Du žmonės. Viena diena. Dvidešimt metų.

1988-aisiais per universiteto absolventų išleistuves susitikę Deksteris Meihju ir Ema Morli kartu praleido vos vieną dieną. Pasukę skirtingais keliais, jie nesiliauja galvoję vienas apie kitą. 

Dvidešimt metų, kasmet tą pačią dieną – liepos 15-ąją, pasakojama Deksio ir Emos gyvenimo ir tarpusavio santykių istorija. Abu vylėsi ir klydo, ieškojo laimės ir nerado. Ką iš tiesų jiems reiškia metų metus trunkanti savotiška draugystė? Deksį ir Emą likimas priverčia patirti įvairiausių išbandymų, bet svarbiausia –suvokti meilės ir gyvenimo prasmę. Bėgant metams atsiskleidžia tikroji šios lemtingos dienos reikšmė. 

Davido Nicollso romanas „Viena diena“ – ir žaismingas, ir švelniai graudus, labiau nei trileris įtraukiantis pasakojimas apie tai, kad viskas keičiasi, išskyrus meilę, apie mūsų pasirinkimus ir kainą, kurią tenka už tai mokėti.

Nuostabi, tiesiog nuostabi knyga. 

The Times 

Tai pati įdomiausia ir mieliausia mano perskaityta knyga! Be galo nuoširdi! Išgyvenau kiekvieną šios knygos puslapį. 

Jenny Colgan

Nuostabi knyga apie širdį veriantį atotrūkį tarp tų, kokie buvome, ir tų, kokie esame.  

Tony Parsons

Jungtinės Karalystės nacionalinių knygos apdovanojimų „Galaxy“ ceremonijoje romanas „Viena diena“ buvo pripažintas Metų populiariausia grožinės literatūros knyga, o vėliau jam buvo suteiktas „Galaxy“ Metų knygos apdovanojimas.

Įkvepiantis romanas apie gyvenimo suteikiamą antrą galimybę.

Garsi radijo laidų vedėja ir santykių ekspertė Džinė Splinter didžiuojasi patarimais galinti padėti kitiems. Ji neabejoja, kad sutuoktinis Adrianas apsidžiaugs jos suplanuota kelione į Italiją, mat artėja jų santuokos dvidešimt penkerių metų jubiliejus. Bet kai Džinė praneša Adrianui apie šią staigmeną, jis nustebina ją visai kitokiu planu – prabyla apie skyrybas.

Prislėgta Džinė tiesioginiame eteryje impulsyviai pakviečia keturis klausytojus, kurių širdys irgi sudaužytos, skristi drauge su ja į Italiją. Atvykę atostogų jie eina į žygius po Bolonijos kalvas, plaukioja gondola Venecijoje iršoka iki aušros – taip prasideda jų vilties ir emocinio išgijimo šventė.

Šiltame, jaukiame ir žaviame romane „Itališkas viešbutukas“ nagrinėjamos santuokos, savimonės ir gyvenimo šią akimirką temos, nors kartais tai gali reikšti ir visišką atsisveikinimą su praeitimi.

„Puiki knyga, kai norite leisti širdžiai paatostogauti.“

Sally Page, bestselerio „Istorijų sergėtoja“ autorė

„Šiltas ir gyvenimą šlovinantis pasakojimas apie penkis sugniuždytus žmones, bandančius skintis kelią per gyvenimą ir netikėtai sužinančius, jog kartais užtenka turėti vienam kitą. Žavus ir jaukus itališkas viešbutis, išvaizdus jo savininkas italas, dar pridėkite įžvalgią autorės išmintį ir šmaikštų stilių, ir turėsite puikų vasaros skaitinį.“ 

 Coleen Oakley, USA Today bestseleriu pripažinto romano „Beveik tikra istorija“ autorė

Phaedra Patrick – savamokslė rašytoja, pirmąjį kūrybinį džiaugsmą ir sėkmę patyrė sudalyvavusi keliuose apsakymų konkursuose ir juos laimėjusi. Ji yra pelniusi keletą svarių apdovanojimų už apsakymus, šešis jos romanus išleido leidykla HarperCollins Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu rašytoja su šeima gyvena Sadlevorte, Jungtinėje Karalystėje, ir visą savo laiką skiria kūrybai.

Nominuota „Goodreads Choice“ geriausios jaunų suaugusiųjų mokslinės ir maginės fantastikos apdovanojimui.

Šiame „Dyglių ir rožių dvaro“ bestselerių seriją papildančiame pasakojime Feirė, Risandas ir jų draugai triūsia po „Sparnų ir griuvėsių dvaro“ įvykių bandydami atkurti Nakties Dvarą ir platesnį gerokai pasikeitusį pasaulį. 

Pagaliau priartėja žiemos Saulėgrįža, o su ja ir sunkiai užtarnauto poilsio džiaugsmas. Bet net šventinė atmosfera negali nuginti grėsmingų praeities šešėlių. Pirmąją žiemos Saulėgrįžą Feirę, mėginančią prisijaukinti Didžiosios Valdovės vaidmenį, vis labiau graužia rūpesčiai dėl brangiausių asmenų. Jie slepia daugiau žaizdų, nei Feirė manė, – randų, kurie jų dvarui turės ilgalaikių pasekmių.

Sarah J. Maas dovanoja romaną, susiejantį „Sparnų ir griuvėsių dvarą“ su „Sidabro liepsnų dvaru“. Knyga maloniai pakeičia tempą ir nutolsta nuo įprastai Feirę užgriūvančių pasaulio pabaigos problemų, leidžia mums patirti kitokią dieną Nakties Dvare. 

– Atsitiktinai pamačiau, kaip jis kenčia, ir to užteko, kad pajustume bendrystę.

– Nejau ne visada taip nutinka? Nejau žmonės susiduria vienas su kitu ne atsitiktinai?

2023 m. pradžioje Italijoje išleistas Rosellos Postorino (g. 1978) romanas „Aš tiesiog mylėjau tave“ iš karto sulaukė skaitytojų ir literatūros kritikų dėmesio. Jaudinantis autentiškas pasakojimas apie Jugoslavijos karo išblaškytus vaikus prestižinės italų literatūros premijos Strega rinkimuose pateko į finalinį penketuką ir pelnė antrą vietą.

1992 metais Sarajevas virto mūšio lauku: snaiperių šūviai, sprogstančios granatos ir krintančios bombos tapo vietos gyventojų kasdienybe. Dešimtmetis Omaras ir jo brolis leidžia dienas vaikų namuose laukdami savo mamos. Prasidėjus karui ji vis rečiau užsuka į prieglaudą, o per vieną pasivaikščiojimą sprogus granatai Omaras išplėšiamas iš jos glėbio. Berniukas nebežino, ar jo mama gyva, o iš liūdesio gniaužtų jam padeda vaduotis Nada – mėlynakė šviesiaplaukė mergaitė, kuriai trūksta bevardžio piršto.

