Romanai

„Aš daugybę kartų klausiau politikų, kaip jie reaguotų, jei Europoje lytiniai organai būtų sužaloti bent vienai baltaodei mergaitei. Politikai ir žiniasklaida pasiustų iš pasipiktinimo.“

Trečioji tarptautiniais bestseleriais tapusių knygų „Dykumų gėlė“ ir „Dykumų aušra“ autorės Waris Dirie istorijos dalis – pasakojimas apie mergaičių lytinių organų žalojimo (MLOŽ) paplitimą Europos šalyse.

Somalyje gimusi Waris Dirie – pasaulinio garso modelis, odos priežiūros kosmetikos „Revlon“ veidas. 1997 m. ji tapo specialiąja Jungtinių Tautų moterų teisių ambasadore Afrikai ir ėmėsi kovoti su moterų lytinių organų žalojimu. Pirmoje knygoje „Dykumų gėlė“  Waris atskleidė autentišką savo istoriją – jautrią, galingą ir sukrečiančią kaip ir jos gyvenimas, o knygoje „Dykumų aušra“ papasakojo apie savo kelionę namo po du dešimtmečius trukusio atsiskyrimo. 

Knygoje „Dykumų vaikai“ Waris suteikė galimybę savo istorijas pasakoti moterims, kurios kiekviena savaip išgyveno traumuojančią lytinių organų žalojimo procedūrą. Waris Dirie padrąsintos jos pirmą kartą viešai prabilo apie milijonus mažų mergaičių kurioms gresia MLOŽ ne tik Afrikoje ar Azijoje, bet ir civilizuotoje Europoje. Ši knyga ne tik šokiravo skaitytojus, bet ir išjudino politikus bei privertė Europos šalių vadovus imtis realių priemonių stabdant šią barbarišką praktiką. 

Šokiruojanti žinutė apie siaubingą mergaičių žalojimo praktiką.

  Kirkus Reviews

Kovas, 1905-ieji. Jauna airių imigrantė Sofi Veilen taip trokšta ištrūkti iš Niujorko daugiabučio, kad atsiliepia į skelbimą laikraštyje ir sutinka ištekėti už nepažįstamo vyro. San Fransiske ją pasitikęs našlys Martinas Hokingas pasirodo esąs ne tik abejingas, bet ir svaiginamai gražus. Nors Sofi greitai prisiriša prie penkiametės Martino dukros Katarinos, keistas vyro elgesys kelia jai nerimą net praėjus metams po vedybų.

Tuomet vieną vakarą pasigirsta beldimas į duris. Sofi abejonės pasitvirtina: ji sužino, kad jos likimas susietas su dviem nepažįstamomis moterimis. Pirmoji, graži ir nėščia, stovi ant jos durų slenksčio. Antroji už šimtų mylių, Amerikos pietvakariuose, sielvartauja praradusi viską, ką kada nors mylėjo.

Tragiškas 1906-ųjų balandžio 16-osios žemės drebėjimas pastūmėja tris moteris į pavojingą kelionę, patikrinsiančią jų ištvermę, ryžtą ir galiausiai tikėjimą, kad meilė pajėgi nugalėti baimę.

„Nuostabi istorija apie ištvermę ir moterų draugystės galią.“

Marie Benedict

„Romano šerdyje – nenugalima trijų intriguojančių moterų jėga. Verta pasimėgauti bei pasidalyti su visomis savo gyvenimo moterimis, kuriomis žavitės.“

Hazel Gaynor

„Nuostabus pasakojimas, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į sukrečiančią kelionę lynų keltuvu po XX a. pradžios San Fransiską. Jame paslaptys, tamsios kaip ir pats miestas, plačiai atsiveria ir priverčia nuo pasaulio pavargusią pagrindinę veikėją susidurti su skaudžiomis melo pasekmėmis...“

Stephanie Dray

Susan Meissner (Siuzan Maisner) – amerikiečių rašytoja, „USA Today“ bestselerių autorė. Anksčiau ėjo savaitinio žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas, ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota kaip geriausia apžvalgininkė ir į praeitį nukeliančių, jautrių istorijų autorė. Lietuvos skaitytojams ji žinoma kaip romano „Šilko siūlų dėžutė“ („Baltos lankos“, 2019) autorė. „Trapių daiktų prigimtis“ pirmąsyk pasirodė 2021 m. ir pelnė puikius įvertinimus leidinyje „Publishers Weekly“, sulaukė tokių istorinių romanų autorių kaip Marie Benedict ir Kristin Harmel pagyrų.

Amerikoje užaugusi afganistanietė grįžta į Kabulą išsiaiškinti tiesos apie tragediją, kuri nusinešė jos artimųjų gyvybes

Kabulas, 1978-ieji. Dešimtmetė Sitara Zamani auga iškilaus Afganistano politiko šeimoje. Aštuntasis dešimtmetis — nuostabių vilčių metas: šaliai vadovauja tokie žmonės kaip pažangusis prezidentas Daudas ir jo patarėjas, mylimas Sitaros tėvas. Tačiau šviesią Sitaros vaikystę aptemdo komunistinis perversmas, kuris pražudo prezidentą ir visą jo rūmų aplinką. Regis, lieka gyva tik Sitara.

Sargybinis Šairas slapta išgabena mergaitę iš rūmų; Sitara apsigyvena pas JAV diplomatę, kuri ją įsivaikina ir augina Amerikoje. Sitara gauna naują vardą Arijana Šepard, pasineria į studijas, galiausiai tampa garsia chirurge. Bet Arijanai tenka nuolat tvardyti savo jausmus dėl vaikystėje patirtos traumos ir žlugdančios netekties.

Niujorkas, 2008-ieji. Po lemtingosios nakties Kabule praėjus trisdešimčiai metų, Arijanos gyvenimą vėl sudrebina jos kabinete pasirodęs pagyvenęs pacientas — žmogus, kurio ji daugiau niekada nesitikėjo pamatyti, — ją išgelbėjęs, bet galbūt išžudęs jos šeimą kareivis Šairas... Supratusi, kad neradusi tiesos negalės ramiai gyventi, ji leidžiasi ieškoti atsakymų — vyksta į Kabulą, korumpuotos vyriausybės ir Talibano fundamentalistų mūšio lauką, lydima praeities šešėlių temdomo mylėto ir prarasto pasaulio prisiminimų.

