Lojalumo programa

Tara Selter įstrigusi lapkričio aštuonioliktoje – dienoje, kuri kartojasi be galo. Išbandė visa, kad ištrūktų: keliavo į šiaurę ieškoti žiemos, į pietus – vasaros; ieškojo kelio atgal į įprastą laiko tėkmę.
Veltui. Tačiau jos tūkstantis šimtas keturiasdešimt trečiąją lapkričio aštuonioliktą kai kas pasikeičia: vyras vilki kitokius marškinius. Henris D. taip pat prisimena.
Staiga Tara nebėra viena. Kartu jiedu turi iš naujo mokytis, ką reiškia dalytis tikrove su kitu žmogumi, nors pasaulis aplinkui ir byra. Henris netiki, kad laikas pats atsistatys, bet jo buvimas viską keičia. Jei jie – du, galbūt yra ir daugiau?
Poezijos ir filosofinių refleksijų dialogą tęsianti Apie tūrio apskaičiavimą trečioji knyga kviečia svarstyti, kiek ir kaip vienas žmogus yra atsakingas už šio pasaulio išsaugojimą. Tai paprastai nepaprasta istorija apie draugystę ir laiko gelmę.

„Nepaliaujantis stulbinti gilių klausimų apie kalbą, žmogiškąjį ryšį ir laiką tyrinėjimas.“ – The New Yorker

Knygos leidybą parėmė Danijos menų fondas ir Lietuvos kultūros taryba.

Solvej Balle gimė 1962 m. Pietų Jutlandijoje, Danijoje, baigė literatūros ir filosofijos studijas Kopenhagos universitete. Ilgus metus keliavo ir gyveno Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Kelių prozos kūrinių, taip pat meno teorijos ir eseistikos knygų autorė.
Apie tūrio apskaičiavimą – romano žanro ribas plečianti 7 knygų serija, kurios pirmos 3 dalys 2022 m. apdovanotos Šiaurės Tarybos literatūros premija.
Lietuvių kalba šios septologijos knygos pradėtos leisti 2024 m.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Apie tūrio apskaičiavimą antroji knyga traukia gilyn į laiko labirintą ir naujos realybės erdves, kur pojūčiai paaštrėja, objektai atgyja – tarsi pasaulis šnabždėtų mums nauja kalba. Tačiau, nors viskas veriasi naujai, Taros gyvenimas byra, ji pradeda manyti esanti praeities reliktas, kažkieno likučiai, kaip toji romėniška moneta, kurią vis nešiojasi kišenėje. Beviltiškai ieškodama būdų, kaip atgauti save laike, Tara traukiniu keliauja į šiaurę ieškoti žiemos, tačiau netrukus pasuka į pietus, kad patirtų pavasarį. Apie tūrio apskaičiavimą antroji knyga – tai judėjimas per Europos šalis, metų laikus ir kalbas, tai nuostabus kelionės dienoraštis, o kartu ir meilės laiškas cikliškam laikui. Laukite tęsinio.

Solvej Balle gimė 1962 m. Pietų Jutlandijoje, Danijoje, baigė literatūros ir filosofijos studijas Kopenhagos universitete. Ilgus metus keliavo ir gyveno Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Kelių prozos kūrinių, taip pat meno teorijos ir eseistikos knygų autorė. Apie tūrio apskaičiavimą – romano žanro ribas plečianti 7 knygų serija, kurios pirmos 3 dalys 2022 m. apdovanotos Šiaurės Tarybos literatūros premija.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Amerikiečių intelektualo, istoriko Timothy Snyderio knyga „Apie laisvę“ analizuoja tikrosios laisvės supratimo nyksmą ir iš to kylančias krizes. Remdamasis filosofų, politinių disidentų mintimis ir asmenine patirtimi Ukrainoje, kurią po Rusijos invazijos nuolat visokeriopai remia, Snyderis kalba apie mąstysenos įpročius ir pilietinius veiksmus, pateikia viltingą politinės kultūros viziją, grįstą gausa, solidarumu ir žmogiškuoju orumu.

„Reliatyvumo ir bailumo kupiname pasaulyje laisvė yra absoliutas tarp absoliutų, visų vertybių vertybė. Taip yra ne dėl to, kad laisvė – vienintelis gėris, kuriam visi kiti turėtų nusilenkti. Tiesiog laisvė yra ta sąlyga, kad mumyse ir tarp mūsų galėtų skleistis visokeriopas gėris.“
Timothy Snyder

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

,,Gyventi reiškia pulti arba ginti, naikinti arba rūpintis.“

Marco Balzano

Romane „Vaikas“ (Bambino, 2024) pasakojama apie tuos, kurie stojo į klaidingą istorijos pusę. Pagrindinis veikėjas – žiauriausias Triesto juodmarškinis pravarde Vaikas. Jis gimė 1900-aisiais, tad jo gyvenimo vingiai atliepia paties Triesto – miesto, kuris patyrė ir fašizmą, ir nacizmą, ir Josipo Tito diktatūrą – lemtį.