Vieną dieną vaikų namų auklėtiniai sužino, kad iš Sarajevo bus perkelti į Italiją. Omaras trokšta pasilikti ir toliau ieškoti mamos, išvykti nenori ir Nada, nes jos vyresnis brolis Ivas negali keliauti kartu – jo laukia kariuomenė. Tačiau suaugusiesiems vaikų norai nerūpi.

Atsidūrę svetimoje šalyje vieni vaikai stengiasi pritapti, kiti maištauja, priešinasi ir trokšta grįžti į gimtinę. Bėgant metams Omarą kamuojantis mamos ilgesys, karo paliktos traumos ir baimės virsta didžiuliu skauduliu, iš kurio jį išvaduoti gali tik vienas žmogus – mergina, kuriai trūksta bevardžio piršto.

Lietuvos skaitytojams Rosella Postorino žinoma iš 2018 m. prestižinę Campiello premiją pelniusio romano „Ragautojos“. Tikrais faktais pagrįstas naujausias rašytojos kūrinys „Aš tiesiog mylėjau tave“ atskleidžia sudėtingą Jugoslavijos karo metais nuo šeimų atskirtų vaikų likimą.

„Nedaug knygų geba įtraukti taip, kaip šis Rosellos Postorino romanas.“  Francesco Mannoni, Gazzetta di Parma

Pavojingiausia moteris pasaulyje – Kim Jodčong iš Šiaurės Korėjos

Stebinantis ir sukrečiantis dokumentinis pasakojimas apie paslaptingą Šiaurės Korėjos valdovų dinastiją, kurio centre moteris, savo rankose sutelkusi vis didėjančia galią. 

K I M  J O D Č O N G – Šiaurės Korėjos Aukščiausiojo vado Kim Džonguno sesuo, nuožmaus režimo vyriausioji propagandininkė, ambicinga užsienio politikos formuotoja, be to, įtakingiausia moteris Šiaurės Korėjos istorijoje. Žavinga jos šypsena slepia žiaurią, negailestingą asmenybę, kuri drįsta grasinti pasauliui branduoliniu ginklu, įžeidinėti pasaulio lyderius. Ji – pirmoji moteris Šiaurės Korėjos karališkojoje šeimoje, galinti skelbti provokuojančius pareiškimus ir pasmerkti myriop tėvynės išdavikus. Šiaurės Korėjoje princese vadinama Kim Jodčong įsitikinusi, kad jos gyvenimo misija  suvienyti Korėjos pusiasalį.

Korėjos ir Rytų Azijos studijų tyrinėtojo ir Šiaurės Korėjos specialisto Sung-Yoon Lee parašyta knyga „Sesuo“ – įspūdingas, autoritetingas pasakojimas apie paslaptingą Šiaurės Korėjos pasaulį ir ją valdančią dinastiją – šeimą, kuriai būdingas valdžios troškimas, žiaurios represijos prieš civilius, nuolatiniai gąsdinimai branduoliniu ginklu.

Skaitytojams nuo 14 metų

„Esu Džordža Borg, šiandien man šešiolika. Malonu susipažinti. Tikiuosi, mano istorija jums patiks, nes – tegu iškart tuo nepatikėsite – viskas, ką pasakoju, yra tiesa.“

Tarsi Džordžos gyvenimas dar mažai būtų vertęsis aukštyn kojomis! Iš pradžių ji sužinojo, kad gali matyti tunelius – perėjimus tarp Žemės ir planetų kituose matmenyse. Ne tik matyti... ji vienintelė jūreivė, galinti tais tuneliais nukeliauti į kitus pasaulius. O dabar jos laukia dar daugiau netikėtumų! 

Vieną dieną tiesiai priešais Džordžą iš tunelio išnyra jos mama, palikusi ją, vos gimusią, vaikų namuose. Negana to, Džordža iškviečiama pas Valytoją, visų arkų, kuriose mokomi jūreiviai ir globojami ateiviai, bosą. Valytojas labai įtakingas ir paslaptingas, tik mažai kas žino, kas jis iš tiesų yra. 

Merginos gyvenimas vėl verčiasi aukštyn kojom! Ko Valytojas nori iš Džordžos? Ar mama atsakys į visus jos klausimus? Ir ar ji kada nors dar grįš į arką, kurią jau ėmė laikyti savo namais?

„Grįžę“ yra antroji fantastinės dilogijos jaunimui „Tuneliai“ dalis, nuo pirmų iki paskutinių puslapių prikaustanti smalsumą žadinančia intriga ir daugybe nuotykių.

Mel Hartman, flamandų kilmės belgų rašytoja, baigė klinikinės psichologijos ir pedagogikos studijas, rašytojos karjerą pradėjo 2007 metais. Iš pradžių sukūrė kelias fantastikos knygas suaugusiems, o dabar daugiausia rašo vaikams ir jaunimui. Į lietuvių kalbą jau išverstos jos knygos „Viešbutis ant uolos“, „Viešbutis debesyse“, „Stebuklinga kelionė“ ir serija „Tuneliai“.

Skaitytojams nuo 10 metų.

„Yra žmonių, kurie niekada nepaklius Fantazijon, yra ir tokių, kurie gali, bet amžinai lieka tenai. Ir dar pasitaiko vienas kitas, kurie pabūna Fantazijoj ir grįžta atgal. Taip kaip tu, Bastianai. Ir jie pagydo abu pasaulius.“

Kai nuo peštukų slėpdamasis Bastianas Baltazaras Buksas aptinka seną knygą „Begalinė istorija“, nė neįtaria, kokie netikėti nuotykiai jo laukia. Ėmęs skaityti jis atsiduria užburtoje karalystėje, kurioje sutinka drakonų, vienaragių, milžinų ir kitų fantastinių būtybių. Bet kur kas įspūdingiau tai, kad jis pats tampa skaitomos knygos herojumi!

Deja, Fantazijos šaliai gresia neįsivaizduojamas pavojus ir vienintelis Bastianas gali ją išgelbėti. Jei jam nepavyks – Fantazijos šalis išnyks. Bet keliauti tolyn labai pavojinga, iš Fantazijos šalies jis gali ir nebegrįžti...

„Begalinė istorija“ – neprilygstama, magiška vaikų literatūros klasika. Nepaprasto kūrybingumo ir vaizduotės autoriaus sukurta istorija pasakoja ne tik apie knygų, fantazijos galią, bet ir apie tai, kaip svarbu neužsklęsti durų tikrovei.  

