Romanai

Įtraukiantis, realiais faktais pagrįstas ir meistriškai parašytas istorinis romanas patenkins plataus rato skaitytojų lūkesčius.

„New York Journal of Books“

„Gyvenimas ne visuomet būna toks, kokio tikimės, bet vienintelis būdas jaustis laimingai – kuo geriau jį išnaudoti.“ – Dženė Džerom

1866 m. kartu su motina, seserimis ir aukle iš Niujorko persikėlusi į Paryžių, daili, talentinga ir drąsi Dženė Džerom nelieka nepastebėta net ir Prancūzijos imperatoriaus dvare. Tačiau kilęs karas su Prūsija ir įsiplieskusi revoliucija priverčia šeimą bėgti į Angliją. Čia, Velso princo surengtame pokylyje, Dženė sutinka savo gyvenimo vyrą – Randolfą Spenserį Čerčilį, senos aristokratų giminės atžalą. Šis įsimyli ją iš pirmo žvilgsnio ir netrunka pasipiršti. Deja, tėvai nepritaria jųdviejų santuokai, tad galiausiai Dženei tenka griebtis neįtikėtino žingsnio...

Dženės ir Randolfo santuokinis gyvenimas – audringas ir kupinas iššūkių, o po ankstyvos vyro mirties Dženė ir toliau stulbina britus savo ekstravagancija ir drąsa. Ji ištekės dar dukart, daugelis jos poelgių duos nemažai peno apkalboms, bet aktyvi visuomeninė ir labdaringa veikla pavers ledi Spenser Čerčil ryškia to meto Anglijos aukštuomenės figūra. Sūnui Vinstonui pradėjus politinę karjerą, motina visuomet liks ištikima jo pagalbininkė ir atrama.

C. W. Gortneris parašė ne vieną įspūdingą knygą apie ryškias istorines asmenybes – moteris, o pastarąjį romaną paskyrė Dženei Džerom – Vinstono Čerčilio motinai. Turtingo Niujorko verslininko dukters gyvenimą galima pavadinti sėkmės istorija. Toji sėkmė unikali – kaip ir pati Dženė. Nekilminga amerikietė drąsiai įsiveržė į Didžiosios Britanijos aukštuomenę, lydima skandalų ištekėjo už aristokrato Randolfo Spenserio Čerčilio, o vyresnysis jos sūnus Vinstonas tapo vienu ryškiausių XX a. politikų ir valstybės veikėjų. Jaudinanti, provokuojanti ir pikantiška nesutramdomos moters gyvenimo istorija nepaliks abejingų!

C. W. Gortneris Naujajame Kalifornijos koledže įgijo dailiųjų menų magistro laipsnį (kūrybinis rašymas, istorijos studijų pakraipa). Jis yra daugelio tarptautinių bestselerių, tokių kaip „Romanovų imperatorienė“, „Panelė Chanel“, „Valdovės įžadas“, „Kotrynos Mediči išpažintis“, „Paskutinė karalienė“, „Vatikano princesė“, „Marlena“, „Pirmoji aktorė“, autorius. Šiuo metu gyvena Šiaurės Kalifornijoje.

„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“

Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?

Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.

„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.

„Mirguliuojantis stebuklas.“
David Mitchell

„O'Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“ 
Stephanie Merritt

„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“ 
Mary Beth Keane

Maggie O'Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, devynių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women's Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga. 2025 m. kino ekranizacija tokiu pačiu pavadinimu sulaukė gausybės kino apdovanojimų, tarp jų ir „Oskaro“.

„Logika sakė nesivelti su Izabele į kalbas daugiau, nei būtina. <...> Tačiau, užuot paklusęs sveikam protui ir išėjęs, tik žengiau artyn ir pirštais perbraukiau baltus fortepijono klavišus. Vis dar šiltus nuo jos prisilietimo.“

Izabelei dvidešimt aštuoneri, bet, vyresniojo brolio teigimu, ji vis dar nerado savo kelio ir tik švaisto gyvenimą visokiems niekams. Visgi darbas prestižinio klubo bare „Valhalla“ Izabelei neatrodo beprasmis – juk būtent ši veikla finansuoja jos siekį tapti rašytoja. Be to, čia nuolat sukiojasi jos kūrybai netikėtų idėjų pakišantys žmonės. Tarp jų ir bendras jos bei geriausios draugės Vivianos pažįstamas – gerokai išvaizdesnis, nei derėtų, – milijardierius Kajus Jangas. 

Kajus Jangas dar nuo ankstyvos jaunystės jautėsi visur turįs būti geriausias: su pagyrimu baigti Kembridžo ir Oksfordo universitetai, tobulai įvaldytos septynios kalbos, preciziškai atliekami Beethoveno kūriniai ir ranka pasiekiamas jauniausio generalinio direktoriaus postas. Regis, gyvenime jam mažai ko trūksta. Ir visgi, už baro besisukiojanti laisve alsuojanti Izabelė Valensija jo žvilgsnį traukia lyg magnetas...

Tačiau Izabelė ir Kajus suvokia, kad vis stiprėjantis smalsumas ir nenumaldomas potraukis nėra verti nei sunkiai išsikovotų pozicijų, nei kruopščiai susikurto įvaizdžio. Nes juk tai tik laikinas proto aptemimas, greit išblėsianti kibirkštėlė, tiesa?

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja, pasauliniais bestseleriais tapusios „Twisted“ serijos autorė. Jos knygos garsėja prabangos kupinais pasauliais, stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. Anos Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Autorės knygos nuolat patenka į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašus. „Puikybės karalius“ – antroji serijos „Kings of Sin“ knyga.

„Gyvenime gali būti tikras tik dėl trijų dalykų: kad neišvengsi mirties bei mokesčių ir kad mudu su Džošu Čenu niekada netapsime draugais.“

Pastarosios savaitės Džulsei Ambrouz buvo tikras iššūkis: bevaisės būsto paieškos, prastai pasibaigę pasimatymai ir artėjantys egzaminai, kuriems pasiruošti vis neužtenka laiko... Ir dar, lyg tyčia, kad ir kur ji pasisuktų, po akimis nuolat painiojasi siaubingas pasipūtėlis, ir geriausios draugės Evos brolis, – Džošas Čenas. Tačiau Džulsė nebūtų Džulsė: nei laikini trukdžiai, nei pašaipus savimyla gražuoliukas nesugadins jai nuotaikos ir nesutrukdys siekti išsvajoto teisininkės darbo prestižinėje advokatų kontoroje. Reikia tik plačiai nusišypsoti, drąsiai atsikirsti, ir viskas bus gerai, tiesa?

