Romanai

„Jau du dešimtmečius – nuo tada, kai įžengiau į medicinos fakultetą – kone kasdien susiduriu su degančiais, perdegusiais, rūkstančiais, anglėjančiais medžiais... žmonėmis. Regiu, kaip išsekimas ilgainiui išgraužia jų jausmus, užrakina savastis, neatpažįstamai pakeičia – laužia, gniuždo, atima paskutinę galimybę jaustis laisvu ir stipriu. Vienas tokių – šios knygos herojus Antanas, išsunktas nevilties ir bejėgystės cunamio.

Tikrai nežinau geriausio sprendimo, kaip perdegimo išvengti ar iš jo kapanotis – bet nujaučiu, jog iš šios būsenos galimas ne vienas žingsnis. Rašiau šią istoriją galvodama apie pasidavusį, viltį praradusį žmogų – kviesdama drauge tyrinėti galimus gyvenimo scenarijus, semiantis įkvėpimo iš netikėtų medžių.“

Barbora

„Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui.

Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems.

Iki šiol kaip privalomą „medicinos be grimo“ pradžiamokslį siūliau Axelio Munthe „Knygą apie San Mikelę. Dabar jau turime ir puikų lietuvišką kūrinį. Todėl mano rekomendacija nuo šiol bus dviguba – „Knyga apie San Mikelę“ ir Barboros Jarašūnės „POLIklinika arba NETIKĖTI MEDŽIAI“.“

Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius

Autorė Barbora Jarašūnė – gydytoja, aktyvi šiuolaikinės gyvensenos tyrinėtoja bei nenurimstanti savo tikrojo kelio ieškotoja.

Trys epochos. Trys moterys. Nesutramdomas ir magiškas jas jungiantis ryšys.

2019–ieji. Keitė bėga nuo traumuojančių santykių į Veivordų sodybą, kurią paveldėjo iš savo protetės. Tačiau netrunka suvokti, kad sodyboje knibždėte knibžda senų paslapčių.

1942–ieji. Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, maištingoji Violeta jaučiasi įkalinta šeimos dvare. Ribojama visuomenės normų, ji ilgisi galimybės eiti entomologijos mokslus ir savo seniai mirusios motinos, apie kurią šnabždamasi puse lūpų. Vieninteliai motinos pėdsakai – tai raidė V, išraižyta Violetos pakabutyje, ir žodis Veivord, įrėžtas į jos miegamojo sieną.

1619–ieji. Alta Veivord laukia teismo dienos. Ji kaltinama raganavimu sukėlusi vietinio žemvaldžio žūtį. Kai Alta buvo maža, motina ją išmokė skaityti, pažinti laukinę gamtą, žoleles, gydančias nuo negalavimų. Bet šios neįprastos jos galios ir žinios laikomos pavojingomis. Ji žino, kad prireiks visų turimų jėgų, kad išliktų laisva.

Šių Veivordų moterų istorija – duoklė moteriškajai bendrystei, laukinės gamtos stebuklams ir laisviems žmogaus pasirinkimams.

Dūzgia jaudinančia ir vylinga magija.
Bridget Collins

Vingrus pasakojimas apie ilgesį, meilę ir drąsą. Nors ir skiriamos dešimtmečių ar amžių, šios trys moterys yra viena kitos palikimas. Galia, kurią kiekviena jų puoselėja, parodo, kokie stiprūs gali būti ryšiai tarp moterų, šeimos.
Sunyi Dean

Sėkmingai sujungia istorinio romano ir moderniojo feminizmo elementus.
Kirkus

Visos trys moterys ras paguodą stipriame ryšyje su gamta, bet visos trys privalės nugalėti keletą galingų, bloga linkinčių vyrų.
New York Times Book Review

Emilia Hart (Emilija Hart, gim. Sidnėjuje) – britų–australų rašytoja. Studijavo anglų literatūrą ir teisę, dirbo advokate Sidnėjuje ir Londone. „Neklusniosios“ – debiutinis autorės romanas, 2023 m. laimėjęs net dviejose „Goodreads Choice Awards“ kategorijose: metų istorinio romano ir metų debiuto. Jis išleistas daugiau kaip 30 šalių.

Viena neištirta byla persekioja detektyvą Matą Balardą visą karjerą. Dabar, po daugelio metų, žudikas grįžta. Ir šįkart jo taikinys – pats Matas.

Detektyvo Mato Balardo karjeros pradžioje atokiame ir niūriame Džibito pelkyne buvo nužudyti trys berniukai. Kai pagrindinis įtariamasis žuvo per keistą avariją, žmogžudystės liovėsi. Bet Matas niekada nebuvo įsitikinęs, kad žuvo tikrasis žudikas.

Praėjus daugiau nei 25 metams, Matas gauna nuotrauką – be jokio laiško, be paaiškinimo. Tai vaizdas iš Džibito pelkyno, padarytas dar prieš įvykdant žmogžudystę.

Detektyvą pasiekia vis daugiau nuotraukų su senų bylų medžiaga ir intymiomis detalėmis iš jo paties privataus gyvenimo.

Žudikas, kuris nesustos, kol nesunaikins detektyvo.

Kai įvykdomas naujas nusikaltimas, atkartojantis senąją bylą, ima aiškėti – žudikas sugrįžo. O gal tai tik pavojingas mėgdžiotojas, pasiryžęs sugriauti Mato gyvenimą?

Įtemptame, kvapą gniaužiančiame finale Matas ir jo komanda priversti lenktyniauti su laiku – sustabdyti negailestingą žudiką, kuris nežino ribų. 

„Saugokis praeities“ – pirmoji knyga apie detektyvą Matą Balardą. Iš viso Joy Ellis knygos yra išverstos į beveik 20 kalbų ir jų parduota daugiau nei 3 milijonai egzemplioriai. 

Skaitytojų atsiliepimai

 „Sparčiai kuriama įtampa,  išlaikanti dėmesį ir įvelianti skaitytoją sekti įvykius prarandant laiko nuovoką.“

„Skaitydama nuo įtampos kartais net užmiršdavau kvėpuoti.“

„Tiek daug pačių įvairiausių siužeto posūkių ir netikėtumų – nė viename puslapyje nežinai, kas nutiks kitame.“

Nebijok! Nieko, išskyrus save...

Sebastiano Fitzeko puikus psichologinis trileris apie mimikos ekspertę, kuri patekusi į didžiulę bėdą nebegali tikėti pati savimi.

