Rašydamas (ar skaitydamas) patenki į pasaulius, kuriuose kadaise buvai, į erdves ir laikus, kuriuose niekada nesilankei, kuriuos galbūt tik sapnavai, kuriuos prasimanei, nors jie ir gyvena tavyje, nors tai tik nuojautų, šešėlių ar emocijų pavidalai, pustoniai, melodijų, sakinių nuotrupos, garsų fragmentai. Taip suprantu knygas – kaip kelionę.    

Man patinka taip keliauti. Rankioju fragmentus savo atmintyje, patirtyje, pasiūlytus man vaizduotės, patirties, literatūros, kultūros, religijos, filosofijos ar anekdotų... Kad ir kas tai būtų. Tie fragmentai kartais atrodo net nesusiję tarpusavyje. Kai juos atkuriu, kai jie įgauna formą, pasimato sąsajos su kitais fragmentais, ryšiai tarp personažų, pasakojimo linijų, vaizdinių ir metaforų giminystė, atsiranda istorija. Tai rašytojo, o ne istoriko ar memuaristo kelionė, todėl seniai nesuku sau galvos dėl autobiografiškumo, asmeniškumo, istoriškumo ir panašiai. Kaip sakė vienas poetas, tu Jį prasimanei, o Jis – tave.

„Ši knyga apie žmogų, nusprendusį mesti rūkyti, ir šis sprendimas jį nuveda labai toli: į praeitį, į atmintį, į melancholiškos ir linksmos patirties, į padorumo ribas kartais peržengiančios vaizduotės kelionę. Ir norisi į šią kelionę pakviesti kitus, kad ir koks egoistas būčiau.“

Sigitas Parulskis

Bookerio premijos ilgasis sąrašas

„New York Times“ šį kūrinį išrinko viena svarbiausių 2022 m. knygų.

„Protu nesuvokiamai genialus romanas.“ Hannah Kent

Nusprendžiau užrašyti viską, kas vyksta, nes turbūt jaučiuosi galinti atsidurti pavojuje.

Londonas, 1965 metai. Jauna moteris įsitikinusi, kad charizmatiškas psichoterapeutas Kolinsas Braitvaitas yra atsakingas už jos sesers savižudybę. Nusprendusi įminti sesers mirties paslaptį, ji susikuria alternatyvią tapatybę ir pati kreipiasi į gydytoją kaip klientė, o visus susitikimus kruopščiai fiksuoja užrašų knygelėse. Tačiau vis labiau įsitraukdama į psichoterapeuto siūlomą tamsų ir grėsmingą žaidimą moteris sutrinka, jai darosi vis sunkiau suvokti, kur realybė, o kur pramanas, kur jos tikrasis „aš“, o kur – susikurta asmenybė. 

Romane „Pacientė“ autorius Graemeʼas Macrae Burnetas siūlo skaitytojams „pažaisti tikrovę“. Meistriškai pasinaudodamas metafikcijos stiliumi Burnetas parašė stulbinančią, kandaus humoro nestokojančią, originalią istoriją apie žmogaus psichiką ir išprotėjimą, apie asmens tapatybę ir pačios tiesos prigimtį.

Užburiantis naujas rimtosios grožinės literatūros kūrinys... Kupinas įtampos, tamsus ir genialiai sukonstruotas. Edmund Gordon, Sunday Times

Taip, pridūrė dar tvirčiau įsitikinęs, jeigu būčiau priverstas gelbėtis, pasirinkčiau Tasmaniją.

Naujausiame savo kūrinyje „Tasmanija“ Paolo Giordano, prestižinės italų literatūros premijos Strega laureatas, tarptautinio bestselerio „Pirminių skaičių vienatvė“ autorius, rašo apie mūsų dienų pasaulį ir jo ateitį. Tiksliau, apie pasaulį, kuris neturi ateities, kuriame sutrikusi ir įsibauginusi žmonija nebeišlaiko savo rankose kontrolės svertų, o visuotinis sąmyšis nuodija intymiausius žmonių jausmus ir griauna tarpusavio santykius. 

Šis jautrus, gyvybingas ir šiuolaikiškas romanas turi autobiografinių rašytojo gyvenimo motyvų, bet jame kiekvienas gali atrasti save, nes visi mes ieškome savosios Tasmanijos: vietos, kur dar įmanoma išsigelbėti.

40-metis Paolas, atsisakęs karjeros fizikos mokslų srityje, pasirinkęs žurnalistiką ir susidomėjęs klimato kaitos problematika, jaučia, kad viskas aplinkui byra į šipulius. Jo santuoka su devyneriais metais vyresne Lorenca atsidūrė aklavietėje, jis neįsivaizduoju jųdviejų ateities, tačiau bijo apie tai net užsiminti. Krizė ištiko ir jo artimiausius draugus bei pažįstamus. Jaunystės laikų bičiulis Džulijus išsiskyrė su žmona ir neranda bendros kalbos su savo sūnumi, kunigas Karolis įsimylėjo dvidešimtmetę merginą ir suabejojo savo pašaukimu, intelektualus debesų tyrinėtojas Novelis įsivėlė į skandalų virtinę dėl lyčių lygybės moksliniame pasaulyje, prarado šeimą ir savo reputaciją.

Krizė purto ne tik pavienius žmones. Europos miestus drebina teroristiniai išpuoliai, horizonte švyti karų ir pasaulinių kataklizmų nuojauta. Paolas jaučia, kad bręsta globali visos planetos krizė. Bėgdamas nuo savęs ir savo sunkumų jis blaškosi po pasaulį, bet tik išdrįsęs atsiverti meilei ir skausmui, Paolas gali surasti savo išsigelbėjimo krantą. Savo Tasmaniją.

Paolo Giordano parašė originalų, susimąstyti skatinantį romaną apie pasaulį, kuriame gyvename. Jame paliečiama daug temų, kurios veikia mus visus. Tai tikra mūsų laikų istorija.

De Bezige Bij

Lyg ir eilinė kelionė į Daniją Dagnei tampa lemtinga kryžkele. Nedidukėje kavinėje netikėtai nugirsta melodija pažadina prisiminimus apie seniai matytą, lyg į vandenį prapuolusią draugę. Kur dabar Magna? Kaip susiklostė jos likimas? Kokie įvykiai privertė ją pasitraukti iš draugų ir artimųjų gyvenimo? Kas atsitiko Magnai, kol Dagnė, perspektyvi korėjiečių kalbos studentė, buvo išvykusi mokytis į Seulą?