Drąsus, ryškus, gniaužiantis širdį, bet kartu ir viltingas romanas „Žiežirbos lyg žvaigždės” — tai savitu Nadia’os Hashimi balsu papasakota istorija apie namus — Ameriką ir Afganistaną, apie tragediją ir gebėjimą išgyventi, apie naujus atradimus ir atmintį.

„Hashimi pasakojimas vertas telenovelės vardo — čia esama ir bebaimio nuotykių ieškojimo, ir mirtinų paslapčių, šeimos dramų, mylimų žmonių netekčių, čia pamatysime ir gimstantį politiką, ir tikrą meilę, ir dar daug daug visa ko.”
Booklist

„Elegija šeimai ir civilizacijai — trapioms kolektyvinėms esybėms, kurias būtina branginti, kol dar egzistuoja.”

BookPage

„Klausimas, ar Sitara gali dar kartą grįžti namo, prilygsta egzistencinei ir fizinei kelionei, į kurią mus vadina Hashimi. Pasakojimas glaudžiai susijęs su Afganistano istorija, su šiuolaikiniu šalies sąmyšiu ir senovės žavesiu.”

NPR

39-erių Frida Liu išgyvena sunkius laikus. Nors turi puikų išsilavinimą, karjeros ji nesukūrė. Vyras Gastas jai laukiantis įsimylėjo jaunesnę ir išsikraustė. Draugų Frida taip pat neturi. Visi liko Niujorke, o ji dėl vyro darbo turėjo persikraustyti į Filadelfiją. Tiktai dėl Harietos, jųdviejų pusantrų metų dukros, Frida dar jaučia žemę po kojomis. Harieta – visas Fridos pasaulis, ir šis pasaulis Fridai gražus.

Tačiau Fridos gyvenime išaušta viena velniškai bloga diena. Iš nuovargio ji padaro klaidą. Ir akimirksniu atsiduria griežtame vaiko teisių apsaugos akiratyje. Harieta perduodama globoti tėvui, o namuose kiekvieną jos prasižengusios motinos žingsnį ima stebėti kameros. Taip bus nuspręsta, ar siųsti Fridą į motinų perauklėjimo mokyklą, žinančią, kaip išmatuoti motinos atsidavimą ir meilę savo vaikui.

„Tarnaitės pasakojimas“ XXI amžiuje.“
India Knight

„Intensyvus romanas, neįmanoma atsitraukti. Neabejotinai įžiebs diskusijų, kas yra gera ar bloga motina.“
Oprah.com

„Autorė dalijasi plunksna su Margaret Atwood ir Kazuo Ishiguro... bet sykiu tai visiškai savitas, įsidėmėtinas kūrinys. Laikais, kai Valstijos imasi kontroliuoti moters kūną (ir apsisprendimo teisę), šis romanas kelia dar didesnį šiurpą. Siaubingai neįtikėtina ir sykiu klaikiai įžvalgu.“
Vogue

Jessamine Chan (Džesaminė Čan) – JAV rašytoja. Baigė Kolumbijos ir Brauno universitetus. Jos debiutinis romanas „Gerų motinų mokykla“ nominuotas tokioms premijoms kaip „PEN/Hemingway Award“, „Carnegie Medal for Excellence“, o Barackas Obama jį įtraukė į savo mėgstamiausių 2022 m. knygų sąrašą. J. Chan su vyru ir dukra gyvena Čikagoje.

New York Times bestselerių autorės Noros Roberts pirmoji trilogijos „Prarastosios nuotakos“ knyga — istorija apie tragedijas, prarastą ir vėl surastą meilę, ir šeimą, kuriai karta iš kartos ramybės neduoda praeities vaiduokliai.

1806-ieji: Astrida Pul, pasipuošusi vestuvine suknele, spinduliuoja laime. Bet net nesulaukusią vestuvių nakties ją nužudo ir nuo piršto nutraukia aukso žiedą. Paskutiniai Astridos žodžiai — pažadas Kolinui niekada jo nepalikti...

Grafikos dizainerė Sonja Maktaviš apstulbo sužinojusi, kad jos velionis tėvas turėjo brolį dvynį, apie kurį pats nieko nežinojo, ir kad netikėtai atsiradęs dėdė Kolinas Pulas jai paliko beveik visą savo turtą, įskaitant ir didingą Viktorijos laikų namą Meino pakrantėje. Pagal testamento sąlygas Sonja turi išgyventi jame mažiausiai trejus metus. Neseniai nutraukusi sužadėtuves, ji persikrausto, trokšdama išsiaiškinti, kodėl broliai buvo išskirti vos gimę ir kodėl visa tai buvo laikoma paslaptyje, kol tiesa paaiškėjo atlikus tyrimą genealogijos svetainėje.

Jaunas advokatas Trėjus, pasitikęs Sonją didingame dvare ant kalvos viršūnės, mato, kad jai neramu, ir pripažįsta, jog name... vaidenasi. Netrukus Sonja pastebi, kad daiktai atsiranda kitose vietose, nei buvo padėti, kad muzika įsijungia savaime. Mirusio dėdės darbo kabinete ji netikėtai išvysta savo tėčio nutapytą paveikslą ir portretą, vaizduojantį moterį vardu Astrida, kurią advokatas pavadina „pirmąja prarastąja nuotaka“. Akivaizdu, kad Sonja paveldėjo daug daugiau nei tik namą. Ji paveldėjo šimtmečių senumo prakeiksmą, kurį galbūt pasiseks nutraukti, jei tik pavyks atskleisti šio dvaro paslaptis...

Tiktoko sensacija! Žiežirbos lekia, kai dailiojo čiuožimo sportininkei bei ledo ritulio komandos kapitonui tenka dalytis arena.

Jis vienintelis dalykas, kurio ji neplanavo.

Anastasija Alen visą gyvenimą stengėsi įsilieti tarp geriausių JAV čiuožėjų. Regis, svajonė pradeda pildytis, kai merginai suteikiama solidi stipendija Kalifornijos universitete, Meipl Hilso koledže, bei vieta universiteto dailiojo čiuožimo komandoje.

