Romanai

1561-ųjų žiema. Lukrecija de Mediči, Feraros kunigaikštienė, savo vyro Alfonso netikėtai atgabenama į nuošalų užkampį. Sėsdamasi už ilgo, nušveisto iki vandens glotnumo pietų stalo, ji supranta, kad Alfonsas ketina ją nužudyti.

Lukrecijai šešiolika, po vestuvių nepraėjo nė metų. Prieš tai ji gyveno visai kitokį gyvenimą: būdama trečioji Kozimo, Toskanos didžiojo kunigaikščio, dukra, galėjo laisvai klaidžioti po didžiuosius Florencijos rūmus ir užsiimti, kuo širdis geidžia. Tačiau savo vestuvių su Feraros kunigaikščiu išvakarėse mirus jos vyresniajai seseriai, Lukrecija visai to nenorėdama atsiduria dėmesio centre. Kunigaikštis Alfonsas netrunka paprašyti Lukrecijos rankos, o jos tėvas netrunka jos vardu sutikti. 

Taip prasideda naujas Lukrecijos gyvenimas naujuose nesvetinguose rūmuose, kuriuose mažiausiai perprantamas jai atrodo pats Alfonsas. Ar jis žaismingas ir sofistikuotas estetas, geriausiai besijaučiantis meno apsuptyje, ar negailestingas politikas, prieš kurį, regis, gūžiasi net jo paties seserys? 

Maggie O’Farrell „Santuokos portrete“ savo žvilgsnį sutelkia į grožio ir žiaurumo kupiną Renesanso laikų Italijos aristokratų šeimos gyvenimą, kuriame ryškiausiai spindi jaunos moters ryžtas kovoti už savo išlikimą.

„O’Farrell rankose istorinės detalės tiesiog atgyja.“

Observer

„Gražiai parodo bedugnes, kurios atsiveria tarp žmonos ir vyro.“

Oprah Daily

Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių Šiaurės Airijos rašytojų, devynių romanų autorė. Jos romanas „Hamnetas“ („Baltos lankos“, 2021), 2020 m. tapo „Women’s Prize for Fiction“ ir „National Book Critics Circle Award“ laureatu ir „Waterstones“ metų knyga. „Santuokos portretas“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Women’s Prize for Fiction“.

Vos vienas praleistas posūkis, ir linksmas nuotykis tampa nesibaigiančiu aštuonių valandų košmaru.

Šešiems draugams – pavyzdingajai Medei, jos pasipūtėliui broliui Oliveriui ir jo tobulai merginai Reinai, nuolat kvailiojančiam Saimonui, grupės naujokui Arturui ir melagysčių bei paslapčių kankinamai Redai – kelionė kemperiu turėjo būti tik pašėlusiai smagi pavasario atostogų pradžia.

Tačiau vienąsyk neteisingai pasukus dingsta GPS signalas ir grupelė galiausiai atsiduria ne lauktojoje stovyklavietėje, o atokioje laukymėje. Susikivirčiję ir sunerimę, kad niekaip nepavyksta rasti kelio atgal ir dabar teks nakvoti gūdžių miškų apsuptyje nežinia kur, jie staiga susiduria su kur kas šiurpesne problema: neperregimoje tamsoje kiekvieną jų žingsnį ima lydėti raudona virpanti optinio taikiklio švieselė...

Pamažu jie suvokia, kad čia atsidūrė neatsitiktinai: žudikui reikia aukos. Tik kuris taps jo grobiu? Kuriam iš draugų nebus lemta pasitikti auštančios dienos?

„Paslaptys, įtampa ir nenutrūkstantis veiksmas – ši knyga darsyk įrodo, kad Jackson yra jaunimo romanų karalienė.“
Independent

„Iš proto varančius klausimus tik dar labiau kursto gudriai išslapstytos užuominos – laukia nepamirštamas pasivažinėjimas.“
Kirkus Reviews

Holly Jackson (Holė Džekson) – britų rašytoja, „New York Times“ bestselerio „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“, pagal kurį sukurtas „Netflix“ serialas tuo pačiu pavadinimu, autorė, itin populiari „TikTok“ platformoje. Kurti pradėjo dar paauglystėje, o pirmąjį romaną parašė būdama penkiolikos. Ji mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir, žiūrėdama kriminalinę dokumentiką, apsimesti detektyve. Autorės paskyras galite rasti socialiniuose tinkluose „X“ ir „Instagram“ (@HoJay92).

„Milžiniškas, stulbinantis, užburiantis pasakojimas...“ – SFX

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų „Ledo ir ugnies giesmė“ serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.

Virš Karaliaus Uosto plevėsuoja Lanisterių vėliava, o naujasis Septynių Karalysčių valdovas Džofris švenčia pergalę ir ruošiasi karališkoms vestuvėms. Vienas iš penkių pretendentų į Geležinį sostą Stanis Barateonas sutriuškintas, jo brolis Renlis – nužudytas, o gimtąjį Vinterfelą praradęs Šiaurės karalius Robas Starkas atsidūrė tarp dviejų priešiškų stovyklų. Tiesa, stiprėja gandai apie tris drakonus auginančią Targarienų palikuonę Daneiris, bet ją nuo Vesteroso skiria plačios jūros ir galingi vergvaldžių miestai.

Nors karalių gretos retėja, bet kalavijai vis dar ištraukti, o tarpusavio kovų nusiaubtą kraštą alina badas ir plėšikai. Tuo metu iš tolimosios Šiaurės veržiasi tyržmonių gentys, stumiamos antgamtinę mirusiųjų armiją sutelkusių Kitų. Šias mitines būtybes nuo Vesteroso skiria tik Sieną sergėjantys Nakties sargybos broliai, tačiau be Septynių Karalysčių pagalbos jie šios kovos nelaimės.

Trečiojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas ir toliau stebina skaitytojus neįtikėtinais nuotykiais, meistriškai pinama intriga ir šokiruojančiais siužeto posūkiais. 2000 m. dienos šviesą išvydusi „Kardų audra“ pelnė „Locus“ ir „Geffen“ premijas už geriausią romaną, taip pat buvo nominuota 2001 m. „Nebula“ bei „Hugo“ premijoms.

„Genialus ir nuo pirmo puslapio prikaustantis stulbinančios serijos tęsinys.“ – Patriot News

Genialus šachmatininkas Aleksandras Lužinas, gyvenantis veikiau abstrakčiame ir nuo kasdienybės nutolusiame savo keisto meno pasaulyje, o ne realiame Berlyne, tariamai ima perprasti lemties jėgas, kurios tvarko žmogaus gyvenimą nepriklausomai nuo jo valios. Nesėkmingai bandydamas tarsi šachmatų lentoje atspėti „lemties ėjimus“ ir susikurti gynybą nuo grėsmingų gyvenimo situacijų atsikartojimo, Lužinas pradeda nebesuprasti, kur baigiasi žaidimas ir prasideda tikrasis gyvenimas. Staigiai artėjančioje daugiareikšmėje romano atomazgoje priešais pamišusį herojų visu savo „lediniu“ siaubu „paslaugiai ir nenumaldomai išsipliekia“ transcendentinė „anapusybė“, gudriai žaidusi su juo visą gyvenimą.

„Lužino gynyba“ – trečiasis Vladimiro Nabokovo (1899–1977) romanas, kurį trisdešimtmetis autorius parašė rusų kalba 1929 m., o 1930 m. V. Sirino slapyvardžiu jį išleido rusų emigrantų leidykla Berlyne. Visuotinai pripažįstama, kad šis romanas – pirmoji didelė jauno rašytojo sėkmė, kai į jo kūrybą atkreipė dėmesį tiek rusų išeivijos profesionalioji kritika, tiek skaitančioji visuomenė.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

Jaunas Klaipėdos žurnalistas, policijos pagautas su maišeliu žolės, sutinka imtis neaiškios užduoties ir pėsčiomis keliauti į karinio perversmo apimtą Rusijos Kaliningrado sritį. Nors sumanymas net ir prisirūkusiam skamba absurdiškai, tačiau bausmės ir gėdos baimė išgena jį pamario kontrabandininkų keliais į aną Nemuno krantą. Tik prasiblaivęs ima suvokti, jog sutiko leistis į sunkiausią gyvenimo kelionę, iš kurios, jei ir grįš, tai dar vienišesnis.

Romane Pragaro vartai pasakojama apie jauno tėvo pastangą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ir karu apnuodyto pasaulio. Suvokęs, jog nebetaps žurnalistikos didžiūnu, bijodamas sūnų akyse tapti amžinai suirzusiu skriaudiku, jis palieka šeimą, darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Užsidaręs vaikystės namuose desperatiškai stengiasi peržaisti kadaise patirtą saugumo ir nerūpestingų dienų jausmą, tačiau net ir čia nepavyksta pasislėpti nuo atsakomybių, karo ir mirties.

Pragaro vartai – penktoji Dovydo Pancerovo (g. 1987 m.) knyga. Norėdamas dėmesį sutelkti į šio romano rašymą, 2023 m. autorius paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios žurnalistikos. 

Ankstesnės jo knygos Kiborgų žemė, Medžiojant tėvą, kartu su Birute Davidonyte parašytos Kabinetas 339 bei Pranešėjas ir Prezidentas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimų.

Dovydo Pancerovo knygą „Pragaro vartai“ galima skaityti keliais būdais - paprastai, kaip nuotykių romaną, arba kaip liudijimą apie žmogaus egzistencinę kelionę – per kančią, per apsivalymą į suvokimą ir brandą. Knygoje vizijos persipina su dokumentiškai tikslia tikrove, distopija su realiu gyvenimu. Skaitytojas po viršutiniu knygos pasakojimo sluoksniu ras jautrią istoriją apie atsisveikinimą su vaikiškumu, iniciaciją į suaugusiųjų pasaulį, įvykstančią įprastu žmonių padermei būdu – per netektį. 

Gintaras Grajauskas

Kristina Petrauskė – istorikė, radijo laidų vedėja, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Instagram“ ir „Tik tok“ platformose dar žinoma kaip Chistorikė, savo paskyrose populiarinanti LDK istoriją ir kultūrą. Šiuo metu tyrinėja LDK XVI-XVII a. karybos ir kultūros istoriją, tačiau taip pat didelį dėmesį skiria kasdienybei. Apie neįprastą XVII a. kasdienybę ir jos romanas.

1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją. Ona tikina žinanti, kaip Sapiegą atkerėti, kad šis vėl jaustųsi laimingas ir vėl užsimanytų vesti, bet ar ja patikės teisėjai? Ar Raina stos prieš teismą ir ar kilmingajai pavyks išvengti Salemo raganų lemties?

Šio sodraus istorinio romano siužetą autorei diktavo XVII amžiaus dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai ir visa, kas kūrė daugiaetninę LDK kultūrą, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno.

Tuomet karalius tarė:

– Didis yra Gondolino žlugimas, – ir visi sudrebėjo, nes tai buvo senovės pranašo Amnono žodžiai, bet Tuoras, apimtas meilės ir gailesčio karaliui, sušuko:

– Gondolinas dar laikosi, Ulmas neleis jam pražūti!