Daugybę metų Dagnė gyveno uždariusi savo praeities duris. Tačiau galbūt atėjo metas jas atverti? Moteris ryžtasi atsisukti atgal, kad pagaliau išaiškėtų tiesa. Bet kad melodija suskambėtų kaip tuomet, reikalingi trys balsai. Ar pavyks Dagnei atrasti ryšį su savo jaunystės draugais? Ką likimas numatė trims kelis dešimtmečius nesimačiusiems ir gyvenimo vidurį įpusėjusiems žmonėms?

Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn, skaitomiausios lietuvių autorės bibliotekose, savo debiutiniame romane skaitytojams žada jautrią, netikėtą ir kartu, regis, labai atpažįstamą istoriją apie žmones ir jų santykius, draugystę ir baimę, kaltę ir atleidimą. Ir, žinoma, apie meilę, kuri nepaiso laiko ir erdvės ribų.

„Gyvenimas būtų per paprastas, jei jo dėsniai prilygtų daugybos lentelei: kartą išmokai atmintinai ir žygiuoji neklysdamas per dienas, mėnesius, metus... Ar tikrai mums patiktų toks gyvenimas? Ar vis dar galėtume save vadinti žmonėmis? Ar būtume tik dirbtinį intelektą turintys robotai žmogaus kūnais. Gyvenime būna visaip. Tuo jis ir įdomus, kad nežinai, kas tavęs laukia už kito posūkio.“

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. 

Tai prasidėjo Škotijoje, senoviniame akmenų rate. Klerė Randal per jį pateko į 18 amžių, ten sutiko Džeimsą Freizerį ir karštai jį pamilo. Bet ji buvo priversta grįžti į 20 amžių, savo laiką, pagimdyti jųdviejų kūdikio. Po dvidešimties metų, užaugus dukteriai, Klerė vėl iškeliavo į praeitį ieškoti Džeimio. Šįkart jie išplaukia į Ameriką. 

Jųdviejų duktė Briana, likusi dvidešimtame amžiuje archyvuose randa žinią apie tėvams gresiantį pavojų. Ieškodama motinos ir tikrojo tėvo, kurio nėra regėjusi, rizikuodama savo pačios laime, ji ryžtasi žengti į praeitį ir pamėginti pakeisti istoriją bei išgelbėti tėvus. Bet, patekus į laukinius tyrus, lemtingas susitikimas gali Brianą įkalinti praeityje visiems laikams... o gal ji įleis šaknis ten, kur ir turėtų būti, ten, kur jos širdies ir sielos vieta?

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo. 

2014 m. knyga „Rudens būgnai“ Lietuvoje buvo išleista dviem dalimis, pavadinimu „Svetimšalė. Rudens būgnai“, 7 ir 8 dalys.

„Pribloškiantis romanas!”

 Wall Street Journal

„Nepamirštami veikėjai... gausybė istorinių faktų... Negalėjau atsiplėšti nuo romano“. 

Cincinnati Post

Knygos apdovanojimai

1991 m. RITA Award (Amerikos romantinių rašytojų sąjungos (RWA) pagrindinis prizas – Metų knyga) už pirmą serijos knygą „Svetimšalė“.

„Anoniminių romantikų“ apdovanojimas (Romance Readers Anonymous Awards) 1996 m. už pirmą „Svetimšalės“ serijos knygą. 

Pirmą vietą „New York Times“ bestselerių sąraše pasiekė visos 9 „Svetimšalės“ serijos knygos. 

Apdovanojimai autorei

2022 m. „Didžiojo škoto“ prizas (Great Scot Award) Dianai Gabaldon, skirtas Nacionalinio Škotijos fondo Jungtinėse Valstijose (The National Trust for Scotland Foundation USA) už visą „Svetimšalės“ seriją ir jos sukeltą susidomėjimą Škotija. 

TV serialas

Serialo „Svetimšalė“ (Outlander) premjera įvyko 2014 m. rugpjūtį. Per dešimt metų sukurti 7 sezonai sulaukė didžiulio populiarumo. 2024 arba 2025 m. pasirodysiantis aštuntasis sezonas bus paskutinis. 

Visuotinio pripažinimo sulaukusių savo memuarų „Mano istorija“ tęsinyje buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama dalijasi kasdienio gyvenimo išmintimi ir veiksmingomis strategijomis, padedančiomis šiais neramiais laikais neprarasti vilties ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą.

Michelle Obama pasakoja skaitytojams dar negirdėtas istorijas iš savo gyvenimo, pateikia vertingų įžvalgų apie permainas, iššūkius bei galią ir sako tikinti, kad skleisdami savo šviesą kitiems, galime atverti mus supančio pasaulio turtingumą ir neišnaudotas galimybes, atrasti gilesnių tiesų ir naujų pažangos kelių. Kalbėdama iš savo – motinos, dukters, žmonos, draugės ir pirmosios ponios – patirties, ji dalijasi savo įpročiais ir principais, įgytais ir susikurtais siekiant sėkmingai prisitaikyti prie permainų ir įveikti įvairias kliūtis.

Naujajame bestseleryje „Mūsų šviesoje“ autorė atvirai ir nuoširdžiai kalbasi su skaitytojais, nagrinėdama daugeliui iš mūsų aktualius klausimus: kaip susikurti sąžiningus ir tvarius santykius? Kaip žmonių skirtumuose rasti stiprybę ir bendrystę? Kokias priemones naudojame, kai imame abejoti savimi ir jaučiamės bejėgiai? Ką darome, kai ši našta mums ima atrodyti per sunki?

„Gebėdami atpažinti savo šviesą, randame galių ir ja naudotis“, – rašo Michelle Obama. „Mūsų šviesa“ – puikus įsimintinų istorijų ir išmintingų patarimų derinys, įkvepiantis skaitytojus tyrinėti savo gyvenimą, rasti jame glūdinčius džiaugsmo šaltinius ir šiame audringame pasaulyje kurti prasmingus tarpusavio ryšius.

Michelle Obama 2009–2017 m. buvo JAV pirmoji ponia. Baigusi Prinstono universitetą ir Harvardo teisės mokyklą, ponia Obama pradėjo dirbti teisininke Čikagos korporatyvinės teisės paslaugų įmonėje Sidley & Austin, kurioje susipažino su būsimu savo vyru Baracku Obama. Vėliau dirbo Čikagos mero kanceliarijoje, Čikagos universitete ir Čikagos universiteto Medicinos centre. Ponia Obama taip pat įkūrė Public Allies – ne pelno organizacijos, padedančios jaunuoliams planuoti karjerą viešajame sektoriuje – Čikagos padalinį. Ji – pasaulinio bestselerio „Mano istorija“ ir JAV bestseleriu tapusios knygos „Užauginta Amerikoje“ autorė. Dabar Obamos gyvena Vašingtone, jie turi dvi dukras – Malią ir Sashą.

