Alma littera

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Gydytojos darbo virtuvė # Pacientų istorijos # Stereotipus laužantis holistinis požiūris į sveikatą.

Endo (vidus), bio (gyvybė), genesis (kilmė)

 „Jaučiu didelę privilegiją, galėdama padėti paleisti tas problemas, kurias pacientas yra pasiruošęs šiandien paleisti. Neretai ligonių simptomai neatitinka jokio vadovėlio ir būna sumišę su nerimu, baimėmis, kalte ar gėda, o liga, ypač sena, dažnai yra apaugusi trauminiais įsitikinimais ir tapusi asmenybės dalimi.“ 

Jei vaikas susirgo, negalima kaltinti vien virusų – kartais liga yra vienas iš būdų pabūti su mama, todėl vaikas kaip tik dėl to ilgai nepasveiksta. Net ir elementarią slogą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, tiek psichologinės priežastys. Paprastai kalbant, endobiogenika – būdas pažiūrėti, kaip funkcionuoja visas žmogaus organizmas: kokia kūno išvaizda ir psichologinė būsena, kaip funkcionuoja jo ląstelės, kaip veikia medžiagų apykaita, hormonai, kaip vyksta senėjimo procesai. Yra daug žmonių, kuriuos viskas veikia, bet veikia ne taip, kaip turėtų. 

Gal ir Jūs šios knygos puslapiuose rasite atsakymą, kodėl susirgote būtent rudenį, o ne pavasarį ir kodėl susirgote būtent sloga, o ne bronchitu? 

Žmogus aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atkurtų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.

Dalai Lama

Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė – šeimos gydytoja, endobiogenikos specialistė, kuri  nespraudžia pacientų nei į laiką, nei į jokias algoritmų lenteles. 

„Meilės nesuprasi, ji tarsi beprotybė.“

Elbė, mergaitė upės vardu, užaugo uždarame pasaulyje, kurį pati vadina „puspasauliu“ – keistų taisyklių, istorijų ir veikėjų pilname beprotnamyje, į kurį buvo uždaryta jos mama. Dingus motinai ji liko viena, rašė „Proto negalavimų dienoraštį“ ir pasakojo naujokėms apie daktarus Kolavolpę ir Lemputę, slaugytoją Džilet ir kalaitę Nykštukaitę – vienintelį pasaulį, kurį pažinojo. Tačiau viskas pasikeičia, kai beprotnamyje pradeda dirbti jaunas psichiatras Faustas Meravilja. Per netikėtai užgimusį ryšį su Elbe jis iš naujo atranda tėvystės prasmę, o ji pradeda kurti savo gyvenimą iš naujo.

Viola Ardone turi talentą kurti personažus, kurie kartu yra istorinių lūžio taškų paraštėse ir jų centre – pagrindinė šios knygos herojė Elbė yra viena iš jų. Savo intensyviu, originaliu, muzikaliu stiliumi ji pasakoja, kad kitų meilė niekada nepriklauso vien tik nuo mūsų. 

Tokia jos paslaptis, bet ir toks jos stebuklas.

„Didis stebuklas“ – tai knyga, kurią norėtųsi perskaityti vienu įkvėpimu ir sykiu jos nebaigti. 

„Shelf Awareness“ paskelbta geriausia savaitės knyga

„The Washington Post“ įtraukta į mėnesio vertų perskaityti knygų sąrašą

VIDURAMŽIŲ PRANCŪZIJOS MIESTAS. SIAUBINGA MARO EPIDEMIJA.

IR MOTERIS, PASIRYŽUSI GYDYTI, NET JEI UŽ TAI PAČIAI TEKS SUMOKĖTI GYVYBE.

Kupina nepamirštamų personažų, meistriškai parašyta ir įtraukianti istorinė drama „Eleonora Avinjonietė“ pasakoja apie gydytoją, pasiryžusią paaukoti viską, ką brangina, kad apsaugotų mylimą miestą nuo artėjančios Juodosios mirties.

Provansas, 1347-ieji. 

Eleonora (Elėja) Blanšė – jauna pribuvėja ir žolininkė, apdovanota išskirtiniais gabumais. Mirus motinai, ji žino viena: pavojingiausia, ką moteris gali padaryti, – tai išsiskirti iš minios. 

Atsitiktinai sutikusi Gigo de Šoljaką – paslaptingą popiežiaus Klemenso asmeninį gydytoją – ir jo globojama, Elėja dar labiau ištobulina gydymo meną, liaudies mediciną derindama su anatomijos, astrologijos ir chirurgijos žiniomis. 

Tačiau vos tik mergina ima tvirtai jaustis savo naujajame kelyje, ją pasiekia dvi sukrečiančios naujienos: į Europą atėjo maras, Juodoji mirtis, o negarbėje atsidūrusi karalienė Joana atvyksta į Avinjoną stoti prieš teismą už vyro nužudymą. Ji laukiasi ir jai skubiai reikalinga pribuvėja. 

Maras plinta kaip gaisras, miršta pusė miesto gyventojų, karalienės gimdymas artėja, o Avinjono gyventojų širdyse įsivyrauja baimė. Ieškodami kaltųjų, religiniai fanatikai pradeda raganų medžioklę, ir Elėjai už visa, ką ji sukaupė bei brangina, gali tekti sumokėti pačią didžiausią kainą.

Įspūdingas romanas, patiksiantis Maggie O’Farrell kūrybos gerbėjams.

DeLozier meistriškai piešia gyvenimą Viduramžių miesto užribyje… Rezultatas – įtraukiantis moters drąsos portretas mieste, atsidūrusiame ant bedugnės krašto. „Shelf Awareness“

Viduramžių Avinjonas atgyja įtaigiame romane apie vienos drąsios moters pastangas išgelbėti savo miestą nuo Juodosios mirties siaubo. Šio realistinio ir niūraus laikmečio fone nepaprasta pagrindinės veikėjos drąsa ir atkakli meilė spindi ryškia šviesa. Gražus ir jautrus romanas „Eleonora Avinjonietė“ skamba tarsi meilės giesmė visų laikų gydytojams. A. D. Rhine, romano „Daughters of Bronze“ autorė

Viena neištirta byla persekioja detektyvą Matą Balardą visą karjerą. Dabar, po daugelio metų, žudikas grįžta. Ir šįkart jo taikinys – pats Matas.

Detektyvo Mato Balardo karjeros pradžioje atokiame ir niūriame Džibito pelkyne buvo nužudyti trys berniukai. Kai pagrindinis įtariamasis žuvo per keistą avariją, žmogžudystės liovėsi. Bet Matas niekada nebuvo įsitikinęs, kad žuvo tikrasis žudikas.

Praėjus daugiau nei 25 metams, Matas gauna nuotrauką – be jokio laiško, be paaiškinimo. Tai vaizdas iš Džibito pelkyno, padarytas dar prieš įvykdant žmogžudystę.

Detektyvą pasiekia vis daugiau nuotraukų su senų bylų medžiaga ir intymiomis detalėmis iš jo paties privataus gyvenimo.

Žudikas, kuris nesustos, kol nesunaikins detektyvo.

Kai įvykdomas naujas nusikaltimas, atkartojantis senąją bylą, ima aiškėti – žudikas sugrįžo. O gal tai tik pavojingas mėgdžiotojas, pasiryžęs sugriauti Mato gyvenimą?

Įtemptame, kvapą gniaužiančiame finale Matas ir jo komanda priversti lenktyniauti su laiku – sustabdyti negailestingą žudiką, kuris nežino ribų. 

„Saugokis praeities“ – pirmoji knyga apie detektyvą Matą Balardą. Iš viso Joy Ellis knygos yra išverstos į beveik 20 kalbų ir jų parduota daugiau nei 3 milijonai egzemplioriai. 

Skaitytojų atsiliepimai

 „Sparčiai kuriama įtampa,  išlaikanti dėmesį ir įvelianti skaitytoją sekti įvykius prarandant laiko nuovoką.“

„Skaitydama nuo įtampos kartais net užmiršdavau kvėpuoti.“

„Tiek daug pačių įvairiausių siužeto posūkių ir netikėtumų – nė viename puslapyje nežinai, kas nutiks kitame.“

Jaunimui nuo 15 m. 

Žaidimas įveiks tave, jei nespėsi įveikti jo pirmas.

Per egzaminus susimovusiam ir savo vietos nerandančiam Sebui nelabai sekasi realybėje, užtat žaidimų pasaulyje jis nardo it žuvis vandenyje. Gavęs kvietimą į pogrindžio klubą „Kalista“, kur renkasi ekstravagantiška publika, kala muzika, tvieskia lazeriai, Sebas žengia į esporto pasaulį. Žaidimas „Sono Electrum“ pranoksta viską, ką jam yra tekę išbandyti, o klube galima ne tik žaisti, bet ir užsidirbti. Jei tik laimėsi. O tai ne taip paprasta, kaip pasirodo iš pradžių. „Kalistoje“ verda intrigos, tvarkomi nešvarūs reikalai ir vyksta kažkas keisto...

Žaidimas įsikimba į Sebą taip stipriai, kad jam su realybe dorotis vis sunkiau. Bet ir žaidimo pasaulis nelepina – norėdamas išlikti, jis turės įveikti pavojingiausią priešą, kokį tik gali įsivaizduoti. Jei pralaimės... praras viską. 

„Sono Electrum“ – šiurpulį keliantis mokslinės fantastikos trileris jaunimui, kurio pasaulis atrodo pernelyg artimas mūsų tikrovei... 

Ar išdrįsi pažaisti?

Knygos rankraštis 2024 m. laimėjo leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros konkursą.

Justina Kapeckaitė – rašytoja fantastė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos fanstastų bendruomenės veiklose. Ji yra išleidusi dvi knygas. Pirma knyga – fantastinis romanas „The Sign“, pasirašyta Monokuro Yun slapyvardžiu, – buvo išleista angliškai. Distopinis romanas „Tyroji aušra“ dalyvavo Metų knygos rinkimų paauglių kategorijoje. O naujausia knyga – „Sono Electrum“.

„Ryškus, turtingas, daugiasluoksnis ir nepaprastai įtraukiantis.“ – Daily Express

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų serija „Ledo ir ugnies giesmė“, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu ir įkvėpusia milžiniško populiarumo sulaukusį televizijos gigantės HBO serialą „Sostų karai“.

Septynių Karalysčių ateitis dar niekada nebuvo tokia trapi.

Lanisterių valdžia Septyniose Karalystėse kybo ant plauko. Tėvą nužudęs Tirionas Lanisteris priverstas bėgti iš Karaliaus Uosto, o jo sesuo karalienė Sersėja įkliuvo į savo pačios paspęstas pinkles. Šiaurėje kovos trimitus pučia pretenzijų į Geležinį sostą neatsisakantis Stanis Barateonas, Nakties sargyba 998-uoju lordu vadu išrinko Vinterfelo lordo Edardo Starko pavainikį sūnų Joną Snou, o rytuose dulkių ir mirties mieste sparnus išskleidė Daneiris Targarien galios simboliais tapę drakonai.

Nė vienas pretendentas į sostą nėra saugus. Aršūs konfliktai, beatodairiškos išdavystės, nesibaigianti nusikaltėlių ir šventikų, kareivių ir beveidžių žudikų, kilmingųjų ir vergų kova kelia grėsmę net ir galingiausiems valdovams. Išgyvenusieji taip pat nesijaus ramūs, nes iš tolimos šiaurės atslenka tamsos kariauna. Akistata su ja gali tapti paskutiniu Septynių Karalysčių istorijos aktu.

Penktojoje serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje George’as R. R. Martinas tęsia didingiausią šių laikų fantastinį epą, nuosekliai vesdamas pagrindinius veikėjus klaidžiais ir nenuspėjamais Vesteroso istorijos keliais. 2011 m. išleista knyga „Šokis su drakonais“ tapo „New York Times“ bestseleriu, taip pat buvo įvertinta 2012 m. prestižiniu „Locus“ apdovanojimu už geriausią fantastikos romaną.

„Šokis su drakonais“ yra penktoji serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga ir neabejotinai pati geriausia.“ –TIME

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“, autorė. „Trečias kartas nemeluoja“ – jau septynioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. Asociacijos LATGA duomenimis, prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

Sondra Rankelienė – senovinių knygų ekspertė, paslaptimis pulsuojančių istorinių detektyvų „Enigma Orbi“, „Enigma duplex“, „Enigma solvere“ ir „Enigma regum. Tamga“ autorė.

Slaptoje Vilniaus mokslinių tyrimų laboratorijoje ugnies liepsnose žūsta žmogus. Prieš gaisrą jį kraujo klane savo kabinete aptinka laboratorijos vedėja Jaunė Gedminienė. Tuščiame koridoriuje išgirdusi šnabždesį „Kinšasa...“ – siaubingus prisiminimus keliantį jaunystės laikų slapyvardį, šiuo metu niekam nežinomą, – pastebi nuo stalo dingusius laboratorijos raktus. Nubėga jos patikrinti. Grįžusi į kabinetą lavono neberanda.

Jaunė Gedminienė – jauna, protinga, ambicinga mokslininkė, bet pavaldinių nemėgstama vadovė. Suprasdama, kad visi įkalčiai ir kolegų liudijimai policiją nuves pas ją, moteris ryžtasi sprukti nuo bylos tyrėjo Šarūno Vilko ir jo komandos. 

Netrukus paaiškėja, kad mokslininkės seife, be segtuvo su valstybinės svarbos jos vykdytų eksperimentų rezultatais, dingo ir itin vertingas XVII a. Lietuvos karo inžinieriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ antros dalies rankraštis. Nesibaigia ir kraupios žmogžudystės. 

Į ką taikėsi vagis: į segtuvą su tyrimais ar į neįkainojamą rankraštį? Ar mokslininkė – serijinė žudikė? Kuo rizikuoja detektyvas Šarūnas?

Kaip dviem tyrėjams, žinantiems daugiau už kitus, bet negalintiems apie tai prasitarti, sustabdyti nusikaltimų virtinę? Ar jie bejėgiai prieš senojo rankraščio prakeiksmą?

Siužeto vingiuose įpinamos galbūt nežinomos ar mažai girdėtos Lietuvos istorijos smulkmenos, trumpi pasakojimai iš Vilniaus miesto, XIX a. Vilniaus universiteto kasdienos, taip pat skleidžiasi antikvarinių rankraščių pasaulis, stulbina išradimų vagystės, kurių moksle būta visais laikais. 

Skaitytojams nuo 16 metų. 

Ilijos karalystėje tvyro neramumai...

Išgyvenusi Valymo žaidynių išbandymus, iš lūšnynų prasčiokų kilusi Pajedina Grėj nužudė karalių ir padėjo sukilti Pasipriešinimo judėjimui. Dabar ji turi bėgti nuo Kajaus, nors kadaise jo glėbys jai teikė saugumą.

Kajus Azeris tapo Iljos vykdytoju, ištikimu savo broliui Kitui, naujajam karaliui. Kajus prisiekė surasti Pajediną, kad ji atsakytų už savo nusikaltimus.

Keliaudamas per mirtinai pavojingą Svilę į priešišką Doro miestą Kajus persekioja merginą, nors visa širdimi trokšta, kad galėtų to nedaryti. Mieste be elito pusiausvyra tarp medžiotojo ir medžiojamosios pasikeičia, o kova tarp pareigos ir troškimų tampa mirtina.

Svilinanti įtampa, skaudi išdavystė, įsimylėjėliai, sukaustyti pareigos, ir dar daugiau antroje audringosios romantinės fantastikos trilogijos „Bejėgė“ dalyje. 

„Bejėgė“ – 2023 m. „Goodreads Choice“ apdovanojimų jaunimo maginės ir mokslinės fantastikos kategorijos nominantė.

„TikTok“ sensacija!

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.

Naktį, siaučiant pūgai, įsilaužiau į mirusio KGB generolo Parčevskio namus. Ėjo kalbos, kad senis slėpė daug auksinių pinigėlių. Tą naktį išlikau gyvas, bet tik per plauką. Šiame pasaulyje vyrai žudo dėl aukso ir valdžios, o moterys myli turtingus ir valdingus. Likimas sprendžia, kas gyvens, kas turės mirti. Tai knyga apie mano likimą, apie tai, kaip daug kartų apgavau mirtį ir sulaukiau gyvenimo sėkmės. Ir dar apie tai, kaip mane nusinešėaistra nepasiekiamai moteriai. Meilė įsilaužė į mano širdį įžūliai kaip vagilka. Jos vardas buvo Julija ir ji buvo generolo Parčevskio dukra. Žodžiu, visiškas bardakas.

Trečiojo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso nugalėtojas romanas „Blogos manieros“ ne tik įtraukia į šmaikštų ir nuoširdų iki paskutinio puslapio pasakojimą, bet ir primena, ką reiškia gyventi pasaulyje, kuriame pamatinės vertybės yra pristatomos atvirkščiai.

Tomas Mylista savo ankstesniame gyvenime buvo gimęs baobabu. Stovėti tūkstantį metų ir nieko neveikti buvo taip žiauriai nuobodu, kad gimęs žmogumi jis kasdien daro vis ką nors naujo, kvailo ir nerimto. Gyveno penkiose skirtingose šalyse, buvo vargšas, turtingas, dirbo diplomatu, eurobiurokratu (blogiau nei būti baobabu!), finansininku ir taip toliau. Knygos – tai dar vienas gyvenimo nuotykis.

Suderinus dikensišką nuskriausto, negandų ištikto našlaičio istoriją su tarantiniškais sekso, aistros, ginklų ir rokenrolo nuotykiais, išėjo nurautos ir nemažai ką papiktinsiančios Tomo Mylistos „Blogos manieros“. Literatūriškai unikali ir siužetiškai stebinanti istorija išjudina nuojautą: kad tai parašytum, turi būti arba gerokai išprotėjęs, arba tai išgyvenęs.

PATRICIJA TILVIKAITĖ, romanų „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė“ autorė

„Blogos manieros“ – tikras emocijų ir patirčių kokteilis. Skaitydamas šią knygą galbūt piktinsiesi, galbūt juoksiesi, tačiau abejingų ji nepaliks. Energingai, nepagražinta kalba parašyta istorija – apie paslaptis, išgyvenimą, nuotykių troškimą. Ir, žinoma, apie meilę. Knyga – tarsi įtemptas filmas apie mūsų netolimą praeitį.

AUDRIUS OŽALAS, literatūros apžvalgininkas ir ekspertas