New York Times ir USA Today bestselerių autorė

 „Meistriškai Mafi parašytame romane pasakojimas audžiamas iš likimo kerų ir pavojų, draudžiamos meilės ir dvaro intrigų, magijos ir maišto.“ – Cassandra Clare, New York Times bestselerių autorė

Visas pasaulis Alizę laiko nieko verta tarnaite, ir niekas nežino, kad iš tiesų ji – pradingusi senovinės džinų karalystės sosto paveldėtoja. Ji nuolat ieškoma, todėl priversta slėptis visiems puikiai matomose vietose, kad neišsiduotų ir išvengtų pavojaus.

Bet vieną dieną ji suklysta.

Sosto įpėdinis Kamranas girdėjo, ką byloja pranašystės, ir žino, kad žiauriai pabaisai lemta nužudyti jo karalių. Karalystei sparčiai nyrant į sutemas, Kamranas beviltiškai ieško tamsos šaltinio. Bet kuo įtartinesnė jam atrodo tarnaitė keistomis akimis, kuo daugiau apie ją sužino, tuo sunkiau išlikti abejingam. Net jei įsimylėti tokią merginą kaip Alizė reiškia išsižadėti visko, kas jam brangu.

„Džinų išrinktoji“ – tai romanas apie dviejų karalysčių nesantaiką, apie uždraustą meilę ir seniai pamirštą karalienę, kuri turi įveikti tamsą, susigrąžinti sostą, atkurti karalystę ir išgelbėti savo tautą nuo vargano gyvenimo.

„Pasiruoškite būti sunaikinti – ši knyga suspaus jums širdį ir privers ją smarkiai plakti, o pabaiga paliks be žado.“ – Stephanie Garber, New York Times bestselerių autorė

– Kas tu? – sušnabždėjo Kamranas.

Ji kilstelėjo smakrą ir prasižiojo iš nuostabos. Atidžiai žvelgė į jį plačiai atmerkusi spindinčias akis, regis, suglumusi ne mažiau už princą. Kamranas guodėsi bent tuo, kad jiedu vienodai vienas kitą trikdė.

– Ar pasakysi, kuo tu vardu? – paklausė jis.

Lėtai, lyg dvejodama ji papurtė galvą. Kamranas pasijuto lyg paralyžiuotas. Negalėjo paaiškinti kodėl; regis, jo kūnas lyg inkaras buvo pritvirtintas prie jos kūno. Jis artinosi prie merginos palengva, stumiamas jėgos, kurios nė nesitikėjo suprasti. Tai, ką vos prieš kelias minutes būtų pavadinęs beprotybe, dabar jam atrodė svarbiausia: patirti, koks būtų jausmas laikyti ją glėbyje, įkvėpti nuo jos odos sklindančio aromato, priglausti lūpas jai prie kaklo. Menkai suvokdamas, ką daro, palietė ją – lengvą kaip oras, gležną kaip blėstantis prisiminimas, – pirštų galais brūkštelėjo jai lūpas.

Ji pradingo.

Tad gal verčiau turėtume išmokti džiaugtis tuo, kad daugybė gyvenimo matmenų – kaip ir žmonės, kuriuos mylime, – visada išliks paslaptis. Nes be paslapties nėra ir stebuklų.

Ir užuot nuolat savęs klausę, kodėl mes čia, galbūt turėtume mėgautis paprastesne tiesa: mes esame čia.

Kokia prasmė padėti kam nors gražiai numirti, jei pats nesugebi gražiai gyventi?

Nuo tos dienos, kai dramatiškai skaitydamas vaikams „Pasaką apie triušį Petriuką“ jos akyse staiga miršta darželio mokytojas, Kloverė Bruks jaučia stipresnį ryšį su mirštančiaisiais nei su gyvaisiais. Kai Kloverei keliaujant po užsienį ją užauginęs mylimas senelis miršta vienas, ji tampa mirties dula Niujorke ir paskiria savo gyvenimą tam, kad padėtų žmonėms ramiai ir taikiai pasitikti artėjančią mirtį.

Kloverė tiek daug laiko praleidžia su mirštančiaisiais, kad visiškai neturi asmeninio gyvenimo. Tačiau norėdama išpildyti paskutinį aikštingos senutės norą ji išsiruošia į kelionę po šalį, ieškodama kadaise šios moters mylėto vyro – ir galbūt savo pačios laimės. Sunkiai skindamasi kelią nežinomais meilės ir draugystės takais Kloverė turi išsiaiškinti, ko iš tiesų nori ir ar turės drąsos to siekti.

Šviesi ir kupina vilties bei skatinanti susimąstyti „Kloverės apgailestavimų kolekcija“ labai patiks „Vidurnakčio bibliotekos“ ir „Eleonorai Olifant viskas gerai“ skaitytojams, nes įprasta tabu tema apie mirtį čia paverčiama priežastimi švęsti gyvenimą.

 „Gražus, nuotaikingas romanas apie netikėtą draugystę, dešimtmečių senumo meilės istoriją ir atrastą drąsą gyventi taip, kaip moki geriausiai.“ Lucy Diamond, „Sunday Times“ bestselerio „The Best Days of Our Lives“ autorė

„Tai gražus pasakojimas apie jautrią, gailestingą moterį, kuri suvokia, kad norėdama rūpintis kitais ji turi leisti kitiems pasirūpinti ja.“ Kirkus

Kas nutiktų, jeigu viso pasaulio moterys užmigtų ir vyrai liktų vieni? 

Vieną dieną pasaulyje ima plisti keista liga – užmigusias moteris apgaubia plonos medžiagos sluoksnis, panašus į kokono dangalą. Jei miegančios moterys pažadinamos, o jų kūną gaubiantis sluoksnis pažeidžiamas, moterys ima negailestingai smurtauti. Paliktos ramybėje jos atsibunda geresnėje vietoje, čia vyrauja harmonija, retai kyla konfliktų... ir nėra vyrų.

Mažame Apalačų miestelyje, kurio didžiausias darbdavys yra moterų kalėjimas, liga taip pat sparčiai renkasi aukas. Ir tik paslaptingoji Iva Blek yra atspari miego ligai. Tarsi iš niekur išdygusi moteris atsidūrė kalėjime prasidėjus ligos protrūkiui, nes plikomis rankomis nužudė kelis narkotikų platintojus ir susprogdino mobiliąją jų laboratoriją. 

Nepaaiškinamų įvykių sukrėstų vyrų žvilgsniai krypsta į Ivą. Gal ji anomalija, kurią reikia ištirti? O gal ji – demonė ir ją būtina nugalabyti? Moterų palikti vyrai, užvaldyti stiprėjančių pirmykščių impulsų, pasidalija į dvi priešiškas puses: vieni nori nužudyti Ivą, kiti siekia ją išgelbėti.

O kai kas kilus chaosui tenori atkeršyti savo priešams. Netikėtai vien vyrams paliktą pasaulį užlieja smurto banga.

„Kad fantastika įtikintų, į romano pamatą privalo nugulti tikroviškos detalės.“ Taip savo pirmą bendrą kūrinį pristatė tėvas ir sūnus – Stephenas (g. 1947 m.) ir Owenas (g. 1977 m.) Kingai. Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas S. Kingas skaitytojams dovanojo jau daugiau nei šešias dešimtis pasauliniais bestseleriais tapusių kūrinių. Teigiamų kritikų atsiliepimų sulaukė ir tėvo pėdomis žengiantis O. Kingas, fantastikos ir siaubo romanų autorius. 