Taupiu, nugludintu stiliumi parašytame romane Marco Balzano gilinasi į individo ir visuomenės santykius, psichologinius patirtų traumų padarinius, apmąsto asmeninius pasirinkimus istorijos akivaizdoje.

Romanas „Vaikas“ pelnė Giovannio Comisso ir Briancos literatūros premijas; kaip geriausias istorinis romanas apdovanotas Akvi istorijos premija (Premio Acqui Storia) ir tarptautine Alessandro Manzoni literatūros premija.

Marco Balzano (g. 1978 m. Milane) – vienas ryškiausių šiuolaikinės italų literatūros balsų. Rašytojas apdovanotas daugybe prestižinių nacionalinių ir tarptautinių premijų. Jo romanai išleisti įvairiomis kalbomis daugiau nei trisdešimtyje šalių. Jis yra ir dviejų poezijos rinktinių, kelių eseistikos knygų, knygos vaikams autorius; rašo straipsnius svarbiausiems Italijos dienraščiams.

Knygos vertimą parėmė Italijos Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija.

Sisu – laimingiausios pasaulio tautos paslaptis.

Paprastos ir lengvai pritaikomos aktyvios gyvensenos taisyklės.

Pagyvenusi Suomijoje, kanadietė žurnalistė Katja Pantzar atsikratė „išmokto bejėgiškumo“ ir įgavo energijos keisti savo gyvenimą. Ji kitu žvilgsniu pamatė įprastą modernų gyvenimą, kuriame dauguma nebejaučia ryšio su gamta, tingi vaikščioti pėsčiomis ir bijo blogo oro, o tėvai normalų vaikų aktyvumą vadina hiperaktyvumu ir ieško vaistų.

Suomiai „sisu“ apibūdina kaip suomišką dvasią, tačiau šiame žodyje slypi kur kas daugiau – tai gebėjimas nepasiduoti, ypač sunkumų akivaizdoje. Juk Suomijoje dažnai būna šalta ir tamsu.

Ji mato viską – net ir per uždarytas duris.

– Sveika atvykusi į mūsų šeimą, – maloniai sutinka Nina Vinčester, tiesiog elegancijos įsikūnijimas. Šis darbas – mano paskutinis šansas viską pradėti iš naujo. Nepakeldama galvos šveičiu nuostabius Vinčesterių namus, vežioju jų dukrą ir gaminu šeimai skanų maistą.

Stengiuosi nepastebėti, kad Nina jaukia viską aplink vien tam, kad negalėčiau nė atsikvėpti. Vieną liepia, o vos po akimirkos tvirtina sakiusi visai ką kitą. Tik nuleidžiu galvą ir klausau priekaištų. Negaliu prarasti šio darbo.

Gražuolis šeimos galva Endrius Vinčesteris kasdien atrodo vis labiau palūžęs. Kai pažvelgiu į skausmo kupinas jo akis, sunku susilaikyti nepagalvojus, kaip gyvenčiau, jei užimčiau Ninos vietą. Prašmatnūs namai, prabangus automobilis, tobulas vyras. O jeigu...

Tačiau aš turiu ką slėpti. Kaip ir Vinčesteriai. Tik ar jų paslaptys nėra dar pavojingesnės? 

„Nustokite pataikauti žmonėms ir atraskite savo vidinę galią“ yra įkvepiantis ir praktiškas vadovas į pataikavimą linkusiems žmonėms, kurie nori atrasti savo balsą, kalbėti tiesą ir kurti gyvybingą gyvenimą. Pataikavimas yra įveikos mechanizmas, kuris kadaise mums padėjo išlikti fiziškai ar emociškai saugiems, tačiau dabar kelia chaosą ir įtampą. Laimei, šį elgesio modelį galima pakeisti, ir ši knyga jums parodys, kaip tai padaryti.

Knygoje pateiktos strategijos padės išsilaisvinti bei:

· suprasti savo jausmus, poreikius, vertybes ir troškimus;
· nustatyti įgalinančias ribas su draugais, šeima, partneriais;
· išardyti ydingą tarpusavio susiliejimo ir ko-priklausomybės ratą;
· įveikti kaltės jausmą.

Hailey Magee – sertifikuota gyvenimo koučerė, padedanti žmonėms iš viso pasaulio atsikratyti polinkio pataikauti ir atrasti vidinę stiprybę. Jos inovatyvios ir subtilios įžvalgos apie ribų nustatymą ir psichologinę savigyną sulaukė milijonų žmonių dėmesio socialiniuose tinkluose, o viešos paskaitos ir seminarai pritraukė dešimtis tūkstančių dalyvių. H. Magee, sertifikuota

Erickson Coaching International koučerė, pateikia aiškias, moksliniais tyrimais pagrįstas strategijas, padedančias žmonėms, turintiems polinkį pataikauti. Ji ne tik įkvepia atgauti pasitikėjimą savimi ir vidinę galią, bet ir parodo, kaip į gyvenimą susigrąžinti džiaugsmą, pasitenkinimą bei nuostabos jausmą.

