Romanai

Keistos, pasakiškos situacijos tampa išeities tašku pasakojimams apie Nepriklausomybės kartą, apie jos siekius, pasirinkimus bei patirtis. Atidus, neretai humoristinis žvilgsnis į šiuolaikinės Lietuvos gyvenimą persmelkiamas fantastine atmosfera. Naujos šnektos, žiniasklaidos žargonas ir slengas vykusiai sintetinami ir jungiami su literatūrine kalba.

,,Hipnotizuojantys skaitiniai: geriausios istorijos yra tos, kurios nesiduoda atpasakojamos. Savojoje tikrovėje esu buvęs ir Vilniuje, ir Berlyne, ir kelyje, ir sukarintame beprotnamyje (suprask: pasaulyje, kuris mums duotas čia ir dabar), bet viską regėjau ne tuo kampu. Už tai man buvo baisiai įdomu lyginti, ką iš savųjų žiūros taškų pamatė ir – svarbiausia – kaip papasakojo Lauryno išgalvoti herojai. Prieš plauką kalbos kultūros zuikio iškamšą glostanti tatuiruota slengo ranka.‘‘

Donatas Petrošius.

Laurynas Katkus – žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas. Jis išleido keletą poezijos ir esė rinkinių, romaną „Judantys šešėliai“. Istorija „Smėlis“ yra iš apysakų rinkinio „Nakvynė Berlyne“, pasirodžiusio 2022 metais.

Istorijų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Keistos, pasakiškos situacijos tampa išeities tašku pasakojimams apie Nepriklausomybės kartą, apie jos siekius, pasirinkimus bei patirtis. Atidus, neretai humoristinis žvilgsnis į šiuolaikinės Lietuvos gyvenimą persmelkiamas fantastine atmosfera. Naujos šnektos, žiniasklaidos žargonas ir slengas vykusiai sintetinami ir jungiami su literatūrine kalba.

,,Hipnotizuojantys skaitiniai: geriausios istorijos yra tos, kurios nesiduoda atpasakojamos. Savojoje tikrovėje esu buvęs ir Vilniuje, ir Berlyne, ir kelyje, ir sukarintame beprotnamyje (suprask: pasaulyje, kuris mums duotas čia ir dabar), bet viską regėjau ne tuo kampu. Už tai man buvo baisiai įdomu lyginti, ką iš savųjų žiūros taškų pamatė ir – svarbiausia – kaip papasakojo Lauryno išgalvoti herojai. Prieš plauką kalbos kultūros zuikio iškamšą glostanti tatuiruota slengo ranka.‘‘

Donatas Petrošius

Laurynas Katkus – žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas. Jis išleido keletą poezijos ir esė rinkinių, romaną „Judantys šešėliai“. Istorija „Nakvynė Berlyne“ yra iš apysakų rinkinio „Nakvynė Berlyne“, pasirodžiusio 2022 metais.

Istorijų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Keistos, pasakiškos situacijos tampa išeities tašku pasakojimams apie Nepriklausomybės kartą, apie jos siekius, pasirinkimus bei patirtis. Atidus, neretai humoristinis žvilgsnis į šiuolaikinės Lietuvos gyvenimą persmelkiamas fantastine atmosfera. Naujos šnektos, žiniasklaidos žargonas ir slengas vykusiai sintetinami ir jungiami su literatūrine kalba.

„Hipnotizuojantys skaitiniai: geriausios istorijos yra tos, kurios nesiduoda atpasakojamos. Savojoje tikrovėje esu buvęs ir Vilniuje, ir Berlyne, ir kelyje, ir sukarintame beprotnamyje (suprask: pasaulyje, kuris mums duotas čia ir dabar), bet viską regėjau ne tuo kampu. Už tai man buvo baisiai įdomu lyginti, ką iš savųjų žiūros taškų pamatė ir – svarbiausia – kaip papasakojo Lauryno išgalvoti herojai. Prieš plauką kalbos kultūros zuikio iškamšą glostanti tatuiruota slengo ranka.“

Donatas Petrošius

Laurynas Katkus – žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas. Jis išleido keletą poezijos ir esė rinkinių, romaną „Judantys šešėliai“. Istorija „Paukščiai virš Lenino aikštės“ yra iš apysakų rinkinio „Nakvynė Berlyne“, pasirodžiusio 2022 metais.

Istorijų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Trijų knygų serija „Įvaizdis dar ne viskas“. Trečioji knyga

„Nesu tas, kuo mane laikai.“

Įžymusis širdžių daužytojas pagaliau nusiims kaukę...

Šonas Onilas šešis mėnesius gyveno kaip paprastas, įsimylėjęs vyras su už jo būsimo filmo pristatymą visuomenei atsakinga Peizle Kembel... ir visą laiką apsimetė kitu žmogumi. Ar tiesą sužinojusi Peizlė patikės, kad jųdviejų meilė nebuvo žvaigždės mėginimas apdumti akis? Ir kas nutiks, Peizlei prisipažinus, kad pati taip pat šį tą slėpė – laukiasi jo kūdikio! Ar galiausiai atskleistos paslaptys mylimuosius išskirs? O gal suteiks antrą galimybę vienas kitą mylėti?

Karūna gali atitekti tik vienam.

METAS VALSTYBĖS IŠDAVYSTEI.

Jusano karalius turi mirti.

Penki pavojingiausi šalies melagiai buvo paslaptingai sukviesti vienai bendrai misijai: nužudyti karalių dievą Juną. 

Jis to nusipelnė. Valdant jo negailestingai, nemirtingai rankai, aristokratai klesti, o vargšai ir nekaltieji yra įkalinami, sužlugdomi ar parduodami.