Kūrinys įtrauktas į vaikų literatūros eksperto dr. Kęstučio Urbos 6 kl. rekomenduojamų kūrinių sąrašą.

„Begalinė istorija“

• Padeda suvokti, kaip mus keičia pasakojimai, knygos ir kokie jie svarbūs mūsų gyvenimui, tačiau kartu skatina nuo tikro gyvenimo nesislėpti išgalvotoje realybėje.

• Skatina vaikus netikėtose situacijose nepasiduoti nerimui, baimei,  susidūrus su iššūkiais auginti savo atsparumą.

• Skatina pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.

• Vaikų literatūros klasikos knyga dovanoja nepaprastą nuotykį ir vertingą skaitymo patirtį.

Michael Ende (1929–1995) – vokiečių rašytojas, ypač nusipelnęs kaip vaikų literatūros kūrėjas. Jo istorijos kupinos fantazijos ir išmonės, personažai nepaprastai spalvingi ir įdomūs, o siužete gausu netikėtų nuotykių. Rašytojo sukurtos knygos vaikams plačiai žinomos pasaulyje. Tai „Momo“, serija „Džimas Saga“. 1979 m. pasirodžiusi „Begalinė istorija“ sulaukė ir skaitytojų, ir kritikų simpatijų, o galiausiai tapo vaikų literatūros klasika. 

Norintieji pabėgti nuo tikrovės nesudės bluosto, kol neatsivers paskutinio šio pseudoistorinio romano puslapio!

Ramiosios upės skiriamos karalystės – mirtinos priešės. Glėjos princesė Amira drąsiai rėžia, kad niekada netekėtų už Jezdansero princo Darijano, nes tas aklas ir kvailas. Tačiau visgi išgelbsti jam gyvybę, ir ne kartą. 

Karaliumi tapęs karštakošis Darijanas supranta, kad taiką atneš tik vedybos, tačiau veda ne vis labiau jį traukiančią akiplėšą Amirą, o jos jaunėlę seserį Vijaną. Keršydamas karalius skaudžiai įžeidžia Amirą, viešai pasišaipydamas, kad meilės guolyje šlykštėtųsi tokia moterimi kaip ji. Vijana myli kitą, bet dėl taikos sutinka tekėti su sąlyga, kad galės pasirinkti tarnaites. 

Po vestuvių valdovas išvysta naująją žmonos tarnaitę – Vijanos seserį ir galop dėl jos pameta galvą.

Romanas įsiurbia į įvykių verpetą, leisdamas kartu išgyventi meilę ir netektį. Siužetas persunktas netikėtumų ir paslapčių, kurios galiausiai išaiškėja, atskleisdamos, ar arogantiškasis karalius iš tiesų yra aklas ir kvailas, ar karalystėse įmanoma taika, jeigu dėl jos paaukosi savo meilę.

„Norėjau parodyti stiprią jauną moterį, šalia kurios gali būti tik stiprus savo vidinius demonus įveikęs ir vidinius turtus atskleidęs vyras“, – sako autorė.

Jolita Zykutė gimė Alytuje. Studijavo Vilniuje. Gyvena Hamburge. Knygų vaikams ir suaugusiesiems autorė. Žurnalistė. Mama ir laiminga moteris.  Rašo knygas žmonėms, pasiilgusiems pasaulio, kur egzistuoja širdies kilnumas.

www.jolitazykute.lt

„Kruvinos žemės“ – tai išsami Hitlerio ir Stalino masinių žudynių politikos istorija, paaiškinanti, kodėl Ukraina praeitą šimtmetį buvo Vakarų istorijos centre. 

Hitleris ir Stalinas į valdžią atėjo Vokietijoje ir Rusijoje, tačiau jų pertvarkų vizijos pirmiausia buvo susijusios su žemėmis tarp jų. Kruvinos žemės plytėjo ten, kur susikirto Hitlerio ir Stalino imperiniai interesai.

Žemės nuo Vidurio Lenkijos iki Vakarų Rusijos – Ukraina, Baltarusija ir Baltijos šalys – tapo siaubingų įvykių arena, neregėto istorijoje masinio smurto teritorija. Šiuose kraštuose nuo 1933-iųjų iki 1945-ųjų buvo nužudyta keturiolika milijonų ten gyvenusių žmonių. Ir visi jie tapo ne tiesioginėmis karo, bet tikslingai žudančios Stalino ir Hitlerio politikos aukomis. „Kruvinos žemės“ atveria kraupius įvykius, nepagražintus ir be nutylėjimų; į Europos atmintį sugrįžta patys baisiausi jos puslapiai ir didžiausia moderniosios istorijos tragedija. Tai kruopščiai parašyta, labai žmogiška knyga, kurią privalėtų perskaityti kiekvienas, norintis suprasti pagrindinę šiuolaikinės istorijos tragediją ir jos reikšmę šiandien. 

„Kruvinos žemės“ pelnė 12 apdovanojimų, įskaitant Emersono premiją humanitarinių mokslų srityje, Amerikos menų ir literatūros akademijos literatūros apdovanojimą, Leipcigo knygų mugės apdovanojimą už europietiškumo supratimą ir Hannah’os Arendt politinės minties premiją. Knyga išversta į daugiau nei 30 kalbų, įtraukta į 12 metų knygų sąrašus.

Timothy`is Snyderis yra vienas žymiausių pasaulio istorikų, plačiai žinomas JAV ir Europos viešasis intelektualas. Jis yra Rytų Europos ir Antrojo pasaulinio karo ekspertas, parašęs pripažintų ir apdovanotų knygų apie XX a. Europos istoriją, paskelbęs politinių manifestų ir analizių apie tironijos įsigalėjimą šiuolaikiniame pasaulyje. Jo darbai išversti į daugiau nei keturiasdešimt kalbų ir įkvėpė protestus, meną bei muziką. 

Skaitytojams nuo 10 metų

„Sunkiausias dalykas Atminties Saugotojui yra ne skausmas. Sunkiausia, kad saugai prisiminimus vienas. Jais reikia dalintis.“

Įsivaizduok pasaulį be skausmo, troškulio ir praradimų. Įsivaizduok pasaulį be spalvų ir meilės. Ar norėtum jame gyventi? Tobulai sutvarkytoje ateities visuomenėje viskas ramu ir vienoda, niekas neišsiskiria, niekas nekenčia nepritekliaus, kiekvieno žmogaus gyvenimas čia apskaičiuotas ir sunormuotas.

