
Penkerius metus kalėjime praleidusi Kena Rovan grįžta namo tikėdamasi, jog galės rūpintis savo mažamete dukra. Tačiau tiltų, kurie jau sudeginti, neįmanoma atstatyti. Kad ir kaip ji stengtųsi, mažylę globojantys žmonės ją atstumia. Vienintelis durų dar neužtrenkė Ledžeris Vordas, vietinio baro savininkas, padedantis mamai palaikyti ryšį su dukra. Bet jei kas nors sužinotų, jog Ledžeris pamažu tampa svarbia Kenos gyvenimo dalimi, abu rizikuotų prarasti jiems svarbių žmonių pasitikėjimą.
Net ir patirdami spaudimą, Kena su Ledžeriu užmezga gilų ryšį, tačiau įsibėgėjant santykiams didėja ir rizika. Kena turi rasti būdą ištaisyti savo praeities klaidas, kad galėtų žengti į ateitį, paremtą viltimi ir išgijimu.
„Colleen Hoover gilinasi į sielvartą ir kaltę, sukuria daugialypę atpirkimo istoriją, kurios veikėjai kovoja taip pat aršiai, kaip ir myli. Autorės gerbėjos ir gerbėjai neliks nusivylę.“
Publishers Weekly
„Sudaužys jums širdį, o paskui pagydys... Emocinga istorija apie netektį ir viltį, sielvartą ir atleidimą, apie tai, kaip gydo meilė.“
POPSUGAR
„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“ ir „Bjauri meilė“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2022 m., romanas „Viskas primena tave“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.
Kas galėjo pagalvoti, kad keturios minutės gali būti lemtingos?
Ši diena turėtų būti viena blogiausių dienų septyniolikmetės Hedlės gyvenime. Praleidusi savo skrydį, ji įstringa oro uoste vėluodama į antrąsias savo tėvo vestuves su moterimi, kurios dar nė karto nėra mačiusi. BET... perpildytoje oro uosto laukimo zonoje ji sutinka nuostabų vaikiną. Jo vardas Oliveris, jis yra britas ir turi lėktuvo bilietą jos eilėje.
Ilga naktis lėktuve prabėga akimirksniu, tačiau atvykę į Londoną Oliveris ir Hedlė oro uosto sumaištyje pameta vienas kitą. Ar likimas vėl juodu suves?
Jauki, romantiška ir smagių netikėtumų kupina istorija apie šeimą, „antruosius“ šansus ir pirmąją meilę. Vieną parą trunkanti Hedlės ir Oliverio istorija privers patikėti, kad tikra meilė suranda tave tada, kai mažiausiai to tikiesi.
Pagal knygą pastatytas „Netflix“ filmas!
„Nuostabus, širdį glostantis priminimas apie likimo galią... Žavingas pasakojimas apie tai, ką reiškia įsimylėti, jausti širdgėlą dėl tėvų ir išmokti atleisti tiems, kurie mus stipriai įskaudina.“ – „The New York Times“ Book Review
Jennifer E. Smith – amerikiečių jaunimo ir suaugusiųjų rašytoja. Ji baigė kūrybinio rašymo studijas ir tapo pripažinta rašytoja, o jos knygos yra išverstos į daugiau nei 30 kalbų.
Skaitytojams nuo 14 metų.
Kai magiškas ryšys suveda du konkuruojančius žurnalistus, jų meilei tenka skleistis pačiomis žiauriausiomis sąlygomis – jiems teks susidurti su tikru pragaru kare tarp dievų.
Po šimtmečių miego dievai vėl kariauja. Tačiau aštuoniolikmetė Airisė tiesiog nori išlaikyti savo šeimą kartu. Jos mama kenčia nuo priklausomybės, o brolis dingęs karo fronte. Geriausias jos pasirinkimas – laimėti apžvalgininkės vietą „Oufo naujienose“.
Siekdama įveikti nerimą, Airisė rašo laiškus broliui ir pakiša juos po drabužių spintos durimis. Iš ten jie pradingta – atsiduria Romano, jos atšiauraus ir dailaus varžovo popieriuje, rankose. Kai jis pasivadinęs kitu vardu atrašo Airisei, tarp jų užsimezga ryšys, kuris lydės merginą iki pat priešakinių mūšio linijų. Karo lauke, kur sprendžiamas žmonijos likimas, Airisės, ieškančios brolio, laukia netikėti atradimai ir... meilė.
Prikaustanti epinė serija, kurios pirmoje dalyje fantastika susimaišo su romantika, priešai įsimyli vienas kitą, o jų likimą apgaubia viltis, sielvartas ir neprilygstama meilės galia.
„Vaizdinga ir romantiška – jei pasakojimus būtų galima užuosti, šis kvepėtų kaip puodelis juodos arbatos, rašomosios mašinėlės dažų juosta... ir tas gundantis prieskonis – draugai ir priešai.“
Bestselerių autorė Shelby Mahurin
Rebecca Ross – amerikiečių romantinės fantastikos jaunimui ir suaugusiesiems kūrėja. Ji užaugo Atlantoje, Džordžijos valstijoje, kur netrukus tapo aistringa skaitytoja ir troško rasti portalą į Narniją. Šis troškimas galiausiai atvedė ją į Džordžijos universitetą, kur ji baigė anglų kalbos studijas. Po studijų dienomis dirbo, o rašydavo, kada tik galėdavo: savaitgaliais, vakarais, rytais prieš aušrą ir per pietų pertraukas. Įdėtas darbas atsipirko, dabar jos knygos yra bestseleriai, verčiami į užsienio kalbas ir audrinantys daugybės skaitytojų vaizduotę.
Nominuota 2023 metų „The British Book Awards“ Metų knygos apdovanojimui.
„Tai knyga apie istorijas ir apie tai, kokie vis dėlto nepaprasti yra paprasti žmonės. Drauge manau, kad tai knyga apie viltį.“
Sally Page
Sąžiningos namų tvarkytojos Dženisės gyvenimas iš pažiūros nuobodus ir įprastas. Nors darbdaviai, regis, jos nepastebi, nežinia kodėl kai kurie iš jų nusprendžia patikėti jai savo istorijas. Mat Dženisė turi retą gebėjimą – ji moka klausytis. Diena po dienos ji gausina savo istorijų kolekciją, kuri ją paguodžia, kai pačiai nesiseka.
Bet kai Dženisė pradeda tvarkyti ekscentriškos senutės ponios Bė namus, paaiškėja, kad šį kartą norima išgirsti jos pačios istoriją. Tačiau Dženisė aiškiai parodo: ji yra tik istorijų sergėtoja, apie save ji neturi ko įdomaus papasakoti.
