Romanai

„Per vėlu šokti iš atrakcionų traukinuko, šiam pradėjus važiuoti...“

Broliams Karlui ir Rojui Opgardams sekasi. Mažajame Norvegijos miestelyje Ose Karlas valdo prabangų SPA viešbutį, o Rojus – degalinę ir užeigą. Rojus net planuoja čia pastatyti atrakcionų parką. Tiesa, beveik niekas nežino, kad už brolių sėkmės slypi ne vienas lavonas...

Tačiau lensmanas Kurtas Olsenas mano suradęs būdą, kaip įrodyti brolių kaltę dėl kelių praeities žūčių. Be to, paaiškėjus, kad pagrindinio kelio, einančio per Osą, nebeliks, nes bus tiesiamas naujas greitkelis, pavojus iškyla ir brolių verslui. Mirčių skaičius Ose ima augti...

„Kraujo ryšiai“ – maksimalios įtampos trileris, skandinaviškų detektyvų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø romano „Karalystė“ („Baltos lankos“, 2022 m.) tęsinys apie išgalvoto kalnų miestelio bendruomenės problemas ir bet kokia kaina savo naudai jas išspręsti pasiryžusius brolius Opgardus.

„Nesbø meistriškai įtraukia skaitytojus ir skaitytojas į žavingo žudiko minčių srautą, kruvinus epizodus praturtindamas nuorodomis į popkultūrą ir aštriu humoru, persmelkiančiu ir Hario Hūlės detektyvų seriją. Rezultatas – šaltas ir tamsiai juokingas „noir“ žanro kūrinys, persekiosiantis dar ilgai po paskutinio puslapio.“

Publishers Weekly

„Nėra nieko, ko Jo Nesbø negalėtų padaryti, o ištikimi jo gerbėjai ir gerbėjos šią knygą tiesiog sugrauš.“

Bookreporter

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Kraujo ryšiai“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2024 m., o 2025 m. buvo įtraukta į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Nė vieno draugo kairėje, vien priešai dešinėje. Tad tvirtai atsistojusi žvelgiu tiesiai priešais. Į savo būsimąjį vyrą.“

Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti.

Lou Morlandas – Vilkolakių galva, galingas ir pavojingas Alfa, valdantis savo gentainius tvirta, bet teisinga ranka. Santuoka su Vampyre jam – tik politinis sprendimas. Tačiau savo nuotaka Lou nepasitiki ir įdėmiai seka kiekvieną Mizerės žingsnį. Akivaizdu, kad tas kankinantis įtarumas nėra iš piršto laužtas...

Trys jau keletą šimtmečių kovojančios padermės, politinių išskaičiavimų nulemta santuoka ir du prisiekę priešai, slapčia negalintys vienas nuo kito atitraukti akių. Galbūt iššieptos iltys ir išskėsti nagai slepia šį tą daugiau, nei tik norą perrėžti vienas kitam gerklę?..

„Vampyrų ir vilkolakių „Romeo ir Džuljeta.“ 
Ruby Dixon, rašytoja

„Hazelwood yra pati fantastiškiausia romantinių istorijų kūrėja.“
Christina Lauren, „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV, kur įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Nuotaka“ – pirmasis Ali Hazelwood romantinės fantastikos kūrinys, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į Žmonių, Vampyrų ir Vilkolakių pasaulį, kur neslūgstanti įtampa ir uždeganti meilė nuolat žengia koja kojon. 2024-aisiais romanas tapo „The Sunday Times“ bestseleriu.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

Kvapą gniaužiantis, jausmingas pasakojimas apie genijų ir jo mūzą, meilę ir aistrą, kančią ir vienatvę. 

Žvarbi 1882-ųjų Olandijos žiema. Likimas suveda dvi gyvenimo blaškomas sielas – dailininkas Vincentas van Gogas nuo šalto gatvės grindinio pakelia gležną prostitutę Siną ir jos dukrytę. 

Jie iš visiškai skirtingų pasaulių, skiriami neperžengiamos socialinės prarajos, tačiau vienas kitame atranda šilumą. Vincentas – impulsyvus menininkas, gyvenantis tarsi už realaus pasaulio ribų, į viską žvelgiantis kūrėjo akimis, paskendęs akimirkoje ir savo egocentriškume, paniškai bijantis vienatvės. Sina – gatvės gyvenimo užgrūdinta moteris nuo neišbrendamo skurdo sudiržusia širdimi, išmokusi pasikliauti vien savo išmone, kad išvengtų bado ir benamystės. Vincentas jai suteikia ne tik pastogę ir rūpestį, bet ir meilę, kuri ima tirpdyti jos sielą. Tapusi jo modeliu, mūza ir mylimąja, Sina atneša Vincentui taip reikalingą stabilumą. 

Bet ar ji pajėgs susitaikyti su jo visišku atsidavimu menui – tokiu stipriu, kad jis užmiršta net save patį, – kai jų gyvenimą slegia finansiniai rūpesčiai, aplinkinių bei artimųjų nepritarimas ir priešiškumas? Ar jų priešybės ras pusiausvyrą ir taps pamatais namams, apie kuriuos svajoja Sina ir kuriuos impulsyvi Vincento širdis trokšta jai duoti?

„Įkvepiantis priminimas, kokią transformuojančią galią turi meilė ir menas.“

– rašytoja Emily Maguire

„Tu geras žmogus. Ši savybė, kurią tu laikai yda, ir yra priežastis, dėl kurios pradedu tave įsimylėti.“

Netikėtai mirus tėčiui, Leiken gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai. Ji, mama ir mažasis broliukas turi palikti vienintelius kada pažinotus namus Teksase ir kraustytis į šaltą ir nesvetingą Mičiganą. Leiken tikra, kad naujoji vieta jai nepatiks, tačiau kas gi daugiau, jei ne ji, padės atsitiesti savo gedinčiai šeimai. Iš pirmo žvilgsnio tvirta ir ryžtinga, viduje Leiken po truputį byra į šipulius.