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. 

1746 metai,  Džeimis sužeistas guli Kulodeno mūšio lauke. Jo laukia mirties bausmė. Bet jam nesvarbu, kas bus, nes viską nustelbia netekties skausmas. Klerė iškeliavo. Visiems laikams.

Klerė Freizer per akmenų ratą grįžta į XX amžių, nes pažadėjo Džeimiui apsaugoti dar negimusį jųdviejų kūdikį. Bet po 20 metų ją sukrečia netikėtai rasta žinia: Džeimis Freizeris nežuvo mūšio lauke, jis gyvas.

Kur jis dabar? Padedama savo suaugusios dukters Brianos, Klerė dar kartą žengia į paslaptingą akmenų ratą, pasiryžusi pavojingoje praeityje rasti vyrą, kuris yra didžioji jos gyvenimo meilė.

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos yra išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo. 

2012 m. knyga „Keliautoja“ Lietuvoje buvo išleista dviem dalimis, pavadinimu „Svetimšalė. Sugrįžimas“, 5 ir 6 dalys.

„Nepaprastai įdomus, intriguojantis... tikras triumfas... nuostabi istorinio romano rašytoja.“

Publishers Weekly

Knygos apdovanojimai

1991 m. RITA Award (Amerikos romantinių rašytojų sąjungos (RWA) pagrindinis prizas – Metų knyga) už pirmą serijos knygą „Svetimšalė“.

„Anoniminių romantikų“ apdovanojimas (Romance Readers Anonymous Awards) 1996 m. už pirmą „Svetimšalės“ serijos knygą. 

Pirmą vietą „New York Times“ bestselerių sąraše pasiekė visos 9 „Svetimšalės“ serijos knygos. 

Apdovanojimai autorei

2022 m. „Didžiojo škoto“ prizas (Great Scot Award) Dianai Gabaldon, skirtas Nacionalinio Škotijos fondo Jungtinėse Valstijose (The National Trust for Scotland Foundation USA) už visą „Svetimšalės“ seriją ir jos sukeltą susidomėjimą Škotija. 

TV serialas

Serialo „Svetimšalė“ (Outlander) premjera įvyko 2014 m. rugpjūtį. Per dešimt metų sukurti 7 sezonai sulaukė didžiulio populiarumo. 2024 arba 2025 m. pasirodysiantis aštuntasis sezonas bus paskutinis. 

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. 

Dvidešimt metų Klerė Randal saugojo savo paslaptis. 1968 metais ji grįžta į didingas miglose skendinčias Škotijos Aukštumas su jau suaugusia dukterimi Briana. Čia Klerė ketina atskleisti tiesą, tokią pat stulbinamą kaip ir ją nulėmę įvykiai: apie senovinio akmenų rato paslaptį, meilę, nugalinčią laiko ribas, ir apie Džeimį Freizerį, dėl kurio ji kitados atsisakė savojo šimtmečio saugumo. 

Klerė nori išsiaiškinti, koks buvo jos didžiosios gyvenimo meilės, likusios XVIII amžiuje, likimas. 

Tikėdamasi rasti atsakymus ji mintimis grįžta į  praeitį,  į  intrigų knibždantį Paryžių, kur tenka susidurti su jakobitų sukilimo grėsme, kovoti už savo kūdikio ir mylimojo gyvybę. 

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygas yra išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo. 

2011 m. knyga „Laumžirgis gintare“ Lietuvoje buvo išleista dviem dalimis, pavadinimu „Svetimšalė. Meilės labirinte“, 3 ir 4 dalys.

„Triumfas! Nuostabus, labai paveikus pasakojimas, kur susipina istorija ir mitai, o jo esmė – gyvastinga, karšta meilė...“

 Nora Roberts

„D. Gabaldon tiesiog gimusi būti rašytoja. Puslapiai verčiasi patys.“ 

The Arizona Republic 

Knygos apdovanojimai

1991 m. RITA Award (Amerikos romantinių rašytojų sąjungos (RWA) pagrindinis prizas – Metų knyga) už pirmą serijos knygą „Svetimšalė“.

„Anoniminių romantikų“ apdovanojimas (Romance Readers Anonymous Awards) 1996 m. už pirmą „Svetimšalės“ serijos knygą. 

Pirmą vietą „New York Times“ bestselerių sąraše pasiekė visos 9 „Svetimšalės“ serijos knygos. 

Apdovanojimai autorei

2022 m. „Didžiojo škoto“ prizas (Great Scot Award) Dianai Gabaldon, skirtas Nacionalinio Škotijos fondo Jungtinėse Valstijose (The National Trust for Scotland Foundation USA) už visą „Svetimšalės“ seriją ir jos sukeltą susidomėjimą Škotija. 

TV serialas

Serialo „Svetimšalė“ (Outlander) premjera įvyko 2014 m. rugpjūtį. Per dešimt metų sukurti 7 sezonai sulaukė didžiulio populiarumo. 2024 arba 2025 m. pasirodysiantis aštuntasis sezonas bus paskutinis. 

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. 

1945-aisiais Klerė Randal, buvusi medicinos sesuo, grįžta iš karo ir su vyru Frenku nukeliauja į Škotiją. Istorikas Frenkas sumano paieškoti žinių apie čia gyvenusį savo protėvį, o Klerę sudomina vietinė augalija. Vaikštinėdama po apylinkes, ji netyčia paliečia senovinio akmenų rato luitą ir persikelia laiku į 1743-iųjų Škotiją, draskomą klanų nesantaikos ir karo.

Klerės, paslaptingų ir nesuvokiamų jėgų nublokštos į praeitį, likimas neatsiejamai susipina su Makenzių klanu. Ji prieš savo valią įsipainioja į dvarininkų ir šnipų intrigas, įsukama į to meto istorijos dramatiškus įvykius, kyla grėsmė jos gyvybei ir širdžiai. Klerė neatsispiria galantiško škoto Džeimio Freizerio vyriškai jėgai, aistrai ir pasineria į tokią meilę, kokios jai dar neteko pažinti... Klerei tenka rinktis tarp ištikimybės ir aistros, tarp dviejų labai skirtingų vyrų nesuderinamuose pasauliuose.

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygas yra išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo. 