Žavus, savimi pasitikintis Džošas Čenas labai aiškiai žino savo prioritetus: gydytojo rezidento darbas, neįpareigojantys pokalbiai su merginomis baruose ir jokios, absoliučiai jokios Džulsės Ambrouz bent keleto metrų spinduliu. Bet, kad ir kiek vengtų tos nervus gadinančios vėjavaikės, ji vis atsiranda šalia. Džošas nė neketina švaistyti energijos bendraudamas su ja civilizuotai – Džulse reikėjo atsikratyti prieš septynerius metus, kai tik pradėjo megztis jųdviejų su Eva draugystė. Tik, paties Džošo nuostabai, Džulsė vis dažniau ir vis atkakliau ima skverbtis į jo mintis...

Ir koks likimo pokštas: keliems draugams atsisakius vykti slidinėti į Vermontą, Eva į kelionę pasikviečia savo du mylimiausius žmones – Džošą ir Džulsę. Žiežirbų kupinas savaitgalis garantuotas! Tik ar tos žiežirbos tikrai vien iš neapykantos?..

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas pyktis“ – trečioji „Twisted“ serijos knyga.

Jaunimui nuo 16 metų.

SUDARYDAMAS SANDORĮ SU FĖJOMIS, TURI BŪTI PASIRENGĘS SUSIMOKĖTI.

Tikimasi, kad aukštuomenės merginos derėsis dėl išskirtinumų, kurie joms padėtų susirasti antrąją pusę, – kad ir reto pianistės talento mainais į laimingiausią vaikystės prisiminimą. Ar tobulos šypsenos atsižadant skonio pojūčio.

Šių metų Aivės debiutą aukštuomenėje lydi stulbinama naujiena – varžybos dėl santuokos su fėjų karalienės sūnumi princu Bramu. Šis prizas galėtų išgelbėti Aivės šeimą nuo žlugimo, o jos vyresniąją seserį išlaisvintų nuo ją pasmerkusio sandorio.

Vis dėlto kiekvienas spindintis fėjų sandoris giliai viduje supuvęs. Laviruodama tarp prabangių pokylių, negailestingos konkurencijos ir pavojingos sąjungos su šelmišku karalaičio jaunesniuoju broliu princu Emetu, Aivė išsiaiškina, kad šis žaidimas slepia tamsų sąmokslą, galintį pražudyti visą Angliją, o kartu ir jos širdį.

„Sodri ir pavojinga – lyg rožių žiedlapiai, įmirkyti nuoduose.“ – AVA REID, The New York Times skaitomiausio bestselerio „Paskendusi praeitis“ autorė

„Lyg atsikąsti tobulo fėjų vaisiaus, gardžiai saldaus ir pavojingo. Šis romanas akimirksniu taps klasika.“ – SHELBY MAHURIN, The New York Times bestselerio „Serpent & Dove“ serijos autorė

Sasha Peyton Smith – „The New York Times“ skaitomiausių jaunimui skirtų fantastikos romanų, tokių kaip „Raganų prieglobstis“ ir „Rožių sandoris“, autorė. Jos kūriniai išversti į keliolika kalbų visame pasaulyje. Ji gyvena šimtamečiame name Jutos kalnuose su vyru ir, įtariama, dviem vaiduokliais, nors ir nėra jų mačiusi.

Geriausia #BookTok knyga

USA Today  bestseleris

Dėl šanso užkariauti širdį jis pasiryžęs viskam...

Karteris Beketas yra geriausias Nacionalinės ledo ritulio lygos žaidėjas tiek ant ledo, tiek už arenos ribų. Jo karjera pasiekė viršūnę, komandos draugai žaidžia geriau nei bet kada, o moterų, norinčių praleisti su juo naktį, netrūksta. Ko daugiau norėti?

Olivijai Parker ledo ritulio profesionalų pasaulis pažįstamas, nes jos geriausios draugės vaikinas žaidžia Vankuverio Vipers komandoje, tačiau ji pati nenori susitikinėti su ledo ritulininku, kad ir koks karštas jis būtų. Be to, jai patinka dirbti mokytoja ir ramiai leisti laisvalaikį su geriausia drauge. Kam jai švaistyti laiką glostant arogantiško sportininko ego?

Tačiau kai Karteris sutinka Oliviją, jis nebegali galvoti apie nieką kitą. Jo nelaimei, Olivija tvirtai pasiryžusi jo neprisileisti ir neketina pasiduoti jo žavesiui. Galbūt Karteriui atėjo laikas pasitempti... pagaliau niekas juk nesakė, kad jis privalo žaisti sąžiningai.

Laukite kibirkščių, nes Karteris padarys viską, kad Olivija duotų jam šansą.

„Be galo seksualus ir šmaikštus romanas. „Duok man šansą“ puslapiai alsuoja karščiu ir žadina norą gūglinti, kur galima papramogauti su artimiausia ledo ritulio komanda.“ – Hannah Grace, New York Times bestselerio Pralaužtas ledas autorė

 Becka Mack – USA Today bestselerių, aistra alsuojančių romanų autorė, pagarsėjusi sarkazmo karalienė, profesionali atidėliotoja ir mėgėja tempti skaitytojus per devynis pragaro ratus pakeliui į laimingą pabaigą. Kai tuščiai nespokso į kompiuterio ekraną ar netrina iš rankraščio beveik dviejų šimtų žodelių „tik“, ją galima sutikti mokytojaujančią vaikų darželyje Ontarijuje, Kanadoje, ir auginančią savo neįtikėtinai mielą ir gražų berniuką (panašų į mamą) bei gyvūnus.

Nors visada buvo aistringa skaitytoja ir svajojo tapti rašytoja, Becka pradėjo rašyti knygas tik netekusi brolio. Nors ji mėgsta įtraukti į savo istorijas smagias detales, tokias kaip aistra, humoras ir alfa vyrai su paslėpta pliušinio meškiuko širdimi, jos įkvėpimas rašyti kyla iš sunkių emocijų ir tie jausmai kartais prasiskverbia į kūrybos puslapius.

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

Džeimį ir Klerę išskyrė 1746 m. įvykęs jakobitų sukilimas. Po dvidešimties skausmo ir nerimo metų jiedu vėl rado vienas kitą. Dabar 1779-ieji. Klerė ir Džeimis pagaliau vėl kartu ir su dukra Briana, jos vyru Rodžeriu bei jų vaikais atstatinėja namus Freizerio gūbryje – tvirtovę, turėsiančią apsaugoti nuo karo vėjų. 

Tačiau kolonijose tvyro įtampa: mūšiai siautėja nuo Niujorko iki Džordžijos, ir net atokiuose pasienio kalnų kraštuose verda aistros. Džeimis žino, kad netrukus karas pasibels ir į jo duris.

Briana ir Rodžeris turi savų rūpesčių: jie baiminasi, kad pavojai, privertę bėgti iš XX a., gali pasivyti ir čia. Ar rizika gyventi XVIII a. – su ligomis, badu ir artėjančiu karu – iš tiesų buvo saugesnis pasirinkimas jų šeimai?