Bet tada ji sutinka Vilį. Žavingas dvidešimt vienų kaimynas išsyk patraukia merginos dėmesį: rūpestingas, šmaikštus, visiškai kitoks nei anksčiau sutikti vaikinai. Jau po pirmojo pasimatymo slemo klube Leiken ir Vilis supranta, kad juos sieja kažkas ypatinga, kažkas, ką sunku įvardyti paprastais žodžiais. Tačiau staiga įsižiebusiai meilei dėl netikėtų aplinkybių lemta staiga ir nutrūkti.

Leiken ir Viliui reikės rasti būdą, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus arba... teks išmokti gyventi vienam be kito amžinai.

„Unikalus, daugiau tokių romanų nerasite... Tiesiog eikit ir skaitykit.“
Tammara Webber, „The New York Times“ bestselerių autorė

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Debiutinis Colleen Hoover romanas „Slemas“ lietuviškai pirmąsyk pasirodė 2013 metais („Alma littera“). Nors skirtas jaunimui, neabejotinai sudomins visus autorės gerbėjus ir gerbėjas savo gvildenamomis temomis: gyvenimo ir mirties, meilės ir gedulo, atsakomybės ir širdį draskančių pasirinkimų.

„…perskaitę iki galo šį absurdišką epą prakeiks mane už sugaištą laiką bet neįstengs paneigti kad negalėjo mesti šalin nes tarp mano kvailų meilės ir mirties širdgėlų atrado daugybę to ką išgyveno patys taip pat ir moterys.“

 „Pusseserės“ – sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai. Kenčiančios romano moterys susiduria su seksualine prievarta, skurdu, abortais, mirtimi ir kartu su menu, kaip vienintele išsigelbėjimo galimybe.

Kūrinio pasakotoja Juna – naivi, trapios sąmonės dailininkė, pasaulį matanti savitai. Ji rašo radikaliai atvirai, beveik be skyrybos ženklų, nes Juną jie „vargina“, o menkavertiškumo jausmą bando įveikti ieškodama naujų žodžių žodyne. Ir vis dėlto savo šiurkščiu, netobulu, bet galingu monologu ji pataiko tiesiai skaitytojams į širdį. 

Aurora Venturini sukūrė groteskišką autobiografinį romaną, kuriame juodasis humoras persipina su nuoširdumu, o neįsisąmoninta moterų kančia – su beatodairiškomis išsigelbėjimo paieškomis. Tai provokuojanti, nepatogi, jaudinanti literatūra, peržengianti normas ir išryškinanti tai, kas dažniausiai nutylima. Kaip kubistinis paveikslas, siekiantis praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

„Pusseserės“ – tai aš, [...] tai mano šeima. Nebuvome kaip visi. Mano namuose visos seserys turėjo psichikos negalios požymių... Šios knygos turėjau savyje tiek daug, kad ją parašiau per du mėnesius.“

Aurora Venturini, autorė

„Venturini rašo tokią prozą, kuri meta iššūkį visiems literatūrinės kalbos kanonams.“

Alan Pauls, „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narys

„Prilygsta siurrealistinei Leonoros Carrington literatūrai.“

Catherine Taylor, rašytoja ir literatūros kritikė

„Baigusi skaityti romaną, [...] jaučiausi apstulbusi, suglumusi ir sužavėta. Ar tas romanas išties puikus? Ar tik drąsus tekstas, skandalinga smurto tema, suvokimas, kad dar nieko panašaus nebuvo išleista, ar nežinia iš kur sklindantis balsas? [...] Jeigu žiuri gebės įvertinti šios istorijos ir teksto radikalumą, knyga gali tapti laimėtoja. Ir ji ja tapo.“

Mariana Enriquez, rašytoja ir patariančioji „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narė

„Per meną „Pusseserės“ savo veikėjoms suteikia tokią pat stebinančią laisvę, kokią sau suteikia ir Venturini.“

Lily Meyer, literatūros kritikė

„Menininkės jaunų dienų portretas Davido Lyncho stiliumi.“

Cory Oldweiler, rašytojas

Aurora Venturini (1922–2015) – argentiniečių rašytoja ir psichologė, daugiau kaip 30 kūrinių autorė. Juose karštligiškai nagrinėjo šeimos temą. A. Venturini buvo 85-eri, kai už „Pusseseres“ 2007-aisiais laimėjo dienraščio „Página/12“ įsteigtą Naujojo romano premiją ir sulaukė didelio pripažinimo Argentinoje ir už jos ribų. Dabar ji laikoma svarbia Lotynų Amerikos rašytoja, o „Pusseserės“ jau išleistos daugiau kaip 20 šalių.

Jaunimui nuo 16 m.

„Neįmanoma paleisti iš rankų.“ – V. E. Schwab

Jiedu mylėjo vienas kitą tūkstančiuose gyvenimų. Kiekviename iš jų nužudydavo vienas kitą.

JŲ RIEŠUS SAISTANTIS KASPINAS BUVO RAUDONAS KAIP ŽAIZDA.

Evelina prisimena visus savo praeitus gyvenimus. Kiekviename iš jų prieš aštuonioliktąjį gimtadienį ją nužudydavo Ardenas – antgamtinė būtybė, kurios siela ir išlikimas susietas su jos.

Ji džiaugiasi savo dabartiniu gyvenimu, maža to, vienintelė gali išgelbėti mirtinai sergančią mylimą sesutę, taigi žūtbūt privalo sulaukti aštuoniolikos. Kad tai padarytų, Evelina turės: 

1. Surasti šimtmečių senumo priešą, kuris ją persekioja kiekviename gyvenime.

2. Išsiaiškinti, kodėl ji medžiojama, ir pagaliau išsivaduoti iš prakeiksmo.

3. Stengtis neįsimylėti... ir vėl.

Nuo pirmo iki paskutinio puslapio prikaustanti ir netikėtumais stebinanti meilės istorija, nepaklūstanti mirčiai: dvi sielos neišvengiamai susitinka vis naujame savo gyvenime, kad mirtų ir vėl surastų viena kitą. 

