Naujienos

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

PARDUOTA DAUGIAU NEI TRYS MILIJONAI EGZEMPLIORIŲ

Su naujomis praktinėmis užduotimis kasdieniam gyvenimui

PASAULINIS BESTSELERIS, padėjęs milijonams žmonių iš naujo atrasti savivertę ir gyvenimo pilnatvę. Šis specialus dešimtmečio leidimas papildytas nauju autorės žodžiu ir praktiniais įrankiais, padėsiančiais knygos idėjas pritaikyti kasdieniame gyvenime.

Remdamasi ilgamečiais tyrimais, viena žymiausių šiuolaikinių pažeidžiamumo, gėdos ir žmogiškojo ryšio tyrėjų Brené Brown atskleidžia, kodėl mūsų stiprybė yra ne tobulybė, o gebėjimas priimti save tokius, kokie esame.

„Netobulumo dovanos“ siūlo dešimt kelrodžių, padedančių ugdyti atsparumą, kūrybiškumą ir užuojautą sau, išsilaisvinti iš nuolatinio nepakankamumo jausmo bei atsikratyti nepasiekiamų lūkesčių. Tai jautri, įkvepianti ir praktiška knyga visiems, norintiems gyventi drąsiau, ramiau ir prasmingiau.

Šiltu ir nuoširdžiu stiliumi parašyta knyga primena paprastą, bet svarbią tiesą: didžiausia dovana, kurią galime sau duoti, yra ne tobulumas, o tikrumas.

Brené Brown yra Hjustono universiteto mokslinių tyrimų profesorė. Socialinio darbo aukštojoje mokykloje ji eina „Huffington Foundation“ vardinės profesorės pareigas, o Teksaso universiteto Ostine McCombso verslo mokykloje yra vadybos praktikos kviestinė profesorė. 

Pastaruosius du dešimtmečius Brené tyrinėjo drąsą, pažeidžiamumą, gėdą ir empatiją. Ji yra šešių „New York Times“ bestselerių autorė ir dviejų apdovanojimus pelniusių tinklalaidžių vedėja. 

Jos knygos išverstos į daugiau nei trisdešimt kalbų, o TED paskaita „Power of Vulnerability“ yra viena populiariausių pasaulyje – ją peržiūrėjo daugiau nei 60 milijonų žmonių. Brené bendradarbiauja su organizacijomis visame pasaulyje, padėdama ugdyti drąsesnius lyderius ir kurti atviresnę organizacijų kultūrą. 2024 m. ji buvo paskirta drąsaus lyderiavimo centro „BetterUp“ vykdomąja direktore. Ji gyvena Hjustone, Teksase, su savo vyru Steve’u. Jie turi du vaikus – Ellen ir Charlie’į.

Jau daugiau nei dvidešimt metų Brené Brown tyrimai ir knygos padeda žmonėms geriau suprasti save, kurti prasmingesnius santykius ir drąsiau priimti savo netobulumą. Knygos „Netobulumo dovanos“ parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių, ji išversta į 35 kalbas, o joje pateikiamos idėjos ilgainiui virto pasauliniu judėjimu. 

„Viena iš penkių knygų, kurios iš tiesų pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą.“ – „Forbes“

„Brené įkvepia kiekvieną iš mūsų būti šiek tiek drąsesnį.“ – „The Huffington Post“

„Praktiška ir įžvalgi.“ – Sheryl Sandberg, buvusi „Facebook“ vykdomoji direktorė ir bestselerio „Lean In“ autorė

„Brené prasiskverbia pro triukšmą ir kalba apie tai, kas mus daro žmonėmis.“ – Brigados generolas Brook J. Leonard, Jungtinių Valstijų oro pajėgos

„Brené įkvėpė mūsų produktų vadovus priimti pažeidžiamumą, o ne stengtis jo atsikratyti.“ – Danielle Krettek, „Google Empathy Lab“ įkūrėja

„Vilties meistrė“ – „Metro“

Kažkieno šeimoje, laiptinėje, name, mieste gyvena Lili. Ir tu tikrai būsi sutikusi ar sutikęs ne vieną Ūlą.

Knygos dalis „Lili“ ir „Seen“ jungia neišmylėtas, nesuprastas, neišgirstas, įskaudintas, laiku nepamatytas vaikas. Jautriais, vietomis aštriai nuogais paauglių pasakojimais autorė atskleidžia problemas, kurios jauno žmogaus pasaulyje gali tapti nepakeliamos: patyčias, trapius socialinius ir šeiminius ryšius, draugų išdavystes, prievartą, skilinėjančią savivertę ir pasitikėjimo pasauliu griūtį.

Šioje knygoje nesunkiai atpažinsi save: arba tu kovoji su savimi ir prieš save, kad taptum pakankamai liekna, gražus, gera, mylimas, priimta, arba esi kovojančios, sergančiojo draugas, sesuo, mama, tėtis, mokytoja, mylimasis, klasiokė, kaimynas, gydytoja...

Valgymo sutrikimas nėra tik paties sergančiojo reikalas, ši liga paliečia visus, esančius greta. Valgymo sutrikimai neturi nei amžiaus, nei lyties – jie vienodai žaloja mergaites, merginas, moteris, berniukus, vaikinus, vyrus ir neturi vienintelės priežasties. Ligos pradžia gali tapti netinkamu laiku išgirstas komentaras, išsiskyrimas, išdavystė, socialinis spaudimas, prievarta, netektis ir kt.

„Labai noriu tikėti, kad ši knyga taps namais. Taps ranka. Glėbiu. Ne rytoj, o dabar. Nes kartais tų rytoj yra per daug, o dabar – per mažai. Ir tas dabar gali būti lemiamas žingsnis į ramesnį, šviesesnį, jaukesnį rytojų. Kai nebebijai nubusti, kai nori pasitikti rytą ir pasauliui pasakyti LABAS.“

Andra

Andra Kavaliauskaitė (gim. 1986 m. Kaune) – režisierė, aktorė ir dramaturgė. 2019 m. ji apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už socialinį tyrimą, monospektaklį „SEEN“. Pastaruosius septynerius metus kūrėja nagrinėja jautrias socialines temas – valgymo sutrikimus, psichologinį, fizinį ir seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, kalba apie depresiją ir kitomis temomis, kuriomis kalbėti būtina, nors neretai norisi patylėti. Tai pirmoji autorės parašyta ir iliustruota knyga.

Turinio perspėjimas: knygoje aptariamos valgymo sutrikimų, patyčių, smurto ir seksualinės prievartos temos.