Kad „perskaitytų“ žmogų, jai pakanka menkiausio lūpų kampučio truktelėjimo ar nežymaus pokyčio vyzdžiuose. Hana Herbst yra Vokietijoje labiausiai patyrusi mimikos ekspertė, kurios specializacija?- tyrinėti slaptus žmogaus kūno signalus. Dirbdama policijos patarėja, ji padėjo išaiškinti nemažai smurtinių nusikaltimų.

Tačiau kaip tik tada, kai Hanai pačiai tenka kovoti su atminties praradimo po operacijos pasekmėmis, ji susiduria su šiurpiausiu atveju savo karjeroje. Iki šiol visiškai nepriekaištingą gyvenimą gyvenusi moteris prisipažįsta žiauriai nužudžiusi savo šeimą. Gyvas liko tik jos mažasis sūnelis Paulas. Po prisipažinimo vaiko motinai pavyksta pabėgti iš kalėjimo. Ar ji ieško sūnaus, kad užbaigtų savąją „mirties misiją“?

Hana Herbst turi tik trumpą prisipažinimo vaizdo įrašą, kuris gali padėti nubausti motiną ir išgelbėti Paulą. Bet yra viena problema – žudikė įraše yra pati Hana!

Vienintelis kelias veda į pačias sielos gelmes...

Su Dirko Eilerto – garsiausio veido išraiškos ir kūno kalbos eksperto vokiškai kalbančiose šalyse – profesionaliais patarimais.

Kas atsitiko moterims, kuriomis mes turėjome tapti?

Hana, Keitė ir Lisa – jaunos, energingos ir neišskiriamos. Jos gyvena nuostabiame karalienės Viktorijos laikų kotedže geriausio parko Londone pakrašty. Jų bendras pasaulis žėri menu, aktyvizmu, romantika, linksmybėmis ir – pažadu to, kas laukia ateityje. Jų gyvenimai gražūs ir kupini svaigulio. Jos – geriausios draugės.

Po dešimties metų Hanos, Keitės ir Lisos būtis visai ne tokia, kokios jos kadaise tikėjosi. Įsisukusios į nenusisekusių karjerų ir klupdančių santuokų sūkurį, kiekviena trokšta to, ką įsivaizduoja turint kitą. Ir kiekviena galynėjasi su tuo pačiu klausimu: kokią kainą tenka mokėti norint gyventi prasmingai?

Romanas „Lūkesčiai“ – aštriabriaunis pasakojimas apie draugystės pakilimus ir nuosmukius. Apie tai, kaip surasti kelią būnant motina, dukra, žmona ar maištininke. Bet užvis labiausiai – tai pasakojimas apie tarpinę erdvę, kurioje susiduria lūkesčiai ir realybė. Erdvę, kurioje visi gyvename.

Tai visą kartą apibrėžianti knyga. Nuoširdi ir leidžianti lengvai susitapatinti. Kaip Sally Rooney „Normalūs žmonės“, tik čia po mikroskopu – moterų draugystė.

Erin Kelly

Gilus, išmintingas ir kupinas žmogiškumo pasakojimas.

The Guardian 

Anna Hope geba meistriškai įsigilinti į sudėtingas ir skausmingas akimirkas, nepalikdama neatversto nė vieno akmens. Skaitydama jaučiausi, tarytum pažinočiau šias moteris taip pat gerai kaip savo drauges. 

Rachel Joyce

Matydama save kiekvienoje iš šių moterų – geromis ir blogomis jų gyvenimo akimirkomis, – visiškai įsitraukiau į jų istorijas.

Mary Beth Keane

Anna Hope (Ana Houp, gim. 1974) studijavo Oksfordo universitete ir Karališkojoje dramos meno akademijoje. Ji yra didelio pripažinimo sulaukusių penkių romanų autorė. Jie išversti į daugiau kaip 20 kalbų. Pagal romaną „Lūkesčiai“ šiuo metu kuriamas filmas. A. Hope su šeima gyvena Sasekse.

Jaunimui nuo 15 m. 

Žaidimas įveiks tave, jei nespėsi įveikti jo pirmas.

Per egzaminus susimovusiam ir savo vietos nerandančiam Sebui nelabai sekasi realybėje, užtat žaidimų pasaulyje jis nardo it žuvis vandenyje. Gavęs kvietimą į pogrindžio klubą „Kalista“, kur renkasi ekstravagantiška publika, kala muzika, tvieskia lazeriai, Sebas žengia į esporto pasaulį. Žaidimas „Sono Electrum“ pranoksta viską, ką jam yra tekę išbandyti, o klube galima ne tik žaisti, bet ir užsidirbti. Jei tik laimėsi. O tai ne taip paprasta, kaip pasirodo iš pradžių. „Kalistoje“ verda intrigos, tvarkomi nešvarūs reikalai ir vyksta kažkas keisto...

Žaidimas įsikimba į Sebą taip stipriai, kad jam su realybe dorotis vis sunkiau. Bet ir žaidimo pasaulis nelepina – norėdamas išlikti, jis turės įveikti pavojingiausią priešą, kokį tik gali įsivaizduoti. Jei pralaimės... praras viską. 

„Sono Electrum“ – šiurpulį keliantis mokslinės fantastikos trileris jaunimui, kurio pasaulis atrodo pernelyg artimas mūsų tikrovei... 

Ar išdrįsi pažaisti?

Knygos rankraštis 2024 m. laimėjo leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros konkursą.

Justina Kapeckaitė – rašytoja fantastė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos fanstastų bendruomenės veiklose. Ji yra išleidusi dvi knygas. Pirma knyga – fantastinis romanas „The Sign“, pasirašyta Monokuro Yun slapyvardžiu, – buvo išleista angliškai. Distopinis romanas „Tyroji aušra“ dalyvavo Metų knygos rinkimų paauglių kategorijoje. O naujausia knyga – „Sono Electrum“.

„Ryškus, turtingas, daugiasluoksnis ir nepaprastai įtraukiantis.“ – Daily Express

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų serija „Ledo ir ugnies giesmė“, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu ir įkvėpusia milžiniško populiarumo sulaukusį televizijos gigantės HBO serialą „Sostų karai“.

Septynių Karalysčių ateitis dar niekada nebuvo tokia trapi.

