Naujienos

Kas būtų buvę, jeigu XX a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru?..

Pirmajame lietuviškame stimpanko žanro romane jūsų laukia pašėlę nuotykiai, kraupios žmogžudystės, sudėtingos intrigos, kvapą gniaužiančios kautynės ant žemės, po žeme ir danguje, alchemikų paslaptys ir istorinės asmenybės visai kitu, nei kad buvo realiame gyvenime, amplua. Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, Universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus.

Kai juodžiausią naktį išmuš VILKO VALANDA...

Pajutusios kraują žiurkės visai pašėlo – būriu metėsi prie savo aukos, tiesiog aplipo ją ir geležiniais kapliais įsikirto Solomonui į kojas. Berniukas pajuto veriantį skausmą, jo akys išsiplėtė iš siaubo, o iš burnos vėl išsiveržė klyksmas. Vaikis susvyravo ir būtų tėškęsis į žliugsinčius nešvarumus, o žiurkės pradėjusios kruviną puotą, bet staiga kažkas pasikeitė. 

– Aaaūūūūūū! – klaikus staugimas nusirito požeminiais Vilniaus tuneliais.

Aš ir noriu gyventi nepaisydamas saiko! 

Pralošęs paskutinius skatikus Rafaelis de Valentenas jau ruošiasi pasitraukti iš šio pasaulio, kai netikėtai į jo rankas pakliūva galingas talismanas – senovinė laukinio asilo oda – šagrenė. Ji gali išpildyti kiekvieną norą, bet kaskart šiek tiek susitraukdama. Kai jos nebeliks – savininkas mirs. Rafaelio troškimas mėgautis šlove, prabanga ir kitais gyvenimo malonumais pernelyg stiprus, kad paisytų grėsmingo įspėjimo. Bet kaina, kurią turės už visa tai sumokėti, – mirtis... 

Šiurpiai įtaigus, laikui nepavaldžia klasika virtęs Honoré de Balzaco romanas apie žmogaus prigimties netobulumą, nukelia į pagundų kupiną XIX a. pradžios Paryžių, kur skurdas ir turtas, dorybė ir nuodėmė žengia greta.

Honoré de Balzac (1799–1850) – vienas žymiausių Prancūzijos rašytojų, realizmo pradininkas literatūroje. Jo sukurti personažai daugiasluoksniai, prieštaringi, turintys privalumų ir trūkumų, todėl juose lengva atpažinti žmogui būdingas savybes. Prieš atiduodamas leidėjams „Šagrenės odą“ (1831), pats Honoré de Balzacas daug rašė apie savo kūrinį spaudoje, dalijosi ištraukomis, kas padėjo pasiekti didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir pasirodžiusi knyga iš karto tapo bestseleriu. O išlaikiusi laiko išbandymą – literatūros klasika. 

Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje žvalgybos tarnybos ir jų formuojama žvalgybos kultūra išryškinama kaip reikšmingas ir funkcionalus Vakarų demokratijos dėmuo. Studijoje stengtasi parodyti žvalgybos tarnybų veikimą demokratinių struktūrų viduje, apčiuopti daugeliui Vakarų valstybių būdingus žvalgybos tarnybų raidos, augimo, tapatybės ir tikslo radimo, savotiško demokratinio „įsitinklinimo“ procesus. Studijos pirmoje dalyje pateikiama Vakarų žvalgybos tarnybų istorijos sintezė nuo XIX a. iki šių dienų, daug dėmesio skiriant žvalgybos tarnybų vietai bendroje valstybės institucijų sistemoje, Rytų ir Vakarų žvalgybų skirtumams, žvalgybos ir partizaninio karo sąsajoms. Antroje dalyje siekiama parodyti žvalgybos tarnybų „vidų“ – apžvelgiama žvalgo veikla, ugdymas ir kultūra, žvalgo tipai ir mitai.

Bernardas Gailius (gim. 1981 m.) – istorikas ir rašytojas, akademinių studijų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, romanų „Kraujo kvapas“ ir „Agentė“ autorius. Istoriniuose tyrimuose ir romanuose daug dėmesio skyrė žvalgybos tarnybų veiklai, studijoje „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ pabrėžė žvalgybos ir žvalgo mito reikšmę šiuolaikinei Vakarų kultūrai. „Žvalgyba Vakaruose“ pratęsia šios sąsajos svarstymą.

„Ateina tokia akimirka, kai viskas padaryta ir lieka tik naktis. Nežinau, gyva tu ar mirusi, ir kol tavęs nesuras ar kol nesileisi surandama, su tokia mintim būsiu priversta gultis, nuo manęs niekas nepriklauso.“

Naktis. Motina ieško dingusios paauglės dukros, klaidžioja gatvėmis, ieškodama jos visur, kur tik gali patekti. Laukia jos namuose, skambina, kam tik sugalvoja, bandydama ką nors apie ją sužinoti. O namuose dar du vaikai. Ji prisimena dienas, kai nelengva jos motinystės istorija tik prasidėjo, kaip ji rutuliojosi ir kaip atvedė ją į šią naktį. Ar tai kontroliuoti vertęs nerimas atstūmė dukrą?

„Begalinė naktis“ – tai labai atvirai, kone tiesmukai, tačiau su neįtikėtinu jautrumu papasakota motinystės istorija. Jos centre – motinos ir dukros santykių dinamika: vienos noras apsaugoti, o kitos – išsivaduoti. Galiausiai tai tiesiog moters istorija apie tai, ką reiškia auginti sergančius vaikus, apie natūralų troškimą turėti gyvenimą, pripildytą ne tik vaikų ir jų poreikių, ir apie tai, kaip sunku paleisti savo vaikus.

Atskleiskite savo neribotą potencialą, sukurkite ilgalaikius, transformuojančius pokyčius ir paverskite savo svajones realybe su ilgai lauktu knygos MANIFESTAVIMAS. 7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą tęsiniu.