„Tau gresia ištirpti pasaulyje, kuriame bandai pasislėpti.“

Literatūros profesorius Gerardas Gavronskis gyvena spalvingą gyvenimą: gerbiamas intelektualas, įdomus dėstytojas, rašytojas, vieno gražiausių Vilniaus rajonų – Rasų kolonijos – gyventojas. Tačiau ne viskas taip, kaip atrodo: sykiu Gerardą sunarplioję manipuliatyvūs meilės ryšiai, machiavelliškos akademinės intrigos ir vis neapleidžiantis jausmas, kad jis tėra šalutinis veikėjas savo paties gyvenime. 

Ar marionetė kažkieno rankose? Vienas po kito įtartinomis aplinkybėmis miršta operatyvininkai, kažkada dalyvavę nepavykusioje Biuro operacijoje. Artėjančių prezidento rinkimų fone Biuro vadovybę pasiveja ne tik žlugusios operacijos aidai, bet ir draugiškų šalių žvalgybų įspėjimai apie Rusijos, o galbūt ir Kinijos rengiamą plataus masto operaciją prieš Lietuvą. Neišvengiamai vėl grįžta klausimas apie ᴏᴄᴛᴀᴠᴜs – tik iš dalies išaiškintą įtakingų Maskvos šnipų tinklą. 

Nuo Vilniaus ir Neapolio iki Stambulo ir Taipėjaus vis garsiau aidint barbarų žingsniams, veriasi skandalingos politinės paslaptys ir ryškėja toli siekiantys priešiškų jėgų kėslai.

„Mantas Adomėnas grįžta su nauju įspūdingos aprėpties romanu, kuriame ne tik vėl nuveda skaitytojus į žvalgybos pasaulio užkulisius, bet ir kelia filosofinius, egzistencinius klausimus apie gyvenimą ant barbarybės amžiaus slenksčio. Ambicingas, intelektualus romanas, kuriame puikiai dera įtampa, galios žaidimai ir politiniai, istoriniai, kultūriniai sluoksniai, – dar vienas įrodymas, kaip šnipų romanas gali būti ir puiki pramoga, ir šių dienų jausenų bei amžinųjų žmogiškųjų dilemų atspindys.“  

Audrius Ožalas, literatūros apžvalgininkas ir žurnalistas

Apie dilogiją „Moneta & labirintas“:

„John le Carré susitinka Umberto Eco šiame įtraukiančiame ir intelektualiai provokuojančiame šnipų romane. Meistriškai sukurti M. Adomėno „Monetos & labirinto“ personažai, pasitelkdami aukščiausio lygio šnipinėjimo įgūdžius, laviruoja tarp fenomenologinių paradoksų. Knygos tempas ir intelektualinė gelmė kuria naują geopolitinės grožinės literatūros paradigmą.“

Edward Lucas, „The Economist“ buvęs vyresnysis redaktorius ir „The Times“ skiltininkas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete ir Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ („Baltos lankos“) 2023-aisiais tapo Metų knyga. Antroji romano dalis pasirodė 2024 m. ir tapo bestseleriu nr. 1. „Barbarų įsiveržimai“ – naujausias M. Adomėno intelektualus šnipų romanas, kurio veiksmas plėtojasi toje pačioje literatūrinėje erdvėje, kaip ir „Moneta & labirintas“.

Įspėjimas! Rekomenduojama skaitytojams nuo 16 metų. Turinys gali būti netinkamas jaunesniems – jame yra smurto, intymių scenų, necenzūrinės leksikos.

Kerinti magiška atmosfera, vienas kitą įsimylintys priešai, paslaptys ir intrigos naujoje romantinės fantastikos serijoje.

Visą gyvenimą Kjara pratinosi laikytis nuošalyje. Jos, tarnaujančios princesei Izidei, pareiga –pasitelkiant žodžių magiją austi vaizdus ir iliuzijas, taip atgaivinant istorijas.

Netikėtai barbarų ordos ima grasinti karalystei, jų vadas pareikalauja Izidės rankos kaip taikos ženklo. Tačiau vietoj princesės karalius išsiunčia Kjarą. Ji privalo apsimesti Izide, apgauti priešą ir šnipinėti.

Kjara neturi kito kelio, tik paklusti. Ją gąsdina likimas šalia negailestingo barbarų valdovo, tačiau pavojinga kelionė klostosi kitaip, nei ji tikėjosi. Pamažu Kjara ima suvokti, kokia stiprybė slypi joje pačioje ir kad gyvenimas gali pasiūlyti kur kas daugiau nei paklusnumą ir pareigą.

Elvira Zeissler (g. 1980) vokiečių rašytoja, studijavo verslo administravimą Miunsterio universitete ir Kopenhagos verslo mokykloje. Dabar gyvena netoli Kelno su vyru ir dviem dukromis. Jau daugiau nei dešimt metų su dideliu entuziazmu rašo fantastines ir jausmingas istorijas, leisdama savo skaitytojams trumpam pamiršti juos supantį pasaulį. Jos knygos nominuotos keliems apdovanojimams ir išverstos į kitas kalbas. 

Kas lieka, kai sugriūva viskas, kuo tikėjome, o po kojomis nebelieka tvirto pagrindo? Skyrybos, netektis, liga ar tiesiog slegiantis netikrumo jausmas dažnai mus paralyžiuoja. Stengiamės išvengti skausmo ir baimės, tačiau garsi budistų vienuolė Pema Chödrön siūlo visiškai kitą kelią. Savo garsiausioje knygoje autorė, remdamasi šimtmečių senumo budizmo išmintimi ir šiuolaikinės psichologijos įžvalgomis, atskleidžia, kad skausmas yra neatsiejama žmogaus patirties dalis. Užuot kovojus su baimėmis ar mėginus jų išvengti, ji kviečia jas prisijaukinti, išbūti su savo pažeidžiamumu ir atrasti vidinę ramybę ten, kur jos mažiausiai tikimės, – pačioje chaoso šerdyje. 

Pasaulinis bestseleris „Kai viskas griūva“ – tai išminties ir padrąsinimo šaltinis visiems, kurie išgyvena sunkų etapą arba nori išmokti gyventi, nejausdami nuolatinio poreikio viską kontroliuoti.

Šioje gilioje, tačiau lengvai skaitomoje knygoje rasite:

   • Būdų, kaip skausmingas emocijas paversti išminties, užuojautos ir drąsos šaltiniu.

   • Bendravimo būdų, vedančių į atvirumą ir tikrą artumą su kitais.

   • Praktikų, padedančių pakeisti įsisenėjusius neigiamus elgesio modelius.

