Romaną „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ ji parašė būdama vos devyniolikos, o 1818 m. išleido anonimiškai. Vėliau kūrinį papildė ir išleido savo vardu. Pasak autorės, romano idėją įgyvendinti paskatino siaubo istorijos rašymo varžytuvės, kurias draugų kompanijai pasiūlė poetas Lordas Byronas kartu atostogaujant Ženevoje.

Žiaurus karas, Izraelio pradėtas prieš Gazą reaguojant į 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytą išpuolį, oficialiai pavadintas operacija „Geležies kalavijai“, yra vienas reikšmingiausių įvykių krauju paženklintoje Izraelio ir Palestinos konflikto istorijoje. Tai jau aštuntoji Izraelio karinė operacija Gazos Ruože; pirmoji, pavadinta „Lydytas švinas“, pradėta 2008 m. gruodį. Ši operacija taip pat tapo barbariškiausia, labiausiai naikinančia ir daugiausia gyvybių pareikalavusia ataka – aukų skaičius daug kartų viršijo visų ankstesnių septynių operacijų aukas kartu sudėjus.

Šioje Avi Shlaimo knygoje Izraelio politika Gazos Ruožo atžvilgiu atsiduria po bekompromisiu didinamuoju stiklu. Autorius teigia, kad nuolat pasikartojančios karinės atakos, kurias patys Izraelio generolai ciniškai pavadino „žolės pjovimu“, yra neišvengiama sionistinio kolonializmo, siekiančio sunaikinti vietos gyventojus, pasekmė.

Anot autoriaus, šis naujausias karas yra daugiau nei žemės grobimas ar etninis valymas – Izraelis vykdo nusikaltimų nusikaltimą: genocidą.

Pratarmę knygai parašė Francesca Albanese, Jungtinių Tautų specialioji pranešėja žmogaus teisių okupuotose Palestinos teritorijose klausimais:
„Galima be perstojo kartoti, kad sionizmas ir judaizmas yra du skirtingi dalykai. Sionizmas yra pasaulietinė politinė ideologija; judaizmas – religija. Tačiau sionistų lyderiai savo kovą dėl žydų valstybės siekė pagrįsti judaizmu. Nors patys sionistai netiki Dievu, jie pasitelkė jo autoritetą tarsi nekilnojamojo turto agentą, teigdami, jog šis pažadėjo visą vadinamąją „Izraelio žemę“ žydų tautai. Vis dėlto judaizmo ir sionizmo vertybės iš esmės skiriasi. Pagrindinės judaizmo vertybės yra altruizmas, tiesa, teisingumas ir taika. Benjamino Netanyahu vadovaujama vyriausybė – Izraelio politinio gyvenimo svorio centras – yra šių vertybių antitezė. Judaizmo esmė yra nesmurtinė, o Netanyahu vyriausybė yra agresyviausiai nacionalistinė, etnocentriška, mesianistiška ir smurtiškiausia per visą Izraelio istoriją. Jos tikslas – ne taikus sambūvis su palestiniečiais, bet hegemonija ir dominavimas.
Benjaminas Netanyahu, Itamaras Ben-Gviras ir Bezalelis Smotrichas – dominuojančios šios vyriausybės figūros – tvirtai tiki doktrina, kad smurtu galima pertvarkyti pasaulį pagal jų rasistinę, žydų suprematizmo viziją. Didelė jų vidaus ir užsienio politikos dalis grindžiama fašistine nuostata, jog teisus tas, kuris stiprus. Iškelti tautą aukščiau individo, diskriminuoti nežydus, paminti teisinės valstybės principus vidaus politikoje ir remtis gryna karine jėga užsienio politikoje – visa tai yra fašizmo elementai. Šio triumvirato retorika ir politika Gazoje juos demaskuoja ne tik kaip fašistus, bet ir kaip genocidinius fašistus.“