Tai įdomaus likimo kelionių dienoraštis – jo manuskriptas buvo išsklaidytas, kupiūruotas, laikytas pražuvusiu, nepilnai publikuotas Paryžiuje 1863 metais ir galiausiai surastas šiais laikais.

Dienoraščio autorius – kolekcininkas, archeologas, keliautojas, Biržų ordinatas, grafas Mykolas Tiškevičius. Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems buvo išrūpintas specialus leidimas. M. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivas pasitinkamas garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlo paslaugas ir be perstojo kviečiasi pietų.

Turistas ir medžiotojas Tiškevičius netrukus atsiskleidžia kaip aistringas tyrinėtojas bei archeologas. Manoma, kad kolekcijoje, kurią grafas sukaupė Egipte, buvo apie 800 objektų, jos likučiai šiandien saugomi trijuose Lietuvos muziejuose. Taigi skaitytojas turi progą tapti Mykolo Tiškevičiaus kelionės ir nuotykių bendražygiu ir pasmalsauti, kaip per šimtmečius pasikeitė keliavimo sąlygos, papročiai ir žmonės.

Dienoraštį papildo įžanginis egiptologo A. Niwińskio tekstas, atveriantis detektyvinę paties manuskripto suradimo istoriją, bei istoriko ir knygos vertėjo Eligijaus Railos komentaras, supažindinantis su Tiškevičių gimine ir jų palikimu Lietuvai.

2010-ieji, Vaguras. Jauna moteris ilgisi šalies, kurioje niekada negyveno. Jos seneliai iš Farerų salų prieš pat okupaciją emigravo į Daniją, ir mirdami jie drauge su savimi į kapą nusineša didžiąją savo istorijos dalį. Anūkė keliauja į Farerų salas, kad susipažintų su gyvenimais, kurių iš tiesų niekada dorai nesuprato. Ar „namai“ – tik vieta, o gal ir kažkas daugiau?

Šis romanas – tai atmosferiškas ir poetiškas pasakojimas apie trijų šeimos kartų, atskirtų Atlanto vandenyno, praeitį ir dabartį, santykius, emigraciją ir bandymą įsišaknyti tarsi iš naujo. Meilės kupina kelionė po kraštovaizdį, kur virš kaimo spengia mėlynas kalnas, siaučia geležies skonio vėjas ir tvyro permirkęs, žalias rugpjūtis.

Siri Ranva Hjelm Jacobsen (gim. 1980) – fareriečių kilmės danų rašytoja ir vertėja, gyvenanti Kopenhagoje. Baigė literatūros studijas. Jos kūryboje svarbios tokios temos kaip gamtos ir žmogaus santykis, mitai ir transformacija, klimato kaita, laikas ir atmintis. Debiutavo 2016 m. romanu „Sala“ (Ø), jis buvo išverstas į keletą kalbų ir apdovanotas tarptautine „MarEtica“ premija.

„Keliautojai laiku“ – tai ES remiamas vertimų projektas, kuris vienija šiuolaikinių Europos rašytojų kūrinius, atveriančius netikėtą istorijos perspektyvą. Serijoje – vienuolika knygų, kurias skaitydami galėsite pakeliauti laiku – nuo tolimiausios praeities iki šių dienų.
Daugiau apie projektą www.keliautojailaiku.lt

Vienos labiausiai įkvepiančių JAV politinių lyderių knyga ,,Įsipareigojusi tiesai“ apie mus vienijančias kertines tiesas ir atkaklias pastangas jas atpažinti ir įprasminti – tiek asmeniniame, tiek ir viešajame valstybės gyvenime.

„Netgi tada, kai mūsų demokratijai kyla grėsmė, baisesnė už bet ką, ką mums yra tekę regėti per visą gyvenimą, privalome prisiminti: jei tie, kuriems rūpi jų valstybė, pakils iš patogių vietų ir pradės aktyviai veikti sistemoje – ji tikrai veiks.

Kasdien pati sau keliu iššūkį tapti sprendimo dalimi ir džiaugsmingai pulti į laukiantį mūšį už mūsų nacijos sielą. Mano iššūkis jums – prie jo prisidėti. Atėjus metui pasiraitoti rankoves, nenuleiskime rankų.

Praėjus daugeliui metų, ši akimirka jau bus praeityje. Mūsų vaikai ir anūkai paklaus, kur buvome, kai visa kabėjo ant plauko.

Paklaus, kaip viskas vyko. Nenoriu, kad papasakotume tik apie tai, kaip jautėmės. Noriu, kad išklotume, ką nuveikėme.“ – Kamala Harris

Kamala D. Harris – Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentė. Savo karjerą pradėjusi Alamedos apygardos prokuratūroje, vėliau ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore.