O dabar visi penki kalavijai ateis pas jį. Kiekvienas ragavo kartėlio – tarp jų samdomas smogikas, ieškantis atpirkimo, daili žudikė, trokštanti laisvės, net ir princas, ištremtas už savo žiaurius nusikaltimus. Nė vienas neįstengia atsispirti saldžiai, ledinei keršto vilionei.

Jie gali sutarti žudyti.

Gali sutarti išduoti.

Bet tiems penkiems žudikams, pasikausčiusiems apgavikams, melagiams ir išdavikams negana sukurti sąjungą. Norėdami išgyventi, jie turi išmokti pasitikėti vieni kitais. Jiems suartėjus, tarp grupelės narių gali įsiplieksti ir meilė... Ar tai neapsunkins misijos?

Juk karūna atiteks tik vienam.

Tegul laimi geriausias melagis.

Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu.

„Jautrumo gravitacija“ – trečioji auto fikcijos pobūdžio vilnietiškosios sagos dalis.

Romano pasakojimas skyla į dvi istorijas, kurios skleidžiasi draudimo kompanijos tyrėjos ir vieno iš pasikartojančių visuose romano dalyse veikėjo – Andriaus – gyvenimo peripetijomis.

Mėginama išsiaiškinti Vilniuje 1993 metais paslaptingai kilusio gaisro aplinkybes ir sugauti nesugaunamą kaltininką, o taip pat toliau sekant Andriaus pėdomis nuklystama į Daniją, kur veikėjas išvyksta studijuoti teatro meno.

Siurrealistiškai pinasi tyrėjos dabartis ir Andriaus ateitis. Paraleliai sugretinamos dvi viena kitai prieštaraujančios alternatyvos: homo sovietikus, mokantis dirbti iki sąmonės netekimo, ir besimėgaujantis bohemišku gyvenimu bei tinginyste animus animalis. Panika ir atodrėkis gausaus pasirinkimo akivaizdoje.

Nobelio premijos laureato knyga

Mylimieji Alida ir Aslė atvyksta į Bjorgviną ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos. Nors Alida laukiasi ir po ilgos kelionės yra išsekusi, niekas nenori suteikti porai pastogės. Tamsų vakarą lietui lyjant vaikščiodami iš vienų namų į kitus, jie patiria žmonių abejingumą ir vis didėjantį nerimą. Vienintelė paguoda – prisiminimai apie būtus laikus, kai susipažino ir iškart suprato, kad yra skirti vienas kitam. Koks likimas jų laukia tarp nesvetingo miesto sienų? Tris istorijas surišantis pasakojimas panardina skaitytoją į meditatyvią keistų įvykių ir grįžtamojo laiko tėkmę, kurioje ryškiausiai aidi nusikaltimo ir bausmės tema.

Norvegų rašytojas Jonas Fossė (g. 1959) debiutavo 1983 m. romanu „Raudona, juoda“. Nuo tada rašė įvairių žanrų tekstus: romanus, dramaturgiją, poeziją, trumpąją prozą, eseistiką ir knygas vaikams. Jo kūriniai išversti į daugiau nei 50 kalbų, o pjesės visame pasaulyje pastatytos per tūkstantį kartų. Fossė apdovanotas galybe premijų ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje, iš kurių reikšmingiausia – 2023 m. skirta Nobelio literatūros premija. Lietuviškai publikuota trumposios prozos knyga „Vaizdai iš vaikystės“ (2020) ir pasakojimas „Baltybė“ (2024).

„Trilogiją“ sudaro trys pasakojimai apie Alidą ir Aslę, kurie iš pradžių Norvegijoje buvo išleisti atskiromis knygomis: „Nakvišų klajonės“ (2007), „Ulavo regėjimai“ (2012) ir „Prievakario nuovargis“ (2014).

Vladimiras Nabokovas (1899-1977) – rusų kilmės amerikiečių rašytojas, pasisakęs už asmenines žmogaus laisves ir prieštaravęs ideologijoms bei kanonams, ribojantiems individo saviraišką. Didžiausią šlovę ir pripažinimą šiam autoriui pelnė romanas „Lolita“.

Ši jausmų stiprumu ir išradingu literatūriniu stiliumi žavinti knyga įkvėpė sukurti du filmus: pirmasis 1962 metais romaną ekranizavo režisierius Stanley Kubrikas, 1997 metais - Adrianas Lyne'as.

„Lolitoje“ pasakojama apie literatūros profesoriaus maniakišką aistrą jaunutei nimfetei Lolitai, apie senosios civilizuotosios Europos ir jaunosios komerciškosios Amerikos susidūrimą, bei labiausiai apie meilę kaip akibrokštą, haliucinaciją, beprotybę, transformaciją...

Ji buvo tiesiog Lo, rytmečiais, penkių pėdų ūgio (be dviejų verškų ir viena kojnaite). Ji buvo Lola ilgomis kelnėmis. Ji buvo Dolė mokykloje. Ji buvo Doloresa blankų punktyruose. Tačiau mano galvoje ji buvo visuomet: Lolita.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

Elspetai reikia pabaisos. 

Bet gal pabaisa – ji pati?

Kad išgyventų niūrioje, miglos supamoje Klystkelių karalystėje, Elspetai Ožekšnei reikia ne vien sėkmės – jai reikia pabaisos. Pavadina jį Košmaru – tą nenuspėjamą padarą, apsigyvenusį jos galvoje. Jis ją gina. Jis saugo jos paslaptis. 

Bet viskas turi savo kainą, o ypač magija. 