Lanisterių valdžia Septyniose Karalystėse kybo ant plauko. Tėvą nužudęs Tirionas Lanisteris priverstas bėgti iš Karaliaus Uosto, o jo sesuo karalienė Sersėja įkliuvo į savo pačios paspęstas pinkles. Šiaurėje kovos trimitus pučia pretenzijų į Geležinį sostą neatsisakantis Stanis Barateonas, Nakties sargyba 998-uoju lordu vadu išrinko Vinterfelo lordo Edardo Starko pavainikį sūnų Joną Snou, o rytuose dulkių ir mirties mieste sparnus išskleidė Daneiris Targarien galios simboliais tapę drakonai.

Nė vienas pretendentas į sostą nėra saugus. Aršūs konfliktai, beatodairiškos išdavystės, nesibaigianti nusikaltėlių ir šventikų, kareivių ir beveidžių žudikų, kilmingųjų ir vergų kova kelia grėsmę net ir galingiausiems valdovams. Išgyvenusieji taip pat nesijaus ramūs, nes iš tolimos šiaurės atslenka tamsos kariauna. Akistata su ja gali tapti paskutiniu Septynių Karalysčių istorijos aktu.

Penktojoje serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje George’as R. R. Martinas tęsia didingiausią šių laikų fantastinį epą, nuosekliai vesdamas pagrindinius veikėjus klaidžiais ir nenuspėjamais Vesteroso istorijos keliais. 2011 m. išleista knyga „Šokis su drakonais“ tapo „New York Times“ bestseleriu, taip pat buvo įvertinta 2012 m. prestižiniu „Locus“ apdovanojimu už geriausią fantastikos romaną.

„Šokis su drakonais“ yra penktoji serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga ir neabejotinai pati geriausia.“ –TIME

XX a. vidurys, Lisabona. Dora Ruzariju, dar nė nesulaukusi keturiasdešimtmečio, tampa našle ir visa širdimi pasineria į gedulą. Naivoka, pasyvi moteris, dukters vadinama „žmogumi be amžiaus ir be vilties“, dienas leidžia penima kitų malone ir gailesčiu. Tačiau dešimt metų šventai saugojusi mirusio vyro atminimą, vieną dieną Dora sužino baisią paslaptį, kuri paradoksaliai pakreipia jos likimą.

Kelių kartų moteris vaizduojantis kūrinys atveria plačius socialinius, politinius ir tapatybės kontekstus, byloja apie nelengvas pastangas išsaugoti žmogiškąjį orumą.

„Tuščios spintos“ – melancholiškas, kartokas pasakojimas apie moteris, jų tarpusavio santykius, vienatvės ir vidinės tuštumos persmelktus gyvenimus.

Maria Judite de Carvalho (1921–1998), „kuklioji portugalų literatūros gėlė“, šiandien pristatoma kaip „vienas įdomiųjų XX amžiaus Europos literatūros balsų“. Lisabonoje gimusi rašytoja ir dailininkė Salazaro diktatūros metais gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje, bičiuliavosi su Albert’u Camus, Simone de Beauvoir ir kitais to meto intelektualais. Nors paveikta prancūzų egzistencializmo ir „naujojo“ romano, autorės kūryba, bylojanti apie vienatvę didmiestyje, beveidėje kasdienybėje slypintį nerimą ir neviltį, išliko savita. Gana glaustuose tekstuose sumaniai kaitaliojama pasakojimo perspektyva, o dramatizmą atmiešia ironija ar net groteskas. Romanas „Tuščios spintos“ (Os armários vazios, 1966) vadinamas portugalų literatūros atgimimo, atsinaujinimo viršūne.

„– Bet, manai, esame čia tam, kad patirtume gražių dalykų, ir manai, kad liūdesys yra gražus?
– Jis gali toks būti, – paaiškinu.“


Bendraamžiai Otumė ir Finis nuo vaikystės neišskiriami, bet sulaukę trylikos jie atitolsta – buvę geriausi draugai stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir artimų draugų, o Finis, populiariausias vaikinas jų vidurinėje, – merginą. Nors kaskart, kai jųdviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis – galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu...

Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa – svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka...

Iki skausmo autentiškas meilės, nuoskaudų ir sudėtingų, gyvenimą keičiančių artimiausių santykių portretas, puikiai tinkantis Colleen Hoover, Jenny Han ir Lynn Painter gerbėjams ir gerbėjoms.


„Otumės brendimo laikotarpis aprašytas itin jautriai... Net antraeiliai personažai puikiai atskleisti, turi savitą istoriją ir motyvaciją. <...> Skaitytojai džiaugsis galimybe sekti Otumės mintis ir širdį.“
Kirkus Reviews

„Šios svaiginančios ir įtaigios meilės istorijos sudėtingi personažai sprendžia itin rimtas problemas, susijusias su vienišais tėvais, skyrybomis; vidurine mokykla, koledžu; meile, draugyste, seksu... L. Nowlin debiutinio romano siužetas įtaigus ir greitas, išvengta melodramatiškumo.“
Booklist


Laura Nowlin (Lora Naulin) – amerikiečių autorė, Misūrio universitete įgijo anglų kalbos ir kūrybinio rašymo bakalauro laipsnį. L. Nowlin taip pat dirba viešojoje bibliotekoje Sent Luise, kur lankytojai suteikia jai daug įkvėpimo rašyti. Romanas „Jei būtum buvęs su manim“ pirmąsyk JAV pasirodė dar 2013 m. ir nuo tada tapo ne tik „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu, bet ir „TikTok“ sensacija; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

„Kartais, net kai pradedi nuo paskutinio puslapio ir manai, kad viską žinai, knyga vis tiek nustebina.“

Noros Stivens gyvenimas – vien knygos, bet ji niekuo nepanaši į geraširdes ar lengvabūdes pagrindines romanų veikėjas. Nora – negailestinga literatūros agentė, kolegų praminta Rykliu. Štai taip aršiai ji gina savo klientų interesus. Tiesa, taip pat ji atsidavusi ir mylimai jaunėlei sesei Libei.

Tad kai Libė paprašo Noros drauge vykti paatostogauti į atokų miestelį Šiaurės Karolinoje, ji sutinka. Čia Nora vis susiduria su Čarliu Lastra – paniurusiu didmiesčio redaktoriumi. Rodos, tai galėtų būti puiki meilės istorijos pradžia, jei ne faktas, kad jiedu jau ne kartą buvo susitikę ir tai nebuvo maloni patirtis.