Tapusi Kalifornijos generaline prokurore, Harris kovojo su tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis, didžiaisiais bankais, stambiomis naftos korporacijomis bei pelno nesąžiningai siekiančiais koledžais ir gynė kritikos strėlių sulaukusį Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą.

Ji taip pat aktyviai sprendė pradinių mokyklų lankomumo problemą, pirmoji šalyje ėmėsi duomenų viešinimo iniciatyvos rasinėms skirtims baudžiamosios justicijos sistemoje atskleisti ir įteisino policijos pareigūnams būtinus mokymus apie pasąmoninį šališkumą.

Antrąja į JAV Senatą išrinkta juodaode, o vėliau – pirmąja moterimi, pirmąja juodaode ir pirmąja indų kilmės amerikiete JAV viceprezidente tapusi Harris be atvangos siekė reformuoti baudžiamosios justicijos sistemą, padidinti minimalų atlyginimą, nemokamą aukštesnįjį išsilavinimą padaryti prieinamą absoliučiai daugumai amerikiečių ir apsaugoti pabėgėlių bei imigrantų teises.

JAV viceprezidentei Kamalai Harris užsispyrimas kalbėti atvirai buvo skiepijamas nuo mažumės. Imigrantų dukra augo Ouklande, Kalifornijoje, bendruomenėje, kuriai itin rūpėjo socialinis teisingumas. Jos tėvai – pripažintas ekonomikos ekspertas iš Jamaikos ir visų mylima vėžį tyrinėjusi mokslininkė iš Indijos – susipažino dar studijuodami Berklyje, kur abu aktyviai dalyvavo pilietinių teisių judėjime.

Augdama Harris niekada neslėpė aistros teisingumui, tad vos baigusi teisės mokyklą ir išsyk priimta dirbti prokuratūros teisininke netrukus pagarsėjo kaip viena drąsiausių naujovių ir pokyčių iniciatorių JAV teisėsaugos sistemoje.

Greitai ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore, o vėliau – ir aukščiausiąja teisėsaugos pareigūne Kalifornijos valstijoje. Aktyvia kova už viduriniosios klasės gerovę ir atstovavimu tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti, garsėjanti Harris per iškeldinimo krizę bylinėjosi su didžiaisiais bankais ir Kalifornijos darbininkų šeimoms iškovojo istorinės reikšmės žalos atlyginimą.

Ji pritaikė holistinius, konkrečiais duomenimis paremtus metodus daugeliui skaudžiausių Kalifornijos problemų spręsti ir sąmoningai vengė „griežtų bausmių“ retorikos, kurią laikė tiesiausiu keliu į kraštutinumus. Jos mantra tapo ne „griežtos“ ir ne „švelnios“, tačiau „sumanios“ bausmės.

Sumanumas – tai išmoktos ir visomis jėgomis puoselėjamos tiesos, leidžiančios mums tapti geresne bendruomene. Būtent šis principas Harris nuvedė neįtikėtinu, pokyčių gausiu karjeros keliu – nuo Kalifornijos generalinės prokurorės iki JAV senatorės ir galiausiai viceprezidentės. Kiekvienose šių pareigų jai teko spręsti gausybę sudėtingų problemų, pradedant sveikatos priežiūros sistema ir baigiant imigracija, nacionaliniu saugumu, opioidų krize ir vis augančia gyventojų nelygybe.

Aptardama milžiniškus mums visiems kylančius iššūkius ir remdamasi didžiulėmis pastangomis įgyta išmintimi bei įžvalgomis tiek iš pačios Harris karjeros, tiek iš labiausiai ją įkvėpusių žmonių darbų, knyga ,,Įsipareigojusi tiesai“ tampa neįtikėtinu problemų sprendimo, krizių valdymo ir lyderystės nelengvu laikotarpiu vadovėliu.

Pasakodama apie savo gyvenimo kelionę ir įspūdingus pastaruoju metu nuveiktus darbus, Kamala Harris atskleidžia bendrų pastangų, bendro tikslo ir bendrų vertybių viziją.

Knygoje ,,Įsipareigojusi tiesai“ gausu kertinių tiesų, tarp kurių – ir tai, jog palyginti maža žmonių saujelė atkakliai stengiasi milžinišką mūsų daugumą įtikinti, jog mus sieja kur kas mažiau bendrumų nei iš tikrųjų. Mūsų pareiga – jų nepaisyti ir toliau gyventi su mūsų visų bendra tiesa.

Kai to pasieksime, bendros pastangos mums ir puikiai mūsų valstybei (JAV) leis klestėti dabar ir dar daugelį ateinančių metų.