Šiaip ar taip, karas vis labiau artėja prie Freizerio gūbrio. Džeimis galanda kardą, o Klerė – skalpelį. Išaušo plieno valanda.

Diana Gabaldon (g.1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

„Didingas ir kvapą gniaužiantis romanas... taip kruopščiai suplanuotas ir gausus personažų, kad stebina, jog Diana Gabaldon sugebėjo jį sugalvoti ir parašyti vos per septynerius metus. Tačiau vis dėlto romane pačios gražiausios neblėstančią Klerės ir Džeimio meilę vaizduojančios akimirkos.“ 

The Washington Post

„Laikyti rankose storą naują „Svetimšalės“ tomą – nepakartojamai maloni patirtis.“ 

The Seattle Times

„Svetimšalės“ serija visada nagrinėjo laiko ir vietos temas, o šiame romane detaliai aprašomas kasdienis gyvenimas kolonijinėje Amerikoje. Akivaizdu, kad autorė nepaprastai kruopščiai ištyrinėjo šį laikotarpį. Vis dėlto skaitytojus visada labiausiai traukia Klerės ir Džeimio santykiai. Dabar, tapę seneliais, vienas kitą myli jau nebe taip aistringai, o švelniau, autorė tyrinėja senėjimo procesą, šeimos džiaugsmus bei bendruomenės ir namų ilgesį.“

Kirkus Reviews

„Aš bijau aukščio. Bijau tamsos. Bijau vandens. Bijau ugnies. Ir telefonų bijau. Bet visų pirma bijau bijoti. <...> bijau patekti į baimės gniaužtus ir niekada iš jų nebeištrūkti.“

Po tragiškos tėvų žūties namų gaisre keturiolikmetis Ričardas Elovedas išsiunčiamas gyventi pas tetą ir dėdę į atokų Balantaino miestelį. Kai dingsta jo klasės draugas Tomas, visi įtaria, kad kaltas būtent jis – naujai atvykęs, piktas paauglys. Niekas netiki Ričardo pasakojimu, kad taksofono būdelėje Tomą įsiurbė telefono ragelis... Niekas, išskyrus bendramintę Kareną, skatinančią Ričardą ieškoti užuominų, atvedančių iki apleisto namo Veidrodžio miške. Ten jis pamato šiurpų veidą lange, o į ausį ima kuždėti balsai...

Kai dingsta dar vienas klasės draugas, Ričardas privalo rasti būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą ir išsaugoti sveiką protą. Kita vertus, jis – ne pats patikimiausias pasakotojas...

 „Nakties namai“ – pirmasis Jo Nesbø siaubo romanas, atiduodantis duoklę Stephenui Kingui ir sykiu sumaniai griaunantis žanro tradicijas. Tokie leidiniai kaip „Sunday Express“ ir „Library Journal“ išskyrė knygą kaip vieną geriausių 2023 m. siaubo romanų, o „Chicago Tribune“ ir „New York Post“ ją įtraukė į geriausių tų pačių metų knygų sąrašus.

„Šiurpi pramoga.“

Kirkus Reviews

„Kaip viskas susidėlioja šioje knygoje, šiukštu neturėtų būti atskleista, bet pakaks pasakyti, kad „Nakties namai“ tikrai ne klasikinis siaubo romanas, o istorija apie psichologiškai traumuoto jaunuolio prasmės paieškas po asmeninės tragedijos.“

Associated Press

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje.

„Mirksinčios patrulinio automobilio šviesos vis dar trukdo įžiūrėti jo bruožus – veidą vis iškreipia čia raudonis, čia mėlis, čia šešėliai. Mano akys vis dar apsunkusios nuo miego, ir visa situacija atrodo siurreali, lyg būčiau įstrigusi tarp sapno ir tikrovės.“

Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Tačiau užteko vos vienos nesėkmingos knygos ekranizacijos, ir internetą užliejo siaubingų kaltinimų bei menkinimų banga. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio. 

Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Įspūdingo stoto, šiurpuliukus keliančio balso pareigūnas atrodo lyg nužengęs tiesiai iš jos romano... Petrai staiga grįžta noras rašyti. Sakinys veja sakinį, tačiau ji ima trokšti kažko daugiau, kažko tikresnio, ką galėtų perkelti į romano puslapius. Taip nedrąsiais žingsneliais Petra ima bandyti jųdviejų ribas: klausimai vis įžūlesni, atstumas tarp jos ir Seinto vis mažesnis, o sąžinės balsas vis tylesnis...

Realybė tampa nebeatsiejama nuo rašomos istorijos, o pernelyg įsijautęs Seintas, regis, nė neketina sustoti. Petra ima baimintis, kad šis nuotykis gali kainuoti kur kas daugiau nei tik bandyta išgelbėti reputacija. Jei laiku viskam nebus padėtas taškas. 

„Hoover išlaiko pulsuojančią seksualinę ir psichologinę įtampą iki pat stulbinančios pabaigos. Šios knygos laukia garantuota sėkmė.“
Publishers Weekly

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Sužeista moteris“ –  kvapą gniaužiantis romantinis trileris, neriantis ne tik į rašytojų gyvenimo užkulisius, bet ir žaidžiantis su pavojingais, nuolat vaizduotę gundančiais scenarijais.

Šeimai suvienyti reikia kantrybės, šiek tiek humoro jausmo ir daug meilės... 

Nelengva mėgautis gyvenimu, kai neturi artimųjų, tik praeitį, kurios nė nenori prisiminti. Tačiau Kelė Smit, netikėtai sužinojusi apie brolį, turtingoje ir privilegijuotoje aplinkoje užaugusį Malkolmą, ir seserį Kirą – dvylikametę, gyvenimo blaškytą gatvėje, nebežino ką ir galvoti...

Ji sutinka apsigyventi dideliame šeimos name ant Vašingtono ežero kranto kartu su ką tik atrastu broliu, seserimi ir seneliu, vildamasi, kad galbūt sulaukė progos pradėti gyvenimą iš naujo. Deja, nauja pradžia nieko gero nežada: Kelė ir Kira susidraugauja, tačiau negali apsiprasti prabangioje aplinkoje, o Malkolmas pasijunta taip, tarsi būtų svetimas savo paties namuose... Nedidelę įmonę pavertęs klestinčiu verslu Malkolmas neįstengia sugalvoti, kaip suartėti su seserimis. Prieraišumas tikrai nėra stiprioji jo savybė, bet... gražuolė barista padeda suprasti, kad širdyje yra taip, kaip ir prie šeimos stalo – visuomet atsiras vietos dar vienam.

 Tai nepakartojama autorės, pelniusios ROMANCE WRITERS OF AMERICA asociacijos RITA apdovanojimą, meilės istorija

Kas tas kapitonas Haris Fantonas?

Vyras, prisiekęs niekada nevesti.