„Įtraukianti, nepavaldi laikui ir graži istorija. Niekada nieko panašaus neskaičiau.“ – Lindsey Kelk, „Sunday Times“ bestselerių autorė

Laura Steven – bestselerių autorė iš šiauriausio Anglijos miestelio, begėdiškai įjunkusi į kavą. Ji išleido kelias knygas jaunimui, o artėjanti „Sidabrinio apsiausto“ (Silvercloak) trilogija, parašyta L. K. Steven vardu, bus jos debiutas maginės fantastikos suaugusiesiems pasaulyje. Kai nerašo, galite sutikti ją bėgiojančią, skaitančią storus maginės fantastikos romanus, kepančią sausainius, žaidžiančią su seniais šachmatais arba ignoruojančią vyrą ir sūnų, kad galėtų dar patobulinti savo „Stardew Valley“ ūkį. Ją rasite instagrame (@laurasteven) ir tiktoke (@authorlaurasteven).

Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?

Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis – neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.

Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška...
Ir tai dar ne pabaiga.

Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...

Italų kilmės rašytojas Chris Carter (Krisas Karteris) gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

Puikus grožinės literatūros kūrinys visiems, norintiems pabėgti nuo realybės. Niūrus malonumas, kuriam neįmanoma atsispirti, šlovingas kaip ir romano herojės kerštas. Prarijau per 24 valandas.

 Emilia Hart, New York Times bestselerio Neklusniosios autorė. 

Įtraukiantis gotikinis istorinis romanas, nukeliantis į niūrų ir šiurpų Viktorijos laikų Londoną. Nuo dvokiančių sostinės gatvių iki ledinių Arkties platybių sekame narsios herojės pėdomis, pasirengusios paaukoti viską, kad sužinotų tiesą ir atkeršytų už dingusią seserį.

Londonas, 1850-ieji. Nuotykių ieškotoja Konstancija Horton, apsimetusi vaikinu, patenka į laivą, išplaukiantį į pavojingą Arkties ekspediciją. Laivui grįžus be Konstancijos, jos sesuo Modė pasiryžta išsiaiškinti, kas nutiko.

Tiesa apie Konstanciją kruopščiai slepiama, tačiau surastas jos dienoraštis gali padėti įminti merginos tragiško likimo mįslę.

Norėdama atkeršyti už seserį, Modė turi žengti į  tamsiąją Londono pusę ir stoti  skersai kelio pavojingiems ir įtakingiems vyrams. Jos nesustabdo net tai, kas kitiems kelia didelį siaubą, – viešos egzekucijos prie Niugeito kalėjimo ar Madam Tiuso siaubo kambaryje laikomos makabriškos vaškinės figūros. 

Modės laukia mirtinai pavojinga užduotis. Bet ji ir pati turi pavojingų gebėjimų...

Knygą įvertino Didžiosios Britanijos kriminalinės literatūros asociacija, įtraukusi ją į geriausių istorinių detektyvinių romanų ilgąjį sąrašą.

„Prikaustanti nuotykių istorija. Kiekvienas puslapis alsuoja anų laikų atmosfera.“ 

Emma Stonex, romano „Žibintininkai“ autorė.

„Genialu. Pook meistriškai diktuojamas tempas ir atida istorinėms smulkmenoms priverčia kūrinį sublizgėti. Stuarto Turtono žmogžudysčių plačiosiose jūrose gerbėjai liks sužavėti.“ 

Publishers Weekly

„Užburiantis romanas, kurio veiksmas vyksta įšalusioje Arktyje ir Londone per patį piliečių domėjimosi žmogžudystėmis manijos įkarštį. Pook nutapė makabrišką anų laikų vaizdą, kai žmogaus mirtis neretai būdavo vertingesnė nei gyvybė.“ 

Kirkus

„Po debiutinio romano „Mėnesiena ir perlų ieškotojo dukra“ (Moonlight and the Pearler’s Daughter, 2022) Pook ir vėl žiba: ji nuaudžia jaudinantį pasakojimą apie rizikingus drąsios, ryžtingos ir sumanios moters žygius.“

Booklist

Jaudinantis romanas, kupinas paslapčių ir triumfuojančios draugystės.“ 

Lyonfemmes.fr

1992-ieji. Septynmetės Sara ir Andželika susipažįsta mažo miestelio, įsikūrusio netoli Lamanšo sąsiaurio, kapinėse. Akimirka, kai Andželika prieina prie Saros jos motinos laidotuvių dieną, ją apkabina ir pasako, kad nuo gyvenimo neteisybių gelbsti tik solidarumas, žymi nenutrūkstamos draugystės pradžią. 

2001-ieji. Sara, talentinga plaukikė ir stropi mokinė, mėgaujasi tam tikru populiarumu dėl savo draugystės su Andželika, nepraslystančia pro niekieno akis. Tačiau vieną dieną Sara dingsta. Nors merginos kūnas niekada nebuvo rastas, žmogžudyste apkaltintas asmuo atsiduria kalėjime.

Po dvidešimties metų Fani, žurnaliste dirbanti Andželikos sesuo, iš Paryžiaus atvyksta į gimtąjį miestelį, kartu atsiveždama savo podukrą. Maištingos ir smalsios paauglės susidomėjimas Saros istorija paskatina Fani pradėti jaudinantį seniai nutrauktos bylos tyrimą.

Tai istorija, dvelkianti baseino chloru, draugystės priesaikomis ir, svarbiausia, didžiausiomis paslaptimis.

Šis romanas skirtas visiems, kurie paauglystę išgyveno dešimtajame dešimtmetyje. Tiems, kurie žiūrėjo „Draugus“. Tiems, kurie atsukdavo vaizdajuostę, kad vėl išgirstų filme „Asmens sargybinis“ skambančią dainą „I Will Always Love You“. Tiems, kurie per kasetinį ausinuką klausėsi „Nothing Else Matters“ arba valandų valandas plepėjo naudodamiesi MSN programa.