PASAULINIS BESTSELERIS
ATNAUJINTAS LEIDIMAS

„R. B. Cialdinis patobulino tai, kas jau yra klasika. Šis atnaujintas „Įtakos galios“ leidimas patvirtina, jog knyga per pastaruosius penkiasdešimt metų yra vienas svarbiausių leidinių apie verslo ir elgsenos mokslus. Naujai papildyta ji yra nuostabi.“ – Daniel H.Pink, bestselerių autorius

Dr. Robertas B. Cialdinis atnaujintame „Įtakos galios“ leidime dalijasi naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, savo įžvalgomis, paaiškinimais ir patirtimi, kaip etiškai tai pritaikyti kasdieniame gyvenime, internetinėje prekyboje, versle.

ĮTAKOS PRINCIPAI:

• Grįžtamumas.
• Įsipareigojimas ir nuoseklumas.
• Socialinis įrodymas.
• Mėgstamumas.
• Autoritetas.
• Stoka.
• Vieningumas (dar vienas principas, aprašytas tik šiame atnaujintame leidime).

SUSIPAŽINKITE SU UNIVERSALIAIS ĮTAKOS PRINCIPAIS, SUŽINOKITE, KAIP JUOS TAIKANT PASKATINTI ŽMONES VEIKTI TAIP, KAIP JŪS NORITE, IR KARTU IŠMOKTI ATSISPIRTI NEETIŠKIEMS MĖGINIMAMS DARYTI ĮTAKĄ JUMS.

Robertas B. Cialdinis – mokslų daktaras, vienas didžiausių įtakos ir įtikinėjimo meno ekspertų, visame pasaulyje žinomas lektorius, bestselerių autorius. Jis dažnai tituluojamas „Įtakos meno krikštatėviu“.

Autorius yra Arizonos valstijos universiteto psichologijos ir rinkodaros profesorius emeritas. Jis buvo išrinktas Asmenybės ir socialinės psichologijos bendrijos (Society of Personality and Social Psychology) prezidentu ir yra Nacionalinės mokslų akademijos (National Academy of Sciences) bei Amerikos menų ir mokslų akademijos (American Academy of Arts and Sciences) narys.

Cialdinis dažnai skaito pranešimus viso pasaulio organizacijoms apie etinį ir praktinį įtakos mokslo taikymą versle. Visą jo gyvenimą trunkantį domėjimąsi socialinės įtakos vingrybėmis profesorius aiškina tuo, kad užaugo grynai itališkoje šeimoje, daugiausia lenkų apgyventame rajone, istoriškai vokiškame mieste (Milvokyje), kuris kitais atžvilgiais yra kaimiškoje valstijoje.

Dr. Robertas B. Cialdinis, ne vieną apdovanojimą pelnęs elgsenos mokslų specialistas ir bestselerių autorius, verslo konsultavimo įmonės „Influence at Work“ prezidentas ir generalinis direktorius.

Atnaujinta „Įtakos galia“ paremta dr. R. B. Cialdinio net 35 metų moksliniais darbais, kurie pagrįsti tyrimais ir recenzuoti kitų mokslininkų.

Tai – išsamus vadovas, kaip taikant įtakos principus paskatinti žmones veikti taip, kaip jūs norite.

Jaunimui nuo 14 m.

Kur yra ta riba tarp žmogaus ir žvėries? Ir kas žmogų daro žmogumi? Pritrenkianti ir susimąstyti verčianti filosofinė alegorija, vienas įsimintiniausių ir įtaigiausių pasakojimų apie žmogaus sielos tamsą.

Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į slėpiningo grožio negyvenamą salą. Juos vilioja nevaržoma laisvė ir galimybė pagyventi be suaugusiųjų kontrolės. Iš pradžių visus jungia draugystė, bendras troškimas išsigelbėti. Nusistato taisykles, nes jie juk britai – ne kokie laukiniai. Tačiau baimė, tamsa ir neapykanta greit įveikia sveiką nuovoką, saloje ima galioti vienintelė teisė – stipresniojo teisė. 

Iš pradžių piktą ranką dar prilaiko civilizacija, bet pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries, tvarka žlunga, atiduodama duoklė Žvėriui, paaiškėja, kokia visagalė yra nežabota valdžia.

Kai teroras įsisiautėja, o tvarka griūva, viltis, jog visa tai bus nuotykis ima atrodyti nereali, dar labiau neįtikėtina atrodo galimybė būti išgelbėtiems.

William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, vėliau grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas“, išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų, bet ir ekranizuotas.

Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia – jis sutinka moterį, visišką savo priešingybę – nerūpestingą ir gyvenimo džiaugsmu trykštančią Herminą. Hermina mėgaujasi malonumais. Ji ir Harį įtikina juos prisijaukinti bei jiems atsiduoti. Prasideda Hario Halerio kelionė į gyvenimą, nelengvi bandymai rasti pusiausvyrą tarp kūno ir dvasios, be kurios joks žmogus negalėtų pasiekti pilnatvės...