Anastasijai niekas nesutrukdys, net ledo ritulio komandos kapitonas Natas Hokinsas!

Kadangi yra kapitonas, Natui svarbiausia, kad komanda žaistų ritulį, tačiau tam atsiranda kliūčių. Sugedus įrengimams, tenka dalytis ledo arena su dailiojo čiuožimo komanda, kuriai priklauso ir akivaizdžiai Nato neapkenčianti Anastasija.

Visgi, Anastasijos čiuožimo partnerio perspektyvoms panirus į miglą, ar tik neteks jai kreiptis pagalbos į Natą?

Žiežirbos lekia, tik Anastasijai tai nė motais... Juk neįmanoma susižavėti ledo ritulininku, tiesa?

Hannah Grace — anglų kilmės rašytoja, jos pačios žodžiais tariant, „jaukių istorijų sielai“ autorė, kurianti savo namuose Mančesteryje. Jei tik nesėdi prie rašomos knygos, viename skyriuje tūkstančius kartų apibūdindama kiekvieno akis, atsitiktinai suteikdama keliems veikėjams tą patį vardą ar vartodama angliškus posakius, kurių nesupranta amerikiečiai skaitytojai, galite sutikti ją vaikštinėjančią su sutuoktiniu bei dviem šunimis, Paršeliu bei Lokiu.

Išvydęs, kaip klumpi ant pakelės akmenų, supratau, kas yra tikroji meilė ir kokia brangi dar viena diena.

Niekas jūsų nepažįsta taip gerai kaip sesuo. Ji gali prajuokinti ar sudaužyti jums širdį vieninteliu žodžiu. Ir niekas nerašo tokių romanų, kaip Kristin Hannah — autorė, aistringai narpliojanti šeimų santykius, paliečianti slapčiausias ir jautriausias širdies kerteles. Ir štai — turiningoje ir įtraukiančioje naujoje knygoje ji sukuria neišdildomus dviejų moterų portretus. Jos kadaise prarado ryšį, o dabar bando suartėti patirdamos pakylėjantį džiugesį ir beveik nepakeliamą skausmą. Kraujo seserys, pasirinkusios būti nepažįstamosiomis, — abi stovi kryžkelėje, pasirengusios susigrumti su praeities išdavystėmis…

Megana Dontes — nusivylimų persekiojama moteris. Prieš daugybę metų jai teko išgyventi siaubingą pasirinkimą, vieną iš tų, už kuriuos sumokama viskuo — taip pat ir sesers Klerės meile. Dabar Megana paklausi skyrybų advokatė, kuri visiškai netiki artumu, kol sutinka vyriškį, galintį priversti ją pakeisti šį nusistatymą.

Klerė Kavenau pirmą kartą gyvenime įsimylėjo. Artėjant vestuvėms ji ruošiasi susitikti su savo valingąja, kritiška vyresniąja seserimi. Po daugiau nei poros dešimtmečių šios dvi moterys, kurios mano, kad tarp jų nebėra nieko bendro, vėl pamėgins tapti tuo, ko abiem labai trūko, — šeima.

Švelnus, nuotaikingas, saldžiai karstelėjęs ir neįtikėtinai jaudinantis romanas „Seserys“ meistriškai atskleidžia džiugesį ir sielvartą, meilės vardu daromas klaidas ir gydomąją naujos pradžios galią.

„Hannah nuostabiai įsigilina į pagrindinių veikėjų psichologiją ir atkleidžia subtiliausius jausmų atspalvius.“

The Washington Post Book World

„Populiarioji rašytoja Hannah kuria gyvus dialogus… prideda prieskonių ir daugybę šilumos į taip gerai žinomą pamokymą: pasitenkinimas patiriamas priimant kitų silpnybes.“
People

„NEREALIAI ĮTRAUKIANTI… Hannah kuria ypatingus dialogus ir turi dovaną priversti skaitytoją įsiklausyti į veikėjų mintis.“

The Seattle Times

„Hannah rankose ši dviejų seserų istorija tampa labai tikroviška, jaudinanti ir be galo įtraukianti. Jos stilius itin paprastas, juo siekiama, kad pagrindinė mintis skleistųsi, pražystų ir įsikurtų jūsų širdyje.“
Statesman-Journal (Salem, OR)

„Santykių dramų mėgėjai patirs didžiulį malonumą, susipažinę su stipriais Kristin Hannah personažais… „Seserys“ ne tik atskleidžia artimų giminaičių santykius, bet ir pasižymi išbaigtais asmenybių paveikslais.“

Midwest Book Review

„Kristin Hannah paliečia slapčiausias ir jautriausias mūsų širdies kerteles.“

Tami Hoag, Dark Horse autorė

„Pastarasis Hannah kūrinys kupinas šeiminių santykių detalių ir atspalvių. Skaitytojai, besimėgaujantys Luanne Rice ar Susan Wilson tekstais, mielai susipažins su Hannah.“
Library Journal

„Skaitytojas įsitrauks ir susitapatins su veikėjų išgyvenimais… miela, priverčianti nubraukti ne vieną ašarą istorija.“

Booklist

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

Jei mėgstate mano knygas, patiks ir ši.

Stephen King

Šiame įspūdingame ir pribloškiančiame garsios britų rašytojos C. J. Tudor romane „Degančios mergaitės“ pastorei Džei Bruks tenka išvalyti nuo demonų atokų kaimelį, persekiojamą mirčių ir paslaptingai dingusių žmonių istorijų.

Prieš penkis šimtmečius – ant laužo  sudeginti aštuoni protestantų kankiniai. 

Prieš tris dešimtmečius –  iš kaimelio paslaptingai dingo dvi paauglės. 

Prieš du mėnesius –  nusižudė vietinis vikaras.

Sveiki atvykę į Čapel Kroftą.

Pastorė Džei Bruks, vieniša motina su penkiolikmete dukra, atvyksta į nedidelį kaimelį, tikėdamasi pradėti viską iš naujo ir rasti sielos ramybę. Deja, paslapčių gaubiamas kaimelis Džei pasitinka keista sutiktuvių dovana: senu egzorcizmo reikmenų rinkiniu ir rašteliu, cituojančiu ištrauką iš Biblijos: „Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.“

Kuo geriau Džei ir jos duktė Flo susipažįsta su kaimeliu ir jo gyventojais, tuo giliau jos klimpsta į vietines rietenas, paslaptis ir įtarinėjimus. O kai Flo senojoje bažnytėlėje išvysta regėjimą – degančias mergaites, atvykėlėms tampa aišku, kad čia esama vaiduoklių, nenorinčių ramiai ilsėtis užmarštyje.

Tačiau atskleista tiesa gali tapti mirtinai pavojinga kaimelyje, kur kiekvienas kažką slepia ir yra susijęs su kruvina praeitimi. Niekas nenori atsiverti nekviestoms atvykėlėms.

C. J. Tudor romanas „Degančios mergaitės“ toks baisus, kad net naktimis sapnuojasi.

 PopSugar.com

Negalėjau atsitraukti nuo dar vieno hipnotizuojančiai baugaus C. J. Tudor romano „Degančios mergaitės“. Nepatikėsite, ši knyga privertė mane miegoti neužgesinus šviesos.

Chris Whitaker, romano „Mes pradedame nuo pabaigos“ autorius

Šiurpus ir siaubą keliantis pasakojimas, meistriškai susiejantis penkių šimtmečių senumo aštuonių protestantų kankinių ir šiuolaikinės dvasininkės, susitaikiusios su savąja praeitimi, istorijas. Tai tik dar kartą įtikinamai paliudija, kad C. J. Tudor išties puiki siaubo romanų rašytoja.

C. J. Cooke

C. J. Tudor gyvena su partneriu ir mažamete dukra. Ji gana anksti pajuto meilę tamsiam, makabriškam literatūros žanrui ir pradėjo rašyti. Tuo metu, kai jos vienmečiai skaitė Judi Blume, ji ryte rijo Stiveno Kingo ir Džeimso Herberto knygas. Gyvenime jai teko dirbti įvairius darbus: reporterės stažuotojos, radijo laidų redaktorės, šunų vedžiotojos, filmų garsintojos, televizijos laidų vedėjos, reklaminių skelbimų sudarytojos, o dabar – ir rašytojos.

Pagal šią knygą kino kompanija „Paramount+“ yra sukūrusi serialą.

MIELOJI DOLE... Ką padovanoti draugei? Štai! Išminties perlų rinkinį iš The Sunday Times Style skilties. 

Nuo 2020 metų pradžios Dolė Alderton dalija patarimus, šilumą ir sąmojį nesuskaičiuojamai daugybei žmonių, rašančių į „Mielosios Dolės“ pažinčių skiltį The Sunday Times Style žurnale. Skaitytojai užduoda įvairių klausimų — ir skausmingai (o kartais net juokingai) bendražmogiškų, ir gana keistų: apie skyrybas, problemas dėl išvaizdos, šeimą, draugystę, pasimatymus, socialinių tinklų teikiamus malonumus ir pavojus, seksą, vienatvę, ilgesį, meilę ir viską, kas su tuo susiję. 

Nesmerkdama ir rodydama nuoširdžią užuojautą, kurios išmoko per savo plačiai aprašytus meilės nuotykius, taip pat draugystės bei susitikinėjimo patirtis, Dolė mus už rankos veda įvairiais gyvenimo labirintais, įrodydama, kad rūpestis, kuriuo pasidaliji su kitais, išties perpus sumažėja..

„Dolė Alderton — išminties, empatijos ir šmaikštumo viršūnėje.“

Red

„D. Alderton puikiai moka sužadinti užuojautą.“

Marian Keyes

„Naujas autorės požiūris neleidžia atsiplėšti nuo knygos. Ji keistai guodžia, kadangi skaitydamas apie kitų žmonių rūpesčius nejauti piktdžiugos, bet nurimsti supratęs, kad buvę ar esami tavo jausmai būdingi nesuskaičiuojamai daugybei žmonių, ir taip bus visada.“

Daily Mail

„Esė ir patarimų rinkinys iš D. Alderton rašomos skilties, kurioje autorė apmąsto, ko išmoko atsakinėdama į skaitytojų klausimus, yra kupinas empatijos (ji nieko nesmerkia) — nuo gyvenimiškų problemų, visiškai suprantamų dilemų iki  smagaus vujarizmo.“

Grazia

„Alderton padarė įspūdį ištisai kartai... Tai neįkainojama... Privalu perskaityti visiems ištikimiems Dolės gerbėjams.“

Heat

„Užkariaudama jaunų romantikų bei svajotojų širdis ir protus, ji išmintingai pataria atsidūrusiems kryžkelėje.“

Magic Radio Book Club

Dolly Alderton — apdovanojimų pelniusi autorė ir žurnalistė. Ji yra The Sunday Times Style apžvalgininkė, taip pat rašė žurnalams GQ, Red, Marie Claire ir Grazia. 2017—2020 m. kartu su žurnaliste Pandora Sykes vedė savaitinę popkultūros ir aktualijų tinklalaidę „The High Low“.

Jos pirmoji knyga „Viskas, ką žinau apie meilę“ jau pirmąją savaitę pateko į The Sunday Times bestselerių penketuką ir pelnė Nacionalinį metų autobiografijos apdovanojimą. Pirmasis jos romanas „Vaiduokliai“ (liet. 2021) buvo išleistas 2020 m. ir taip pat pateko į The Sunday Times bestselerių penketuką. 

Įkvėptos drąsos. Sujungtos draugystės. Suvienytos vilties

Dingusios. Pamirštos. Drąsios...

Puiki istorijų pasakotoja, viena geriausių The New York Times autorių, sukūrusi „Lakštingalą“ ir „Keturis vėjus“, pristato sukrečiantį ir Ameriką pakeitusį laikmetį — XX a. septintąjį dešimtmetį. „Moterys“ — išskirtinis romanas: tai ir jautrus moters, bręstančios pavojingu laiku, portretas, ir didingas pasakojimas apie karo padalytą ir politikų suluošintą tautą, apie kartą, vedamą svajų, kurios sudužo mūšio lauke.