Mažame Sanšain Folse likimas Norą ir Čarlį vis suveda draugėn – per virtinę sutapimų, kuriems negalėtų atsispirti net labiausiai užkietėjęs cinikas. Pamažu jiedu pradeda suprasti, kad jų kruopščiai kurtos istorijos apie save tėra gerai sulipdyta fikcija...

„Viena mano mėgstamiausių rašytojų.“

Colleen Hoover

„Svajonių knyga romantiškų komedijų mėgėjams... Skaitytojai ir skaitytojos jau žino, kad Emily Henry, pasitelkdama humorą, meistriškai aprašo svaiginančias romantiškas akimirkas, o „Meilė tarp eilučių“ – turbūt geriausia jos knyga.“

Taylor Jenkins Reid, romano „Septyni Evelinos Hugo vyrai“ autorė

„Magiška, žavinga ir nepakartojama. E. Henry kūryba – tikra dovana pasauliui.“

Ali Hazelwood, romano „Meilės hipotezė“ autorė

Emily Henry (Emili Henri) – amerikiečių rašytoja, „The New York Times“ bestselerių „Vasaros romanas“ („Baltos lankos“, 2022) ir „Aš, tu, atostogos“ („Baltos lankos“, 2023) autorė. 2022-aisiais „Meilė tarp eilučių“ tapo „Goodreads Choice Awards“ nugalėtoja meilės romanų kategorijoje. Autorę galite sekti platformoje „Instagram“ – @emilyhenrywrites.

Su neprilygstama įtampa ir emocine įžvalga savo naujajame trileryje Harlanas Cobenas gilinasi į dideles paslaptis ir mažus melus, galinčius sugriauti santykius, šeimą ir netgi miestelį.

Naujojo Džersio priemiesčio detektyvas Napas Diuma kadaise patyrė skaudžią netektį – ant geležinkelio bėgių buvo rasti jo brolio dvynio Leo ir Leo draugės Dianos kūnai, o Mora, mergina, kurią Napas manė esant savo gyvenimo meile, dingo nepasakiusi nė žodžio. Jau penkiolika metų Napas ieško Moros ir bando atskleisti tikrąją savo brolio mirties priežastį. Ir dabar, regis, pagaliau kai ką surado.

Kai Moros pirštų atspaudai aptinkami išnuomotame įtariamojo žmogžudyste automobilyje, Napas leidžiasi į žygį, kurio metu kyla dar daugiau klausimų – apie moterį, kurią mylėjo, apie vaikystės draugus, kuriuos manėsi pažinojęs, apie apleistą karinę bazę, kurios kaimynystėje jis užaugo, o labiausiai apie Leo ir Dianą, kurių mirtys tamsesnės ir grėsmingesnės, nei Napas galėjo įsivaizduoti.

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“, autorė. „Trečias kartas nemeluoja“ – jau septynioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. Asociacijos LATGA duomenimis, prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

Sondra Rankelienė – senovinių knygų ekspertė, paslaptimis pulsuojančių istorinių detektyvų „Enigma Orbi“, „Enigma duplex“, „Enigma solvere“ ir „Enigma regum. Tamga“ autorė.

Slaptoje Vilniaus mokslinių tyrimų laboratorijoje ugnies liepsnose žūsta žmogus. Prieš gaisrą jį kraujo klane savo kabinete aptinka laboratorijos vedėja Jaunė Gedminienė. Tuščiame koridoriuje išgirdusi šnabždesį „Kinšasa...“ – siaubingus prisiminimus keliantį jaunystės laikų slapyvardį, šiuo metu niekam nežinomą, – pastebi nuo stalo dingusius laboratorijos raktus. Nubėga jos patikrinti. Grįžusi į kabinetą lavono neberanda.

Jaunė Gedminienė – jauna, protinga, ambicinga mokslininkė, bet pavaldinių nemėgstama vadovė. Suprasdama, kad visi įkalčiai ir kolegų liudijimai policiją nuves pas ją, moteris ryžtasi sprukti nuo bylos tyrėjo Šarūno Vilko ir jo komandos. 

Netrukus paaiškėja, kad mokslininkės seife, be segtuvo su valstybinės svarbos jos vykdytų eksperimentų rezultatais, dingo ir itin vertingas XVII a. Lietuvos karo inžinieriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ antros dalies rankraštis. Nesibaigia ir kraupios žmogžudystės. 

Į ką taikėsi vagis: į segtuvą su tyrimais ar į neįkainojamą rankraštį? Ar mokslininkė – serijinė žudikė? Kuo rizikuoja detektyvas Šarūnas?

Kaip dviem tyrėjams, žinantiems daugiau už kitus, bet negalintiems apie tai prasitarti, sustabdyti nusikaltimų virtinę? Ar jie bejėgiai prieš senojo rankraščio prakeiksmą?

Siužeto vingiuose įpinamos galbūt nežinomos ar mažai girdėtos Lietuvos istorijos smulkmenos, trumpi pasakojimai iš Vilniaus miesto, XIX a. Vilniaus universiteto kasdienos, taip pat skleidžiasi antikvarinių rankraščių pasaulis, stulbina išradimų vagystės, kurių moksle būta visais laikais. 

Skaitytojams nuo 16 metų. 

Ilijos karalystėje tvyro neramumai...

Išgyvenusi Valymo žaidynių išbandymus, iš lūšnynų prasčiokų kilusi Pajedina Grėj nužudė karalių ir padėjo sukilti Pasipriešinimo judėjimui. Dabar ji turi bėgti nuo Kajaus, nors kadaise jo glėbys jai teikė saugumą.

Kajus Azeris tapo Iljos vykdytoju, ištikimu savo broliui Kitui, naujajam karaliui. Kajus prisiekė surasti Pajediną, kad ji atsakytų už savo nusikaltimus.

Keliaudamas per mirtinai pavojingą Svilę į priešišką Doro miestą Kajus persekioja merginą, nors visa širdimi trokšta, kad galėtų to nedaryti. Mieste be elito pusiausvyra tarp medžiotojo ir medžiojamosios pasikeičia, o kova tarp pareigos ir troškimų tampa mirtina.

Svilinanti įtampa, skaudi išdavystė, įsimylėjėliai, sukaustyti pareigos, ir dar daugiau antroje audringosios romantinės fantastikos trilogijos „Bejėgė“ dalyje. 