Tačiau ponia Bė puikiai žino, kad Dženisė ne tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji – kaip ir kiekvienas iš mūsų – turi savo istoriją...
Jaudinantis ir unikalus romanas apie istorijas, kuriomis dalijamės, ir paslaptis, kurias saugome, akimirksniu tapęs bestseleriu visame pasaulyje.
„Jautrus ir šmaikštus – puikus skaitinys romantiškoms ir sentimentalioms sieloms.“ Booklist
Apie autorę
Po istorijos studijų universitete Sally persikėlė į Londoną ir pradėjo dirbti reklamos srityje. Laisvu laiku studijavo floristiką vakarinėje mokykloje ir galiausiai atidarė gėlių saloną. Ilgainiui Sally suprato, kad gėlių parduotuvės – tarsi langai į visos bendruomenės narių gyvenimus; ji pradėjo fotografuoti ir rašyti apie gėlių salonų kasdienybę, išleido kelias negrožines knygas. Vėliau Sally įkūrė savo rašalinių plunksnakočių gamybos įmonę (Plooms.co.uk). Jos susidomėjimas rašymu išliko.
Debiutiniame romane „Istorijų sergėtoja“ atsiskleidžia Sally meilė istorijai ir rašymui bei tvirtai šaknis suleidęs domėjimasis žmonių gyvenimais. Šiuo metu Sally gyvena Dorsete. Vyresnioji dukra Alex studijuoja mediciną, o jaunylė Libby Page taip pat tapo rašytoja. Abi be galo mėgsta plaukioti, ir daro tai it pašėlusios.
Ji pakilo iš dulkių, atgijo nešama švelnaus vėjelio ir praskriejo, palikusi gėlėmis kvepiantį pėdsaką ir pražudžiusi karalių, beveik šimtmetį valdžiusį didžiausią pasaulio imperiją. Tikras stebuklas, kad jai tai pavyko. Nekrustelėjus nė piršto, net nepakėlus balso…
Ji tiesiog stovėjo ištiesinusi pečius, o jo pasaulis subyrėjo.
Ji prabilo, ir pranašautojai buvo išskersti; ji atsisuko, ir jo senelis buvo nužudytas; ji pūstelėjo, ir jo motina dingo; ji atsiduso, ir jo teta su juo nebesikalbėjo; ji išskrido, ir jo valdiniai ėmė maištauti. Kamranas net negalėjo išgirsti jos vardo, regis, prilygstančio šūviui į krūtinę.
Net ir tada jis svarstė, ar dar kada nors ją pamatys.
Jausmingas bučinys sugriovė ne tik kadaise pražuvusios džinų karalystės princesę Alizę ir Ardunijos imperijos sosto įpėdinį skyrusią sieną, bet ir jųdviejų gyvenimus.
Kamrano senelis, Ardunijos karalius, negyvas, jo kraupus sandėris su velniu atskleistas. Kyras, paslaptingasis rudaplaukis karalius, pagrobė Alizę ir išskraidino ją į kaimyninį savo valdomą Tulaną. Ir Kyras sudarė su velniu sandėrį, pagal kurį, norėdama susigrąžinti džinų karalystės sostą, Alizė privalo atstumti Kamraną.
Alizė nenori turėti nieko bendra nei su Kyru, nei su sandėriu, kurį šis sudarė su Iblisu. Tačiau negalėdama niekaip pasprukti iš Tulano ir pamiršti pranašystės, kad jai lemta užimti džinų sostą, ji priversta svarstyti: gal verta užgniaužti jausmus ir pagaliau tapti karaliene, kurios taip reikia jos tautai?
Tuo metu Kamranas mėgina gelbėti savo žlungančią karalystę. Visų išduotas jis tik žino turintis keliauti į Tulaną ir atkeršyti už senelio mirtį. Kamranui telieka viltis, kad ten jo laukia Alizė, dar netapusi Tulano karaliene.
Žaižaruojančios magijos, širdį šildančios meilės ir kvapą gniaužiančių išdavysčių kupinas romanas „Begalinės gijos“ tęsia akimirksniu The New York Times bestseleriu tapusią seriją „Džinų išrinktoji“.
„Laukti atgalinio bilieto į šią nuostabią karalystę įmanoma tik atsivertus pirmąją knygą ir kartojant jau patirtą kelionę.“
– The New York Times knygų apžvalga
Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė ir tarptautinių bestselerių – serijų „Sutrupink mane“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ – autorė. Jos kūriniai išversti į trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru, taip pat rašytoju Ransomu Riggsu ir dukterimi gyvena Pietų Kalifornijoje.
„Musių valdovo“ autorius
„Paveldėtojai“ – antrasis britų rašytojo, Nobelio premijos laureato Williamo Goldingo romanas. Pats autorius vertino jį kaip geriausią, o kritikai jame įžvelgė pirmojo rašytoją išgarsinusio romano „Musių valdovas“ idėjų ir įžvalgų tąsą.
Knyga nukelia skaitytoją į priešistorinius laikus. Pasibaigus žiemai neandertaliečių gentis grįžta į vasarojimo vietas kalnuose virš milžiniško krioklio. Tačiau čia jų laukia netikėtumai, neįprasti kvapai ir garsai, vieni gentainiai žūsta, kiti dingsta. Priežastis aiškėja − saloje žemiau krioklio įsikūrė keistos būtybės, panašios į juos išoriškai, bet kartu tokios skirtingos gyvenimo būdu ir išsivystymu. Tai homo sapiens, mūsų protėviai.
Išradingai pasakodamas istoriją neandertaliečių akimis, W. Goldingas nagrinėja mūsų civilizacijos užuomazgas, mūsų šaknyse glūdinčią prievartą, jos padarinius žmonijai. Šiandien, virš pasaulio kaupiantis nepakantumo ir agresyvumo debesims, šis romanas tampa itin aktualus visiems, kurie ieško atsakymo, kas esame, kur einame ir kur galime atsidurti.
William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, vėliau grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas", išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų, bet ir ekranizuotas.