Manifestavimas parodė, kad įmanoma pakeisti savo gyvenimą. „Manifestavimo karaliene“ vadinama Roxie Nafousi savo naujoje knygoje Manifestavimas. Nerkite giliau naudodamasi pirmoje savo knygoje pristatyta septynių manifestavimo žingsnių programa atskleis, kodėl svarbu gydyti savo vidines žaizdas, ir kaip šis procesas leidžia efektyviau manifestuoti.

Išplėsdama jūsų supratimą apie kiekvieną iš unikalių septynių manifestavimo žingsnių, Roxie Nafousi pateikia praktinių metodų, kurie išmokys jus, kaip išskleisti savo potencialą ir drąsiai kurti savo svajonių gyvenimą. 

Kiekviename knygos skyriuje esama paprastų ir įkvepiančių pratimų, padedančių pažinti save ir skatinančių augti bei tobulėti. Remdamiesi jais skaitytojai gali įgyvendinti pokyčius, kuriuos nori matyti savo gyvenime.

Padarykite, kad šie metai taptų jūsų naujo gyvenimo pradžia...

Roxie Nafousi yra saviugdos trenerė, įkvepianti kalbėtoja, manifestavimo ekspertė ir 2 x Sunday Times bestselerių autorė. Jos debiutinė knyga MANIFESTAVIMAS. 7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą sulaukė pasaulinės sėkmės nuo pat jos pasirodymo rinkoje 2022 m. sausio mėn. ir yra laikoma privalomu manifestavimo vadovu. Ji išversta į 22 kalbas ir 25 savaites praleido Sunday Times bestselerių sąrašuose. Ilgai laukta naujoji Roxie knyga MANIFESTAVIMAS. Nerkite giliau debiutavusi iškart pateko į topus ir sulaukė geriausių Jungtinės Karalystės leidinių pripažinimo.

Forbes ir Financial Times vadinama „manifestavimo karaliene“, Roxie savo unikalų požiūrį į saviugdą skleidžia visame pasaulyje, rengia seminarus didžiausioms pasaulio bendrovėms, tarp jų ir „Google“, „Meta“, „Rothschild“ bei daugeliui kitų. Roxie taip pat veda savo pačios seminarus, kurie akimirksniu išparduodami.

Bendradarbiaudama su „The Head Plan“, Roxie siūlo nemaža produktų, pavyzdžiui, dienoraštį, manifestavimo kortų kaladę, užrašų knygelę ir mantros kortų rinkinį, padedančių išskleisti savo potencialą, efektyviau manifestuoti ir gyventi geriausią gyvenimą, kokį tik galima. 

Dėl savo atsidavimo ir pasišventimo keisti žmonių, turinčių emocinių ir psichikos sveikatos problemų, gyvenimus ir padėti jiems išnaudoti savo potencialą Roxie greitai tapo pirmaujančia sveikatingumo pasaulio asmenybe.

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas.

Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai. Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.

Jaunimui nuo 12 metų

„Nežinia kodėl toji galia nesidavė valdoma: kartais, kai baisiai norėdavau būti nematomas, mane regėdavo daugybė žmonių, arba atvirkščiai: trokšdavau, kad kiti į mane pažiūrėtų, bet kūnas savaime išnykdavo.“

Berniukas turėjo galią. Galią būti nematomas. 

Bet įvyko nelaimė, po kurios jis atsidūrė ligoninėje. Dabar berniukas vėl matomas. O gal tai pasaulis pagaliau praregėjo?

Oficiali versija – tai buvo nelaimingas atsitikimas, bet berniukas žino geriau, tik nesakys. 

Trumpais skyreliais pasakojama detektyvą primenanti istorija sukrečia ir verčia skaitytoją spėlioti, kas nutiko, iš trupinėlių dėlioti vis ryškesnį įvykių vaizdą. Autorius labai jautriai ir su nuoširdžia atjauta pasineria į sudėtingą patyčių mokykloje temą, pabrėždamas neįsivaizduojamai didelę abejingumo kainą. Juk blogiau už pačias patyčias – tik abejingumas, kuris kiekvieną iš mūsų gali paversti nematomu.

Tai jautri ir skausminga istorija, kuri sukrės ir privers susimąstyti kiekvieną. Ją būtina perskaityti ne tik paaugliams, bet ir jų tėvams, mokytojams. 

„Nematomas“:

• rašoma apie sudėtingas paauglių problemas: patyčias, depresiją, slogias mintis ir kt.;

• parodoma, kokia svarbi parama jaunuoliams, atsidūrusiems sudėtingose situacijose;

• skatina niekada nelikti abejingam, netylėti matant neteisybę ar kito skausmą;

• psichologinio pobūdžio itin paveiki knyga, kurią verta perskaityti ir jaunuoliams, ir suaugusiesiems.

Ispanų vaikų ir jaunimo rašytojas Eloy Moreno (g. 1976) žino, kaip sudominti jaunąjį skaitytoją, jis rado raktą į skaitytojų širdis ir geba sukurti jiems įdomias, aktualias temas nagrinėjančias knygas, kurias skaitant sunku atsitraukti. Jo knygos sulaukia didžiulio skaitytojų dėmesio ir pelno premijas. Romanas „Nematomas“ pelnė Yoleo bei Hache apdovanojimus ir atsidūrė tarp finalininkų, pretenduojančių į kataloniečių Menjallibres apdovanojimus. Visų tų komisijų nariai – moksleiviai.

Xi Jinpingas ir jo naujoji Kinija.