„Bejėgė“ – 2023 m. „Goodreads Choice“ apdovanojimų jaunimo maginės ir mokslinės fantastikos kategorijos nominantė.

„TikTok“ sensacija!

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.

Naktį, siaučiant pūgai, įsilaužiau į mirusio KGB generolo Parčevskio namus. Ėjo kalbos, kad senis slėpė daug auksinių pinigėlių. Tą naktį išlikau gyvas, bet tik per plauką. Šiame pasaulyje vyrai žudo dėl aukso ir valdžios, o moterys myli turtingus ir valdingus. Likimas sprendžia, kas gyvens, kas turės mirti. Tai knyga apie mano likimą, apie tai, kaip daug kartų apgavau mirtį ir sulaukiau gyvenimo sėkmės. Ir dar apie tai, kaip mane nusinešėaistra nepasiekiamai moteriai. Meilė įsilaužė į mano širdį įžūliai kaip vagilka. Jos vardas buvo Julija ir ji buvo generolo Parčevskio dukra. Žodžiu, visiškas bardakas.

Trečiojo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso nugalėtojas romanas „Blogos manieros“ ne tik įtraukia į šmaikštų ir nuoširdų iki paskutinio puslapio pasakojimą, bet ir primena, ką reiškia gyventi pasaulyje, kuriame pamatinės vertybės yra pristatomos atvirkščiai.

Tomas Mylista savo ankstesniame gyvenime buvo gimęs baobabu. Stovėti tūkstantį metų ir nieko neveikti buvo taip žiauriai nuobodu, kad gimęs žmogumi jis kasdien daro vis ką nors naujo, kvailo ir nerimto. Gyveno penkiose skirtingose šalyse, buvo vargšas, turtingas, dirbo diplomatu, eurobiurokratu (blogiau nei būti baobabu!), finansininku ir taip toliau. Knygos – tai dar vienas gyvenimo nuotykis.

Suderinus dikensišką nuskriausto, negandų ištikto našlaičio istoriją su tarantiniškais sekso, aistros, ginklų ir rokenrolo nuotykiais, išėjo nurautos ir nemažai ką papiktinsiančios Tomo Mylistos „Blogos manieros“. Literatūriškai unikali ir siužetiškai stebinanti istorija išjudina nuojautą: kad tai parašytum, turi būti arba gerokai išprotėjęs, arba tai išgyvenęs.

PATRICIJA TILVIKAITĖ, romanų „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė“ autorė

„Blogos manieros“ – tikras emocijų ir patirčių kokteilis. Skaitydamas šią knygą galbūt piktinsiesi, galbūt juoksiesi, tačiau abejingų ji nepaliks. Energingai, nepagražinta kalba parašyta istorija – apie paslaptis, išgyvenimą, nuotykių troškimą. Ir, žinoma, apie meilę. Knyga – tarsi įtemptas filmas apie mūsų netolimą praeitį.

AUDRIUS OŽALAS, literatūros apžvalgininkas ir ekspertas

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“

Abiturientė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.

„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“

Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“

Tinklaraštis „Girl Plus Books“

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“,  „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

 „Prarastoji Venecijos dukra – įspūdingas, jausmingas ir kupinas paslapčių istorinis romanas, kurio veikėjai dar ilgai gyvens jūsų mintyse.

Atvažiuok į Veneciją. Prašau, Febe, neapvilk manęs. 

Venecija, 1919 m.

Prieš septyniolika metų didingi Venecijos rūmai Palazzo degli Angeli buvo Febės Vindom namai.  Dabar tarp nutykusių rūmų sienų sklando tik vaiduokliški prisiminimai apie visa, ką ji prarado. Neseniai našle tapusi Febė sugrįžta į Italiją, nes sulaukė prašymo iš savo tetos, grafienės di Sebastiano. Tačiau atvykus ją pasitinka netikėta žinia: teta mirė ir palazzo dabar priklauso jai.

Užvis labiausiai ji trokšta parduoti visą nuosavybę ir grįžti namo į Angliją. Visgi netrukus išaiškėja tamsi šeimos paslaptis, kuri sukrečia Febę iki širdies gelmių. Ji nė už ką neišvyks iš Venecijos, kol neišpainios tiesos ir melų mazgo.

Febė leidžiasi ieškoti atsakymų ir nejučia ima jausti vis stipresnį ryšį su dviem labai skirtingais vyrais. O kai į jos fotoaparato objektyvą pakliūva šis tas mįslingesnio nei Venecijos didybės spindesys, Febė nebežino, kuo iš tiesų galima pasitikėti. Ir ar tetos mirtis tikrai buvo viso labo nelaimingas atsitikimas...

Ryškūs veikėjų charakteriai, vaizdingas pasakojimo stilius ir žavinga veiksmo vieta puikiai perteikia tuometinio gyvenimo realijas ir istorinį foną. Lietuvių skaitytojams jau žinomos šios autorės knygos „Vaistininko duktė“, „Dailininko mokinė“,  „Prieskonių pirklio žmona“, „Pamirštų svajonių rūmai“, „Pilis prie ežero“ ir kt. 

„Lieka širdyje dar ilgai po to, kai užverti paskutinį puslapį... Privaloma perskaityti, jei norite visa galva panirti į knygą ir būti pakerėti.“ Carol McGrath, rašytoja

Charlotte Betts karjerą pradėjo Londone kaip mados dizainerė. Vėliau dirbo interjero dizaino, turto valdymo bei nuomos srityse. Charlotte visada mėgo skaityti, bet aistrą rašyti pajuto tik užauginusi vaikus. 

Jos pirmas romanas „Vaistininko duktė“ 2010 m. apdovanotas YouWriteOn Metų knygos premija ir Joanos Hessayon premija, skiriama debiutuojantiems rašytojams. 2011 m. šis romanas buvo nominuotas Romantinės literatūros apdovanojimui už geriausią istorinės tematikos kūrinį, o 2013 m. pelnė prestižinį Romantinės literatūros rašytojų asociacijos Skaitomiausio istorinio romano RoNA apdovanojimą. 

2012 m. jos antras romanas „Dailininko mokinė“ taip pat buvo nominuotas Romantinės literatūros festivalio Geriausio istorinio romantinio romano kategorijoje ir RoNA apdovanojimui 2014 m. 