2011 m. knyga „Svetimšalė“ Lietuvoje buvo išleista dviem dalimis, pavadinimu „Svetimšalė. Lemtingas susitikimas“, 1 ir 2 dalys.

„Škotijos atsakas į „Sostų karus“. 

Herald

Knygos apdovanojimai

1991 m. RITA Award (Amerikos romantinių rašytojų sąjungos (RWA) pagrindinis prizas – Metų knyga) už pirmą serijos knygą „Svetimšalė“.

„Anoniminių romantikų“ apdovanojimas (Romance Readers Anonymous Awards) 1996 m. už pirmą „Svetimšalės“ serijos knygą. 

Pirmą vietą „New York Times“ bestselerių sąraše pasiekė visos 9 „Svetimšalės“ serijos knygos. 

Apdovanojimai autorei

2022 m. „Didžiojo škoto“ prizas (Great Scot Award) Dianai Gabaldon, skirtas Nacionalinio Škotijos fondo Jungtinėse Valstijose (The National Trust for Scotland Foundation USA) už visą „Svetimšalės“ seriją ir jos sukeltą susidomėjimą Škotija. 

TV serialas

Serialo „Svetimšalė“ (Outlander) premjera įvyko 2014 m. rugpjūtį. Per dešimt metų sukurti 7 sezonai sulaukė didžiulio populiarumo. 2024 arba 2025 m. pasirodysiantis aštuntasis sezonas bus paskutinis. 

Mistinis siaubo romanas

Pabudęs po triukšmingo vakarėlio Andrius Antanas Tyla sau ant krūtinės pamato kraupų randą. Šviežias, rodos, dar kruvinas. Kaip ir kada jis atsirado? 

Galvoje tik paskiros, niekaip nesusijusios nuotrupos. Žiedo blyksnis. Nuo mylimosios peties slystanti petnešėlė. Ir tas žvėris iš sapno, pagaliau ištrūkęs į laisvę. Tik ar tikrai iš sapno? O jeigu ne?

Andrius Antanas, babos nuo vaikystės šauktas Anciumi, o mamos – tik Andriumi, tarsi įstringa tarp dviejų realybių. Vienoje jis nori pagaliau suprasti, kas iš tiesų nutiko tada ir vyksta dabar, kitoje padarys viską, kad tik užgniaužtų tą plėšiantį alkį krūtinėje, kad tik išvengtų akistatos su ja – ta, kurios kvapas jį lydi nuo tada, kai šiurpiomis istorijomis apipintame Mirakulio miške jo oda buvo paženklinta devyniais kaitriau nei ugnis deginančiais apgamėliais.

Debiutinis Linos Žutautės siaubo romanas jūsų atmintyje paliks daugiau nei įtampą ir aštrias emocijas. Dinamiškas, skirtingose erdvėse ir laikuose besivystantis siužetas, spalvingi, netikėti ir kartu labai pažįstami veikėjai (lyg gyventų čia pat, už sienos, ar būtų sutikti vasarojant kaime) ir raiški, sklandi kalba – šiai knygai būdinga viskas, ko tikimasi iš aukščiausios klasės literatūros. 

„Autorė yra prasitarusi, kad kurti suaugusiesiems mokosi iš Stepheno Kingo. Čia turbūt vienas iš tų atvejų, kai mokinys pralenkia mokytoją. Arba bent jau yra labai labai arti jo.“ 

Vitalija Maksvytė, literatūrologė

– Aš visada svajojau su tavimi skristi, – tarė jis, ir drovi šypsena

permainė ryškių bruožų veidą. – Visada vaizduodavausi, kaip

susitinkame be visų tų užtvarų. Kad galėtume tiesiog skristi.

Ruta ir Gormas pirmą kartą susitiko dar vaikystėje. Tas susitikimas Rutos smilkinyje paliko randą, o Gormo širdyje pasėjo nepaaiškinamą smulkutės ilgakasės tamsiaakės mergaitės ilgesį. Tačiau jų pasauliai – tarsi du nesusiekiantys indai. Meniškos prigimties Ruta kilusi iš neturtingos šeimos, gyvenančios nedidelėje saloje Norvegijos šiaurėje. Subtilus ir uždaras Gormas – klestinčio prekybininko sūnus iš žemyninės Norvegijos. 

Gyvenimo keliai juos suveda dar ne kartą, o kiekvienas susitikimas sujaukia mintis ir įsismelkia į širdį. Ruta ir Gormas skirti vienas kitam, bet tie šeši susitikimai per daugybę metų jųdviejų taip ir nesujungė. Kliudė atstumas, santuokos, vaikai, netektys ir skausmas. Regis, jie turi kone viską, tačiau jaučiasi vieniši, gyvena ilgėdamiesi kažko artimo, šilto, mylimo. Kažko savo.

Galbūt septintas jųdviejų susitikimas bus kitoks. Gal pasaulinio garso dailininkė Ruta Neset ir tėvo verslą sėkmingai tęsiantis Gormas Grandė išsivaduos iš praeities šešėlių ir žengs bendros ateities link? O gal jiems tiesiog nėra lemta būti kartu?

Dramatizmo, aistros, tragiškumo ir grožio kupinas romanas, įtaigiai vaizduojantis legendinės madų dizainerės Coco Chanel gyvenimą.

JI SUKĖLĖ REVOLIUCIJĄ MADŲ PASAULYJE, SUKŪRĖ TARPTAUTINĘ IMPERIJĄ... KAIP IR NORĖJO.

Gimusi skurde, kaime, Gabriellė Chanel su broliais ir seserimis, mirus motinai, atiduodami į vaikų prieglaudą. Vienuolės seserys ugdo Gabriellės ypatingą gebėjimą siūti, padėsiantį šiai užsispyrusiai merginai prasimušti į gyvenimą, nėmaž nepanašų į jos sunkią vaikystę.

Ambicinga smulki juodaplaukė – dieną sunkiai plušanti siuvėja, vakarais naktinio klubo dainininkė – pasivadina Coco ir savo užsidegimu privilioja turtingą vyriškį, kurį pamilsta visam gyvenimui. Ji pasineria į prabangų gyvenimą, atranda laisvę ir leidžia skleistis savo kūrybingumui. Bet tik Paryžiuje, į kurį ją nusiveža mylimasis, atranda savo likimą.

Coco atsisako veržiančio korseto, raukiniais išpuošto drabužio silueto, jos elegantiškas minimalistinis stilius išlaisvina moterų jaunatvišką grakštumą ir pasitikėjimą savimi. Panelės Chanel reputacija auga, mados verslas klesti ir atveria duris į rinktinės visuomenės namus bei bohemos salonus. 