„Vėl pažvelgė į knygą. <...> Ribos tarp gėrio ir blogio visada būdavo aiškios, jokių dviprasmybių. Veikėjai arba geri, arba blogi. Niekas nebūdavo ir toks, ir toks. Visai ne taip, kaip tikrovėje.“

1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.

Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia...

„Jaudina ir įkvepia. Įspūdingas, turtingos vaizduotės romanas apie drąsą, meilę ir išbandymų purtomą ištikimybę šeimai.“

Rachel Rhys, rašytoja

„Išskirtinė, puikiai parašyta. Čia ne tik kraują stingdantys karo siaubai, bet ir gausu drąsos, meilės ir pasiaukojimo.“

Kate Furnivall, rašytoja

„Vaizdinga, intriguojanti, ryški, šilta – įtrauks ir nepaleis.“

Tracy Rees, romanų „Smėlio laikrodis“ ir „Eimė Snou“ autorė

Dinah Jefferies (Daina Džefris, gim. 1948) – populiari britų rašytoja. Pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo aukle didikų šeimoje, o rašyti pradėjo sulaukusi 50-ies. Beveik visos autorės knygos tapo „The Sunday Times“ bestseleriais.  Romanas „Karo dukterys“ – pirmoji epiškos šeimos sagos apie Bodenų seseris dalis.

 „Širdį draskanti, bet nepaprastai žavi istorija apie šeimą, pirmąją meilę ir lemtį.“

Kristin Harmel, „New York Times“ bestselerių autorė

1939-ieji, karo alinamas Londonas.

Keturiolikmetė Heizelė su penkiamete sesute Flora evakuojamos į ramų kaimelį prie Temzės. Kad Flora lengviau ištvertų išsiskyrimą su mama, Heizelė joms abiem sukuria slaptą pasakų pasaulį – Kuždesių girią. Tačiau netikėtai Flora dingsta. Širdgėlos prislėgta Heizelė kaltina save ir visą gyvenimą nešiojasi skausmą.

Po dvidešimties metų į Heizelės rankas patenka negirdėtos autorės knyga „Kuždesių giria ir Žvaigždėtoji upė“. Tai ta pati pasaka, kurią žinojo tik Flora. Ar tai reiškia, kad ji gyva?

Heizelė leidžiasi į jaudinančią paiešką ir atveria praeities žaizdas. Stulbinantis siužeto posūkis galiausiai atskleidžia tiesą šiame įtraukiančiame ir gaiviai originaliame romane apie seserų ryšį, sudėtingus pirmosios meilės iššūkius ir neblėstančią pasakojimo galią.

Nepaprasta istorija apie seserystę, paslaptis ir pasakojimų galią, kuri gydo net po daugelio metų.

Patti Callahan Henry – „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi 16 romanų. Ji yra pelniusi „Christy“ apdovanojimą, Harper Lee premiją kaip metų rašytoja Alabamoje ir Alabamos bibliotekų asociacijos metų knygos titulą. Taip pat ji – populiarios savaitinės internetinės laidos ir tinklalaidės „Friends and Fiction“ bendraautorė ir vedėja. Gyvena su šeima Alabamoje ir Pietų Karolinoje. 

„Henry talentingai atskleidžia seserystės ryšius, sumaniai supindama karo siaubą su pasakų šiluma. Ji primena mums, kad pasakoti istorijas – viena didžiausių mūsų galių.“

Washington Post

„Slapta Floros Li knyga“ – tikras lobis: jaudinanti, kupina netikėtumų ir giliai atspindinti Angliją, kur kasdien teko balansuoti tarp širdgėlos ir vilties.“

Chris Bohjalian, New York Times bestselerio „Pribuvėjos dienoraštis“ ir knygos „Smėlio pilies mergaitės“ autorius

„Subtili, poetiška ir nepaprastai įtraukianti – „Slapta Floros Li knyga“ apie skaudžią istoriją ir nesunaikinamą viltį, apie paprastą meilės magiją ir tai, kaip mūsų pasakojimai gali mus išgelbėti pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Siužetas įtrauks, o veikėjai pavergs. Man tai tobula knyga.“

Paula McLain, knygų „Paryžiaus žmona“ ir „Meilė ir griuvėsiai“ autorė

„Kerinti vilties ir ištvermės istorija, „Slapta Floros Li knyga“ tokia pat užburianti ir žaisminga kaip pasaka apie Kuždesių girią, slypinti jos puslapiuose. Ji primena, kad laimingos pabaigos tikrai įmanomos – jei tik įsiklausysime į tylų balselį viduje, kuždantį, kad tikroji istorijos magija gali būti arčiau, nei manome.“

Sarah Penner, New York Times bestselerio „Dingusi vaistininkė“ autorė

„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.“

Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.

„Mažas gyvenimas“ – tamsi giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas juodžiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.

„Mažas gyvenimas“ jus gali praryti, išvaryti iš proto, užvaldyti. Trikdantis, bet nepaprastai gražus romanas.“

Jon Michaud

„Tai ir kartos portretas, ir kai kas daug tamsiau – bandymas suvokti žmogiškojo žiaurumo ribas ir sykiu parodyti draugystės gydomąją galią.“

New Yorker

„Šis romanas nepalyginamas su jokiu kitu. Išsišokantis, peržengiantis ribas, nepamirštamas.“

Independent

„Nevilties kupina knyga, kurią perskaičius širdis keliskart padidėja.“

Guardian

„Ši šiuolaikinė literatūros klasika – meistriškas mūsų nerimo amžiaus atspindys su visomis teigiamomis ir neigiamomis jo pasekmėmis.“ 

Brigid Delaney

Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke. 

Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“, „National Book Awards“, „Baileys Prize for Womenʼs Fiction“, „International Dublin Literary Award“, laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. Naujausias autorės romanas – „Į rojų“ („Baltos lankos“, 2025).

„Kirkus Prize“ 2015 laureatė

„Man Booker Prize“ 2015 nominantė

„National Book Awards“ 2015 nominantė
„Baileys Prize for Womenʼs Fiction“ 2016 nominantė

„Andrew Carnegie Medal for Excellence in Fiction“ 2016 nominantė

„International Dublin Literary Award“ 2017 nominantė

„Amazon“ viena geriausių metų knygų

„New York Times“ viena geriausių metų knygų

„Guardian“ viena geriausių metų knygų

„O, The Oprah Magazine“ viena geriausių metų knygų

„Washington Post“ viena geriausių metų knygų

„Publishers Weekly“ viena geriausių metų knygų

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 

Skaitytojams nuo 12 metų

Kas, jei pasaka yra ne pasaka, o... įspėjimas?

Kai tarp paauglių ima plisti šiurpūs ir paslaptingi „YouTube“ vaizdo įrašai apie iki šiol tik legenda buvusius skinvokerius – žmones, galinčius keisti savo pavidalą, – dvylika Augustės plaukimo komandos draugų dingsta tarsi į vandenį ir staiga ji... nebegali ištarti nė žodžio!

Kažkas šiurpaus, slypinčio ekrano šešėliuose, yra gerokai arčiau Augustės, nei ji gali įsivaizduoti, o riba tarp realaus ir virtualaus pasaulio vis labiau išsitrina. Ar Augustė galės įminti draugų dingimo mįslę, kai kiekvienas spustelėjimas virtualiame pasaulyje ją pačią priartina prie galbūt net mirtino pavojaus?

Nauja „Šiurpnakčio istorijų“ autorės Aušrinės Tilindės knyga žada ne tik įsimintiną, bet ir labai šiurpų nuotykį! Pasinerk į šiuolaikišką senosios pasakos „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ posūkį, kur niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o kiekvienas pasirinkimas gali būti paskutinis. Ar esi pasirengęs atrasti šiurpią tiesą?

Kur pasirinksi gyventi tu – realiame pasaulyje ar už ekrano?

„Dvylika kruvinų plunksnų“:

·       siaubo istorija skatina išgyventi sudėtingus jausmus saugiu būdu;

·       skatina kritiškai vertinti informaciją, kurią galima rasti internete;

·       pagrindinė veikėja – atkakli, sumani mergaitė;

·       apdovanotos autorės nauja knyga.

Aušrinė Tilindė – teisininkė ir pradedanti, bet jau pasižymėjusi rašytoja. Jos rankraštis „Šiurpnakčio istorijos“ laimėjo leidyklos „Alma littera“ 2023 m. vaikų ir jaunimo literatūros konkursą, o vos pasirodžiusi knyga sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.

„NEW YORK TIMES“ ir „THE SUNDAY TIMES“ bestseleris

Kartais suaugti – tai susidurti su savo demonais.

Džeimis Konklinas, vienišos motinos sūnus, tenori paprastos vaikystės, nors pats nėra paprastas. Berniukas gali regėti tai, ko niekas kitas nemato, ir atskleisti tai, ko niekas kitas neįstengtų sužinoti. Jis gali bendrauti su mirusiaisiais... ir priversti juos sakyti tiesą. Mama apie šį antgamtinį gebėjimą sūnui liepia neprasitarti jokiam gyvam padarui. O gal labiau reikėtų saugotis ne gyvųjų, o mirusiųjų?

Kai mamos draugė Niujorko policijos detektyvė Džeimį įtraukia į žudiko, kuris net ir po savo mirties baudžiasi surengti kruviną išpuolį, gaudynes, vaikinukas supranta, kad jo talentas turi kainą. Nors jam pavyko atskleisti numirėlio paslaptį, kova su mirties demonu dar nebaigta. Ir didysis tos kovos prizas – paties Džeimio gyvybė. O gal net ir kai kas daugiau!

Naujausias Stepheno Kingo romanas „Vėliau“ – aukščiausios kokybės siaubo literatūros karaliaus darbas, šiurpi, jaudinanti istorija apie vaiko pažintį su gyvenimu, jo pastangas atskirti blogį nuo gėrio. Knygoje skamba kultinio siaubo romano „Tas“ atgarsiai, Kingas įspūdingai ir nepamirštamai nagrinėja, ko reikia, kad pasiryžtume susigrumti su blogio įsikūnijimu ir visomis jo atmainomis.

„Iš dalies detektyvas, iš dalies – trileris... bauginančiai jautrus ir nuoširdus.“

The New York Times

„Visada žinojau, kad nėra nieko, kas man patiktų labiau, nei laimėti šachmatų partiją.“

Melorė Grinlif prisiekė niekada daugiau gyvenime nežaisti šachmatais. Tik ne po to, kai dėl tokio, atrodytų, nekalto sporto iširo jos šeima, ir dabar jai vienai tenka rūpintis pasiligojusia mama ir dviem jaunesnėmis sesėmis. Bet vasarą automobilių remonto dirbtuvėje leidžianti Melorė nė nenutuokia, kokį iššūkį jai netrukus pametės likimas.

Geriausios draugės įkalbėta Melorė sutinka dalyvauti dar viename – tikrai paskutiniame – šachmatų turnyre. Ir jau per pirmąją dvikovą nelauktai sumala į miltus... pasaulio čempioną, PATĮ pačiausią, legendomis apipintą Karalių Žudiką Nolaną Sojerį. Žaibo greičiu pasklidus sensacingai žiniai apie jos pergalę, Melorei nelieka nieko kito, tik ruoštis revanšui – ūmaus būdo Sojeris šito taip lengvai nepamirš.

Bet ką daryti, kai didžiausias priešas po truputį ima rūpėti labiau nei šachmatų lenta?..

„Tobula meilės istorija, kaip prisiekę priešai vienas dėl kito pameta galvas.“
Alex Aster, rašytoja

„Šmaikštu ir sumanu, puikiai atskleista, kaip lengvai meilė mus stumdo lyg šachmatų figūrėles.“
Booklist

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Šachas ir matas“ – pirmasis jaunimui skirtas autorės romanas, neabejotinai patrauksiantis visų Hazelwood gerbėjų dėmesį savo universalia – pasaulį trumpam sustoti priverčiančia – meilės kalba.

„...iki galo įžvelgti kito žmogaus sielą yra neįmanoma. <...> Todėl svarbiausia, ką mes patys privalome padaryti, tai sąžiningai susitaikyti su savo pačių siela. Jei iš tikrųjų norime pamatyti kitą žmogų, nėra kito kelio, kaip tik tiesiai ir giliai žiūrėti į pačius save.“

Šešiuose apsakymuose Haruki Murakami savo talentą pastebėti siurrealias kasdienybės akimirkas atskleidžia pasakodamas vyrų, kurių kiekvienas jaučiasi savaip vienišas, gyvenimo istorijas. Jose susipina mįslingai dingstančios katės ir tamsūs, prirūkyti barai; paslaptingi, ramybės neduodantys ženklai; moterys – asmeninės vairuotojos, buvusios žmonos ir meilužės, naktimis sekančios pasakas; beisbolas ir „The Beatles“... Apsakymų rinkinys pažymėtas ironišku humoru, žyminčiu visą autoriaus kūrybą.

Anot paties H. Murakami, „rašyti romanus – iššūkis, o apsakymus – vienas malonumas. Romanų rašymas prilygsta miško sodinimui, o apsakymų rašymas – tarsi sodo sodinimas.“

„Apgalvotai provokuojantys apsakymai, pateikiantys saldžius ir sykiu karčius apmąstymus apie vienatvę ir troškimą užmegzti ryšį...“

The Evening Standard

„H. Murakami apie sudėtingus dalykus rašo su jam būdingu žaviu paprastumu... <...> Čia jis – geriausios formos, keistas ir romantiškas.“

The Financial Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe’ės, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“
Sunday Times

„Nepaprastai savita.“
New York Times

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija


Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“


Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.


„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“
Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“
Tinklaraštis „Girl Plus Books"


„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“, „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

„Sveika, gražuole“ – subtili ir gili šeimos saga, kurioje autorė klausia, ar meilė gali užgydyti praeities žaizdas, kai skausminga praeitis nepaleidžia ir naikina visa, kas jos kely? 

Viljamas Votersas užaugo tragedijos palaužtoje šeimoje, kur liūdesys buvo stipresnis už meilę. Pirmame kurse jis sutinka ryškią ir drąsią Džuliją Padavano, ir jo gyvenimas nušvinta. Su Džulija į jo pasaulį ateina ir jos nepaprastos seserys: svajoklė knygų graužikė Silvija, laisvos sielos menininkė Sesilija ir švelnioji Emelina. Triukšminguose, šilumos kupinuose Padavanų namuose Viljamas pirmą kartą pajunta, ką reiškia būti matomam ir mylimam. Tačiau pabėgti nuo praeities vien meilės nepakanka. Tačiau kai praeities šešėliai ima temdyti Viljamo ateitį, būtent Silvija, o ne Julija, tampa jam artimiausiu žmogumi. Šeimą perskiria skausmingas lūžis, tarsi žemė būtų prasivėrusi po jų kojomis. Ar jie dar gali surasti kelią vieni pas kitus? Ar meilė pajėgi suklijuoti iširusią šeimą?

„Napolitano įspūdingame pasakojime tyrinėja meilės ir šeimos prasmę... Autorė įpučia savo personažams gyvybės ir subtiliai atskleidžia jų tyliausias akimirkas, kuomet jie po truputį atranda save. Ši istorija palies daugelį skaitytojų.“ – Publishers Weekly

 „[Tai] spindintis ir meistriškai sukurtas naujas romanas. Napolitano kūryba... vengia lengvų sentimentalių sprendimų ir niekada nesitenkina paprastais atsakymais į sudėtingus emocinius iššūkius.“ – The New York Times

„Napolitano balsas – unikalus. Kaip ir jos giliai jaučiantys veikėjai, ji kviečia mus susimąstyti apie šeimos meilės sudėtingą audinį, kuris, nepaisant netekties ar skausmo, vis dar gali mus sujungti. Ji padeda mums pamatyti vieniems kitus – ir save – kaip visumą.“ – The Washington Post

„Turtinga, sudėtinga šeimos saga, „Sveika, gražuole“ – tai meilės ir netekties portretas. Napolitano proza tokia graži, tokia jautriai įžvalgi, kad negalėjau atsitraukti iki pat pabaigos. Daugybė žmonių pamilsi šią istoriją.“ – Mary Beth Keane

„Ann Napolitano naujasis romanas „Sveika, gražuole“ yra būtent toks – gražus, įžvalgus, ilgesingas. Tai pasakojimas apie šeimą ir draugystę, apie tai, kaip tie, prie kurių esame pririšti, gali taip pat mus išlaisvinti. Man ši istorija labai patiko.“ – Miranda Heller

„Kaip puikus džiazas, „Sveika, gražuole“ paima melodiją ir ją transformuoja. Tai turtingai nuaustas pasakojimas apie šeimą, bet kartu – unikalus Mažųjų moterų perinterpretavimas. Čia nėra nei didvyrių, nei piktadarių – tik žmonės: netobuli, mylintys, besistengiantys kaip ir mes visi.“ – Allegra Goodman

„Sveika, gražuole – tai giliai jaudinantis ir įtraukiantis romanas apie šeimos ir meilės ryšius, traumą ir išgijimą. Elegantiškai ir kruopščiai parašyta. Napolitano tyrinėja ištikimybės ir atvirumo kainą bei galią. Tai knyga, kurią norisi branginti ir dalintis su artimaisiais.“ – Angie Kim

„Ann Napolitano romanas „Sveika, gražuole“ – tai šiuolaikinė Mažųjų moterų duoklė: meilės ir šeimos drama, kurioje vienišas vaikinas, nešantis skaudžią praeitį, įsimyli ugningą moterį ir jos seseris, glaudžiai susietas tarpusavyje. Tačiau kai ta praeitis ima kilti į paviršių, šeimos ryšiai ima braškėti.“ – Elle

„Įspūdinga duoklė Mažosioms moterims – šiame pasakojime apie keturias seseris, kurios kiekviena savaip susiduria su šeimos praeitimi ir ateities iššūkiais.“ – BookBub

„Napolitano sugrįžta su dar viena sudėtinga šeimos saga – šį kartą su pagarba Mažosioms moterims… Napolitano meistriškai analizuoja, kas mus sieja su šeima, kas ją kuria, ir kaip mylėti net tada, kai tai sunkiausia.“ – Lit Hub

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

1778-ųjų birželis. Pasaulis verčiasi aukštyn kojomis. Britų kariuomenė traukiasi iš Filadelfijos, o Džordžas Vašingtonas vejasi iš paskos – pirmą kartą ima atrodyti, kad sukilėliai laimės. Tačiau Klerės Freizer ir jos šeimos laukia dar didesni, sielą drebinantys sukrėtimai.