„Moterys irgi gali būti didvyrės.“

Kai dvidešimtmetė būsimoji slaugytoja Fransė Makgrat išgirsta šiuos netikėtus žodžius, jai tarsi atsiveria akys. Užaugusi idiliškoje Koronado saloje, globojama konservatyvių tėvų, ji visuomet didžiavosi tuo, kad elgiasi teisingai ir yra gera mergaitė. Bet 1965 metais pasaulis pasikeičia, ir ji ryžtasi pasirinkti kitokį gyvenimą. Kai Frenkės brolis išvyksta tarnauti į Vietnamą, ji impulsyviai įstoja į Kariuomenės slaugytojų korpusą ir pasuka tuo pačiu keliu.

Tokia pat žalia ir nepatyrusi, kaip ir kautis į Vietnamą siunčiami vyrai, Frenkė sunkiai prisitaiko prie karo destrukcijos ir išgyvena dar sudėtingesnę traumą, kai grįžta namo į pasikeitusią ir susiskaldžiusią Ameriką.

Romane pasakojama apie moteris, savanoriškai išėjusias į karą, žengusias pavojingu keliu, gelbėjusias gyvybes, apie moteris, kurių auka ir tarnystė savo šaliai nepelnytai pamirštama..

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

The New York Times bestselerių autorės Noros Roberts nauja knyga — romanas apie moterį, dukrą, ambicijas ir romantiką bei traumuojančią praeitį, kurią vis primena šiurpūs eiliuoti grasinimai...

Adriana Rico buvo septynerių, kai pirmą kartą susidūrė su tėvu. Tą dieną jis vos nenužudė jos. Spėjo sukliudyti mama. Po to įvykio mergaitė visai vasarai liko senelių namuose Merilande, kur gėrė limonadą, žaidė su šunimis, susirado geriausią draugę... ir įsižiūrėjo jos vyresnįjį brolį Reilaną. Adrianos mama Lina tuo metu naudojosi žiniasklaidos dėmesiu ir keliavo po JAV valstijas reklamuodama savo prekių ženklą. Kokia prasmė laikytis įsitvėrus praeities?

Po dešimties metų, žengdama mamos pėdomis, Adriana pasiryžo viską kurti nuo nulio — įsteigė savo jogos ir sporto vaizdajuosčių verslą. Juk yra tikra Rico, tokia pat ambicinga ir realistiškai mąstanti kaip mama. Jos nėra artimos, bet ryšys glaudus... kol nesikerta keliai.

Mama pataria nekreipti dėmesio į grasinimus, kurie augant populiarumui ima plaukti Adrianai, bet merginai tie šiurpūs posmai kelia nerimą. Kiekvienais metais Šv. Valentino dieną ateina klaikūs, pykčio persmelkti eilėraščiai, keičiasi tik pašto ženklai. Persekiotojas pasiekia merginą ir Merilande, kur ji apsigyvena ir vėl ima bendrauti su savo vaikystės simpatija. Baisios žinutės policijai ir FTB agentams atrodo tik kažkieno kvaila manija, bet ne realus pavojus. Tačiau prasideda žmogžudystės, ir laiškų pigiame balto popieriaus voke Adriana sulaukia vis dažniau...

„N. Roberts vėl sumaniai pasinaudoja rašytojos supergalia, kurdama labai žmogiškus veikėjus, išradingus, realistiškus siužetus ir kelia kaustančią įtampą. „Palikimas“ — naujas puikios pasakotojos N. Roberts hitas.“
Booklist

„Rašytojos stiprybė — įtikinami, sudėtingi veikėjai, o jie yra dar žavingesni nei visada: neinkščia keblioje situacijoje ir nesielgia snobiškai, kai sekasi. Priešingai, nesvyruodami remia vienas kitą ir varge, ir džiaugsme. Ši knyga — tai geriausias pasirinkimas, jei mėgstate įtraukiančius romanus, kurie kelia šiek tiek šiurpuliukų.“
Kirkus

„N. Roberts moka prikaustyti dėmesį.“ 
Publishers Weekly

„Jaudinantis romanas, nuo kurio neįmanoma atsitraukti.“ 
Women’s World

„Neprilygstamoji Nora Roberts geba sukurti saldų romaną su laimingos pabaigos nuojauta ir tobulai įpinti kvapą gniaužiančios grėsmės signalų. Liksite pakerėti!“ 
Fresh Fiction

Kartą, labai seniai, ėjau tamsos gaubiamu keliu, vadinamu Jonvabalių taku, visai viena, blogiausią savo gyvenimo naktį, ir sutikau giminingą sielą. Tai buvo pradžia. Daugiau nei prieš trisdešimt metų. Talė ir Keitė. Geriausios draugės amžinai. Tačiau istorijos baigiasi, ar ne? Tu netenki žmonių, kuriuos mylėjai, bet privalai gyventi toliau...

Talė Hart — didingesnė už patį gyvenimą, moteris, kupina svajonių ir slegiama skaudžių praeities prisiminimų. Ji manosi galinti įveikti viską, deja, miršta geriausia draugė Keitė Rajan. Talė nuoširdžiai stengiasi įvykdyti pažadą — pasirūpinti draugės vaikais, — tačiau ji nieko neišmano nei apie šeimą, nei apie motinystę. 

Šešiolikmetė Mara Rajan jaučiasi sugniuždyta motinos mirties. Jos tėvas siekia suburti šeimą, tačiau Mara užsisklendžia sielvarte. Atrodytų, jai niekas nebesvarbu... Bet vieną dieną mergina įsimyli jaunuolį, kuris ją išsiveda į pavojingą pasaulį. 

Dorotė Hart, kadaise save vadinusi Debesimi, — Talės tragiškos praeities priežastis. Ji ne kartą buvo palikusi dukrą, tačiau dabar sugrįžta, norėdama būti šalia, kai šioji skaudžiai išgyvena vienatvę. Dorotei tenka atskleisti siaubingą savo praeities paslaptį, nes ji trokšta tapti tokia motina, kokios reikia dukrai. 

Nepaprastai jaudinanti, sukrečianti istorija apie meilę, motinystę, netektį ir naują pradžią primena mums: kol esi gyvas, gyva ir viltis, o jei myli — atleisi.

K. Hannah romanas „Jonvabalių takas“ (2008), istorija apie geriausias drauges Talę Hart ir Keitę Mularki — neabejotinai populiariausias jos kūrinys. Romano tęsinys pasakoja, kaip po Keitės mirties gyvena Talė ir Keitės dukra Mara.