Daktaras Glasas
Jauna graži moteris kenčia nuo pagyvenusio vyro moralinės ir fizinės priespaudos. Daktaras Glasas pamilsta ją ir pažada padėti. Kad išlaisvintų mylimą moterį iš žiauraus vyro gniaužtų, ima planuoti, kaip jį nužudyti. Romane diskutuojama tokiomis moderniomis temomis kaip moterų teisės, abortas, savižudybė, eutanazija. Savo laiku knyga Švedijoje sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
Apie kūrinį DAKTARAS GLASAS
„Aštrus ir įžvalgus Šiaurės Europos literatūros šedevras. „Daktaras Glasas“ – tikra dovana gerų knygų išalkusiems skaitytojams.“
Susan Sontag
„Elegantiškas, kupinas energijos ir meistriškai sukonstruotas kūrinys. Viena tų nuostabių knygų, kurios tokios pat aktualios ir gyvybingos tiek tuomet, kai buvo išleistos, tiek dabar.“
Margaret Atwood
Rimtas žaidimas
Arvidas per vasaros atostogas susipažįsta su Lydija. Jaunuoliai iš karto vienas kitą įsimyli, tačiau Arvidas išsigąsta savo jausmų, o Lydijos tėvas jau išrinkęs kandidatus, vertus dukters rankos. Po kelerių metų įsimylėjėliai vėl susitinka. Santuokoje be meilės įkalintų Lydijos ir Arvido širdyse atgimsta abipusė aistra, bet ar likimas bus jiems gailestingas?
Apie kūrinį RIMTAS ŽAIDIMAS
„Vienas iš prarastos pasaulinės literatūros klasikos kūrinių. H. Söderbergas parodo, kad meilė nėra izoliuota. Ji visuomet veikiama „didžiojo“, išorinio pasaulio: visuomenės, politikos, nelaimių ir skandalų.“
Henning Mankell, romanų „Klystkeliais“, „Prieš šalną“, „Žudikas be veido“ autorius
„Nors ši praėjusio amžiaus pradžios istorija apie nelaimingą meilę, neištikimybę ir neviltį atrodo gana paprasta, knyga kelia didžiulį pasitenkinimą itin kruopščia ir nuodugnia veikėjų charakterių analize.
Publishers Weekly
Hjalmaras Emilis Fredrikas Söderbergas (1869–1941) – vienas žymiausių Švedijos rašytojų, neretai lyginamas su pačiu Augustu Strindbergu. Per 37 metų rašytojo karjerą H. Söderbergas išleido 17 knygų – romanų, novelių ir pjesių rinkinių.
Islandijos literatūros premija 2024 m.
Bestelerio 1000° moteris autorius
Šį islandų autoriaus Hallgrimuro Helgasono romaną galima skaityti ir kaip knygos „60 kilogramų saulės šviesos“ tęsinį, ir kaip atskirą kūrinį.
XX amžiaus pradžia Segulfjorde. Į saulės nužertą fjordą, kuriame anksčiau žmonės vos sudurdavo galą su galu, pagaliau ateina sotesni laikai: ketvirta vasara iš eilės fjordas net tirštas nuo riebių silkių. Sename durpiniame name gyvenantis aštuoniolikmetis Gestas Eilivsonas – penkių asmenų šeimos maitintojas – pamažu prakunta.
Atsigauna ir visas miestelis: nameliai dažomi jau ryškesnėmis spalvomis, su vietinėmis merginomis uoste flirtuoja iš užjūrio atplaukę jūreiviai ir pirkliai. Merginų dėmesio siekia ir našlaitis Gestas. Snieguotame fjorde siaučia hormonų audros.
Sparčiai bręstantis ir gyvenimiškos patirties vis daugiau įgaunantis Gestas nutaria parduoti savo vaikystės namų žemę (kuriai žiemą iki šiol nuolat gresia nuošliaužos) ir įsidarbina žuvų fabrike, kur ima sparčiai kopti karjeros laiptais. Atrodo, gyvenimas pagaliau ėmė šypsotis tiek pačiam Gestui, tiek visam miesteliui. Tačiau likimas mėgsta staigmenas – ir toli gražu ne vien malonias...
Pasitelkdamas daugybę istorinių žinių bei subtilų humorą, H. Helgasonas vaizduoja unikalią islandų istorinę kelionę nuo vargingų durpinių namukų iki elektros šviesa nutviekstų modernių būstų. Tai ir meilės istorija, ir šeimos drama, ir visuomenės atvaizdas, ir žmogiškosios sielos audros, nepaprastai įžvalgiai sujungtos į vieną visumą.
„Meistriško istorijos pasakojimo ieškantis skaitytojas nenusivils. Šioje knygoje jūsų laukia meilė, seksas, politika, pinigai, išdavystė, kova, sudužęs laivas, žmogžudystė ir daugybė kitų dalykų, meistriškai supintų neįtikėtinu H. Helgasono stiliumi bei talentu.“
Lifðu Núna
H. Helgasonas (g. 1959 m.) savo meninę karjerą pradėjo kaip dailininkas, o į literatūrą pasuko XX a. pabaigoje. Dabar laikomas vienu garsiausių Islandijos rašytojų, H. Helgasonas yra išleidęs 11 romanų, porą poezijos knygų, vis dar tapo ir dalyvauja parodose. 2021 m. „60 kilogramų antausių“ laimėjo pagrindinę Islandijos literatūros premiją bei užėmė antrą vietą Islandijos knygynų organizuoto geriausio romano rinkimuose.
„Nieko negalėjau padaryti. Stengiausi tai atitaisyti, tik pavėlavau.“
Kold Mauntino sunkiųjų darbų kalėjimo E korpuso prižiūrėtojas Polas Edžkombas per daugelį tarnybos metų regėjo įvairiausių keistuolių, bet dar nebuvo matęs tokio kaip Džonas Kofis – milžino vaiko protu, pasmerkto mirti dėl šiurpinamai smurtingo nusikaltimo.
E korpuse žudikai laukė eilės eiti Žaliąja mylia, koridoriumi, išklotu žaliųjų citrinų spalvos linoleumu, į paskutinį savo gyvenime susitikimą – į pasimatymą su Senąja Žiežirba, elektros kėde. Polas per savo gyvenimą Žaliąja mylia lydėjo 78 kalinius, jis nuoširdžiai stengėsi, kad kiekvienas mirtininkas ramiai praleistų paskutines dienas ir bausmę pasitiktų išsaugojęs žmogiškumo likučius.
Bet Džonas Kofis anaiptol ne įprastas E korpuso įnamis. Gal jis velnias žmogaus pavidalu? Kofiui laukiant lemtingo atpildo, Polas atskleis ir kraupią, ir įstabią tiesą apie kalinį. Tiesą, kuri pakeis Polo įsitikinimus...
Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas 1996 metais naujausią savo romaną „Žalioji mylia“ išleido šešių plonų knygelių serija. Visos jos atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1997 m. buvo išspausdintos jau kaip viena knyga. 1999 m. pagal šį romaną režisierius Frankas Darabontas sukūrė filmą (Polas – akt. Thomas Hanksas).
„Šiurpus kalėjimo romanas, įtaigus, jaudinantis ir neleidžiantis atsitraukti.“
Entertainment Weekly
New York Times bestselerio Misteris tęsinys, aistringa ir jaudinanti E L James, išskirtinės Penkiasdešimt pilkų atspalvių trilogijos autorės, meilės istorija.
KAS NUTINKA, KAI KRIŠTOLINĖ KURPAITĖ TINKA..?
Ne savo noru Trevetikų grafu tapęs Maksimas Trevelianas nusekė paskui mylimąją į Albanijos užkampį. Dėl jos kovojo, galiausiai ją užkariavo, o dabar teks ją vesti. Kitaip gali sulaukti kulkos į kaktą.
Bet ar įmanoma, kad buvęs Kazanova taptų geru sutuoktiniu? O gal jo praeities šešėliai ir skandalingos aristokratiškos šeimos paslaptys sugriaus ką tik rastą laimę?
Alesija Demači paspruko iš sekso vergijos gniaužtų ir galiausiai pavergė mylimojo širdį. Bet ar jų santuoka bus sėkminga? Šleikštulį kelianti Maksimo praeitis, priešiškai nusiteikusi jo šeima, smalsūs Londono aukštuomenės narių žvilgsniai ir šnabždesiai... Ar į ją kada žiūrės kaip į Maksimo grafienę? Ar ji taip ir liks buvusia jo tvarkytoja?
Atsidurkite didinguose Albanijos kalnuose, pasinerkite į nepakartojamą Anglijos kaimo idilę, akies krašteliu pagaukite nuodėmingą šiuolaikinio Londono aukštuomenės spindesį.
Romanas Ledi yra užburianti meilės, ilgesio, supratimo bei išganymo istorija.
Mums negresia pavojus. Vėjas žino ir mano vardą, ir tavo.
Naujausiame daugelio pasaulinių bestselerių autorės Isabel Allende kūrinyje jautriai ir įtaigiai atskleidžiama dviejų gimtus namus palikusių ir artimųjų netekusių vaikų istorija, prasidėjusi 1938 metais nacių okupuotoje Austrijoje ir pasibaigusi 2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Viena, 1938 m. Samueliui Adleriui buvo šešeri, kai per nacių surengtą žydų pogromą pradingo jo tėtis. Praradusi viltį išsigelbėti Samuelio motina parūpino jam vietą paskutiniame iš nacių okupuotos Austrijos į Angliją išvykusiame žydų vaikų traukinyje. Samuelis išvyko vienui vienas, turėdamas tik kelis drabužius ir savo smuiką.
Arizona, 2019 m. Po aštuonių dešimtmečių akla septynerių metų mergaitė Anita Diaz ir jos motina bėga nuo mirtino pavojaus Salvadore tikėdamosi rasti prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų atvykimas sutampa su nauja prezidento Donaldo Trumpo administracijos diegiama imigrantų šeimų atskyrimo politika, tad Anita atsiduria Nogaleso stovykloje.
Atskirta nuo mamos, Anita išgyvena tik keliaudama į Asabaharą – stebuklingą vaizduotės pasaulį, kurį sukūrė sau ir mylimai sesei. Sugrąžinti mergaitę į tikrovę gali tik panašią asmeninę tragediją išgyvenęs Samuelis Adleris. Jei tik likimas bus maloningas ir leis jiems susitikti.
Praeitį ir dabartį susiejančiame Isabel Allende (g. 1942 m.) romane „Vėjas žino mano vardą“ atskleidžiami karo ir imigracijos padariniai, pasakojama nepamirštama istorija apie šeimą, namus ir tėvų pasiaukojimą. Kartu tai jaudinantis priminimas apie vaikus, kurie išgyvena nesuvokiamus pavojus ir niekada nenustoja svajoti. Lietuvių skaitytojų karštai mylimos autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 77 milijonai I. Allende knygų.
„Isabel Allende – neprilygstama pasakotoja.“ – Khaled Hosseini
2022-aisiais romanu „Naktinėtoja“ debiutavusi Leila Mottley pateko į Bookerio premijos kandidatų sąrašą – ji yra jauniausia istorijoje šios premijos nominantė, o išskirtinio dėmesio sulaukusi knyga iškart tapo New York Times bestseleriu.
Juodaodė septyniolikmetė Kiara nežino, ką reiškia gyventi normalų paauglės gyvenimą. Jos mama kali pataisos namuose, tad merginai tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir broliu Marku, o taip pat – kaimynystėje gyvenančiu devynmečiu Trevoru, kurio motina vis pradingsta kelioms dienoms. Vargingame Rytų Ouklande nerasdama darbo ir nesulaukdama pagalbos, Kiara atsiduria naktinio miesto gatvėse.
Nepaisydama žeminančių ir skausmingų patirčių, mergina yra pasiryžusi išgyventi šiame pasaulyje, kur niekas jos nesaugo. Tačiau vieną dieną ji atsiduria skandalingo policijos tyrimo epicentre ir viskas negrįžtamai pasikeičia.
Realiais faktais grįstas romanas „Naktinėtoja“ – neužmirštamas pasakojimas apie jaunus žmones, nustumtus į ypač niūrias suaugusiųjų pasaulio kertes.
Tai ir įtaigus ir jaudinantis pasakojimas apie pastangas išgyventi. Rūstu, bet įtrauku. Turininga ir išmoninga. – Economist
Leila Mottley švelniu poetės prisilietimu atskleidžia žiaurias, širdį veriančias tiesas. Išties sukrečiantis debiutas. – Dave Eggers
„Aš daugybę kartų klausiau politikų, kaip jie reaguotų, jei Europoje lytiniai organai būtų sužaloti bent vienai baltaodei mergaitei. Politikai ir žiniasklaida pasiustų iš pasipiktinimo.“
Trečioji tarptautiniais bestseleriais tapusių knygų „Dykumų gėlė“ ir „Dykumų aušra“ autorės Waris Dirie istorijos dalis – pasakojimas apie mergaičių lytinių organų žalojimo (MLOŽ) paplitimą Europos šalyse.
Somalyje gimusi Waris Dirie – pasaulinio garso modelis, odos priežiūros kosmetikos „Revlon“ veidas. 1997 m. ji tapo specialiąja Jungtinių Tautų moterų teisių ambasadore Afrikai ir ėmėsi kovoti su moterų lytinių organų žalojimu. Pirmoje knygoje „Dykumų gėlė“ Waris atskleidė autentišką savo istoriją – jautrią, galingą ir sukrečiančią kaip ir jos gyvenimas, o knygoje „Dykumų aušra“ papasakojo apie savo kelionę namo po du dešimtmečius trukusio atsiskyrimo.