Vieną vakarą girios kelyje sutikus paslaptingą plėšiką, Elspetos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Pakliuvusi į šešėlių ir išdavysčių pasaulį, mergina prisideda prie pavojingo žygio išgelbėti Klystkelius nuo juodosios magijos užkrato. Deja, paaiškėja, kad plėšikas – tai paties karaliaus sūnėnas, pavojingiausių Klystkelių vyrų kapitonas, karalystės išdavikas ir... jiedu negali vienas kitam atsispirti. 

Tamsus, turtingas maginės fantastikos romanas apie merginą, kuriai teks išgelbėti karalystę išlaisvinus savyje slypinčią pabaisą.

„Detaliai sukurtas tamsus pasaulis, kuris skaitytojui iš karto atrodo pažįstamas, savitas ir geidžiamas.“  Chicago Review of Books

„Vaizdingas, šiurpus pasakojimas... R. Gillig suteikia naujų spalvų gerai pažįstamiems fantastikos pasauliams.  Paste Magazine 

 „Ši kerinti tamsi pasaka apie kraują, įtūžį ir kartų pasirinkimą nunešė į migloje skendinčias girias, kupinas pavojų ir meilės.“ Davinia Evans, knygos „Notorious Sorcerer“ autorė

Rachel Gillig gimė ir užaugo Kalifornijos pakrantėje. Baigusi literatūros teorijos ir kritikos studijas Kalifornijos Deiviso universitete, dabar rašo bei mokytojauja. Autorė mėgsta gulėti apsisupusi antklodėmis ir mintyse kurti naujus romanus, dar jai patinka sodininkauti arba vaikštinėti su savo vyru, sūnumi ir pudeliu Wally. Ne viena jos knyga jaunimui pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą.

THE NEW YORK TIMES bestseleris

Aš esu Anė Vilks. Tavo...

– Žinau. Mano didžiausia gerbėja.

– Taip, – šypsodamasi patvirtino ji. – Teisingai.

Polas Šeldonas galvojo, kad pagaliau yra laisvas. Jis ką tik nužudė Mizerę Častein. Padaręs tai pajuto palengvėjimą ir džiaugsmą. Mizerė – pagrindinė jo romantinių bestselerių serijos veikėja, sukrovusi jam turtus. Bet dabar ji mirusi. Ir Polas gali pradėti rašyti rimtus kūrinius.

Ambicingus Polo planus pakoreguoja automobilio avarija. Sukaustytas įtvarais ir kamuojamas pragariškų skausmų jis atsipeikėja Uoliniuose kalnuose stovinčiame nuošaliame name. Šis, kaip netrukus paaiškėja, priklauso jo gelbėtojai Anei Vilks.

Geroji žinia, kad Anė anksčiau dirbo slauge ligoninėje ir namuose turi neišsenkančias skausmą malšinančių vaistų atsargas. Blogoji – ji nuo seno yra didžiausia Polo gerbėja. Ir, išsiaiškinusi, kaip Polas pasielgė su Mizere, moteriškė neapsidžiaugia. Greičiau jau atvirkščiai...

Anė reikalauja, kad Polas pratęstų pasakojimą apie Mizerę, parašydamas naują romaną. Patį geriausią ir skirtą tik jai vienai. Prie vežimėlio prikaustytas ir be vaistų gyventi negalintis vyras pateko į rimtą bėdą. Anės spaudimas yra labai atkaklus ir žiaurus. Tačiau rašytojai taip pat turi savų ginklų.

1987 m. dienos šviesą išvydęs kultinio siaubo istorijų kūrėjo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) pasakojimas apie žymų rašytoją, tapusį savo didžiausios gerbėjos įkaitu, iš karto įsitaisė perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse. Kupina įtampos, įtraukianti ir pašėlusiai baugi istorija tapo dar vienu daugelio mėgstamos Kingo kūrybos perlu, o romano motyvais sukurtas filmas „Mizerė“ 1991 m. sulaukė didelės komercinės sėkmės ir visuotinio kritikų pripažinimo.

„Vienas iš puikiausių kada nors parašytų siaubo trilerių, gal net pats geriausias Kingo romanas.“ The Guardian

ISTORINIS VEIKSMO ROMANAS SU DETEKTYVO ELEMENTAIS

XVIII a. pirmoji pusė, Abiejų Tautų Respublika nualinta karo su Švedija, maro ir bado. Karaliaus Augusto Stipriojo valdžia silpna, iš kadaise galingos valstybės liko tik didikų kovų, bajorų intrigų bei sąmokslų draskomas kraštas. Šių įvykių fone kuriama špagos virtuozo keršytojo Mariaus, paversto žudiku, istorija. Šis jaunas vyras kario talentu sugeba laimėti ir turtingos bajorės širdį, ir dvarus, ir galią.

Pasirinkęs įdomų istorinį siužetą, jį apgyvendinęs itin spalvingais personažais ir autentika, talentingas pasakotojas meistriškai pina intrigą, o herojaus nuotykiai ir jo paslaptimis apraizgyta praeitis prikausto skaitytoją iki paskutinio puslapio.

Šis romanas lietuvių kino kūrėjus įkvėpė sukurti meninį filmą „Marius“ (1990 m.).

Kazys Almenas – žymus branduolinės inžinerijos specialistas, fizikas, knygų leidėjas, rašytojas, išeivių visuomeninės politinės federacijos „Santara-Šviesa“ narys. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. 1957 m. baigė Nebraskos universitetą. Nuo 1969 m. Merilendo universiteto profesorius. Ignalinos AE saugos analizės grupės organizatorius.

„Pjūties metas“ parašytas autoriui tebegyvenant JAV, bet romanas buvo išleistas Lietuvoje 1970 m. ir pavadintas „Šienapjūtė“. Po 38 metų pasirodė antrasis romano leidimas pavadinimu „Pjūties metas“.