Po laimėto Nesuskaitomų Ašarų mūšio Viduržemyje įsigalėjęs Tamsos valdovas Morgotas iš savo tvirtovės Angbando valdo milžiniškas armijas ir kėsinasi užkariauti gyvųjų pasaulį. Jo valiai nepaklūsta tik elfų noldorų įkurtas ir karaliaus Turgono valdomas Gondolino miestas. Nuostabaus grožio Gondolinas paslėptas neįžengiamuose kalnuose, o visi keliai į jį akylai saugomi. 

Vis dėlto net ir kruopščiausiai sergėjama paslaptis kada nors išaiškėja. Suprasdamas, kad užėmęs Gondoliną Morgotas taps viso pasaulio valdovu, Vandenų dievas Ulmas nusprendžia sužlugdyti jo kėslus. Ir nors Gondolinui lemta žlugti, gėrio ir blogio kova dėl Viduržemio tęsis ir pasibaigus Pirmajam amžiui.

J. R. R. Tolkienas vienintelį baigtą pasakojimą apie Tuoro kelionę į Gondoliną, vedybas su Idrile, Earendelio gimimą, Meglino išdavystę, miesto apiplėšimą ir bėglių išsigelbėjimą sukūrė jaunystėje, bet jo taip ir neišleido. Šį darbą po tėvo mirties atliko sūnus Christopheris Tolkienas – ilgai ir kruopščiai tyręs rankraščius sudėliojo sklandų pasakojimą. „Gondolino žlugimas“ tapo paskutine Ch. Tolkieno parengta tėvo knyga. Pats J. R. R. Tolkienas sakė, kad „Gondolino žlugimas“ buvo „pirmoji tikra šio vaizduotės pasaulio istorija“, ją kartu su „Berenu ir Lutijena“ bei „Hurino vaikais“ laikė viena iš trijų svarbiausių Didžiųjų sakmių apie Senąsias dienas.

Anglų mokslininkas, viduramžių folkloro specialistas ir rašytojas Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas (1892–1973) išgarsėjo knygomis „Hobitas, arba Ten ir atgal“ ir „Žiedų Valdovas“. Bet jo literatūrinis palikimas kur kas didesnis. Jis sugalvojo savo pasaulį – Viduržemį, parašė 6000 metų apimančią jo istoriją, sukūrė unikalią mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, goblinais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. 

„Gondolino žlugimas“ dar kartą atskleidžia turtingą Viduržemio kosmologiją ir istoriją... Christopheris Tolkienas tėvo palikimą tvarko nepaprastai sėkmingai.“

Washington Post

Per plauką gatvėje išvengus mirtinos akistatos nejučia įsiliepsnoja dviejų svajotojų širdys. 

Žavingos merginos didžiausia aistra – kelionės, o jis – keliautojas ir, regis, pati lemtis suveda dvi giminingas sielas pačiam nuostabiausiam gyvenimo nuotykiui. Jis iš tiesų galėtų būti įspūdingas, bet... mergina yra nevaikštanti neregė, o greitai paaiškėja, kad ir jos laikas baigiasi. Į kokią kelionę gali pakilti įsimylėjėliai, jei neįmanoma žengi nė vieno žingsnio? Staiga randasi neįtikėtinas planas, tik ar įmanoma nužygiuoti per visą pasaulį, kai tokia kelionė neegzistuoja!? Kaip pasiekti savo tikslą, laimėti bent vieną gyvenimo viršvalandį, jei negali eiti, negali sustosi ir nieku gyvu negali užmigti... Prasideda mėnulio medžioklė. 

Svajinga, graudi ir linksma, kupina gerumo ir ilgesio istorija nuves ten, kur dangaus žydrynėje suspindęs mėnulis atskleis būties priežastį, ir tada nereikės gyventi iš skausmo, nes bus galima mirti iš laimės. 

Pliusai, minusai ir kita amžėjimo matematika

Lavija Šurnaitė – beveik dvidešimt metų Lietuvoje žinoma žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja, populiarių knygų autorė. 

Knygos „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“, „Optimizmo genas“, „Pakeliui su savimi“ pelnė dešimčių tūkstančių skaitytojų simpatijas, puikavosi šalies knygynų ir bibliotekų skaitomiausių knygų dešimtukuose.

„Iki keturiasdešimties žmogus kylą į savo kalną, o paskui tik leidžiasi žemyn“, – galvoje sukasi girdėta citata.

Eikit sau, visi kaip susitarę! Tarsi pasirašę slaptą sandėrį kiekviename žingsnyje priminti, kad mano laikrodėlis tiksi – tik tak.

Sveikos atvykusios į „Suaugusių moterų klubą“! Čia laukiama kiekviena, kuri gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus, kai pasaulis vis garsiau ima šnabždėti apie ne visada patogų amžėjimą. 40+, 50+... Ar tai tik skaičiai, ar kai kas daugiau, ko negalime ignoruoti? Net jeigu tik artėjate prie didžiųjų pokyčių slenksčio, klubo durys plačiai atvertos ir jums. 

Atvirai, nuoširdžiai, bet neprarasdama humoro ir ironijos, autorė leidžiasi tyrinėti naujo pasaulio, kuris ištinka įžengus į brandą. Kaip atrasti, kaip pažinti save iš naujo metų virsmuose ir, svarbiausia, išgyvenus pokyčius ir nepatogias patirtis, švęsti savo esybę!