Dvylikametis Jonas išrenkamas naujuoju Atminties Saugotoju – jis vienintelis patirs ir sužinos apie didžiausius žmonijos nuopuolius ir laimėjimus. Jis vienintelis žinos, ką reiškia skausmas, baimė... ir meilė. Po truputį Jonas skausmingai suvokia, kiek daug tobula visuomenė yra praradusi... Bet ar jis gali ką nors pakeisti?

Kupinas vidinės įtampos ir vaizduote stebinantis kūrinys bet kokio amžiaus skaitytoją paskatins susimąstyti apie žmonijos dabartį ir ateitį, apie stulbinančius laimėjimus ir skaudžius praradimus.

Kūrinys įtrauktas į vaikų literatūros eksperto dr. Kęstučio Urbos 8 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

„Siuntėjas“

• Apdovanotas kūrinys ugdo literatūrinį suvokimą ir vaizduotę.

• Skatina susimąstyti apie svarbiausias šeimos ir visuomenės vertybes.

•  Skatina susimąstyti apie dalykus, kuriuos paprastai priimame kaip savaime suprantamus.

• Viena populiariausių visų laikų distopijų jauniesiems skaitytojams.

Lois Lowry (g. 1937) – garsi amerikiečių rašytoja, kurios 1993 m. parašyta apysaka „Siuntėjas“ vos pasirodžiusi tapo tikra sensacija. Kūrinys netrukus buvo įvertintas vienu reikšmingiausių vaikų literatūros apdovanojimų – Niuberio medaliu.

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. 

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn „Bridžertonų kronikų“ aštuntoji knyga. Pagal šią knygų seriją sukurtas Netflix serialas. 

Tai Gregorio Bridžertono istorija.

Ne taip, kaip dauguma pažįstamų, Gregoris Bridžertonas iš visos širdies tiki tikra meile.

Ir turi tam priežastį: visi septyni jo broliai ir seserys laimingai susituokę. Gregoris įsitikinęs, kad jam skirtoji anksčiau ar vėliau pasirodys, o iki tol galima smagiai pagyventi. Išvydęs Hermioną Votson jis kiekviena savo ląstele pajunta, kad jiems lemta būti kartu.

Tačiau iš geriausios, tik ne tokios gražios Hermionos draugės Liusės Abernati Gregoris sužino, kad Hermiona karštai myli kitą vyrą. Deja, kai Gregoris supranta, kad toji mergina vis dėlto nebuvo jam skirtoji, o iš tikrųjų jis myli Liusę, nebelieka laiko ką nors pakeisti. Liusė ruošiasi tekėti už kito!

Taigi vykstant vestuvėms Gregoris turi sugalvoti, kaip jas nutraukti ir įtikinti Liusę, kad ji turi tapti jo žmona...

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Winstonas Leonardas Spenceris Churchillis – viena iškiliausių XX a. istorinių asmenybių ne vien gimtojoje Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame pasaulyje. Buldogu pramintas, cigaro iš rankų nepaleidžiantis politikas Antrojo pasaulinio karo metais įtvirtino savo, kaip drąsaus, bekompromisio ir toliaregiško valstybės veikėjo, statusą. Ši istoriko Geoffrey’io Besto biografija išsamiai apibūdina visą W. Churchillio gyvenimą ir padeda geriau suprasti priežastis, dėl kurių politiko vardas yra amžiams įrašytas į žmonijos istoriją. 

Winstonui Churchilliui likimas lėmė vesti savo šalį per vieną sunkiausių laikotarpių istorijoje. Didžiosios Britanijos ministru pirmininku jis tapo tą pačią dieną, kai Hitleris įsiveržė į Prancūziją (1940 metų gegužės 10 d.). Tuo metu jam buvo 66-eri. Politikas puikiai žinojo, kas yra karas: prie armijos jis prisijungė 1895-aisiais, būdamas 21 metų. Dalyvavęs mahdistų sukilime ir Antrajame anglų–būrų kare, savo patirtį aprašė keliose knygose ir pasuko į politiką: 1900 metais buvo išrinktas į parlamento Bendruomenių Rūmus. 

Politikoje W. Churchillis praleido 55 gyvenimo metus: kaip eilinis parlamentaras, Prekybos tarybos pirmininkas, karo ministras, Jungtinės Karalystės iždo kancleris, pirmasis admiraliteto lordas ir ministras pirmininkas (du kartus). Per savo ilgą, prieštaringą ir spalvingą karjerą W. Churchillis buvo ir liaupsintas, ir keiktas. Kaip ir kiekvienas žmogus, jis neišvengė klaidų, nuopuolių ir kritikos. Aišku viena: uždegančios jo kalbos ir nepajudinamas ryžtas sutelkė britus Antrojo pasaulinio karo metais ir suteikė pradinį impulsą pasipriešinti Europą siaubiančiam Hitlerio karui. Be W. Churchillio drąsos, Europos ir viso pasaulio istorija galėjo pasisukti visiškai kita kryptimi. 

Geoffrey’is Francis Andrew Bestas (1928–2018) – autoritetingas britų istorikas, kurio specializacija yra karo tematika. Studijavęs Kembridže, vėliau pats dėstė istoriją Edinburgo, Sasekso ir Oksfordo universitetuose, 2003 metais tapo Britų akademijos nariu. Iš viso parašė 13 knygų, iš jų dvi – apie Winstoną Churchillį: „Churchill: A Study in Greatness“ (2001) bei „Churchill and War“ (2005). 

Skaitytojams nuo 8  metų.

„Aukštikalnių sakalo“ vagišius“ – kvapą gniaužianti kelionė traukiniu, kupina apgavysčių, mįslių, paslaptingų užuominų ir nenuspėjamų siužeto posūkių!

Harisonas Bekas su dėde Neitu mėgaujasi paskutine „Aukštikalnių sakalo“, garsiausio Britanijos garvežio, kelione. Tačiau dingus prabangiam papuošalui, Harisonas ir jo naujoji draugė Lenė įsitraukia į detektyvinį tyrimą. Ar jiems pavyks iki kelionės pabaigos išspręsti bylą ir sugauti nusikaltėlį?

Šioje knygoje klausysiesi šnabždesių restorano vagone, bibliotekoje aptiksi slaptus raštelius, o bagažo kameroje – į traukinį slapta įsigavusius keleivius ir padėsi Harisonui išaiškinti nusikaltimą viename nuostabiausių traukinių pasaulyje. Prisijunk prie nepamirštamo nuotykio!

„Ši knyga – nuostabus, beprotiškas, pašėlęs nuotykis, mėgavausi kiekvienu jos puslapiu! Gyvi veikėjai, greitas tempas, juokas pakaitomis su nervingu nagų kramtymu... Pasaka. Tikras bestseleris“, – rašytoja Liz Hyde.

Apdovanojimai

• „British Book Award“ metų grožinė knyga vaikams 2020

• „Books are My Bag“ skaitytojų apdovanojimas už geriausią metų grožinę knygą vaikams 2020

• „The Federation of children's Book Groups“ geriausia knyga jauniesiems skaitytojams 2022

„Aukštikalnių Sakalo“ vagišius“:

• Skatina smalsumą, pasitikėjimą savimi ir teisingumo jausmą.

• Interaktyvi knyga, leidžianti skaitytojui patirti nuotykius kartu su veikėjais

• Smagus, gausus nuotykių ir netikėtumų įtemptas pasakojimas paskatins vaikus skaityti.

• „Aukštikalnių sakalo“ vagišių“ galima skaityti kaip atskirą knygą arba kaip pirmąją serijos „Kelionių nuotykių“ dalį.

M. G. Leonard – anglų vaikų rašytoja, garsiosios serijos „Vabalų berniukas“ autorė. Ji kūrė istorijas nuo pat vaikystės, o baigusi pradinio ugdymo ir literatūros studijas ėmė rašyti smagias, nuotykių kupinas knygas vaikams. Už savo kūrybą pelnė ne vieną apdovanojimą ir sulaukė daugybės skaitytojų dėmesio. Teises versti šią knyga jau įsigijo apie 20 šalių!

Sam Sedgman – garsus visame pasaulyje vaidinamų pjesių autorius, nominuotas „Courtyard Theatre“ apdovanojimui. Jis užaugo prie pat geležinkelio linijos ir traukiniais žavisi nuo pat vaikystės, tad ir jo pirmos knygos vaikams „Aukštikalnių sakalo“ vagišius“, kurią parašė su M. G. Leonard, veiksmas vyksta būtent traukinyje.

Elisa Paganelli – italų iliustruotoja, nuo mažų dienų negalėjusi atsispirti popieriaus ir pieštukų kvapui. Baigusi mokslus Turine, Europos dizaino institute, dirbo reklamos srityje, jos dizaino studija pelnė ne vieną apdovanojimą. Dabar kaip laisvai samdoma dizainerė bendradarbiauja su leidėjais ir reklamos agentūromis iš viso pasaulio. 

Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.

Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos. 

Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

CHRISTIANAS HARDINGHAUSAS gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.

Jaudinanti dviejų draugių istorija nacių okupuotoje Prancūzijos sostinėje. Tai knyga apie baimę, kančią ir skaudžius likimo smūgius, kuriuos nugali nepalaužiama vidinė stiprybė, pasiaukojimas ir meilė. 

1939-ieji. Europa vis labiau kaustoma niūrios karo nuojautos. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Žiuljetė įsitikinusios, kad karas jų nepalies. Deja, šios viltys netrukus sudūžta į šipulius. Naciams okupavus Paryžių, Eliza supranta, kad jai Prancūzijos sostinėje nebesaugu. Apsisprendusi bėgti, brangiausią savo turtą – dukrelę – moteris patiki Žiuljetei, taip pat auginančiai panašaus amžiaus dukrą ir du šiek tiek vyresnius sūnus. 

Karui pagaliau pasitraukus iš Prancūzijos, Eliza sugrįžta į Paryžių, kur sužino sukrečiančią naujieną: į Žiuljetės namų rajoną pataikė bomba, akimirksniu sugriovusi tiek pastatus, tiek žmonių gyvenimus. Siaubo apimta Eliza bando surasti bent menkiausią užuominą apie savo dukrą ir ja besirūpinusią draugę, tačiau bergždžiai. 

Nors Eliza tūkstančius kartų įsivaizduoja blogiausia, vis dėlto jos širdis atsisako tuo patikėti. Galų gale moteris užčiuopia nors ir menką, bet vilties šiek tiek teikiantį siūlo galą. Kupina vėl užgimusios vilties, Eliza iškeliauja į Niujorką, kur tikisi pagaliau sužinoti, kas nutiko jos dukrai ir geriausiai draugei. 

„Motinos meilės stiprybė ir nesuvokiamai sunkūs karo meto pasirinkimai; šeimos saga, odė menininko sielai ir netgi detektyvo elementai. Skaitydama negalėjau sulaikyti ašarų ir atsitraukti iki pat paskutinio puslapio.“ 

Jill Santopolo, knygos „Šviesa, kurios netekome“ autorė 

„Nuostabus ir širdį veriantis kūrinys.“ 

 Kate Quinn , knygų „Kodas „Rožė“, „Alisos tinklas“ autorė

„Kristin Harmel – tikra pasakojimo meistrė. Puikus istorinis romanas!“

 Sadeqa Johnson, knygų „The House of Eve“, „Yellow Wife“ autorė

Kristin Harmel (g. 1979 m.) yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The New York Times“ bestseleriais. Autorė rašymu „susirgo“ būdama šešiolikos. Baigusi Floridos universitetą, ji dirbo žurnalo „People“ reportere, taip pat rašė kitiems žurnalams bei televizijos laidoms. Pirmąją knygą K. Harmel išleido 2006-aisiais, būdama 27-erių. „Paryžiaus dukra“ yra 15-oji autorės knyga. Jos kūryba išversta į daugiau nei 30 kalbų. Lietuvių kalba yra išleisti jos romanai „Dingusių vardų knyga“, „Užmaršties saldumas“ ir „Gęstančių žvaigždžių miškas“.

– <...> Esu lėta, nepaslanki...

– Kaip vėžliukė? – paklausė jis, draugiškai pažvelgęs į Žozefiną.

– Kaip vėžliukė, kuri juda dviejų kilometrų per valandą greičiu ir tirta iš baimės!

– Vėžliai man patinka, – meiliai pratarė jis. – Tai labai ištikimi gyvūnai, žinote, labai ištikimi... Jie verti mūsų dėmesio.

Šiame prancūzų autorės Kathrine Pancol megabestseleryje – knygos „Geltonos krokodilų akys“ tęsinyje, – kuriuo be vargo mėgausis ir su pirmąja knyga nesusipažinęs skaitytojas, Žozefinai, pagaliau pajutusiai troškulį save pažinti, tenka susidurti su išsiskyrimu, šeimos problemomis ir net žmogžudyste.

Per pastaruosius metus Žozefinos Kortes gyvenimas pasikeitė į gerą. Dar neseniai buvusi vos galą su galu sudurianti Viduramžius tyrinėjanti mokslininkė – palikta sutuoktinio, atstumta motinos ir persekiojama bankininko, dabar ji bestselerio autorė, turinti butą Paryžiuje ir patrauklų, kad ir paniurusį, meilužį. Ir vis dėlto ramybėje jos nepalieka nuojauta, kad tikroji laimė ją aplenkia. Taigi kai vieną vakarą ši keturiasdešimtmetė susiduria su gyvenimą keičiančiais įvykiais, ji supranta, kad laikas pradėti klausytis širdies.

Pakliuvus į painių santykių ir virtinės žmogžudysčių raizgalynę, Žozefinai tenka mokytis ryžtingai veržtis į priekį, rasti drąsos ir stiprinti pasitikėjimą savimi. 

„Šiame krašte svarbu ne tai, ką darai, o kas esi.“

1975 metai. Šiaurės Airijoje atvirai liepsnoja protestantų ir katalikų nesutarimai, aidi šūviai ir griaudėja sprogimai, o jauna moteris blaškosi tarp ištikimybės savo bendruomenei ir pavojingos aistros. 

Nepaisant sumaišties ir smurto protrūkių, Kušla su motina gyvena ramų gyvenimą mažame miestelyje netoli Belfasto. Dienomis ji dėsto parapijos mokykloje, o naktimis dirba šeimos užeigoje. Būtent ten ji susipažįsta su Maiklu Egniu, advokatu, išgarsėjusiu teismuose ginant Airijos respublikonų armijos (IRA) narius. 

Maiklas yra protestantas, o Kušla – katalikė. Be to, jis vedęs vyras, tad Kušlai derėtų laikytis nuo jo atokiau. Visgi nepaisydama įspėjimų Kušla leidžiasi įtraukiama į rafinuotą gerokai vyresnio vyriškio pasaulį, ir tarp jų užsimezga romanas. Tačiau idilė greitai baigiasi. Netrukus miestelio prieigose randamas žiauriai sumuštas vieno jos mokinio tėvas. Kyla neapykantos ir pykčio banga, grasinanti palaidoti visus, kuriuos Kušla labiausiai nori apsaugoti.

Louise Kennedy gimė ir užaugo greta Šiaurės Airijos sostinės Belfasto. Rašydama romaną „Peržengus ribą“ rėmėsi tikrais įvykiais. Iš skausmo ir žiaurumo ji sukūrė labai gyvenimišką ir jautrią dramą apie sužlugdytą meilę ir nepalaužiamą ištikimybę saviems idealams, kur tai, iš kur esi kilęs, atrodo, svarbiau nei tai, kas tu esi. 

Jos romanas „Peržengus ribą“ Washington Post išrinktas geriausia metų knyga ir yra įtrauktas į Moterų grožinės literatūros premijos trumpąjį sąrašą.

Sukrečianti psichologinė drama apie keturias šeimas, kurių gyvenimai negrįžtamai pasikeičia po vieno sunkiai suvokiamo įvykio.

Tėvas ir motina Loverliai kantriai budi ligoninėje prie sūnaus lovos, nes šis vidurnaktį iškrito pro savo kambario langą. Jo motina Vitnė su niekuo nekalba. Šoko ištikti draugai ir kaimynai savo ruožtu bando išsiaiškinti, ar jie patys kaip nors neprisidėjo prie to, kas atsitiko tą baisų vėlų vakarą. Tai šilti ir pažiūrėti altruistiški geriausi Loverlių šeimos draugai Parkai, jauna ir ambicinga vaikų trokštanti susilaukti Rebeka ir jos vyras bei tyli rami portugalų senukų pora, gedinti savo vienturčio suaugusio sūnaus, kuriam buvo nustatyta sutrikusios raidos diagnozė.

Tačiau kas nutiks vėliau, kai po savaitės paaiškės ilgai slėpta ir nepatogi, šias šeimas jungianti tiesa? 

Romanas, kuriame nagrinėjamos žlugdančio pavydo, pasiaukojančios motinystės, trūkinėjančių santuokinių ryšių, skausmingos persileidimų ir nutildytos nuojautos temos, kelia klausimus, kas nutinka, kai geri žmonės priima netinkamus sprendimus.

Įspūdinga knyga apie motinystę, pasiaukojimą ir didžiulius lūkesčius, primetamus moterims.

Good Housekeeping

Iš numirėlių gali prikelti tik pačios tamsiausios istorijos...

Tarptautinį pripažinimą savo įspūdingais kūriniais pelnęs Davidas Lagercrantzas (g. 1962) pristato antrą kriminalinio serialo apie ekscentrišką Stanfordo universiteto psichologijos profesorių Hansą Rekę ir Stokholmo priemiesčių policininkę Mikaelą Vargas dalį.

Prieš 14 metų Klerė Lidman žuvo daug aukų nusinešusioje benzinvežio avarijoje, tačiau jos vyras Samuelis atsisako tuo patikėti. Kartą vienos fotografijos fone atsitiktinai išvydęs moterį, kuri atrodo visai kaip Klara, jis nusprendė kreiptis pagalbos į Hansą Rekę ir Mikaelą Vargas. Iš pradžių jie abu buvo skeptiškai nusiteikę, bet pažvelgęs į nuotrauką Rekė atranda detalių, kurios rodo, kad joje tikrai įamžinta Klerė. Ar tai įmanoma? 

„Memoria“ nukelia skaitytojus į paskutinį XX amžiaus dešimtmetį, kai Rytų Europą purtė politinės permainos, bankų krizės ir naujųjų turtuolių grumtynės su postsovietiniu KGB monstru dėl įtakos. Įtampos kupiname švediškame trileryje atskleidžiami žiaurūs nusikaltimai, jų poveikis atskirų žmonių gyvenimams ir patiems tyrėjams.

Kritikų pripažinimo sulaukęs įtempto siužeto romanas, parašytas tikro 1897 m. Vakarų Virdžinijoje įvykdytos žmogžudystės teismo proceso pagrindu.

Prabėgus vos keliems mėnesiams nuo vestuvių Zona Hister Šu savo namuose nukrito nuo laiptų ir mirė. Sukrėsti Livsėjaus miestelio gyventojai užjautė našliu likusį jos vyrą, tačiau Zonos motina Merė Džeinė įtikėjo, kad dukra buvo nužudyta, o gyvybę jai atėmė sutuoktinis.

Visgi niekas netiki, kad išvaizdus, miestelio gyventojų mylimas kalvis yra žudikas. Niekas, išskyrus Merę Džeinę ir Liusę, geriausią Zonos draugę, –jai pastarasis visada kėlė įtarimų. Bylai atsidūrus teisme Grinbrajerio apygardos vyrai susivienijo prieš abi moteris. Kaistant aistroms Merė Džeinė ir Liusė privalo apsispręsti, ar atskleisti didžiausią Zonos paslaptį, kad būtų įvykdytas teisingumas. Ir dabar joms padėti tegali Zona, iš anapus paskelbsianti paskutinę sukrečiančią žinią.

Dramatiško istorinio romano „Raudonasis paukštis gieda“ veikėjos kupinos slopinamo įniršio ir apsėstos teisingumo poreikio. Giliai išjaustas, meistriškas debiutas. – Anne Enright  

Amoso Cliffordo, vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų, sukurtas ir išplėtotas vakarietiškasis miško maudynių metodas – tai fizinę ir emocinę sveikatą ir kūno bei proto ramybę grąžinantis ritualas šiuolaikiniam skubančiam, nuo technologijų priklausomam, lėtinio nuovargio ir nerimo kamuojamam žmogui. 

Ši knyga apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu –akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Ryšiui su gamta puoselėti reikia to paties kaip ir žmonių santykiams – smalsumo, dėmesio ir reguliarumo. Svarbiausia – kokybiškam santykiui reikia laiko. A. Cliffordas kviečia ugdytis įprotį reguliariai išeiti į gamtą ir niekieno netrukdomiems lėtai, dėmesingai, smalsiai ją tyrinėti ne tik penkiais gerai žinomais pojūčiais, bet ir intuicija, vaizduote ir švelnia širdimi.

Knygoje yra daugiau nei penkiasdešimt autoriaus ir jo kolegų, miško maudynių gidų, sukurtų ir išbandytų kvietimų – laisvos formos pratimų miške, kurie padeda pasinerti į dabarties akimirką, iki galo išjausti miško atmosferą, atsipalaiduoti ir pailsėti. Toks buvimas miške skatina pastabumą ir kūrybingumą, tad ilgainiui kvietimus išmoksite kurti patys ir veiklos miške tikrai nepritrūksite.

„Miške apstu kvietimų. Žolė kviečia atsigulti. Debesys kviečia juos stebėti. Vanagas kviečia ištiesti rankas lyg sparnus ir žengti tarytum skrendant. Stati tako atkarpa kviečia sulėtinti tempą ir stebėti, kaip pavyksta išlaikyti gravitacijos centrą. Sliekas siūlo patyrinėti dirvą. Šie kvietimai paprasti, juos lengva pastebėti“, – rašo autorius.

Tereikia pažadinti savo vaizduotę, atsipalaiduoti ir žaisti – „šokti su mišku lyg su partneriu“. Žaisdami nė nepastebėsime, kaip gyjame nuo netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų, kaip mažėja nerimastingumas, lengvėja rūpesčių našta ir mažėja atskirtis tarp mūsų ir gamtos. Ir kaip natūraliai kyla noras gamtą pažinti, puoselėti ir ja rūpintis. 

Vaikams nuo 7 metų

Keitas pakliuvo į „SUPERPROTINGŲ VAIKŲ“ viktoriną ir yra pasiryžęs ją laimėti. Tik menka bėdelė... jis nėra genijus! Dar blogiau, Keito sesuo MINERVA iš tikrųjų yra geniali. Maža to, jam teks su ja varžytis. 

IŠEITIS YRA!

Keitas privalo tapti SUPERPROTINGAS, ir kuo greičiau! Nors ir nėra genijus, jis tikrai išradingas. Gal jam tiesiog pavyks pavogti sesers smegenis? O gal keli neįtikėtini IŠRADIMAI, čiaudintys Čilės triušiai ir keisti paplotėliai atvers jam kelią į PERGALĘ?

Tai dar viena nepaprastai smagi ir juokinga „Mano tėvai atšaukė mano gimtadienį“ ir „Aš pamečiau savo močiutę prekybos centre“ autorės knyga.

„Aš pavogiau savo superprotingos sesers smegenis“:

• Skatina būti kūrybingus, išradingus, ryžtingus siekiant savo svajonių.

• Moko įsiklausyti į šeimos narių norus, poreikius, mintis. 

• Humoras ir begalė juokingų nutikimų įtraukia net ne itin skaityti mėgstančius vaikus.

• Knygos tekstas pateikiamas su didesniais tarpais ir  raidėmis, yra iliustracijų, todėl tinka vaikams, pradedantiems skaityti ilgesnes istorijas.

Džo Simons (Jo Simmons) savo karjerą pradėjo dirbdama žurnaliste. Ji parašė daug nuostabių ir nepaprastai linksmų knygų vaikams, tarp kurių lietuvių kalba anksčiau išleistos „Mano tėvai atšaukė mano gimtadienį“ ir „Aš pamečiau savo močiutę prekybos centre“. Džo gyvena Braitone su vyru, dviem sūnumis ir anksčiau buvusiu beglobiu šuneliu iš Rumunijos. Mėgstamiausia rašytojos gimtadienio dovana yra elektrinis dantų šepetėlis.

Nathan Reed – britų vaikų knygų iliustruotojas, kurio savo žaismingos, nutrūktgalviškos iliustracijos jau papuošė ne vieną Jo Simmons knygą.

Andrzejaus Sapkowskio „Raganiaus“ serija puikiai pažįstama tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio skaitytojams – pagal šį romanų ciklą sukurtas populiarus „Netflix“ serialas bei dar populiaresnė kompiuterinių žaidimų serija. Kviečiame susipažinti ir su kitu autoriaus herojumi – Reinmaru, kurio beprotiškos kelionės ir kvapą gniaužiantys nuotykiai tikrų įvykių fone neabejotinai įtrauks ir sužavės tiek fantastikos, tiek istorijos gerbėjus. 

„Kvailių bokšte“ susipažinome su Reinmaru iš Bieliavos, dar žinomu Reinevano vardu. Šis žingeidus ir šviesaus proto jaunuolis – mokytas žolininkas, gydytojas ir beviltiškas romantikas – nuolat įsivelia į pavojingas istorijas. Pirmoje „Husitų trilogijos“ dalyje Reinevanas, atkeliavęs iki legendinio narenturmo – Kvailių bokšto – šiaip taip išlaviravo tarp jį nugalabyti ketinusių kryžiuočių ir husitų. 

Antroje dalyje šį nenuoramą sutinkame Prahoje, kalendoriui skaičiuojant 1427-uosius Viešpaties metus. Nors vieta kita, Reinevano situacija nelabai pasikeitusi: dėl įvairių priežasčių ant vaikino dantį griežia ir jį vaikosi husitų žvalgyba, Vroclavo vyskupo patikėtinis, raubriteriai bei dar vienos suviliotos mergelės tėvas. 

Įtampos netrūksta ir didesniu mastu: Praha tiesiog virpa nuo konfliktų, ginčų ir religinių susidūrimų. Prokopo Nuogojo vadovaujami husitai traukia į Sileziją su keršto žygiu. Bandydamas išlaviruoti tarp visų jam gero nelinkinčių personažų, Reinevanas prisijungia prie Kieliko garbintojų. Kartu su jais mūsų herojus pasiaukojamai kovoja už naują tikėjimą, tačiau mintyse audžia ir smulkesnius asmeninius planus: atkeršyti brolio žudikams bei surasti nuo jo slepiamą gražuolę Nikoletę, padovanojusią Reinevanui sūnų. 