Tačiau, metams bėgant, nei šlovė, nei turtai negelbsti Coco nuo širdies skausmo. Kai Paryžių okupuoja naciai, moteris priversta priimti sprendimus, kurie jai atsilieps visą likusį gyvenimą.

Nuostabus romanas „Panelė Chanel“ apie nepaprastą, itin ambicingą moterį, susikūrusią tokį gyvenimą, kokio norėjo, atskleidžiantis jos vidinį pasaulį – stiprybės, aistros ir tikėjimo savo menine vizija vandenyną.

„Gortnerio romane atgyja moteris, tokia pat kerinti ir gundanti kaip garsieji jos sukurti kvepalai“.

Historical Novels Review

„Kūno ir proto išmintis yra dėmesingo įsisąmoninimo mokslo ir praktikos šedevras.“

Med. dr. Besselis van der Kolkas, Bostono universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos profesorius, bestselerio „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ autorius

Stresas eikvoja mūsų energiją, kenkia sveikatai ir net gali sutrumpinti gyvenimą. Jis sukelia nerimą, depresiją ir ligas. Šioje klasika tapusioje novatoriškoje Jono Kabat-Zinno knygoje, parašytoje pagal garsiąją dėmesingų įsisąmoninimu pagrįstą streso mažinimo programą, mokoma, kaip pritaikyti mediciniškai įrodytus proto ir kūno tyrimo metodus kovojant su stresu, siekiant didesnės kūno ir proto pusiausvyros, geros savijautos ir sveikimo. Atliekant šias dėmesingumo įsisavinimo praktikas kiekvieną dieną, galima išmokti valdyti lėtinį skausmą, paskatinti optimalų gijimą, sumažinti nerimą ir panikos pojūtį, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, santykius ir socialinius ryšius. Tarptautinis bestseleris „Kūno ir proto išmintis“ skirtas visiems, kurie stengiasi gyventi sveikiau mūsų skubančiame pasaulyje. 

Medicinos mokslų daktaras, rašytojas ir meditacijos mokytojas Jonas Kabat-Zinnas siekia, kad sąmoningumas kuo labiau paplistų medicinoje ir visuomenėje. Jis yra Masačusetso universiteto Medicijos fakulteto profesorius emeritas, taip pat Streso mažinimo klinikos įkūrėjas. Skaito paskaitas apie sąmoningumo pagrįstą streso mažinimą viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams. Jo knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų. 

„Visada reikia drąsos, kad būtum geras. Bet išgyvenus laiką, kai gerumas tau gali kainuoti viską – laisvę ir gyvybę, – gerumas tampa stebuklu.“

THE NEW YORK TIMES BESTSELERIS

SYDNEY TAYLOR APDOVANOJIMO LAIMĖTOJA

NIUJORKO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS GERIAUSIOS METŲ KNYGOS LAIMĖTOJA

Sara – jauna žydų mergaitė, kurią per Antrąjį pasaulinį karą slepia viena šeima nacių okupuotame Prancūzijos kaime. Netikėtai berniukas, kurio ji, kaip ir kiti bendraklasiai, vengė, tampa jos gelbėtoju ir geriausiu draugu... Siaubinga Saros patirtis jautriai atskleidžia gerumo galią pakeisti širdis, statyti tiltus ir netgi gelbėti gyvybes. O skaudus simbolizmas ir gražūs piešiniai sugrąžina Saros pasakojimą iš praeities ir glaudžiai susieja su dabartimi. 

„Baltosios paukštės“ centre atsiduria skaitytojams jau pažįstamo Džuliano močiutė Grandmère iš pasaulinio pripažinimo sulaukusios autorės knygos „Stebuklas“. Širdį verianti jos jaunystės istorija apie gerumo galią ir beatodairišką drąsą karo metu pakeis ir Džuliano gyvenimą.

„Baltoji paukštė“ paliks neišdildomą įspūdį tiems, kuriuos sujaudino „Stebuklas“. Pagal „Baltąją paukštę“ jau pastatytas ir kino filmas!

„Pasakojimas apie pasipriešinimą, drąsą ir išgyvenimą...“ – „Booklist“

R. J. Palacio – amerikiečių rašytoja, kuriai pasaulinę šlovę atnešė skaitytojų ir kritikų pripažintas kūrinys „Stebuklas“. Ji augo Niujorke, baigė iliustracijos studijas, o vėliau ilgą laiką dirbo grafikos dizainere ir meno vadove. „Stebuklas“ pelnė daugybę apdovanojimų JAV, kitose šalyse, taip pat Lietuvoje. Visame pasaulyje parduota 16 milijonų knygos egzempliorių, o žurnalas „Times“ ją įtraukė į 100 geriausių visų laikų knygų paaugliams sąrašą. Vėliau autorė praplėtė „Stebuklo“ pasaulį, pasakodama viltingas ir įsimintinas istorijas apie kitus knygos veikėjus.

Jaudinanti šeimos saga, neabejotinai nudžiuginsianti serialo „Dauntono abatija“ gerbėjus.

PRABANGI VILA, ĮTAKINGA ŠEIMA, PASAULINIS KARAS...

Augsburgas, 1916 metų žiema.

Praėjo treji metai nuo tada, kai Mari pirmą kartą pasibeldė į Melcerių duris. Tik treji metai, bet... viskas pasikeitė. Nors moteris dabar yra Pauliaus žmona ir namų šeimininkė, prabangioje viloje, paverstoje karo ligonine, nebeliko laiko švęsti. 

Vyrai išvyko į frontą, moterys su tarnais dieną naktį dirba slaugydami sužeistuosius, o Mari ėmė rūpintis šeimai priklausančiu audinių fabriku, kuris patiria didžiulį nepriteklių.

Viltis, kad Paulius greitai grįš iš baisaus karo, vis labiau tolsta. Visos šeimos likimas gula ant Mari pečių, nes svainėms Kitei ir Elizabetai taip pat reikia jos paramos. 

Vieną dieną Mari pasiekia baisi žinia, kad Paulius pateko į nelaisvę, o elegantiškasis Ernstas fon Klipšteinas vis dažniau atsiduria netoliese... 

Tai nepamirštama saga, kurioje susipina tiek pasaulinės, tiek asmeniškos istorijos.