   • Metodų, kaip elgtis chaoso bei neapibrėžtumo akivaizdoje.

   • Būdų, kaip ugdyti užuojauta grįstą aktyvią socialinę veiklą.

Ši knyga taps jūsų asmeniniu kompasu, kai aplinkui siaučia audra. 

Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja!

„Meškis Zujus povandeniniame laive“, „Meškis Zujus dinozaurų parke“ ir „Meškis Zujus, lėktuvo pilotas“:

- slankiojančios ir besisukančios detalės lavina smulkiąją motoriką,
- daugybė spalvingų iliustracijų skatina smalsumą ir norą paveikslėliuose surasti vis ką nors nauja,
- žaismingas formatas padės prisijaukinti knygelių skaitymą nuo pat mažų dienų.

Bjanka yra nevaldoma – taip sako jos tėtis. Jis su savo drauge persikraustė gyventi į naujus namus ir nenorėtų, kad dukra viešėtų pas juos kiekvieną savaitgalį. Bjanka yra mergaitė su naudojimo instrukcija – taip mano mama, kuriai ir taip pakanka rūpesčių su nesveikuojančiu Alanu, jaunesniuoju broliuku. Bjanka yra keista, sako Bili King, mergaitės dievinama aktorė, kurią vieną karštą rugpjūčio popietę ji išvysta begeriančią arbatą namų svetainėje. Šis susitikimas įskelia Bjankai vidinę sumaištį, tačiau pakeičia požiūrį į nusistovėjusius dalykus.

Bartas Moeyaertas meistriškai, taupia ir preciziška kalba atskleidžia šeimos dramą, mesdamas aštrų žvilgsnį į jautrų pagrindinių veikėjų vidinį pasaulį. Pagal šį kūrinį 2026 m. sukurtas vaidybinis filmas.

Bart Moeyaert (gim. 1964) – flamandų rašytojas. Briuselyje studijavo nyderlandų, vokiečių kalbas ir istoriją. Vos devyniolikos debiutavo su autobiografine knyga „Nesuderintas duetas“ (Duet met valse noten, 1983). Knyga tapo didžiuliu bestseleriu ir buvo pripažinta Metų knyga Belgijoje.  Moeyaerto kūriniai pelnė daugybę apdovanojimų savo šalyje ir užsienyje, virto spektakliais ir filmais. Rašytojas keturis kartus buvo nominuotas prestižinio Hanso Kristiano Anderseno apdovanojimui. 2019 m. tapo Astridos Lindgren premijos laureatu.

Užburiantis Coco Wyo advento kalendorius – viduje net 24 jaukios ir mielos spalvinimo knygelės!

Iki Kalėdų liko vos 24 dienos! Kad jos prisipildytų dar daugiau džiugesio, kasdien išimk ir nuspalvink po vieną šventinę knygelę. Jau pamėgti ypač mieli Coco Wyo personažai, idiliški vaizdeliai ir žavingos kalėdinės detalės pakels nuotaiką, o spalvinimas suteiks ramybės Kalėdų laukimo šurmulyje. Adventas dar niekad nebuvo toks jaukus ir mielas!

Rinkinį sudaro: dėžutė su įmaute (420 x 310 mm), 1 didesnė (150 x 150 mm) ir 23 mažesnės (100 x 100 mm) spalvinimo knygelės po 24 puslapius.

Puikus vasaros vakaras Amsterdame. Dvi sutuoktinių poros susitinka pavakarieniauti prašmatniame restorane. Ragaudami gardžius patiekalus jie mandagiai šnekučiuojasi apie kasdienius dalykus. Tačiau po tuščiais, nerūpestingais žodžiais slypi baisi paslaptis, galinti sugriauti jiems gyvenimą. Sulig kiekvienu nauju patiekalu peiliai tarsi aštrėja...

Vakarienei pasiekus kulinarinę kulminaciją, pagaliau prabylama apie paslaptį. Romanas išsirutulioja į kvapą gniaužiantį psichologinį trilerį, kuriame niekas nėra nekaltas. 

„Perskaičius šį įtraukiantį romaną, joks apsilankymas restorane nebebus įprastas.“

De Volkskrant

 „Kaip toli galima eiti, siekiant apsaugoti savo vaiką?“

Vrij Nederland

„Kochas laviruoja tarp žanrų: tai ir trileris, ir psichologinis romanas, ir satyra vienu metu. Jis neleidžia pagrindiniams veikėjams elgtis pagal skaitytojų lūkesčius.“

Tzum

Hermanas Kochas (gim. 1953) - žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų („Jiskefet“) kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Debiutavo romanu Gelbėk mus, Marija Montaneli. 2009-aisiais pasirodžiusi Vakarienė išgarsino autorių visame pasaulyje. Romanas buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir ilgas savaites nesitraukė iš The New York Times bestselerių sąrašo. Knyga autoriaus tėvynėje pelnė 2009-ųjų Metų knygos titulą ir Publikos premiją (NS Publieksprijs). Pagal romaną Nyderlanduose sukurta spektaklių ir filmas „Vakarienė“ (rež. Menno Meyjes).

„Įtraukianti, širdį draskanti ir galiausiai išlaisvinanti – kaip ir pats miuziklas... nepraleiskite.“ – Allison Pataki, knygos „Imperatorienė Sisi“ autorė

Marija fon Trap. Šis vardas ir legendinės dainos visiems žinomi, bet ar girdėjote tikrąją šios moters istoriją? Dramatiškas romanas, paremtas moters, kurią romantizavo filmas „Muzikos garsai“, gyvenimu, atskleidžia tiesą apie Mariją.

XX a. šeštasis dešimtmetis. Oskaras Hamerstainas pakviečiamas parašyti dainų tekstus miuziklui, paremtam moters, vardu Marija fon Trap, gyvenimu. Marija kadaise buvo novicija, svajojanti apie ramų gyvenimą Austrijos vienuolyne, kol abatija ją išsiuntė dirbti pas našlį baroną – mokyti jo pasiligojusios dukters. Dešimties mėnesių darbas netikėtai virto vedybų pasiūlymu. O kai šeima, gelbėdamasi nuo nacių, buvo priversta bėgti iš namų, būtent Marija išmokė juos išgyventi pasitelkiant vien balsų galią.

Tai, be abejo, įkvepianti istorija, ir Hamerstainas supranta jos milžinišką Brodvėjaus potencialą. Vis dėlto didelę Marijos gyvenimo dalį teks iš naujo perkurti scenai – karo siaubams dar tvyrant žmonių atmintyje, Hamerstainas negali leisti, kad publika sužinotų, kaip arti žūties buvo fon Trapų šeima.