Netikėtai sugrįžęs buvęs vyras Džeimis reikalauja paaiškinti, kodėl jam dingus Klerė ištekėjo už jo geriausio draugo – lordo Džono Grėjaus. Lyg to būtų negana, lordo Džono sūnus, devintasis Elsmyro grafas, sužino stulbinančią tiesą – jo tikrasis tėvas yra ką tik iš mirusiųjų prisikėlęs Džeimis Freizeris. 

XX a. Klerės palikuonys susiduria su dar pavojingesniais išbandymais. Briana mėgina apsaugoti savo sūnų nuo kraugeriško nusikaltėlio. O jos vyras Rodžeris skęsta praeities šešėliuose... 

Goodreads Choice Award winner 2014 (Romance)

Diana Gabaldon (g.1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

 „[„Užrašyta mano širdies krauju“] – tai aistra ir nuotykiai, kurių ištikimi šios istorinės fantastikos serijos gerbėjai tikisi ir trokšta.“

People

„Dar vienas kvapą gniaužiantis, stulbinantis, iki paskutinio puslapio įtraukiantis Gabaldon romanas... Giliai įkvėpkite ir šokite į sūkurį – leiskitės į šią kelionę.“

Library Journal

„Serijoje „Svetimšalė“ [Diana] Gabaldon meistriškai valdo gausų veikėjų ansamblį, kuria įtampos kupinas siužeto linijas, įkvėptas nuotykių, istorijos ir romantikos, ir įpina daugybę kruopščiai atkurtų to laikotarpio detalių nė kiek nesulėtindama pasakojimo ritmo. Rezultatas – plati, užburianti saga, neleidžianti skaitytojui užversti knygos iki pat gilios nakties.“

Booklist

Svaiginanti sielų bendrystė, tirpdanti kartų ribas

Kada nustojome skaičiuoti žvaigždes?

Ar pamenate? Kadaise dienoraščiuose braižėme būsimo pasaulio trajektorijas ir fiksavome vizijas apie tobulą pasaulį, kurį būtinai sukursime! Atrodė, kad esame tiesiog gimę paversti mūsų planetą vieta, kur gera būti! Tai kas nutiko? Kada mes ėmėme skaičiuoti nebe žvaigždes, o tik savo piniginės turinį?

„Nojaus Arkos dienoraštis“ – iš pirmo žvilgsnio paprasta, jaunyste trykštanti ir nuotykių kupina istorija. Baltijos jūros paplūdimyje netikėtai užsimezgusi draugystė tarp vyro ir jaunuolių trijulės, vadovaujamos Nojaus, įtraukia į siautulingą jaunų žmonių pasaulį, jie tampa neišskiriami, o metų skirtumas netenka prasmės. Staiga Nojus dingsta. Kas vyksta?! Vaikiną būtina surasti! Bet pasibeldus į jo namų duris atsiveria ne jo, o tavo paties paslaptys. Atsakymai glūdi toli, Ararato kalno papėdėje. Bet ką darysi, jeigu paaiškės, kad tas nekaltas susitikimas paplūdimyje nebuvo atsitiktinis? 

Ši knyga apie dar tik ateinančią kartą, nemokančią susikurti laužo ar susisiūti suplyšusio rūbo. Apie ją sakoma: nedėkinga, išlepusi ir visko pertekusi, nebežinanti, ko norėti! Ar tikrai? Bet ši karta ir neturi už ką mums dėkoti, juk paliekame jai į šipulius byrantį pasaulį, ir dar reikalaujame dėkingumo. Nesulauksim! Nes jie jau statosi Arką, kurioje mums nėra vietos.

Atsitiktinai rastas „Arkos dienoraštis“ tampa vartais į dingusio jaunuolio sąmonę – keistą, simbolių ir užuominų pripildytą pasaulį, kur realybė maišosi su mistinėmis prasmėmis. Vyras, sekdamas dienoraščio ženklais, įsitraukia į slaptą trijų paauglių pasaulį, kuriame kiekvienas žodis – kaip kodas, daiktas – kaip ženklas, o kiekvienas veiksmas – lyg apeiga. Kas yra Nojus ir ką jis vedasi į savo naująją Arką? Atsakymas priklauso ne nuo įvykių, o nuo to, kiek išdrįsime pažvelgti į savo vidų.

Sakalas Uždavinys, lietuvių teatro ir kino aktorius, režisierius

Kokią žalą gebame padaryti apakinti meilės?

Tūkstančių kilometrų atstumu nuo namų, tamsioje gatvėje stovi moteris. Slapčia ji stebi dvi mergaites gerai apšviestuose namų languose. Tai – jos vienintelės dukros Lėjos palikuonės. Vaikaitės, kurių ji nepažįsta.

Šio pasakojimo centre nedidelė šeima: motina, dukra, tėvas. Ir vidinė motinos, Joelos, kelionė bandant suvokti, kaip santykiai, kurie prasidėjo nuo palaimingos ir tyros meilės savo dukrai, atsidūrė bedugnėje. Keliaudama po savo atsiminimus, Joela permąsto šeimos praeitį ir užspaustus jausmus. Atkuria nesuskaičiuojamas motiniško ir tėviško rūpesčio savo vaiku išraiškas, dažnai tokias kasdieniškas ir malonias, kad net užliūliuojančias savo nereikšmingumu. Ir taip priverčiančias užmiršti, kas po visu tuo išties slypi.