Skaitytojams nuo 14 metų

Ar jums pasitaikė tokia diena, kai gyvenimas apsivertė aukštyn kojom? Veikiausiai. Tokia diena, kai galvojote: oho, tikrai nebūčiau to tikėjęsis nė per milijoną šviesmečių. Man irgi pasitaikė. Atsidūriau kitame pasaulyje, nors tebebuvau Žemėje. Kaip tai įmanoma? Mielai papasakosiu. Ar jūs pasiruošę tikrai, bet keistai, neįtikėtinai istorijai?

Be tėvų augančios šešiolikmetės Džordžos gyvenimas niekuo neišsiskyrė, kol vieną dieną ji sužinojo, kad pasaulis nėra toks, kaip visi mano. Ne visi žmonės yra žmonės, o ji – ne vidutinybė. Džordža turi ypatingą galią jausti perėjimus tarp pasaulių, todėl yra priimama į arką – vietą, kur gyvena žmonės ir ateiviai, į Žemę patekę tuneliais. Jai lemta tapti kapitone, kurios darbas – pasitikti svečius iš kitų pasaulių. 

Arkoje Džordžai patinka, tačiau netrukus ji supranta, kad čia tyko ir pavojai. Ar tikrai visi džiaugiasi jos ypatinga dovana? Ir ar jai pavyks įgyvendinti didžiausią savo svajonę – surasti pradingusią mamą, kuri turėjo tokią pat galią kaip Džordža?

Tai pirmoji naujos fantastinės knygų dilogijos jaunimui dalis, nuo pirmų iki paskutinių puslapių prikaustanti smalsumą žadinančia intriga ir daugybe nuotykių.

Mel Hartman, flamandų kilmės belgų rašytoja, baigė klinikinės psichologijos ir pedagogikos studijas, rašytojos karjerą pradėjo 2007 metais. Iš pradžių sukūrė kelias fantastines knygas suaugusiems, o dabar daugiausia rašo vaikams ir jaunimui. „Viešbutis ant uolos“ yra jos debiutinis kūrinys jauniesiems skaitytojams.

Vaikams nuo 9 metų

Jei tu nemiršti, kol tave kažkas myli, kaip sakė senelis, o mirusio žmogaus nesimato, vadinasi, jis pavirsta į kažką kita – į tą, kas jam labai patiko gyvenime.

Tonino seneliai – kažkas nepaprasto! Staigaus būdo senelė Teodolinda su atsidavimu augina savo vištas ir inteligentišką žąsį Alfonsiną. O senelis Otavianas daug ramesnis, tačiau linksmo būdo, mėgsta karstytis po medžius ir be galo rūpinasi vyšnaite, kurią pasodino Tonino mamos gimimo proga ir pavadino Feliče. Berniukas negali susilaikyti nepapasakojęs visko, ką patyrė ir išmoko būdamas su jais.

Valdžiai nusprendus nutiesti greitkelį per senelių sodybą ir išrauti brangiąją senelio vyšnaitę, Toninas ryšis bet kam, kad tik sutrukdytų šiuos planus. 

Tai jautri ir šviesi knyga apie anūko ir senelio ryšį, šeimos svarbą, drąsą kovoti už tai, kuo tiki, gyvenimą ir mirtį, kuri niekada nėra pabaiga.

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 5 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą. 

„Mano senelis buvo vyšnia“:

• jautrus pasakojimas, skatinantis branginti artimiausius žmones, rūpintis šeima ir puoselėti ryšį su ja;

• skatinama meilė gamtai, gamtos pajautimas, mokoma ją vertinti ir puoselėti;

• pasakojime svarbi mirties tema, kuri suvokiama kaip natūrali gyvenimo dalis, bet kartu pabrėžiama, kokia svarbi yra tarpusavio meilė, ryšiai. Būtent jie artimajam išėjus lieka su mumis, šildo mūsų gyvenimą ir leidžia pajusti, kad išėjęs žmogus vis vien yra su mumis;

• gausiai apdovanota knyga, palankiai įvertinta ir vaikų literatūros specialistų, ir jaunųjų skaitytojų.

Angela Nanetti (g. 1942) – garsi italų rašytoja, pelniusi daug apdovanojimų už savo kūrybą vaikams. Viena svarbiausių rašytojos temų – vaikų ir suaugusiųjų santykiai. „Mano senelis buvo vyšnia“, pirmą kartą išleista 1998 m., yra vienas svarbiausių ir brandžiausių rašytojos darbų, autorei pelnęs tarptautinę šlovę.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

Retas vyras taip gerai pažįsta moteris kaip šios knygos autorius – savo darbe jam tenka daugiausia susidurti su moterimis ir pasinerti į svarbiausias jų gyvenimo problemas. Ši didžiule profesine ir gyvenimiška patirtimi pagrįsta knyga suteikia skaitytojoms progą pažiūrėti į save jas suprantančio ir įdėmiai analizuojančio vyro akimis, skaitytojams – geriau suprasti savo esamą ar potencialią antrąją pusę, o visiems kartu galbūt išsiaiškinti kai ką svarbaus savo gyvenime.

Trys amžiaus tarpsniai nuo kūdikystės iki senatvės ir pluoštas moters gyvenimo problemų bei situacijų su siūlomomis išeitimis.

Apie kūdikio atspindį motinos akyse. Apie laimę ir gyvenimo prasmę. Apie savasties paieškas. Apie JO paieškas. Apie kentėjimo „filosofiją“. Apie gimdymą. Apie marčios ir anytos opoziciją. Apie baimės ir nerimo kaukes. Apie tobulumo siekį. Apie karjerą. Apie vaikų auklėjimą. Apie mamos ir tėčio vaidmenį.

Knygoje grakščiai ir išmintingai – apie santykį su savimi, su kitu, su savo tęsiniu.

Eugenijus Laurinaitis – vienas žymiausių, labiausiai tituluotų Lietuvos psichoterapijos specialistų, daugelio mokslinių publikacijų, fundamentalių veikalų autorius ir sudarytojas. Pelnęs skaitytojų pripažinimą dėl gebėjimo suprantamai, šmaikščiai ir įtaigiai perteikti profesionalo požiūrį ir savitą filosofiją. Tai atsiskleidžia ir šioje plačiajai publikai skirtoje knygoje.