„Kadaise prof. Edvardas Gudavičius apie K. Almeno romaną yra pasakęs: Almenas toje knygoje apie XVIII amžiaus Lietuvą parašė daugiau, nei visi lietuvių istorikai kartu sudėjus.“

Prof. Egidijus Aleksandravičius

„Tai vienas iš tų romanų, kuris ne tik mane paskatino rašyti, bet ir pirmiausia pradėti domėtis Lietuvos istorija.“

Kristina Petrauskė , istorikė, romano „Slanimo raganos“ autorė

„Kerintis kūrinys... Nuostabus žvilgsnis į tų, kurie buvo nurašyti, sielas, baimes, aistras, pastangas ir beviltišką narsą.“

Thomas Keneally, bestselerio „Šindlerio sąrašas“ autorius

Berlynas, 1939-ieji. Dvylikametė Hana Rozental dar ką tik gyveno saugų ir aprūpintą gyvenimą. Bet dabar jis virsta aukštyn kojomis – mergaitės šeima netenka visko, kas buvo brangu, ir tampa naujos valdžios taikiniais. 

Vienintelė viltis – transatlantinis laivas „St. Louis“, žadantis žydams saugią kelionę į Kubą ir naują pradžią svetur. Hanai, jos šeimai ir geriausiam draugui Leo ši kelionė atrodo kaip išsigelbėjimas. Bet netrukus iš Kubos atsklinda nerimą keliantys gandai, keičiasi karo aplinkybės, ir trapi saugumo iliuzija subliūkšta. 

Niujorkas, 2014-ieji. Dvyliktojo gimtadienio proga Ana Rozen gauna paslaptingą siuntinį nuo nežinomos giminaitės iš Kubos. Jo turinys paskatina mergaitę su mama vykti į Havaną ir atskleisti tragiškas šeimos istorijos paslaptis. 

„Vokietaitė“ – tikrais faktais paremta, jautri ir skaudžiai taikli istorija. Ji apima dvi skirtingas, bet kai kuo ir panašias laiko erdves ir kelia klausimą: ar įmanoma tremtyje rasti namus?

„Nepamirštamas, įstabus romanas, užimsiantis garbingą vietą tarp knygų apie Antrąjį pasaulinį karą.“

Adriana Trigiani, bestselerio „Batsiuvio žmona“ autorė

„Atskleidžia „St. Louis“ tragedijos esmę... tiksliai perteikia daugelio mūsų išgyvenimus.“

Eva (Safier) Wiener, išgyvenusi „St. Louis“ keleivė

„Himnas laisvei, meilei ir teisingumui... vienas žaviausių ir originaliausių pastarojo meto literatūrinių įvykių.“

Bestselerių autorėcZoé Valdés

Armando Lucas Correa – Kubos rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis Niujorke; trijų istorinių romanų autorius. 2013 m. pasirodęs debiutinis jo kūrinys „Vokietaitė“, išverstas net į 16 kalbų, užkariavo daugybės skaitytojų širdis.

„Crime Debut“ ir „Readers’ Choice Awards“ – „Sisters in Crime“, The New York Times Book review „Editor’s Choice“, „Staff Picks“ laimėtoja.

„Puikiai parašytas, iki sielos gelmių sukrečiantis romanas, suteikiantis balsą visoms moterims, kurios taip ir negrįžo namo.“ – RED

Per savo aštuonioliktąjį gimtadienį, kišenėje turėdama tik 600 dolerių ir pavogtą fotoaparatą, Alisa Ly atvyksta į Niujorką, kur tikisi atrasti save ir susikurti naują gyvenimą. Tačiau vos po mėnesio ji tampa dar viena Džeine Dou – neatpažinta žmogžudystės auka.

Rubė Džouns taip pat bėga nuo praeities. Įveikusi pusę pasaulio, ji bando pradėti viską iš naujo, bet jaučiasi kaip niekad vieniša. Kol vieną rytą prie Hadsono upės randa Alisos kūną.

Nuo šio pirmojo sukrečiančio susidūrimo tarp dviejų moterų užsimezga neišardomas ryšys. Alisa įsitikinusi – Rubė gali įminti jos gyvenimo ir mirties paslaptį. O Rubė, nors ir sukrėsta to, ką tą rytą pamatė, niekaip negali liautis galvojusi apie nužudytą merginą. Bent jau kol suteiks Alisai tokią pabaigą, kokios ji nusipelnė.

„Kol nežinojai mano vardo“ skiriasi nuo kitų trilerių, pasakojančių apie žudiko paieškas. Tai galingas, viltingas romanas, klausiantis, kas buvo auka ir ko ji neteko.

Nuostabi knyga. Neįprasta, graži, feministinė, įtraukianti – verta visų įmanomų apdovanojimų. Man ji be galo patiko.

MARIAN KEYES, rašytoja

Išsiskiria iš daugelio trilerių tuo, kad dėmesį sutelkia ne į žudiką, o į auką ir jos gyvenimą. Ypač patiks „Numylėtųjų kaulų“ gerbėjams.

„GOOD HOUSEKEEPING“

Uždrausta meilė. Neįmanomas pasirinkimas...

„Šešėliai mėnesienoje“ – tai jaudinanti, be galo romantiška ir paslaptinga istorija apie meilę ir kelionę laiku.

Kai Piksė Teit iškviečiama į laukinę Kornvalio pakrantę išaiškinti keistos paslapties didingame Sent Sidvelo dvare, ji žino, kad niūriuose jo šešėliuose slepiasi kažkas itin mįslingo.

Vieną tamsią naktį daugiau nei prieš šimtą metų iš lovos dingo vaikas ir niekas jo daugiau nematė. Dabar Piksei reikia išsiaiškinti, kas nutiko tomis paskutinėmis mėnesienos nušviestos nakties valandomis.