„Vis smalsiau imame tyrinėti – kas mums nutinka amžėjant? Lavijos Šurnaitės knygoje „Suaugusių moterų klubas“ įvardijami spąstai, į kuriuos pakliūvame amžėdamos, ir apžvelgiami protingi šio uždavinio sprendimo būdai, kuriuos sau pritaikyti galės daugelis moterų. Skaitytojų laukia šmaikšti kelionė ir įdomios mintys.“

GENOVAITĖ PETRONIENĖ, PSICHOLOGĖ IR RAŠYTOJA

„Nuo pirmojo sakinio Lavija traukia tuo, kas nepaleidžia skaitant visą knygą, – humoru ir atvirumu. Lengvai, žaismingai, nuosekliai ir atvirai pasakodama apie savo asmeninę kelionę, Lavija dalijasi atradimais ir „o, taip!“ momentais, pakeitusiais jos nuostatas, suvokimą ir leidusiais prisijaukinti nepatogų pokytį. Skaitydama knygą, atpažinau ir savo mintis bei nuostatas apie amžėjimą.“

KRISTINA SAVICKYTĖ, AKTORĖ

“Po 40-ojo gimtadienio vieną neplanuotą dieną suvoki, kad mirsi ir kad tai nutiks gerokai anksčiau, nei atrodė 20-ies. Ties šia vieta galima pradėti sielvartauti, nerimauti ar bandyti susigrąžinti tai, kas niekada nebegrįš. Bet galima atverti širdį gyvenimui taip plačiai, kaip iki tol nedrįsai, nebetaupyti gražiausių suknelių ar aukštakulnių, ir galų gale iš tiesų pamilti save.”

VIKTORIJA URBONAITĖ, RADIJO IR TV LAIDŲ VEDĖJA

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“

Sunday Times

„Nepaprastai savita.“

New York Times 

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija

Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

„NEW YORK TIMES“ ir „THE SUNDAY TIMES“ bestseleris

Kartais suaugti – tai susidurti su savo demonais.

Džeimis Konklinas, vienišos motinos sūnus, tenori paprastos vaikystės, nors pats nėra paprastas. Berniukas gali regėti tai, ko niekas kitas nemato, ir atskleisti tai, ko niekas kitas neįstengtų sužinoti. Jis gali bendrauti su mirusiaisiais... ir priversti juos sakyti tiesą. Mama apie šį antgamtinį gebėjimą sūnui liepia neprasitarti jokiam gyvam padarui. O gal labiau reikėtų saugotis ne gyvųjų, o mirusiųjų?

Kai mamos draugė Niujorko policijos detektyvė Džeimį įtraukia į žudiko, kuris net ir po savo mirties baudžiasi surengti kruviną išpuolį, gaudynes, vaikinukas supranta, kad jo talentas turi kainą. Nors jam pavyko atskleisti numirėlio paslaptį, kova su mirties demonu dar nebaigta. Ir didysis tos kovos prizas – paties Džeimio gyvybė. O gal net ir kai kas daugiau!

Naujausias Stepheno Kingo romanas „Vėliau“ – aukščiausios kokybės siaubo literatūros karaliaus darbas, šiurpi, jaudinanti istorija apie vaiko pažintį su gyvenimu, jo pastangas atskirti blogį nuo gėrio. Knygoje skamba kultinio siaubo romano „Tas“ atgarsiai, Kingas įspūdingai ir nepamirštamai nagrinėja, ko reikia, kad pasiryžtume susigrumti su blogio įsikūnijimu ir visomis jo atmainomis.

„Iš dalies detektyvas, iš dalies – trileris... bauginančiai jautrus ir nuoširdus.“

The New York Times

„Va, pažiūrėk! Pilyje pagimdė karalienė, ir pas mus kamaroje yra karalienė. Tik kad viena pagimdė dukterį, o antra – pavainikę nykštukę.“

Tą pačią 1526 m. lapkričio naktį Krokuvoje gimė dvi mergaitės: Lenkijos karaliaus Žygimanto I Senojo ir karalienės Bonos Sforcos duktė Kotryna ir mažutėlė Dosia, nesantuokinis tarnaitės Reginos ir salyklininko Bartolomėjaus santykių vaisius. Likimas lėmė, kad Dosia atsidūrė karališkajame dvare ir tapo neatsiejama Kotrynos gyvenimo dalimi.

Augdama su karalaite ir jos seserimis Dosia susipažino su karališkojo gyvenimo kasdienybe, tapo įvairiausių istorinių įvykių – puotų, vestuvių, sąmokslų ir prievartavimų liudininke. Dosia matė ne tik Vavelio rūmų menes, bet ir alchemikų dirbtuves, gimdymo kambarius ir paleistuvystės namus. Dosia regėjo viską. Ir nieko nepamiršo.

Populiari lenkų rašytoja ir istorikė Anna Brzezińska knygoje „Vavelio dukterys“ pateikia išsamų ir visapusišką moterų gyvenimo valdant paskutiniams Jogailaičiams aprašymą. Jos istorijos herojės – ne tik aukštakilmės karaliaus Žygimanto I Senojo dukterys, bet ir paprastos moterys, su kuriomis XVI a. Lenkijoje dažniausiai buvo elgiamasi kaip su beteisėmis vergėmis. „Vavelio dukterys“ stebina didingumu ir detalumu, patraukia spalvingu siužetu ir gyvais aprašymais. 

Intriguojantis, novatoriškai sumanytas istorinis romanas apie išskirtinį Lenkijos ir Lietuvos istorijos etapą, kuriame Jogailaičių dinastija yra galybės apogėjuje ir kartu – ant prarajos krašto.