„Kad moteris išgyventų, jai reikia dviejų komplimentų per dieną, kad gyventų – reikia penkių, o kad žydėtų – dešimties.“

„Kartkartėm išties reikia mokėti atsisėsti prieš veidrodį ir pažvelgti sau į akis: pažiūrėti, kas jose matyti, ir ar tai, kas matyti, tau tikrai patinka. Ir jeigu patinka, tada pagalvoti, kaip tai padauginti, o jeigu nepatinka – kaip tai pakeisti.“

„Žmonės dažnai skundžiasi, kad jausmams išreikšti trūksta žodžių, nors iš tikrųjų jausmams žodžių netrūksta, nes jausmai yra tik tai, kas žodžiais pavadinta.“

Eugenijus Laurinaitis

„Apie šarkų žmogžudystes“ – „New York Times“ bestseleris, dienraščio „The Washington Post“, žurnalo „Esquire“ ir JAV Nacionalinio visuomeninio radijo (NPR) „Metų knygos“ rinkimų nugalėtojas, taip pat detektyvinės literatūros „Macavity“ geriausio metų romano premijos laimėtojas.

Tai dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją. 

Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus. 

Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis. 

„Abi siužetinės linijos – vienodai įtraukiančios ir sklandžios, kiekviena – su savo žavesiu, o autoriaus stilius, nenusileidžiantis pačiai A. Christie, yra ypač įspūdingas.“ 

 Washington Post 

Anthony Horowitz (Entonis Horovicas, g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. Iki šiol jo bibliografijoje jau yra daugiau nei pusšimtis knygų vaikams, keliolika romanų suaugusiems, nemažai komiksų, filmų ir TV serialų scenarijų. 

2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. Naujai atgimusio bene žymiausio pasaulio seklio nuotykius A. Horowitzas aprašė romanuose „Šilko rūmai“ (2011 m.) ir „Moriartis“ (2014 m.).  

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Olivija Makafi žino, ką reiškia pradėti iš naujo. Tobulas tarsi atvirukas gyvenimas – namas Bostone, santuoka su puikiu kardiochirurgu, nuostabus sūnus Ašeris – baigėsi, kai jos vyras parodė tamsiąją savo pusę. Olivija niekada nesitikėjo, kad grįš į savo mieguistą gimtąjį miestą Naujajame Hampšyre, gyvens namuose, kuriuose užaugo, ir perims tėčio bityną.

Lilė Kampanelo irgi puikiai žino, ką reiškia pokyčiai. Prieš dvyliktą klasę ji su mama persikelia į Adamsą, Naująjį Hampšyrą, ir abi tikisi, kad čia jų laukia nauja pradžia.

Olivijos ir Lilės keliai susikerta, kai Ašeris įsimyli naujokę, o ši irgi neatsispiria jam. Su Ašeriu ji pirmą kartą jaučiasi laiminga, bet ar tikrai gali juo pasitikėti...

Vieną dieną Olivija sulaukia skambučio: Lilė mirusi, Ašerį apklausia policija. Olivija tiki, kad Ašeris nekaltas, bet meluotų sakydama, kad sūnaus charakteryje nemato jo tėvo temperamento blyksnių. Prasidėjus teismo bylai prieš Ašerį ji suvokia, kad toli gražu ne viską žino apie savo sūnų.

„Piktas medus“ – puikus, įtampos kupinas romanas, nepamirštama meilės istorija, jaudinamai ir giliai tyrinėjanti paslaptis, kurias saugome, ir riziką, kurią prisiimame norėdami būti savimi.

„Skaitant tankiau ima plakti širdis ir, rodos, gali sudužti. Šiame bendrame dviejų bestselerių autorių romane nepriekaištingai susipina Olivijos ir Lilės istorijos, taip sukuriamas provokuojantis pasakojamas apie stiprybę, kurios reikia siekiant meilės ir pritarimo“.

The Washington Post

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų, parašiusi trisdešimt romanų. Prinstono universitete ji įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį.2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.

JENNIFER FINNEY BOYLAN (Dženifer Fini Boilan, g. 1958) yra bestselerių autorė, parašiusi aštuoniolika knygų. Kolumbijos universiteto Barnardo koledže jai pirmai suteiktas Annos Quindlen rašytojos rezidentės titulas. Rašo straipsnius The New York Times, savo šalyje gerai žinoma kaip žmogaus teisių gynėja. 

„Nacių konspiracija“ – tai bestselerių autorių Brado Meltzerio ir Josho Menscho meistriškai papasakota mažai žinoma istorija apie nacių sąmokslą Antrojo pasaulinio karo įkarštyje nužudyti Frankliną Rooseveltą, Josifą Staliną ir Winstoną Churchillį.

1943 m., siautėjant karui su nacistine Vokietija, prezidentas Franklinas Rooseveltas siekė svarbaus tikslo – akis į akį suorganizuoti pirmąjį istorijoje susitikimą su savo sąjungininkais Josifu Stalinu ir Winstonu Churchilliu. Šis Didžiojo trejeto susirinkimas Teherane (Iranas) turėjo nulemti kai kurias svarbiausias strategines karo detales. Tačiau apie tai sužinoję naciai pradėjo rengti slaptą planą – sąmokslą, kuris turėjo pakeitęs istoriją.

„Nacių konspiracija“ – tai drąsių operacijų, diplomatinių gudrybių ir politinių intrigų kupina tikra istorija apie lemiamą susitikimą Teherane ir nacių sąmokslą prieš tris didžiųjų sąjungininkų valstybių vadovus. Knygoje pasakojama apie didžiuosius XX a. politinius protus, o lemtingi karo metai aprašomi nevengiant sukrečiančių detalių. Didžiojo trejeto susitikimas pakeitė Antrojo pasaulinio karo eigą. Tačiau nedaug trūko, kad pasaulio istorija būtų pasisukusi visai kitaip.

BRADAS MELTZERIS yra dešimties bestselerių autorius, vienas iš nedaugelio, kurio knygos pateko į bestselerių sąrašą grožinės ir negrožinės literatūros, patarimų, knygų vaikams ir net komiksų kategorijose. Jo knygos yra išverstos į daugiau nei 25 kalbas. Jis taip pat yra History Channel televizijos laidų vedėjas. 

JOSHAS MENSCHAS yra New York Times bestselerių autorius ir dokumentinių televizijos laidų prodiuseris, daugiausia dėmesio skiriantis Amerikos istorijai ir kultūrai. Joshas – apdovanojimus pelniusių History Channel, PBS, National Geographic, Discovery laidų vedėjas, scenaristas ir režisierius. 

„Begalinė sėkmė! Apie Antrąjį pasaulinį karą jau niekada nebegalvosite taip pat.“ 

Bradas Thoras, bestselerių autorius

„Meltzeris ir Menschas yra tikri meistrai.“

Jonas Meachamas, „The Soul of America“ autorius

„Tikra istorija, skaitoma kaip trileris.“

Alexanderis S. Vindmanas, buvęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas

„Išskirtinė ir įsimintina skaitymo patirtis... Įtraukianti nuo pradžios iki galo.“ Bookreporter.com

Skaitytojams nuo 13 metų.