Kai ji pasiners į praeitį, pradės skleistis paslaptys, aiškės meilės istorijos, ir galiausiai Piksė bus priversta priimti lemtingą sprendimą, visiems laikams pakeisiantį jos gyvenimą.

Nuostabūs personažai, jaudinanti meilės istorija ir užburianti paslaptis. Puikus stilius, įdėta daug širdies, tai nuostabi dovana skaitytojui.

 TRACY REES, romano Eimė Snou autorė

Kvapą gniaužianti ir jausminga meilės istorija tikrai sudaužys širdį! Man labai patiko.

LIZ FENWICK, rašytoja

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika jos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Čia ir dabar“ „Italė Brukline“, „Lauk manęs“ ir kt.

Toli nuo vandenyno krantų, pačioje Australijos gilumoje, plyti keistas regionas, vadinamas lygumomis. To krašto gyventojai – praėjusių amžių keliautojų palikuonys, itin turtingi žemvaldžiai. Kiekvienas iš jų valdo dalį platybės, besidriekiančios, kur tik akis mato, o lygumiečiai visi kartu jaučia pareigą geriausiai, kiek tik gali, išsaugoti savo kultūrą ir istoriją. Dėl to mecenuoja įvairių profesijų žmones – kaligrafus, istorikus, rašytojus, audėjus, gėlininkus, kad šie užfiksuotų krašto specifiką, savotiškus papročius, menines teorijas ir, svarbiausia, lygumų esmę. 

Čia ir atsiranda bevardis „Lygumų“ pasakotojas, daugelį metų stebėjęs ir studijavęs lygumiečius. Jis išdrįsta sudalyvauti viename žymiųjų lygumų elito susitikimų ir paieškoti globėjo savo kino projektui, kuriuo norėtų parodyti dar nematytą to krašto esybę.

„Lygumos“ – meditatyvus, miražiškas, vaizduotės kupinas romanas, kuriuo Geraldas Murnane’as, daugelio laikomas iškiliausiu Australijos rašytoju, kviečia leistis tyrinėti kraštovaizdžio ir žmogaus santykio. Tai kalviniškas, borchesiškas tekstas, satyriška, metafiziška alegorija apie bevaisius žmonių bandymus suprasti savo gyvenamos tikrovės esmę, kupina netikėtos mitologijos, sapniško filosofavimo ir subtilaus humoro. Poetiškai įkrautu, sodriu stiliumi Murnane’as atskleidžia giliausius fiktyviųjų lygumiečių ir pačių lygumų – atokaus krašto, užbursiančio skaitytoją, kaip užbūrė ir pasakotoją jaunystėje, – sluoksnius.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/09278e4b-2125-46ff-8b31-b0571e7b5181.html

„USA Today“, „New York Times“, „Publishers Weekly“ ir daugelio kitų leidinių bestseleris 

„Ji neverkia, taigi, Plutarchas negaus ašaringo atsisveikinimo scenos. Nei ji, nei aš joje nedalyvausime. Jie nepanaudos mūsų ašarų savo pramogoms.“

Aukų dienos rytą šešiolikmetis Heimičas Abernatis trokšta tik vieno – dar metus prasmukti nepastebėtas, o paskui jaukiai praleisti popietę su mylima mergina Lenora Dav. Tačiau nuvyti mintis apie padvigubėjusią grėsmę pakliūti tiesiai į areną sekasi sunkiai: 50-osios Mirties žaidynės šiemet iš kiekvienos apygardos pareikalaus keturių paaukotųjų. Tad ceremonijoje išgirdęs garsiai tariamą savo vardą Heimičas susiduria su žiauria realybe. Vos per akimirką jis netenka visko: mamos, mažojo brolio, Lenoros Dav, namų...

Traukiniu su kitais trimis paaukotaisiais – pirmąja vaikystės meile Luela Makoj, augalotu lažybų tarpininko sūneliu Vajetu Kelou ir didžiausia miesto pasipūtėle Meisile Doner – išsiųstas į Sostinę, kur tenka kentėti nesibaigiančius pažeminimus, Heimičas po truputį pradeda suvokti, kad jo negailestinga ateitis jau suplanuota Panemo galingųjų. Ir laimėti jam neskirta. Bet kažkas širdyje jį gena į priekį, reikalauja nepasiduoti ir kovoti iki galo... ne tik arenoje, bet ir toli už jos ribų. Net jei saulė nebepatekės, negalima leisti prezidentui Snou ir vėl triumfuoti.

„Collins, kaip visada, – tiesiog be priekaištų.“
People

„Kai manai, kad jau viską žinai ir niekas nebenustebins, „Aukų dienai auštant“ užvaldo ir vienu šuoliu įveikia, atrodytų, neįmanomą misiją – prilygti ankstesnėms serijos knygoms.“
ELLE

Suzanne Collins (Siuzan Kolins) – pasaulį sudrebinusios knygų serijos „Bado žaidynės“ autorė. „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“ ir „Liepsnojantis įtūžis“ daugiau nei penkerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, buvo skaitomos su neblėstančiu susidomėjimu, o 2012-aisiais pasirodė ir kino ekranuose. 2020-aisiais išleista trilogijos priešistorė „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“ gerbėjus ir gerbėjas nukėlė į prezidento Snou jaunystę, o naujausia serijos dalis pateikia gerai pažįstamo, tačiau visad paslaptingo Heimičo Abernačio – paaukotojo iš 12-osios apygardos – istoriją. Šiuo metu rašytojos kūriniai išversti į daugiau nei 50 pasaulio kalbų.