Romanas „Prieskonių pirklio žmona“ 2013 m. laimėjo Romantinės literatūros festivalio premiją už skaitomiausią romaną, o 2015 m. Romantinės literatūros rašytojų asociacijos nominuotas RoNA apdovanojimui.

Charlotte su vyru gyvena miškų apsuptame name prie Hampšyro ir Berkšyro grafysčių ribos.

Tris oktavas aprėpiantis sopranas, įspūdingi aktoriniai gebėjimai, svarbiausi operos vaidmenys... ir už viską didesnis noras rasti meilę ir saugumą būnant tiesiog moterimi. Tai Marios Callas gyvenimas.

Venecija, 1957 metai. Maria Callas, iškiliausia savo epochos dainininkė operos scenoje, susiduria su profesiniais sunkumais – jai gresia prarasti balsą. Išvargusi nuo daugybės pasirodymų ir socialinių įsipareigojimų, Maria svajoja apie poilsį, bet operos pasaulis ir Meneginis, jos sutuoktinis ir vadybininkas, nenori jos paleisti. Tada ji susipažįsta su charizmatiškuoju laivybos magnatu Aristoteliu Onasiu. Nepaisydami aplinkinių priešiškumo, jiedu beatodairiškai rodo susižavėjimą vienas kitu.

Holivudo įžymybės, turtingi didikai, princai ir princesės, ištaigingi vakarėliai ir jachtos, uždrausta meilė, spindesys ir šlovė – viskas taip detalu ir jausminga, kad išties nukelia į Marios Callas laikmečio „išrinktųjų“ gyvenimus ir kartu leidžia pajusti sudaužytos širdies meilės troškulį.

„Tai romanas, į kurį ne tik lengva pasinerti – jame tiesiog nugrimzti ir pamiršti viską aplinkui. Labai sužavėjo ir sujaudino. Michelle Marly žvilgsnis į Marios Callas gyvenimą išties žavingas.“

Wasliestdu.de

Svano pusėje – pirmas Marcelio Prousto (1871–1922) Prarasto laiko beieškant ciklo romanas, pradėtas rašyti 1909 m. Vienas įsimintiniausių kūrinių literatūros istorijoje.

Pirmoje romano dalyje atskleidžiamos jautrios vaikystės impresijos, kurias iššaukia „nedidelių ir putlių mažosiomis madlenomis vadinamų pyragaičių“ pažįstamas skonis. Antroji Svano pusėje dalis – Svano meilės ir pavydo studija, laikoma kertine ir tęstine struktūra visų septynių Prarasto laiko beieškant dalių ciklo architektūroje, kurią užbaigia trečioji dalis, skleidžianti pagrindines autoriui rūpimas temas – laiko, atminties, meno prigimties.

„Svarbiausias įvykis – romanas Prarasto laiko beieškant. Nepaprastas subtilus rafinuotumas ir svaiginama gelmė. Fantastiškas stilius. Visas Freudas iki tikrojo Freudo atsiradimo. Milžiniška žodžių, metaforų ir būdvardžių rožė. Paskutinė katedra.“ 

Patrick Grainville, Lire, 1997 m.

Konkistadoras Hernanas Kortesas įžengia į actekų imperijos sostinę, plūduriuojantį miestą-tvirtovę Tenoštitlaną, lydimas devynių kapitonų, krūvos karių, žirgų ir dviejų vertėjų: buvusio kunigo, vėliau vergo Agilaro ir kadaise princesės, o dabar – Korteso meilužės Malinali. Iškilmingai vakarienei juos priima princesė Atotoštli, imperatoriaus sesuo ir žmona, o mandagybėms pasibaigus atvykėliai paliekami milžiniškuose, labirintiškuose rūmuose laukti susitikimo su melancholiškuoju imperatoriumi Moktesuma. Jis, politiškai ir dvasiškai sutrikęs, prisivartojęs haliucinogeninių grybų ir kaktusų, kad lengviau ištvertų kasdienybę, nesiliauja galvoti apie ispanų atsigabentus „prijaukintus elnius“ – žirgus, – kurių gyvenime nebuvo matęs. Netrukus Chasminas Kaldera, vienas iš Korteso kapitonų, tyrinėdamas jį pribloškusį miestą, suvokia, kad nėra aišku, ar Tenoštitlane jie svečiuojasi, ar yra įkalinti. 

„Išsvajotos tavo imperijos“ – padūkęs, psichodeliškas romanas, kuriame Meksikos rašytojas Álvaro Enrigue, pasakojimą nusagstydamas smulkiomis, istoriškai tiksliomis detalėmis, prikelia Tenoštitlaną su visa jo spalvinga didybe ir perrašo miesto likimą. Pasakojimo perspektyva intensyviai šokinėja, barbariškumo čia tiek pat, kiek ir kvailysčių ar nesusipratimų, ore nuolat tvyro įtampa, o kasdieniai gyvenimo rūpesčiai užklumpa net imperatorius. Tai įstabi, įelektrinanti knyga apie dviejų pasaulių, kultūrų ir imperijų susidūrimo momentą, literatūrinis kerštas, puikiai atskleidžiantis absurdišką ir tragikomišką istorijos atsitiktinumą. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/c5a0068e-0d53-4c55-bef9-de744326bac5.html

Rožių vainikas

Frensė, Kamila ir Liza leidžia vasarą ramiame Anglijos miestelyje. Trys moterys – trys tylūs nerimo šaltiniai: senatvė, motinystė, vienatvė. Frensė – tapytoja, laukianti atvykstant nepažįstamo gerbėjo, Liza rūpinasi kūdikiu, o Kamila, jausdamasi vieniša, užmezga romaną su keistu ir paslaptingu vyru. Deja, vienatvė – bloga patarėja. E. Taylor rašymo stilius elegantiškas ir psichologiškai gilus – tai tarsi paveiki meditacija, atskleidžianti įvairias žmogiškų santykių puses.

„Rožių vainikas“ laikomas tamsiausiu Elizabeth Taylor romanu... Ji rašo jausmiškai turtinga kalba, traukiančia skaitytoją sekti paskui ją tamsiausių šešėlių užklotais takais. Paradoksas, bet romanas kartu nepaprastai žavus. Taylor padaro kiekvieną akimirką esamą, tikrą, paliečiamą, nerimastingą, kerinčią.

