Naujienos

Tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Apie ratu kaskart vis kitaip besisukančią istoriją, karą, vaikystę, motinystę, ir stiprų troškimą gyventi.

Novelių romanas „Naujagimiai" – aiškiai išsiskiria savita pasaulio vizija, ryškiais personažais, magiškojo realizmo elementais. Nekasdieniškame kontekste išryškėja asmeninės dramos, ribinės patirtys ir užburiantys, įtraukiantys vaizdai. Realistinis sluoksnis čia maišomas drauge su antgamtiniais, tautosakiniais, istoriniais sluoksniais. Kiekviena novelė turi vienokią ar kitokią jungtį su kitomis novelėmis, autorė kuria savitą, hipnotizuojantį pasaulį ir lydi skaitytoją nuo menamų XIX amžiaus įvykių iki tolimos ateities.

Jurga Tumasonytė – prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė" (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją. Antrasis autorės apsakymų rinkinys „Undinės" (2019) pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai" penketuką suaugusiesiems, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija. Skaitytojų neliko nepastebėtas ir realistiniu stiliumi parašytas, istoriškai dokumentuotas J. Tumasonytės romanas „Remontas" (2020).

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Išleista bendradarbiaujant su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Ledi Konstancija Čaterli ir jos vyras baronetas Klifordas gyvena „sterilioje“ santuokoje. Ne dėl to, kad taip būtų pasirinkę. Dėl objektyvių priežasčių: kare sužeistas Klifordas nuo juosmens iki apačios yra visiškai paralyžiuotas. Jaunoji Konstancija pamažu supranta, kad negalės gyventi pusinio, nevisaverčio gyvenimo, kuriame nėra patenkinami kūno poreikiai.

Uždrausti santykiai su dvaro eiguliu Oliveriu Konstancijai atneša ne tik palengvėjimą ir vėl atrastą gyvenimo džiaugsmą, bet ir anksčiau nepažintų moralinių problemų. Neištikimybė, kaltė nieko pakeisti negalinčiam vyrui, ryšys su žemesnio luomo vaikinu – visa tai verčia Konstanciją vis iš naujo permąstyti gėrio ir blogio sąvokas, atsakomybės ir kaltės sampratą bei savo pačios jausmus, poreikius ir asmeninės laisvės ribas.

Vienas iškiliausių ir svarbiausių XX amžiaus literatūros kūrinių atkreipė visuomenės akis į sritį, kuriai iki tol nebuvo skiriama daug dėmesio – moters, kaip atskiros asmenybės, koncepciją. Po drąsiu knygos stiliumi ir atvirai pikantiškomis scenomis slypi jokiais laikais aktualumo neprarandantys moraliniai, etiniai ir psichologiniai klausimai apie neišmatuojamai sudėtingą žmogiškąją prigimtį.

Davidas Herbertas Lawrence’as (1885–1930), britų poetas ir eseistas, amžininkų buvo vadinamas avangardistu ir „skonio neturinčiu pornografu“. Tačiau bėgant metams jo kūryba buvo pripažinta ir tapo svarbia britų bei pasaulinės literatūros dalimi. Dėl aistros tarp skirtingų visuomenės luomų atstovų ir atvirų sekso scenų romanas „Ledi Čaterli meilužis“ sukėlė didžiulį skandalą ne tik autoriaus gimtinėje, bet ir visame pasaulyje. Pirmą kartą knyga buvo išspausdinta 1928-aisiais Italijoje, po metų – Prancūzijoje. O Didžiojoje Britanijoje romanas išleistas tik 1960 m. Dėl nepadoraus turinio knyga ilgai buvo draudžiama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje, Australijoje ir Indijoje.

New York Times bestselerių autorius Adamas Grantas pasakoja, kaip galime pakelti save ir kitus į netikėtas aukštumas.

Mes gyvename talento apsėstame pasaulyje. Tačiau žavėdamiesi žmonėmis, kurie turi įgimtų pranašumų, dažnai nepastebime savo augimo potencialo ir pamirštame, kiek patys esame pajėgūs pasiekti. Visi mes turime galimybę tobulėti. O jei proga nepasitaiko, yra būdų, kaip ją sukurti.

„Paslėptas potencialas“ siūlo naują sistemą, padedančią kelti siekius ir viršyti lūkesčius, nukreipdama dėmesį nuo įgimto genialumo į mokymosi galią. Pasakodamas įtikinamas istorijas ir pristatydamas novatoriškus tyrimus knygos autorius parodo, kad pažanga labiau priklauso ne nuo to, kiek sunkiai dirbate, bet nuo to, kaip gerai mokotės. Augimas nėra susijęs su jūsų turimu talentu – jį skatina charakterio ugdymas. Ši knyga parodo, kaip kiekvienas gali pasiekti didesnius dalykus. Tikrasis jūsų potencialo matas – ne pasiektos viršūnės aukštis, o tai, kiek toli nuėjote, kad ją pasiektumėte.

„Ši nuostabi knyga atskleidžia, ko reikia, kad taptum geresne savo versija. Adamas Grantas parodo kelią, kaip ugdyti talentus, kurie anksčiau atrodė nepasiekiami, ir pasiekti tikslus, kurie anksčiau atrodė neįgyvendinami.“ – James Clear, knygos „Atominiai įpročiai“ autorius

Adamas Grantas yra Vartono verslo mokyklos organizacinis psichologas. Čia jis septynerius metus iš eilės pelnė geriausio profesoriaus įvertinimą. Jo knygos parduotos milijonais egzempliorių, jo TED paskaitos peržiūrėtos daugiau nei 30 milijonų kartų, o tinklalaidė „WorkLife with Adam Grant“ reitinguose užėmė pirmąją vietą. Novatoriški autoriaus tyrimai įkvėpė žmones permąstyti pagrindines motyvacijos, dosnumo ir kūrybiškumo prielaidas. Grantas pripažintas vienu iš dešimties įtakingiausių vadybos mąstytojų pasaulyje ir įtrauktas į žurnalo Fortune sąrašą „40 Under 40“, jam taip pat paskirti Amerikos psichologų asociacijos ir Nacionalinio mokslo fondo apdovanojimai už išskirtinius mokslinius pasiekimus.

Grantas baigė Harvardo universitetą, o Mičigano universitete įgijo daktaro laipsnį, be to, jis yra buvęs jaunių olimpinių žaidynių tramplino šuolininku. Autorius gyvena Filadelfijoje su žmona ir trimis vaikais.