Tačiau perskaičiusi scenarijų, neva paremtą jos gyvenimu, Marija įniršta ir pasiryžta atskleisti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, paneigdama daugelį detalių, kurios vėliau taps miuziklo ir filmo „Muzikos garsai“ dalimi. 

Meilės, netekties ir sunkių pasirinkimų, kuriuos dažnai esame priversti daryti, kupinas romanas „Marija“ – tai galingas priminimas, kad tiesa dažniausiai yra kur kas sudėtingesnė ir neabejotinai labiau jaudinanti nei Holivudo įamžintos istorijos.

Ar aš žudikė? Jūs man pasakykit...

Liusė Čeis neprisimena nė menkiausios smulkmenos iš tos nakties, kai buvo nužudyta jos geriausia draugė. 

„Pasisekė jai“, – turbūt pagalvosite. Kas gi norėtų, kad paskutinis prisiminimas apie mylimą žmogų būtų toks?

Tik Liusei tai tapo nemenka problema.

Nes visi mano, kad žudikė – ji.

Nuo to laiko praėjo penkeri metai, ir viskas liko praeityje. Bent jau Liusė taip manė. Kol vienas įkyrus, bet visai simpatiškas tikrų nusikaltimų tinklalaidės kūrėjas pasiūlė jai kartu iš naujo ištirti tą naktį, kurios ji neprisimena.

Viena vertus, ji norėtų sužinoti, ar iš tiesų yra žudikė, bet ar galės toliau gyventi, jei įtarimai pasitvirtins?

Kita vertus, jei ji nekalta, kapstydamasi po praeitį ji gali atsidurti tikrojo žudiko taikiklyje. Nes jei žmogus jau kartą nužudė, kas jam sutrukdys tai padaryti dar kartą?

Šmaikštus, įtampos kupinas ir netikėtų posūkių nestokojantis trileris, puikiai tinkantis Caros Hunter, Lisos Jewell ir Bellos Mackie gerbėjams.

Įdomu, ar jus taip pat keistai traukia prie manęs, kaip mane prie jūsų; niekada neturėjau draugės – nejaugi rasiu ją dabar? 

Apsupta tėvo ir tarnų globos devyniolikmetė Laura leidžia dienas tarp vaizdingų Štirijos miškų Austrijoje, senoje gotikinėje pilyje. Laikas čia teka lėtai ir nuspėjamai, kol vieną ūkanotą pilnaties vakarą nutinka šis tas keisto. Nuo kalvos kaip uraganas pasileidžia karieta ir su trenksmu apvirsta pilies gyventojų akivaizdoje. Išdrįsusi prasimerkti Laura išvysta iš karietos iškeliamą jauną moterį. Jos motina prisistačiusi paslaptinga dama prašo laikinai pagloboti dukrą. Laura maldauja tėvą sutikti ir šis nusileidžia. Neilgai trukus merginos pajunta abipusę simpatiją.

„Tai priminė įsimylėjėlio įkarštį ir vertė mane drovėtis; tai buvo nepakenčiama ir kartu neatsispiriamai masino; rydama mane akimis ji traukė mane savęsp ir karštos jos lūpos klaidžiodavo mano skruostu bučiuodamos ir kone kūkčiodama ji kuždėjo: – Tu mano, tu būsi mano, tu ir aš – kaip viena amžinai.“

„Ši hipnotizuojanti apysaka, toli gražu ne „tik“ pasakojimas apie vampyrus, kelia susidomėjimą įvairiais požiūriais – lyčių vaidmenų, seksualumo vaizdavimo, politiniu, kultūriniu aspektais. Be to, labai plati žanrinė, stilistinė jos įtakos sfera įvairioms meno rūšims: ji padarė poveikį gotikiniam romanui, viduramžių estetika grįstai literatūrai, kinematografui.“

Kathleen Costello-Sullivan, šiuolaikinės airių literatūros profesorė

Airių rašytojo Sheridano Le Fanu apysaka „Karmila“ (1872) – pirmas literatūros istorijoje pasakojimas apie vampyres, dažnai laikomas svarbiausiu XIX a. gotikinės literatūros kūriniu. Būtent jis įkvėpė šio žanro šedevru laikomą Bramo Stockerio „Drakulą“. Tačiau, kitaip nei „Drakula“, „Karmila“ pastaraisiais dešimtmečiais įgavo antrąjį kvėpavimą. Kūrinys vertinamas ne tik kaip gotikinė siaubo istorija, bet ir kaip psichologinė drama, tirianti moters seksualumą, troškimus, apsėdimo temą. „Karmila“ daugybę kartų adaptuota įvairiais formatais – nuo filmų iki komiksų ir vaizdo žaidimų.

„...merginos, kad ir kur jūs esate, aš esu su jumis. Kai naktimis jaučiatės vienišos, aš esu su jumis. Kai žmonės jumis abejoja ar išvis nurašo, aš esu su jumis. Kasdien dėl jūsų kovojau. Todėl ir jūs nesiliaukite kovoti, aš jumis tikiu.“

2015 m. amerikietis studentas Brockas Turneris buvo pripažintas kaltu dėl seksualinės prievartos prieš jauną merginą Stanfordo universitetiniame miestelyje. Nors jam grėsė iki 14 metų laisvės atėmimo bausmė, jis buvo nuteistas tik šešiems mėnesiams. Nuosprendžio dieną jo auka, savo tapatybę paslėpusi po Emily Doe slapyvardžiu, perskaitė pareiškimą apie išpuolio poveikį jos gyvenimui. Šis liudijimas, paskelbtas „BuzzFeed“ svetainėje, kur vos per keturias dienas jį peržiūrėjo vienuolika milijonų žmonių, ir viešai perskaitytas JAV Kongreso posėdyje, paskatino Kalifornijos įstatymų dėl seksualinio smurto pakeitimus. Tūkstančiai žmonių rašė, kad moters žodžiai suteikė jiems drąsos pasidalinti skaudžiomis savo patirtimis.

Knygoje „Atmink mano vardą“ amerikietė Chanel Miller atskleidžia ir taip susigrąžina savo tapatybę, kad pasidalytų savo istorija apie traumą, gijimą ir žodžių galią. Nors byla atrodė nesudėtinga – būta nusikaltimo liudininkų ir nenuginčijamų įrodymų, – Ch. Miller patirti sunkumai po nusikaltimo ir teismo proceso metu skausmingai parodo, su kokiais iššūkiais susiduria seksualinio smurto aukos, įskaitant socialinę atskirtį ir gėdą. Ch. Miller pasakoja apie kultūrą, linkusią ginti nusikaltėlius, kritikuoja amerikiečių teisinę sistemą, nuviliančią pažeidžiamiausius žmones, ir galiausiai spinduliuoja drąsą įveikti skausmą ir gyventi visavertį gyvenimą.