Talė, susirgus draugei, pasitraukia iš sėkmingos pokalbių laidos, ir ji supranta, kad niekas jos nebelaukia, kai susiruošia grįžti į darbą. Apimta sielvarto, atstumta Džonio, Keitės liūdinčio vyro, kuris liepė Talei laikytis kuo toliau nuo vaikų, moteris ieško nusiraminimo vartodama vaistus ir alkoholį.

Šešiolikmetė Mara, kadaise drąsi ir populiari mergina, užsisklendžia savyje. Viltis plyksteli visai netikėtai: Talės paklydėlė motina pagaliau išsiblaivo ir galbūt yra pasirengusi tapti tokia motina, kokios Talė visuomet troško.

„Skaitytojams prireiks nosinaičių stebint, kaip šios moterys, kurias jie pamilo „Jonvabalių take“, iš visų jėgų bando susitaikyti su Keitės mirtimi ir suranda laimę bei meilę. Labai lauktas „Jonvabalių tako“ tęsinys.“ 

Kristine Huntley, Booklist

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

„...akmeninių laiptų apačioje, tamsiame šešėlyje, stovinti žmogysta pasisuko ir įsistebeilijo į juos – įsistebeilijo tyliai ir ramiai, kaip nejudantis tamsos stulpas, o jo veido vietoje žiojėjo tuštuma, galbūt dūmai...“

Nors šešiolikmetį Čarlį Ovidą visą gyvenimą lydėjo žiaurumai, ant jo kūno – nė menkiausio randelio. Jis geba išgyti. Aštuonmetį Marlou kartkarčiais persmelkia melsvas švytėjimas. Prisilietimu jis gali tirpdyti kūnus. Detektyvė Alis Kvik pasamdoma jų pristatyti poniai Harogeit ir daktarui Bergastui į Edinburgo Kerndeilo institutą, tiriantį neįprastų talentų ir savybių turinčius vaikus.

Čarlis, Marlou ir Kvik leidžiasi į kelionę po skirtybių ir pavojų kupiną neregimą XIX a. antros pusės Viktorijos laikų pasaulį. Nuo blausiai apšviestų Londono gatvių, medinių Tokijo kabukio teatrų iki paslaptingo instituto dvaro Škotijoje. Jame jie sutiks devynmetę dulkių sukėją ir raganiukę Komako Onoję, nematomą galinčią virsti Ribs ir kitus vaikus, vadinamus Talentais.

Ten, kur susiduria mirusiųjų ir gyvųjų pasaulis, Talentams teks susigrumti su jėgomis, keliančiomis grėsmę jų saugumui, spręsti savo neįprastų gebėjimų mįslę ir aiškintis paslaptis, glūdinčias tarp tamsių Kerndeilo instituto sienų.

„Pašėlusios vaizduotės, dikensiškos ekscentrikos, antgamtinio siaubo ir kvapą gniaužiančios įtampos kupinas pasakojimas.“

Joe Hill

„Žemę po kojomis sujudinanti knyga.“

Tamora Pierce

J. M. Miro – amerikiečių rašytojas. „Žemiškos pabaisos“ – pirmasis „Talentų“ trilogijos romanas. 2022 m. jis nominuotas „Goodreads Choice Award“ premijai už geriausią maginės fantastikos žanro knygą.

„Žinau, kad kai kurie žmonės perskaitę knygą ištars: „Tai per daug baisu.“ Dalis mano romaną gali įvardyti kaip niūrią pranašystę. Karas Lietuvoje? O vis dėlto ar galėtumėte ranką prie širdies pridėję pasakyti, jog nė karto nepagalvojote, kaip elgtumėtės karo siaubui atėjus į Lietuvos žemę? Jeigu tokių minčių buvo kilę, knyga leis pasitikrinti galimą karo realybę, o jeigu apie tai nesate pagalvoję – ką gi, knyga gali išties nemaloniai nustebinti. 

Mano pasakojime atpažinsite netolimos praeities vaizdinius, šalies Nepriklausomybės priešaušrį ir audringą 10-ąjį dešimtmetį. Pajusite alsuojantį nerimą dėl kovojančios Ukrainos, būsite supažindinti su slapčiausiais Kremliaus planais, apsilankysite karo meto Lietuvos vadovybės bunkeryje ir kovosite su Lietuvos kariais gindami Vilnių bei Kauną. Tačiau svarbiausia – jūs mylėsite. Mylėsite tokia didžiule meile, kuri įmanoma sutikus savo gyvenimo žmogų. Dabar tiesiog reikia išgyventi, kovoti – šaltame apkase, bunkeryje, miestuose ir miškuose. Už meilę, už savo šalį.

Kaip viskas baigsis, paaiškės tą dieną, kai JIE ateis.“ 

Giedrius Petkevičius

Savo alkį tyrinėti karybą ir istoriją knygos autorius stengėsi numalšinti tarnaudamas krašto apsaugos savanorių pajėgose ir studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultete. Žmogaus sielos gelmes ir tamsiąsias puses tyrinėjo dirbdamas psichologu su nuteistaisiais. Nuolatinis Lietuvos kariuomenės dalinių ir pratybų lankymas, bendravimas su įvairaus rango kariškiais, pagaliau įvairiausių istorinių, politinių bei karinių šaltinių studijos ir analitinis vertinimas suformavo unikalų autoriaus požiūrį į mūsų aplinką.

Penktąja savo knyga autorius debiutuoja kaip prozininkas. Knygos „Karo anatomija“, „Karo žmonės“ ir „Kruvinos saulėgrąžos“ jau rado kelią į skaitytojų širdis.

„Noras mylėti ir būti mylimam – tai varomoji žmogaus jėga, o karas, deja, gali stipriai pakoreguoti šio noro įgyvendinimą“, – taip apie knygą ir gyvenimą sako autorius.

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.

„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“

Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“

Kirkus Reviews

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

...yra trys žmonių rūšys: gyvenantys prie jūros, besiveržiantys į jūrą ir mokantys iš jos sugrįžti gyvi.