Helen Dunmore

Ponia Palfri „Claremonto“ viešbutyje

Lietingą sausio dieną našlė ponia Palfri apsigyvena viešbutyje, kur dienas leidžia elegantiški senjorai, kalbantys apie orą, maistą ir senus laikus. Ji jau nebesitiki, kad gali nutikti kas nors gera. Bet gyvenimas dar turi vieną staigmeną – netikėtą draugystę su jaunu rašytoju Ludu, kuri pakeičia jų abiejų gyvenimus.

Didžiausią malonumą skaitytojui teikia tai, kaip jautriai vaizduojami visų veikėjų santykiai, sąmojo santūrumas ir tarsi be jokių pastangų rutuliojamas veiksmas... Man „Ponia Palfri „Claremonto“ viešbutyje“ yra tikras šedevras.

Robert Meerum, „100 geriausių romanų“, GUARDIAN

Sukrečianti, subtili, vietomis komiška ir drąsi knyga.

David Baddiel

Elizabeth Taylor (1912–1975), anglų rašytoja, kuriai visą gyvenimą trukdė vardas ir pavardė, pasmerkę būti „ta kita Teilor“, XXI a. pelnytai atsistojo šalia žymiausių XX a. klasikos autorių. Savo kūryba ji be baimės preparuoja XX a. vidurio Anglijos vidurinės klasės kasdienybę, visa, kas slypi po žmonių gyvenimo paviršiumi, įsismelkdama į giliausius psichologinius klodus. Pavergia lengvas, akvareliškai grakštus pasakojimas, kuriame, kaip gyvenime, telpa juokas ir ašaros, žavi nepaprastas žodžio tikslumas, svarumas – ir paprasčiausias grožis. E. Taylor knygų pasaulis jaukus ir savas. Ji parašė 12 romanų ir apie 200 apsakymų

Romanai „Rožių vainikas“ (1949) ir „Ponia Palfri „Claremonto“ viešbutyje“ (1971) – pirmieji E. Taylor romanai lietuvių kalba.

Neapdainuota XX a. anglų literatūros herojė... Visi Taylor romanai ir apsakymai pilni subtilaus humoro, aštrios psichologinės įžvalgos ir lyrizmo. Jie patrauklūs pirmiausia dėl drąsios analizės to, kas slypi po žmonių kasdienio gyvenimo paviršiumi.

Rebecca Abrams

Jane Austen, Elizabeth Taylor, Barbara Pym, Elizabeth Bowen – vis tai sielų seserys.

Anne Tyler

Skaitytojams nuo 16 m.

Greisė gauna neįtikėtiną galimybę padirbėti svarbiausioje Pietų Korėjos įrašų studijoje su stulbinamai žaviais k-pop dievaičiais. Bus nuostabu: įdomi šalis, naujos patirtys, svaiginantis k-pop pasaulis. Maža to, ji įsimylės vieną iš dievaičių (jai taip pat neabejingą!) ir įsivels į meilės trikampį. 

Vis dėlto jos gyvenimas netrukus ima priminti tikrus amerikietiškus kalnelius. Ji supainioja muzikos žvaigždes su kitais stažuotojais. Vis neįtinka populiarumo viršūnę pasiekusiems SWT grupės nariams. Numalšina vieną skandalą, tačiau sukelia dar didesnį. 

K-pop dievaičių gyvenimo užkulisiai irgi neblizga: nuolatinė rizika patekti į skandalus, kurie gali sugriauti karjerą, griežtos taisyklės, ribų nepaisantys gerbėjai ir kompanija, kuriai nerūpi dievaičių psichologinės problemos, nes visų svarbiausia – kas geriausia grupės šlovei, jos gerbėjams ir pačiai kompanijai.

Netrukus Greisei svajonių darbas tampa tikru košmaru, galinčiu sudažyti jai širdį... arba padovanoti romantiškiausią gyvenimo nuotykį.  

„Mano vasara Seule“ – romantikos, juoko, melodramos ir jautrių temų nestokojantis pasakojimas, leisiantis giliau pažvelgti į spindintį, tačiau iš tiesų negailestingą k-pop pasaulį.

Ši knyga ne tik įžiebs šypseną veide, privers garsiai juoktis, bet ir išspaus vieną kitą ašarą. Susipažinę su SWT vaikinais, juos įsimylėsite, kartu stebėdami, kaip Greisė puola ir pakyla, lipdydama pasitikėjimą savimi. TUČTUOJAU PRADĖKITE SKAITYTI!!!!! 

Becky Wise, „Goodreads“ apžvalgininkė

„Mano vasara Seule“ yra tokia, kokia turi būti jaudinanti kelionė, pilna meilės, smagumo, muzikos ir linksmų akimirkų. Rachel Van Dyken leidžia mums pažvelgti į beprotišką ir jaudinantį k-pop pasaulį, dovanodama puikiausią meilės istoriją... ir mums to negana.“

Colet Abedi, skaitomiausių knygų autorė ir prodiuserė

Rachel Van Dyken yra „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „USA Today“ paskelbta skaitomiausia autore, parašiusia per 90 įvairių žanrų knygų – nuo šiuolaikinių meilės romanų iki kūrinių apie paranormalius reiškinius. Pardavusi per keturis milijonus egzempliorių, ji pateko į „Forbes“, „US Weekly“ ir „USA Today“ puslapius. Jos knygos verčiamos daugiau kaip penkiolikoje šalių. Būdama viena pirmųjų meilės romanų autorių, kurių kūriniai buvo išleisti „Amazon“ platformoje „Kindle in Motion“ formatu, ji ir toliau siekia išlaikyti skaitytojus savo įtemptais siužetais.

Skaitytojams nuo 12 m.

Talentingasis bestselerių autorius Christopheris Paolinis sugrįžta į skaitytojų pamėgtą Eragono pasaulį su įspūdinga epine fantastine istorija, kuri prasideda praėjus metams po „Paveldėjimo“ ciklo įvykių. „Murtagas“ prikaustys tiek skaitytojus, pirmą kartą panirsiančius į Eragono pasaulį, tiek į jį sugrįžtančius.

Pasaulis nebesaugus Drakono Raiteliui Murtagui ir jo drakonui Dygliui. Blogasis karalius nuverstas, ir jiedviem tenka atsakyti už tai, kokį vaidmenį, kad ir nenoriai, atliko valdant tironui. Dabar jie nekenčiami ir vieniši, ištremti į visuomenės paraštes. 