„Smogia tiesiai į širdį, bet galiausiai vis tiek suteikia vilties.“

Washington Post

„...[Ch. Miller] iš savo skausmo išgauna auksinius sakinius...“

Vogue

„Knygoje „Atmink mano vardą“ pasakojama jautri brandos istorija... Autorė atvirai dalijasi tiek ramiomis ir džiaugsmingomis, tiek abejonių ir stiprybės reikalaujančiomis akimirkomis... Dovanodama mums galimybę ją pažinti, Ch. Miller parašė išskirtinį liudijimą apie seksualinio smurto aukas ir įtaigų priminimą, kodėl už jas kovojame.“

The Cut

„Atmink mano vardą“ pradėjau skaityti tikėdamasi rasti išgyvento smurto istoriją. Tačiau vietoj to atsidūriau nuostabios rašytojos ir mąstytojos rankose. Ch. Miller – filosofė, kultūros kritikė, įžvalgi stebėtoja... Negalėjau atsitraukti nuo šios nepaprastos knygos.“

Glennon Doyle, „The New York Times“ bestselerio „Nesutramdyta“ autorė

„Ch. Miller žodžiai nepaprastai tikslūs. Jie tarsi žemėlapis, o ji pati – jame glūdintis lobis.“

Jennifer Weiner, rašytoja, žurnalistė

Chanel Miller (Šanel Miler) – amerikiečių rašytoja, iliustratorė ir menininkė. Jos atsiminimų knyga „Atmink mano vardą“ JAV pasirodė 2019 m. ir išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu. Knyga taip pat laimėjo ne vieną apdovanojimą, įskaitant prestižinį „National Book Critics Circle Award“ autobiografijos kategorijoje, ir buvo nominuota geriausia metų knyga „Goodreads Choice Awards“ atsiminimų ir autobiografijų kategorijoje.

„Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.“

Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.

Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.

„Nordic noir“ žanro meistras J. Nesbø šiame puikiai suręstame, tamsiu humoru persmelktame trileryje nukreipia žvilgsnį į Amerikos Vidurio Vakarus ir nagrinėja ginklų kontrolės, policijos korupcijos ir psichologinių traumų problemas šių dienų Mineapolyje... Skaitytojai ir skaitytojos gali būti tikri, kad atsidurs puikaus pasakotojo rankose.“

Publishers Weekly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Vilko valanda“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2025 m., o 2026 m. laimėjo prestižinį „The Riverton Prize“ apdovanojimą, kasmet skiriamą geriausiam norvegų kriminalinės literatūros kūriniui.

„Gyvenimą pagal ryškumą vertint derėtų.

Čia manąjį tu prisiminki.“

1968-ieji, Hemstono kaimas Šiaurės Dorsete, Anglijoje. Betės ir jos švelnaus, mielo vyro Franko dienos teka ramia vaga – galbūt todėl, kad jiedu nekalba apie skaudžią praeitį. Bet kai Betės svainis nušauna šunį, puolusį jų avis, šūvis pakeičia visą jų gyvenimą. Juk tas šuo priklausė Gabrieliui Vulfui – vyrui, sudaužiusiam Betei širdį paauglystėje. Gabrielis sugrįžo į kaimą su savo sūneliu Leo – berniuku, Betei primenančiu jos pačios sūnų, tragiškai žuvusį per nelaimingą atsitikimą.

Kai Betė vėl įtraukiama į Gabrielio gyvenimą, kaime ima augti įtampa, o pavojingos praeities paslaptys ir pavydas iškyla į paviršių grasindami mirtinomis pasekmėmis. Betė priversta rinktis tarp anuometinės ir dabartinės savęs.

„Nepakartojama meilės istorija. Tai ir sudėtinga mįslė, ir nuostabus, gilus žvilgsnis į antrųjų šansų kainą bei sunkias likimo ir atleidimo akimirkas. Įspūdinga.“

Chris Whitaker, rašytojas, bestselerių autorius

„…nepamirštama istorija apie meilę, netektį ir lemtingus mūsų gyvenimo pasirinkimus… Kartu tai ir meistriškai parašyta detektyvinė istorija, priversianti spėlioti iki pat paskutinio puslapio. Ar išties tokia knygos pabaiga?! Visiškai nesitikėjau.“

Reese Witherspoon, Holivudo aktorė ir prodiuserė

Clare Leslie Hall (Kler Lesli Hol) – britų žurnalistė, rašytoja. Ilgus metus gyvenusi ir dirbusi Londone, kartu su vyru ir trimis vaikais persikraustė į seną sodybą Dorsete: ją supantys laukai ir su gamta glaudžiai susiję ūkininkai įkvėpė sukurti išgalvotą Hemstono kaimą, kuriame rutuliojasi romano „Įskilusi žemė“ istorija. Pasirodęs 2025-aisiais, romanas išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu, „Goodreads Choice Awards“ buvo nominuotas geriausios istorinės grožinės knygos kategorijoje. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon romaną įtraukė į savo knygų klubo „Reeseʼs Book Club“ skaitinių sąrašą; visame pasaulyje parduota per milijoną knygos egzempliorių.

„New York Times“ bestseleris

Bestselerių „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ autorius Morganas Houselis naujausioje savo knygoje atskleidžia, kaip pasitelkti pinigų galią kuriant laimingesnį gyvenimą.

Knygoje „Menas leisti pinigus“ apdovanojimus pelnęs autorius Morganas Houselis siūlo naują, praktišką požiūrį į turto valdymą, padedantį atrasti gilesnę prasmę ir pasitenkinimą. Vietoj šabloninių finansinių patarimų jis pateikia psichologinius įrankius, padėsiančius geriau suprasti savo santykį su pinigais ir priimti išmintingesnius sprendimus. Sužinosite, kodėl žmonės dažnai painioja pavydą su susižavėjimu, kaip suderinti savo lūkesčius su pajamomis ir kaip investuoti į būsimą gerovę, išvengiant apmaudo ateityje. Houselis taip pat nagrinėja socialinio spaudimo kainą ir kviečia permąstyti paradoksalią idėją, kad greičiausias kelias į finansinę gerovę dažnai yra kantrybė.