Hermann Hesse (Hermanas Hesė; 1877 m. liepos 2 d. Kalve, Vokietijoje – 1962 m. rugpjūčio 9 d.) – vokiečių – šveicarų poetas, dailininkas. Jį visą laiką domino vaiko psichinis vystimasis bei švietimo įtaka šiam procesui. 1946 m. jam suteikta Frankfurto Gėtės premija ir Nobelio literatūros premija, 1955 m. Vokietijos knygų prekybos taikos premija. Priskiriamas intelektualiųjų psichologinių romanų rašytojų grupei.

Kai Eragonas miške randa nusvidintą mėlyną akmenį, jis nutaria, kad tai yra nuostabus radinys vargšo ūkininko vaikui; galbūt už jį galės nupirkti maisto žiemai. Bet kai iš keistojo akmens išsirita drakoniukas, Eragonas suvokia, jog susidūrė su senu, kaip pati Imperija, palikimu.

Per vieną naktį jo paprastas gyvenimas sugriūva, ir jaunuolis atsiduria naujame, pavojų kupiname magijos pasaulyje. Klausydamas senojo pasakotojo patarimų, senoviniu kardu ginkluotas Eragonas su savo bičiule drakone stengiasi išlaviruoti tarp Imperijos pakalikų ir jos priešininkų.

Ar sugebės Eragonas prisiimti legendinių Drakonų Raitelių atsakomybę? Juk šis jo sprendimas gali nulemti Imperijos likimą...

Šiame pasaulio kampelyje yra kažkas nepaaiškinama. Tai per amžius traukia žmones. Vadink, kaip nori, bet gal kai kas iš tikrųjų ima traukti žmones į šitą vietą, kai jiems gyvenime šito prireikia labiausiai.

Į nedidelį Kuljako miestelį Prancūzijoje atkeliauja neseniai tragišką avariją išgyvenusi ir vyrą palaidojusi jauna moteris Abė Hovs. Ji visai neplanuotai įsidarbina sename prancūzų šeimos dvare su malūnu ant upės kranto, kur atsiveria ne tik nuostabūs gamtos vaizdai, bet ir kadaise čia gyvenusių žmonių istorijos. Viena istorija apie jauną bitininkę Elianą Marten ypač paliečia Abę, o ilgainiui pakeičia jos gyvenimą. 

1938-ieji, karo išvakarės. Šato Belvju dvarui priklausančiame malūne gyvena aštuoniolikmetė Eliana su šeima. Mergina susižadėjo su vyndarių ūkyje dirbančiu Metju ir jaunuoliai planuoja bendrą ateitį. Tačiau prasidėjęs karas sudaužo jų svajones...

„Bičių šokis“ – istorija apie dvi nepaprastas moteris, kurios patyrė daug sunkumų, bet nepalūžo. Tai jautrus pasakojimas apie meilę, šeimą ir karo praradimus, bet labiausiai – apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę, bendrystės svarbą ir pasiryžimą išlikti sąžiningam net ir sunkiausiais gyvenimo momentais.

„Šis Jono Öhmano „džiazas“ – ir apie Ukrainą, ir apie Lietuvą. Apie valstybingumą, pralaimintį prieš feodalinę korupciją, biurokratiją ir tingumą. Knyga autentiška, atvira ir nuoširdi, provokuojanti klausimus, kamuojančius ir patį autorių – gryną švedą, patyrusį su Lietuva audringą laisvės romaną, todėl taip tiksliai užčiuopiantį istorines paraleles. Žingsnis po žingsnio virtusį tikru šiuolaikiniu partizanu, „išdurnėjusiu litovcu“, „šalena panda“, „volontioru“, džiazuojančiu visais įmanomais ir neįmanomais būdais, kad padėtų ir gelbėtų. O su šia knyga – kad primintų, kas mums yra Ukraina, skatintų palaikyti ir suprasti kovotojus, kurie Rytų Ukrainoje gina savo ir mūsų laisvę.“ 
Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Kai Rusija staigiai okupavo Krymą ir įsibrovė į Rytų Ukrainą, supratau, kad kituose sąrašuose būsime mes, Baltijos šalys. To niekada nebus, pasakiau sau, ir kartu su draugais ėmėme gabenti paramą Ukrainos kariams Donbase.

Teko būti apšaudytam rusų separatistų, pajusti mirties baimę, būti apsuptam juodo nevilties šešėlio. Bet taip pat teko ragauti ryžto ir ištvermės vaisių, be to, aiškiai suvokti, kas yra tikroji laisvės kova ir kaip ji turi būti vedama.

Ukrainoje per savo išgyvenimus, žvelgdamas pro karo marazmo prizmę ir bendraudamas su ten kovojančiais žmonėmis, pradėjau suprasti, ką reiškia „hibridinis karas“. Tai – visiškas džiazas. Ši knyga yra mano signalas, kad mes Lietuvoje, norime ar nenorime, privalome tai suprasti. Ir išmokti džiazuoti.