S. ir O. Kingai romane „Miegančiosios gražuolės“ sukūrė išskirtiniu tikroviškumu dvelkiančią, aktualią ir provokuojančią istoriją, suteikiančią daug peno apmąstymams ir nepaliekančią abejingų. 

„Tiesiog sakyk, kad ieškai Džeinės.“

 „Ieškant Džeinės“ – tai tikra istorija paremtas naujas ir jautrus žvilgsnis į moterų kovą už reprodukcines teises, troškimą būti motina ir išlaisvinantį pasirinkimą ja netapti.

2017 metai. Andžela Kriton randa paslaptingą laišką su gyvenimą keičiančia išpažintimi ir pasiryžta surasti jo taip ir negavusią moterį. Paieškos ją nukelia į aštuntąjį dešimtmetį ir supažindina su grupe drąsių Toronto moterų, įsitraukusių į pogrindinį abortų tinklą, apie kurį būdavo užsimenama tik pašnabždomis ir tik kodiniu pavadinimu „Džeinė“.

1971 metai. Jauna mergina Evelina Teilor buvo išsiųsta į „puolusių“ moterų namus. Čia ji pagimdė kūdikį, kurį buvo priversta atiduoti įvaikinti. Dabar ji gydytoja ir yra pasiryžusi kitoms moterims suteikti pasirinkimą, kokio pati niekada neturėjo – nepaisydama nuolatinių policijos reidų ir grėsmės būti suimtai, ji įsitraukia į Džeinės tinklą ir daro nelegalius abortus.

1980 metai. Dvidešimtmetė Nensė Mičel sužino šokiruojančią šeimos paslaptį, kuri jai iš po kojų išmuša pagrindą. Maža to, dar netikėtai pastoja ir bėdoje pasijunta visiškai viena, tad apsisprendžia susirasti „Džeinę“. Susipažinusi su daktare Teilor ji randa ne tik pagalbą, bet ir savo vietą slaptame tinkle. Tačiau Nensei sunku pasprukti nuo ją persekiojančio melo.

Nėštumas, abortas, persileidimas, nevaisingumas, įvaikinimas ir motinystė – tai aplinkybės, su kuriomis per savo gyvenimą gali susidurti viena ir ta pati moteris, ir šioje knygoje iš abstraktaus politinio diskurso jos virsta tikromis istorijomis apie drąsą ir meilę.

„Nuostabus pasakojimas.“

The New York Times Book Review 

New York Times populiariausia išrinktos knygos The Widow Clicquot autorė 

New York Post geriausia 2016 m. knyga 

Tai išskirtinis pasakojimas apie Ireną Sendler, „moteriškos lyties Oskarą Schindlerį“, kuri nacių okupuotoje Lenkijoje Antrojo Pasaulinio karo metais, rizikuodama viskuo, ką turėjo, išgelbėjo 2500 vaikų nuo mirties ir deportacijų. 

1942 m. vienai jaunai socialinei darbuotojai, Irenai Sendler, buvo suteiktas leidimas patekti į Varšuvos getą kaip visuomenės sveikatos specialistei. Lankydamasi gete, ji kreipėsi į ten įkalintas žydų šeimas ir paprašė jų patikėti jai savo vaikus. Ji ėmė slapta gabenti juos iš siena apjuosto kvartalo ir įkalbėjo savo draugus bei kaimynus juos slapstyti. Padedama pasipriešinimo judėjimo, Irena pro nacių sargybinius pravežė tūkstančius vaikų. 

Bet Irena padarė ir kai ką dar įstabesnio: slaptuosius vaikų sąrašus sudėjo į butelius ir palaidojo po obelimi, augusia jos draugės sode. Sąrašuose buvo tikrieji slapstomų žydų vardai ir kiti duomenys, kuriuos Irena užrašė tikėdamasi, kad po karo šeimos juos susiras. Ji negalėjo žinoti, kad daugiau nei devyniasdešimt procentų žydų šeimų žus. 

Šioje knygoje Tilar J. Mazzeo pasakoja nuostabią istoriją šios drąsios moters, rizikavusios savo gyvybe, kad išgelbėtų nekaltus vaikus nuo Holokausto. Tai herojiška istorija apie išlikimą, gebėjimą atsilaikyti prieš negandas ir pagalbą. 

„Reikšmingas, neretai šiurpus ir iki šiol mažai kam girdėtas pasakojimas apie Holokaustą.“ —Joseph Kanon, knygos Leaving Berlin autorius. 

Tilar J. Mazzeo yra kultūros istorikė, biografė ir viena populiariausių New York Times autorių. Užsiimdama savo mėgstama moksline veikla ji nuolat keliauja tarp Kalifornijos, Niujorko ir Meino, kur dirba anglų kalbos profesore Colby'io koledže.

Kiekvieną rugpjūtį Ana Magdalena Bach keltu plaukia į salą aplankyti motinos kapo. Ji kasmet atlieka tą patį ritualą, apsistoja tame pačiame viešbutyje, bendrauja su tais pačiais žmonėmis. Ana Magdalena yra laimingai ištekėjusi ir neturi priežasties bėgti iš pasaulio, kurį susikūrė su vyru ir vaikais. Tačiau per vieną kelionę ji viešbučio bare išvydo vienišą vyriškį ir pasidavusi vėjavaikiškai pagundai praleido naktį jo glėbyje. Ta naktis pakeitė jos gyvenimą.

Nuo to laiko Ana Magdalena bent vieną kartą metuose tapdavo kitu žmogumi. Kelionės į salą, nenugalima pagunda, slapčiausi troškimai ir tyliai širdyje glūdinti baimė atskleidė moteriai užburiančio pasaulio užkulisius. Pasaulio, kuriame savo vietą buvo radusi ir Anos Magdalenos motina.

Romanas „Susitiksime rugpjūtį“ parašytas kerinčiu, tik Márquezui būdingu stiliumi. Nepailstamai stebinanti ir nuostabiai jausminga knyga – tai nebaigta giesmė apie gyvenimą, palaimos pergalę prieš nenumaldomą laiko tėkmę, apie moters geismą ir meilės paslaptis. 

Gabrielis García Márquezas (1927-2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, nepakartojamu pasakotojo talentu pavergęs milijonus skaitytojų. 1982 m. jis buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija, jo romanai „Šimtas metų vienatvės“, „Patriarcho ruduo“ ir „Meilė choleros metu“ laikomi ryškiausiais magiškojo realizmo kūriniais. 

„Nuo Dickenso laikų nė vienas rašytojas nebuvo taip skaitomas ir mylimas, kaip Gabrielis García Márquezas.“ 

Salmanas Rushdie

Moterų darbas – tai gyvybės ir mirties klausimas.

Nauja bestselerio „Mergina jo šešėlyje“ autorių dueto Audrey Blake knyga „Chirurgo duktė“ – jaudinantis istorinis romanas apie moteris medicinoje, visiems laikams pakeitusias pasaulį.