Džulijana kartu su motina atvyksta į Londoną ir apsistoja prabangiuose mokyklos laikų draugės ir jos vyro namuose. Čia ją pradeda persekioti skandalai ir vis garsiau skambančios kalbos apie jos gėdingą kilmę. Džulijanos mama, atrodo, žino šeimos paslaptį, bet laiko užgniaužusi giliai širdyje.

Lyg bėdų ir paslapčių būtų maža, pasirodo kapitonas Haris Fantonas. „Koks arogantiškas ir nemandagus vyras! – vos išvydusi Harį, nusprendžia Džulijana. – Aš tikrai neįsimylėsiu jo tik dėl žavios šypsenos!“ Ji juk ne kartą įrodė, kokia stipri ir bebaimė gali būti! 

Tačiau kiekvienąsyk, vos žmonės ima kalbėti apie Džulijanos skandalingą šeimą, šis vyras drąsiai gina merginos reputaciją. Galbūt bejausmis moterų gundytojas iš tiesų yra visai kitoks, nei ji manė...

–       Ar matai žvaigždes? Kaip ilgai jos šviečia danguje?

–       Nežinau. 

–       Ir kaip ilgai jos švies ateityje?

–       Nežinau, turbūt labai ilgai. 

–       Mylėsiu tave net ir tada, kai jų ten nebebus. 

Ledi leidžiasi į keršto misiją...

Ledi Hana Stirs turi ne vieną priežastį bjaurėtis Rosu Džeimsonu. Šis skandalingas pasileidėlis užgrobė jos namus ir yra atsakingas už jos brolio mirtį!

Pasiryžusi poną Džeimsoną pričiupti Hana užsimaskuoja ir įsidarbina jo namuose ekonome. Deja, nenaudėlis šeimininkas labai viliojantis. Neilgai trukus Hana nustoja  rinkti įrodymus prieš jį, nes patenka į netikėtą padėtį... Ji iš visos širdies įsimyli!

Sužeista moteris

„Mirksinčios patrulinio automobilio šviesos vis dar trukdo įžiūrėti jo bruožus – veidą vis iškreipia čia raudonis, čia mėlis, čia šešėliai. Mano akys vis dar apsunkusios nuo miego, ir visa situacija atrodo siurreali, lyg būčiau įstrigusi tarp sapno ir tikrovės.“

Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Tačiau užteko vos vienos nesėkmingos knygos ekranizacijos, ir internetą užliejo siaubingų kaltinimų bei menkinimų banga. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio. 

Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Įspūdingo stoto, šiurpuliukus keliančio balso pareigūnas atrodo lyg nužengęs tiesiai iš jos romano... Petrai staiga grįžta noras rašyti. Sakinys veja sakinį, tačiau ji ima trokšti kažko daugiau, kažko tikresnio, ką galėtų perkelti į romano puslapius. Taip nedrąsiais žingsneliais Petra ima bandyti jųdviejų ribas: klausimai vis įžūlesni, atstumas tarp jos ir Seinto vis mažesnis, o sąžinės balsas vis tylesnis...

Realybė tampa nebeatsiejama nuo rašomos istorijos, o pernelyg įsijautęs Seintas, regis, nė neketina sustoti. Petra ima baimintis, kad šis nuotykis gali kainuoti kur kas daugiau nei tik bandyta išgelbėti reputacija. Jei laiku viskam nebus padėtas taškas. 

Per vėlu

„Pažvelgiu į jį – žiūri į mane su tokia šypsena, kad net skauda. Jis viskas, ko noriu, ir viskas, ko nereikia…“

Gyvenimas Slounos niekada nelepino, tad kai sutinka ja pasirūpinti pažadantį vaikiną, įsižiebia ne tik geresnio gyvenimo viltis, bet ir meilė. Tačiau laikui bėgant išryškėja tikrasis Eisos veidas: nesiliaujantys vakarėliai, įtartinos draugystės, nežinia iš kur atsirandantys pinigai ir nesibaigianti kontrolė. Slouna jaučiasi priklausoma nuo Eisos ne tik emociškai, bet ir fiziškai, – įkalinta savo pačios trokštoje pasakoje. Iki vieną dieną ispanų paskaitoje prie jos prisėda žavingas nepažįstamasis.

Karteris vykdo slaptą misiją ir jo taikinyje – universitete įsisukusio narkotikų tinklo galva Eisa. Karteriui tereikia įsilieti į gaują, o tada viską sugriaus iš vidaus. Tačiau šiam planui koją kiša pareigūno akį išsyk patraukusi nusikaltėlio mergina. Jis žino, kad jei bent mažuoju piršteliu prilies Slouną, Eisa jį pribaigs, ir misija žlugs. Tik laikytis atokiau nuo merginos Karteriui vis sunkiau. Ypač, kai ima jausti, kad tas iš proto varantis potraukis nėra vienpusis.

Įsibėgėjant tyrimui ir stiprėjant Slounos ir Karterio ryšiui, įtampa vis labiau auga. Jiedviem būtina rasti būdą ištrūkti iš Eisos gniaužtų – kol dar ne per vėlu.

Veritė (specialusis leidimas)

Išskirtinis leidimas su specialiu autorės kreipimusi į skaitytojus ir nauju intriguojančiu epilogu!

Pastarieji keli mėnesiai jaunai rašytojai Luenai Ešli buvo nelengvi: ji neteko motinos, sąskaitoje liko vos keli doleriai, o prie nuomojamo buto durų jau kelinta diena prilipintas iškraustymo pranešimas. Tad, pasitaikius progai užsidirbti, mergina sutinka imtis neįprasto darbo: garsios trilerių rašytojos Veritės Kroford vyras pasamdo ją užbaigti itin sėkmingos knygų serijos, nes jo žmona po automobilio avarijos nebepajėgia rašyti pati.

Atvykusi į Krofordų namus, Luena imasi nagrinėti kalnus Veritės užrašų. Netikėtai tarp popierių šūsnies ji randa skaudžią ir iki menkiausių detalių atvirą garsiosios rašytojos autobiografiją nuo dienos, kai sutiko vyrą Džeremį, iki negrįžtamai visos šeimos gyvenimą pakeitusio įvykio – pirmosios dukters žūties.

Džeremiui apie rastą rankraštį Luena neprasitaria: be užuolankų išberti Veritės prisipažinimai gedinčiam tėvui taptų per dideliu smūgiu. Bet pamažu ji supranta, kad, vis daugiau laiko leisdama su Džeremiu, ima jam jausti šį tą smarkiau nei lengvas potraukis. Jei Džeremis perskaitytų bent kelis rankraščio puslapius, jei sužinotų bent vieną kraupią detalę apie Veritę, juk nebegalėtų žvelgti į žmoną tokiu ištikimu ir atsidavusiu žvilgsniu kaip iki šiol, tiesa?.. 

Romano „Išvarymas. Londono adata“ tęsinys

– Mumis! – tiesiog išrėkė Benas ir žodis pakibo ore.