Maginės fantastikos meistras Andrzejus Sapkowskis gimė 1948 m. Lenkijoje. Geriausiai pasaulyje žinomas jo ciklas „Raganius“, kurį sudaro 6 romanai ir 15 apsakymų. 2016 m. A. Sapkowskis gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Romanas „Dievo kariai“ yra antroji autoriaus „Husitų trilogijos“ dalis. 

„A. Sapkowskio energija, humoras ir gana neįprastas istorijos fonas paverčia šį kūrinį labai maloniai skaitoma istorine fantastika.“ – Booklist 

„Puikus desertas visiems A. Sapkowskio gerbėjams.“ – Polskie Radio 

„A. Sapkowskio meilė aprašomam laikotarpiui – akivaizdi. Autorius pasakoja apie Prahos defenestracijas, Johaną Gutenbergą ir jo spaudos presą bei kitus istorinius įvykius. Atsakingai ir kruopščiai nutapyti visuomeniniai bei politiniai peizažai natūraliai persipina su pagrindinio romano herojaus istorija. Būtent taip turi būti parašyta istorinė fantastika.“ – Publishers Weekly 

Su kiekviena nauja knyga į The New York Times bestselerių sąrašą pakliūvanti Sandra Brown šiame romane pasakoja amerikietiškojo futbolo žaidėjo Zako Bridžerio istoriją, kurioje sudėtingas moralinis pasirinkimas pamažu perauga į žūtbūtinę kovą už gyvybę. 

Zakas Bridžeris jau seniai nebegalvoja apie buvusią žmoną. Santuoka su Rebeka nesusiklostė. Garsus amerikietiškojo futbolo žaidėjas ir ūmaus būdo gražuolė – ne pats tinkamiausias receptas ramiai šeimyniškai idilei. Po audringo santuokos etapo jie nusprendžia pasukti savais keliais. 

Todėl žinia apie komos būsenoje atsidūrusią Rebeką gerokai nustebina Zaką. Kai paaiškėja, kad teisiniu požiūriu jis vis dar yra artimiausias asmuo, vyrą ištinka šokas – tai reiškia, kad būtent Zakas turi nuspręsti, ar atjungti buvusią žmoną nuo gyvybės palaikymo sistemos. Sukrėstas Zakas permeta atsakomybę Rebekos tėvams. Šie nusprendžia laukti stebuklo. 

Po poros metų iš kalėjimo paleidžiamas Rebekos skriaudikas. Prokurorė Keitė Lenon įsitikinusi, kad anksčiau laiko išleisto Ebano Klarko tėvas pasinaudojo savo įtaka ir papirko teisėjus. Keitė pasiryžusi vėl įkišti tą akiplėšą už grotų. Tačiau tam, kad tai įvyktų, Rebeka turi mirti. Tada Ebanui būtų galima iškelti naujus – žmogžudystės – kaltinimus. Keitė su Zaku susiduria su sunkia moraline dilema. O kiekvieną jų žingsnį seka Ebanas Klarkas. 

„Sudėtingas moralinis pasirinkimas, įvilktas į trilerio drabužį, sukuria kvapą gniaužiantį ir jaudinantį romano audinį.“

Providence Journal 

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai ragina skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Ši knyga, parašyta remiantis dokumentuotais faktais, skaitytoją nukels į patį raganų medžioklės įkarštį XVII a. antros pusės Skandinavijoje. 

1662-ųjų Norvegija. Pavojinga vieta ir laikmetis moteriai, kai dėl paprasčiausio šokio galėjai būti apkaltinta raganavimu ir „vyro suviliojimu“. Su vietos pirkliu romaną užmezgusi našlė Sigri suimama ir išsiunčiama į Vardės salos kalėjimą. Sigri duktė Ingeborga iškeliauja į Vardę, kad pabandytų susigrąžinti motiną. Kartu su ja keliauja ir kitos, jau sudegintos, „raganos“ duktė Marena. Laukinis pastarosios būdas ir nepalaužiama dvasia suteiks Ingeborgai taip reikalingos drąsos leidžiantis nežinomybėn. 

Vardės salos tvirtovėje gyvena ir dar viena moteris – buvusi Danijos karaliaus meilužė Ana Rodija. Užsitraukusi nešlovę (o gal tiesiog nusibodusi karaliui), ji buvo ištremta į nuošalią salą. Tačiau Ana ne iš tų, kurios nuolankiai susitaiko su likimu. Moteris pasiryžusi padaryti viską, kad paspruktų iš Vardės ir susigrąžintų privilegijuoto gyvenimo malonumus. 

Šios moterys – dėl savo poelgių, charakterio ar tiesiog dėl to, kad kažkam nepatiko, – lengva ranka visuomenės paverčiamos raganomis. Juodinamos, nekenčiamos ir šmeižiamos, jos atsisako nuolankiai tapti aukomis, o jų dvasios jėgai negali prilygti joks karalius. 

Raganų teismai daugeliui mūsų reiškia viduramžius. Deja, ši praktika vis dar gyva: paskutinis (bent jau kol kas) žmogaus nužudymas, apkaltinus raganavimu, įvyko palyginti neseniai. 2021 m. balandį Pietų Afrikoje buvo žiauriai sumušta ir gyva sudeginta mergina vardu Sangweni Jostina. Tuo tarpu paskutinė „ragana“ Europoje – Anna Göldi – buvo nuteista myriop Šveicarijoje 1782 m.

„Provokuojanti, magiška ir už širdies griebianti pamirštų moterų iš praeities istorija, skambiai susišaukianti su pasauliu, kuriame gyvename dabar.“ 

L. R. Lam, rašytoja

„Aistringas patriarchato demaskavimas ir žaižaruojantis moterų pasipriešinimo išaukštinimas. Anya Bergman su kvapą gniaužiančiomis detalėmis ir betarpiškumu atkuria istorinio raganų teismo detales.“ 

Hannah Kent, rašytoja

Anya Bergman gimė 1967 m. Londone. Škotijoje, Edinburgo Napier universitete studijavo kūrybinį rašymą ir įgijo menų magistro lapsnį. Persikėlusi gyventi į Airiją, 2004-aisiais debiutavo kaip romantinės literatūros rašytoja. Po kelerių metų, jau gyvendama Norvegijoje, susidomėjo ir ėmė gilintis į prieš kelis šimtmečius čia vykusias raganų medžiokles.