Nora Bidi yra vienintelė studentė prestižinėje medicinos mokykloje Bolonijoje. Anglijoje ekscentriško chirurgo Horacijaus Krofto namuose užaugusi ir ten su medicinos paslaptimis susipažinusi mergina yra tikra retenybė, nes devynioliktame amžiuje iš moterų tikimasi, kad jos sėdės namie ir augins vaikus. Tačiau atkakli ir užsispyrusi Nora siekia tapti licencijuota chirurge, o tai stipriai užgauna daugelio jos kolegų vyrų jausmus.

Susidurdama vien tik su priešiškumu Nora iš paskutiniųjų stengiasi išlikti vyrų pasaulyje. Viskas pasikeičia, kai ji susipažįsta su Magdalena Marenko, vienintele moterimi gydytoja Bolonijos ligoninėje. Bendromis pastangomis moterys ima tobulinti novatorišką cezario pjūvio operaciją. Ši procedūra – itin pavojinga, jos tyrimai sudėtingi ir varginantys, tačiau sunkiausia yra ištverti tulžingą vyrų atsaką. Dažnas jų verčiau atiduos savo žmoną likimo valiai nei į patyrusios medikės rankas.

Vieną dieną į Norą kreipiasi pacientė, kuriai gresia mirtis, jei nebus atlikta cezario operacija. Nora supranta, kad jeigu procedūra pavyks, jos darbas galėtų pakeisti pasaulį. Tačiau nesėkmė nušluotų viską: brangias gyvybes, Noros karjerą ir galimybes kitoms moterims užsiimti medicinos praktika.

Audrey Blake slapyvardžiu prisidengusios rašytojos Jaima Fixsen ir Regina Sirois skaitytojams dovanoja dar vieną išskirtinę istoriją apie moterų medikių darbą pasaulio istorijos tėkmėje. Realistiška, sukrečianti ir įtampos nestokojanti „Chirurgo duktė“ sužavės istorinių romanų gerbėjus, ji puikiai tiks aptarti knygų klubuose.

„Prieš penkerius metus, atlikdamas pirmąjį darbą, Nanao susidūrė su neplanuotais sunkumais ir nejučia pagalvojo: „Kas nutiko kartą, gali nutikti ir antrą.“ Galbūt ši mintis ir lėmė, kad antrasis darbas buvo visiška katastrofa, kaip, savaime aišku, ir trečiasis.“

Smulkus vagišius ir visokių nešvarių darbelių vykdytojas Nanao, nusikaltėlių pasaulyje žinomas kaip Boružė, įsitikinęs, kad jį persekioja bėdos. Tad gavęs lengvutę užduotį įlipti į greitąjį traukinį Tokijuje, paimti juodą lagaminą ir išlipti kitoje stotyje visai nenustemba, kai užsakovo nurodytame šinkansene susiduria su bene pavojingiausiais ir aukščiausio kalibro nusikaltėliais visoje šalyje: čia ir pagarsėję žudikai Citrina su Mandarinu, lydintys vieno mafijos boso sūnelį namo, ir keršto trokštantis buvęs mafijos parankinis Kimura bei jo mažametį sūnų nuo prekybos centro stogo nustūmęs, ciniško žiaurumo pritvinkęs Princas, ir gatvių niekšelis Vilkas, siekiantis atsimokėti Nanao už išmuštus dantis.

Nereikia nė sakyti, kad viskas klostosi toli gražu ne pagal planą. Traukiniui milžinišku greičiu lekiant galutinės stotelės link kyla tik vienas klausimas: kas visą šią nusikaltėlių šutvę surinko į vieną vietą ir kuriam bus lemta iš viso šio mėšlo išsikapstyti gyvam?

„Kriminalinis pabėgimo kambario žaidimas, lekiantis daugiau nei 300 km/val. greičiu.“
Times

„Greitas, pavojingas ir subtiliai juokingas.“
NPR

Kotaro Isaka (gim. 1971) – Japonijoje itin populiarus mangų ir kriminalinių romanų kūrėjas. Jo trileris „Žudikų traukinys“ tapo nacionaliniu bestseleriu Japonijoje ir patraukė užsienio leidėjų bei filmų kūrėjų dėmesį. 2022-aisiais „Sony“ pristatė knyga paremtą veiksmo komediją „Bullet Train“ (liet. „Kulkų ekspresas“, režisierius David Leitch), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko tokie garsūs aktoriai kaip Bradas Pittas, Hiroyuki Sanada ir Sandra Bullock. Filmą galima pamatyti ir „Netflix“ platformoje.

Tobulėkime su antrąja S. Jasionio knyga „Gamtinis daržas. Atraskime iš naujo natūralų daržovių skonį“:

• Pritaikykime tradiciniame darže gamtinės žemdirbystės teikiamus pranašumus ir protėvių patirtį.

• Atraskime iš naujo tikrą vietinių, įprastų daržovių skonį – nuo traškių ridikėlių iki stebėtino saldumo pomidorų.

• Patys užsiauginkime visų reikalingų sėklų, kad valgytume vertingiausią maistą.

• Paverskime gamtinio daržo produktus paklausiais ir geidžiamais.

Jeigu gamta – geriausias žemdirbys, kodėl jai nepatikime visų daržo reikalų?

Kuo daugiau veiklų patikėsite gamtai, nes ji tai išmano geriau, tuo geresnis bus rezultatas. Tačiau ir jums nuobodžiauti neteks. Reikės paruošti dirvą daržovėms, jas pasėti ir pasodinti, prižiūrėti ir dar nudirbti smulkesnių darbelių. Bet svarbiausia yra suvokti, ką ir kodėl darote, perprasti gamtinės žemdirbystės esmę.

 „Saulius Jasionis – gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas ir propaguotojas – buvo išskirtinė asmenybė. Jo neeilinės žinios, požiūris į gyvenimą padėjo suburti nemenką bendruomenę. Man, dar labai jaunam, Saulius padarė didelę įtaką formuojantis mano vertybėms ir ateities pasirinkimams. Jo dėka mano jaunystė buvo pilna įdomių patirčių, o dabar galiu dirbti su aukšto lygio restoranais, šeimai parnešti tikro, kokybiško maisto. Saulius savo paskaitomis ir knygomis tęsia prasmingas pamokas ir daro pokyčius net ir po savo mirties. Ačiū likimui už tai, kad turėjau tokį draugą ir mokytoją.“ Povilas Patumsis (Povilo ūkis) 

Vaikams nuo 9 metų.

Sveiki atvykę! Stebuklingas namas išspręs visus jūsų rūpesčius!

Abigailė negali prisiminti, kaip ji kartu su kalbančiu šunimi Guapa atsidūrė stebuklingame name. Namas gali nusikelti į bet kurį pasaulio kampelį, o jame pilna stebuklingų daiktų, padedančių Abigailei išspręsti įvairias vaikams kilusias problemas. 

Vieną dieną Abigailė pastebi keistą vyrą su cilindru, kuris vienintelis iš suaugusiųjų gali matyti namą. Jis bet kokia kaina veržiasi patekti į vidų. Išsigandusi Abigailė pasprunka kartu su namu, tačiau vyras nelinkęs nusileisti. Abigailė turi pasitelkti visas jėgas, kad apsaugotų save ir vaikams teikiantį pagalbą namą.

Kas yra tas vyras ir ko jis nori iš Abigailės? Kokias paslaptis dar slepia stebuklingasis namas?