   Jie net sinchroniškai užvertė galvas, lyg jis ten kabotų fiziškai. Tarsi staiga šitame vagonėlyje jiems būtų suteikta prieiga pamatyti pasaulio vaizdą, kuris nėra skirtas žmonėms – iš dieviškos perspektyvos, kur matosi praeitis, ateitis, priežastys ir tikslai... Ir netgi pačius dievus, pakibusius aukštai kosmose. 

Kristus ir Čingischanas – įsitvėrę vienas į kitą jie sklendžia virš Žemės rutulio, bet nė vienam neužtenka persvaros numesti kitą ant žemės. Jų veiduose įsirėžusi įtampa ir kiekvieno raumens įtempimas Žemėje turi atatranką. Užtenka jiems pajudinti pirštą ir Londoną nusiaubia teroras. Lekia gaisrinės, greitosios, o išgyvenę klausia: Už ką? Ką mes kam blogo padarėme? Nieko – tai tik skeveldros – karo dėl mūsų sielų, kuriame mes ir ginklas, ir tikslas. Ir nebus pabaigos šitam karui, kol jie ten neišsiaiškins – du išprotėję dievai, negalintys užvaldyti dangaus.

-

Po trylikos metų nusprendęs perrašyti šį pasakojimą iš dramos į prozą (su dar daugiau personažų, įvykių ir detalių, kurių turėjau atsisakyti ribojamas pjesės žanro, tai yra ribotų žmogaus galimybių per vieną vakarą teatre suvirškinti tokį dramų kokteilį), stengiausi nepažeisti jo stuburo: tos bendros emigrantų jausenos, kurią tuo metu radau Londone. 

Visų pirma, savęs apgaudinėjimą, kad jų išvarymas laikinas: „Dar va šiek tiek uždirbsime, netausodami skaudančių kūnų, išsimiegodami traukiniuose, vežančiuose iš vieno darbo į kitą, ir tada tikrai grįšime.“ O aplink laksto jau anglakalbiai vaikai, kuriems Londonas tapo namais, ir tai yra akivaizdus inkaras – įrodymas, kad jie niekada nebegrįš.

O grįžtant prie klausimo, kiek šiame pasakojime tiesos – čia viskas yra tiesa. Ir kartu – niekas.

Romano „Išvarymas“ trilogijos autorius Marius Ivaškevičius

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/74a9ecd4-736d-4239-9588-7d49ed64cd1c.html 

Kraujo susieti

Aistros gundomi

Likimo išlaisvinti 

Brisos Kvinlan gyvenimas tobulas: sunkus darbas dieną, vakare – linksmybės. Bet viskas apsiverčia, kai demonas nužudo jos brangiausius draugus. Kaltinamasis jau už grotų, bet žudynės nesiliauja. Brisa padarys viską, kad išsiaiškintų tiesą ir atkeršytų už draugų mirtį. 

Liūdnai pagarsėjęs puolęs angelas Hantas Atalaras vergauja arkangelams, kuriuos kadaise mėgino nuversti. Jo kraupūs gebėjimai ir neprilygstama galia dabar skirta be jokių dvejonių naikinti šeimininko priešus. Mieste siautėjant demonui, Hantas sulaukia pasiūlymo, kurio negali atsisakyti: padėti Britai rasti žudiką ir už tai atsidurti per žingsnį nuo išsvajotos laisvės. 

Kapstydamiesi po Pusmėnulio miesto nusikaltėlių pasaulį, Brisa ir Hantas atranda tamsiąją galią, keliančią grėsmę visiems ir viskam, kas jiems brangu. Kartu jie atranda ir suliepsnojusią aistrą vienas kitam. Aistrą, galinčią išlaisvinti juos abu, jei tik jai atsiduos.

Nepamirštami veikėjai ir prikaustanti įtampa, kraują kaitinantys jausmai ir išradinga fantazija susipina naujoje „The New York Times“ bestselerių autorės Sarah J. Mass trilogijoje apie netekties skausmą, laisvės kainą ir meilės galią. 

„Goodreads Choice“ apdovanojimo fantastikos kategorijoje laimėtoja.

„Žemės ir kraujo giminė“ – naujas proveržis! Būtina perskaityti. Šia knyga Sarah J. Maas pasiekė naujas aukštumas.“

„The New York Times“ bestselerių autorė J. R. Ward

„Maas kuriamas pasaulis vaizdingas ir jaudinantis, tai tamsiosios miesto fantastikos kūrinys, praturtintas mitologiniais atspalviais. Tobulas pasirinkimas skaitytojams, ieškantiems įtempto siužeto ir nepamirštamos meilės istorijos. Šis romanas atims žadą ir privers širdį plakti smarkiau.“ 

 BookPage

Sarah J. Maas – „New York Times“ ir tarptautinių bestselerių, romantinių fantastikos serijų „Pusmėnulio miestas“, „Dyglių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“ autorė. Jos knygos išverstos į trisdešimt septynias kalbas ir pasaulyje parduodamos milijonais egzempliorių. Lietuvoje šios autorės kūryba taip pat pritraukė daugybę skaitytojų, ištroškusių kraują kaitinančios romantikos ir vaizduotę svilinančio įtempto siužeto. 

„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“

Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.

„Paminklas aistrai, kuri nepaklūsta supaprastinimams.“

The New York Times

„Šią knygą norėsite rekomenduoti kitiems. A. Ernaux daug ką literatūroje daro gerai, bet yra nepralenkiama rašydama apie aistrą ir meilę: ir pilnatvišką džiaugsmą, ir brutalų nuopuolį.“

The Guardian

„Kas taip pagavu ir šiame, ir kituose A. Ernaux kūriniuose – tai sąveika tarp medžiagos intensyvumo ir jos dokumentiško, nešališko pateikimo.“

New Statesman

Annie Ernaux (Ani Ernò, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių. „Metai“ („Baltos lankos“, 2024) įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą. Pagal „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“ („Baltos lankos“, 2026) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija.

„Shelf Awareness“ paskelbta geriausia savaitės knyga

„The Washington Post“ įtraukta į mėnesio vertų perskaityti knygų sąrašą

VIDURAMŽIŲ PRANCŪZIJOS MIESTAS. SIAUBINGA MARO EPIDEMIJA.

IR MOTERIS, PASIRYŽUSI GYDYTI, NET JEI UŽ TAI PAČIAI TEKS SUMOKĖTI GYVYBE.

Kupina nepamirštamų personažų, meistriškai parašyta ir įtraukianti istorinė drama „Eleonora Avinjonietė“ pasakoja apie gydytoją, pasiryžusią paaukoti viską, ką brangina, kad apsaugotų mylimą miestą nuo artėjančios Juodosios mirties.

Provansas, 1347-ieji. 

Eleonora (Elėja) Blanšė – jauna pribuvėja ir žolininkė, apdovanota išskirtiniais gabumais. Mirus motinai, ji žino viena: pavojingiausia, ką moteris gali padaryti, – tai išsiskirti iš minios. 