Knygoje „Menas leisti pinigus“ gilinamasi į temas, kurios dažnai lieka už tradicinių finansų knygų ribų: pavydą, socialinius siekius, tapatybę ir nesaugumą. Šie veiksniai daro didžiulę įtaką mūsų finansiniams sprendimams, nors retai juos pastebime. Įgiję naujų įžvalgų apie pinigus ir turtą, išmoksite išvengti dažniausių išlaidavimo spąstų, priimti išmintingesnius investavimo sprendimus ir pasitelkti pinigus tam, kam jie iš tiesų skirti – geresniam gyvenimui kurti.

Apdovanojimus pelniusio autoriaus Morgano Houselio knygos jau padėjo milijonams žmonių iš naujo permąstyti, kaip jie uždirba, taupo ir investuoja. Šįkart jis atsigręžia į kitą pinigų pusę – jų leidimą. Su įžvalgumu ir nuoširdumu jis parodo, kodėl vertingiausia investicijų grąža yra vidinė ramybė, kodėl lūkesčiai yra svarbesni už pajamas ir kodėl gebėjimas išmintingai tvarkytis su pinigais yra mažiau susijęs su skaičiuoklėmis, o daugiau – su savivoka. 

Morganas Houselis – investuotojas, finansų rašytojas ir vienas iš investicinės bendrovės bei tinklaraščio „The Collaborative Fund“ autorių. Jo knygos „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ tapo „New York Times“ bestseleriais, buvo išverstos į daugiau nei 50 kalbų, o jų bendras tiražas pasaulyje viršijo 6 milijonus egzempliorių.

„Tau neskirta gyventi narve. Tu prie jo pripratai, kaip gyvūnas pripranta zoologijos sode. Bet rutina ir kasdienybė tau yra kalėjimas. Tavo laimė yra iliuzija.“

2022 metų liepos 2-ąją du nusikaltėliai apiplėšia juvelyrikos parduotuvę Ženevoje. Tačiau net ir kruopščiai parengtas planas pasirodo nesąs toks sklandus, kaip tikėtasi...

Likus dvidešimt dienų iki apiplėšimo Sofija Braun savo prabangiame miško apsuptame name ruošiasi švęsti keturiasdešimtmetį. Ji laiminga: su vyru Arpadu įsimylėję vienas kitą, augina du nuostabius vaikus ir neturi jokių materialinių rūpesčių.

Tačiau idilė netrukus ima byrėti. Arpadas įsivelia į abejotinas machinacijas. Kaimynas, nepriekaištingos reputacijos policininkas, tarsi liguistai apsėstas slapta stebi pačias intymiausias jos gyvenimo akimirkas. O gimtadienio dieną Sofi gauna paslaptingo persekiotojo dovaną, kuri kelia grėsmę jos gyvybei.

Viena po kitos ima aiškėti praeities ir dabarties paslaptys, o velniško sandėrio ištakos veda giliai į praeitį ir toli nuo Ženevos. Iš šios istorijos niekas neišbris sausas – net ir skaitytojai.

Romanas „Laukinis žvėris“, kuriame įvykiai veja vienas kitą, o įtampa neleidžia ramiai atsikvėpti, dar kartą parodo, kodėl Joëlis Dickeris nuo tada, kai pasirodė jo knyga „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“, yra vienas mėgstamiausių šiuolaikinių detektyvų rašytojų pasaulyje.

Intriguojantis šveicariškas nuotykis apie pavogtus brangakmenius, paslaptis ir persekiojimą.

Irish Independent

KASDIEN PRIIMAME DEŠIMTIS SPRENDIMŲ – NUO SMULKIŲ KASDIENIŲ PASIRINKIMŲ IKI LEMTINGŲ GYVENIMO POSŪKIŲ. Sprendimai yra tarsi ženklai, žymintys mūsų gyvenimo kelią, ir tik pasukę pamatome, kur veda pasirinkta kryptis. O prieš posūkį dažnai tiesiog užsimerkiame ir viliamės – kaip nors juk vis tiek bus. Tačiau kaip nors niekada nebūna.

AR TIKRAI SUPRANTAME, KAS LEMIA MŪSŲ SPRENDIMUS? Kodėl vienose situacijose ryžtamės veikti, o kitose laukiame, tikėdamiesi, kad laikas viską išspręs už mus? Ir ar egzistuoja vienintelis teisingas pasirinkimas?

Remdamasis ilgamete psichoterapeuto patirtimi, autorius kviečia į kelionę per visą žmogaus gyvenimą – nuo pat kūdikystės iki senatvės – ir atskleidžia sprendimų priėmimo anatomiją:

• KODĖL KASKART VIS TAIP PAT RENKAMĖS – kaip vaikystės patirtys veikia suaugusiojo apsisprendimus ir kodėl vis grįžtame prie tų pačių elgesio modelių.

• KAIP SKIRTINGI ŽMONĖS PRIIMA SPRENDIMUS – cholerikai ir melancholikai, optimistai ir pesimistai, ekstravertai ir introvertai, vyrai ir moterys.

• KAIP MOKOMĖS APSISPRĘSTI BE BAIMĖS – sakyti TAIP ir NE, atsispirti spaudimui, suprasti tėvų, bendraamžių ir aplinkos įtaką.

• KAIP LENGVIAU ĮVEIKTI DIDŽIUOSIUS GYVENIMO POSŪKIUS – renkantis profesiją, kuriant santykius, tvarkant pinigus, ieškant būsto, auginant vaikus.

Tai knyga, skatinanti susimąstyti apie patį svarbiausią mūsų egzistencijos sprendimą – ką daryti su turimu laiku? Kaip jį išnaudoti? Kiek atsižvelgti į supančią aplinką? Ir kaip gyventi, kad netektų sakyti: „Taip jau išėjo...“, o prisiimti atsakomybę ir tarti tvirtą: „Aš taip nusprendžiau“. 

Prof. Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, VU docentas, M. Romerio universiteto profesorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) prezidentas (2013–2015), EAP generalinis sekretorius (2017–2023), EAP garbės narys.

Kartais sunkiausia išgelbėti ne kitam gyvybę, o savo paties sielą.

Vaitstouno ligoninė – vieta, kur klaidoms nėra vietos, o kiekviena diena tampa išbandymu ir profesine prasme, ir emociškai. Čia rezidente pradeda dirbti Sjera Haris, ambicinga ir atkakli jauna gydytoja, pasiryžusi įrodyti, kad gali tapti viena geriausių.

Tačiau ramiai siekti savo tikslo jai neleidžia Mičas Rivera. Talentingas, savimi pasitikintis ir šaltas kolega nuolat provokuoja Sjerą peržengti ribas. Jų bendravimas – tai konkurencija, provokacijos ir kova dėl pripažinimo, bet ilgainiui ima megztis ryšys, kurio abu nenori pripažinti.