Egzistuoja vienas nusižengimas, galintis sugriauti poros santykius, laimę ir pakirsti tapatumo jausmą, – neištikimybė. Išdavystė skaudina, rašo Perel, tačiau įmanoma atsitiesti. Žvelgdamos tinkama kryptimi poros gali augti ir pasimokyti iš šios sukrečiančios patirties tiek nusprendusios likti kartu, tiek pasukusios skirtingais keliais.

Knygoje rasite daug svarbių klausimų ir atsakymų:
Ar įmanoma vienu metu mylėti daugiau nei vieną žmogų?
Kuo romanas gali būti naudingas santuokai?
Kodėl žmonės – net ir tie, kurių santuokos laimingos, – būna neištikimi?
Kodėl partnerio neištikimybė šitaip skaudina?
Ar visada verta atskleisti slaptus meilės ryšius?

Psichoterapeutė, populiariausia New York Times autorė Esther Perel garsėja kaip viena įžvalgiausių ir originaliausių šiuolaikinių porų santykių specialisčių. Ji laisvai kalba devyniomis kalbomis, užsiima privačia psichoterapine praktika Niujorke ir konsultuoja į Fortune 500 sąrašus įtrauktas įmones.

Garsusis Esther Perel pranešimas TED Talks konferencijoje peržiūrėtas daugiau kaip 20 mln. kartų, o knyga „Tarp kasdienybės ir geismo" tapo tarptautiniu bestseleriu ir jau yra išversta į 25 kalbas. Naujausia autorės knyga „Naujas žvilgsnis į neištikimybę" – dar vienas New York Times bestseleris. Esther Perel taip pat yra populiarios tinklalaidės Where Should We Begin? režisierė ir vadovė. Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje EstherPerel.com.

Visi žino, kad Mariana gyvena dideliame baltame name, į kurį veda nuosavas keliukas, o Konelio mama dirba jame valytoja, bet niekas nesusieja šių dviejų faktų.

Konelis ir Mariana gimė ir augo tame pačiame vakarų Airijos miestelyje, bet tuo panašumai ir baigiasi. Mokykloje Konelis yra populiarus ir visų mėgstamas, o Mariana – vienišė, iš karčios patirties išmokusi laikytis atokiai nuo bendramokslių. Kai jie Marianos virtuvėje užmezga pokalbį, – keblų, bet jaudinantį, – jų gyvenimas pradeda keistis.

,,Normalūs žmonės‘‘ – tai istorija apie abipusį susižavėjimą, draugystę ir meilę. Pradėję nuo minėto pokalbio, mes kelerius metus lydime du žmones, – linksmus, kerinčius, sudėtingus, – bandančius gyventi atskirai, bet neįstengiančius. Romane parodoma, kaip sunku pasikeisti. Ir su jaudinančiu švelnumu atskleidžiama, kaip susipažįstame su seksu ir galia, su troškimu skaudinti ir būti skaudinamam, su geismu mylėti ir būti mylimam.

Tai nepaprasta meilės istorija, įkvepianti literatūrai naujos gyvybės.

,,Normalūs žmonės‘‘ – viena mėgstamiausių 2019 metų Baracko Obamos knygų.

Sally Rooney (Sali Runi) gimė 1991 m. ir gyvena Dubline. Romanas ,,Normalūs žmonės‘‘ laimėjo Britanijos metų knygos apdovanojimą, buvo nominuotas The Man Booker Prize 2018 ir The Women's Prize for Fiction 2019. Tapo Sunday Times ir New York Times bestseleriu, pagal jį pastatytas kino filmas.

Garsiausias visų laikų romanas apie mafiją.

Krikštatėvis – taip visi vadina Vitą Korleonę, iš Sicilijos į Ameriką atvykusios Korleonių šeimos galvą. Jis – vienas iš penkių įtakingiausių Niujorko mafijos vadų, nepaisantis jokių kliūčių kelyje į valdžią. Iš savo neprieinamos tvirtovės Long Ailande jis valdo milžinišką imperiją, kuri pelnosi iš lošimų, lažybų ir reketo. Tironas, šantažuotojas, žudikas – jo draugystės niekas nedrįsta atstumti, o už neteisybę susimoka. Net nužudymas nėra per didelė „teisingumo“ kaina. Krikštatėvio įtakai paklūsta visi – nuo patruliuojančio policininko iki aukščiausios valdžios. Tačiau lemtingas konfliktas netikėtai viską pakeičia ir Korleonių šeima tampa kitų mafijos šeimų taikiniu.

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o jį kelionėje lydėti pasišovė Žiedo brolija.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ antroje dalyje „Dvi tvirtovės“ pasakojama apie tolesnius Žiedo brolijos nuotykius, jų kovą su blogio pusėn stojusiu Izengardo burtininku Sarumanu ir Žiedo Nešėjo Frodo kelionę į Priešo žemes.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišovė Žiedo brolija. Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ trečiojoje dalyje „Karaliaus sugrįžimas“ pasakojama apie paskutinį Žiedo brolijos ir jų sąjungininkų mūšį su Tamsos šešėliu ir Žiedo Nešėjo užduoties pabaigą.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Knygoje pasakojama istorija panardina į svaigią Paryžiaus vasaros atmosferą ir kviečia susimąstyti: kas gali paskatinti mus įveikti savo baimes, susikaustymą bei įpročius ir, kai gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, priversti išsukti iš įprasto kelio?