„Stebuklinga kelionė“ – stebuklų, išbandymų ir gerumo kupina istorija. Tai jau trečioji talentingos rašytojos Mel Hartman knyga vaikams. Į lietuvių kalbą taip pat išversta jos dilogija „Viešbutis ant uolos“ ir „Viešbutis debesyse“.

„Stebuklinga kelionė“:

• Ugdo jautrumą kitam ir gėrio siekį.

• Įtraukianti magiškų elementų, nuotykių bei netikėtumų kupina istorija.

• Daug dėmesio skiriama įvairioms vaikų problemoms ir galimiems jų sprendimo būdams.

• Netikėta knygos pabaiga sužavės skaitytojus.

Mel Hartman – flamandų kilmės belgų rašytoja, baigusi klinikinės psichologijos ir pedagogikos studijas. Rašytojos karjerą pradėjo 2007 metais, išleido kelias fantastines knygas suaugusiesiems, o šiuo metu daugiausia rašo vaikams ir jaunimui, jos knygos verčiamos į daugelį pasaulio kalbų.

Skaitytojams nuo 10 metų

Vidury laukų įsikūręs Varnų kaimas netrukus švęs 400 metų jubiliejų. Gyventojai uoliai ruošiasi šventei, bet netikėtai pasirodo raganų medžiotojas Džorianas Grutmanas. Jis teigia, kad žino viską apie kadaise Varnų kaime gyvenusią nemirtingą raganą Koletę Zvart. 

Pasak legendos, Koletės magijos šaltinis slypi pilies, kuri prieš keturis šimtus metų dingo be pėdsakų, sienose. Tas, kuris suras šaltinį, taps galingiausiu žmogumi pasaulyje. 

Istorija apie raganų medžiotoją ir jo planus apverčia aukštyn kojomis visą kaimo gyvenimą. Įsivyravus baimei, trylikametis Kvintenas nusprendžia niekam nieko nesakęs ieškoti paslaptingosios pilies. Tačiau jis pats nesuvokia, kur veliasi... 

„Dingusi tvirtovė“ – ketvirta šiurpulį kelianti nuotykių serijos „Varnų kaimas“, kurią sudaro „Tamsos mokykla“, „Apleistas namas“ ir „Užmirštas sodas“, dalis. Netikėtumų ir įtampos kupinas pasakojimas įtrauks skaitytojus iki pat paskutinio sakinio! 

Pradėti skaityti galima ir nuo šios serijos dalies, bet rekomenduojame nepraleisti ankstesnių knygų!

„Dingusi tvirtovė“:

• šiurpuliukus kelianti ir įtampos kupina knyga patiks vaikams, mėgstantiems paslaptingas, įtempto siužeto istorijas;

• parašyta lengvai, nesudėtinga kalba, todėl pasakojimas kaipmat įtrauks net skaityti mažiau mėgstančius vaikus.

Sandra J. Paul – belgų rašytoja ir leidyklos „Hamley Books“ savininkė, angliškai parašytus kūrinius pasirašinėjanti Joanne Carlton slapyvardžiu. Ji rašo netikėtų posūkių kupinus įtempto siužeto psichologinius trilerius. „Varnų kaimo“ serija sulaukė daug skaitytojų dėmesio, o pačioms knygoms daug įtakos turėjo autorės sūnūs. Rašydama ji su jais nuolat konsultuojasi, o jie noriai pažeria krūvas įdomiausių idėjų. Atsakingai atrinkusi tas, kurios tinkamiausios knygai ir vaikų auditorijai, rašytoja jas įpina į pasakojimus.

„Svarbiausi dalykai akims nematomi.“

Antoine de Saint-Exupéry

„Mažasis princas“ – klasika tapusi alegorinė pasaka, iki šiol žavinti viso pasaulio vaikus ir suaugusiuosius. A. de Saint-Exupéry moko mus išminties nemoralizuodamas ir nenusileisdamas iki sentimentalumo, o neretai ir šmaikščiai pajuokaudamas. Tai knyga apie berniuką iš kitos planetos, apie jo tarpplanetines keliones ir sykiu išmintingas pasakojimas apie žmogaus lemtį, draugystę, vienatvę ir vienišumą.

Antoine`as de Saint-Exupéry (1900–1944) – prancūzų rašytojas ir lakūnas. Būdamas dvylikos metų pirmą kartą pakilo į orą lėktuvu, ir šis įvykis nulėmė jo likimą: jis tapo profesionaliu lakūnu. Antrojo pasaulinio karo metais rašytojas tarnavo karo žvalgybos aviacijoje. 1943 m. parašęs „Mažąjį princą“ ir pats šią knygą iliustravęs, pelnė neblėstančią šlovę. Vos po metų nuo knygos pasirodymo rašytojas žuvo vykdydamas karinę užduotį.

Rekomenduojama literatūra 4 klasei.

Ledi Konstancija Čaterli ir jos vyras baronetas Klifordas gyvena „sterilioje“ santuokoje. Ne dėl to, kad taip būtų pasirinkę. Dėl objektyvių priežasčių: kare sužeistas Klifordas nuo juosmens iki apačios yra visiškai paralyžiuotas. Jaunoji Konstancija pamažu supranta, kad negalės gyventi pusinio, nevisaverčio gyvenimo, kuriame nėra patenkinami kūno poreikiai.

Uždrausti santykiai su dvaro eiguliu Oliveriu Konstancijai atneša ne tik palengvėjimą ir vėl atrastą gyvenimo džiaugsmą, bet ir anksčiau nepažintų moralinių problemų. Neištikimybė, kaltė nieko pakeisti negalinčiam vyrui, ryšys su žemesnio luomo vaikinu – visa tai verčia Konstanciją vis iš naujo permąstyti gėrio ir blogio sąvokas, atsakomybės ir kaltės sampratą bei savo pačios jausmus, poreikius ir asmeninės laisvės ribas.

Vienas iškiliausių ir svarbiausių XX amžiaus literatūros kūrinių atkreipė visuomenės akis į sritį, kuriai iki tol nebuvo skiriama daug dėmesio – moters, kaip atskiros asmenybės, koncepciją. Po drąsiu knygos stiliumi ir atvirai pikantiškomis scenomis slypi jokiais laikais aktualumo neprarandantys moraliniai, etiniai ir psichologiniai klausimai apie neišmatuojamai sudėtingą žmogiškąją prigimtį.

Davidas Herbertas Lawrence’as (1885–1930), britų poetas ir eseistas, amžininkų buvo vadinamas avangardistu ir „skonio neturinčiu pornografu“. Tačiau bėgant metams jo kūryba buvo pripažinta ir tapo svarbia britų bei pasaulinės literatūros dalimi. Dėl aistros tarp skirtingų visuomenės luomų atstovų ir atvirų sekso scenų romanas „Ledi Čaterli meilužis“ sukėlė didžiulį skandalą ne tik autoriaus gimtinėje, bet ir visame pasaulyje. Pirmą kartą knyga buvo išspausdinta 1928-aisiais Italijoje, po metų – Prancūzijoje. O Didžiojoje Britanijoje romanas išleistas tik 1960 m. Dėl nepadoraus turinio knyga ilgai buvo draudžiama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje, Australijoje ir Indijoje.