Net ir stojus taikai, šešėliuose šnibždama apie keistus nutikimus Alagezijos pakraščiuose, dvelkiančiuose siera, ir Drakono Raitelis panūsta išsiaiškinti tiesą. Kelionėje po pažintas ir dar neištirtas žemes Murtagas ir Dyglys turės panaudoti visus savo ginklus – nuo magijos iki jėgos, – kad surastų ir pergudrautų paslaptingą raganą... kuri yra kur kas galingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. 

Vienas iš skaitytojų mėgstamiausių „Paveldėjimo“ ciklo personažų Murtagas pasaulyje, kuris jį atstūmė, turės atrasti, kas jam dar liko svarbaus. 

„Užburiančios fantastikos rašytojas“ – The Boston Globe

Christopher Paolini – „Paveldėjimo“ ciklo („Eragonas“, „Vyriausiasis“, „Ugnies kardas“, „Paveldėjimas“) autorius. Eragono pasaulio ir Fraktalinės visatos kūrėjas. Pasiekė Gineso rekordą kaip jauniausias bestselerių serijos autorius. Australijos kariuomenėje įgijo snaiperio kvalifikaciją. Škotijos dvarininkas. Pakliuvo į susišaudymą... ne kartą. Vaikystėje Aliaskoje jį persekiojo briedis. Kennetho ir Talitos pirmagimis. Jo vardas įrašytas Marse. Vyras. Tėvas. Užduodantis klausimus ir pasakojantis istorijas.

Greito tempo, jaudinančių nuotykių, mįslių ir humoro kupinoje istorijoje Antrojo pasaulinio karo fone skleidžiasi brolio ir sesers ryšys, patvirtinantis, kiek jiedu kartu gali nuveikti suvieniję jėgas. 

1940 m. vasara. Ramaus būdo devyniolikmetis Džeikobas Novisas ir jo nenuorama keturiolikmetė sesuo Lizė dievina mįsles ir galvosūkius. Ir štai pasitaiko proga tapti vieno jų dalimi – jiedu įsipainioja į vieną didžiausių Antrojo pasaulinio karo paslapčių. Džeikobas darbuojasi su iškiliausiais šalies protais Britanijos kodų šifravimo bazėje Blečlio Parke, kur siekiama nulaužti nacių Enigmos šifrą, o Lizė imasi aiškintis mįslingą motinos dingimą.

Mūšis dėl Britanijos įsisiautėja, Hitlerio pajėgos nenumaldomai artinasi. Prie Džeikobo ir Lizės durų randasi keistų koduotų žinučių, aplink Blečlio Parko vartus sukiojasi grėsmingas inspektorius. Ar žinutės skirtos jiems? Gal tai spąstai? Ar Enigmos mįslės ir jų motinos dingimas susiję? Dažnai besivaidijantiems Džeikobui ir Lizei reikia išmokti dirbti kartu, nes jiems skubant atskleisti vieną užuominą po kitos aiškėja pribloškianti galvosūkio atomazga... ir laukia didelis iššūkis: kiek ilgai reikia saugoti paslaptį?  

„Blečlio mįslė“ – nuostabus istorinės literatūros kūrinys, kuris gimė jėgas suvienijus dviem puikiausiems jaunimo literatūros autoriams. Šioje knygoje nuotykiai, jaudulys, humoras, didvyriškumas ir nuoširdumas skleidžiasi didžiausių pavojų, kokius galima įsivaizduoti, fone“, – James Ponti, „New York Times“ bestselerio „City of Spies“ autorius.

„Traukit savo Enigmos mašinas! Sepetys ir Sheikinas sukūrė jaudinantį pasakojimą apie Antrojo pasaulinio karo laikų kodų laužytojus. Jūsų laukia nuotykiai, šifrai, paslaptys ir šnipai“, – Alanas Gratzas, „New York Times“ bestselerio „Refugee“ autorius.

„Blečlio mįslė“:

• Nors pagrindiniai veikėjai išgalvoti, knygoje daug tikrų faktų apie Antrąjį pasaulinį karą ir kodų laužytojus.

• Jaudinanti ir įtempta istorija, kuriai humoro ir lengvumo suteikia energingas Lizės charakteris.

• Nėra pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo siaubus.

• Talentingų ir apdovanotų autorių duetas sukūrė prikaustančią istoriją. 

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų „Ledo ir ugnies giesmė“ serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.

 „Tokio didingo kūrinio vertėjo palaukti.“ Entertainment Weekly

Lanisteriai įsitvirtino Karaliaus Uoste, Geležiniame soste sėdi mažasis Tomenas, o už jo nugaros stovi valdinga karaliaus motina Sersėja. Iš Septynias Karalystes siaubusio karo liepsnos liko tik rusenančios žarijos, tačiau taikos ir ramybės metas dar neatėjo. Dorno Marteliai ir Vinterfelo Starkai pasirengę atkeršyti už savo mirusiuosius, Geležies salose piratų pajėgas telkia naujasis geležinių karalius Euronas Varnaakis, o Vesterose knibžda kraugerių žudikų ir plėšikų būriai.

Mirtina grėsme alsuoja ir prie ledinės Sienos su savo antgamtine kariauna artėjantys Kiti. Iš Šiaurės į Vesteroso pietuose esantį Senmiestį skubantis Nakties sargybos meisteris Samvelis Tarlis Citadelės mokslinčių knygose tikisi rasti atsakymus, padėsiančius nugalėti mirusiuosius. Tačiau gyviesiems skirto laiko atsargos negailestingai tirpsta, o virš brolžudiškų kovų nualintos žemės tvyro pragaišties šešėliai.

Ketvirtojoje serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje George’as R. R. Martinas visą dėmesį sutelkia į įvykius Karaliaus uoste, Geležinėse salose, Dorne ir kitose Vesteroso vietovėse. Sumaniai išlaikydamas intrigą, autorius ruošia skaitytojus naujiems iššūkiams ir kraują stingdantiems siužeto posūkiams. 2005 m. išleista „Varnų puota“ tapo „New Yourk Times“ bestseleriu, taip pat buvo nominuota 2006 m. „Hugo“, „Locus“ ir Britanijos fantastinės literatūros premijoms.

„Martinas yra geriausias didingos epinės fantastikos tradicijos atstovas. Tiesą sakant, dabar būtų pats laikas paskelbti jį amerikietiškuoju Tolkienu.“ 

Time