Ankstesnės serijos knygos: „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“, „Liepsnojantis įtūžis“, „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“.

Nenutildyti balsai.

Neužmirštos istorijos.

1942-ieji, Indonezija. Anglė muzikantė Nora Čeimbers ir australė medicinos sesuo Nesta Džeims susitinka siaubingomis aplinkybėmis. Japonijos kariuomenei užėmus Singapūrą, jos abi patenka į prekybos laivą „Vyner Brooke“, plukdantį mėginančiuosius evakuotis. Netrukus laivas subombarduojamas, o Norai ir Nestai pavyksta pasiekti atokios Sumatros salos Indonezijoje krantus. Tačiau išgyvenusiuosius apsupa japonai. Atskiria vyrus, moteris ir vaikus ir išskirsto į karo belaisvių stovyklas džiunglių gilumoje. Jose siaučia ligos, badas ir žiaurumai. 

Bet net ir tokioje tamsos persmelktoje vietoje suspindi šviesos spindulys, kai Nora suburia balsų orkestrą. Balsų, kuriuos pavers skambiausiais instrumentais. Muzika belaisvėms padeda neprarasti vilties, tad Nora ir Nesta – nelaimės seserys – pasišvenčia kelti stovyklos moterų dvasią ir kovoti už jų visų išlikimą.

„Seserys tekančios saulės krašte“ – tikrais įvykiais paremta į karo sūkurį pakliuvusių moterų seserystės, narsumo ir draugystės istorija.

„Skaičiau nekvėpuodama. Koks pasakojimas. Užbaigiau jį raudodama.“

Elizabeth Buchan, rašytoja

„Nepaprasta stiprybės ir išlikimo istorija.“

Christy Lefteri, romano „Bitininkas iš Alepo“ autorė

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. Jos debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“ tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota per keturiolika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesnėmis H. Morris knygomis – „Cilkos kelias“, „Trys seserys“, „Vilties istorijos“ ir naujausiu romanu „Seserys tekančios saulės krašte“ – per aštuoniolika milijonų egzempliorių.

Neįmanoma negirdėti, kaip plaka žemės širdis.

Įspūdingas, vaizduotę sužadinantis istorinis romanas apie sudėtingus šeimos santykius, uždraustą aistrą ir meilę savai žemei.

1845 m. Galisija. 

Įgijęs teisės mokslų daktaro laipsnį, Andrė de Kastronavėjas grįžta į gimtąjį dvarą. Susitikimas su šeima džiaugsmingas, tačiau didžiausias jo troškimas – pamatyti vos vyresnę tetą Iriją, netikrą tėvo seserį, kurstančią Andrė širdyje toli gražu ne platonišką meilę. 

Tuo tarpu negailestingas Ponferados verslininkas donas Isidras Ordasas Kastronavėjų žemėse įrengtose kasyklose užsiima nelegalia veikla, kol ši priveda iki tragedijos. 

Kastronavėjų patriarchas donas Dositėjas šito taip lengvai nepaliks, nors jo paties šeimoje ir taip netrūksta tarpusavio konfliktų ir paslapčių. 

Kova dėl žemės kontrolės, nepalaužiamo senelio Dositėjo palikimas ir neišvengiama dviejų giminių konfrontacija atskleidžia, kaip šeimos ryšiai gali būti ir palaiminimas, ir prakeiksmas, kaip ištikimybę gali greitai pakeisti išdavystės, kaip akimirksniu dūžta širdys ir negailestingai pareikalaujama aukų. O norint nutraukti užburtą nesutarimų ratą prireiks kraujo, drąsos ir nepajudinamos meilės.

Turtingiausia Jungtinių Amerikos Valstijų moteris Mardžorė Meriveter Post savo prabangiuose Mar-a-Lago rūmuose sutiko ir priėmė ne vieną JAV prezidentą, ji betarpiškai bendravo su įtakingais valstybės veikėjais ir ryškiausiomis pramogų pasaulio žvaigždėmis. Vaikystėje tėčio Čarlzo Viljamo Posto daržinėje Mardžorė klijavo Post javainių dėžes, o tapusi kompanijos paveldėtoja, dar nė trisdešimties nesulaukusi susikrovė įspūdingus turtus ir visiems laikams pakeitė amerikiečių gyvenimo būdą!

Vis dėlto jos gyvenime netrūko išbandymų. Keturis kartus tekėjusi, Mardžorė ieškojo laimės su kilmingu vakarėlių liūtu, persekiojamu demonų, su charizmatišku išdaviku finansininku, su kai ką nutylėjusiu tarptautiniu diplomatu ir su bonvivanu, kurio šokiruojančios paslaptys sukrėtė visą JAV visuomenę. 

Mardžorė Meriveter Post gyvenime vadovavosi keliomis paprastomis taisyklėmis: visada galvok savo galva, niekada nemanyk, kad sėkmė yra savaime suprantamas dalykas, ir sunkiai dirbk. Net kai tave visi vadina Amerikos karaliene. Ji troško mylėti ir nesitenkinti jai numatytu žmonos, motinos ir šeimininkės vaidmeniu. Ir taip įėjo į istoriją. 

Tarptautiniais bestseleriais „Išdaviko žmona“, „Imperatorienė Sisi“, „Kur krenta šviesa“, „Karalienės likimas“ ir kt. pasaulinę šlovę pelniusi Allison Pataki knygoje „Įstabūs Mardžorės Post gyvenimai“ nupiešė savo laikmetį pranokusios moters intymų portretą, sykiu sukūrė įstabią istoriją apie moterį, pakeitusią pasaulį.