Kiti pasauliai ir jų būtybės neturi atimti iš tavęs ŠITO gyvenimo. Jei fantazijos praturtina tavo pasaulį, jei tu daraisi laimingesnė ir labiau mylinti visa aplinkui, tai gerai, bet jei atvirkščiai... vadinasi, ne su tais susidėjai... Taigi būk atsargi.

Jei turėtum galimybę įgyti tobulą draugą, bet tik labai trumpam... ar ryžtumeisi tokiai intrigai?

Algei patinka stebėti kitų gyvenimus, svarstyti, ką galvoja kiti, kas būtų, jei būtų. Svajoti jai atrodo saugiau nei stačia galva nerti į gyvenimą, juk tada gali ir susimauti, nusivilti... 

Kartą kavinėje užkalbinusi moterį, kuri visada užsisako du puodelius kavos, bet išgeria tik vieną, išgirsta mažų mažiausiai keistą pasakojimą apie Tarpinius Pasaulius ir idealias nežemiškas būtybes eidus.

Algė nusprendžia pamėginti „užsisakyti“ nežemišką draugą... 

„Rašau jauniems žmonėms, kurie jaučiasi nepastebėti, yra jautrūs, drovūs, pažeidžiami, neturintys drąsos gyventi. Jei prie tokio prieini arčiau, jis kartais leidžia pažvelgti į savo vidų, ir tu pamatai sielą – susigūžusią, šlapiais lyg ką tik išsiritusio viščiuko sparneliais, o akyse – atsineštas dangus.“ Ilona Ežerinytė

Knygos „Sutikti eidą“ gauti apdovanojimai:

• 2016 m. rankraštis tapo leidyklos „Alma littera“ Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso nominantu;

• 2017 m. pelnė Prano Mašioto premiją, teikiamą už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams;

• 2017 m. pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ paauglių knygų penketuką;

• 2018 m. įtraukta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) Garbės sąrašą.

Ilona Ežerinytė ilgus metus dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Kaip rašytoja debiutavo 2016 m., kai pasirodė net dvi jos knygos: vaikams – „Šunojaus diena“, o paaugliams –„Sutikti eidą“. Vėlesnė autorės kūryba irgi sulaukė palankių skaitytojų bei kritikų atsiliepimų, pelnė ne vieną apdovanojimą. Rašytoja vertinama už jautrią, lyrišką ir elegantiškai parašytą prozą, keliančią egzistencinius klausimus.

Vaikams nuo 8 metų

PASINERKITE Į PASAKOJIMĄ APIE ATRADIMUS IR VAIZDUOTĘ, KURIO ĮVYKIAI KLOSTĖSI IKI ČARLIO IR ŠOKOLADO FABRIKO…

Geriausi dalykai pasaulyje prasideda nuo svajonės.

Nuo pat vaikystės Vilis Vonka svajojo gaminti šokoladą ir dalytis juo su pasauliu.

Suaugęs jis atvyksta į plačiai pagarsėjusią Gurmanų Galeriją pasiryžęs kąsnelis po gardaus kąsnelio pakeisti pasaulį.

Tačiau Vilį persekioja pavydžių šokolado meistrų trijulė, jis pakliūva į spąstus ir atrodo, kad jam gresia visą gyvenimą praleisti liejant prakaitą skalbykloje, todėl prireiks žiupsnelio sėkmės ir kur kas daugiau magijos bei naujų draugų pagalbos, kad jis įgyvendintų tai, kas buvo lemta.

Nes jei esi Vilis Vonka, viskas įmanoma.

Šis gardus pasakojimas apie svajones, draugystę ir šokoladą sukurtas pagal kino filmą „Vonka“, kurį režisavo Paulas Kingas, sukūręs šią istoriją ir kartu su Simonu Farnaby parašęs scenarijų.

Pasakojimą į knygos puslapius perkėlė bestselerių autorė Sibéal Pounder. 

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus – WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn Bridžertonų kronikų septintoji knyga. Tai Hiacintos Bridžerton istorija – mergina jau suaugusi ir pasiruošusi apversti pasaulį aukštyn kojomis...

Visa aukštuomenė sutinka, kad kitos tokios, kaip Hiacinta Bridžerton, nėra. Ji itin protinga, velnioniškai iškalbinga ir, kaip kai kurie tvirtina, geriausia vartojant mažomis dozėmis. Garetas Senkleras laikosi tos pačios nuomonės. Vis dėlto Hiacinta, nors ir erzinanti, užburia jį savo žavesiu.

Gareto ir Hiacintos keliai susitinka per kasmetinį – kaip visada, siaubingą – Smaitų ir Smitų miuziklą. Kiekvienas Gareto žodis Hiacintai atrodo lyg iššūkis. Galiausiai ji pasisiūlo padėti jam išspręsti painų reikalą dėl paveldo. Nėrę į paslaptingą Senklerų istoriją abu supranta, kad atsakymai, kurių ieško, glūdi ne praeityje, svarbiausia – jųdviejų santykis, ir kad nėra nieko paprastesnio ir nieko sudėtingesnio už paprastą bučinį.

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Keturmetė Honoratos Džilet dukrelė praneša mamai, kad jų kieme guli sergantis vyras. Paaiškėja, kad „sergantis“ vyras – Li Koburnas, kaltinamas praėjusią naktį šaltakraujiškai nužudęs septynis žmones. Pavojingas, viskam pasiryžęs ir ginkluotas svečias pažada moteriai, kad abi su dukrele liks saugios, kol darys viską, ką jis lieps. 

Persigandusiai Honoratai Koburnas paaiškina neatsitiktinai patekęs į jos namus – jos žuvęs vyras žinojo kai ką itin svarbaus, ir jai su dukrele gresia mirtinas pavojus, nes nusikaltėliai nori jos vyro surinktus slaptus įrodymus gauti bet kokia kaina. Vienintelė galimybė jodviem išsigelbėti – rasti slaptus dokumentus anksčiau, nei į namus pasibels persekiotojai. Negana to, Honorata netrukus su-pranta nebegalinti pasitikėti ir artimiausiais žmonėmis...

Kas yra kas šioje painioje istorijoje? Kokias paslaptis nusinešė į kapą Honoratos vyras? Ir kur slypi jų įminimo raktas?

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown, rašytojos karjerą pradėjusi 1981 metais, jau pardavė per 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai priverčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų.