„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“
Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.
Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.
Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.
„Galėčiau dar ilgai vardyti dalykus, kurių ilgiuosi, bet nenoriu vėl imti savęs gailėti. Per pastaruosius metus supratau, ką iš tikrųjų reiškia ilgėtis. Jei ko nors ilgiesi, vadinasi, tau teko garbė jį pažinoti.“
„The New York Times“ bestselerių autorės Colleen Hoover romanas „Netekę vilties“ („Baltos lankos“, 2025 m.) sudaužė ir vėl sulipdė tūkstančių skaitytojų širdis, pasakodamas apie sunkumų kamuojamą merginą vardu Skai ir jos vaikystės draugą Diną Holderį. Padedama Holderio Skai atskleidė šokiruojančias šeimos paslaptis ir susitaikė su skaudžiais prisiminimais bei jausmais.
Romane „Netekę vilties“ pasakojama Skai istorija. O romane „Ieškant vilties“ pagaliau sužinome tiesą apie Diną Holderį ir mįslėmis apipintą jo praeitį.
Dino Holderio mintis temdo kaltė – jį persekioja vaikystės prisiminimai apie dingusią mergaitę, kuriai nepadėjo išvengti pavojaus. Holderis jos tebeieško, nes tik ją radęs tikisi atgauti ramybę. Tačiau vaikinas net nenumano, kad, jiedviem vėl susitikus, jo laukia dar didesnė neviltis...
„Panorau jį prismaugti. Panorau jį pabučiuoti. Panorau visko. Turbūt tai ir yra meilė.“
Bi Kėnigsvaser gyvenimo principas paprastas: „Ką darytų Marie Curie?“ Jei NASA jai pasiūlytų vadovauti neuroinžinerijos projektui – tai didžiausia Bi svajonė, – Marie nė nedvejodama sutiktų. Kita vertus, šiuolaikinės fizikos motinai neteko dirbti kartu su Leviu Vordu.
Žinoma, Levis patrauklus – aukštas, tamsiaplaukis, kojas pakertančio skvarbaus žvilgsnio. Bet dar per magistrantūros studijas jis aiškiai leido suprasti – jiedu su Bi ne tik iš skirtingų pasaulių, bet ir iš atskirų galaktikų, tad dėl šventos ramybės (ir sveiko proto) jiems geriau laikytis vienam nuo kito atokiau.
Tačiau kai pradingsta jos įranga, o NASA darbuotojai tai ignoruoja, Bi pastebi, kad Levis pamažu tampa jos sąjungininku, pritaria jos idėjoms ir... ryja ją akimis, taip sužadindamas visus jos neuronus. Galiausiai ateina laikas rizikuoti savo širdimi ir telieka vienas klausimas: ką darys Bi Kėnigsvaser?
„Ideali rašytoja, gebanti parodyti, kad mokslas – velniškai seksualus.“
Jodi Picoult, rašytoja, bestselerių autorė
„Žaismingas rašymo stilius, įtraukianti ir netikėtų posūkių kupina siužeto linija bei tiesiog užburiantys veikėjai – tikras meilės romanų žanro perlas.“
Publishers Weekly
„Negaliu atsitraukti nuo A. Hazelwood kuriamų intelektualių meilės istorijų!.. Ji rašo emocingai ir šmaikščiai – tikra meilės romanų meistrė.“
Christina Lauren, bestselerio „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė
„Nuostabiai moksliukiška ir seksuali, kupina itin taiklių pastabų apie moteris STEM srityje.“
Helen Hoang, bestselerio „Meilės aritmetika“ autorė
Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir čia įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. 2022 m. pasirodęs romanas „Meilės chemija“ nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.
„Neįmanoma perkonstruoti ar patobulinti būties taip, kad būtų išvengta skausmo.“
Niujorko policijos detektyvas Beris Satonas pirmą kartą susiduria su klaidingos atminties sindromu – paslaptingu reiškiniu, savo aukas išvedančiu iš proto prisiminimais gyvenimo, kurio jie niekada nepatyrė, – ant vieno dangoraižio stogo, mėgindamas sustabdyti nuo atbrailos ketinančią nušokti moterį. Negalėdamas užmiršti savižudės išsakytų žodžių, Satonas ima gilintis į jos istoriją ir netrukus atseka įtartiną organizaciją. Tačiau tie, kurie saugo paslaptis, nėra linkę jomis dalintis, ir detektyvas greitai savo kailiu patiria esąs nepageidaujamas įsibrovėlis.
Neuromokslininkė Helena Smit tiki, kad atsiminimai gali tapti realybe. Savo gyvenimą ji skyrė sukurti atminties kėdę, leisiančią iš naujo išgyventi gražiausias prabėgusias akimirkas: pergalingą futbolo varžybų smūgį, netikėtą bučinį, kūdikio atėjimą į pasaulį ar paskutinį brangaus žmogaus apkabinimą. Bet Helenos vadovas nori kur kas daugiau, nei tiesiog padėti prisiminti, todėl, technologijai patekus jam į rankas, pasaulis ir jo laikas ima netikėtai eižėti, į savo iškreiptą tėkmę įtraukdamas vis daugiau aukų.
Įkliuvę į pakitusio laiko tėkmę, Helena ir Beris turės paaukoti neįsivaizduojamai daug, kad išlaikytų savo prisiminimus ir neleistų griūvančiam pasauliui nusitempti jų drauge su savimi į nebūtį.
„Mokslinė fantastika visa savo esybe: veiksmas, intelektas, emocija, netikėtumas.“
Locus Magazine
„B. Crouchas sukūrė naują, kompleksišką, gyvybe pulsuojančią realybę.“
NPR
Blake Crouch (Bleikas Kraučas, gim. 1978) – amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs „Veivardo pušyno“ trilogija, pagal ją 2015-aisiais sukurtas nemažai pagyrų sulaukęs mistinis serialas tokiu pačiu pavadinimu. „New York Times“ bestseleris „Laiko kilpos“ – naujausias autoriaus romanas. 2019 metais „Goodreads“ bendruomenė jį pripažino geriausiu mokslinės fantastikos kūriniu, o „Time", „NPR“ ir „BookRiot“ paskelbė metų knyga.
„Vieno žmogaus širdis su kito žmogaus širdimi būna surištos ne tik harmonija. Veikiau susiriša viena kitos žaizdomis. Skausmas su skausmu, trapumas su trapumu.“
Dar mokyklos laikais Cukuru Tadzakis su keturiais jaunuoliais susiburia į jaukią draugiją. Bet jam išvykus studijuoti geležinkelio stočių architektūros į Tokiją, nepaaiškinę priežasčių, Cukuru draugai staiga nutraukia su juo ryšius – šokiruotas, jis įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė.
Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, Cukuru nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekiančios net iki Suomijos.
„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – istorija apie vyrą, persekiojamą didžiulės netekties; apie sapnus ir košmarus, turinčius nenumatytų pasekmių realybėje; apie kelionę į praeitį, būtiną norint ištaisyti dabartį.
„Tai knyga tiek naujiems, tiek patyrusiems H. Murakamio skaitytojams... Ji atskleidžia naują rašytojo pusę, kurią ne taip lengva apibūdinti. Nepagydomai neramus, dviprasmiškas ir drąsiai siekiantis naujo brandos lygio. Lyg nusimetantis seną odą.“
Patti Smith, atlikėja, rašytoja, poetė („The New York Times Book Review“)
Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. Romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ gimtojoje Japonijoje pasirodė 2013 m., o 2014 m. išversta į anglų kalbą, knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.
„Krūtinėje suliepsnojo apmaudo ir susierzinimo laužas.
Per Stelą Alonzo aš tampu silpnas, ir man tai labai nepatinka.“
Velnias tobulai nulietu kostiumu. Tik taip daugelis galėtų apibūdinti vienos sėkmingiausių apsaugos bendrovių vadovą ir prabangaus daugiabučio „Miražas“ savininką Kristianą Harperį. Visad pasitempęs, niūraus, lyg iš akmens išskaptuoto veido Kristianas tiksliai žino, ko ir kada jam reikia: jokių sprendimus ribojančių moralinių normų, jokių nepatikimų žmonių jo aplinkoje ir jokių gyvenimą komplikuojančių romaniūkščių. Tačiau yra viena moteris, kuri jam neduoda ramybės ir nuolat veržiasi į mintis. Ir ji, lyg tyčia, gyvena bute tiesiai po jo ištaigingais apartamentais...
Miela, jautraus būdo Stela Alonzo nepakluso tėvų valiai siekti rimtos karjeros ir nusprendė eiti savo keliu – dirbti mados srityje. Blaškantis tarp kelių darbų, jai nuolat stinga laiko net paprasčiausiam poilsiui, o ką jau kalbėti apie romantiškus pasimatymus... Tačiau vieną vakarą iš praeities pasiviję šešėliai Stelą pastūmėja pagalbos ieškoti vieno grėsmingiausių jai žinomų vyrų glėbyje: pavojais ir geismu žaižaruojančių akių Kristianas Harperis, regis, yra vienintelė ir patikimiausia išeitis. Keista, tačiau prie to bauginančio vyro Stela jaučiasi ne tik saugi, bet ir pagaliau galinti būti savimi.
Tik niekas nėra taip paprasta. Sudarę abiem naudingą sandorį Stela ir Kristianas turi daug paslapčių, kurių nevertėtų žinoti nė vienam mirtingajam. Ir kai šios ima lįsti į paviršių, jųdviejų pasaulis verčiasi aukštyn kojom...
Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas melas“ – ketvirtoji serijos „Twisted“ knyga.
AR MEILĖ STIPRESNĖ UŽ PYKTĮ IR KERŠTO TROŠKIMĄ?
Viskas, kuo Penelafė kada tikėjo, yra melas. Pakylėtieji, Dviejų Karalių karas, Mergelės vaidmuo, net vyras, kuriam ji patikėjo savo slapčiausius troškimus, juodžiausias paslaptis ir... širdį, – viskas pasirodė besą netikra. Ir būtent Hokas durklą suvarė giliausiai... Kraupiomis legendomis apipintas atlantiečių princas Kastylis Danyras, apsimetęs Solio karalystės gvardiečiu, apraizgė jos mintis, pavergė kūną ir įgijo pasitikėjimą vien tam, kad galiausiai panaudotų ją savo politiniams žaidimams. Ir Popė jam už tai nedovanos.
Prievarta atitremta į svetimus kraštus, Penelafė jaučia artėjant dar baisesnius neramumus: atlantiečiai vis dažniau šnibždasi apie bręstantį karą, karalius siekia ją panaudoti kaip jauką, Nužengusieji trokšta jos mirties, o Kastylis sąmoksliškai šypsodamas prašo besąlygiškai juo pasitikėti. Supant grėsmėms, Popės galios jausti kitų emocijas ir numalšinti skausmą netikėtai ima stiprėti, ir ji pajunta pirmą sykį galinti visa tai valdyti.
Pražūčiai tykant už kiekvieno kampo, Popei teks rinktis, ar sutikti su priešais ir žaisti pagal jų taisykles, ar be baimės mesti iššūkį visiems skriaudikams: ji nepasiduos nei į spindinčius Solio, nei į mirtimi alsuojančius Atlantijos gniaužtus – laisvę turi pasiekti bet kokia kaina. Net jei tektų stoti akis į akį su širdį kaitinančiu niekšiškai kerinčiu apgaviku.
„Romantinės fantastikos priebėga, kurios visi slapčia taip trokštame.“
Candace Reads Books, apžvalgininkė
„Vis dar galvojat, kaip jums patiko „Iš kraujo ir pelenų“? Patikėkit, šis kvapą gniaužiantis tęsinys patiks dar labiau!“
K-Books, knygų apžvalgininkė
„Jennifer spinduliuoja tiesiog neįtikėtiną magiją: septynias valandas negalėjau atitraukti akių... Daug ką pasako, tiesa?“
The Blond Book Lover, apžvalgininkė
Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.
„Kūno ir ugnies karalystė“ – antroji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga.
Naujas kvapą gniaužiantis nuotykių pasakojimas visiems, kurie jau pamėgo „Žudiko beždžionę“!
Vieną dieną laive „Hadsono karalienė“ aptinkamas perlų vėrinys su rožės pavidalo kabučiu. Laivo įgula – mašinistė beždžionė Salė Džouns ir kapitonas Šefas – nusprendžia išsiaiškinti šio lobio paslaptį. Jie išplaukia į Glazgą ir patenka į negailestingos miesto gaujos gniaužtus. Salė Džouns turės pasitelkti visas jėgas, ryžtą ir sumanumą, kad išgyventų nelaisvėje ir padėtų atskleisti neįtikėtiną istoriją, vedančią skaitytoją jūrų ir sausumos keliais nuo Lisabonos iki pat Šetlando.
Jakobas Wegelius – švedų rašytojas ir dailininkas, už seriją knygų apie Salę Džouns pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų ir prestižinę Astrid Lindgren premiją.
2021 m. Žudiko beždžionė Lietuvoje tapo Metų verstine knyga vaikams ir jaunimui, o jos vertėja Raimonda Jonkutė apdovanota Adomo Druktenio premija.
„Odininkas ir Vieversė“ – antra „Pražūtingos meilės“ tamsiosios romantikos trilogijos knyga. Neapykanta, virstanti trauka. Netikra santuoka. Samdomi žudikai, chaosas, pavojus ir kaitri chemija, nuo kurios neįmanoma atsiplėšti.
Laklanas Keinas nori tik vieno – pagaliau ištrūkti iš pasaulio, kuriame smurtas ir mirtis yra kasdienybė. Tačiau sužlugdęs savo boso pavojingiausio kliento užduotį, jis supranta: iš šio liūno gyvas nepasitraukia niekas. Bent jau tol, kol pasirodo Vieversė Monteki su pasiūlymu, galinčiu pakeisti viską.
Ji padės jam išsikovoti laisvę. Mainais Laklanas turi surasti žudiką. Yra tik viena problema: pirmiausia jie turi susituokti. O vienas kito negali pakęsti.
Vieversė – ryški ir kerinti dainininkė, slepianti ne mažiau pavojingas paslaptis nei Laklanas. Jos artimiausių žmonių likimai kabo ant plauko, todėl ji pasiryžusi sudaryti sandėrį su vyru, kurio turėtų nekęsti. Tačiau kuo giliau Vieversė ir Laklanas klimpsta į tamsųjį pasaulį, kuris juos suvedė, tuo sunkiau atskirti, kur baigiasi apsimetinėjimas ir prasideda tikri jausmai.
O šešėliuose jau tūno kai kas kitas.
Kai kas, kas atėjo kraujo.
„Brynne – tikra žodžių meistrė šioje tamsioje, dekadentiškoje ir gardžioje istorijoje apie serijinius žudikus, aistrą ir pašėlusį malonumą!“
RuNyx, USA Today bestselerių autorė (Dark Verse serija)
„Galėčiau dar ilgai vardyti dalykus, kurių ilgiuosi, bet nenoriu vėl imti savęs gailėti. Per pastaruosius metus supratau, ką iš tikrųjų reiškia ilgėtis. Jei ko nors ilgiesi, vadinasi, tau teko garbė jį pažinoti.“
„The New York Times“ bestselerių autorės Colleen Hoover romanas „Netekę vilties“ („Baltos lankos“, 2025 m.) sudaužė ir vėl sulipdė tūkstančių skaitytojų širdis, pasakodamas apie sunkumų kamuojamą merginą vardu Skai ir jos vaikystės draugą Diną Holderį. Padedama Holderio Skai atskleidė šokiruojančias šeimos paslaptis ir susitaikė su skaudžiais prisiminimais bei jausmais.
Romane „Netekę vilties“ pasakojama Skai istorija. O romane „Ieškant vilties“ pagaliau sužinome tiesą apie Diną Holderį ir mįslėmis apipintą jo praeitį.
Dino Holderio mintis temdo kaltė – jį persekioja vaikystės prisiminimai apie dingusią mergaitę, kuriai nepadėjo išvengti pavojaus. Holderis jos tebeieško, nes tik ją radęs tikisi atgauti ramybę. Tačiau vaikinas net nenumano, kad, jiedviem vėl susitikus, jo laukia dar didesnė neviltis...
„„Ieškant vilties“ skaičiau kuo lėčiau, nes tiesiog nenorėjau, kad knyga kada nors baigtųsi. <...> Privaloma perskaityti „Netekę vilties“ gerbėjams ir gerbėjoms. Romanas tarsi užbaigia aną istoriją. Negaliu sulaukti, kol pasaulis pagaliau artimiau susipažins su Dinu Holderiu.“
Tinklaraštis „Aestas Book Blog“
„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Ieškant vilties“ – jautri istorija apie viltį ir išgijimą, pirmą sykį JAV pasirodžiusi 2013 m.; tais pačiais metais „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nominuota kaip metų geriausia knyga meilės romanų kategorijoje.
Rita Banienė – ilgametė sapnų kolekcininkė ir tyrinėtoja, viena žinomiausių jų aiškintojų Lietuvoje, dėstytoja, knygų autorė. Studijavo pas sapnų tyrinėtoją R. Mossą (JAV), gilinosi į sapnų ir miego jogą pas Tibeto budizmo mokytojus, mokėsi pas Havajų ir Sibiro tautelių šamanus.
Ši sapnų, sveikimo ir prabudimo knyga skirta smalsiems sapnuotojams – juk dažnai susapnavę sapną, puolame aiškintis sapno reikšmę.
Kodėl šiurpesnio sapno nuotaika neduoda ramybės visą dieną, o koks nors šviesus sapnas neužsimiršta net po daugelio metų? Ką pasąmonė nori pasakyti įkyriai pasikartojančiu sapnu?
Išmokę sapnų gramatikos, atpažįstame savo slaptus troškimus, nugalime baimes, išvengiame nelaimių, atrandame paslėptus resursus, pasisemiame kūrybiškumo iš naktinėse vizijose prabylančios savo ir kolektyvinės pasąmonės.
• Sapnų pasaulis ir tikrovė
• Kaip prisiminti sapnus?
• Sąmoningas sapnavimas
• Paprastos sapnų aiškinimosi metodikos
• Pasikartojantys sapnai
• Košmarai ir jų paslėptos dovanos
• Tikri sapnų pavyzdžiai ir jų paaiškinimas
Knygos gale – sapnų žodynas su fiksuotomis sapnų reikšmėmis, kurias galėsime papildyti ir savo asociacijomis, asmeniniais pojūčiais bei reikšmėmis.
„Lektorė, rašytoja, vertėja Rita Banienė, daug metų dirbusi žurnaliste, pasidavė tikrajam savo sielos pašaukimui ir tapo žinoma ezoterinės išminties skleidėja, ypač sapnų ir sapnavimo technikų žinove. Šioje knygoje ji apibendrina sukauptą įvairialypę patirtį, įtaigiai, o drauge suprantamai kalba apie tūkstantmečių išbandymus atlaikiusius sapnų interpretavimo būdus, sąmoningą sapnavimą, sapnų keliais vedančias šamaniškas praktikas. Ji siūlo praktiškai išbandytus metodus, kaip, pasitelkiant sapnų archetipus, transformuoti ne tik efemeriškąją mūsų sąmonę, bet ir perkeisti daiktiškąją kasdienybę. Sapnavimas visais laikais ir visose kultūrose buvo laikomas reikšminga dvasinės būties dalimi. Įstabu, kad sapnais ir jų siunčiamais ženklais tikima iki šiol. Šioje knygoje rašytoja kviečia į sapnų erdvę žengti plačiai atmerkiant trečiąją – mistinės išminties – akį. Tad skaitykime, sapnuokime ir atskleiskime sapnų paslaptis drauge su Rita Baniene!“
Dr. Radvilė Racėnaitė, etnologė, lietuvių folkloro ir mitologijos tyrėja
„Man, kaip kalbos žmogui, kuris tiki, kad yra emocijų, kūno, kvapų, žvilgsnių kalbos, Sapnų kalba – tai raktas jungiantis visas kitas kalbas, leidžiantis panirti į žmogaus pasąmonę. O svarbiausia – tai susisteminta informacija, gidas, sapnų žodynas, kuris leis kiekvienam savarankiškai pažvelgti į sapnų kodus ir simbolius. Man regis, tai lovos knyga sapnuotojams. Tikiu, kad tai puiki galimybė pažint save giliau.“
Iškalbos ir retorikos meistrė Adrija Čepaitė
PAPRASTI BŪDAI SUSTIPRINTI BET KOKIUS SANTYKIUS
Knyga „Penkios meilės kalbos“, kurios parduota jau daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, ir toliau keičia santykius visame pasaulyje. Nors iš pradžių ji buvo skirta sutuoktinių poroms, meilės kalbos pasirodė esančios universalios – jos aktualios tiek romantiniuose santykiuose, tiek bendraujant su tėvais, kolegomis ar draugais.
Pagrindinė idėja paprasta: žmonės yra skirtingi, todėl ir meilę reiškia skirtingai. Tad jei norite iš tiesų jaustis mylimi ir patys suprantamai rodyti meilę, svarbu išmokti kalbėti vienas kito meilės kalba.
G. Chapmanas dabar nagrinėja unikalias aplinkybes, su kuriomis susiduria vieniši žmonės, ir paaiškina, kaip tas pačias penkias meilės kalbas pritaikyti jų santykiams.
„Penkios meilės kalbos vienišiams“ padės jums:
• geriau suprasti save ir kitus;
• atrasti, ko trūko ankstesniuose santykiuose;
• užmegzti artimesnį ryšį su jums svarbiausiais žmonėmis;
• sėkmingiau kurti pažintis ir susitikinėti;
• suprasti, kodėl kartais nesijaučiate mylimi, nors kitiems iš tiesų rūpite;
• įgyti drąsos atvirai reikšti savo jausmus ir meilę.
„Niekas neturi didesnio potencialo pagerinti žmogaus gerovę nei gebėjimas nuoširdžiai mylėti ir būti mylimam. Ši knyga skirta padėti jums įgyvendinti abu šiuos dalykus.“ – Gary Chapman
Nesvarbu, ar norite būti artimesni savo tėvams, daugiau bendrauti su draugais ar dar kartą pabandyti susitikinėti, knyga „Penkios meilės kalbos vienišiams“ suteiks jums pasitikėjimo, kurio reikia užmegzti prasmingą ryšį su kitais.
Chapmanas yra plačiai žinomas santuokos konsultantas ir seminarų apie santykius vadovas. „Penkios meilės kalbos“ – viena populiariausių jo knygų, daugelį metų išsilaikiusi įvairių bestselerių sąrašų viršūnėse. Pasaulyje parduota daugiau nei 20 milijonų jos egzempliorių, o į The New York Times bestselerių sąrašą knyga patenka nuo 2007 metų.
Nuo pat savo tarnystės pradžios Chapmanas aktyviai konsultuoja šeimas, o jo radijo laidos yra transliuojamos per Moody Radio Network ir daugiau nei 400 partnerių stočių.
„Vieno žmogaus širdis su kito žmogaus širdimi būna surištos ne tik harmonija. Veikiau susiriša viena kitos žaizdomis. Skausmas su skausmu, trapumas su trapumu.“
Dar mokyklos laikais Cukuru Tadzakis su keturiais jaunuoliais susiburia į jaukią draugiją. Bet jam išvykus studijuoti geležinkelio stočių architektūros į Tokiją, nepaaiškinę priežasčių, Cukuru draugai staiga nutraukia su juo ryšius – šokiruotas, jis įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė.
Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, Cukuru nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekiančios net iki Suomijos.
„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – istorija apie vyrą, persekiojamą didžiulės netekties; apie sapnus ir košmarus, turinčius nenumatytų pasekmių realybėje; apie kelionę į praeitį, būtiną norint ištaisyti dabartį.
„Tai knyga tiek naujiems, tiek patyrusiems H. Murakamio skaitytojams... Ji atskleidžia naują rašytojo pusę, kurią ne taip lengva apibūdinti. Nepagydomai neramus, dviprasmiškas ir drąsiai siekiantis naujo brandos lygio. Lyg nusimetantis seną odą.“
Patti Smith, atlikėja, rašytoja, poetė („The New York Times Book Review“)
Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. Romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ gimtojoje Japonijoje pasirodė 2013 m., o 2014 m. išversta į anglų kalbą, knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.
Meilės romanas apie tvarką, kurią taip sunku išlaikyti širdyje.
Už turtuolio iš Miuncheno ištekėjusi lietuvaitė Olivija atsiduria Stokholme pas seserį Mariją. Olivija – kontrolę mėgstanti pedantiškai tvarkinga perfekcionistė, įpratusi valdyti milijoninius sandorius ir savo jausmus. Marija – keistuolė ezoterikė, pamiršusi, kaip atrodo jos dulkių siurblys.
Labiau nei netvarka sesers bute Oliviją erzina Marijos jaunikis – beprotiškai patrauklus Aleksas Magnusonas, irgi švaros maniakas.
Jis pasiūlo Olivijai slaptą sandorį – tvarkyti sesers butą už neadekvačiai didelį atlygį. Ji priversta sutikti, nes dėl sutuoktinio manipuliacijų liko be lėšų.
Butas sublizga švara, bet į herojų širdis įsisuka neplanuotas meilės chaosas.
„Naujajame Jolitos Zykutės romane jaučiama taikli ironija, primenanti, kad gyvenimas dažnai pranoksta bet kokią fikciją. Tekstas be galo gyvas, dialogai – natūralūs. Autorė geba apie rimtus dalykus kalbėti lengvai, bet ne paviršutiniškai.“ – Rašytoja Jolita Herlyn
„Tai knyga, kurios neįmanoma paleisti iš rankų, – seksualu ir be galo jautru.
Autorė netikėtu kampu pasakoja apie lietuvių emigrantų gyvenimą, kupiną paradoksų: vienoje orbitoje sukasi švedų ir vokiečių milijonieriai, Vaižganto knygų personažai, Karalaitės ir Lapė, o šmaikštus pasakojimo stilius primena legendinį televizijos serialą „Draugai“.
Knygos herojai ne tik kovoja už būvį, bet ir nuoširdžiai juokauja, aistringai myli ir klysta. Šiame pasakojime niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, – vingrus siužetas yra išskirtinis Jolitos Zykutės kūrybos bruožas.
Tai ne tiesiog dar viena emigrantų istorija, o gilus emocinis detektyvas, kuriame autorė meistriškai apnuogina žmogaus sielą ir primena, kad meilė – ne vien gražūs žodžiai, bet ir drąsa priimti skausmą bei transformuotis.
Šis romanas elegantiškai įrodo, kad net didžiausia išdavystė gali tapti nauja pradžia: kartais būtina pasiekti nevilties dugną, kad bjaurūs, lėti vikšrai virstų nuostabaus grožio drugeliais, o mes suprastume, jog kiekvienas savyje nešiojamės galimybę skristi – net jei šią akimirką jaučiamės įstrigę ankštame ir tamsiame kokone.“ – Rašytoja Ilona Skujaitė
Jolita Zykutė gimė Alytuje, studijavo ir dirbo Vilniuje, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Rašytoja kuria vaikams ir suaugusiesiems. Išleido aštuonias knygas. Pirmasis romanas suaugusiesiems „Karaliai myli kitaip“ Joanos Maks slapyvardžiu pasirodė 2023 m., išleido leidykla „Svajonių knygos“. Romanas „Karaliaus žmonos tarnaitė“ 2023 metais tapo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso finalininku.
Savo romanus autorė vadina širdies terapija, nes nori jais stiprinti skaitytojų tikėjimą meile ir viltį, kad gyvenime įmanoma laiminga pabaiga. Ant jos rašomojo stalo triumfuoja chaosas, bet dulkės ant grindų laikomos mirtina nuodėme.
Daugiau apie rašytoją skaitykite www.jolitazykute.lt
Turiu jums pasiūlymą...
Padorioji guvernantė Jantė Holt tikrai nesitikėjo, kad jai pasipirš traukinyje... Žmogus, kuris ką tik ją apkaltino bandymu į santuokos pinkles įsivilioti kitą vyrą!
Laivybos magnatas Robertas Felstonas – kerintis vyras, tačiau nepakenčiamas akiplėša. Be to, visuomenėje pagarsėjęs savo prasta reputacija. Vis dėlto ištesėti mirusiai motinai duotą pažadą ir išlaikyti jos paslaptį Robertui svarbiau nei geras vardas.
Netrukus paaiškėja, kad tik jis vienas gali išgelbėti Jantę nuo liūdnų likimo vingių. Mergina vis dar dvejoja, ar verta apsimetinėti tobula Felstono žmona, nes jos praeities klaidos, rodos, tuoj iškils į viešumą. Tačiau Robertas netruks įrodyti, jog negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio, o santuoka – tai kai kas daugiau nei tik priesaika.
Tekėk už manęs... ir atgausi laisvę.
Violetos Harper tėvas testamente nurodė: dukra privalo ištekėti, antraip neteks palikimo. Nutikus lemtingam įvykiui, Violeta priversta susituokti su kitu vyru, nei reikalavo tėvas ! Tačiau ji verčiau įveiks žiemiškai atšiaurius Jorkšyro viržynus, nei įsipareigos tokiam begėdžiui kaip kapitonas Lancelotas Ambertonas.
Lencas pažada Violetai patogią santuoką, kuri jai garantuos visišką laisvę. Mainais jai tenka pasitikėti Lencu ir po šiurkščia išore pamėginti įžvelgti visai kitokį žmogų. Kai jau atrodo, kad viskas stojo į savo vietas, atskrieja stulbinanti žinia.
Ar Violetai ir Lencui pavyks išsaugoti susikurtą jaukią meilės idilę?
Ledi, vengianti viešumos, ir vikontas, turintis paslapčių...
Vitbio pakrantėje Frensė Vebster vėl sutinka atšiaurųjį Artūrą Ambertoną. Bet dabar jis jau ne tas veržlus jaunas džentelmenas, kuriam kadaise ji buvo neabejinga. Bėgant metams pasikeitė ir pati Frensė.
Po tragiško nutikimo liko ne tik fizinių, bet ir emocinių randų. Frensė gyvena atsiskyrėlės gyvenimą. Tačiau ji jau susitaikė su likimu ir dėl mylimos sesers Lidijos laimės paaukos savąją. Ji brangina naująją draugystę su Artūru ir stengiasi neparodyti jam savo tikrųjų jausmų. Bet vieną dieną Artūras pasiūlo už jo tekėti!
Nejaugi Artūro ketinimai rimti ir jis iš tiesų ją myli? O gal tik nori atkeršyti jos seseriai? Jei ištars lemtingąjį „taip“, ar Frensės branginama sesuo netaps didžiausiu sutuoktinių priešu?
„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“
Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?
Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.
„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareʼo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.
„Mirguliuojantis stebuklas.“
David Mitchell
„O’Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“
Stephanie Merritt
„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“
Mary Beth Keane
Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, aštuonių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women’s Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga.
30-tas, jubiliejinis, „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo numeris – ir būtent vasarą! Stabtelime pasidžiaugti, kokį kelią nuėjome, ir renkamės PAUZĖS temą. Vasarą mieste daugiau tylos nei triukšmo. Pauzė – ir emocinis saugumas, prieglobstis dalyvaujant maloniose veiklose, pertrauka savose vietelėse.
Jubiliejus irgi pauzė, ją patirti keliaujame į Aušros Vartų sodą. Čia augino vaistažoles ir gėles basieji karmelitai, vėliau viską paslėpė šiukšlių sluoksnis, o dabar atkurtame sode netgi žaliuoja vynuogės. Nurimę ir susimąstę pėdiname link Žygimantų gatvės – pamatysime namą Nr. 10, kuris toks ypatingas, kad gyventojai buvo susirinkę švęsti jo šimtmetį.
O ar mokate pagauti išskirtinį kadrą per pietų pertrauką? Tuo metu istorijos profesorė pasakoja apie dešimtmečius trukusias pauzes, po kurių dėl okupacijos iš Vilniaus universiteto pašalinti studentai gauna atminties diplomus.
Mūsų širdys mielai pasiklysta Vilniaus gamtos salose, bet štai pažiūrėti į miestą kaip į kurortą – šis tas naujo! O kaip apkabinti tylą mieste? Sekame paskui medituoti mokančius vilniečius. Atsiduriame ir Užupyje – tarsi atskirame meno kūrinyje. O paskui važiuojame į pliažą Valakampiuose – ten savo viloje atostogavo Šlapeliai, ten yra net kino studija.
Bet šiaip tai Vilnius užaugo ant raugo! Ragaujame girą, kombučią ir net ruošiamės kimči festivaliui mieste. O pasiilgę spalvų ir dinamikos, keliaujame per Vilniaus gėlynus – kraštovaizdžio architektė pasakoja, kaip jie buvo kuriami.
Yra ir kitas miestas. Lyg parkas, lyg kapinės. Architektūros tyrėja ir istorikė nusiveda į Rasų kapines, kurios primena anglišką parką. Iš Rasų keliaujame į „Jaunimo liniją“ ir aiškinamės, kodėl savanoriams reikia išmokti daryti žinojimo pauzes.
Pūkšt į ežerą... Į Gelūžę, o gal į Raistelį? Vaikų draugas Neakivaizdinukas jau paruošė naują užduotį! „O kas, jeigu vasaros saulės įkaitintame mieste ištirptume ir sutekėtume į vieną didelį ramybės ežerą?“ – svarstome piešdami komiksą. Gal būtų visai smagu?
Ištisos moterų kartos visame pasaulyje dievino šią knygą.
Ji būdavo cituojama ir didmiesčių literatūriniuose salonuose, ir kaime. Jaunutės gimnazistės slėpdavo romaną nuo tėvų. Jis buvo jų gyvenimo mokykla. Ir šiandien ši knyga, visiems laikams įėjusi į pasaulio literatūros aukso fondą, nėra praradusi nepakartojamo žavesio ir elegancijos, vis dar keri jautrias moterų širdis mokydama neprarasti orumo net mylint su beprotiška aistra.
Kai godi posūnio žmona priverčia ponią Dašvud išsikraustyti iš velionio vyro namų, našlė su trimis dukterimis apsigyvena kukliame kotedže Devonšyre. Vyriausiai dukrai Elinorai nauji namai - tai išsiskyrimas su mylimu žmogumi, o jos sesuo Marianė ten randa meilę.
Jausminga, atvira Marianė neklauso sesers Elinoros, patariančios elgtis santūriau, ir pamilusi žavų nenaudėlį Džoną Vilobį neslepia jausmų kurstydama paskalas. Tuo tarpu Elinora, paisanti elgesio normų, iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti savo meilę net nuo artimiausių žmonių...
Kokia yra stiprios moters meilė? Akla, gaivališka aistra, drovus nuolankumas ar priešingai - išdidus jausmas? Kokia silpnos moters meilė? Jausminga? Trapi ir švelni kaip knygose ir romansuose? Pasiryžusi aukotis, bet nesugebanti kovoti? O kokia vyro meilė? Ir kas lemia laimę - protas ar jausmai? Jane‘s Austen romano personažai turės rasti atsakymus į šiuos klausimus.
Viršelio dizaino autorė - Gitana Jurkienė.
New York Times ir USA Today bestseleris
Meilė, aukojama ant galios altoriaus
Pasibaigus mirties deivės Najaksijos surengtoms Kedžario žaidynėms, mirtingoji naktigimių vampyrų karaliaus Vincento įdukra Oraja atsidūrė spąstuose. Jos mylimasis ją išdavė ir įkalino, ji prarado šeimą ir netgi ėmė abejoti savo prigimtimi. Vienintelis neabejotinas dalykas: jai nevalia niekuo pasitikėti, o labiausiai – Rahinu.
Nakties namuose nesaugu. Karaliaus sostą užėmusio Rahino padėtis labai netvirta, dvare netrūksta priešų, mirtiną pavojų kelia ir į karalystę nusitaikę Kraujo namų vampyrai. Kai Rahinas pasiūlo Orajai sudaryti slaptą sąjungą, ji supranta, kad tai yra vienintelė galimybė susigrąžinti karalystę ir atkeršyti ją išdavusiam mylimajam. Tačiau tam ji turės pažadinti pražūtingą senovinę galią, tampriai susijusią su didžiausiomis jos tėvo paslaptimis.
Iš visų pusių artėjant priešams, niekas nėra taip, kaip atrodo. Narpliodama savo praeitį ir žengdama į ateitį, Oraja priversta rinktis tarp kruvinos valdžios siekimo realybės ir pražūtingos meilės.
„Pelenai ir žvaigždžių prakeiktas karalius“ – tai antra serijos „Najaksijos karalystės“ knyga ir finalinis pasakojimo apie naktigimius akordas. Širdgėlos, atpirkimo, kruvinų intrigų ir kvapą gniaužiančio veiksmo kupina istorija nepaliks abejingų ir ras vietą ne tik juodosios romantinės fantastikos žanro gerbėjų širdyse.
„Carissa Broadbent sukūrė realistišką ir įtraukiantį pasakojimą, kuriame Oraja ir Rahinas balansuoja tarp meilės ir neapykantos, tarp nesutaikomų priešų ir ištikimų bendražygių. Bet kuris pasirinkimas gali tapti jų išsigelbėjimu... arba pražūtimi.“ Publishers Weekly
Carissa Broadbent maždaug nuo devynerių metų pradėjo rašyti žiaurias, kraupias istorijas, kurios vertė nerimauti jos tėvus ir mokytojus. Vėliau pasakojimai tapo nebe tokie slogūs (truputėlį) ir lengviau skaitomi (tikėkimės, gerokai). Šiuo metu ji kuria geru žiupsniu romantikos pagardintus fantasy romanus, kuriuose sutinkame daug pašėlusių merginų.
Kai nerašo, Carissa dirba rinkodaros kibernetinio saugumo srityje, žiūri labai daug filmų arba piešia. Ji gyvena Rod Ailande su savo vyru, vienu labai gražiai besielgiančiu triušiu, vienu labai blogai besielgiančiu triušiu ir viena itin nepatiklia kate.
„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“
Fyens Stiftstidende
Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.
Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.
Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka...
„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“
Scottish Sun
„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“
Sunday Times
Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.
Neįmanomi sprendimai, nesuvokiama magiška galia ir likimus keičianti meilė – ketvirta serijos „Džinų išrinktoji“ knyga pranoksta visus lūkesčius.
Džinų karalienė ir Tulano karalius netrukus susituoks magiškoje ceremonijoje, tačiau kraujo priesaika su Alize susietas Kyras kankinasi. Vis labiau liepsnoja jo jausmai savo nuotakai – tai, kuri prisiekė jį nužudyti, kad išpildytų pranašystę ir išlaisvintų pavergtą tautą. Jis priverstas laukti mirties, princui Kamranui ketinant užimti vietą šalia Alizės.
Įtampa auga, nes istorinės tuoktuvės pritraukė mirtinai pavojingo priešo dėmesį. Alizę persekiojanti klastinga jėga neketina leisti džinams išsivaduoti iš priespaudos. Ji turi aplenkti priešus ir pagaliau rasti savo magiją.
Sutuoktiniai su arduniečiais draugais priversti sprukti ir pradėti pavojingą kelionę į legendinius Arijos kalnus, kur jų laukia netikėtumų audra, magiški atradimai ir nauji sąjungininkai. Visų ištikimybė bus patikrinta, visa tamsa – išsklaidyta.
Niekas nebus kaip anksčiau.
Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė ir keliolikos The New York Times bei tarptautinių bestselerių – serijų „Sunaikink mane“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ – autorė. Jos kūriniai išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru rašytoju Ransomu Riggsu ir dukterimi gyvena Pietų Kalifornijoje. Galite ją rasti internete adresu taherehmafi.com.
Skaitydami knygas mes norime laimingos pabaigos. Dokumentinė, o ypač politinė publicistika, deja, kitoks žanras. Ši knyga laimingos pabaigos neturi. Nors, tiesą sakant, tą rugpjūtį galvojome, kad laiminga pabaiga bus. Gal net ne pabaiga, o tęsinys. Ir kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, parašiusi feisbuke: „Sveikinu visus, kurie prisidėjo prie Lietuvos apsivalymo. #Sureikšminkim“, bus teisi.
„Pagauti Palucką“ – tai istorija apie dešimtmetį darbo, kaip „Laivų mūšyje“ šaudant didžiausio kreiserio apylinkėse. Tai pasakojimas apie purvinus prezidento rinkimų žaidimus, slepiamą turtingų ir įtakingų veikėjų tapatybę bei neaiškios kilmės pinigus.
Dar tai yra istorija apie tikėjimą Gintautu Palucku. Ir tai dar ne viskas. Tai mudviejų dialogas, šaipantis vienam iš kito, geliant dėl arogancijos, ir užsispyrimo. Galiausiai – tai istorija apie draugystę, kurią išaugino vienas karpis, vienas premjeras ir vienas galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje.
Tai tikrų tikriausia istorija. Ir dėl to tai neįtikėtina.
Braziliškuoju „Mažuoju princu“ neretai vadinamas „Mano apelsinmedis“ – jaudinanti ir pakylėjanti istorija pasiilgusiems tyro ir žaismingo žvilgsnio į gyvenimą. Tai visų pirma knyga tiems, kuriems jau teko užaugti ir galbūt patiems tapti tėvais.
Zezė – turbūt labiausiai išdykęs ir mieliausias Brazilijos berniukas, kurio išdaigų išradingumui prilygsta tik jo didis gerumas. Užaugęs jis nori būti peteliškę ryšinčiu poetu, o kol kas nuobodulio išvengia krėsdamas išdaigas kaimynams savo skurdžiame Rio de Žaneiro rajone ir vaizduotėje susikurdamas draugų, kad turėtų su kuo žaisti. Zezė tėvai, iš viso turintys septynis vaikus, iš kurių Zezė yra antras pagal jaunumą, mano, kad kartais jo išdaigos peržengia ribas, ir jį griežtai baudžia – tėvas darbo neturi, mama dirba už du, taigi lengviausia išlieti frustraciją dėl šeimos negandų ant Zezė. Tačiau jo gyvenime netrukus užsimezga tikra draugystė ir viskas pasikeičia. Padedamas kalbančio apelsinmedžio Mažėlio, naujojo draugo Manuelio ir pasitelkdamas begalę išradingumo bei vaizduotės, Zezė įveiks bet kokius sunkumus.
Pirmą kartą gimtojoje Brazilijoje ši pasauline klasika tapusi istorija išleista 1968 m. ir lig šiol nesustota ją perleisti. Ji išversta į stulbinantį skaičių kalbų ir užkariavo milijonų skaitytojų širdis. Žaisminga ir jaudinanti, ši istorija kalba universalia kalba, suprantama Korėjoje, Turkijoje, Lenkijoje, Tailande ir daugelyje kitų pasaulio kampelių.
„Su nepaprastu švelnumu parašytas romanas, kuriame nesivaikoma banalios nostalgijos, o ieškoma gilesnio vaikystės portreto. Istorija tokia liūdna, kad tik kietaširdis skaitytojas nebus sujaudintas. Ji vienodai sudomins suaugusius skaitytojus ir vyresnius vaikus.“
Irish Times
José Mauro de Vasconcelos (1920–1984) – brazilų rašytojas, pradėjęs rašyti dvidešimt dvejų, o prieš tai dirbęs boksininkų sparingo partneriu, bananų fermoje ir žveju. Labiausiai jį išgarsino autobiografinis romanas „Mano apelsinmedis“.
Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?
Šiaurinės Japonijos Hakodatės mieste, pilname šlaituotų gatvelių, kalno papėdėje gyvuoja kavinukė „Donna Donna“. Čia ruošiama ypatinga kava – ir vyksta šis tas mįslingiau. Apie vieną šios kavinės kėdę sklando keista miesto legenda. Sakoma, kad į ją atsisėdęs ir tik joje sėdėdamas gali nusikelti į norimą laiką.
Nors keliaujant laiku reikia paisyti ne visai malonių taisyklių ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui patiekta kava, trečiame serijos romane „Kol dar neišnyko prisiminimai“ veriasi dar keturi širdį šildantys stebuklai, nutikę toje keistoje kavinėje.
Pirmoje istorijoje sutinkame dukrą, troškusią iškoneveikti tėvus.
Antroje pasakojama apie komiką, neįstengusį paklausti žmonos, ar ji laiminga.
Trečia istorija – apie jaunėlę seserį, negalėjusią prisipažinti, kad serga.
O ketvirta – apie jaunuolį, nespėjusį prisipažinti, kad myli.
Šis ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas gvildena seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.
Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišnyko prisiminimai“ – trečias serijos „Kol dar neatšalo kava“ romanas. Antras – „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ („Baltos lankos“, 2024). Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.