Allison Pataki yra New York Times bestselerių „Išdaviko žmona“, „Imperatorienė Sisi“, „Kur krenta šviesa“, „Karalienės likimas“, taip pat memuarų „Griuvėsių grožis“ bei dviejų vaikiškų knygų „Nelė užkariauja Niujorką“ bei „Popė užkariauja Paryžių“ autorė. Jos romanai išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų.

Buvusi naujienų žurnalistė ir prodiuserė, „The New York Times“, „ABC News“, „The Huffington Post“, „USA Today“, „Fox News“ ir kt. bendradarbė. Su pagyrimu baigė Jeilio universiteto anglų kalbos studijas ir kelerius metus dirbo žurnaliste, paskui pradėjo rašyti grožinės literatūros kūrinius. Allison Pataki yra Istorinio romano draugijos narė, gyvena Čikagoje su vyru ir dukra.

Puikus romanas! Jei norite daugiau sužinoti apie XX amžių, jis kaip tik jums. Ir jei ieškote genialios, nuostabios ir stiprios moters pavyzdžio, kuris jus įkvėptų, Mardžorė Post kaip tik tokia. Pataki plunksna geba kiekvieną veikėjos ilgo ir sudėtingo gyvenimo skyrių parodyti patraukliai. Mardžorės meilės istorija ir žavi, ir skaudi. Keturi jos vyrai neįstengė iš tikrųjų mylėti tokios turtingos ir stiprios moters. Tačiau ji nepripažįsta pralaimėjimo ir galiausiai tampa tikros Amerikos didmoterės idealo simboliu.

Istorinio romano draugija

Allison Pataki kviečia skaitytoją į ištaigingą kelionę po įspūdingas vietoves bei prabangius dvarus, jos metu sumaniai atskleidžia, kaip kukli gyvenimo pradžia pagimdė Mardžorės Post troškimą tapti kitokia paveldėtoja, nei anuomet buvo įprasta. Ji pati skinasi kelią pasaulyje, puikiai suvokdama, ką jame palieka.

Fiona Davis, rašytoja

„Įstabūs Mardžorės Post gyvenimai“ – tai tikras detalaus aprašymo ir nepriekaištingo istorijos tyrimo triumfas. Istorinio romano mėgėjams patiks ši įtraukianti ir įspūdinga duoklė nuostabiajai Mardžorei Meriveter Post.

Chanel Cleeton, rašytoja

Tokių akimirkų nė nesugalvotum! Pataki pasakojimas kupinas įspūdingų Post nuotykių – kone kiekviename žingsnyje daug pinigų, dideli namai ir dideli brangakmeniai, tačiau autorė siekia atskleisti asmeninę Post pusę ir parodyti ją ne vien kaip turtingą paveldėtoją. Post – ne eilinė istorijos milžinė. Ji pranoko savo laikmetį.

Town & Country

Jolita Herlyn, Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose, pristato jau keturioliktą savo romaną, kupiną paslapčių, nuotykių, mistikos, gyvenimo geismo ir brandžios išminties.  Į jį autorė įtraukė ir netikėčiausias asmenines patirtis. 

„Nepažįstamosios“ veikėjams amžius – ne kliūtis švęsti gyvenimą kaip spalvingą nuotykį, kupiną lemtingų sutapimų ir susitikimų. Šie likimo bendrakeleiviai įvaldę vienatvės meną, bet juos sieja ir nuoširdžios žmogiškos bendrystės ilgesys.

Išėjusio į pensiją žymaus Hamburgo plaštakų chirurgo dienos vienodos ir nuobodžios. Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną, geriausios jo draugės – paties mintys. 

Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?

Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.

Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą...

„Tai geriausias J. Herlyn romanas, primenantis mano mėgstamiausių impresionistų paveikslus, kuriuose ir ryškios spalvos, ir kone perregimas vaiskumas, ir viską gaubiantis mistikos rūkas. Ypatinga paslaptingumo nuotaika, kurią autorei puikiai pavyko pagauti, įtraukia ir skaitytoją...“

I. Buivydaitė

„Argi nematote, kad man nerūpi, ką sako kiti?“

Naivi mergina iš kuklaus kaimelio sutinka ambicingą vaikiną iš didelio miesto – ir įsiplieskia aistringas romanas. Išdidžią, nepriklausomą, garbingą Čeritę Rojal slegia jos kilmės paslaptis, ypač užsimezgus svaigiems santykiams su išsilavinusiu puikių manierų Liucijumi Harniu. Ar aistringa meilė gali atsilaikyti prieš prigimties ir aplinkos įtaką?

Čeritė Rojal gyvena Šiaurės Dormeryje, mažame Naujosios Anglijos miestelyje. Atstumtųjų bendruomenėje gimusią mergaitę išgelbsti ir jos globėju tampa advokatas Rojalas. Viena vertus, Čeritė puikiai supranta esanti prastos kilmės, antra vertus, niekina Šiaurės Dormerį ir maištauja prieš ją supančią troškią apkalbų ir dvigubos moralės aplinką. Vieną dieną jos nuobodų darbą vietinėje bibliotekoje sujaukia į miestelį paviešėti atvykęs jaunas architektas Liucijus Harnis. Daili jo išvaizda ir rafinuotumas sužadina aistringą merginos prigimtį. Jųdviejų ryšiui stiprėjant, įsiplieskia Čeritės konfliktas su globėju, į paviršių sukyla tamsios povandeninės santykių srovės.