Preciziškai tiksliai, tarsi skalpeliu, šiame romane atveriamos iš pirmo žvilgsnio menkos kasdienio šeimos gyvenimo apgaulės ir klaidos. Jos nepastebimai trina plonytę raudoną liniją tarp sąmoningo siekio savo vaiką apsaugoti ir nevalingo noro jo likimą valdyti. Ir keliamas svarbus klausimas: ar liniją peržengus galima rasti kelią atgal?

„Šaltakraujiškas, meistriškai kuriamos psichologinės įtampos romanas. Paskutiniai puslapiai tiesiog gniaužia kvapą.“

Flynn Berry, The New York Times

„Įsimintinas ir žymę paliekantis pasakojimas.“

Meg Wolitzer

„Kiekvienas sakinys šiame grožio ir tylumos kupiname romane yra svarus.“

Louise Kennedy

Hila Blum (Chila Blum, gim. 1969) – Izraelio rašytoja ir redaktorė. „Kaip mylėti savo dukrą“ – antras jos romanas. Už jį 2021 m. autorė apdovanota Sapiro premija, kuri laikoma vienu svarbiausių Izraelio literatūros apdovanojimų ir „Booker Prize“ atitikmeniu. H. Blum gyvena Jeruzalėje, kur gimė ir užaugo.

USA Today bestseleris

Goodreads Choice Award Mystery/Thriller nominantė

Audioknygų leidėjų asociacijos ir LIBBY premija už geriausią detektyvą

Užsiplikom arbatos – reikia išpainioti paslaptingą žmogžudystę. 

Arbatos krautuvėlės savininkė. Piršlė. Ir detektyvė?

Pagyvenusi savamokslė arbatų žinovė Vera Vong be galo mėgsta gurkšnoti kvapnų ulongą ir tyrinėti internetą (arba sekti savo sūnų, kad išsiaiškintų, ar jis pagaliau susirado merginą). 

Tačiau, kai vieną rytą prabudusi Vera vidury savo krautuvėlės aptinka tįsantį lavoną, stiprios arbatos puodelio jau nebeužtenka. Nusprendusi, kad profesionaliau už policiją sugebės ištirti bylą (nes kas geriau už nuobodžiaujančią pagyvenusią kinę gali suuosti, kur šuo pakastas?!), Vera imasi užduoties susekti žudiką.

Ir kurgi nesiimsi, kai, vos policijai išvažiavus, krautuvėlės duris vienas po kito atveria įtariamieji.

Ir niekas pasaulyje taip nesugeba rasti kelio į kito širdį, kaip detektyvė mėgėja su lėkštėmis skaniausių kiniškų patiekalų...

Neperskaičiusi nė pirmų penkių puslapių, jau kvatojau balsu. Žavinga, be galo juokinga ir labai nuoširdu. – Emily Henry, rašytoja

Kvapą gniaužiantis pasakojimas, sklidinas humoro ir meilės. Komedija, paaštrinta juoduoju humoru, juokingomis užuominomis ir romantika; „Beprotiškai turtingų“ gerbėjams tikrai patiks. – „My Weekly“

Kraujo susieti

Aistros gundomi

Likimo išlaisvinti 

Brisos Kvinlan gyvenimas tobulas: sunkus darbas dieną, vakare – linksmybės. Bet viskas apsiverčia, kai demonas nužudo jos brangiausius draugus. Kaltinamasis jau už grotų, bet žudynės nesiliauja. Brisa padarys viską, kad išsiaiškintų tiesą ir atkeršytų už draugų mirtį. 

Liūdnai pagarsėjęs puolęs angelas Hantas Atalaras vergauja arkangelams, kuriuos kadaise mėgino nuversti. Jo kraupūs gebėjimai ir neprilygstama galia dabar skirta be jokių dvejonių naikinti šeimininko priešus. Mieste siautėjant demonui, Hantas sulaukia pasiūlymo, kurio negali atsisakyti: padėti Britai rasti žudiką ir už tai atsidurti per žingsnį nuo išsvajotos laisvės. 

Kapstydamiesi po Pusmėnulio miesto nusikaltėlių pasaulį, Brisa ir Hantas atranda tamsiąją galią, keliančią grėsmę visiems ir viskam, kas jiems brangu. Kartu jie atranda ir suliepsnojusią aistrą vienas kitam. Aistrą, galinčią išlaisvinti juos abu, jei tik jai atsiduos.

Nepamirštami veikėjai ir prikaustanti įtampa, kraują kaitinantys jausmai ir išradinga fantazija susipina naujoje „The New York Times“ bestselerių autorės Sarah J. Mass trilogijoje apie netekties skausmą, laisvės kainą ir meilės galią. 

„Goodreads Choice“ apdovanojimo fantastikos kategorijoje laimėtoja.

„Žemės ir kraujo giminė“ – naujas proveržis! Būtina perskaityti. Šia knyga Sarah J. Maas pasiekė naujas aukštumas.“

„The New York Times“ bestselerių autorė J. R. Ward

„Maas kuriamas pasaulis vaizdingas ir jaudinantis, tai tamsiosios miesto fantastikos kūrinys, praturtintas mitologiniais atspalviais. Tobulas pasirinkimas skaitytojams, ieškantiems įtempto siužeto ir nepamirštamos meilės istorijos. Šis romanas atims žadą ir privers širdį plakti smarkiau.“ 

 BookPage

Sarah J. Maas – „New York Times“ ir tarptautinių bestselerių, romantinių fantastikos serijų „Pusmėnulio miestas“, „Dyglių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“ autorė. Jos knygos išverstos į trisdešimt septynias kalbas ir pasaulyje parduodamos milijonais egzempliorių. Lietuvoje šios autorės kūryba taip pat pritraukė daugybę skaitytojų, ištroškusių kraują kaitinančios romantikos ir vaizduotę svilinančio įtempto siužeto.