Šis, gyvenimą keičiantis ir išlaisvinantis, požiūris į valymą ir tvarkymą padės atsikratyti gėdos ar nerimo dėl netvarkingų namų.

Jei jums sunku prisiversti atlikti būtinus darbus, tikriausiai tam esama svarbios priežasties: nerimas, nuovargis, depresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) ar paramos stoka. Susilaukusi antro vaiko, terapeutė KC Davis pakliuvo į streso ir netvarkos spąstus: kuo labiau jautėsi nieko nebespėjanti, tuo mažiau turėjo motyvacijos ko nors imtis. 

Ištrūkti iš šių spąstų – o kartu ir susigrąžinti namų funkcionalumą – KC sugebėjo supratusi vieną esminį dalyką:

Jūs nedirbate savo namams; jūsų namai dirba jums.

Atsižvelgdama į savo pačios emocinę savijautą, ji sumažino būtinų atlikti namų priežiūros darbų ir pasitelkė kūrybiškumą: prisitaikė prie savo ribotų laiko ir energijos išteklių. Šioje knygoje KC nuodugniai pateikia naudingus patarimus, pritraukusius milijonus gerbėjų į jos „TikTok“ paskyrą @domesticblisters.

Skaitydami išmoksite:

• Motyvuoti save rūpintis gyvenamąja erdve.

• Į namų priežiūros darbus žiūrėti kaip į paslaugą sau, o ne kaip į savivertės atspindį.

• Pirmiausia nusistatyti prioritetus.

• Užduotis suskirstyti užuot jas atidėliojus.

• Tvarkytis trumpais etapais pagal kasdienius poreikius.

• Pasitelkti kūrybiškumą ir netvarkingą kambarį paversti funkcionaliu.

Padedant KC jūsų namai vėl taps jaukūs. Čia galėsite atsipūsti, nors ir ne visi darbai bus baigti. Į priekį judėsite lengvai, taikiai ir ramiai, nekamuojami kaltės, savikritikos ir nesibaigiančių darbų sąrašų. Jiems čia ne vieta.

Tada Morgotas, ištiesęs ranką link Dor-Lomino, šitaip prakeikė Huriną, Morveną ir visus jų palikuonis: 

– Žiūrėk! Mano minties šešėlis slėgs juos, kad ir kur jie keliautų, ir mano neapykanta persekios juos iki pasaulio pabaigos.

Pirmajame Viduržemio amžiuje, likus šešiems tūkstančiams metų iki „Žiedų Valdove“ aprašomų įvykių, elfų, žmonių ir nykštukų pasaulį apgaubė Tamsos valdovo Morgoto šešėlis. Žymiausi elfų ir žmonių kariai žuvo Nesuskaitomų Ašarų mūšyje, o jų žemes užplūdo Morgoto tarnai ir pakalikai. Tačiau juodžiausioje tamsoje sužibo nauja viltis, kai karo dėl Viduržemio arenoje pasirodė Morgoto nelaisvėje kankinamo Hurino sūnus Turinas su nuožmių atskalūnų būriu. 

Milžiniškoje Angbando tvirtovėje – Geležies Pragare įsikūręs Morgotas burtais, klasta ir žiaurumu naikino žmonių ir elfų karalystes, o Hurino vaikams skyrė patį baisiausią, mirtiną prakeiksmą. Prieš Turiną ir jo seserį Nienorą Morgotas pasiuntė savo baisųjį tarną Glaurungą – galingą dvasią, turinčią milžiniško besparnio ugnimi alsuojančio drakono pavidalą. Glaurungas pašaipiai ir kandžiai griauna Turino ir Nienoros likimą, melu ir apgaule įgyvendindamas Morgoto prakeikimą. 

Ankstyviausios šios J. R. R. Tolkieno sukurtos „Hurino vaikų“ sakmės versijos siekia Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir keletą paskesnių metų. Gerokai vėliau, jau baigęs „Žiedų Valdovą“, šią sakmę jis parašė iš naujo išplėsdamas, papildydamas ir siužetą, ir personažų charakterius. Sakmė tapo viso jo tolesnio darbo apie Viduržemį šerdimi. Vis dėlto pačiam Tolkienui nepavyko jos baigti. Šį monumentalų darbą po tėvo mirties atliko Christopheris Tolkienas – po ilgo ir kruopštaus rankraščių tyrimo sudėliojo sklandų ir svetimų redakcijų neiškraipytą pasakojimą. 

Vaikams nuo 8 metų

Bridžita yra nuostabi seklė, pokštininkė ir paslaptis atskleidžianti išradėja! Bet jos gyvenimas kol kas nelepina. Bridžitai ir jos geriausiam draugui Tomui iki gyvo kaulo įkyrėjo bjaurioji panelė Akrid, Neklusnių vaikšių našlaityno direktorė. Bridžita už viską labiau svajoja turėti tikrus namus, bet panelė Akrid pasiruošusi piktdžiugiškai sužlugdyti šią svajonę. 

Laimei, Bridžitai pavyksta tapti mielojo pono Vanderpufo globotine. Radusi tirkuosius namus laiminga Bridžita sukasi Vanderpufo kepykloje... tik jos kepiniai pasibaisėtini! O ir istorija su panele Akrid dar nebaigta – baisioji direktorė ruošiasi kerštui.

Ar geriausia bloga kepėja pasaulyje Bridžita sugebės įveikti panelę Akrid ir vėl susitikti su Tomu?

Nuotykių, juokų, stebuklų ir vertingų gyvenimo pamokų kupina knyga tikrai sužavės vaikus!

Martin Stewart „Bridžita ir pavojingi kepiniai“

• Skatina būti drąsius, išradingus ir nepasiduoti neteisybei;

• Moko vertinti draugus ir visada padėti jiems pakliuvus į bėdą;

• Pabrėžiama, kad narsus tas, kuris imasi jį gąsdinančių dalykų;

• Juokų, žaismo ir kurioziškų situacijų knyga kalba apie svarbiausias gyvenimo vertybes.

Martinas Stewartas prieš tapdamas rašytoju išbandė daug profesijų: dirbo anglų kalbos mokytoju, dėstytoju universitete, barmenu, golfo žaidėjų pagalbininku. Dabar visą savo laiką jis skiria šeimai ir kūrybinei veiklai. Rašytojas kuria smagias, juokingas, bet ir šiek tiek gąsdinančias knygas jau savarankiškai skaitantiems vaikams. Jam itin svarbu užkrėsti vaikus skaitymu.

Fantastiškas iliustracijas sukūrė Davidas Habbenas.

Kaip kalbėti aiškiai, tiksliai ir įtaigiai

Kitoks požiūris ir konkretūs įrankiai

NORITE PRISIJAUKINTI VIEŠĄJĮ KALBĖJIMĄ? KAD NEBŪTŲ KANČIA NEI RUOŠTIS KALBAI, NEI JĄ SAKYTI? 

Tai knyga apie gerą kalbėjimą. Tokį, kuris padeda pasiekti savo tikslų. Tai knyga, griaunanti mitą, kad viešasis kalbėjimas aktualus tik politikams ir lemtas vos keliems laimingiesiems. Nėra magijos ir išrinktųjų, yra tik kryptingai skiriamas dėmesys ir darbas. Kalbėjimas – labiau matematika nei mistika. 