Atsitiktinai sutikusi Gigo de Šoljaką – paslaptingą popiežiaus Klemenso asmeninį gydytoją – ir jo globojama, Elėja dar labiau ištobulina gydymo meną, liaudies mediciną derindama su anatomijos, astrologijos ir chirurgijos žiniomis. 

Tačiau vos tik mergina ima tvirtai jaustis savo naujajame kelyje, ją pasiekia dvi sukrečiančios naujienos: į Europą atėjo maras, Juodoji mirtis, o negarbėje atsidūrusi karalienė Joana atvyksta į Avinjoną stoti prieš teismą už vyro nužudymą. Ji laukiasi ir jai skubiai reikalinga pribuvėja. 

Maras plinta kaip gaisras, miršta pusė miesto gyventojų, karalienės gimdymas artėja, o Avinjono gyventojų širdyse įsivyrauja baimė. Ieškodami kaltųjų, religiniai fanatikai pradeda raganų medžioklę, ir Elėjai už visa, ką ji sukaupė bei brangina, gali tekti sumokėti pačią didžiausią kainą.

Įspūdingas romanas, patiksiantis Maggie O’Farrell kūrybos gerbėjams.

DeLozier meistriškai piešia gyvenimą Viduramžių miesto užribyje… Rezultatas – įtraukiantis moters drąsos portretas mieste, atsidūrusiame ant bedugnės krašto. „Shelf Awareness“

Viduramžių Avinjonas atgyja įtaigiame romane apie vienos drąsios moters pastangas išgelbėti savo miestą nuo Juodosios mirties siaubo. Šio realistinio ir niūraus laikmečio fone nepaprasta pagrindinės veikėjos drąsa ir atkakli meilė spindi ryškia šviesa. Gražus ir jautrus romanas „Eleonora Avinjonietė“ skamba tarsi meilės giesmė visų laikų gydytojams. A. D. Rhine, romano „Daughters of Bronze“ autorė

„Neįmanoma atsiplėšti!“ – Stephen King

„The New York Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje atsidūrusi Leigh Bardugo sukūrė įspūdingą istoriją apie galingųjų pasaulio šešėlius, privilegijuotų turtuolių pramogas, tamsiąją magiją ir kraują stingdančias žmogžudystes.

Niekas nebūtų patikėjęs, kad Aleksė „Galaksė“ Stern taps Jeilio universiteto pirmakurse. Užaugusi skurdžiame Los Andželo priemiestyje, anksti metė mokslus ir atsidūrė narkotikais prekiaujančių nepatikimų draugužių kompanijoje. Tiesą sakant, Aleksė jau turėjo būti mirusi, bet kažkokiu būdu išgyveno per daugybės aukų pareikalavusias siaubingas skerdynes. Gulėdama ligoninės lovoje ji svajojo apie naują gyvenimo pradžią, tačiau netikėtas pasiūlymas nemokamai studijuoti viename iš prestižiškiausių pasaulio universitetų pribloškė netgi ją. Kur čia gudrybė? Ir kodėl pasirinkta būtent ji?

Iš tiesų Aleksė nėra paprasta studentė. Paslaptingi geradariai pavedė jai prižiūrėti slaptųjų Jeilio universiteto studentų draugijų veiklą. Aštuoniuose belangiuose draugijų „mauzoliejuose“ dažnai lankosi turtingi ir įtakingi privilegijuoto pasaulio atstovai, o jų okultiniai užsiėmimai grėsmingesni už bet kokius paranojiškos vaizduotės vaisius. Jie kiša nagus prie uždraustos magijos. Jie prikelia mirusiuosius. Jie netgi medžioja gyvuosius. Aleksei teks juos sustabdyti. Arba tapti jų auka.

„Devintieji Namai“ – geriausias maginės fantastikos romanas iš visų, kuriuos skaičiau per daugelį metų. Bardugo turi nepaprastai lakią vaizduotę, ir nuo šitos sukrėtimų ir netikėtų siužeto posūkių kupinos istorijos tiesiog neįmanoma atsiplėšti.“ – Stephen King

„Vienas geriausių tamsiosios fantastikos romanų, kuriuos esu skaitęs per pastaruosius metus. Ši knyga puiki, juokinga, žiauri ir absoliučiai nuostabi. Iš tiesų, tai vartai į pasaulį, kurio niekada nenorėsite palikti.“ – Lev Grossman

„Ir elegantiška, ir groteskiška, slėpiningai šiurpi ir labai žemiška knyga... Ironiškas, kraupus, o svarbiausia, baugus ir prikaustantis trileris.“ – The Washington Post

Leigh Bardugo milžiniško populiarumo Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaukusi rašytoja, fantastinių apsakymų ir romanų, tarp jų „Šešėlis ir kaulas“ bei „Šešetas varnų“, autorė. Gimė Jeruzalėje, užaugo Kalifornijoje, studijavo Jeilio universitete. Gyvena ir dirba Los Andžele.

www.leighbardugo.com

Fredriko Backmano (g. 1981 m.) debiutinis romanas „Gyveno kartą Uvė“ tapo tikra sensacija ne tik gimtojoje Švedijoje, bet ir daugybėje šalių. Dabar rašytojo bibliografijoje – jau devyni romanai, išversti į daugiau nei 25-ias kalbas, o jo knygų parduota 15 milijonų egzempliorių. Lietuviškai išleista „Gyveno kartą Uvė“, „Močiutė siunčia linkėjimų ir atsiprašo“, „Čia buvo Brita Marija“, „Lokių miestas“, „Mes prieš jus“.

Planas buvo paprastas: apiplėšti banką ir dingti su pinigais. Bet, kaip žinia, planai turi kvailą savybę sugriūti. Taip ir šįkart: negavus pinigų teko slėptis atsitiktiniame ir, kaip greitai paaiškėjo, parduodamame bute. O ten – koks sutapimas! – būtent tuo metu vyko atvirų durų diena. Žmonių atėjo nedaug, tad banko plėšikas priėmė vienintelį logišką sprendimą – visus paimti įkaitais.  

Žinant istorijos pabaigą, galima neabejotinai teigti, kad tai buvo klaida. Bet juk tų žmonių nelaimingasis plėšikas nepažinojo ir negalėjo nutuokti, į ką veliasi. Tarp jo paimtų įkaitų –pensininkų porelė, desperatiškai besigriebianti veiklos, kad tik nereikėtų galvoti apie santuokos problemas; turtinga banko vadovė, besirūpinanti tik savimi; šeimą kurianti jauna pora, nesutarianti absoliučiai jokiu klausimu; beveik devyniasdešimtmetė senolė, kuri gyvenime matė jau viską ir tikrai nekrūptels dėl kažkokio niekingo į veidą nukreipto pistoleto; buto tualete užsibarikadavęs neaiškus tipelis ir žioploka agentė. Iš lėto slenkant valandoms, plėšikui ima aiškėti, kad atsidūręs šiame bute padarė didžiausią gyvenimo klaidą...