Copyright © 2023 by Adam Grant

Versta iš: HIDDEN POTENTIAL: The Science of Achieving Greater Things / Adam Grant

„Aš bijau aukščio. Bijau tamsos. Bijau vandens. Bijau ugnies. Ir telefonų bijau. Bet visų pirma bijau bijoti. <...> bijau patekti į baimės gniaužtus ir niekada iš jų nebeištrūkti.“


Po tragiškos tėvų žūties namų gaisre keturiolikmetis Ričardas Elovedas išsiunčiamas gyventi pas tetą ir dėdę į atokų Balantaino miestelį. Kai dingsta jo klasės draugas Tomas, visi įtaria, kad kaltas būtent jis – naujai atvykęs, piktas paauglys. Niekas netiki Ričardo pasakojimu, kad taksofono būdelėje Tomą įsiurbė telefono ragelis... Niekas, išskyrus bendramintę Kareną, skatinančią Ričardą ieškoti užuominų, atvedančių iki apleisto namo Veidrodžio miške. Ten jis pamato šiurpų veidą lange, o į ausį ima kuždėti balsai...

Kai dingsta dar vienas klasės draugas, Ričardas privalo rasti būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą ir išsaugoti sveiką protą. Kita vertus, jis – ne pats patikimiausias pasakotojas...

„Nakties namai“ – pirmasis Jo Nesbø siaubo romanas, atiduodantis duoklę Stephenui Kingui ir sykiu sumaniai griaunantis žanro tradicijas. Tokie leidiniai kaip „Sunday Express“ ir „Library Journal“ išskyrė knygą kaip vieną geriausių 2023 m. siaubo romanų, o „Chicago Tribune“ ir „New York Post“ ją įtraukė į geriausių tų pačių metų knygų sąrašus.


„Šiurpi pramoga.“
Kirkus Reviews

„Kaip viskas susidėlioja šioje knygoje, šiukštu neturėtų būti atskleista, bet pakaks pasakyti, kad „Nakties namai“ tikrai ne klasikinis siaubo romanas, o istorija apie psichologiškai traumuoto jaunuolio prasmės paieškas po asmeninės tragedijos.“
Associated Press


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje.

„Dar truputį pasistengsiu, pakentėsiu, ir viskas susitvarkys“, – pro sukąstus dantis bandome save stiprinti ir jaučiamės it kokie superherojai, kol vieną dieną mūsų „akumuliatorius išsenka“.

Kaip atskirti, kur perdegimas, o kur tiesiog nuovargis, nerimas, nuobodulys ar depresija? O gal tai tik silpnuolių būsena, iš kurios išsivaduoti padeda geros atostogos?

Psichoterapeutė laužo mitus ir, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, pa- vyzdžiais iš darbo praktikos, suguldė unikalią 7 žingsnių programą, kaip neleisti sau perdegti arba atsigauti jau perdegus.

• Atjauta sau – kalbėkime su savimi kaip su mylimiausiu žmogumi pasaulyje.

• Perfekcionizmas – ar nesame per aukštai išsikėlę kartelės?

• Ribų brėžimas – kada sakyti „taip“, o kada drąsiai ir aiškiai tarti „ne“.

• Kasdienės rutinos pokyčiai ir sulėtėjimas – darbo diena autopilotu, atotrūkis nuo savo fiziologinių poreikių.

• Pamatinės vertybės, tikslai, prioritetai – ar mūsų kasdieniai veiksmai dera su vertybėmis?

Ši knyga leis ir vėl ramiau kvėpuoti tiems, kurie eina perdegimo keliu, bet dar nepasiekė galutinės stotelės, kurie suvokė, kad toliau keliauti nebėra kur ir laikas prašyti pagalbos, ir kurie jau pradėjo pokyčių kelionę.

Jurgos Vilės „Juoda ranka“ – šiùrpių rinkinys suaugusiems, įtrauksiantis į mistišką pasaulį, kuriame pinasi autorei bei kitoms mergaitėms, merginoms ir moterims nutikusios istorijos. Į svečius išsiruošusi Juoda Ranka, moteriai gimęs krokodilas, slapta mėsininko ir žuvies pardavėjos meilė – visa tai rasi šioje trumpoje audioknygoje.

„Juoda ranka“ – netelpa į rėmus ir tikrai pakylės virš realybės bei primins, kad ir suaugus įmanoma persikelti į spalvingą vaizduotės pasaulį.

Jurga Vilė yra žinoma rašytoja, kurios knyga vaikams „Sibiro haiku“ pelnė tarptautinį pripažinimą ir buvo išversta į daugiau kaip 10 kalbų. Autorė Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą, todėl jos trumpos istorijos itin vaizdžios bei atmosferiškos lyg filmų kadrai.

„Juoda ranka“ – pirmoji rašytojos audioknyga. Jos nerasi jokiame knygyne, bet gali išgirsti skaitomą autorės balsu.

Audioknygos leidybą iš dalies parėmė Lietuvos Kultūros Taryba.

Viršelio dizainas - Gitana Jurkienė ir Beatričė Jurkutė.

Vandens tema persmelktas romanas „Du vandenynai" – tai kelionė po moteriškumo simbolių marias. Istorija pasakoja apie sąstingio persmelktus dviejų seserų gyvenimus. Nekaltų atsitiktinumų fone jos neria į savęs pažinimo gelmes: nuostabą keliančias, išlaisvinančias, griaunančias ir kartu kuriančias. Krizių akivaizdoje kiekviena jų susiduria su sena tiesa – tik pažinus savo tamsiąją pusę, galima pasijusti gyvai.

Šiuolaikiškai pasakojama dichotomiška „Madonų ir kekšių" istorija įtraukia skaitytoją keldama nepatogius moralinius klausimus, išryškindama aktualius išsekusios motinos ir nuo nieko nepriklausomos vienišės kasdienybės konfliktus. Laukinėje Islandijoje N. Rekašiūtės fotografijomis iliustruota archajiška mūzų kelionė kviečia patiems atrasti, kaip atrodo autentiškumo paieškos, akistata su savo šešėliu ir drąsa gyventi savaip.

Greta Lietuvninkaitė – lietuvių rašytoja, kūrybinę oazę netikėtai atradusi Islandijos vakaruose, kur ir parašė savo antrąjį romaną. Jau penkmetį čia kuria, veda rašymo dirbtuves ir mokosi gyventi lėtai. Atšiauraus kraštovaizdžio ir psichologinių atradimų duetas – jos kūryboje esminiai ingredientai, skaitytoją nejučiomis įsukantys į banguotą ir kvapą gniaužiančią vidinių atradimų kelionę.