„Dažnai mes esame greiti atmesti kūrinių veikėjų sprendimus kaip prastus pasirinkimus, bet Čeritė mums byloja, kad kartais nutinka taip, jog gerų pasirinkimų tiesiog nėra ir tenka rinktis mažiausiai blogą.“ – Profesorė Liz Boltz Ranfeld

2009-ųjų žiema Vilniuje. Visi kalba apie ekonominę krizę, o jauni žmonės tetrokšta skraidyti. Kino režisūros studentas dirba oro uoste, kiaurai šviečia žmones ir daiktus. Šaltą vakarą kino teatre jis sutinka Moną – į nieką nepanašią merginą it antenos styrančiais plaukais. Kartu jie kyla į pirmą gyvenime skrydį. Nusileidę išgyvena jausmus, kuriuos paskui norės ištrinti.

„Jausmai“ – tai šiltas, nostalgiškas romanas apie pirmąją Lietuvoje kartą, kuri jau galėjo gyventi kaip nori, tik nė velnio nežinojo, kaip.

„Jaučiu begalinę nostalgiją laikams, kai interneto reikėjo tik elektroniniam paštui ir filmų piratavimui. Pasiilgstu paauglystės draugių balsų kitame telefono laido gale ar netikėto skambučio į duris. Nostalgija tokia stipri, kad mane romantiškai nuteikia net prirūkytas automobilio salonas. Ačiū nostalgijai už šitą knygą. Jei ne šis jausmas, niekaip nebūčiau jos parašiusi.“ – Akvilė Kavaliauskaitė, autorė

Akvilė Kavaliauskaitė – žurnalistė, rašytoja, kūrybinio rašymo lektorė. Jos novelių rinkinys „Kūnai“ išrinktas 2020-ųjų Metų knyga suaugusiems, pateko į 15min.lt geriausių metų knygų rinkimų finalą ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Tekstai versti į anglų, lenkų, slovėnų, hebrajų kalbas.

Anglijos restauracijos laikotarpio rūmuose ponia Dona Sent Kalum garsėja skandalais ir polinkiu į paikystes – šitaip mėgina prablaškyti įgrisusią kasdienybę. Giliai širdyje ji vis dėlto geidžia kitokio gyvenimo, nuoširdžios meilės, švelnumo. Siekiant šio tikslo Donai nebaisūs jokie pavojai.

Ji paklūsta širdies balsui ir iš troškaus Londono pabėga į atkampų Navrono dvarą, vildamasi nuošaliuose jo miškuose ir slaptuose užutėkiuose atrasti dvasios ramybę. Ten ji patiria tikrą aistrą, įsimyli bebaimį piratą, medžiojamą Kornvalio gyventojų, – prancūzą, kuris, kaip ir pati Dona, dėl vienos džiaugsmo akimirkos yra pasiryžęs rizikuoti gyvybe.

„Daphne du Maurier nėra lygių.“ 

Sunday Telegraph

Daphne du Maurier, Lietuvos skaitytojų pamilta skaitant „REBEKĄ“ ir „MANO GIMINAITĘ REIČELĘ“ dovanoja tikrą literatūrinį malonumą: tai meilės laiškas laisvei ir garbei, gyvenimo džiaugsmui ir pagundoms. Malonumams, kurie dažnai būna uždrausti... Todėl ir patys saldžiausi. Tai romanas apie sudėtingą laisvės ir atsakomybės ryšį, apie galimybę rinktis, padėtį be išeities.

Trys epochos. Trys moterys. Nesutramdomas ir magiškas jas jungiantis ryšys.

2019-ieji. Keitė bėga nuo traumuojančių santykių į Veivordų sodybą, kurią paveldėjo iš savo protetės. Tačiau netrunka suvokti, kad sodyboje knibždėte knibžda senų paslapčių.

1942-ieji. Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, maištingoji Violeta jaučiasi įkalinta šeimos dvare. Ribojama visuomenės normų, ji ilgisi galimybės eiti entomologijos mokslus ir savo seniai mirusios motinos, apie kurią šnabždamasi puse lūpų. Vieninteliai motinos pėdsakai – tai raidė „V“, išraižyta Violetos pakabutyje, ir žodis „Veivord“, įrėžtas į jos miegamojo sieną.

1619-ieji. Alta Veivord laukia teismo dienos. Ji kaltinama raganavimu sukėlusi vietinio žemvaldžio žūtį. Kai Alta buvo maža, motina ją išmokė skaityti, pažinti laukinę gamtą, žoleles, gydančias nuo negalavimų. Bet šios neįprastos jos galios ir žinios laikomos pavojingomis. Ji žino, kad prireiks visų turimų jėgų, kad išliktų laisva.

Šių Veivordų moterų istorija – duoklė moteriškajai bendrystei, laukinės gamtos stebuklams ir laisviems žmogaus pasirinkimams.

„Dūzgia jaudinančia ir vylinga magija.“

Bridget Collins

„Vingrus pasakojimas apie ilgesį, meilę ir drąsą. Nors ir skiriamos dešimtmečių ar amžių, šios trys moterys yra viena kitos palikimas. Galia, kurią kiekviena jų puoselėja, parodo, kokie stiprūs gali būti ryšiai tarp moterų, šeimos.“

Sunyi Dean

„Sėkmingai sujungia istorinio romano ir moderniojo feminizmo elementus.“

Kirkus

„Visos trys moterys ras paguodą stipriame ryšyje su gamta, bet visos trys privalės nugalėti keletą galingų, bloga linkinčių vyrų.“

New York Times Book Review

Emilia Hart (Emilija Hart, gim. Sidnėjuje) – britų-australų rašytoja. Studijavo anglų literatūrą ir teisę, dirbo advokate Sidnėjuje ir Londone. „Neklusniosios“ – debiutinis autorės romanas, 2023 m. laimėjęs net dviejose „Goodreads Choice Awards“ kategorijose: metų istorinio romano ir metų debiuto. Jis išleistas daugiau kaip 30 šalių.

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“

Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.

„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“

Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“

Tinklaraštis „Girl Plus Books“

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“,  „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.