Šiame F. Backmano romane skaitytojai ras viską, dėl ko dievina šį autorių: neprilygstamą stilių, lengvai ir išmintingai narpliojamus sudėtingiausius gyvenimo klausimus ir iš kojų verčiantį humorą.

„F. Backmanas ir vėl puikiai pagauna žmogiškosios būties esmę ir prasmę. Protingas ir jaudinantis romanas, priversiantis jus ir juoktis, ir verkti.“ – Washington Post 

 „Naujausias F. Backmano romanas yra tobulas viduriukas tarp giliamintiško įžvalgumo ir ties absurdo riba balansuojančio humoro. Knygą perskaičiau su šypsena lūpose ir ašaromis akyse.“ – USA Today 

„Jų akys žvelgė į Dievą“ – amerikiečių rašytojos Zoros Neale Hurston (1891–1960) žymiausias romanas, parašytas 1937 m., o suprastas ir įvertintas tik po autorės mirties. Šiandien jis laikomas vienu svarbiausių XX a. pasaulio literatūros aukso fondo kūrinių ir Harlemo renesanso klasika. Žurnalas „Time“ jį įtraukė į 100 geriausių visų laikų anglakalbių romanų sąrašą, 2005 m. sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas.

Tai klasikinis pasakojimas apie moters emancipaciją. Knygos veiksmas vyksta XX amžiaus pradžios Floridoje, kur paskutinis žodis – visada tik baltaodžio vyro. Šešiolikmetė apie meilę svajojanti juodaodė Džeinė prieš savo valią ištekinama už pagyvenusio ūkininko. Jai sakoma, kad santuoka gal ir atneš meilę, bet apskritai gyvenime ji ne tokia ir būtina... Mergina ujama, o vyras kartoja, kad jos vieta ten, kur pasakys jis. Sukaupus ryžtą, Džeinei pavyksta palikti namus ir ištekėti antrą kartą. Šįsyk – už pasiturinčio miestelio mero. Gyvenimas tampa turtingesnis, bet pilnatvės nepadaugėja – Džeinė jaučiasi kaip vyro trofėjus. Vieną dieną ji sutinka dvylika metų jaunesnį klajoklį su gitara. Gal pagaliau šis ryšys bus grįstas pagarba ir meile... Ar tai apskritai įmanoma?

„Širdį persmelkiantis romanas, kuriame iš gelmių pažįstama meilė ir žiaurumas, didūs žmonės aiškiai skiriasi nuo šiaudadūšių ir juntama atjauta nežinantiems, kaip gyventi.“

Zadie Smith, rašytoja

Zora Neale Hurston (1891–1960) – amerikiečių etnografė ir rašytoja, kurią Nobelio literatūros premijos laureatė Toni Morrison pavadino „viena iškiliausių mūsų laikų rašytojų“. Kūrė ir literatūrine anglų kalba, ir juodaodžių dialektu. Pripažinimo sulaukė tik po mirties. Palaidota be antkapio kaip nežinomas asmuo, o jos daiktai ir užrašai sudeginti, išgelbėta tik dalis rankraščių. Iš naujo atrasta 1973–1975 m., kai rašytojos Alice Walker pastangomis buvo paskelbta serija straipsnių apie jos kūrybą. Buvusi pamiršta, autorė ilgainiui tapo svarbia JAV literatūros klasike. 1994 m. įtraukta į JAV Nacionalinį moterų šlovės muziejų, įsteigta solidi jos vardo literatūrinė premija. Lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/f6564f39-355b-47b5-b64e-3afde117b509.html

Istorija prasideda 1701 m. Tekančios Saulės šalyje, kai kilmingas žemių valdytojas ponas Asano išprovokuotas susiremia su korumpuotu šiogūno dvaro pareigūnu. Šiogūno bausmė negailestinga – jam įsakyta atlikti sepuku. Asano žemės konfiskuojamos, šeima ištremiama, o ištikimų samurajų būrys išformuojamas – jie tampa roninais arba šeimininko netekusiais klajojančiais kariais, atstumtaisiais, pasmerktais pražūčiai.

Dėdamiesi tariamai paklusnūs, 47 roninai ne vienus metus slapta rezga keršto planą ir laukia tinkamos akimirkos smogti. Roninų žygiai, kaip ir istorija apie Apvaliojo stalo riterius, tapo nepamirštamu drąsos, sumanumo ir ištikimybės pavyzdžiu, tais laikais, kai samurajai buvo tikri didvyriai, o garbė ir orumas – vertybės, už kurias paaukojama gyvybė.

Tai epinis pasakojimas apie ypatingą samurajų būrį, kuris nepaisė šiogūno, de facto karinio Japonijos valdytojo, valios, prisiekęs atkeršyti už žuvusio šeimininko garbę. Japonijoje ši istorija apie samurajų dvasią, garbę, ištikimybę ir kerštą tapo tikra legenda, ilgus šimtmečius perduodama iš lūpų į lūpas. Šios knygos pagrindu sukurtas Holivudo filmas „47 roninai“ su aktoriumi Keanu Reavesu. Paremtas tikrais įvykiais pasakojimas pavergs kiekvieną, kas žavisi Tekančios saulės šalimi, istorija ir didingais nuotykiais.

Johnas Allynas Stanfordo universitete studijavo japonų kalbą, pirmaisiais JAV okupacijos metais buvo dislokuotas Japonijoje. Grįžęs į JAV, įstojo į Kalifornijos universitetą Los Andžele, kur 1951 m. įgijo Teatro meno magistro laipsnį. Toliau specializavosi japonų teatro srityje ir įgijo Teatro istorijos daktaro laipsnį. Dirbo televizijoje, rašė filmų scenarijus.

Stephenas Turnbullas – daugiau kaip 50 knygų apie Europos ir Tolimųjų Rytų karų istoriją autorius. Lidso universiteto Rytų Azijos studijų katedroje dėstė Japonijos religiją, konsultavo japonų kultūros klausimais. Kuriant filmą „47 roninai“, dirbo „Universal Pictures“ studijoje, patardamas istoriniais klausimais. 

„Trumpi pokalbiai su atgrasiais vyrais“ – 1999-aisiais pasirodęs amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallaceʼo apsakymų rinkinys, įtvirtinęs jo kaip nuožmaus literatūros inovatoriaus ir vieno reikšmingiausių JAV prozininkų reputaciją. 