„Iki šiol nieko panašaus nebuvo. Tai pasakojimas apie Renesanso Lenkiją, Vavelio pilį ir Jogailaičių karališkąją šeimą iš moters perspektyvos. O moterys mato daugiau, nes jos mato ir virtuvę, ir miegamąjį, ir iždą, ir tvartą. Jos girdi šnabždesius atokiausiuose užkampiuose, užuodžia paslaptis, klastas ir apgaules.“ 

Wojciech Orliński, „Gazeta Wyborcza

Jaunimui nuo 15 metų

Šmaikšti ir romantiška knyga, akimirksniu tapusi New York Times bestseleriu! 

Seidė Ven atrodo tobula: mokyklos kapitonė, šauni abiturientė, tikras mokytojų pasididžiavimas. Ji žino gudrybę, kaip išlaikyti nepriekaištingą įvaizdį – visą savo pyktį ir nusivylimą išlieja rašydama elektroninius laiškus. Žinoma, niekada jų neišsiunčia – verčiau jau mirtų, nei ką nors įžeistų.

Visi pikčiausi Seidės laiškai skirti mokyklos kapitonui Juliui Gongui, kurio pasipūtimas ir nuolatinis noras varžytis erzina merginą nuo pat vaikystės.

Tačiau Seidės kruopščiai kurtas ramus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, kai šie laiškai paslaptingai išsiunčiami... Mergina patiria baisiausią košmarą – dabar mokykloje visi žino, ką ji iš tikrųjų apie juos galvoja, ir jaučiasi drąsūs pasakyti, ką patys galvoja apie ją. Chaoso sūkuryje yra tik vienas žmogus, kuris vertina tikrąją Seidę – Julius. Vaikinas, kurio ji negali pakęsti...

„Ši miela ir jauki istorija kupina žavių dialogų ir prajukti priverčiančių scenų, prisodrinta juoko, sarkastiškų komentarų ir saldumo. Romantinių komedijų mėgėjai, tikiuosi, kad ši knyga jus suras.“ – Kirkus Reviews

Linksma ir nuoširdi TikTok sensacijos Ann Liang romantinė komedija.

Ann Liang – kritikų ir skaitytojų pripažintų bestselerių jaunimui autorė, kuri gimė Pekine, o augo keliaudama iš Kinijos į Australiją. Jos knygų, kurias rašo anglų kalba, vertimo teisės parduotos daugiau nei dvidešimčiai šalių. A. Liang knygos labai populiarios socialiniame tinkle „Tik tok“.

Šeši keistuoliai išvyksta į kelionę, kuri aukštyn kojomis apvers jų likimus.

Vieni išlepinti gyvenimo, kiti juo nusivylę.

Moterys ir vyrai, bėgantys nuo meilės. Į ją. Kur dar?

Rašytoja, žurnalistė Jurga Baltrukonytė meistriškai nuspalvina herojų charakterius, ir kiekvienas puslapis tampa keistu, juokingu, kartais filosofiškai įdomiu atradimu.

Švelnus humoras susipina su rimtomis temomis, romane daugelis atpažinsime save, tarsi į šeimos balių čia susirenka ir išėjusios sielos, vis dar bambančios ar raminančios, ir kada nors gimsiančių kūdikių dar nepažinti džiaugsmai.

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“, autorė. „Trečias kartas nemeluoja“ – jau septynioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. Asociacijos LATGA duomenimis, prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

Astai – trisdešimt treji. Truputį kankindamasi, ji rašo romaną apie menkai žinomą lenkų skulptorių, vaikšto į nevykusius tinderio pasimatymus, leidžia laiką su savo drauge Mai ir jos sūnumi. Bet viską sujaukia netikėtai atkeliavęs kvietimas į atminimo vakarą Augustui – prieš dešimtį metų mirusiam draugui iš bendrabučio. Praeitis ima veržtis į dabartį, atgyja bendrabutiško šėlsmo laikai ir prikelia buvusius troškimus, pokalbių atsiminimus ir vakarėlių šmėklas. Staiga Asta puola rašyti daug asmeniškesnę knygą. Ji pasakoja apie pirmuosius poetinius žingsnius, draugystes, savo jausmus Mai vaikinui ir siautulingą, tragiškai pasibaigusį tour de chambre (turo po kambarius) vakarėlį.

Gyvas ir šmaikštus šiuolaikinės danų rašytojos Tinės Høeg romanas jaukiai, tačiau skrodžiančiu žvilgsniu tyrinėja kūrybą, geismą, draugystę ir konfliktišką jų santykį. Pasakojimas teka lengvai, lyg nejučia, ir skaitant greitai priprantama prie neįprastos poetinės formos, imituojančios žinutes ar trumpus konspektus. Čia pulsuoja vakarėliai, juokeliai, ambicijos, nuoga aistra ir susižavėjimas menu. O pro eilutes persišviečia tas spalvotas intensyvumas, su kuriuo patiriame pasaulį būdamos ir būdami dvidešimt kelerių.

„Høeg rašo labai šmaikščiai ir gudriai. Aštri, subtiliai sukurta knyga Tour de chambre – tai jautri gyvenimo kartu ir atskirai studija, įtaigus kūrybos, sielvarto ir ilgesio apmąstymas, parašytas stulbinamai tiksliai.“

Sussie Anie, knygos „To Fill a Yellow House“ autorė

„Puiki pažintis... Tinė Høeg yra velniškai ypatinga rašytoja, ir velniškai ypatinga yra tai, kaipšvelniai, šiltai, sklandžiai, su neviltimi ir linksmai ji sugeba rašyti apie konkrečius ir universalius dalykus, apie skirtingus amžius, apie moterišką ir vyrišką patirtis.“

Berlingske

„Turėdama nepaprastą klausą eilučių pertrūkiams ir emociniam pažeidžiamumui, Tinė Høeg piešia švelnų Mai ir Astos draugystės portretą, patvirtindama, kad praeitis, norime to ar ne, įsiskverbia į dabartį.“

Anna Stern, knygos „Visa tai čia ir dabar“ autorė

„Grėsme alsuojantis detektyvas, puikiai tinkantis Jo Nesbø ir Stiego Larssono trilerių gerbėjams.“

Erik Axl Sund, tarptautinio bestselerio „Varnų mergaitė“ autorius

„Anderso de la Motte’s romanas – elegantiškai parašyta žudiko maniako drama.“

„Dagens Nyheter“

Aštrialiežuvė užsispyrėlė inspektorė Leo Asker turėtų tapti Malmės policijos sunkių nusikaltimų skyriaus vadove. Tereikia rasti netikėtai dingusią turtingos šeimos dukrą Smilą Holst. Tačiau Asker karjeros sėkmė kolegoms vyrams policijoje kelia pavydą ir inspektorė, vos pradėjusi tirti naująją bylą, perkeliama į prarastų sielų skyrių. Čia, policijos nuovados rūsyje, atsiduria pamirštos, niekam nereikalingos bylos ir... atstumti ar prasikaltę darbuotojai. 

Nušalinta nuo dingusios merginos bylos, Asker neria į mįslingą bylą naujame skyriuje. Kažkas geležinkelio klubo makete jau keletą metų palieka figūrėles, kurios, išsiaiškina Asker, primena įvairiausius be žinios dingusius asmenis. Viena figūrėlių nepaprastai panaši ir į Smilą Holst. 

Dėl dviejų iš pradžių lyg ir nesusijusių bylų Asker leidžiasi į paslaptingą kelionę po tamsias, blogiu alsuojančias Švedijos kalnų gelmes.

„Kalnų karalius“ seka geriausių Švedijos detektyvų autorių pėdomis. Andersas de la Motte rašo taip pat intriguojančiai, kaip „Merginos su drakono tatuiruote“ autorius Stiegas Larsonas.  Ir „Kalnų karalių“ perskaitysite vienu prisėdimu.

„La Vanguardia“

Andersas de la Motte (g. 1971 m.), buvęs policijos pareigūnas, kaip rašytojas debiutavo 2010 metais pristatydamas trilerį „Žaidimas“ ir tapo vienu populiariausių Švedijos kriminalinių romanų autorių. De la Motte yra parašęs net kelias populiarias detektyvų serijas, „Kalnų karalius“ – naujausios rašytojo serijos „Inspektorė Asker“ pirma dalis.

Jolita Herlyn, Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose, pristato jau keturioliktą savo romaną, kupiną paslapčių, nuotykių, mistikos, gyvenimo geismo ir brandžios išminties.  Į jį autorė įtraukė ir netikėčiausias asmenines patirtis. 

„Nepažįstamosios“ veikėjams amžius – ne kliūtis švęsti gyvenimą kaip spalvingą nuotykį, kupiną lemtingų sutapimų ir susitikimų. Šie likimo bendrakeleiviai įvaldę vienatvės meną, bet juos sieja ir nuoširdžios žmogiškos bendrystės ilgesys.

Išėjusio į pensiją žymaus Hamburgo plaštakų chirurgo dienos vienodos ir nuobodžios. Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną, geriausios jo draugės – paties mintys. 

Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?

Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.

Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą...

„Tai geriausias J. Herlyn romanas, primenantis mano mėgstamiausių impresionistų paveikslus, kuriuose ir ryškios spalvos, ir kone perregimas vaiskumas, ir viską gaubiantis mistikos rūkas. Ypatinga paslaptingumo nuotaika, kurią autorei puikiai pavyko pagauti, įtraukia ir skaitytoją...“

I. Buivydaitė

PO JULIJAUS CEZARIO PASAULIS JAU NIEKADA NEBEBUVO TOKS PAT.

Jei koks nors žmogus gimė pakeisti istoriją, tai buvo Julijus Cezaris. Jo legenda ir po dviejų tūkstantmečių tebėra tokia pat gyva, kaip ir anksčiau.

Roma, 77 m. pr. Kr. Žiaurus korumpuotas senatorius Dolabela bus teisiamas už padarytus nusikaltimus. Šis niekšas, naudojantis smurtą prieš visus, kurie jam priešinasi, pasisamdė geriausius gynėjus ir papirko prisiekusiuosius. 

Nė vienas teisininkas visoje Romoje nedrįsta jam iškelti kaltinimų. Tik jaunas nepatyręs dvidešimt trejų metų patricijus imasi bylos ir gina miesto žmones nuo valdančiojo elito galios. Jaunuolio vardas – Julijus Cezaris.

Taip prasideda pripažintas Santiago Posteguillo istorinės grožinės literatūros šedevras, epinis pasakojimas apie narsaus žmogaus Cezario pirmąsias kovas. Meistriškai derindamas išsamius istorinius faktus su nepaprastai turiningu pasakojimu, Posteguillo įtraukia skaitytoją  į mūšių įkarštį, vedžioja pavojingiausiomis gatvėmis, kur už kiekvieno kampo tyko senatorių samdomi žudikai, ir panardina į didžiąją Julijaus Cezario ir jo pirmosios žmonos Kornelijos meilės istoriją.

„Aš esu Roma“ puikiai atskleidžia įvykius, nulėmusius šio nepaprasto jaunuolio likimą ir pakeitusius pačios istorijos eigą.

„Aš esu Roma“ 2022 m. buvo perkamiausia knyga Ispanijoje.

„Didingas skaitinys, neleidžiantis atsikvėpti nuo adrenalino kupino veiksmo.“

La Vanguardia

Naujas „Svetimkūnių“ autorės romanas.

Kiek tik save prisiminė, Adomas visada linkėjo tėvui mirties.

Adomas ant pečių laiko visą pasaulį. Dirba šefu restorane, rūpinasi atmintį beprarandančiu despotu tėvu, paauglystės dramų draskoma dukra Toma ir net karjeroje panirusia žmona Ilze. Gal iš šio užburto rato padės ištrūkti jaunas teatro režisierius Kasparas? Tačiau šį vis labiau intriguoja ne tik Adomas, bet ir jo tėvo, kadaise garsaus dramaturgo, kūrybinis palikimas.

Naujojo Patricijos Tilvikaitės romano herojai ieško savęs ir meilės, susiduria su siaubingu žiaurumu tų, kurie turėtų būti patys artimiausi. Autorė klausia: ką daryti su monstrais? Svarbiausia – ką daryti su talentingais monstrais? Ypač jei jaučiame, kad patys tokie tampame?

„Puikiai išreikštos skirtingų žmonių likimų sankirtos ar paralelės, o siužeto įtampa išlaikoma iki pat romano galo.“

Artūras Tereškinas, rašytojas, sociologas, kultūros tyrinėtojas

„Psichologiškai sudėtingi, į normatyvinius rėmus netelpantys personažai, skirtingos kartos ir jų (ne)priklausomybės ir gerai sukonstruotas nenuspėjamas siužetas su netikėtu posūkiu, aštriu dūriu pabaigoje. Lietuvių prozoje toks derinys retas.“

Virginija Kulvinskaitė, literatūros kritikė ir rašytoja

„Patricija nuoširdžiai įsigilina į skaudžias temas. Drąsus, apgalvotas, išjaustas ir didžiules visuomenės opas judinantis romanas.“

Nora Žaliūkė (KNYGU_DAMA), knygų ir gyvenimo tinklaraštininkė

1506-aisiais jauną, bet jau didžiai pagarsėjusį skulptorių Mikelandželą sultonas Bajazitas II pakviečia į Konstantinopolį suprojektuoti tiltą per Aukso Ragą. Prieš tai atmetęs Leonardo da Vinčio piešinį, sultonas per savo pasiuntinius Mikelandželui pažada ne tik didžiulius turtus, bet ir nemirtingą šlovę: „Jūs pranoksite jį šlove, jeigu sutiksite, nes jums pavyks ten, kur nepavyko jam, ir jūs padovanosite pasauliui neprilygstamą paminklą, tokį kaip jūsų „Dovydas“. 

Šiek tiek padvejojęs, Mikelandželas palieka Romą ir nebaigtą taip netikusiai su juo besielgiančio karingojo popiežiaus Julijaus II antkapį. Atvykęs, jis ima tyrinėti tolimą ir nuostabą keliantį Osmanų pasaulį, kiauras dienas piešia, apžiūrinėja miestą, jo architektūrą. Ir, besikamuodamas prie tilto eskizų, nejučia pasineria į draugystės, aistros, intrigų kupiną rūmų gyvenimą. 

Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ iš atskirų detalių į vieną mozaiką sudeda fikcinę kuriančio menininko kelionę į Konstantinopolį ir ieško atsakymų į amžinus klausimus: kas yra kūryba, kodėl pasakojamos istorijos ir kodėl nepailstamai statomi tiltai tarp krantų, miestų ir civilizacijų.

„Borgesiškas minties eksperimentas, pasakojantis apie didžiulį įspūdį Mikelandželui galėjusį palikti įvykį, kuris niekada neįvyko.“

London Review of Books

„Tarytum elegantiškas ir aistringas meilės laiškas.“

Spectator

„Išradingumo pliūpsnis, kokio nesitikėtum iš daugelio kitų šiuolaikinių rašytojų.“

New York Times

Mathias Enard (Matijasas Enaras, gim. 1972) – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų. Studijavo persų ir arabų kalbas, ilgai gyveno Artimuosiuose Rytuose ir Barselonoje. Anksčiau lietuviškai pasirodė šie jo romanai: „Kompasas“ („Baltos lankos“, 2019), apdovanotas Goncourtʼų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International“ premijai (2017), ir „Vagių gatvė“ („Baltos lankos“, 2020). Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ 2010 m. apdovanotas licėjaus mokinių Goncourt’ų literatūros premija.

„Jau du dešimtmečius – nuo tada, kai įžengiau į medicinos fakultetą – kone kasdien susiduriu su degančiais, perdegusiais, rūkstančiais, anglėjančiais medžiais... žmonėmis. Regiu, kaip išsekimas ilgainiui išgraužia jų jausmus, užrakina savastis, neatpažįstamai pakeičia – laužia, gniuždo, atima paskutinę galimybę jaustis laisvu ir stipriu. Vienas tokių – šios knygos herojus Antanas, išsunktas nevilties ir bejėgystės cunamio. Tikrai nežinau geriausio sprendimo, kaip perdegimo išvengti ar iš jo kapanotis – bet nujaučiu, jog iš šios būsenos galimas ne vienas žingsnis. Rašiau šią istoriją galvodama apie pasidavusį, viltį praradusį žmogų – kviesdama drauge tyrinėti galimus gyvenimo scenarijus, semiantis įkvėpimo iš netikėtų medžių.“
Barbora

„Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui. Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems. Iki šiol kaip privalomą „medicinos be grimo“ pradžiamokslį siūliau Axelio Munthe „Knygą apie San Mikelę. Dabar jau turime ir puikų lietuvišką kūrinį. Todėl mano rekomendacija nuo šiol bus dviguba – „Knyga apie San Mikelę“ ir Barboros Jarašūnės „POLIklinika arba NETIKĖTI MEDŽIAI“.“
Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius

Autorė Barbora Jarašūnė – gydytoja, aktyvi šiuolaikinės gyvensenos tyrinėtoja bei nenurimstanti savo tikrojo kelio ieškotoja.

„Šmėkla gerklėj“ – neįprastas prozos debiutas, autofikcijos ir eseistikos lydinys, jaudinanti literatūrinės manijos istorija, kurioje susitinka dviejų, šimtmečiais atskirtų moterų gyvenimai. 

XVIII a. kilminga airių poetė Eibhlín Dubh Ní Chonaill, atradusi savo nužudyto vyro kūną, ima saujomis gerti jo kraują ir vėliau sukuria jį apdainuojančią poemą-raudą. Šis kūrinys, skaitytas kažkada paauglystėje, išnyra pasakotojai iš atminties laukiantis ketvirto vaiko, užsikasus nesibaigiančiuose buities darbuose. Eibhlín Dubh balsas ir istorija pasakotoją tiesiog apsėda: ji imasi versti poemą iš airių kalbos, sykiu tyrinėdama archyvus, keliaudama po vietoves, kur gyveno poetė, gilindamasi į jos sprendimus ir jų pasekmes, laikmečio primestus gyvenimo rėmus. 

Vaizdingas Eibhlín Dubh portretas išnyra šalia ne ką mažiau įdomios, jaukiai į savo vaikų ir reikalų kupiną pasaulį įsileidžiančios pasakotojos figūros. Atskleisdama į praeitį nugrimzdusios, iš istorijos ištrintos poetės gyvenimą, atkurdama jos balsą, tuo pačiu ji atranda ir savąjį. „Šmėkla gerklėj“ – tai žymios, daugybę apdovanojimų pelniusios airių poetės Doireann Ní Ghríofa kūrinys, išradingas, aidintis, narpliojantis motinystės ir moteriškumo, geismo, praeities žavesio ir kūrybos temas. Būdamas tiek pat intymus, kiek ir universalus, jis laisvai juda tarp praeities ir dabarties, savęs paieškų ir atsidavimo kitam, poezijos ir ją kūrusių ir kuriančių kūnų.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas:
https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/8afa7399-d0c0-4141-95ee-59e73f4a1445.html 

Bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės knyga.

Pasaulinio bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės Rebeccos Yarros romanas „Labai tikėtina“ – širdį virpinanti istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta netikėčiausiomis aplinkybėmis. 

Sėsdami į lėktuvą, du nepažįstamieji Izė ir Natas nesitikėjo, kad vos pažvelgus vienam į kitą įsižiebs susižavėjimo kibirkštis. Tačiau nespėjus jiedviem artimiau susipažinti, lėktuvas rėžiasi tiesiai į Misūrio upę. Po katastrofos jųdviejų keliai ilgam išsiskiria. 

Gyvenimas bėga, laikai keičiasi. Pasikeičia ir Izė su Natu. Natas kopia karininko karjeros laiptais, Izė sėkmingai įsilieja į politikų gretas. Tačiau jie niekaip negali pamiršti vienas kito. 

Po dešimties metų Izei tenka sudėtinga užduotis keliauti į Afganistaną. Karo zonoje Izę paskirtas saugoti ne kas kitas, o Natas. Tačiau Izei ant piršto žiba sužadėtuvių žiedas, o aplinkui liepsnoja neramumų ugnis. Natas padarys viską, kad tik apsaugotų savo išsvajotą mylimąją. Ir atsikovotų jos širdį. 

Romane Yarros aprašo siaubingą karo aplinką ir traumų pasekmes. Knygos veikėjai – stipriadvasiai ir nuoširdūs, o skaitytojams iki paskutinio puslapio neduos ramybės klausimas: ar visgi lemta jiems likti kartu? 

Publishers Weekly 

Jas skiria šimtmečiai, bet vieną dieną jų gyvenimai susipins.

Pirma taisyklė. Nuodų jokiu būdu nevalia naudoti siekiant pakenkti kitai moteriai. 

Antra taisyklė. Žudiko ir aukos vardai privalo būti įrašyti į vaistininko knygą.

1791-ųjų šaltą vasario vakarą nuošalioje Londono gatvelėje įsikūrusioje slaptoje vaistinėje Nela laukia savo naujos klientės. Kadaise buvusi gerbiama gyduolė dabar naudojasi įgytomis žiniomis tamsesniais tikslais. Ji parduoda gerai paslėptus nuodus nevilties apimtoms moterims, kurios pasiruošusios net žudyti, kad išsivaduotų iš jų gyvenimą valdančio vyro jungo. Naujoji klientė pasirodo esanti per anksti subrendusi dvylikametė Eliza Fening. Netikėtai užsimezgusi Elizos ir Nelos draugystė paskatina įvykius, dėl kurių slaptas Nelos pasaulis atsiduria pavojuje, o vaistininkės knygoje įrašytų daugelio moterų vardai netrukus gali būti atskleisti.

Šių dienų Londone amerikietė Karolina Parsivel savo dešimtąjį vedybų jubiliejų leidžia viena, stengdamasi atsigauti nuo žinios apie vyro neištikimybę. Prie Temzės krantų radusi seną vaistininkės buteliuką, moteris neatsispiria norui jį patyrinėti. Netrukus paaiškėja, kad ji rado ryšį su neatskleistomis „vaistininkės žmogžudystėmis“, prieš gerus du amžius nedavusiomis ramybės Londono gyventojams. Paieškai intensyvėjant, Karolinos gyvenimas keistu likimo įnoriu susipina su Nelos ir Elizos gyvenimais.