Ligoninės koridoriuose tenka susidurti ne tik su pacientų skausmu, bet ir su savais išgyvenimais, ir Sjera supranta: didžiausi iššūkiai – ne operacinėje. Kartais sunkiausia išmokti pasitikėti kitu žmogumi ir leisti sau būti pažeidžiamai.

„Skęstančios sielos“ – emocijų kupinas romanas apie ambicijas, trapų artumą ir jausmus, kurie gimsta tada, kai mažiausiai to tikiesi.

„Parašyta taip gerai, kad skaičiau neatsitraukdama, tarsi žiūrėčiau serialą.“ – Goodreads

„Sjeros kaltė ir jos santykiai su motina pavaizduoti jautriai ir realistiškai – skaitant kartais skaudėdavo, bet būtent tai ir daro knygą tokią stiprią.“ – Jugendbuch-Couch

„Santykiai tarp Sjeros ir Mičo – tikras „lėtas degimas“: jie ginčijasi, atsitraukia, bet pamažu vis tiek artėja. Būtent tai man patiko labiausiai.“ – Buechertreff.de

Rašytojos vyrui nėra lengva. Visą pavasarį ji rašė. Pastačiau šiltnamį, galvojau, dabar ji sodins pomidorus. Kur tau, teko sodinti pačiam.

Gerai, pasodinau. Pakeičiau žemę balkone dėžėse, galvojau, sodins petunijas. Kur tau, turėjau sodinti pats. Na, galvoju, bent jau žirnius ir pupas... Kaipgi, lauk su maišu! Sėdi ir rašo.

Paskui ima kaišioti man paskaityti po vieną apsakymėlį. Žiūri, laukia, ką pasakysiu...

Galvoju, na, gerai, perskaitysiu. Ir užsiskaičiau. Oi, kaip užsiskaičiau!

Komunalija! Tas kerintis priverstinis artumas. Kvapai ir garsai, šventės ir peštynės, internacionalinė meilė ir neapykanta tarp tautų... Kokios aistros! Ir visa tai – keliuose kvadratiniuose gyvenamojo ploto metruose...

Visi, tai išgyvenę, prisimins.

Visiems, gimusiems vėliau, bus juokinga.

Lengviau bus ir rašytojos vyrui. Klausiu: ką veiki, rašai? Ne, sako, raviu.

Vilis Daudziņš

Visa Sovietų Sąjunga – nuo Rygos įlankos iki Juodosios jūros, nuo Baltijos respublikų iki tolimojo Chabarovsko – buvo viena didelė Komunalija.

Ši knyga – savotiška kelionė laiku į sovietmečio Rygą. Gausybė detalių ir šmaikštūs aprašymai gyvai atkuria to meto žmonių gyvenimą ir daiktus, vaizdus ir garsus, net skonius ir kvapus, savaip stebina skirtingas kartas. 

„Čia atgyja sovietmečio kasdienybės absurdo teatras, keliantis ir juoką, ir švelnų graudulį.“

Bārbala Simsone

Zanė Daudziņa (g. 1967) – menų daktarė, Latvijos radijo kalbos technikos konsultantė, viešojo kalbėjimo trenerė ir teatro pedagogė. Ji ir žinoma aktorė, ir penkių knygų autorė. „Vaikystė Komunalijoje“ – pastaraisiais metais viena populiariausių knygų Latvijoje.

Karui siaubiant šalį, broliai dvyniai, palikti su atšiauria senele mažame pasienio miestelyje, mokosi išgyventi. Jie įvairiais pratimais grūdina sielą ir kūną, tačiau ne mažiau juos užgrūdina makabriški dalykai, vykstantys tiesiai prieš akis. Išprotėjusiame pasaulyje, pamiršusiame moralę, jiedu kuria savitą tvarką, kurioje nestinga nei kilnumo, nei žiaurumo. Ir rašo į storą sąsiuvinį. Rašo net ir tada, kai likimas nubloškia į skirtingas šalis ir jie nieko nebežino vienas apie kitą. Bet gal šis savotiškas dienoraštis ir nuties tiltą per žiojinčią prarają?

Romano herojus, paklaustas, ar rašo apie tikrus, ar apie išgalvotus dalykus, atsakė, kad rašo tikras istorijas, bet kažkuriuo metu kaip tik dėl tos tiesos istorija pasidaro nepakeliama ir tada tenka ją pakeisti, viską pagražinti ir aprašyti ne taip, kaip buvo, o taip, kaip norėtų, kad būtų buvę...

Neatsitiktinai skaitytojai abejos, kiekgi romane yra pasakotojų. Atsakymą (tikriau vieną iš galimų) rašytoja pateiks tik paskutinėje trilogijos dalyje, romane garsiuoju pavadinimu „Trečiasis melas“. Dvyniai Klausas ir Lukas žongliruoja melu ir tiesa, o Agota Kristof – dvyniais.

Agota Kristof (1935–2011) – vengrų rašytoja, po nesėkmingos antikomunistinės Vengrijos revoliucijos pabėgusi į Šveicariją, kur pradėjo rašyti prancūzų kalba. Šlovę jai atnešė moderniąja klasika laikoma romanų trilogija „Storas sąsiuvinis“ (1986), „Įrodymas“ (1988), „Trečiasis melas“ (1991). Ji taip pat vadinama negailestingiausia praėjusio šimtmečio knyga. Šiame leidime rasite visą trilogiją.

Kai sielą traiškant nepakeliamam skausmui atrodys, kad blogiau jau būti negali... tuomet tavyje ir prabus tikrasis MILŽINAS

Tik vienas trakštelėjimas, ir akimirksniu netekęs galios žengti nė žingsnio piligrimas įstringa kalnuose. Aplinkui nė gyvos dvasios, artimiausias kaimas už keliolikos kilometrų, visi, kas galėtų pagelbėti, toli toli priekyje... Jis braunasi per kalnus nė nemanydamas sustoti, nors kiekvienas žingsnis – peilis, o kiekvienas metras – valanda... Iš kur tas nepalaužiamas ryžtas? Ką slepia toks neįmanomas atkaklumas ir pasiryžimas? Negi toks beprotiškas žygis beveik nevaldant kojų gali turėti prasmę? Atsipeikėjęs kažkur kalnuose traktoriuko priekaboje ir atsidūręs keistame piligriminiame name, kuriame prieglobstį randa Kelio suvargėliai, jis jaučiasi tarsi spąstuose. Tačiau netrukus paaiškėja, kad būtent čia ir prasidės jo neįmanoma, bet pati didžiausia gyvenimo kelionė į kitame pasaulio krašte kraujasiurbių knibždančias džiungles, kur MIRTIS – tik detalė, MILIJONAS sulaužytų įstatymų – tik plano dalis, o į šią kelionę pakvies jau mirusio žmogaus laiškas. 