Žmogus priešais jūrą. Žmogus priešais begalybę. Ties pasaulio riba, ant jūros kranto stovi „Almajerio“ užeiga. Į ją atvyksta grupė nepažįstamųjų: garsus dailininkas, pasiruošęs nutapyti geriausią savo paveikslą; vienišas profesorius, rašantis laiškus dar nesutiktai mylimajai; geismo užvaldyta moteris, mėginanti pamiršti savo meilužį; jauna mergina, ieškanti vaistų nuo paslaptingos, ją ryjančios ligos; dvasininkas, kalbantis keistas, pranašiškas maldas. Kiekvienas jų tikisi, kad jūra padės išgyti nuo sielos ir kūno kančių.

Svečių gyvenimo istorijos ima pintis tarpusavyje. Ar gali būti, kad jie čia susitiko ne atsitiktinai? Ir kas gyvena septintame užeigos kambaryje, kurio durys niekada nevarstomos, nors viduje dega šviesa? Iš pirmo žvilgsnio gydantys, raminantys jūros vandenys slepia baugią istoriją apie žmonių žiaurumą. Ir artinasi audra, kuri iškels ją į paviršių...

„Alessandro Baricco – rašytojas, kuris iš žodžių pina subtilumu Venecijos nėriniams prilygstantį audinį.“

Chicago Tribune

Alessandro Baricco (g. 1958 m.) – šiuolaikinės italų literatūros fenomenas, 14 romanų autorius. Rašytojas studijavo filosofiją ir muzikologiją, ilgai dirbo muzikos kritiku dienraštyje la Repubblica. Pasaulinę šlovę jam pelnė 1996-aisiais išleistas romanas „Šilkas“. Antrasis skaitytojų ne mažiau pamėgtas autoriaus romanas „Jūra vandenynas“ – tai dėmesį prikaustanti meilės ir keršto istorija, kurios fone girdėti nerimstantis bangų ošimas.

Tai romanas apie meile netikinčią romantinių komedijų rašytoją ir meile tikintį skyrybų advokatą. Vidurinėje mokykloje jie draugavo, bet išsiskyrė. Likimas juos vėl suveda po penkiolikos metų per klasės susitikimą. 

Molė Marks rašo romantinių komedijų scenarijus Holivudo kino studijoms ir iš to gyvena. Ji žino, kad „romantiška meilė“ – tik apgaulė. Vienintelį kartą buvo tokia naivi, kad vidurinėje įsimylėjo bendraklasį Setą ir išleistuvių vakarą jį paliko. Paskui nesimatė su juo penkiolika metų.

Setas Rubenšteinas tiki didžiule, likimo dovanota meile, nors pats yra... vienas geriausių skyrybų advokatų Čikagoje. Visą pastarąjį dešimtmetį ieškodamas tikrosios meilės jis lakstė į daugybę nevykusių pasimatymų ir mezgė bergždžius skubotus santykius. Setas žino, kad kažkur yra jo sielos draugė, bet kol kas nė viena sutikta moteris neprilygsta Molei Marks – merginai, sudaužiusiai jam širdį.

Kai draugės atsitempia Molę į klasės susitikimą, ji pasodinama prie vieno stalo su Setu. Po kelių taurių martinio juodu susilažina: katras atspės penkių pasirinktų porų likimą per ateinančius penkerius metus iki kito klasės draugų susitikimo ir bus teisus dėl tikrosios meilės. O kur lažybų esmė? Penktoji pora – jie patys.

Ji mano, kad jis gyvena iliuzijomis. Jis turi penkerius metus įrodyti, kad ji klysta. Molė bando įtikinti Setą, kad jų santykiai – tai amžina širdgėla. Setas pažada, kad Molė vis tiek jį beviltiškai pamils. 

Seksuali, kupina juoko ir nuoširdumo kaip ir visos gražiausios romantinės komedijos knyga „Tik kvaila meilės istorija“ skirta visiems, kurie tiki giminingomis sielomis – net jei niekada to ir nepripažįsta.

„Mano antrosios galimybės svajonių romanas – juokingas, seksualus ir švelnus vienu metu.“

Ashley Herring Blake, rašytoja

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

Jis valdo viską.

Bet šįkart įklimpo pats...

Katerina Hamilton – profesionali renginių organizatorė, bet turtuolis Konalas Oriordanas pasamdo ją dėl keršto. Apsimesdamas reikliu klientu ir nenuleisdamas akių, išpeš viską apie jos netikėlį įbrolį.

Konalo planas – pasikviesti Kateriną į ištaigingą pokylį Paryžiuje. Tik kad geismo ir jos nuoširdumo nesitikėjo! Kerštą greitai nugalėjo aistra...

Paslaptis išaiškėjo: jis tapo tėvu!

Įsiveržus į netikros sesers vestuves, Roso de Kortnio laukia šokiruojanti žinia. Jo žvilgsnį greitai patraukia nepamirštamoji Karmela Oriordan – ir vaikas, kuris neginčijamai atrodo kaip jis pats! Karmela pateikia ultimatumą: būk mūsų sūnaus tėvu arba dink.

Amžiams pasikeitęs po motinos praradimo, vienišas vilkas Rosas buvo tikras niekada negalėsiąs turėti vaikų. Visada tikėjo nesantis pajėgus mylėti Karmelą ir jųdviejų vaiką, kaip jie nusipelnė. Net jų nepakartojamas ryšys negali to pakeisti… O gal?

Tai istorija apie brendimą ir susitaikymą su amžiumi, skirtingus meilės pavidalus, toksiškus santykius, ribą tarp teisėto ir teisingo elgesio ir apie tai, kaip smarkiai ir kartu taip menkai pasikeitė moterų padėtis per pastaruosius šešiasdešimt metų.

Taner tenka išsikraustyti iš namų. Pageidautina vieta, kurioje galėtų toliau trinti sofą su sportinėmis kelnėmis ir devyniolika valandų per parą žaisti vaizdo žaidimus. Nei santaupų, nei pajamų neturi, todėl priima pasiūlymą apsigyventi su senyva moterimi ir jai padėti.

Užteko kartą paslysti ant kilimėlio, ir Luizos Vilt dukra pareikalavo, kad pas mamą apsigyventų žmogus, galintis pagelbėti. Ir kam rūpi, kad Luiza vis dar vaikšto pati, tegul ir su lazdele, kasdien išsprendžia kryžiažodį ir kiekvieną popietę išlenkia šlakelį degtinės. 