Audioknygos leidybą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Laura Sintija Černiauskaitė šiuos pasakojimus vadina esukais, pagal „esu – būti" analogiją. O knygos pavadinimas vieną žiemos rytą ištrūko iš bundančio rašytojos sūnelio lūpų. Tai jis ištarė naujadarą „džiaugsmynas" – ir nusijuokė.

Džiaugsmynas – kaip raidynas, pilnas džiaugsmo raidžių, kaip psalmynas, kaip dienynas, dienų knyga. Žinoma, ši knyga ne vien apie džiaugsmą. Pavadinimas veikiau nurodo gyvenimo poziciją, netgi užsispyrimą džiaugtis, kad ir kas nutiktų. Džiaugsmo taip trūksta. Ne paviršutiniško kikenimo, bet to, kuris kyla iš egzistencijos gelmių. Džiaugsmo – kaip gyvenimo tikslo.

Knygoje – 22 grynojo įkvėpimo tekstai, parašyti 2014–2021 metais. Ne todėl, kad reikia, o todėl, kad patys liejosi. Autorė taupiai, bet skalsiai dalijasi savo kasdienybe, per smulkmenas apmąstydama egzistencinius dalykus. Kasdienybėje pilna visko: buitinių reikalų, netikėtų, keistų susidūrimų, šeimos santykių, motinystės krizių, nūdienos žmogaus nerimo bei prasmės ieškojimų ir egzistencinių atverčių – kai būtis, ūmai atsivėrusi per smulkmeną, pastūmi į apmąstymus bei maldą.

Laura Sintija Černiauskaitė – prozininkė, dramaturgė, vienuolikos knygų autorė, šešių literatūros premijų laureatė (tarp jų – ES literatūros premija už romaną „Kvėpavimas į marmurą", Berlyno teatro festivalio pjesių mugės pirmasis prizas už pjesę „Liučė čiuožia"). Jos kūriniai versti į pagrindines Europos kalbas, o pjesės statytos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.

Išleista bendradarbiaujant su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

2084-ieji. Realybė – jau virtualybėje. Konsultantu psichologu dirbančio Kajaus kasdienybė – paskutinis nuotolinis pokalbis su ketinančiaisiais nusižudyti. Laisvalaikį jis irgi leidžia virtualybėje – naujajame pasaulyje mezgami santykiai, diskutuojama, žaidžiama ir keliaujama. Šioje Visatoje žmonės nebeteisia vieni kitų dėl išvaizdos, amžiaus, lyties ar tautybės, nes virtualybėje šios sąvokos nebeturi prasmės. Nebent tiek, kad vieni gyvena virtualiosiose Paraštėse, o kiti – prabangiuose Visatos rajonuose...

Knygoje kuriamas ateities pasaulis atrodo ir labai tolimas, ir kartu baugiai artimas. Čia nuolat balansuojama tarp to, kas tikra, ir to, kas sukurta, – ties abiejų pasaulių skirtimi. Jei visa, kas mus supa, galima pritaikyti prie individo, pakeisti, kad atitiktų jo ar jos poreikius, ar dar gali egzistuoti kokie nors faktai ir tikrovė?

Išgyvendamas pasibaigusių santykių skausmą, Kajus klausia: kiek tikri yra kiti žmonės ir santykiai su jais? Kiek žmonių savybių, emocijų mes tik įsivaizduojame – ir kiek tai dar apskritai svarbu? Jo rutiną sutrikdo Lėja, nenorinti gyventi pasaulyje be tiesos. Tuomet ir Kajus susimąsto apie pasaulį, kuriame technologijos palengvina kasdienybę, bet... ar jos mūsų neriboja, neatima galimybės klysti, neima spręsti už mus? Šie klausimai tampa dar svarbesni, kai Kajus sulaukia kvietimo dirbti „Burbule" – didžiausioje virtualybę generuojančioje įmonėje...

Unė Kaunaitė – jaunosios kartos rašytoja, trijų knygų autorė. Ketvirtoji knyga – romanas „2084" – žengia į pasaulyje itin populiarų, o Lietuvoje dar tik įsitvirtinantį distopijos žanrą. Kaip ir kiti rašytojos kūriniai, „2084" nesiūlo atsakymų, veikiau kviečia jų ieškoti kartu.

Išleista bendradarbiaujant su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba

„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės." Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Lenktynės su laiku. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kuri prasideda prosenelio perbėgimu iš Vilniaus į Augustavo guberniją XIX a. ir baigiasi mūsų dienomis prabangiame Vilniaus „Plaza" viešbutyje. Skaitytojas čia ras ir grafinų su krupniku skambesio tarpukario restoranuose, ir pokario badmečiu nosies šnerves išplėšančio skilandžio kvapo, ir 1946 m. Kauną nusiaubusį Nemuno potvynį, ir į ritinį vyniojamą Peterburgan išgabenti ketinamą Vilniaus arkikatedrą...

Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

Viršeliui panaudotas vieno garsiausių XX a. moderniojo meno dailininkų  Mauritso Cornelio Escherio ( 1898–1972) paveikslas „Susitikimas". Legendinis kairiarankis olandų grafikas,  litografijų, medžio graviūrų kūrėjas, metamorfozių meistras,  iliustratorius, gobelenų, sienų raštų ir pašto ženklų dizaineris vadinamas mūsų laikų Leonardo da Vinci.

Knygos tekstas traukte pritraukė būtent šį Escherio 1944 metais sukurtą darbą su baltomis ir juodomis figūromis. Paveiksle galima įžvelgti ano laikmečio, baigiantis karui, ženklus ir atmosferą.  Simbolius.  Galbūt  tos susitinkančios figūros juda šokių aikštelės apskritimu, o gal tai – istorijos ratas? Pagaliau anapus jų, kitoje dimensijoje, veriasi  žmogaus būties mįslė,  kurios įminti nepadeda  joks konkretus laikas, nes ji amžina. 

Danutė Kalinauskaitė – pripažinimo sulaukusi prozininkė, laimėjusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), o 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą". Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, ji debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius".

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Išleista bendradarbiaujant su leidykla „Tyto alba”.

„Daugel krito sūnų... Partizanų gretose" – Dainavos apygardos vado, LLKS gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago atsiminimai, rašyti 1952-1956 m. Juose atskleidžiami pirmieji partizanų kovos žingsniai, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinis stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai.

„Daugel krito sūnų... Partizanų gretose" –  autentiški ir vertingi pasipriešinimo kovos liudijimai, išsaugoti patikimų asmenų iki pat Lietuvos atgimimo pradžios.

Išleista bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

„Karalienės Bonos virtuvė“ – istoriškai pažintinė ir gastronominė kelionė, pristatanti vieną ryškiausių XVI a. LDK istorinių asmenybių – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą.

Tai pirmoji lietuvių autorių knyga apie šią nepelnytai užmirštą valdovę, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją savo kraityje atsinešė ištisą Renesanso epochą. Knygoje populiariu stiliumi pasakojama šios išsilavinusios, charizmatiškos, ambicingos ir šiuolaikinės lyderės savybių turinčios didikės istorija: vaikystė, branda, nutekėjimo į LDK ir Lenkiją aplinkybės, valdymo ypatybės, diegtos reformos šalyje, dvare, virtuvėje, santykiai su šeima – vyru Žygimantu Senuoju, sūnumi Žygimantu Augustu, marčiomis ir dukromis, tapusiomis svarbiomis Europos politinės arenos figūromis.

Ne tik skaityti, bet ir patirti istoriją autorės kviečia į virtuvę – knygoje pateikiami 29 modernizuoti Renesanso laikų receptai, kurie, tikėtina, buvo žinomi ir Bonos dvare. Teigiama, kad Bona Sforca ne tik atnešė į Lietuvą itališkų patiekalų madą, bet ir suformavo Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Istorija kupina istorijų, tebūnie tai dar viena inspiracija kurti ir atrasti.

Audioknyga „Vienas į Everestą“ – tai įtaigus pasakojimas apie Reinhold‘o Messner‘io tikriausiai patį įspūdingiausią nuotykį. Kai būdamas Katmandu, jis sužinojo, kad japonų alpinistas Naomi Uemura gavo leidimą žiemą solo kopimui į Everestą, tematė vienintelį tikslą prieš akis: jis privalo įkopti anksčiau. Messner‘io pasakojimas apie jo sensacingą solo kopimą atskleidžia ne tik kovą dėl išgyvenimo, susidūrus su rimtais gamtos išbandymais, tokiais kaip musoninės audros, ledyno plyšiai ir išretėjęs oras dideliame aukštyje, bet ir psichinę patirtį, priartėjus prie žmogaus pajėgumų ribos, bei mistinius vienatvės išgyvenimus ledinėje gamtoje.

Reinhold‘as Messner‘is, žymiausias mūsų laikų alpinistas, keliautojas, devynis kartus patekęs į Gineso rekordų knygą, gimė 1944 metais Pietų Tirolyje, Funeso slėnyje, šiuo metu gyvena Juvalo pilyje ir Merane. Messner‘is yra pirmas žmogus, įkopęs į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8000 metrų, pirmas be papildomo deguonies įkopęs ir į Everestą, pėsčiomis perėjęs Grenlandiją, Antarktidą, Tibeto rytinę dalį ir Gobio dykumą. Šiuo metu užsiima kelių muziejų kūrimu.

„...svarbu ne tai, mylėjo jis ją ar ne. Svarbu... ar jis ją nužudė.“

Sara Morgan – viena geriausių baudžiamųjų bylų advokačių Vašingtone, turinti nepriekaištingą reputaciją. Jos gyvenimas klostosi lygiai taip, kaip ji ir planavo. To paties negalima pasakyti apie Saros vyrą Adamą – nesėkmingą rašytoją, negalintį pakęsti savo žmonos sėkmės. Negana to, beveik dvejus metus Adamas nuo Saros slepia romaną su kavinės darbuotoja Kele Samers.

Tačiau viskas pasikeičia, kai sutuoktinių užmiesčio namuose randamas Kelės kūnas, o pagrindiniu žmogžudystės įtariamuoju tampa Adamas. Sara susiduria su sudėtingiausia byla savo karjeroje: ji pasiryžusi ginti Adamą, kuriam už savo meilužės nužudymą gresia mirties bausmė.

Nors Adamas neabejotinai kaltas dėl nesantuokinių santykių su Kele, lieka klausimas: ar jis kaltas ir dėl jos nužudymo?


„Romano autorė – netikėtų siužeto posūkių karalienė.“
Colleen Hoover

„Puikus trileris: meistriškai supintas siužetas, ryškūs personažai – ir visi jie įtariamieji. Privalomas skaitinys trilerių mėgėjams ir mėgėjoms.“
Samantha M. Bailey, rašytoja, bestselerių autorė

„Įtraukianti, kupina netikėtų posūkių knyga, kurią skaitysite visą naktį! Dinamiškas, sklandus rašymo stilius ir intriguojantis siužetas. Jeneva Rose – autorė, kurią verta stebėti.“
Samantha Downing, bestselerio „Mano mieloji žmona“ autorė


Jeneva Rose (Dženiva Rouz) – „The New York Times“ bestselerių autorė, tarp kurių ir 2020 m. pasirodęs trileris „Tobula santuoka“, kurio visame pasaulyje parduota per 2 milijonus egzempliorių. J. Rose kūriniai išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų, o jų ekranizacijos teisės parduotos kino ir televizijos studijoms. Rašytoja gyvena Viskonsine su vyru Drew ir dviem užsispyrusiais anglų buldogais Winstonu ir Phyllis.

„…meilė vis dar mane lydi. Ji nemirė. Aš nemiriau. Aš vis dar tikiu žmonėmis. Anksčiau tai buvo didžiausia mano silpnybė, o šiandien – tai mano stiprybė.“


Vieną lapkričio dieną prancūzė Gisele Pelicot iškviečiama į policijos nuovadą ir tądien jos įprastas gyvenimas baigiasi. Jos vyrą, su kuriuo kartu praleido penkiasdešimt metų, prekybos centro apsaugininkas užtiko slapčia filmuojantį po moterų sijonais. Vyro kompiuteryje rasti šokiruojantys įkalčiai: beveik dešimtmetį jis slapta Gisele svaigino, prievartavo ir kvietė į namus dešimtis nepažįstamųjų ją išnaudoti.

Po ketverių metų jis ir dar penkiasdešimt vyrų buvo teisiami, o Gisele drąsa atsisakyti teisės į anonimiškumą pateko į pasaulines antraštes. Šis jos sprendimas buvo Prancūzijos visuomenės požiūrio į seksualinį smurtą lūžio taškas, o drąsiai išsakyta mintis, kad gėdą turėtų jausti smurtautojai, o ne jų aukos, milijonams suteikė stiprybės ir vilties.

Knygoje „Odė gyvenimui“ Gisele pirmą kartą pasakoja savo istoriją: ne kaip auka, o kaip liudininkė. Atvirai ir jautriai ji aprašo savo gyvenimą, kupiną ryžtingų laimės paieškų tiek prieš baisiausią sukrėtimą, tiek po jo. Knyga spinduliuoja stiprybės idėją: smurto aukoms nėra ko gėdytis; net ir neįsivaizduojamai išduotas žmogus gali gyventi toliau, o jo gyvenimas gali vėl tapti spalvingas.


„Vienintelė knyga, kurią turėtumėte perskaityti apie Gisele istoriją, yra jos pačios. <...> Šie atsiminimai sujaudins iki ašarų, bet kartu paskatins gyventi prasmingiau.“
Gina Martin, moterų teisių ir lyčių lygybės aktyvistė, rašytoja


Gisele Pelicot (Žizel Peliko, gim. 1952), aplenkusi pasaulio lyderius, Prancūzijoje atliktoje apklausoje buvo išrinkta svarbiausiu 2024 m. žmogumi, o žurnalas „Time" ją išrinko viena svarbiausių metų moterų. Minint Tarptautinę moters dieną, „The Independent" ją išrinko įtakingiausia 2025 m. moterimi. Jos byla prisidėjo prie nacionalinių diskusijų apie seksualinį smurtą Prancūzijoje, ir po jų buvo pakeistas teisinis išžaginimo apibrėžimas. Gisele Pelicot buvo įteiktas Garbės legiono ordinas – aukščiausias Prancūzijos Respublikos valstybinis apdovanojimas.

Agathos Christie gerbėjai! Horowitzas siūlo puikią naują klasikinio detektyvo versiją. Romanas romane yra įtraukiantis ir išradingas – tikras užuominų labirintas, slepiantis didelę paslaptį.

„Mėnulio gėlės“ žmogžudystės“ – antroji New York Times bestselerių autoriaus Anthony Horowitzo knyga apie Siuzaną Railand, narpliojančią naują žmogžudystę. Po to, kai išsiaiškino stulbinančias knygos „Apie šarkų žmogžudystes“ paslaptis, ji pasiruošusi išbandyti jėgas dar vienoje painioje byloje.

Palikusi Londoną knygų redaktorė Siuzana kartu su savo draugu vadovauja nedideliam viešbučiui Graikijos saloje. Tačiau gyvenimas nėra toks idiliškas, kaip norėtųsi: išvarginta nuolatinių rūpesčių saloje, kur visi dirba atsainiai, Siuzana pradeda ilgėtis įprasto gyvenimo Londone. 

Taigi kai į svečius atvyksta anglų pora ir papasakoja istoriją apie nusikaltimą, įvykdytą jų viešbutyje tą pačią dieną, kai ten ištekėjo jų dukra Sesilė, Siuzana susidomi. O kai jie pamini, kad Sesilė dingo praėjus kelioms valandoms po to, kai perskaitė detektyvinį romaną „Atikas Piundas imasi bylos“, kurį Siuzana kadaise redagavo, moteris suvokia, kad turi grįžti į Londoną ir išsiaiškinti, kas nutiko.

Raktas į žmogžudystės ir Sesilės dingimo paslaptį, regis, slypi šio romano puslapiuose. Tačiau norėdama įminti Sesilės dingimo paslaptį Siuzana vėl rizikuos gyvybe.

„Kaip sumanu, istorija istorijoje, toji dar kitoje istorijoje. Tikra sėkmė.“ 

Kate Mosse

„Nuostabus galvosūkis: velnioniškai išradingas ir nepaprastai smagus. Tikras šedevras.“ 

Lucy Foley, knygos „Vidurnakčio fiesta“ autorė

Anthony Horowitz (g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. 

2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko oficialiu Šerloko Holmso istorijos tęsėju. Rašytojas apdovanotas Britų imperijos ordinu už nuopelnus anglų literatūrai.

„Nesvarbu, kur kasi. Kai tik pasieksi pakankamą gylį, galiausiai ims dvokti.“


Fabianas Riskas ligoninėje neatsitraukia nuo pašautos, komos ištiktos dukters Matildos. Tačiau kai mieste itin žiauriai nužudomas pabėgėlis berniukas iš Sirijos ir įvykdomos dar kelios, rodos, nesusijusios žmogžudystės, Fabiano kolegoms ir viršininkei Astridai Tuveson prireikia jo pagalbos. Kriminalinė Helsinborgo policija įsitraukia į naują sudėtingą tyrimą.

Išnarplioti kraupių nusikaltimų nepadeda ir tai, kad Fabianas jaučia pareigą slapta tęsti velionio kolegos Hugo Elvino tyrimą apie galbūt korumpuotą policijos tyrėją. O Astrida, priversta anksčiau laiko palikti anoniminių alkoholikų programą, vis sunkiau kovoja su priklausomybe.

Ar Helsinborgo kriminalinei policijai pavyks sučiupti mieste siautėjantį žudiką, kai, regis, byra jos tyrėjų komandos pagrindas?



„Tikras skaitymo saldainis. <...> Maža pasakyti, kad knyga kupina įtampos. Autorius pasitelkia virtinę paralelių siužetinių linijų ir jos visos vienodai intriguoja. Juda visu greičiu pirmyn.“
DAST Magazine



Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „Motyvas X“ – ketvirtoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga. Anksčiau Lietuvoje išleistos „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019) ir „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

Kelias į ramybę per skyrybų jausmų audras

„...ant virtuvinio stalo gulėjo ne kasdienis raštelis, kokius darbus nuveikti, o trumpa žinutė: „Aš nusprendžiau skirtis.“ Jokio paaiškinimo. Tik tas šaltas faktas ir tuštuma, staiga užliejusi visą kambarį, ir... visą pasaulį.“

Skyrybos – ne tik teisiniai dokumentai ar turtiniai reikalai. Tai lyg žemės drebėjimas, sukrečiantis jūsų gyvenimo pamatus, paliekantis jus lyg audros blaškomą laivą jūroje be kompaso ir, atrodytų, be kranto.

Ši knyga – ne stebuklinga piliulė, o kelias į erdvę, kuri padėtų saugiai tyrinėti savo jausmus, užmegzti ryšį su savo vidine stiprybe, išmintimi ir atjauta sau. Autorius, pasitelkęs tikras klientų istorijas ir praktinius scenarijus, skyrybas apibrėžia ne kaip nesėkmę ar tragediją, o kaip sudėtingą virsmą, kuriame tenka susidurti su vienatve, pykčiu, kalte ir nežinomybe – su tuo, nuo ko dažniausiai bėgame. Užuot beviltiškai kovojus su realybe, psichologas siūlo tapti smalsiu savo vidinio pasaulio tyrinėtoju, gebančiu ne tik atpažinti emocines audras, bet ir saugiai jose išbūti.

• Dviprasmiški jausmai –„turėčiau išeiti, bet lieku“.

• Tylos siena – „netikiu, kad galime suprasti vienas kitą“.

• Emocinės reakcijos – „sudužęs“, „tuščias“, „įšalęs į ledą“.

• Skyrybos vaiko akimis – „kaip ir kur aš gyvensiu?“

• Socialinis gyvenimas – draugai – tiesiog draugai ar vienos pusės teisėjai ar guodėjai?

• Sveikimas ir tapatybės paieškos –„kas aš esu be jo / jos ir kada vėl galėsiu pamilti?“

Galite išmokti plaukti net ir tada, kai viskas, regis, skęsta.

Sveikatos psichologas Arnoldas Jasiūnas remiasi egzistencinės psichoterapijos požiūriu į žmogaus būtį. Daugiau nei dešimtmetį autorius gilinasi į gyvenimo laikinumą, ateities neapibrėžtumą ir gebėjimą rinktis, kaip gyventi tomis aplinkybėmis, kurios ne nuo mūsų priklauso. Patirtis, įgyta vadovaujant skyrybų krizę išgyvenančių žmonių grupėms, leido jam iš arti pažinti šio virsmo sudėtingumą ir užklumpančius iššūkius.

Visi pažįstame žmonių, gebančių užmegzti tarpusavio ryšį beveik su bet kuo: su jais malonu bendrauti, į juos kreipiamės patarimo, jie išklauso ir leidžia mums jaustis suprastiems. Pulicerio premijos laureatas žurnalistas Charlesas Duhiggas tokius bendravimo meistrus vadina superkomunikatoriais ir teigia, kad jie supranta, jog daugelis diskusijų iš tiesų yra trys skirtingo tipo pokalbiai: praktiniai, emociniai ir socialiniai. Jei nežinome, kokio tipo pokalbyje dalyvaujame, itin sunku tinkamai išgirsti kitą ir būti išgirstam.

Superkomunikatoriai žino, kaip svarbu atpažinti kiekvieno pokalbio tipą ir tinkamai prie jo prisitaikyti, taip pat suprasti sudėtingas emocijas ir slaptus įsitikinimus, darančius didžiulę įtaką tam, ką sakome ir kaip klausomės. Mūsų patirtys, vertybės, emocinis gyvenimas ir tai, kaip matome save ir kitus, formuoja kiekvieną pokalbį – nuo to, kas paims vaikus iš mokyklos, iki to, kaip norime, kad su mumis elgtųsi darbe.

Įtaigiai pasakodamas apie tikras „Netflix“ vadovų, televizijos serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ (angl. „The Big Bang Theory“) kūrėjų, CŽV šnipų, chirurgų ir NASA psichologų patirtis bandant sėkmingai susikalbėti sudėtingose situacijose, Ch. Duhiggas atskleidžia, kaip atpažinti esminius pokalbių tipus, ir pataria, kokių įgūdžių reikia jiems sėkmingai rutulioti. Galiausiai jis parodo, kad bendravimas – tai supergalia, o ja naudotis gali išmokti kiekvienas.

„Turint omenyje, kiek daug mes visi kalbame, stebina tai, kaip prastai vienas kitą suprantame. Labai reikalinga knyga apie tai, kaip užmegzti tarpusavio ryšį šiais susiskaldymo laikais.“

Amanda Ripley, žurnalistė, „The New York Times“ bestselerių autorė

„Ne tik įtraukianti knyga apie tai, kaip geriau suprasti kitus, bet ir gilus žvilgsnis, atskleidžiantis, kaip būti suprastam. Ch. Duhiggas pateikia puikų tikrų istorijų, tyrimų ir patarimų derinį, galintį padėti net prasčiausiai bendraujantiems tapti geriausiais pašnekovais.“

Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

Charles Duhigg (Čarlzas Duhigas, gim. 1974) – Pulicerio premija apdovanotas ilgametis „The New York Times“ ir „The New Yorker“ žurnalistas, pasaulinių bestselerių „Įpročio galia“ („Baltos lankos“, 2014 m.) ir „Geriau, greičiau, efektyviau“ („Baltos lankos“, 2017 m.) autorius. JAV pasirodžiusi 2024 m., trečioji jo knyga „Superkomunikatoriai“ išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu ir buvo nominuota „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose negrožinės literatūros kategorijoje. Ch. Duhiggas baigė Harvardo verslo mokyklą ir Jeilio koledžą. Rašytojas gyvena Kalifornijoje su žmona ir dviem vaikais.

„Saugokis, nes aš nieko nebijau, o tai tik dar didina mano galią.“

Nepaprastai talentingas, bet sykiu egoistiškas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas įmena gyvybės paslaptį ir iš mirusiųjų kūno dalių sukurtai būtybei įkvepia gyvybę. Tačiau greitai savo kūriniu nusivilia, juo pasišlykšti ir jį atstumia. Kiti sutiktieji pasielgia taip pat. Visų apleistas ir niekinamas Frankenšteino kūrinys ima neapkęsti žmonijos ir persekioti savo kūrėją, reikalaudamas išsklaidyti jo vienatvės skausmą – sukurti panašų į jį padarą.

„Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ – gotikinis siaubo kūrinys, laikomas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanų, kuriame keliami ir šiandien itin aktualūs klausimai apie žmogaus prigimtį, jo galią kurti gera ir sykiu bloga. Šis romanas nuo pat jo sukūrimo iki šių dienų daro didžiulę įtaką literatūrai ir kinui. Pastaruoju metu pasirodė du jo įkvėpti filmai: „Frankenšteinas“ (rež. Guillermo del Toro, 2025), apdovanotas trimis „Oskarais“, ir „Nuotaka!“ (rež. Maggie Gyllenhaal, 2026).

„XXI amžiuje „Frankenšteinas“ skatina susimąstyti apie [šiuolaikinio mokslo] keliamas baimes: nuo dirbtinio intelekto ir robotų humanoidų iškilimo iki bandymo prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.“

Mar Padilla, kultūros žurnalistė

„Su Mary Shelley kūriniu gyvenu visą savo gyvenimą. Tai – mano biblija. Šedevras pulsuoja egzistenciniais, švelniais ir negailestingais klausimais, kokie begali degti jauname prote.“

Guillermo del Toro, kino režisierius, „Oskaro“ laureatas

„M. Shelley yra provokatorė. Ji mums meta iššūkį išsakyti savas tiesas, nebijoti savo tamsiosios pusės.“

Jessie Buckley, aktorė, „Oskaro“ laureatė.

„M. Shelley – tikra literatūros pankė. Skaitydama mąsčiau, kad galbūt rašydama romaną ji norėjo pasakyti daug daugiau nei 1818 metais būtų buvę priimtina publikuoti ar netgi įsivaizduoti.“

Maggie Gyllenhaal, kino režisierė

Mary Shelley (Merė Šeli, 1797–1851) – anglų rašytoja. Romaną „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ ji parašė būdama vos devyniolikos, o 1818 m. išleido anonimiškai. Vėliau kūrinį papildė ir išleido savo vardu. Pasak autorės, romano idėją įgyvendinti paskatino siaubo istorijos rašymo varžytuvės, kurias draugų kompanijai pasiūlė poetas Lordas Byronas kartu atostogaujant Ženevoje.

Tai ne ta istorija, kurią manote žiną. Tai istorija, kurią ilgai laukiau galėsianti papasakoti.

KNYGA, AKIMIRKSNIU TAPUSI „NEW YORK TIMES“ BESTSELERIU! 

„USA TODAY“ IŠRINKTA VIENA GERIAUSIŲ 2025 METŲ KNYGŲ.

Penkiolikmetė Malala Yousafzai, po žiauraus Talibano išpuolio prieš ją staiga atsidūrusi viešumoje, greitai tapo tarptautine ikona, garsėjančia savo drąsa ir vidine stiprybe. Tačiau toli nuo kamerų ir viešumos šurmulio ji metų metus praleido bandydama rasti savo vietą nepažįstamame pasaulyje. Dabar knygoje „Atrasti savo kelią“ – atvirumo, aštraus humoro ir žmogiškos šilumos kupinuose memuaruose – Malala pirmą kartą mums atskleidžia savo gyvenimą už naujienų antraščių.

„Atrasti savo kelią“ – tai istorija apie draugystę ir pirmąją meilę, nerimą ir savęs pažinimą, apie pastangas išlikti ištikimai sau, kai kiti bando primesti savo nuomonę. Joje Malala nužvelgia savo kelią nuo vienišos vidurinės mokyklos moksleivės iki nutrūktgalviškos studentės ir, galiausiai, jaunos moters, susitaikiusios su savo praeitimi. Atvirai pasakodama apie dažnai chaotiškas kasdienybės patirtis – per plauką išlaikytus egzaminus ar susitikimą su savo gyvenimo meile, – Malala mums primena, kad sektini pavyzdžiai nėra tobuli: jie irgi žmonės.

Šie stebinantys memuarai – tai intymus jaunos moters žvilgsnis į savo pačios gyvenimą, patirtys perimant savo likimo vairą ir gilus asmeninis liudijimas apie stiprybę išlikti savimi.

Malala Yousafzai yra švietimo aktyvistė, jauniausia Nobelio premijos laureatė istorijoje ir bestselerių autorė, investuojanti į moterų sporto komandas. 1997 metais gimusi Mingoroje, Pakistane, 2020-aisiais baigė studijas Oksfordo universitete.

Nepaprastai intymi ir labai žmogiška istorija apie neįtikėtiną tapsmą moraliniu autoritetu.

The New York Times

Knyga „Atrasti savo kelią“ atskleidžia asmenybę, slypinčią už simbolio. Tai istorija apie jaunąją Malalą, kuri po išgyvento šaudymo mokosi suprasti, ką reiškia būti laisva moterimi: pirmą kartą matuojasi džinsus, įsimyli, beveik neišlaiko egzaminų ir susiduria su šio išpuolio sukelta trauma, nors paties įvykio ilgą laiką neprisiminė.

NPR

Nuoširdūs, žavūs ir empatiški memuarai moters, kuri yra tokia pat ryžtinga kaip ir jos jaunesnė versija... [Yousafzai] atsiskleidžia kaip autentiškas, ištvermingas balsas ne tik mergaičių švietimo klausimais, bet ir tokiomis temomis kaip psichikos sveikata, santuoka, draugystė, rizika ir jos pasekmės.

Kirkus Reviews (žvaigždute pažymėta recenzija)

Knygoje „Atrasti savo kelią“ Malala pasakoja, kaip ji susigrąžina savo gyvenimo istoriją – atmesdama saugios vaikystės suvaržymus ir staigios šlovės keliamus prieštaravimus.

The Guardian

Moteris vardu Keitė gyvena viena namelyje prie paplūdimio ir rašomąja mašinėle kasdien renka visą laviną atsiminimų bei minčių, kurių niekas niekada neskaitys. Ji įsitikinusi, jog yra paskutinis žmogus Žemėje. Tuo įsitikinti jai padėjo ilgametės kelionės po pasaulį laivais, pėsčiomis ir dar užsilikusių degalų turinčiais automobiliais, nesutinkant nė gyvos dvasios, glaudžiantis netikėčiausiose vietose. Kad ir Metropolitano muziejuje ar Luvre, kur žiemomis ieškodama šilumos ji degindavo didingų tapybos kūrinių rėmus. 

Keitės tekste lyg drobėje chaotiškai suaudžiamos keisčiausios žymių menininkų, rašytojų biografinės detalės – Rembrandto katinas, vaikų nepakenčiantis Brahmsas, taip pat spalvingi Antikos mitų fragmentai – visada orumu spinduliuojanti Helenė, nelaimingoji Kasandra, ištikimasis Odisėjo šuo, galiausiai prieštaringi pasakotojos prisiminimai ir keisti minčių vingiai. Tačiau kartais jos minčių labirinte pūsteli skaudžios realybės gūsis ir pro paveikslo drobę persišviečia sutrikusi, itin vieniša figūra. 

Amerikiečių rašytojo Davido Marksono romanas Wittgensteino meilužė (1988) – unikali ir tikrai neįprasta knyga, eksperimentinis, eruditiškas, šmaikštumo ir liūdesio kupinas kūrinys, filosofinis kelio romanas, virtuoziška vienišumo ir traumos studija. Per į nieką kitą nepanašų, užburiantį Keitės balsą Marksonas plėtoja nepasitikėjimą kalba, tyrinėja meno reikšmę ir pristato pasaulį, nusimetusį savo rūbą, perfiltruotą per meno ir mitų prisisotinusią sąmonę, likusią vieną Žemėje. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/ef3782a5-8829-4de5-b005-137e1604c137.html

„Ketvirtojo sparno“ antroji knyga

Pasaulinio bestselerio KETVIRTASIS SPARNAS tęsinys

 „Pirmais metais kai kurie iš mūsų miršta. Antrais metais likusieji praranda žmoniškumą.“ – KSAIDENAS RIORSONAS

Niekas netikėjo, kad Violeta Sorengeil išgyvens pirmuosius metus Basgiato karo koledže. Net ji pati. Tačiau Kūlykla buvo tik pirmasis išbandymas, kuriuo siekta atsijoti silpnuosius, nevertus ir tuos, kuriems nepasisekė.

Dabar prasideda tikri mokymai, ir Violeta svarsto, ar jai pavyks. Mokslai sunkūs ir žiaurūs, raiteliai verčiami kęsti didžiulį skausmą, tačiau svarbiausia ne tai. Naujasis komendanto pavaduotojas trokšta įrodyti Violetai, kokia ji bejėgė arba priversti ją išduoti mylimą vyrą.

Nors Violetos kūnas silpnas ir trapus, ji gali pasikliauti savo protu ir geležine valia. O vadovai pamiršta svarbiausią taisyklę, kurios ji išmoko Basgiate – drakonų raiteliai patys kuria savo taisykles.

Kai Violeta sužino svarbią kelis šimtmečius Basgiato karo koledže slėptą paslaptį, jų neišgelbės niekas, netgi drakono ugnis.

„Tokios fantastikos dar niekada nesate skaitę.“ – „New York Times“ Nr. 1 bestselerio autorė Jennifer L. Armentrout

Kaip augti nepaisant nieko, arba Vidinė transformacija pagal schemų terapiją

Esate visiškas geruolis, gelbėjantis kitus, bet jei pamėginate bent kiek pasirūpinti savimi, imate save laikyti didžiausiu egoistu. Negana to, jums gėda, kad nepasitikite savimi, nemokate brėžti ribų ir nesate kaip tie stipruoliai, kurie jumis naudojasi. Kad ir kaip viena jūsų dalis trokšta pasikeisti, kita šį troškimą sabotuoja. 

Kaip išmokti šį sabotažą išjungti?

Paliktumas, nesėkmės baimė, perfekcionizmas, menkavertiškumas ir t. t. – tai senos žaizdos, neišmoktos vaikystės pamokos, aštrūs charakterio kampai arba, psichoterapeutų kalba tariant, kognityvinės schemos. Kiekviena jų – tai vis kita tarakonų rūšis mūsų galvoje. Kodėl šalto tėvo dukra susiranda šaltą vyrą? Pasikartojimų ironija, nulemta schemų... Kasdienybėje jos pasireiškia per režimus – mums vis koją kišančias būsenas: pažeidžiamumą, savigraužą, reakcijas į stresą.

Knygoje rasite aiškų mūsų problemų žemėlapį, jų sprendimo mechanizmą, „delno linijas keičiančių“ metodų rinkinį, suprasite, kokie nepatenkinti poreikiai slepiasi po atkakliai inertiškomis būsenomis ir trukdo augti, taip pat – daug iškalbingų pavyzdžių iš autorės profesinės patirties.

Kaip sušvelninti savo ir kitų charakterio kampus. 

Kaip pakovoti už savo poreikius ir atgaivinti tikruosius jausmus.

Kaip vietoj vidinio kritiko įjungti vidinį motyvatorių. 

Kaip atkurti savivertę.

Kaip išmokti mylėti save.

Kaip transformuoti pyktį ir impulsyvumą. 

Kaip sumažinti vienišumo pojūtį.

Kaip atgaivinti pasitikėjimą žmonėmis.

Kaip išmokti nebijoti sakyti „ne“.

Kaip išmokti pasirūpinti ir savimi, ne vien kitais. 

Kaip įveikti uždarumą ir išreikšti savo emocijas.

Kaip tapti savimi, jei gyveni kitų gyvenimus.

Šioje augimo kelionėje pradėsime stebėtis, kaip esame nutolę nuo savo tikrųjų jausmų ir poreikių. 

Genovaitė Petronienė – tarptautinės schemų terapijos psichoterapeutė ir supervizorė, patyrusi praktinių seminarų vedėja, suteikianti klientams įrankių pakeisti save, 8 psichologinių ir grožinių knygų autorė, 8 metus vykstančios radijo laidos „Apie tave“ autorė. Ji nuolat konsultuoja schemų terapijos metodu ir veda augimo pagal schemų terapiją programas. 

Psichoterapeutės Genovaitės Petronienės interneto svetainė www.psichologas.info

ŠEŠTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Osle sninga. Miesto aikštėje vyksta kalėdinis koncertas, šalia sriubą varguoliams dalija Gelbėjimo armija. Ūmai pokšteli šūvis, ir Gelbėjimo armijos savanoris, regis, neturintis jokių priešų, Robertas Karlsenas krinta negyvas.

O sninga vis labiau, dėl pūgos nekyla lėktuvai, taigi žudikas negali laiku išvykti iš miesto. Tik todėl jis sužino nušovęs ne tą žmogų. Ir tučtuojau nusprendžia klaidą ištaisyti – juk tai turėtų būti jo paskutinė užduotis…

Prasideda dviguba medžioklė: žudikas atkakliai persekioja kitą auką, o jam ant kulnų lipa policija.
Policijos inspektorius Haris Hūlė, tiriantis šią bylą, priverstas gilintis į Gelbėjimo armijos paslaptis. Pasirodo, čia sukasi dideli pinigai, mezgamos mįslingos intrigos... Kaip sako Haris Hūlė, „dauguma mūsų turime ir tamsiąją pusę“.

Romane susipina margaspalvė Europos šalių istorija, religija, neįtikėtini žmonių likimai. Autorius – ne tik kvapą gniaužiančių istorijų meistras, bet ir puikus psichologas bei istorikas.

Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

„Nesbø pasakotojo talentas – neprilygstamas.“

USA Today

„Gelbėtojas „veža“! Jo Nesbø – mano naujas mėgstamiausias trilerių rašytojas, o Haris Hūlė – mano naujasis herojus. Pulsas daužėsi kaip pašėlęs nuo knygos pradžios iki galo.“
Michael Connelly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.