Knygoje „Dykumų vaikai“ Waris suteikė galimybę savo istorijas pasakoti moterims, kurios kiekviena savaip išgyveno traumuojančią lytinių organų žalojimo procedūrą. Waris Dirie padrąsintos jos pirmą kartą viešai prabilo apie milijonus mažų mergaičių kurioms gresia MLOŽ ne tik Afrikoje ar Azijoje, bet ir civilizuotoje Europoje. Ši knyga ne tik šokiravo skaitytojus, bet ir išjudino politikus bei privertė Europos šalių vadovus imtis realių priemonių stabdant šią barbarišką praktiką.
Šokiruojanti žinutė apie siaubingą mergaičių žalojimo praktiką.
Kirkus Reviews
Tiktoko sensacija! Žiežirbos lekia, kai dailiojo čiuožimo sportininkei bei ledo ritulio komandos kapitonui tenka dalytis arena.
Jis vienintelis dalykas, kurio ji neplanavo.
Anastasija Alen visą gyvenimą stengėsi įsilieti tarp geriausių JAV čiuožėjų. Regis, svajonė pradeda pildytis, kai merginai suteikiama solidi stipendija Kalifornijos universitete, Meipl Hilso koledže, bei vieta universiteto dailiojo čiuožimo komandoje.
Anastasijai niekas nesutrukdys, net ledo ritulio komandos kapitonas Natas Hokinsas!
Kadangi yra kapitonas, Natui svarbiausia, kad komanda žaistų ritulį, tačiau tam atsiranda kliūčių. Sugedus įrengimams, tenka dalytis ledo arena su dailiojo čiuožimo komanda, kuriai priklauso ir akivaizdžiai Nato neapkenčianti Anastasija.
Visgi, Anastasijos čiuožimo partnerio perspektyvoms panirus į miglą, ar tik neteks jai kreiptis pagalbos į Natą?
Žiežirbos lekia, tik Anastasijai tai nė motais... Juk neįmanoma susižavėti ledo ritulininku, tiesa?
Hannah Grace — anglų kilmės rašytoja, jos pačios žodžiais tariant, „jaukių istorijų sielai“ autorė, kurianti savo namuose Mančesteryje. Jei tik nesėdi prie rašomos knygos, viename skyriuje tūkstančius kartų apibūdindama kiekvieno akis, atsitiktinai suteikdama keliems veikėjams tą patį vardą ar vartodama angliškus posakius, kurių nesupranta amerikiečiai skaitytojai, galite sutikti ją vaikštinėjančią su sutuoktiniu bei dviem šunimis, Paršeliu bei Lokiu.
Tikra istorija apie meilę, nusikaltimus ir pavojingą maniją
GERIAUSIA METŲ KNYGA: The Washington Post, The New Yorker, Lit Hub
Vienas įspūdingiausių dvidešimt pirmojo amžiaus pasakojimų apie tikrus nusikaltimus – daugiausia meno kūrinių pasaulyje pavogusio Stéphane’o Breitwieserio istorija.
Šimtmečius meno kūriniai buvo vagiami įvairiausiais būdais, tačiau niekam nepavyko to padaryti taip sėkmingai, kaip vagysčių meistrui Stéphane’ui Breitwieseriui. Per dešimt savo „karjeros“ metų jis įvykdė daugiau nei du šimtus įžūlių vagysčių – dažnai gausiai turistų lankomuose muziejuose ir katedrose vidury baltos dienos. Knygoje „Meno vagis“ Michaelas Finkelis skaitytoją įtraukia į keistą, bet žavų Stéphane’o Breitwieserio pasaulį. Kitaip nei daugumos vagių, Breitwieserio tikslas nebuvo pinigai, nors jo sukauptos kolekcijos vertė siekė maždaug du milijardus dolerių. Jam patiko menas, to dėl visą savo grobį jis laikė viename kambaryje ir juo grožėjosi. Nusikaltimus vykdęs kartu su savo mergina, Breitwieseris jautėsi nepagaunamas, kol vieną dieną sėkmė nuo jo nusisuko.
Tai jaudinanti istorija apie meną, nusikaltimą, meilę ir nepasotinamą alkį bet kokia kaina įsigyti gražių meno kūrinių.
Michael Finkel yra knygų „Meno vagis“, tarptautinių bestselerio „Nepažįstamasis miške“ ir „Tikra istorija“ (pagal kurią 2015 m. buvo sukurtas filmas su Jamesu Franco ir Jonah Hillu) autorius. Jis rengė reportažus iš daugiau nei 50 šalių, rašė žurnalams „National Geographic“, „GQ“, „Rolling Stone“, „Vanity Fair“, „The New York Times Magazine“ ir kt. Jo darbai buvo įtraukti į „The Best American Sportswriting“, „The Best American Science and Nature Writing“, „The Best American Travel Writing“ ir „The Best American Non-Required Reading“ antologijas. Jis su šeima gyvena Šiaurės Jutoje ir Pietų Prancūzijoje.
„Meno vagis“, kaip ir pagrindinis knygos veikėjas, žavi savo veržlumu, istorija ir ryžtingumu.“ – The New Yorker
„Žinau, kad kai kurie žmonės perskaitę knygą ištars: „Tai per daug baisu.“ Dalis mano romaną gali įvardyti kaip niūrią pranašystę. Karas Lietuvoje? O vis dėlto ar galėtumėte ranką prie širdies pridėję pasakyti, jog nė karto nepagalvojote, kaip elgtumėtės karo siaubui atėjus į Lietuvos žemę? Jeigu tokių minčių buvo kilę, knyga leis pasitikrinti galimą karo realybę, o jeigu apie tai nesate pagalvoję – ką gi, knyga gali išties nemaloniai nustebinti.
Mano pasakojime atpažinsite netolimos praeities vaizdinius, šalies Nepriklausomybės priešaušrį ir audringą 10-ąjį dešimtmetį. Pajusite alsuojantį nerimą dėl kovojančios Ukrainos, būsite supažindinti su slapčiausiais Kremliaus planais, apsilankysite karo meto Lietuvos vadovybės bunkeryje ir kovosite su Lietuvos kariais gindami Vilnių bei Kauną. Tačiau svarbiausia – jūs mylėsite. Mylėsite tokia didžiule meile, kuri įmanoma sutikus savo gyvenimo žmogų. Dabar tiesiog reikia išgyventi, kovoti – šaltame apkase, bunkeryje, miestuose ir miškuose. Už meilę, už savo šalį.
Kaip viskas baigsis, paaiškės tą dieną, kai JIE ateis.“
Giedrius Petkevičius
Savo alkį tyrinėti karybą ir istoriją knygos autorius stengėsi numalšinti tarnaudamas krašto apsaugos savanorių pajėgose ir studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos fakultete. Žmogaus sielos gelmes ir tamsiąsias puses tyrinėjo dirbdamas psichologu su nuteistaisiais. Nuolatinis Lietuvos kariuomenės dalinių ir pratybų lankymas, bendravimas su įvairaus rango kariškiais, pagaliau įvairiausių istorinių, politinių bei karinių šaltinių studijos ir analitinis vertinimas suformavo unikalų autoriaus požiūrį į mūsų aplinką.