Ši knyga pateiks aiškius kriterijus, svarbius rengiant savo pristatymą ar kalbą, padės jausti tvirtą pagrindą po kojomis ir kalbėti įtaigiau. Tiek svečiuose, tiek susitikime, tiek seminare. Nes gerai kalbėti gali visi. Reikia tik ruoštis. 

Knygos puslapiuose:

• Esminiai geros kalbos elementai.

• Patarimai, kaip ruoštis kalbai, – nuo geros pradžios iki efektingos pabaigos. 

• Savipagalba keliaujant keliaujant į susitikimą ar lipant į sceną sakyti kalbos. 

• Žinomų žmonių patirtys jaukinantis viešąjį kalbėjimą. 

Praktika pagrįsti patarimai, kurie veikia!

Neringa Bliūdžiūtė jau beveik dvi dešimtis metų padeda kalbėti kitiems – vadovams, organizacijoms, valstybėms. Buvusi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus patarėja, Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbų rašytoja, NATO Viešosios diplomatijos padalinio komunikacijos ekspertė, dabar konsultuojanti verslo ir viešojo sektoriaus vadovus savo sukurtoje konsultacijų įmonėje Wow. World of Words. Ilgametė ir išskirtinė komunikacijos bei viešojo kalbėjimo patirtis suformavo tvirtus pagrindus viešąjį kalbėjimą paversti savo galia ir sukurti veiksmingą metodologiją. 

Knygą puikiai papildo ir patirtį sustiprina kalbos rengimo kortelės „Kalbykla“. Tai jūsų pagalbininkas aiškios, stiprios ir įtaigios kalbos link. Sekite kortelėse nurodytus žingsnius, darykite pratimus ir pamažu sukursite savo pristatymą. Nuo pirmos minties apie „ką pasakyti?“, savipagalbos prieš susitikimą ar sceną iki savijautos po pasirodymo. Jei tenka kalbėti kitiems, bet nesijaučiate tvirtai – šios kortelės padės įvairiose profesinėse ar asmeninėse situacijose.

Jaudinantis romanas apie meilę ir praradimą, apie šeimą, išlikimą ir viltį „Didžiojo rato“, „Keturių vėjų“ ir „Ten, kur gieda vėžiai“ skaitytojams.

„Dramatiškas, įkvepiantis ir absoliučiai nepamirštamas.“

Bonnie Garmus, knygos Chemijos pamokos autorė

Septyniolikmetė Torė rūpinasi namais savo šeimos persikų ūkyje mažame Ajolos miestelyje. Ji – vienintelė likusi moteris šeimoje. Vilsonas Mūnas – jaunas paslaptingas klajoklis, palikęs savo genties žemę ir pasiryžęs gyventi taip, kaip nori. Jaunuoliams atsitiktinai susitikus, įsižiebia didelė aistra ir ne mažesnis pavojus. Nutikus tragedijai, Torei tenka palikti namus ir stoti akistaton su laukine gamta. Keičiantis metų laikams, ji pastebi besikeičianti ir pati – gamtoje pamažu atranda stiprybę ir prasmę. Ganisono upei grasinant pasiglemžti gimtąjį ūkį ir kelių šeimos kartų puoselėtą persikų sodą, Torė bando išsaugoti ne tik jį, bet ir išsigelbėti pati.

Tekėk lyg upė yra realių įvykių, nutikusių evakuojant Ajolos miestelį septintajame dešimtmetyje, įkvėptas pasakojimas apie tikrą meilę, liepsnojančią negandų ir praradimų sūkuryje, ir apie tai, kaip rasti drąsos, ryžto, draugystę ir, galiausiai, namus ten, kur to mažiausiai tikiesi. Šis kerintis debiutinis romanas atskleidžia, ką reiškia gyventi taip, kaip sruvenanti upė, – atsiduodant srovei, tekant ir prasiskverbiant pro visas užtvankas. 

„Visiškai užburiantis, ryškus ir kupinas šviesos romanas.“

John Green, knygos Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos autorius

„Shelley Read parašė nuostabią istoriją apie jauną aplinkybių gniuždomą moterį, kuri privalo rasti būdą atleisti sau, jei nori ir vėl pamilti. Viktorija Neš yra laikui nepavaldi knygos herojė, ieškanti amžino į išganymą vedančio kelio iš netekties, nevilties. Tekėk lyg upė yra pribloškiantis autorės debiutas, parašytas amerikietiškos svajonės dvasia.“

Adriana Trigiani, The Good Left Undone autorė

„Kokia sodri, graži, stipri knyga! Įtraukė į nepaprastai jausmingą kelionę. Mėgavausi kiekviena akimirka.“

Clover Stroud

Shelley Read yra penktos kartos koloradietė, su šeima gyvenanti Vakariniame šlaite, Elnių kalnuose. Beveik tris dešimtmečius ji dirbo vyresniąja dėstytoja Vakarų Kolorado universitete, dėstė rašymą, literatūrą, aplinkotyrą ir etiką, įkūrė Aplinkos ir tvarumo fakultetą ir paramos programą iš kitur atvykusiems bei rizikos grupės studentams. Shelley baigė rašymo ir literatūros studijas Denverio universitete ir yra Templo universiteto Kūrybinio rašymo programos absolventė. Ji reguliariai rašo leidiniams „Crested Butte Magazine“ ir „Gunnison Valley Journal“, rašė „Denver Post“ ir daugeliui kitų leidinių.  

Bestselerio  „Po magnolijomis“ autorė 

Sonė Beits iš Pietų Karolinos išvyko prieš penkiolika metų ir niekad nesidairė į praeitį. Dabar ji keliauja po pasaulį ir ieško tinkamiausių aikštelių kino filmams kurti. Jos namai ten, kur apsistoja. Sonė vos spėja suktis tarp intensyvaus darbų grafiko ir savo viršininko reikalavimų, prisiminti praeitį jai beveik nebelieka laiko, kol paskutinė darbo sutartis atveda ją į vietas, kurias kadaise paliko.

Pagrindinėms scenoms filmuoti ji ieško nuošalių pakrančių netoli Čarlstono ir netyčia užtinka privačią barjerinę salą. Ten susiduria su jos atsiskyrėliu savininku, kurį vietiniai vadina Indigo salos Pabaisa. 

Kadaise sėkmingai kylantis Niujorko advokatas Hadsonas Renfrou sielvarto genamas  apsigyveno saloje. Daug metų jis leidžia dienas vienui vienas, prižiūri savo indigažolių augavietes, gamina indigo dažus ir visai  neketina tenkinti įkyrių kino įmonės poreikių ar nusileisti netramdomam Sonės smalsumui. Bet kai juos užgriūva uraganas, siaučiantis Karolinos pakrantėse, tarp dviejų sielų užgimsta draugystė. Netrukus Hadsonas, ilgai dangstęsis stačiokiškomis manieromis, pasiduoda ir pasirodo kaip trapus žmogus, be galo trokštantis atleidimo ir galimybės dar sykį išbandyti savo laimę.

Tai pasakojimas apie išsilaisvinimą iš praeities, nuodėmių atpirkimą, susitaikymą ir meilę, kuri užgydo ir giliausias žaizdas.

T. I. Lowe sujungia į viena ir rimtus dalykus, ir nepakartojamo humoro jausmo padiktuotą stilių, o jos Sonė Beits slepia jėgą, kurios negali nepastebėti Nuostabus skaitinys! 