Vienoje istorijoje – skausmingas ir sykiu graudžiai juokingas depresija sergančios moters portretas, kitoje – absurdiška šiuolaikinio televizinio bei šou verslo ir antikinių mitų samplaika-parodija, trečioje – laike ištirpęs trylikametis berniukas, besiruošiantis nuo aukšto tramplino šokti į baseiną. Dar kitur per trumpus eskizus Wallaceʼas bando suprasti, ar įmanoma atlikti kilniaširdišką veiksmą be savigyros ir kodėl nereikalingą įrankį paprasčiau parduoti už menką sumą nei atiduoti dykai. O centrinė apsakymų serija, suteikusi pavadinimą knygai, – tai pašnekesiai su daugybe skirtingų, išties atgrasių vyrų apie santykius su moterimis. Nežabotomis kalbomis jie išsipasakoja, ginasi, giriasi, išsisukinėja, išduoda savo seksualines obsesijas, kabinimo technikas, fetišus, fantazijas ir kartais stulbinamą nejautrumą kito žmogaus traumai. Egomanijos, mizoginijos, objektifikavimo čia ne mažiau nei juodojo humoro bei nuogo, nepatogaus tikrumo.

Pristatydamas iki absurdo išmąstytas ir grotesko kupinas situacijas, Wallaceʼas žvalgosi po tamsiuosius sąmonės koridorius, tūkstantmečių pervartai būdingą išsikvėpusią romantinių ir asmeninių santykių plotmę, kurios gelmėje slypi vienišumas, nepasitikėjimas ir nerimas. Įmantriai raizgydamas siužetus, keistą, rūškaną vizionieriškumą jungdamas su pažįstamu kasdieniškumu ir nepatogiu, vietomis net smurtingu atvirumu, Wallaceʼas tyrinėja tai, ką ir kaip gyvenime renkasi žmogus, kaip įsimyli ir (ne)lieka mylintis, kaip išgyvena ir naikina save bei kitus.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2bac96f4-83c9-485d-a794-e939350c607b.html 

„Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad nemažus turtus paveldėjęs viengungis negali apsieti be žmonos”.

Šiuo taikliu sakiniu, laikomu geriausia visų laikų grožinės literatūros kūrinio pradžia, prasideda daugiau nei 150 metų populiariausios anglų kalba parašytos knygos titulą išsaugojęs Jane Austen romanas puikybė ir prietarai.

Anglijos provincijoje gyvenančios kuklios dvarininkų Benetų šeimos pagrindinis rūpestis – ištekinti penkias dukras. Išskirtinis vyriausiosios Džeinės grožis iš pirmo žvilgsnio sužavi kaimynystėje įsikūrusį žavų ir turtingą poną Binglį. Tačiau jaunuolio seserims nepatinka brolio pasirinkimas, nes Benetai joms atrodo stačiokiški ir pernelyg neturtingi. Seserims pritaria ir geriausias ponaičio Binglio draugas bei vienas geidžiamiausių apylinkės jaunikių. Ponas Darsis – turtingas, patrauklus, tačiau santūrus ir uždaras džentelmenas. Bet netikėtai ir jis pats įsimyli kitą Benetų dukterį – išdidžią ir užsispyrusią Elizabetę. Mergina visomis išgalėmis priešinasi, kaip jai atrodo, išpuikėlio kerams. Tačiau ir šis neketina lengvai pasiduoti. Tarp jaunuolio ir Elizabetės užverda nuožmi jausmų kova... Tik ypatingos aplinkybės privers jaunuolius įveikti išankstinius nusistatymus... 

Jane Austen romanas „Puikybė ir prietarai“ XXI-ojo amžiaus knygų gerbėjus įtraukia ne mažiau, nei XIX amžiaus skaitytojus. Subtilus ir elegantiškas, šmaikštus, sąmojingas, parašytas sklandžia, vaizdinga kalba, pajuokiantis kvailų papročių suvaržytą visuomenę, jis išlieka aktualus ir įdomus visais laikais. Kaip puoselėti santykius bei teisingai elgtis bendraujant su priešinga lytimi iš šio romano mokosi ir dabartinė karta. Jane Austen rašė apie gyvenimą, kurį gerai pažinojo, tačiau niekada nerašė apie sunkius dalykus. Visi jos kūriniai vienaip ar kitaip susiję su komiškumu, kiekviena pastraipa žaižaruoja humoru ir ironija.

Seras Walteris Scottas yra apie ją pasakęs: „Jau gal kokį trečią kartą skaitau panelės Austen roma­ną „Puikybė ir prietarai"... Ši jauna moteris turi Dievo dovaną paprastus, kasdien sutinkamus dalykus bei žmones aprašyti tik­roviškai ir įdomiai, kas visiškai neduota man". O G.H. Lezvesas, tęsdamas R. Whatelyo ir T. B. Macaulay'o išsakytas mintis apie jos gebėjimą kurti dialogą ir veikėjų charakterius, pavadino ją „Shakespeare'u proza".

„Prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris“

Penki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera, mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone... Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicija paleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla. Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytas po žmogžudystės.

Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė ir yra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami. Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijos centrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrus teismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėti Alicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystę gaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti...

Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelideso debiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžioja painios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujo apgalvoti galimą įvykių baigtį.

„Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris. Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“ – A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius.

Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistro laipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnį Amerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“ (The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas, Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metus studijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijos ligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė ir paskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.

Nesu skaičiusi kito tokio jaudinančio ir daugiasluoksnio romano...

JODI PICOULT

Graži, jautri ir švelnumu alsuojanti istorija. Himnas neblėstančiai meilei. 

MARJAN KAMALI

Kai meilė stipresnė už gyvenimą ir mirtį.

Ši knyga sudaužys jums širdį. Ir padės ją sulipdyti iš naujo.

Džozefas ir Evelina neišskiriami nuo pat vaikystės. Iš nerūpestingų žaidimų draugų jie tapo mylimaisiais, o vėliau – ir vienas kitam atsidavusiais sutuoktiniais, kartu įveikusiais ne vieną išbandymą. 

Po šešiasdešimties kartu nugyventų metų pora sužino apie sunkią Evelinos ligą ir pasiryžta paskutiniam bendram sprendimui: dar metai kartu, kupini prasmingų akimirkų su artimaisiais, kelionių praeities prisiminimais ir paskutinių svajonių išsipildymo. O tada ketina kartu užbaigti savo meilės istoriją. 

Jų suaugę vaikai turi rasti savyje jėgų gerbti tėvų sprendimą. Tarp praeities prisiminimų ir dabarties pasirinkimų mezgasi jautrus pasakojimas apie ilgo gyvenimo prasmę, apie netobulą, bet tvirtą meilę ir apie tai, kaip išmokti paleisti.

Nepamirštama ir nepaprastai romantiška istorija: jaudinanti duoklė neblėstančiai meilės galiai, kartu praleisto gyvenimo šventė ir priminimas, kad net tamsiausiomis akimirkomis visada yra vilties ir grožio.

Jei pasiilgote tikros, gilios meilės istorijos – rinkitės šią.

Prima 

Griebkite nosinaites ir sukvieskite knygų klubą – tai knyga, kurią privalote perskaityti! 

Pam Jenoff