Apsigyvenus drauge, Taner krinta į akis keisti dalykai. Kodėl Luizos namai apsaugoti lyg ypatingo režimo kalėjimas? Kodėl naujienų laidoje parodoma įtariamoji brangenybių vagilė tokia panaši į Luizą? Ir svarbiausia – kodėl Luiza vieną naktį staiga išdygsta Taner kambaryje su kelioniniu krepšiu ir pareikalauja tuoj pat išvykti iš miesto?

Dvi labai skirtingos asmenybės leidžiasi į kelionę per šalį ir užmezga netikėtą draugystę. Ar pavyks šiai porai išgelbėti brangų žmogų ir patirti didžiausią gyvenimo nuotykį?

„Štai, o karaliau, atiduodu tau brangakmenį, kurio taip troškai, ir tai tėra mažmožis, rastas pakelėje, nes man atrodo, kad tu turi neįsivaizduojamai gražesnį, ir dabar ji mano...“

„Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas nuo 1917 metų iki pat mirties rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, apie sukūrimą pasaulio, kuriam pradžią davė Iluvataras, sukūręs dievus ainurus, ir kuriame ilgainiui apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės bei visos kitos įstabios anglų mokslininko ir Oksfordo universiteto profesoriaus vaizduotės būtybės.

Šiame daugiasluoksniame pasakojime išskirtinė vieta teko žmogaus ir elfės – Bereno ir Lutijenos – meilės istorijai. Tamsos valdovo Morgoto pakalikų persekiojamas Berenas pateko į slaptąją elfų karalystę Doriatą ir ten išvydo šokančią karaliaus Tingolo dukterį Lutijeną. Pakerėtas jos grožio, Berenas pamilo nemirtingąją elfę, o ji atsakė tuo pačiu. Tačiau Tingolo toks jo mylimiausios dukters pasirinkimas nepradžiugino. Negalėdamas sulaužyti dukrai duoto pažado, jis nedrįso nužudyti Bereno, tačiau nusprendė skirti jam pražūtingą užduotį – pavogti iš Morgoto karūnos Silmarilą ir atgabenti jį į Doriatą. 

J. R. R. Tolkienas ketino parašyti atskirą Bereno ir Lutijenos legendai skirtą pasakojimą ir sukūrė net kelias jo versijas tiek eilėmis, tiek proza, tačiau iki galo nė vienos istorijos taip ir nebaigė. Tik 2017 m. Tolkieno sūnus Christopheris iš atskirų gausybės tėvo rankraščių fragmentų atrinko ir sudėliojo visą Bereno ir Lutijenos istoriją su skirtingomis variacijomis, paaiškinimais ir patikslinimais.

Epinėje istorijoje apie Bereną ir Lutijeną „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ gerbėjai turės galimybę išvysti nuostabų Viduržemio pasaulio kūrimo procesą, per daug metų J. R. R. Tolkieno vaizduotėje įvykusią transformaciją iš stebuklinės pasakos į sodrią istoriją su elfais ir žmonėmis, nykštukais ir orkais, turtingu kraštovaizdžiu ir būtybėmis, būdingomis tik Tolkieno sugalvotam Viduržemio pasauliui.

Romane „Lakštingala“ atsiskleidžia per niūrius Antrojo pasaulinio karo metus nusidriekiantys dviejų seserų likimai. Izabelė įsikūrusi Paryžiaus širdyje, o Viana – nedideliame provincijos miestelyje. Abiejų seserų gyvenimus paženklino motinos netektis ir prislėgė tėvo, po motinos mirties likusio joms abejingo, šaltumas.

Kiekvienai iš seserų tenka savi išbandymai, jas vieną nuo kitos atitolina skaudžios patirtys siekiant išgyventi vokiečių okupuotoje ir karo išsekintoje Prancūzijoje. Ir vis dėlto jos nepaliauja ieškoti atleidimo ir meilės.

Šis Kristinos Hannah romanas įkvėptas nepalaužiamos dvasios moters. Ji, vedama užsispyrimo ir drąsos, gelbėjo numuštus sąjungininkų pilotus – lydėjo juos per Pirėnų kalnus Didžiojo karo metais. Autorė įtaigiai atskleidžia istorinę tragediją, subtiliai parodydama nematomą karo pusę, ir meistriškai iki pat kūrinio pabaigos verčia spėlioti, kuri sesuo pasakoja istoriją. Tai dinamiškas, emocinės įtampos kupinas ir neblėstančiais romantiškais motyvais praturtintas romanas, skirtas visiems, ieškantiems prasmingų istorijų.

Kristin Hannah gimė 1960 m. Kalifornijoje, ankstyvoje vaikystėje su šeima persikėlė į Vašingtoną. Baigusi teisės studijas ir kelerius metus dirbusi advokate, visą kūrybinę energiją ji nukreipė į rašymą. Išleido daugiau nei dvidešimt romanų, pasakojančių apie moterų bičiulystę, motinystę, šeimos išbandymus.

„Kas, jeigu visas mūsų gyvenimas – eiga ir mirtis – jau nuspręstas? Jeigu kauliukai ar kortos galėtų tai išburti, ar norėtumėte sužinoti, kaip viskas baigsis?“

Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.

Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre...

„Pikantiška ir grėsminga... Persunkta seksualinės įtampos, aiškiaregystės paslapčių ir akademinio pamišimo. Šokiruojanti romano atomazga įspėja: gal ir manomės žinantys, kas mūsų laukia, bet likimas paprastai turi kitų kėslų.“

Sarah Penner

„Užburianti... Gundanti melo, pavydo ir okultizmo istorija. „Arkados“ Taro kortų istoriją atskleidžia taip pat įtaigiai, kaip Donna Tartt romane „Slapta istorija“ kalba apie klasikines studijas.“

Sara Sligar

Katy Hays (Keitė Heis) – amerikiečių akademikė, įgijusi meno istorijos daktaro laipsnį Berklio universitete, Kalifornijoje. 2022 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Arkados“ išsyk tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu, o „Amazon“ pripažino jį viena geriausių metų knygų.

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. „Ką praleidau, kol miegojai“ – jau antroji lietuviškai išleista „Mes dedame tašką“ autorės knyga.