Francine Rivers, New York Times bestselerių Redeeming Love ir The Lady‘s Mine autorė

Nežinoma ir dramatiška Žygimanto Senojo nesantuokinės šeimos istorija

„Išdidumo kalinė“ – antrasis Sonatos Dirsytės istorinis romanas. Pirmasis – „Fata morgana“ – sulaukė nemenko skaitytojų susidomėjimo. Pagal knygą vyko ekskursijos, skaitytojai patys savarankiškai keliavo ir tebekeliauja romane aprašytais keliais.

Romano centre – nepelnytai užmirštos, bet ryškų pėdsaką istorijos puslapiuose palikusios trys moterų kartos:  Žygimanto Senojo vaikų motina Kotryna Hochstadė, jos dukra Beata Koščelecka ir anūkė Elžbieta Ostrogiškaitė. Intriguojantis šių emancipuotų moterų gyvenimas – tai kova už savo teises ir bandymas įsitvirtinti patriarchalinėje visuomenėje. Bona Sforca globoja Beatą kaip savo dukrą. Palaimina santuoką su Lietuvos didžiojo etmono sūnumi. Tokią retą santuoką – iš meilės. Visgi Beatai, vienai turtingiausių XVI a. didikių, ir jos dukrai Elžbietai likimas nepašykšti sunkių išbandymų.

* ŽYGIMANTAS SENASIS IR ŽYGIMANTAS AUGUSTAS NAUJOJE ŠVIESOJE * ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA * STEPONAS BATORAS IR ONA JOGAILAITĖ * KARALIŠKUOSIUOSE RŪMUOSE BESISUKIOJANTYS BURTININKAI IR ALCHEMIKAI * KOVOS PRIEŠ MASKVĄ BEI VALDOVŲ PAŠONĖJE VYKSTANČIOS INTRIGOS, SĄMOKSLAI, DRAMOS IR IŠDAVYSTĖS *

„Šis romanas kelia pamatinius klausimus: kaip konkreti epocha paveikia žmogaus likimą? Kaip įmanu pasipriešinti gniuždančiam taisyklių, draudimų bei aplinkybių voratinklio spaudimui? Kokia kaina sumokama už teisę savarankiškai mąstyti, laisvę rinktis, galimybę klysti? Kartu su romano herojėmis sprendžiant šias egzistencines lygtis, praeitis ir joje gyvenę žmonės tampa mums artimesni, o jų patirtys skatina mąstyti, kas sieja ir skiria mus, skirtingų erdvėlaikių gyventojus.“

Kultūros istorikas Aurimas Švedas

„Kartais istorijos pačios tave susiranda netikėčiausiose vietose. Pirmą kartą apie Beatą Ostrogiškę išgirdau kopinėdama Aukštųjų Tatrų viršūnėmis. Būtent Beata yra laikoma pirmąja turiste Tatrų kalnuose. Kodėl? Romano skaitytojas sužinos tai knygos pabaigoje. Pradėjusi daugiau domėtis šia asmenybe, aš tarsi siūlų kamuolį ėmiau vynioti mažai kam žinomą istoriją, kurioje nestinga karališkųjų intrigų, išdavysčių, dramos, fatalizmo, o geografija aprėpia ne tik Vengrijos karalystę ir jos kraštus, priklausančius šiandieninei Slovakijai, bet ir Lenkijos karalystę bei Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.“

Sonata Dirsytė

 „Imperatorienė“ – naujas ir netikėtas žvilgsnis į vienos žymiausių ir mylimiausių karališkųjų porų – Sisi ir Pranciškaus – meilės istoriją. Tai labai šiuolaikiškai parašytas romanas apie meilę ir savęs atradimą. Serialų „Bridžertonų kronikos“ („Bridgerton“) ir „Karūna“ („The Crown“) bei Sarah'os MacClean ir Lisos Kleypas romanų gerbėjai, ši knyga – kaip tik jums! 

1853-ieji. Šešiolikmetė Bavarijos princesė Elžbieta, visų meiliai vadinama Sisi, yra griežtai nutarusi laukti tikros, galvą pamesti verčiančios meilės. Bėda ta, kad jos motina apie tai nė girdėti nenori. Užsispyrėlė Sisi nusileisti, žinoma, irgi neketina. Galų gale, juk ne jos problema, kad vyresnė sesuo Elena pagaliau „suaugo“ ir sutiko tekėti už Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Habsburgiečio. 

Tuo metu Vienoje imperatorius Pranciškus taisosi po pasikėsinimo į jo gyvybę. Išvengęs mirties jaunuolis rimtai susimąsto apie savo bei karalystės ateitį ir nusprendžia, kad atėjo laikas „susitupėti“. Motina jam jau numačiusi puikią kandidatūrą: Bavarijos princesę Eleną. Po neilgų derybų sutariama, kad per artimiausią Pranciškaus gimtadienį bus iškeltos vestuvės, užtikrinsiančios politinę sąjungą su Bavarija. 

Tačiau atvykęs į Bavariją Pranciškus – netikėtai sau pačiam – susižavi Elenos seserimi Sisi. Ir ši pagaliau išgyvena tai, apie ką anksčiau žinojo tik iš poetų eilių ir girdėjo bardų giesmėse. 

Rašytojos Gigi Griffis silpnybė – menkai žinomi istoriniai faktai, ne itin mėgstamos (turinčios savo nuomonę) moterys ir viskas, kas susiję su Europa. Beveik dešimtmetį klajojusi po pasaulį, G. Griffis šiuo metu gyvena Portugalijoje. „Imperatorienėje“ papasakota istorija rodoma ir platformoje „Netflix“.

„Prabanga ir puošnumu pulsuojantis romanas. Šioje istorijoje nenuvilia niekas.“ 

Publishers Weekly 

„Tiesiog žavinga. G. Griffis mums padovanojo dvi herojes – tokias įžūlias ir žavias seseris, kad tiesiog fiziškai norisi įsirangyti tarp puslapių joms į kompaniją. Dar pridėkite rūmų intrigas ir nepajusite, kaip skaitant prabėgs pusė nakties.“ 

Meg Waite Clayton (romanų „Paskutinis traukinys į Londoną“, „Trečiadienio seserys“ autorė) 

 „Šviežias, energingas ir naujas požiūris į legendinę moterį. Garantuotai padidins Sisi gerbėjų būrį.“ 

Rašytoja Evie Dunmore 

Nes jinai – jo žmogus. Ne tam, kad jis ją pasisavintų. O tam, kad sutiktų ją su meile.

Ruta ir Gormas. Ji – pripažinta pasaulinio garso dailininkė, užaugusi neturtingoje šeimoje, vienoje iš Šiaurės Norvegijos priekrantės salų. Jis – iš to paties krašto kilęs pasiturinčio prekybininko sūnus. Atsitiktinis susitikimas vaikystėje abiem paliko neišdildomą pėdsaką. Ruta ir Gormas buvo skirti vienas kitam, bet per daugybę metų įvykę šeši susitikimai nepasirodė lemtingi. 

Septintas susitikimas viską pakeitė. Subrendę, išgyvenę skyrybas, naujas pradžias ir nuviliančias pabaigas – jie pagaliau surado vienas kitą. 