Istorija apie paprastus, bet tikruosius Kelio milžinus, apie jų skausmą, meilę, netektį ir viltį... Nors milžinų skausmas milžiniškas, bet pamėginkite įsivaizduoti, kokio dydžio gali būti jų meilė! Kobros lopšinė – tai mirtinas kirtis ir bučinys kartu, ją ne kiekvienam lemta išgirsti, tik ją išklausius teks pasirinkti: sulaužyti mirties akimirką duotą pažadą ar dar kartą pasirašyti krauju?

Apie save:

Mano laimė – akimirkos.

Mano skausmas – pamirštamas.

Mano mintys – tik mano.

Liūdesys – nesuprantamas.

Mano žodžiai – iš virpesio.

Pokštai – paiko berniūkščio.

Mano Dievas – visur.

Mano meilė – iš ilgesio.

Mano baimė – suvaldoma.

Mano paslaptys – paprastos.

O rytojus – nežinomas.

         Juozas Gaižauskas

„Su ja manęs negąsdino net mintis susižeisti.“

1935-ieji Italijos miestelyje Monzoje. Ant akmenuoto Lambro upės kranto dvi merginos iš skirtingų pasaulių į sraunų upės vandenį spjaudo ką tik pavogtų vyšnių kauliukus.

Madalenai laisvė nuo bet kokių socialinių normų – ne naujiena. Ji nuolat traukia visų žvilgsnius, kad ir kur pasirodytų. „Nelaboji“, – šnabždasi žmonės, o pasakojimai apie nelaimes, ištikusias tuos, kurie ją supykdė, kursto miestelėnų baimę ir panieką.

Frančeska – griežtai auklėjama itin religingoje šeimoje, tačiau trokštanti gyvenimo už provincijos ribų. Susižavėjusi Madalenos maištinga dvasia, ji pameluoja, kad ją išgelbėtų, ir tai merginas negrįžtamai susaisto. Nuo tos akimirkos jos padarys bet ką, kad apsaugotų viena kitą, – net jei tai nuves tamsių poelgių link.

Šiame jaudinančiame romane skvarbiai vaizduojama nesulaužoma, gyvenimą keičianti dviejų merginų draugystė, kuri jas paskatina maištauti prieš seksizmą, išankstinius nusistatymus ir neteisybę, patiriamus XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio fašistinės Mussolini Italijos fone.

„Artima Elenos Ferrante ir Natalios Ginzburg kūrybos dvasiai.“

Financial Times

„Plataus užmojo, jusliškas, vaizdingas romanas, o veikėjos – stiprios ir spalvingos.“

The Times

„Meistriškai suvyta švelnios ir sykiu nepaklūstančios normoms draugystės tironijos nasruose istorija.“

Hester Musson

„Kruvinas ir pašėlęs pasakojimas be jokių atsiprašinėjimų.“

Naomi Krupitsky

Beatrice Salvioni (Beatričė Salvioni, gim. 1995 m. Monzoje) – italų rašytoja. „Nelaboji“ yra jos debiutinis romanas, išleistas daugiau kaip dvidešimtyje šalių. 

Gražuolė indė vienuolė ir britas gydytojas susipažįsta laive, plaukiančiame iš Indijos. Kelionėje juodu pajunta abipusę simpatiją, tačiau išsiskiria manydami, kad daugiau nebesusitiks. Vis dėlto po kelerių metų likimas juos vėl suveda – Misinge, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje.

Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga...

Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma, – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje. Abu mano išsiskyrę visiems laikams, tačiau praeitis juos dar pasivys...

Abrahamas Verghese’as žino, kad labiausiai skaitytoją traukia grožis. Ši knyga puiki ne vien dėl įdomaus siužeto. Papasakojęs visus jo vingius, neatskleistum nė dalies romano žavesio. Abrahamas Verghese’as rašo su tokia meile, kad skaitytojas pasijunta pats gyvenantis tarp veikėjų. Nuo knygos neįmanoma atsiplėšti: egzotiška, įstabiai parašyta.

Los Angeles Times

„Abrahamas Verghese’as turi retą talentą vaizduoti personažus įvairiapusiškai, keičiantis aplinkybėms iš tragiškų į komiškas ir melodramiškas. Šis romanas – daugiau nei šeimos saga. Chirurgas Verghese’as rašo apie spindulingą gydytojo pašaukimo grožį, menininkas Verghese’as pripažįsta, kad būna neužgydomų žaizdų. „Kur šilkas ir plienas bejėgiai, turi pavykti žodžiui“, – mąsto knygos herojus. Šiuo atveju žodžiui tikrai pavyko.“

Entertainment Weekly

Įspėjimas. Knyga rekomenduojama skaitytojams nuo 17 metų. Joje gali būti smurto, atvirų intymių scenų ir necenzūrinės leksikos.

Nauja nuožmi ir kvapą gniaužianti serija, pakerėsianti „Dyglių ir rožių dvaro“ gerbėjus.

Į pilį karalystėje, kurioje nelikę magijos, iškviečiama žudikė. Ji nekenčia žiauraus karaliaus, valdančio iš savo stiklo sosto, bet atėjo ne nužudyti jį, o išsikovoti sau laisvę. Jei varžybose nugalės dvidešimt tris žudikus, vagis ir karius, ji bus paleista iš kalėjimo ir galės eiti karaliaus kovotojos pareigas.

Jos vardas Selena Sardotjen.

Karūnos paveldėtojas princas ją provokuos, sargybos kapitonas – saugos, o princesė iš tolimos šalies su ja susidraugaus. Netrukus Selena pasijus atsidūrusi meilės trikampyje – jos palankumo trokš du be galo skirtingi ir verti dėmesio vaikinai... bet pirmiausia ji turės kovoti. Pilyje gyvena blogis. Kai Selenos konkurentai vienas po kito paslaptingai miršta, Selenos kova už laisvę tampa įnirtinga ir žūtbūtine kova dėl išlikimo. Ji turi sunaikinti blogį, kol jis nesunaikino viso pasaulio.

„Stiklo sostas“ yra pirmoji prikaustančios ir nuožmios knygų serijos dalis, jau pakerėjusi daugybę skaitytojų pasaulyje. 

„Privaloma perskaityti fantastikos ir nuotykių mėgėjams.“

USA TODAY.

Sarah J. Maas – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“.