Penktąja savo knyga autorius debiutuoja kaip prozininkas. Knygos „Karo anatomija“, „Karo žmonės“ ir „Kruvinos saulėgrąžos“ jau rado kelią į skaitytojų širdis.
„Noras mylėti ir būti mylimam – tai varomoji žmogaus jėga, o karas, deja, gali stipriai pakoreguoti šio noro įgyvendinimą“, – taip apie knygą ir gyvenimą sako autorius.
Tai romanas apie meile netikinčią romantinių komedijų rašytoją ir meile tikintį skyrybų advokatą. Vidurinėje mokykloje jie draugavo, bet išsiskyrė. Likimas juos vėl suveda po penkiolikos metų per klasės susitikimą.
Molė Marks rašo romantinių komedijų scenarijus Holivudo kino studijoms ir iš to gyvena. Ji žino, kad „romantiška meilė“ – tik apgaulė. Vienintelį kartą buvo tokia naivi, kad vidurinėje įsimylėjo bendraklasį Setą ir išleistuvių vakarą jį paliko. Paskui nesimatė su juo penkiolika metų.
Setas Rubenšteinas tiki didžiule, likimo dovanota meile, nors pats yra... vienas geriausių skyrybų advokatų Čikagoje. Visą pastarąjį dešimtmetį ieškodamas tikrosios meilės jis lakstė į daugybę nevykusių pasimatymų ir mezgė bergždžius skubotus santykius. Setas žino, kad kažkur yra jo sielos draugė, bet kol kas nė viena sutikta moteris neprilygsta Molei Marks – merginai, sudaužiusiai jam širdį.
Kai draugės atsitempia Molę į klasės susitikimą, ji pasodinama prie vieno stalo su Setu. Po kelių taurių martinio juodu susilažina: katras atspės penkių pasirinktų porų likimą per ateinančius penkerius metus iki kito klasės draugų susitikimo ir bus teisus dėl tikrosios meilės. O kur lažybų esmė? Penktoji pora – jie patys.
Ji mano, kad jis gyvena iliuzijomis. Jis turi penkerius metus įrodyti, kad ji klysta. Molė bando įtikinti Setą, kad jų santykiai – tai amžina širdgėla. Setas pažada, kad Molė vis tiek jį beviltiškai pamils.
Seksuali, kupina juoko ir nuoširdumo kaip ir visos gražiausios romantinės komedijos knyga „Tik kvaila meilės istorija“ skirta visiems, kurie tiki giminingomis sielomis – net jei niekada to ir nepripažįsta.
„Mano antrosios galimybės svajonių romanas – juokingas, seksualus ir švelnus vienu metu.“
Ashley Herring Blake, rašytoja
Skaitytojams nuo 16 metų
„Ši knyga tarsi tamsus brangakmenis – sodri ir pavojinga.“
LEIGH BARDUGO, bestselerio „Šešetas varnų“ autorė
Aišku, kad norėjau būti kaip jie. Jie tokie gražūs, kaip dieviškoje ugnyje nukalti kalavijai. Jie gyvens amžinai.
O Kardenas pats gražiausias. Nekenčiau jo labiausiai iš visų. Nekenčiau jo taip stipriai, jog kartais vos pažvelgusi į jį vargiai galėdavau atgauti kvapą.
Džudei buvo septyneri, kai buvo nužudyti jos tėvai, o ji su dvyne seserimi išgabentos į Fėjų karalystę. Prabėgus dešimčiai metų mergina, nors ir yra mirtinga, tetrokšta priklausyti magiškam fėjų pasauliui. Tačiau daugelis fėjų niekina žmones. Ypač princas Kardenas, jauniausias ir žiauriausias Didžiojo karaliaus sūnus.
Džudė, nusprendusi pelnyti riterės titulą ir tapti asmenine vieno iš princų ar princesių sargybine, vis labiau įsipainioja į rūmų intrigas ir klastą. Ji atranda savyje jėgų kovoti, gudrauti ir net pralieti kraują. Tačiau netikėta išdavystė sukelia didžiulį pavojų magiškam pasauliui, o Džudei tenka rizikuoti gyvybe ir sudaryti pavojingą sąjungą, kad išgelbėtų savo brolį ir fėjas.
Perkamiausios fantastinių knygų vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black pirmoji serijos „Žiaurusis princas“ knyga nukels į stebinančią nemirtingų Fėjų karalystę, kur rezgamos intrigos, verda kovos dėl valdžios, žudomi artimiausi giminaičiai. Istorija, palytėta tamsios romantikos, prikausto dėmesį iki paskutinio puslapio.
Holly Black yra perkamiausia „New York Times“ fantastinių knygų rašytoja, sukūrusi tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“; debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiesiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Ji tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, gavo Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. Rašytojos knygos išverstos į 32 kalbas, pastatytas filmas. Šiuo metu ji su vyru ir sūnumi gyvena Naujojoje Anglijoje, name su slapta biblioteka. Rašytoja kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com
Tai istorija apie brendimą ir susitaikymą su amžiumi, skirtingus meilės pavidalus, toksiškus santykius, ribą tarp teisėto ir teisingo elgesio ir apie tai, kaip smarkiai ir kartu taip menkai pasikeitė moterų padėtis per pastaruosius šešiasdešimt metų.
Taner tenka išsikraustyti iš namų. Pageidautina vieta, kurioje galėtų toliau trinti sofą su sportinėmis kelnėmis ir devyniolika valandų per parą žaisti vaizdo žaidimus. Nei santaupų, nei pajamų neturi, todėl priima pasiūlymą apsigyventi su senyva moterimi ir jai padėti.
Užteko kartą paslysti ant kilimėlio, ir Luizos Vilt dukra pareikalavo, kad pas mamą apsigyventų žmogus, galintis pagelbėti. Ir kam rūpi, kad Luiza vis dar vaikšto pati, tegul ir su lazdele, kasdien išsprendžia kryžiažodį ir kiekvieną popietę išlenkia šlakelį degtinės.
Apsigyvenus drauge, Taner krinta į akis keisti dalykai. Kodėl Luizos namai apsaugoti lyg ypatingo režimo kalėjimas? Kodėl naujienų laidoje parodoma įtariamoji brangenybių vagilė tokia panaši į Luizą? Ir svarbiausia – kodėl Luiza vieną naktį staiga išdygsta Taner kambaryje su kelioniniu krepšiu ir pareikalauja tuoj pat išvykti iš miesto?