„Mano žmogus“ pasakoja bendrą Rutos ir Gormo istoriją: kalba apie Rutos santykį su tapyba ir pripažinimu, apie Gormo pastangas išsivaduoti iš verslininko rutinos ir pasiryžus drąsiems pokyčiams susikurti prasmingesnį gyvenimą. 

„Mano žmogus“ – nuostabus ir ambicingas romanas apie bekompromisį meną ir brandžią meilę. Perskaitysite jį vienu prisėdimu.“ 

Jyllands-Posten

TIKIU, KAD KUO ŽMOGAUS GYVENIMAS SUDĖTINGESNIS, TUO DAUGIAU ŠIS IŠ JO GALI PASIIMTI IR DUOTI KITIEMS.

Ši knyga tarsi pokalbis. Terapinis pokalbis tarp dviejų lyg ir nepažįstamų, tačiau kartu žmogiškojo nežinojimo ir kasdieniškų atradimų kelyje esančių žmonių.

Šįkart žurnalistė Dalia Musteikytė gerokai išplečia savo darbo ribas, kiekvienas klausimas jai itin artimas, asmeniškas, jautrus, o jo atsakymas reikšmingas, projektuojantis būsimus sprendimus. Skaitytojas tuose klausimuose gali atrasti savo mintį, pamąstymą, svarstymą, galiausiai ir atsakymą.

„Žurnalistui įprasta kalbinti žmones apie juos pačius, o čia teko atlikti emocinę savireviziją ir daug ką traukti iš savęs – nuoskaudas, patirtis, dvejones. Žinojau, jei nebūsiu atvira, nesulauksiu atvirumo ir iš Beno, pokalbis bus drungnas. „Abipusė terapija čia mums išeina“, – kartą parašė jis, pridėjęs šypsenėlių. Taip darsyk buvau paskatinta klausinėti toliau.“ – Dalia Musteikytė

Kitas pokalbio dalyvis – kunigas Benas Lyris atskleidžia visą savo žmogiškąjį tikėjimu paremtą žinojimą, perleisdamas jį per asmeninius patyrimus, išgyvenimus, dabarties jausmus.

„Tikiu, kad skaitydami šią knygą žmonės bus palytėti paties Dievo artumo. Turbūt negalime visi būti labai dieviški, labai šventi, bet visi galime būti žmogiški. Tegul mūsų knygos puslapiai, mano, jūsų knygos puslapiai, mūsų žmogiškumas kiekvieną priartina prie jo paties širdies pasaulio. Linkiu, kad tame širdies pasaulio kampelyje jis sutiktų Dievo veikimą – veikimą to, kuris ateina, apsigyvena, myli, apkabina ir gydo.“ – Benas Lyris

„Nėra stebuklingos tabletės žmogaus tikėjimui, laimei, kaip tik pasitikėti Dievu, padaryti jam vietos. Ir Dievas nėra tas, kuris sutvarko žmogaus gyvenimą be jo paties pastangų. Dievas, pasikartosiu, yra gyvenimo bendradarbis, palydintis, einantis, saugantis, apkabinantis, padrąsinantis. Svarbiausia – nusidėjus ir silpnumo akimirką ne nuteisiantis, bet keliantis ir gydantis. Kristus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų visose gyvenimo formose, visuose pavidaluose.“ Nesako: atėjau, kad žmonės egzistuotų, vegetuotų, būtų baudžiami, susargdinami, bet priešingai – kad būtų išgydyti. Kaip dažnai nerandame Dievo ir neturime šios malonės, nes ne visada esame atviri ir ne visada jo ieškome, tikime, kad viską apie jį žinome, kaip ir apie savo mylimuosius, su kuriais dažnai apsiprantame ir nematome buvimo kartu stebuklo.“

Turėdami tinkamą informaciją, kaip gyventi kokybiškiau ir už ką atsakingas kiekvienas organas organizmo orkestre, galime būti sveikesni ir energingesni.

Įminę žarnyno mįsles užsimanysite keisti gyvenimo būdą. 

Jūsų rankose – patogaus formato, smagiai parašyta knyga, padėsianti suvokti, kokią didelę įtaką mūsų savijautai daro žarnynas – viena sudėtingiausių (po smegenų) organizmo sistemų ir didžiausias jutimo organas su trilijonais bakterijų (kurių svoris gali siekti nuo 1 iki 3 kg!). 

Skirta glaustą ir aiškią informaciją vertinančiam šių dienų žmogui. Klausimų ir atsakymų forma pateikta profesionali medžiaga – lengvai suvokiama.

ŽARNYNAS ir →

Imunitetas

Emocijų pasaulis

Osteoporozė

Stresas ir nerimas

Miegas

Atmintis ir Alzheimeris

Amžėjimas

Menopauzė

Augantis svoris

Nėštumas ir kt.

Atsivertę jums rūpimą skyrių, akimirksniu gausite reikiamus atsakymus ir praktines, moksliniais faktais grįstas rekomendacijas, kaip pagerinti savijautą. Taip pat rasite ir žarnyno sveikatai palankų vienos dienos valgiaraštį.

Sandrija Čapkauskienė – jau 17 metų dirba pedagoginį darbą, šiuo metu dėsto Lietuvos sporto universitete, Kauno kolegijoje, skaito paskaitas užsienio universitetuose, veda seminarus ir kvalifikacijos kėlimo kursus, dalyvauja įvairiuose projektuose, publikuoja mokslinius straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, yra parengusi kelias studijų knygas, teikia naujausią ir mokslu pagrįstą informaciją mokslo populiarinimo leidiniuose. Aktyviai dalyvauja TV ir radijo laidose, kalba visuomenei aktualiomis sveikatai palankaus maitinimosi temomis. Užsiima ir asmenine veikla mitybos srityje – konsultuoja žmones.

Skaitytojams nuo 14 metų

Sarah J. Maas „Vidurnakčio karūna“. Serijos „Stiklo sostas“ antra knyga.

Antroji kraują kaitinančios serijos „Stiklo sostas“ dalis „Vidurnakčio karūna“ skaitytojus grąžina į melo nualintą kraštą, kurį nuo pražūties gali išgelbėti tik jaunos merginos tiesa.

Žudikė Selena laimėjo žiaurų konkursą ir tapo karaliaus kovotoja. Tačiau ji toli gražu nėra ištikima karūnai. Selena žino, kad valdovas, kuriam ji tarnauja, yra blogio įsikūnijimas. 

Mėginant įminti pilies paslaptis, nukenčia Selenos artimiausi ir brangiausi. Dabar niekas nėra apsaugotas nuo įtarimų – nei sosto įpėdinis Dorianas, nei sargybos vadas Čeolas, su kuriuo Selena sieja ypatingas ryšys, nei jos geriausia draugė, maištingoji užsienio princesė Nehemija.

Bet vieną klaikią naktį paslaptys, kurias jie visi saugo, nuveda į neapsakomą tragediją. Selenos pasauliui griūvant, ji priversta atsisakyti to, kas brangiausia, ir apsispręsti, kur slypi jos tikroji ištikimybė ir už ką ji pasirengusi kovoti. 

Sarah J. Maas – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras", dar žinoma „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

„Įspūdinga fantastinė istorija, į kurią pasinėrę skaitytojai nenorės jos palikti.“  

Kirkus Reviews