„Kaip iš pradžių atsargiai vartojau terminą „genocidas“, taip dvejojau ir prieš pavartodamas žodį „fašistinis“. Esu mokslininkas, todėl privalau kruopščiai pasverti savo žodžius. Netanyahu vyriausybė nepasižymi visomis klasikinio fašizmo ypatybėmis, tačiau, be abejonės, turi jų pakankamai, ypač militarizmo, kad nusipelnytų „fašizmo“ etiketės. Taip, ji buvo išrinkta demokratiškai. Tačiau demokratiškai buvo išrinkta ir nacių partija Vokietijoje, fašistų partija Italijoje, o mūsų dienomis – Viktoro Orbáno dešinioji populistinė partija Vengrijoje.
Kaip žydas jaučiu moralinę pareigą atsistoti ir reikalauti, kad mano balso būtų paisoma: kalbėti laisvai ir drąsiai, pačiais stipriausiais žodžiais pasmerkti Netanyahu ir palaikyti palestiniečius tuo metu, kai jiems to labiausiai reikia. Šis esė rinkinys yra mano kuklus asmeninis indėlis į kovą prieš sionistinį fašizmą ir už teisingumą taip ilgai kenčiančiai palestiniečių tautai. Jis grindžiamas įsitikinimu, kad vienintelis demokratiškas Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas yra viena valstybė nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros, su lygiomis teisėmis visiems jos piliečiams, nepriklausomai nuo religijos ar etninės kilmės.“

Avi Shlaimas, mokslininkas, istorikas ir eseistas

Avi Shlaimas (Avi Šlaimas) – Oksfordo universiteto tarptautinių santykių profesorius emeritas, Šv. Antano koledžo tarybos narys, pasaulinio garso mokslininkas, besispecializuojantis šiuolaikinėje Artimųjų Rytų istorijoje. 1995–1997 m. jis buvo Britų akademijos docentas, 2003–2006 m. – profesorius; 2006 m. išrinktas Britų akademijos tarybos nariu, o 2017 m. apdovanotas akademijos medaliu už viso gyvenimo nuopelnus.

„Logika sakė nesivelti su Izabele į kalbas daugiau, nei būtina. <...> Tačiau, užuot paklusęs sveikam protui ir išėjęs, tik žengiau artyn ir pirštais perbraukiau baltus fortepijono klavišus. Vis dar šiltus nuo jos prisilietimo.“

Izabelei dvidešimt aštuoneri, bet, vyresniojo brolio teigimu, ji vis dar nerado savo kelio ir tik švaisto gyvenimą visokiems niekams. Visgi darbas prestižinio klubo bare „Valhalla“ Izabelei neatrodo beprasmis – juk būtent ši veikla finansuoja jos siekį tapti rašytoja. Be to, čia nuolat sukiojasi jos kūrybai netikėtų idėjų pakišantys žmonės. Tarp jų ir bendras jos bei geriausios draugės Vivianos pažįstamas – gerokai išvaizdesnis, nei derėtų, – milijardierius Kajus Jangas.

Kajus Jangas dar nuo ankstyvos jaunystės jautėsi visur turįs būti geriausias: su pagyrimu baigti Kembridžo ir Oksfordo universitetai, tobulai įvaldytos septynios kalbos, preciziškai atliekami Beethoveno kūriniai ir ranka pasiekiamas jauniausio generalinio direktoriaus postas. Regis, gyvenime jam mažai ko trūksta. Ir visgi, už baro besisukiojanti laisve alsuojanti Izabelė Valensija jo žvilgsnį traukia lyg magnetas...

Tačiau Izabelė ir Kajus suvokia, kad vis stiprėjantis smalsumas ir nenumaldomas potraukis nėra verti nei sunkiai išsikovotų pozicijų, nei kruopščiai susikurto įvaizdžio. Nes juk tai tik laikinas proto aptemimas, greit išblėsianti kibirkštėlė, tiesa?

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja, pasauliniais bestseleriais tapusios „Twisted“ serijos autorė. Jos knygos garsėja prabangos kupinais pasauliais, stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. Anos Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Autorės knygos nuolat patenka į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašus. „Puikybės karalius“ – antroji serijos „Kings of Sin“ knyga.

Ar esate griežčiausias savęs kritikas? Ar keliate sau itin aukštus reikalavimus?

Jei taip, tikėtina, kad jums sekasi visai neblogai: sulaukiate įvertinimo, galite daug pasiekti. Tačiau viduje gali kirbėti jausmas, kad atsiliekate, apsimetinėjate ar esate kitoks nei visi kiti. Jūsų vidinis kritikas pabrėžia kiekvieną klaidą, o siekis viską atlikti nepriekaištingai veda nepasitenkinimo, vienatvės ir susvetimėjimo link. 

Tai – perfekcionizmas. Ir priešingai, nei manoma, tai nėra siekis būti tobulam – tai jausmas, kad esate nepakankamai geras. 

Klinikinė psichologė Dr. ELLEN HENDRIKSEN knygoje „Kaip būti pakankamam“ siūlo lankstų ir išlaisvinantį kelią, nereikalaujantį atsisakyti aukštų standartų ar sunkiu darbu pasiekto meistriškumo. 

Be kita ko, perskaitę knygą sužinosite, kaip: 

• savikritiką keisti geranoriškumu sau; 

• atidėliojimą – produktyvumu; 

• nuolatinį lyginimąsi – pasitenkinimu tuo, kas yra. 

Su atjauta ir subtiliu humoru autorė pateikia aiškų, veiksmingą ir įgalinantį vadovą, kaip: 

• mėgautis, užuot nuolat taisius; 

• būti tikram, užuot stengusis padaryti įspūdį; 

• elgtis su savimi geranoriškai, kai smegenys užprogramuotos griežtai save vertinti.

Tai knyga ne apie tai, kaip tapti geresniam.

Tai knyga apie tai, kaip NUSTOTI JAUSTIS NEPAKANKAMAM.

ELLEN HENDRIKSEN – filosofijos mokslų daktarė – yra klinikinė psichologė, dirbanti Bostono universiteto Nerimo ir su juo susijusių sutrikimų centre. Ji yra knygos How to Be Yourself: Quiet Your Inner Critic and Rise Above Social Anxiety („Kaip būti savimi: nutildyti savo vidinį kritiką ir išsilais¬vinti iš socialinio nerimo gniaužtų“) autorė. Jos darbai publikuojami The New York Times, The Washington Post, BBC naujienų skiltyje, New York, The Guardian, Harvard Business Review, Scientific American, Psychology To¬day ir kitur. Su šeima gyvena Bostone.

„Padėjau kurti kalbas prezidentui, tačiau pačiam dažnai būdavo sunku kalbėti viešai. Dr. Ellen Hendriksen padėjo man aptikti savo nerimo ištakas. Švelniai ir su atjauta ji pagel¬bėjo man rasti kelią savęs priėmimo link, o ši nepaprasta knyga padės jums rasti savąjį.“ 

– TERRY SZUPLATAS, buvęs Baltųjų rūmų kalbų rengėjas prezidentui Barackui Obamai ir knygos „Menas kalbėti“ autorius 

„Nerimo ir depresijos atvejų skaičius sparčiai auga, o viena to priežasčių yra nesuvokiamai aukšti sau keliami reikalavimai siekiant pro¬duktyvumo ir sėkmės. Šioje nuostabioje ir įdo¬mioje knygoje dr. Ellen Hendriksen nurodo įrodymais grįstus žingsnius, vedančius didesnio pasitenkinimo ir laimės gyvenime link.“ 

– Dr. DAVIDAS BARLOW, Bostono universiteto psichologijos ir psichiatrijos profesorius emeritas bei Nerimo ir su juo susijusių sutrikimų centro steigėjas

Kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti

Patikrintas būdas atsiriboti nuo neigiamų jausmų bei elgesio modelių ir gyventi sveikesnį, pilnavertiškesnį gyvenimą

„Būtina perskaityti.“ — Susan Cain, bestselerio Tyla autorė

Nesvarbu, ar siekiame karjeros aukštumų, norime būti kantresniais tėvais arba partneriais ar bandome atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų – visi turime tikslų. Tačiau, nepaisant gerų ketinimų, dažnai įstringame savidestruktyvių įpročių bei emocijų spąstuose ir imame jaustis taip, lyg jos valdytų mus.

Remdamasi daugiau nei dvidešimties metų patirtimi, psichologė Susan David atskleidžia: laimingiausi žmonės patiria tuos pačius sunkumus ir nesėkmes kaip ir visi, tačiau jie išmoko nepakliūti į nenaudingų minčių ir elgesio modelių pinkles. Jų paslaptis – emocinis lankstumas.

Tai ne kova su „blogomis“ emocijomis, o gebėjimas jas priimti, suprasti ir panaudoti kaip vidinį kompasą. Drąsa pažvelgti į save, aiškiai įvardyti savo vertybes ir veikti jų vedamam.

Ši šmaikšti ir empatiška knyga primena: jums nereikia būti tobuliems, kad galėtumėte keisti savo gyvenimą.

Dr. Susan David yra viena iš pirmaujančių pasaulyje vadybos mąstytojų ir apdovanojimų pelniusi Harvardo medicinos mokyklos psichologė. Ji apgynė daktaro laipsnį ir atliko podoktorantūros stažuotę Jeilio universitete, tyrinėdama emocijas. Dr. David TED paskaitą apie emocinį lankstumą peržiūrėjo daugiau nei 12 milijonų žmonių.

Įtraukta į „Thinkers50“, pasaulinį geriausių vadybos mąstytojų sąrašą, dr. David yra paklausi pranešėja ir patarėja, bendradarbiaujanti su pasaulinėmis organizacijomis, tokiomis kaip: Jungtinės Tautos, „Google“, „Microsoft“, Pasaulio ekonomikos forumas, „Ernst & Young“, „Nasdaq“ ir daugelis kitų. Ji vadovauja verslo konsultavimo bendrovei „Evidence Based Psychology“, rašo straipsnius The New York Times, The Washington Post, Wall Street Journal, The Times, USA Today bei dalyvauja Nacionalinio radijo ir televizijos laidose.

„Amazon“ metų knyga

„Susan David moko mus suprasti – ir bendrauti – neišsakyta emocijų kalba, kad galėtume geriau suderinti savo jausmus su veiksmais. Būtina perskaityti.“ – Susan Cain, bestselerio „Tyla“ autorė

„Viena yra jausti emociją, visai kas kita – ją suvaldyti. Susan David pripažįsta liūdesio, pykčio, kaltės bei baimės naudą ir parodo, kaip neleisti joms užvaldyti mūsų gyvenimo. Tai savigalbos knyga, kuri iš tiesų gali padėti.“ – Adam Grant, bestselerio „Paslėptas potencialas“ autorius

„Įtraukianti ir lengvai skaitoma knyga. Emocinis lankstumas gali būti naudinga kiekvienam.“ – Daniel Goleman, bestselerio „Emocinis intelektas“ autorius

„Turiu Susan David nuostabios knygos egzempliorių, kuriame pilna pasižymėtų vietų, užlankstytų puslapių ir „Post – it“ lapelių.“ – Brené Brown, bestselerių „Netobulumo dovanos“ ir „Didi drąsa“ autorė

„Gyventi“ – ne tik šiuolaikinės Kinijos, bet ir pasaulinės literatūros klasika tapęs kūrinys, vienas skambiausių kada nors sukurtų literatūrinių himnų gyvenimui.

Palaidūnas turtingo žemvaldžio sūnus Fugui dienų dienas lėbauja viešnamiuose puotaudamas ir lošdamas. Vėjais paleidęs visą šeimos turtą jis nė nenumano, kad išbandymai tik prasideda. Likimo skirtos sukrečiančios netektys padės jam suprasti, ką iš tiesų reiškia gyventi.

Ši knyga – apie dvasinę ištvermę, būdingą žmogaus prigimčiai, apie stojiškumą ir viltį.
Yu Hua (gim. 1960) – iškilus šiuolaikinis Kinijos rašytojas, jo romanai gimtinėje kasmet parduodami milijoniniu tiražu. Kūryba išversta daugiau nei į 30 kalbų. Autorius yra vienas iš nedaugelio intelektualų balsų, drįstančių viešai kalbėti apie šiuolaikinės Kinijos skaudulius.
Romanas „Gyventi“ išleistas 1992 metais. 1994-aisiais režisieriaus Zhang Yimou šio kūrinio ekranizacija pelnė Kanų kino festivalio Didįjį žiuri prizą, o Fugui vaidinęs Ge You buvo apdovanotas kaip geriausias aktorius.  

„Sukurti veikėją, kuris atspindėtų ne tik savo kartą, bet ir visos tautos sielą, – retas literatūrinis pasiekimas.“
The Seattle Times

Vertėja Indrė Balčikonytė-Huang – sinologė, literatūros vertėja iš kinų kalbos ir į kinų kalbą, rašytoja, jau daugelį metų gyvenanti Kinijoje. „China – Culture Smart!: The Essential Guide to Customs & Culture“ autorė. 2024 m. už Shuang Xuetao apysakų rinkinio „Raudonio gatvė“ vertimą į lietuvių kalbą apdovanota Dominyko Urbo premija.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Leidinio sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/d6ceaba8-f971-4944-8bb6-fa9458bd740f.html

„Galėčiau dar ilgai vardyti dalykus, kurių ilgiuosi, bet nenoriu vėl imti savęs gailėti. Per pastaruosius metus supratau, ką iš tikrųjų reiškia ilgėtis. Jei ko nors ilgiesi, vadinasi, tau teko garbė jį pažinoti.“

„The New York Times“ bestselerių autorės Colleen Hoover romanas „Netekę vilties“ („Baltos lankos“, 2025 m.) sudaužė ir vėl sulipdė tūkstančių skaitytojų širdis, pasakodamas apie sunkumų kamuojamą merginą vardu Skai ir jos vaikystės draugą Diną Holderį. Padedama Holderio Skai atskleidė šokiruojančias šeimos paslaptis ir susitaikė su skaudžiais prisiminimais bei jausmais.

Romane „Netekę vilties“ pasakojama Skai istorija. O romane „Ieškant vilties“ pagaliau sužinome tiesą apie Diną Holderį ir mįslėmis apipintą jo praeitį.

Dino Holderio mintis temdo kaltė – jį persekioja vaikystės prisiminimai apie dingusią mergaitę, kuriai nepadėjo išvengti pavojaus. Holderis jos tebeieško, nes tik ją radęs tikisi atgauti ramybę. Tačiau vaikinas net nenumano, kad, jiedviem vėl susitikus, jo laukia dar didesnė neviltis...

„„Ieškant vilties“ skaičiau kuo lėčiau, nes tiesiog nenorėjau, kad knyga kada nors baigtųsi. <...> Privaloma perskaityti „Netekę vilties“ gerbėjams ir gerbėjoms. Romanas tarsi užbaigia aną istoriją. Negaliu sulaukti, kol pasaulis pagaliau artimiau susipažins su Dinu Holderiu.“

Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Ieškant vilties“ –  jautri istorija apie viltį ir išgijimą, pirmą sykį JAV pasirodžiusi 2013 m.; tais pačiais metais „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nominuota kaip metų geriausia knyga meilės romanų kategorijoje.

Išsilavinęs ir rafinuotas europietis Humbertas Humbertas atvyksta į, jo akimis, komercišką, vulgaroką Ameriką. Apsigyvenęs pas ponią Heiz, susižavi dvylikamete jos dukra Doloresa, kitaip Lolita. Tačiau šis susižavėjimas tėra nauja senos obsesijos forma, virstanti maniakiška aistra paauglei. Įvykiams rutuliojantis, Humberto ir Lolitos kelionė po amerikietiškus priemiesčius ir motelius perauga į saldžiabalsio garbinimo, šokiruojančio išnaudojimo, pavydulingų kliedesių ir kerštingos savidestrukcijos dramą. 

„Lolita“ – subtilus, provokatyvus, melancholiškas ir ironiškas romanas, tyrinėjantis maniją, geismą, beprotybę ir kūrybą. Knyga pateikiama kaip Humberto Humberto, etaloninio nepatikimo pasakotojo, memuarai, kuriuose jo troškimas užvaldyti ir turėti Lolitą – fiziškai ir metafiziškai – tampa aistros bei žlugimo istorija. Intelektualus, įmantriai suręstas, humoro ir žodžių žaismo nestokojantis romanas, parašytas neįtikėtinai vaizdingu stiliumi, yra savotiška duoklė kalbai, jos galimybėms ir joje slypinčiai galiai, kuria disponuoja istorijos pasakotojas – net jei jis tėra elegantiškas nusikaltėlis. 

Vladimiro Nabokovo „Lolitą“ 1955 m. Paryžiuje išleido leidykla „Olympia Press“, rankraštį prieš tai atmetus penkiems amerikiečių leidėjams. Vėliau skandalingai pagarsėjusi knyga kurį laiką buvo uždrausta įvairiose šalyse, tačiau ilgainiui tapo kultine ir šiandien ją rastume kone kiekviename geriausių pasaulio literatūros kūrinių sąraše. Romanas ne kartą lietuviškai buvo pasirodęs verstas iš rusų kalbos. Šį kartą publikuojamas naujas Laimanto Jonušio vertimas iš angliškojo originalo. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/9183d4ab-b850-43a1-8a4e-e3b46fe16578.html 

„Kiekviena bylos detalė yra tarytum veidrodis. Ir žudikas slepiasi viename lūžtančių spindulių kampe.“

Į nevaldomus smurto protrūkius linkęs Paryžiaus policijos komisaras Pjeras Nymanas skubiai išsiunčiamas iš sostinės, kai per futbolo sirgalių riaušes vos nenužudo žiauraus chuligano. Tuo tarpu nedidelio miestelio policijos leitenantas Karimas Abdufas, arabų kilmės našlaitis su nusikalstama praeitimi, tiria daugiau nei prieš dešimtmetį mirusios mergaitės kapo išniekinimą ir nuotraukų vagystę iš vietinės pradinės mokyklos. 

Atskiri keliai šiuos itin netradicinius policininkus atveda į Gernoną, mažą universiteto miestelį Prancūzijos Alpėse, kur sadistiškas žudikas ant uolų viršūnių palieka sudarkytus savo aukų kūnus. Ledynai, sraunios upės ir uolos tyrėjams tampa ne tik kliūtimis, bet ir užuominomis, įtraukiančiomis į paslaptingą ir mirtiną universiteto bendruomenės kultą.

Prancūzijoje pasirodęs 1998-aisiais, romanas „Purpurinės upės“ išsyk sudrebino tuometines kriminalinės literatūros žanro tradicijas. Tada „Le Figaro“ kūrinį pavadino „geriausiu trileriu nuo „Avinėlių tylėjimo“ laikų“, o 2000 m. pasirodžiusi romano ekranizacija autoriui Jeanui-Christopheʼui Grangé pelnė pasaulinį pripažinimą. Lietuvoje ši knyga pirmą sykį pasirodė 2007 m. („Baltos lankos“).

„Kupina įtampos ir žiauraus veiksmo.“

The Times

„Viena tų knygų, įtraukiančių nuo pat pirmojo puslapio: sukrečia, apverčia pasaulį aukštyn kojomis... Nepriekaištingas trileris, nuolat balansuojantis ties perkaitimo ir lūžio riba.“

Le Monde

„Dažnai sakoma, kad trilerio žanras – išskirtinai anglosaksiška sritis. Bet Jeano-Christopheʼo Grangé romanas „Purpurinės upės“ įrodo, kad prancūzų autoriai geba ne tik neatsilikti, bet ir tapti stipriais konkurentais, niekuo nenusileidžiančiais anglosaksų trilerių tradicijai.“

Le Magazine littéraire

Jean-Christophe Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961) – prancūzų rašytojas, „Reuters“ ir „World Press“ apdovanojimus pelnęs žurnalistas ir scenaristas. Rašytojo karjerą pradėjęs 1994 m., J. C. Grangé pasaulinį pripažinimą pelnė pasirodžius antrajam jo romanui „Purpurinės upės“ – vien Prancūzijoje parduota daugiau nei pusė milijono knygos egzempliorių, ji išversta į daugiau nei 20 kalbų.

Gyvenimas suplanuotas iki smulkmenų... bet kartais reikia leisti įvykiams klostytis savaime. Permainos kelia nerimą, retkarčiais baimę – telieka atsipalaiduoti ir surizikuoti.

Ryžtinga renginių planuotoja Peidžė Volker mėgsta iššūkius. Po sunkios vaikystės, praleistos mažoje saloje, ji pasiryžusi įrodyti, kad yra ne iš kelmo spirta. Tam puikiai tinka jaudinantis ir šurmuliuojantis Manhatanas. 

Tačiau, netikėtai praradusi darbą „Žvaigždžių renginiuose“, Peidžė susimąsto, ką gi daryti toliau. Geriausias jos brolio draugas, klestintis verslininkas Džeikas Romanas, pasiūlo Peidžei su draugėmis įkurti renginių organizavimo įmonę. Laukia nauji iššūkiai. Tačiau tai niekis, palyginti su atgimstančia simpatija šiam geidžiamam Niujorko viengungiui... Bendras tikslas suartina Džeiką ir Peidžę – giliai rusenusios aistros kibirkštėlės perauga į šiltus jausmus ir Manhatane prasideda bemiegės naktys.

SEPTINTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Iškritęs pirmasis sniegas prabangių namų rajoną apgaubė ramybe. Jo gyventojus Bekerius kiek suerzina kieme mįslingai atsiradęs sniego senis. Vėliau naktį Joną pažadina neaiškus garsas, jis eina ieškoti mamos, bet... namie jos nėra. Nedrąsiai pravėręs lauko duris berniukas žvilgsniu matuoja atstumą iki artimiausių kaimynų, kol jo akys užkliūva už priešais namą stovinčio sniego senio – šis ryši rožinį motinos šaliką.

Detektyvas Haris Hūlė užčiuopia ryšį tarp savo pašto dėžutėje rasto laiško ir dingusios moters. Paaiškėja, kad per pastarąjį dešimtmetį be žinios dingo jau vienuolika moterų ir kaskart tuo pat metu – vos tik pasirodo pirmasis sniegas... Žudikas diktuoja žaidimo taisykles ir, rodos, iš arti stebi kiekvieną Hario Hūlės žingsnį...


„Sniego senis“ – kriminalinis romanas su rafinuotais siaubo trilerio elementais. Tai viena šiurpiausių Jo Nesbø knygų.

„Neišmatuojamo gylio kaip sniegas, švytintis ir abstraktus kaip Beethoveno „Vėlyvasis kvartetas“, tiesiog unikali literatūrinė patirtis. Romanas pulsuoja energija, pagardintas ironija, kuri formuoja literatūrą, taip pat ir mano.“
James Ellroy, detektyvų rašytojas


Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Gelbėtojas“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.

Pakerėti ją!

Skandalingasis mergišius Redridžo grafas Henris Stiuartas, draugų vadinamas Heilu, neabejoja, kad lažybas laimės. Nebus sunku pakerėti ledi Elizabetą Vilding ir pavogti iš jos bučinį. Deja, mergina vilionėms atspari. Kartą Lizė jau buvo išduota ir išmoko saugoti savo širdį. Taip pat ir skandalingą paslaptį! Tačiau laikui bėgant tampa vis sunkiau išsaugoti ją ir priešintis stiprėjančiam potraukiui šiam vyrui. Lizė susimąsto: gal Heilas yra vienintelis vyras, vertas pasitikėjimo. O gal visgi jis sugebėtų deramai elgtis ne tik su jos širdimi?..

Jai pavyko!

Kukli, santūri Evelina paspruko...

Evelinai Bredšou įkyrėjo būti ujamai piktosios pamotės. Turtų paveldėtoja paprašo vieno aukštuomenės palaidūno už užmokestį apsimesti jos sužadėtiniu. Tik taip pavyks atsikovoti laisvę. Tačiau nepatikimasis sužadėtinis palieka ją savo brolio Fino Metloko namuose ir pradingsta!

Finas gyvena nusišalinęs nuo pasaulio. Mažiausiai jam reikia moters keliamų pagundų – juolab tokios moters kaip Evė. Ji pasižymi erzinančiu polinkiu kelti chaosą ir atsidurti ten, kur jai būti nederėtų... Net ir jo širdyje!

Kad rastųsi mažasis pasaulio centras, negana administraciniame žemėlapyje aptikti apleistą ir pamirštą pasienį. Jei nebus žmogaus, turinčio idėjų ir žinančio, kaip jas įgyvendinti, nieko neatsiras.