Dvi labai skirtingos asmenybės leidžiasi į kelionę per šalį ir užmezga netikėtą draugystę. Ar pavyks šiai porai išgelbėti brangų žmogų ir patirti didžiausią gyvenimo nuotykį?
„Visą gyvenimą turėjau susiorientuoti labirintuose – tikruose ir įsivaizduojamuose <...>. Ilgainiui sugalvojau nusibraižyti žemėlapį, o tai reiškė, jog reikės pakartoti savo žingsnius, kad tyrinėdama praeitį užpildyčiau spragas. Buvau pamiršusi, kaip buvo sunku, ir buvau priblokšta, išsiaiškinusi, kad apie tą labirintą ir jo gyventojus žinojau gerokai mažiau, nei maniau.“
Knygoje „Kritinis mąstymas“ Tracy King rašo aktualia kritinio mąstymo tema. Gausiame informacijos sraute svarbu turėti savo nuomonę, gebėti atsirinkti teisingą ir patikrintą informaciją. Kritinio mąstymo stokojantys žmonės negeba atskirti pramanų nuo faktų, todėl jie linkę patikėti sąmokslo teorijomis ir melu, ieškoti atramos ir prieglobsčio įvairiose religinėse bendruomenėse, gaujose ar abejotinos vertės savigalbos knygose.
Tai nėra eilinė istorija apie šeimą, kuriai teko gyventi sunkiomis sąlygomis. Tai istorija, kuri gali nutikti kiekvienam, neturinčiam įrankių pakeisti savo gyvenimo aplinkybių. Tracy King atvirai kalba apie sudėtingą savo vaikystę, pasakoja, kiek supratimo, valios ir nuolankumo jai reikėjo, kad priimtų savo šeimos likimą, kurį nulėmė sugedusi sistema ir išsilavinimo stoka. Autorė stengiasi įtikinti skaitytoją, kad, nepaisant destrukcinės aplinkos, kurioje teko augti, rūpinantis savimi ir savo psichologine sveikata, galima susikurti geresnį ir saugesnį gyvenimą. Autorė, rašydama apie savo spalvingą, kartais ir tragiškų įvykių kupiną gyvenimą, nori pabrėžti, koks svarbus yra kritinis mąstymas, mokslo ir žinių galia, gebėjimas analizuoti pasaulį.
Tracy King yra rašytoja, prodiuserė ir mokslo komunikacijos specialistė, gyvenanti Anglijoje. Ji pasisako įvairiomis temomis – nuo mokslo ir technologijų iki politikos ir vaizdo žaidimų – tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip BBC, „Guardian“, „Telegraph“ ir panašiose.
Katrina, septynerius metus nesėkmingai mėginusi pastoti, pagaliau po pagalbinio apvaisinimo sulaukia stebuklo – pagimdo dukterį. Tačiau kodėl Rouzės oda blyški? Juk Katrina juodaodė?
Tesa taip ir nesulaukė laimingos pabaigos. Jai buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo procedūra tuo pat metu kaip ir Katrinai, bet jos duktė Hana gimė negyva. Tesa išsiskiria su vyru, lieka be pinigų, dirba nemėgstamą, jos sugebėjimų neatitinkantį darbą.
Prieš pirmąjį Rouzės gimtadienį, Katrina sulaukia skambučio iš vaisingumo klinikos: įvyko apmaudi klaida – dviejų moterų kiaušinėliai apvaisinant buvo sukeisti.
Tobulas Katrinos gyvenimas ima byrėti. O Tesa pagaliau pamato vilties spindulėlį. Nė viena moteris neketina nusileisti dėl Rouzės. Abi stoja į kovą dėl mergaitės globos, trokšdamos įrodyti, kad gali būti Rouzės mama.
Jaudinantis pasakojimas apie tai, ką reiškia būti motina, ir apie tai, kiek daug galime padaryti dėl mylimų žmonių. Romanas, paliečiantis motinystės, netekties, išdavystės temas ir keliantis moralinius klausimus, patiks Jodi Picoult, Celeste Ng, Liane Moriarty gerbėjams.
„Jautrus, įtempto siužeto, užuojauta herojams persunktas pasakojimas taip įsuka, kad negali atsitraukti.“
Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė
„Charlene Carr įmeta mus į keblią situaciją ir priverčia kartu su savo veikėjais žengti įtemptu emociniu lynu. Iki pat pabaigos – vis naujas posūkis, keičiantis tavo simpatijas. „Saugok mano mergytę“ – gražus ir atviras požiūris į tai, ką reiškia būti motina.“
Shelby Van Pelt, New York Times bestselerio „Itin protingos būtybės“ autorė.
Charlene Carr visą gyvenimą mėgo įvairiausias istorijas. Paklususi savo aistrai, ji studijavo literatūrą Oksfordo universitete, gavo humanitarinių mokslų bakalauro ir magistro laipsnius. Ji dirbo laisvai samdoma žurnaliste, redaktore, vadovavo savo komunikacijos įmonei. Vėliau Charlene nusprendė, jog atėjo metas daryti tai, ko visada troško: rašyti romanus. Dabar ji gyvena Kanadoje, Naujosios Škotijos provincijoje, rašo romanus, susitikinėja su skaitytojais, augina linksmą ir energingą dukrytę.
2022 m. atsakas į knygą „Paslaptis“.
– British Vogue
Ar esate pasirengę atrasti manifestavimo magiją ir realizuoti beribes savo galimybes?
Manifestavimas, kuriame susilieja mokslas ir išmintis, yra saviugdos praktika, padėsianti jums siekti tikslų, ugdytis meilę sau ir gyventi geriausią gyvenimą, kokį tik galite.
Ši knyga skirta visiems, norintiems tapti savo gyvenimo šeimininkais. Įvykdę vos septynis nesudėtingus žingsnius, perprasite manifestavimo meną ir galėsite kurtis tokį gyvenimą, apie kokį svajojate.
Nesvarbu, ko norite – pritraukti savo antrąją pusę, susirasti tobulą darbą, nusipirkti namą, kurio visada norėjote, ar tiesiog atrasti daugiau vidinės ramybės ir pasitikėjimo savimi, – manifesuodami išmokysite tai pasiekti.
1. Aiškiai suformuluokite savo viziją.
2. Atsikratykite baimių ir abejonių.
3. Priderinkite savo elgesį.
4. Įveikite visatos siunčiamus išbandymus.
5. Priimkite dėkingumą be išlygų.
6. Pavydą paverskite įkvėpimu.
7. Pasitikėkite visata.
Atskleiskite manifestavimo magiją ir pradėkite kelionę, kad svajones paverstumėte realybe.
Autorė Roxie Nafousi instagrame turi daugiau nei 300 tūkst. sekėjų, o savo tinklalaidėje The Moments That Made Me („Akimirkos, kurios mane sukūrė“) ji kalbasi su įtakingais asmenimis ir kitais sveikatingumo rašytojais apie jų lemtingus gyvenimo momentus. Be tiesioginio darbo su klientais, Roxie kas mėnesį rengia saviugdos internetinius seminarus, ir jie išperkami.
„Tylioji įnamė“ ne tik kraują stingdantis trileris, bet ir įžvalgi traumos, išgyvenimo ir galios dinamikos studija.
Nedideliame Niujorko valstijos miestelyje gyvenantis Eidenas Tomas atrodo paprastas žmogus. Jis vedęs, augina mielą dukrytę. Žmonėms Eidenas patinka, juo galima pasikliauti. Tačiau yra ir kitas Eidenas Tomas – serijinis žudikas, pagrobęs ir nužudęs aštuonias moteris.O devintą jau penkerius metus laiko įkalintą pašiūrėje.
Reičelė žino, kad norėdama likti gyva, turi daryti viską, ko nori pagrobėjas, ir jo neįsiutinti. Vieną dieną Eidenas praneša Reičelei, kad mirė žmona ir jam teks išsikraustyti. Reičelė kraustysis drauge ir gyvens su Eidenu bei jo 13-mete dukterimi Sesilija. Eidenas tiki, kad penkerius metus nelaisvėje praleidusi Reičelė bus pernelyg išsigandusi, kad bandytų pabėgti.
Žingsnis po žingsnio tikrindama naujojo gyvenimo ribas, Reičelė stengiasi susidraugauti su Sesilija. Bet kai į jų trapią aplinką įžengia gražuolį našlį Eideną iki ausų įsimylėjusi vietos restorano savininkė Emilė, Reičelei iškyla mirtinas pavojus.
Clémence Michallon sukūrė tikrą šedevrą – skausminga įtampa pulsuojantį trilerį. Apie serijinį žudiką pasakoja trys jo gyvenimo moterys: 13-metė dukra, meilužė ir vienintelė auka, kurios jis nenužudė.
„Galingas feministinis trileris... suktas pačia geriausia prasme.“ – Clémence Michallon, „Tylioji įnamė“ autorė
„Visų žvilgsniai nukreipti į jį, kai kurios tik kartais žvilgteli, kitos spokso negalėdamos atitraukti akių. Tik viena žinojo, kad jis čia bus; kitos pamačiusios jį savaip pakraupusios.“
1999-ieji, Naujųjų išvakarės. Vidurnaktį nuošalaus viešbučio kambaryje susirinkusios septynios moterys žvelgia į Džeimio Spelmano galvą, padėtą ant Biblijų krūvos. Dabartinė žmona, dvi buvusios draugės, įsimylėjusi paauglė, kolegė, jį užauginusi moteris ir visas jas subūrusi žurnalistė – kiekviena turėjo savų sąskaitų su šiuo vyru ir visos turėjo motyvą jį nužudyti. Dabar jos privalo išsiaiškinti, kuri yra žudikė, nes tik taip gali apsaugoti viena kitą. Visos dievagojasi, kad to nedarė, tačiau taip pat visos supranta, kad policija jų žodžiais nepatikės.
„Parašiau šį romaną todėl, kad visada – po oda, po malonia šypsena – esu siaubingai įsiutusi.“ – Rose Wilding.
Rose Wilding ne tik meistriškai vedžioja skaitytojus painiais detektyvinio labirinto takais, bet ir tyrinėja vaidmenis, kuriuos moterys atliko despotiško vyro gyvenime. Vykstant žmogžudystės tyrimui pamažu atsiveria kiekvienos moters paslaptis, ryškėja jų tarpusavio ryšiai ir žudikės tapatybė.
„Gražiai, įtaigiai ir sumaniai parašyta knyga „Vilką mini“ pasakoja užburiančią, jaudinančią istoriją, nuo kurios neįmanoma atitraukti akių. Tiesiog puiki!“ – Gytha Lodge
Skaitytojams nuo 12 metų.
Pasakojimas apie didžiulį ir labai žmogišką nuotykį, pilnas laukinių gyvūnų, erdvių kraštovaizdžių ir sukrečiančių pavojų, kuriuos įkvėpė tikri antropologiniai atradimai.
Tuuli gyvena priešistoriniais laikais. Keičiantis metų laikams, ji keliauja su savo gentimi: įkuria stovyklas, medžioja ir ginasi nuo daugybės klimato keliamų pavojų. Tuuli žino, kad pasaulis kur kas platesnis, tad, pamačiusi prie genties stovyklos tykant keistą berniuką, supranta, kad su juo gali būti susiję nuotykiai, kurių ji taip trokšta.
Jis yra neandertalietis, savo genties atsiųstas ieškoti saugesnės žemės. Tarp vaikų netikėtai užsimezga draugystė ir jie leidžiasi į kelionę, kuri paveiks visos žmonijos istoriją.
Leiskitės į nepaprastą nuotykį su dvylikos žiemų amžiaus mergaite Tuuli ir atraskite žmonijos istoriją epiniame romane, kuris nukels į priešistorinius laikus!
Knygos autorė Alice Roberts rašo mokslo populiarinamąsias knygas, veda laidas ir yra profesorė. Ji specializuojasi žmogaus anatomijos ir evoliucijos, archeologijos ir istorijos srityse.
„Nuostabi pasakotoja.“ PHILIP PULLMAN
„Vilko kelias“
• Kuriant romaną pasitelktos mokslinės žinios apie priešistorinius laikus ir tų laikų žmonių gyvenimą.
• Talentingai parašytas istorinis nuotykių romanas ne tik žada nepaprastą skaitymo patirtį, bet ir padės geriau suvokti, kaip žmonės gyveno prieš daugybę tūkstančių metų, dar iki rašytinės istorijos pradžios.
Profesorė Alice Roberts yra mokslininkė, rašytoja ir laidų vedėja, ji specializuojasi žmogaus anatomijos ir evoliucijos, archeologijos ir istorijos srityse. 2001 m. Alice Roberts padėjo kurti laidas apie žmonijos istoriją ir yra išleidusi mokslo populiarinamųjų knygų. „Vilko kelias“ – jos pirmas romanas vaikams.
Keithas Robinsonas – vaikų ir paauglių knygų iliustruotojas, kuris ypač mėgsta dirbti kuriant fantastines, šiurpias istorines knygas, taip pat knygas apie gyvūnus. Panirti į gerą istoriją ir nukeliauti į kitus pasaulius jam vienas malonumas, piešdamas jis stengiasi kuo geriau perteikti veikėjus, kūrinio vietą, laiką ir atmosferą.