„Michaelas Sheridanas yra vienas išmintingiausių ir geriausiai išmanančių autorių, rašančių apie Kiniją.“ – Chrisas Pattenas, paskutinis Honkongo Gubernatorius

Xi Jinpingas valdo daugiau kaip 1,4 milijardo žmonių ir antrą pagal dydį ekonomiką planetoje. Jis vadovauja milžiniškoms ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo technologijų programą, kuria siekiama dominuoti pasaulyje. Jis turi užmojų užimti Jungtinių Valstijų vietą ir pakeisti pasaulio tvarką.

Knygoje „Raudonasis imperatorius“ pateikiamas išsamus Xi Jinpingo portretas. Jo gyvenimo istorija kupina dramų: sąmokslų, politinių valymų, žmogžudysčių, kovos dėl valdžios ir pandemijos iššūkių. Michaelo Sheridano įtraukiantis pasakojimas driekiasi nuo skurdžios ir izoliuotos XX a. šeštojo dešimtmečio Kinijos iki šiuolaikinės ekonominės ir karinės milžinės. Knygoje atskleidžiama, kaip Kinijos elitas rengė Xi kaip vadovą, o gavo diktatorių – naująja Mao versija tapusį žmogų, kurio žodis – įstatymas ir kuris nė neketina atsisakyti valdžios.

Remdamasis naujausia medžiaga, Xi šeimos draugų asmeniniais pasakojimais, žvalgybos šaltinių informacija ir du dešimtmečius rengtais reportažais iš pirmųjų lūpų, Michaelas Sheridanas naujai nušviečia Kinijos istoriją ir politiką. Knygoje aiškiai parodoma, kad už Kinijos komunistų partijos fasado slepiasi moderni dinastija ir naujasis imperatorius.

MICHAELAS SHERIDANAS turi išskirtinių galimybių rašyti šia tema, nes 1989 m. birželį pirmą kartą parengė reportažus iš Honkongo ir Kinijos, o vėliau 20 metų dirbo „Sunday Times“ korespondentu Tolimuosiuose Rytuose, rašė apie Kinijos iškilimą, Honkongo perdavimą 1997 m. ir miesto kovą už demokratiją. Anksčiau jis dirbo „Reuters“, ITN ir „Independent“, rengė reportažus apie karą Artimuosiuose Rytuose, pasaulinę diplomatiją ir Europos politiką, dirbo Romoje, Beirute ir Jeruzalėje. Jo darbai taip pat spausdinti žurnaluose „Spectator“, „Tablet“, „Vanity Fair“ ir „Hong Kong Economic Journal“. 2021 m. jis išleido kritikų palankiai įvertintą Honkongo istoriją „The Gate to China: A New History of the People’s Republic & Hong Kong“.

„...neįsakysi širdžiai, ko, kada ir kaip mylėti. Širdis elgiasi kaip užsigeidusi. Mūsų rankose – tik tai, ar leisime savo gyvenimui ir mintims pasivyti širdį.“


Dvidešimt dvejų Sidnė Bleik gyvena puikiai: mokosi koledže, turi nuolatinį darbą, gyvena su geriausia drauge Tore, myli savo vaikiną Hanterį. Bet viskas pasikeičia Sidnei sužinojus, kad Hanteris ją išdavė... Širdis sudūžta į šipulius.

Atsigauti padeda paslaptingasis kaimynas Ridžas Losonas. Ji negali atitraukti nuo jo akių, ją tiesiog traukia klausytis, kaip aistringai jis kas vakarą balkone groja gitara. O Ridžui ramybės neduoda jausmai, kuriuos jam kelia Sidnė. Abu netrukus supranta, kad vienam kito jiems reikia labiau, nei jie kada nors būtų galėję įsivaizduoti...

Jautrių meilės istorijų meistrės Colleen Hoover romanas „Galbūt kažkada“ JAV pasirodė 2014 m., o muzikantas Griffinas Petersonas knygai sukūrė originalų garso takelį – jį išgirsti galima nuskaičius knygoje esantį QR kodą.


„Perskaičiau viską, ką tik C. Hoover yra parašiusi. Kiekviena nauja jos knyga iškart tampa mano mėgstamiausia. Jos kuriamų istorijų tempas tobulas, veikėjai tarsi gyvi iššoka iš puslapių. Jos žodžiais mėgaujuosi kaip saldainiais.“
Tracey Garvis Graves, „New York Times“ bestselerių autorė

„„Galbūt kažkada“ – daugiau nei knyga... Tai nepamirštama skaitymo ir klausymo patirtis.“
Tinklaraštis „The Book Bellas“


„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“ ir „Išpažintys“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Superteigiamas geraširdis didvyris! Vaikų numylėtinis! Pasaulinis bestseleris!

„– Hmm... kurį laidelį kirpti? Raudoną ar žalią???

– Žrr!!

– Gerai! Tebūnie žalias!!!

Ir... BA BAM!!!!!!!!“

Pareigūnas Vytis ir policijos šuo Gregas vykdydami misiją nesusikalba, ir staiga jiems panosėje sprogsta piktojo katino Pito pakišta itin pavojinga bomba. Sprogimo neatlaiko Vyčio galva ir Grego kūnas – jiems galas... Bet pareigūnus gelbstinčiai slaugytojai šauna geniali mintis: o kodėl Vyčiui prie kūno neprisiuvus šuns Grego galvos?!

Pusiau šuo. Pusiau žmogėnas. 
Nuo šiol miestą gina naujas didvyris – ŠUNĖNAS!

Naujai užgimusiam geriausiam pasaulyje policininkui Šunėnui teks įveikti ne tik klastingąjį Pitą, raketomis šaudantį Robovadą ar piktą atgijusių dešrainių armiją, bet ir kaip nors nenuseilėti ir neapiplaukuoti numylėtos žaliosios policijos Vado sofos...

Metas leistis į kovą su mušeikomis, sukčiais ir kitais visokio plauko blogiukais!

Dav Pilkey (Deivas Pilkis, gim. 1966) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, disleksijos, todėl, kad netrukdytų pamokos, mokytojai dažnai liepdavo jam sėdėti už klasės durų. Būtent ten pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę.

„Šunėnas“ – pirmoji serijos apie neįprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-          skatina empatiją ir gerumą;

-          moko atkaklumo;

-          primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Muzika – jūsų gyvenimas. Penkiolika dainų nuspręs, kiek jis dar tęsis.

Prieš mėnesį pakeliui į mokyklą be žinios dingo penkiolikmetė Felinė Jagova. Motinos pasamdytas privatus tyrėjas Aleksandras Corbachas susiranda internetinę muzikos platformą, per kurią mergaitė visada klausydavosi savo mėgstamų kūrinių. Nuostabus dalykas – prieš kelias dienas grojaraštis buvo pakeistas. Ar Felinės pasirinktos dainos slepia užuominą, kur ji buvo nuvežta ir kaip ją galima išgelbėti? Corbachas karštligiškai bando įminti šią mįslę. Vyras nežino, kad pagrobtosios paieškos bei išspręstas galvosūkis panardins jį į siaubingą košmarą. Negailestingos lenktynės su laiku, kuriose visų šansai išgyventi artimi nuliui...

Skaitytojams nuo 16 metų. 

AR ATVERTUM ŠIRDĮ TIK TAM, KAD IŠKART ATSISVEIKINTUM?

Mina – užkietėjusi knygų graužikė, po tėčio mirties pasiryžusi gyventi nuošaliai.

Kaplanas – populiarus sportininkas, slapta nerimaujantis, kad mokykloje prabėgo geriausios jo gyvenimo dienos.

Jiedu visiškai skirtingi. Bet, kad ir kaip keista, geriausi draugai nuo pradinės mokyklos, besidalijantys slapčiausiais išgyvenimais ir skauduliais. 

Kai Miną į išleistuves pakviečia riedlente važinėjantis ir nuolat po pamokų paliekamas bičas iš Kaplano šutvės, viskas pasikeičia. Ji nė neketino ten eiti, bet lemtingas „taip“ įtraukia Miną į jaudinantį gyvenimą, kurio tiek ilgai šalinosi. Ji nebesislapsto nuo pasaulio, ir paaiškėja, kad žmonėms ji patinka.

Ypač Kaplanui. Nors jis iki galo nesuvokia, kas darosi jo galvoje ir širdyje, tad priima ne vieną abejotiną sprendimą.

Gal ir Mina jam ne visai abejinga...

Ar bebaigdami mokyklą jiedu rizikuos tvirta draugyste dėl meilės?

Įtraukianti romantiška istorija apie svaiginančius pakilimus ir skausmingus nuosmukius. 

Išsamus vadovas tėvams apie paauglystę be streso ir depresijos

Ši daktaro Johno Duffy knyga skirta esamiems ir būsimiems paauglių tėvams. Beveik 25 metų patirtį sukaupęs dr. J. Duffy pasakoja, kokie paslaptingi pokyčiai vyksta paauglių smegenyse, atskleidžia, kas lemia pernelyg greitą jų brendimą ir kokie anksčiau neegzistavę šiuolaikinio pasaulio pavojai gali pastūmėti juos į nerimą ir depresiją. 

Šiuo metu kaip niekada išaugęs paauglių nerimo ir depresijos lygis. Milžiniški informacijos kiekiai, beprecedentės bendravimo galimybės, žalinga socialinių tinklų įtaka – visa tai yra įprasta mūsų laikų paauglio kasdienybė. Jau 7-8 metų vaikai susiduria su informacija, mintimis ir emocijomis, su kuriomis jie negali susitvarkyti, nes neturi nei įgūdžių, nei galimybės jas atpažinti ir įvardyti. 

Vaikai, ypač paaugliai, vis dažniau jaučiasi prislėgti, sutrikę, nerandantys savo tapatybės. Savęs paieškos vis dažniau tęsiasi iki trisdešimties, kai vaikai tebegyvena su tėvais ir kaip negali apsispręsti, ką nori veikti gyvenime. 

Ši knyga iš esmės pakeis jūsų požiūri į tai, kaip reikėtų auginti paauglį, nes:

• padės suprasti šiuolaikinių paauglių pasaulį, jų patiriamo nerimo ir depresijos priežastis,

• išmokys vertinti ir palaikyti savo vaiką, jam išgyvenant sudėtingus paauglystės metus,

• leis iš naujo atrasti tėvystės džiaugsmą ir tapti paauglio draugu bei patarėju. 

Daktaras Johnas Duffy yra psichologas, lektorius, santykių ir vaikų auklėjimo ekspertas, per beveik ketvirtį amžiaus konsultavęs ir padėjęs tūkstančiams klientų. Tiek ši, tiek dar 2014 m. išleista jo debiutinė knyga The Available Parent tapo bestseleriais. 

„Bet kuris bet kurio vaiko tėvas turėtų perskaityti šią knygą ir pasimokyti iš daktaro Johno Duffy.“ 

Hugh Prather, knygos The Mindful Parent autorius

„Knyga, suteikianti tėvams tokių įžvalgų ir praktinių patarimų, kokių jie neras niekur kitur. Nerimas, stresas ir depresija yra šiuolaikinio paauglio kasdienybė, nors taip būti ir neturėtų. Šiuose puslapiuose rasite ir paguodos, ir išminties. Būtina perskaityti visiems tėvams.“ 

Michelle Icard, knygos Middle School Makeover autorė

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių.

Džeimio ir Klerės duktė Briana su vyru Rodžeriu įsikuria XX a. Lalibroche ir skaitydami senus mamos laiškus atskleidžia tiesą apie Klerės ir Džeimio pabėgimą iš Šiaurės Karolinos. 

Klerė su Džeimiu žino, kad Nepriklausomybės kare amerikiečių laukia pergalė, bet nenutuokia, kokią kainą reikės už ją sumokėti. Džeimis verčiau mirtų, nei mūšyje stotų akistaton su savo sūnumi, tarnaujančiu britų armijoje. Pora pasprunka į jūrą, o ten susiduria su piratais ir įsivelia į baisius mūšius. 

Briana ieško atsakymų apie Klerę, nes jos likimas Škotijos aukštumose negrįžtamai susaistytas su gyvenimu ir mirtimi karo draskomose Šiaurės Amerikos kolonijose.

„Praeities aidas“ – svaiginantis šedevras, kupinas nuotykių ir istorinių asmenybių aprašymų. Tai romanas, kurio skaitytojas, užvertęs paskutinį puslapį, dar ilgai neužmirš. 

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo.

Viskas, ko tikimės iš D. Gabaldon... nuotykiai, istorija, romantika, fantazija. 

Arizona Republic

Tai tikrai įsimintina knyga, nuo kurios neįmanoma atsitraukti, o pabaigoje žadą atėmė keli labai įdomūs siužeto vingiai, kurių niekada nepamiršiu. Man labai patiko skaityti šią knygą, tikiuosi, kad visi mano neatsakyti klausimai bus išspręsti kitoje serijos dalyje. 

The Avid Readers Club

D. Gabaldon puikiai pavyksta įtraukti skaitytoją į visus svarbius įvykius, susijusius su pagrindiniais veikėjais, nors juos skiria laikas ir erdvė. Pats rašymo stilius nepaprastai įtraukia, o aštuntoje knygoje pamažu viskas ima aiškėti, tad skaitykite toliau! 

Literaty Elephant

Nekuriu pagal planą ir nerašau visų įvykių vieno po kito. Pradėdama knygą turiu idėją, kokie bus pagrindiniai įvykiai veikėjų asmeniniame gyvenime arba istorinėje perspektyvoje. Bet nenutuokiu, kaip jie įsilies į pasakojimą, kaip juos panaudosiu, kieno akimis regėsime... pavyzdžiui, Saratogos mūšį. Galop nusprendžiau, kad šį mūšį pateiksiu iš kelių veikėjų perspektyvos. <...> Daug kas manė, kad šešta knyga bus paskutinė serijos dalis, tačiau taip nenutiko. Po „Praeities aido“ laukia dar mažų mažiausiai viena knyga. Taigi šioji – septinta – tikrai ne paskutinė, tikiuosi, kad skaitytojams ji patiks. 

Iš Dianos Gabaldon interviu, „Orion Publishing Group“

Skirta 18+

Tiktoko sensacija! Žiežirbos lekia, kai dailiojo čiuožimo sportininkei bei ledo ritulio komandos kapitonui tenka dalytis arena.

Jis vienintelis dalykas, kurio ji neplanavo.


Anastasija Alen visą gyvenimą stengėsi įsilieti tarp geriausių JAV čiuožėjų. Regis, svajonė pradeda pildytis, kai merginai suteikiama solidi stipendija Kalifornijos universitete, Meipl Hilso koledže, bei vieta universiteto dailiojo čiuožimo komandoje.

Anastasijai niekas nesutrukdys, net ledo ritulio komandos kapitonas Natas Hokinsas!

Kadangi yra kapitonas, Natui svarbiausia, kad komanda žaistų ritulį, tačiau tam atsiranda kliūčių. Sugedus įrengimams, tenka dalytis ledo arena su dailiojo čiuožimo komanda, kuriai priklauso ir akivaizdžiai Nato neapkenčianti Anastasija.

Visgi, Anastasijos čiuožimo partnerio perspektyvoms panirus į miglą, ar tik neteks jai kreiptis pagalbos į Natą?

Žiežirbos lekia, tik Anastasijai tai nė motais... Juk neįmanoma susižavėti ledo ritulininku, tiesa?

Hannah Grace – anglų kilmės rašytoja, jos pačios žodžiais tariant, „jaukių istorijų sielai“ autorė, kurianti savo namuose Mančesteryje. Jei tik nesėdi prie rašomos knygos, viename skyriuje tūkstančius kartų apibūdindama kiekvieno akis, atsitiktinai suteikdama keliems veikėjams tą patį vardą ar vartodama angliškus posakius, kurių nesupranta amerikiečiai skaitytojai, galite sutikti ją vaikštinėjančią su sutuoktiniu bei dviem šunimis, Paršeliu bei Lokiu.

Didelių kančių sukėlęs karas tarp dviejų Fondų baigėsi. Laimėjusio Pirmojo Fondo mokslininkai nusprendžia grįžti prie kadaise Hario Seldono sukurto plano – pastatyti naują Imperiją ant senosios griuvėsių.

Vis pasigirsta gandų, kad Antrasis Fondas išliko ir ryžtingai nusiteikę antrafondiečiai rengiasi kerštui. Maištautojas Tarybos narys ir nebejaunas istorikas ištremiami iš Pirmojo Fondo ieškoti legendinės Žemės planetos ir išsiaiškinti, ar Antrasis Fondas išties tebegyvuoja, o nežinoma ir grėsminga jėga, regis, ima diriguoti įvykiams. Netrukus Pirmojo ir Antrojo Fondų atstovai susitiks lenktynėse link paslaptingosios Gajos planetos, artėdami ir prie paskutinio lemties posūkio pačiame Visatos pakraštyje.

„Fondo pakraštys“ – ketvirta kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis. 1983-iaisiais šis mokslinės fantastikos romanas įvertintas Hugo ir „Locus“ premijomis.

„Nuostabus kūrinys, išlaikęs seriją pradėjusios trilogijos dvasią, bet stilistiškai platesnis ir brandesnis. Turbūt geriausia serijos knyga.“

Kirkus Reviews

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html

Šiuolaikybėje politiką keičia psichopolitika – dėmesio centre kaip galingas ekonominis resursas atsiduria nebe mūsų kūnai ir protai, bet psichika. Korėjiečių kilmės Vokietijos filosofo Byung-Chul Hano skvarbi analizė šioje knygoje skrodžia įvairius dabarties tvarkos aspektus: tylią nejuntamą kontrolę, kurią išgyvename kaip savo laisvę, emocijų komercializaciją, nesibaigiantį savęs tobulinimą siekiant vis didesnio produktyvumo ir kt. Hanas kviečia grįžti prie iš tikrųjų laisvo laiko kaip prabangos, nesusijusios nei su darbu, nei su vartojimu, ir tapti XXI amžiaus eretikais: atrasti savyje idiot savant – nuo komunikacinio triukšmo atsitraukusį nuotykių ieškotoją, siekiantį autentiško žinojimo ir patyrimo.

„[B]ūti laisvam pirmiausia reiškia būti pas draugus. „Laisvė“ iš esmės yra santykį reiškiantis žodis. Tikrai laisvi jaučiamės tik pavykusiame santykyje, tik laimingoje bendrystėje su kitais. Visiška izoliacija, į kurią veda neoliberalusis režimas, iš tikrųjų nesuteikia mums laisvės. Tad šiandien kyla klausimas, ar neturėtume laisvę apibrėžti iš naujo, iš naujo ją išrasti .“ –
„Psichopolitika“

„Mano knygos analizuoja visuomenės ligas ir jų tikslas padėti tas ligas įveikti. Taip, turime ieškoti naujų kelių ir naujų pasakojimų.“

Byung-Chul Han, interviu „El Pais“

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vienas skaitomiausių pasaulyje šiuolaikinių mąstytojų. Lietuviškai išleistos autoriaus knygos „Nuovargio visuomenė“ ir „Eroso agonija“. Gimė Seule. Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose nagrinėja šiuolaikybės procesus, demaskuoja perdegimo kultūrą, mūsų epochai būdingą toksišką pozityvumą ir totalų laisvės išnaudojimą.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2ba01435-8110-47b9-b8f5-ca6fdbafeb31.html

Aštuonerius metus iš eilės laikraščiui The New York Times renkant geriausią metų knygą, milijonai skaitytojų atrado Harlano Cobeno intriguojančius nenuspėjamos įtampos bei širdį spaudžiančio jausmingumo romanus, neleidžiančius ramiai nusėdėti iki paskutinio puslapio. Knygoje „Apgauk mane kartą“ rašytojas ir vėl pranoko save.

Buvusi specialiųjų operacijų pilotė Maja, grįžusi iš darbo, pamato protu nesuvokiamą vaizdą, nufilmuotą slapta kamera auklei stebėti. Ekrane Maja stebi, kaip jos dvejų metų dukrytė žaidžia su savo tėvu, žiauriai nužudytu prieš dvi savaites. Paslaptis kelia provokuojantį klausimą: ar gali tikėti viskuo, ką matai, net jei beviltiškai to nori? Kad rastų atsakymą, Maja galiausiai turi susitaikyti su tamsiomis savo širdies paslaptimis bei apgaule ir tik tada pripažinti nesuvokiamą tiesą apie savo vyrą – ir save pačią.


Įtampos bestselerių meistras Harlanas Cobenas ir vėl suporuoja savo dvi stipriąsias puses – meistriškai surikiuotą siužeto eigą, atvedančią prie kulminacinės netikėtumų virtinės, ir sugebėjimą atskleisti paslaptis giliai išgyvenant jausmus, – pasakodamas įvykius, kurie neabejotinai apgaus net ir labiausiai įgudusius skaitytojus. Ir net ne kartą.

Apygardos prokurorą Polą Kouplendą persekioja artimiausių žmonių praradimai, prasidėję prieš dvidešimt metų, kai dingo jo septyniolikmetė sesuo Kamilė. Šio įvykio aplinkybės lyg ir aiškios: Kamilė buvo tarp keturių bendraamžių stovyklautojų, kuriuos naktį išėjusius į mišką užpuolė žudikas maniakas. Tačiau surasti tik dviejų nužudytų aukų kūnai, o dar du – Kamilė ir Džilas Peresas – visam laikui pradingo kaip į vandenį. Seniai išblėsusias Polo Kouplendo viltis vėl pamatyti gyvą savo seserį įžiebia netikėtas įvykis: policijos pakviestas apžiūrėti vienos žmogžudystės aukos, Polas atpažįsta prieš du dešimtmečius kartu su Kamile pradingusio Džilo Pereso kūną...

Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlanas Cobenas yra dvylikos romanų autorius, įskaitant New York Times bestselerius „Nekaltas“, „Tik vienas žvilgtelėjimas“, „Kitos progos nebus“, „Išėjęs amžinybėn“ ir „Niekam nesakyk“. Jo kūriniai, pelnę ne tik skaitytojų pripažinimą, bet ir kritikų prielankumą, išversti į daugiau nei trisdešimt dvi kalbas ir parduodami visame pasaulyje.

Harlano Cobeno trileris „Kitos progos nebus“, Tarptautinio knygų klubo paskelbtas mėnesio knyga, atsidūrė tarp perkamiausių penkiolikos šalių klubų leidinių.

Harlanas Cobenas gimė Niuvarke, Amhersto universitete baigė politologijos magistro studijas ir kurį laiką darbavosi turizmo versle.

2027-ieji, netrukus Prancūzijos prezidento rinkimai. Internete pasklinda vaizdo įrašas, kuriame ekonomikos ir finansų ministrui Briuno Žiužui nukertama galva. Tačiau Briuno gyvas, tai simuliacija. Keisti išpuoliai tęsiami – netrukus sprogsta spermos banko įmonė. Ar tai katalikai ekstremistai? O gal Žemę nuo žmonių išlaisvinti siekiantys kraštutinių pažiūrų ekoaktyvistai? Kaltininkai gabūs, pėdsakų nepalieka.

Iš tiesų šis romanas yra apie Polį Rezoną, kuriam greit 50. Jis – Briuno Žiužo dešinioji ranka. Su žmona gyvena bute Paryžiaus centre, bet jau senokai su ja beveik nesusitinka. Netrukus Polio tėvą ištinka insultas. Šeimos bėdoms keičiant vienai kitą, Polis greit pajus ir savo paties gyvenimo trapumą. Tačiau tai – ne pabaiga.

Ši knyga – galingas ne tik ironijos, bet ir vilties šaltinis. Prancūzų rašytojas Michelis Houellebecqas (gim. 1956), vienų laikomas satyrišku ciniku, o kitų – tikru romantiku, rodos, smaginasi projektuodamas technokratinės Vakarų civilizacijos agoniją ir aprašydamas personažų negandas. Nepaisant to, jis teigia meilę. Ir nors meilė čia šoka su mirtimi, pati ji nemirtinga.

Houellebecqas yra pelnęs Goncourt'ų premiją ir aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną. Rašytojas teigia, kad romanas „Sunaikinti“ yra paskutinė jo grožinė knyga.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html 

„Aš nedaviau atsakymų. Aš stengiausi supurtyti skaitytoją, kad jis atsikratytų kai kurių išankstinių nuostatų, ir paskatinti jį mąstyti savarankiškai, sekti naujas drąsias teorijas. Taigi kiekvienas skaitytojas iš šios knygos gauna kažką skirtinga, nes atsakymus jis teikia pats... Tai kvietimas susimąstyti, o ne įtikėti.“ – Robert A. Heinlein

Pasirodęs 1961 metais, mokslinės fantastikos romanas „Ateivis svetimame krašte“ sulaukė didžiulio atgarsio ir prieštaringų vertinimų. Tai vienas visų laikų žymiausių ir skaitytojų mėgstamiausių mokslinės fantastikos kūrinių, aktualus iki šiol.

Prieš dvidešimt penkerius metus dingo pirmas į Marsą pasiųstas žmonių pilotuojamas erdvėlaivis, visi įgulos nariai buvo laikomi žuvusiais. Bet kai kas liko gyvas. Pasmerktame erdvėlaivyje gimęs ir marsiečių užaugintas Valentinas Maiklas Smitas nebuvo matęs nė vienos žmogiškosios būtybės, kol jį rado antros ekspedicijos į Marsą nariai. Jam pirmąsyk atvykus į Žemę, jauna ligoninės slaugytoja Džilė Bordman slapta prasmunka į Smito palatą ir kartu su juo išgeria stiklinę vandens: Žemėje tai paprasčiausias veiksmas, bet Marse – šventas ritualas. Nuo šiol ypatingo tarpusavio ryšio siejami Smitas ir Džilė turės kovoti, kad apgintų teisę mylėti.

Robertas A. Heinleinas (1907–1988) – XX a. amerikiečių rašytojas, kietosios mokslinės fantastikos kūrėjas, vadinamas šios krypties pradininku. Jis įvedė aukštus mokslinio, inžinerinio patikimumo standartus kūriniams ir į aukštesnį lygį pakėlė literatūrinius reikalavimus šiam žanrui. R. A. Heinleinas iki šiol yra vienintelis rašytojas, Hugo prizu apdovanotas keturis kartus. Kūrinys „Ateivis svetimame krašte“ buvo kritikuotas ir išbrauktas iš mokyklinių skaitinių sąrašo dėl laisvosios meilės ir gyvenimo komunoje elementų. Nepaisant to, romanas 1962 m. apdovanotas Hugo prizu, jis tapo ir pirmąja mokslinės fantastikos knyga, patekusia į „New York Times Book Review“ bestselerių sąrašą. Taip pat 2012 metais jos egzempliorius buvo eksponuojamas JAV Kongreso bibliotekos parodoje „Knygos, suformavusios Ameriką“.

EPUB sertifikatas:  https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/b6a87ab9-1f9d-46c9-b350-79e79d16da58.html

Jos – tai tūkstančiai moterų, kurių dažnai net nevadindavo vardais. Jų gyvenimai buvo pašvęsti kitiems, o patys beveik be pėdsakų išnyko. Tai ir jaunos, vos 15 metų sulaukusios merginos, ir pagyvenusios moterys. Užaugusios skurdžiuose kaimeliuose ar vienkiemiuose, neraštingos, neišmokytos gerų manierų, jos dėl skurdo buvo priverstos kraustytis į miestus ir įsidarbinti pasiturinčių miestiečių namuose.

Tarnaičių darbo ir buities sąlygų nereguliavo įstatymai, jos priklausydavo nuo ponų malonės. Neturėjo teisės į atostogas ir ilgesnį poilsį, negalėdavo išeiti iš namų be leidimo. Jas įtarinėdavo amoralumu, ligų platinimu ir vagystėmis. Jos neretai tapdavo seksualinio išnaudojimo aukomis, o susilaukti vaiko, jei kuri ir ryždavosi, būdavo tikras išbandymas.

Knygoje aprašoma XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės Lenkija, kur turtingųjų namuose dirbo apie 500 000 tarnų, daugiausia moterų. Tarnaičių padėtis Vilniuje ar Kaune niekuo nesiskyrė – apie Lietuvą knygoje irgi užsimenama. Šis gyvąja istorija – laiškais, laikraščių žinutėmis, dienoraščiais – paremtas tyrimas atveria akis ir svariai papildo XX a. Lenkijos ir Lietuvos socialinio gyvenimo vaizdą.

„Tarnaičių gyvenimas tarpukario Lenkijoje buvo labai panašus kaip ir to meto Lietuvoje. Nepaisant sparčiai modernėjančio pasaulio, matome lėtai besikeičiančius žmonių tarpusavio santykius, veikiamus luominės bei socialinės atskirties ir prietarų.“

Istorikas dr. Ryšard Gaidis, Vilniaus universitetas

„Knyga labai daug pasako apie mūsų visuomenės šaknis, apie išnaudojimą, apie moterų, prisiėmusių vergišką likimą, nuolankumą, o kartu ir apie žmogišką stiprybę, galinčią peržengti klasių skirtumus. Man tai ypač daug emocijų kelianti knyga, nes mano auklė, kuri galėtų būti šios knygos herojė, buvo viena svarbiausių mano vaikystės žmonių. Autorė atliko milžinišką darbą, ačiū!“

Režisierė Agnieszka Holland

Joanna Kuciel-Frydryszak – Vroclavo universiteto polonistikos absolventė, žurnalistė. Daugiausia dėmesio sulaukė jos knyga „Tarnaitės visa kam“ (2018). Pagrindinio Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ ir didžiausio interneto knygyno „Lubimyczytać“ skaitytojai ją išrinko į geriausių 2018 m. knygų dešimtukus. Knyga nominuota žurnalų „Polityka“ ir „Newsweek“ premijoms.

„Nieko negalėjau padaryti. Stengiausi tai atitaisyti, tik pavėlavau.“

Kold Mauntino sunkiųjų darbų kalėjimo E korpuso prižiūrėtojas Polas Edžkombas per daugelį tarnybos metų regėjo įvairiausių keistuolių, bet dar nebuvo matęs tokio kaip Džonas Kofis – milžino vaiko protu, pasmerkto mirti dėl šiurpinamai smurtingo nusikaltimo. 

E korpuse žudikai laukė eilės eiti Žaliąja mylia, koridoriumi, išklotu žaliųjų citrinų spalvos linoleumu, į paskutinį savo gyvenime susitikimą – į pasimatymą su Senąja Žiežirba, elektros kėde. Polas per savo gyvenimą Žaliąja mylia lydėjo 78 kalinius, jis nuoširdžiai stengėsi, kad kiekvienas mirtininkas ramiai praleistų paskutines dienas ir bausmę pasitiktų išsaugojęs žmogiškumo likučius. 

Bet Džonas Kofis anaiptol ne įprastas E korpuso įnamis. Gal jis velnias žmogaus pavidalu? Kofiui laukiant lemtingo atpildo, Polas atskleis ir kraupią, ir įstabią tiesą apie kalinį. Tiesą, kuri pakeis Polo įsitikinimus...

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas 1996 metais naujausią savo romaną „Žalioji mylia“ išleido šešių plonų knygelių serija. Visos jos atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1997 m. buvo išspausdintos jau kaip viena knyga. 1999 m. pagal šį romaną režisierius Frankas Darabontas sukūrė filmą (Polas – akt. Thomas Hanksas). 

„Šiurpus kalėjimo romanas, įtaigus, jaudinantis ir neleidžiantis atsitraukti.“

Entertainment Weekly

Įtraukiantis pasakojimas, pagrįstas tikrų šnipų istorijomis ir perkeliantis skaitytojus iš Niujorko viešosios bibliotekos į šnipų knibždančią Lisaboną, patiks visiems Kate Quinn „Kodas Rožė“ gerbėjams.

1942 metai. Antrojo pasaulinio karo baigtis nenuspėjama, todėl bet kokia žvalgybinė informacija abiem pusėms neįkainojama. Nors toli nuo mūšio lauko, Lisabona, neutralios Portugalijos sostinė, tampa esmine ašimi visai kitokio pobūdžio kare, kai prezidentas Ruzveltas pasitelkia naujas pajėgas – šnipinėti apmokytus bibliotekininkus.

Mikrofilmų specialistė Marija Alveš, dirbanti Niujorko bibliotekoje, atvyksta į Lisaboną. Rinkdama naudingą informaciją, ji bendradarbiauja su Tjagu Soarešu, drąsiu ir doru knygyno savininku. Tjagas vykdo pavojingą misiją – klastoja pasus ir vizas žydų pabėgėliams.

Marija su Tjagu vis labiau suartėja, bet jų meilei iškyla pavojus, kai Marijos vadovas paprašo ją dirbti dviguba agente ir teikti klaidinančią informaciją Larsui Štaigeriui, turtingam šveicarų bankininkui, padedančiam išplauti Hitlerio auksą. Įgavusi Larso pasitikėjimą, Marija patenka į fiureriui artimiausių žmonių ratą ir turi galimybę pakeisti karo eigą, jeigu tik išdrįs surizikuoti.

Alanas Hladas yra bestselerių autorius, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Jis rašo istorinius romanus, kuriuos įkvėpė tikri asmenys ir XX a. pasaulinių karų įvykiai.

PENKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Kaitrią vasaros dieną savo bute Osle randama nužudyta jauna moteris. Vienas jos rankos pirštas nupjautas, o po akies voku paslėptas mažas raudonas penkiakampės žvaigždės formos deimantas. Byla atitenka Hariui Hūlei ir Tomui Valeriui, kurį Hūlė įtaria nužudžius jo partnerę Eleną Jelten. Nors Hūlę ši draugija ne itin džiugina, detektyvas neturi kito pasirinkimo, kaip tik išsiblaivyti po dar vieno viskio butelio ir kibti į darbą. Juolab kad vos po penkių dienų gaunamas pranešimas apie dar vieną auką. Jos pirštas taip pat nupjautas, tačiau šįkart padabintas žiedu su raudonu penkiakampės žvaigždės formos deimantu.

Penki žvaigždės kampai, penki rankos pirštai, kas penkios dienos po naują auką. Akivaizdu – Osle siautėja serijinis žudikas.

Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Gelbėtojas“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.