Įsivaizduokite – nepažįstamas žmogus išgelbsti jums gyvybę mainais už pasižadėjimą daryti viską, ko tik jis pareikalaus... jūsų paties labui. Priremtas prie sienos sutinkate ir atsiduriate keistoje padėtyje: regis, viskas ima slysti iš rankų... Jūsų gyvenimas – nebe jūsų valioje, tačiau daugeliu atžvilgių gerokai įdomesnis nei anksčiau! Vis dėlto pamažu apninka abejonės: ko iš tikrųjų siekia tas žmogus, kuris kišasi į jūsų gyvenimą? Kas jis toks? Ir kas tie paslaptingi jo aplinkos žmonės?

„Tikiuosi, kad mano knygos ras savo skaitytoją. Rašydamas siekiau perteikti savo patirtį bei žinias, gautas iš neurologijos specialistų ir išminčių, kuriuos sutikau keliaudamas. Jie man daug davė: negalėjau viso to pasilikti vien sau.

Aš nieko neišgalvojau ir neketinu pateikti naujo, genialaus laimės recepto. Tik noriu padėti skaitytojams suvokti, kokios iš tikrųjų vertingos yra paprastos tiesos, kurias kažkodėl dažniausiai pamirštame. Kviečiu į daug ką pažvelgti kitaip.“ 

Laurent Gounelle

KNYGA, PAKEITUSI MILIJONŲ ŽMONIŲ SANTYKIUS

Kiekvienas iš mūsų meilę išreiškiame ar ją priimame savo meilės kalba. Vieniems svarbu išgirsti palaikymo žodžius ar kuo daugiau laiko praleisti kartu su mylimu žmogumi, kitiems užtenka dovanų, rodomo paslaugumo ar švelnaus prisilietimo. Tad susipažinkite su penkiomis meilės kalbomis.

Remdamasis ilgamete šeimų konsultavimo patirtimi ir iliustruodamas ją konkrečiais savo klientų pasakojimais, dr. Garis Čapmanas ne tik patars, kaip jaustis mylimiems, bet ir išmokys mylėti.

„Penkios meilės kalbos“ neabejotinai pakeis jūsų santykius su mylimu žmogumi.

Žmonijos gyvavimo variklis yra troškimas būti kam nors artimam ir mylimam.

Dr. Garis Čapmanas – rašytojas, lektorius, konsultantas, padedantis žmonėms sukurti ilgalaikius santykius. Jis yra populiarios knygų serijos „Penkios meilės kalbos“ autorius, taip pat Santuokos ir šeimos santykių bendrovės direktorius. G. Čapmanas keliauja po pasaulį vesdamas seminarus ir yra parašęs daugiau nei 20 knygų.

Jaunimui nuo 13 m. 

Stebuklas, kad dar neatsisakiau visų savo vilčių – juk jos juokingos ir neįgyvendinamos. Laikausi jų įsikibusi ir, nepaisydama jokių aplinkybių, tikiu, kad žmogaus širdis iš prigimties gera.

Anos Frank dienoraštis – vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių su šeima ir draugais Amsterdame, Ana rašė dienoraštį nuo 1942 m. iki 1944 m. 

Anos dienoraštis – ne vien holokausto liudijimas, bet ir mergaitės brendimo, jos nepalaužiamo optimizmo ir tikėjimo pačiu gyvenimu istorija. Jauna mergina stebėjo skeldėjantį pasaulį, didžiausias žmonijos nuodėmes, bet neprarado tikėjimo žmonių gerumu ir vilties, kad vieną dieną gyvenimas ir vėl sugrįš į įprastą. Ana aprašė gyvenimą slėptuvėje, paaugliškas problemas, gimstančius jausmus, savęs atradimą.

Šis dienoraštis – sukrečiantis argumentas, kur veda prietarai, nepakanta ir akla neapykanta, kai neduodamas atsakas, kai elgiamasi be atodairos.

Ana mirė Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 metais nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir įvykdė dukters norą – paskelbė jos dienoraštį. Nuo to laiko dienoraštis išverstas į 70 kalbų.

Rašyti dienoraštį – keistas užsiėmimas tokiai kaip aš. Ir ne vien todėl, kad anksčiau niekuomet nerašiau. Man atrodo, kad vėliau nei man pačiai, nei kam nors kitam nebus įdomios trylikametės mokinukės išpažintys. Nors iš tikrųjų tai nelabai svarbu, tiesiog aš noriu rašyti, maža to – atvirai pasakoti viską, kas guli ant širdies.