„Viešojo intelektualo įsipareigojimas, Czyżewskio supratimu, yra įrodinėti, jog idėjų praktika įmanoma, jog galima savo pavyzdžiu skleisti tikėjimą nepraktiško, bet paveikaus gyvenimo kuo toliau nuo didžiojo Centro grožiu. Su viena absoliučia sąlyga, kad Centras perkeliamas į patį idėjomis tikinčio individo vidų, o perkėlimo kaina – nuolatinis įsipareigojimas ir atsakomybė už viską, kas darosi mūsų pasaulyje.“

Egidijus Aleksandravičius

Krzysztofas Czyżewskis (g. 1958 m. Varšuvoje) – poetas, eseistas, teatro kūrėjas, redaktorius, vertėjas, kultūros iniciatyvų kūrėjas ir intelektualas. Studijavo filologiją Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, dėstė estetiką ir kultūros istoriją, tačiau visą savo gyvenimą paskyrė aktyviai kultūrinei ir pilietinei veiklai pasienio regionuose. Jis – vienas iš „Paribio fondo“ (lenk. Pogranicze – sztuk, kultur, narodow) steigėjų ir pagrindinių veikėjų, kuris kartu su žmona Małgorzata Sporek-Czyżewska ir bendraminčiais per daugiau nei trisdešimt metų transformavo Krasnagrūdos dvarą, buvusį poeto Czesławo Miłoszo šeimos namus, į gyvą kultūrų dialogo centrą.

Czyżewskio veikla apima tarpkultūrinį dialogą, konfliktų transformaciją, pilietinį ugdymą, meninius projektus ir intelektinę eseistiką. Jis nuolat publikuojamas Lenkijos ir Europos spaudoje, yra kelių knygų autorius, tarp jų: „Linija grįžta. Užrašai iš pasienio“, „Atsakomybės menas“, „Miłoszo alėja“, „Mažasis pasaulio centras“ ir kt. Taip pat žinomas kaip subtilios, lakoniškos poezijos kūrėjas bei meninės fotografijos autorius.

Jis yra apdovanotas daugeliu nacionalinių ir tarptautinių kultūros, taikos ir pilietinės visuomenės premijų, o 2018 m. „Paribio fondui“ įteiktas Europos kultūros apdovanojimas. Jo veikla įvertinta kaip išskirtinis pilietinės visuomenės kūrimo pavyzdys.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Audiopaskaita „Vaikai ir ekranai“ – nors trumpas, bet vis labiau aktualus priminimas tėvams apie tai, kaip ankstyvoje vaikystėje formuojasi vaikų santykis su ekranais. Šiandien, kai technologijos tapo kasdienybės dalimi, vis dažniau ieškome ne draudimų, o balanso – kaip atsakingiau naudotis technologijomis ir to mokyti savo vaikus.

Paskaitą įrašė Edita Pocinaitė-Janickė – skaitmeninio elgesio ir kibernetinės psichologijos analitikė, projekto „Skaitmeninis dėmesingumas“ autorė. Savo veikloje ji dalijasi įžvalgomis apie technologijų poveikį mūsų emocijoms, įpročiams ir santykiams, o sudėtingas temas geba perteikti paprastai ir praktiškai.
Paskaitoje Edita pasakoja, kaip ekranai veikia 0-7 metų vaikų smegenų raidą, emocinį reguliavimą, kalbos vystymąsi bei kasdienius šeimos įpročius. Ji kviečia ne kaltinti save ar bijoti technologijų, o ramiai pažvelgti į savo šeimos įpročius ir atrasti mažus, realiai pritaikomus pokyčius – daugiau sąmoningumo, aiškesnes ribas ir daugiau gyvo ryšio su vaiku.

Prie paskaitos rasite pridėtas skaidres, kuriose šiek tiek išsamiau nagrinėjama svarbiausia informacija apie ekranų poveikį vaikams, dėmesio ugdymą, saugumą internete bei konkrečius principus, kuriuos galima pritaikyti šeimos kasdienybėje jau dabar.

Editą rasite čia:
instagram.com/skaitmeninis_demesingumas/
skaitmeninisdemesingumas.substack.com