Alma littera

Vaikams nuo 5 metų

Džiugi naujiena – oficiali trečio filmo apie  „Meškiuką Padingtoną“ knyga!

Sumuštiniai su marmeladu jau paruošti ir meškiukas Padingtonas su Braunais keliauja į Peru aplankyti tetulės Liusės. Bet pasirodo, ji išvyko į džiungles ir pradingo. Norėdamas ją surasti, Padingtonas su Braunais leidžiasi į įsimintiną ir linksmą nuotykį palei Amazonės upę, per džiungles ir Peru viršukalnes!

Šį nuostabų kinematografinio filmo atpasakojimą sukūrė Anna Wilson, remdamasi Paulo Kingo, Marko Burtono ir Simono Farnaby‘aus istorija bei Marko Burtono, Džono Fosterio ir Džeimso Lamonto scenarijumi.

„Meškiukas Padingtonas. Nuotykiai Peru“:

• Meškiukas Padingtonas – vienas mylimiausių visų laikų vaikų literatūros personažų;

• Daug smagių nuotykių, netikėta atomazga

• Puiki dovana vaikams. 

Anna Wilson – britų rašytoja, karjerą pradėjusi nuo paveikslėlių knygų vaikams, o dabar rašo ir suaugusiesiems. Ji taip pat dirba knygų redaktore ir rengia kūrybinio rašymo dirbtuves mokyklose.

Meškiuko Padingtono personažą sukūrė Michael Bond (1926–2017). Jis buvo britų vaikų rašytojas. Jo knygų apie Meškiuką Padingtoną pasaulyje parduota per 35 milijonus. Knygos apie šio nepaprasto meškiuko nuotykius yra tapusios vaikų literatūros klasika ir pagal jas pastatytas ne vienas Holivudo filmas. Vaikai taip myli šį meškutį, kad pagal jo atvaizdą sukurta ir daugybė žaislų bei kitokių suvenyrų. Anglijoje išleista net speciali moneta su Padingtonu!

Širdį verianti trečia serijos „Džinų išrinktoji“ knyga

Alizė, seniai prarasta džinų karalystės sosto įpėdinė, pagaliau rado ir valdinius, ir galbūt sostą. Apsukrus Tulano valdovas Kyras pasiūlė jai savo karalystę mainais į judviejų santuoką, kuri baigsis jo mirtimi.

Kyras negali susigrąžinti prarasto gero vardo – krauju aplaistyta jo praeitis žinoma visam pasauliui. Nužudyti jį turėtų būti lengva, o jo pasiūlymas – kone vienintelė galimybė išpildyti lemtį ir išgelbėti savo žmones. Bet kuo geriau Alizė pažįsta Kyrą, tuo dažniau susimąsto, ar siaubingos apie jį pasakojamos istorijos yra tiesa.

Į paslapčių pinkles įkliuvęs Kyras apie Alizę svajojo nuo tos nakties, kai prieš daugybę mėnesių išvydo ją sapne. Sužinojus, kad šiuos regėjimus pakišo velnias, jam sunku pakelti į ją akis, juo labiau pakęsti jos draugiją. Tačiau, nors ir stengdamiesi vienas kitą niekinti, Alizė ir Kyras jaučia tolydžio stiprėjant abipusę trauką ir vis labiau trokšta to, kas gali juos sunaikinti.

Tuo metu princas Kamranas atvyksta į Tulaną keršyti...

Tuščia garbė, trečia bestseleriu tapusios serijos „Džinų išrinktoji“ knyga, kupina dėmesį prikaustančios įtampos ir kvapą gniaužiančios romantikos.

Paolo Cognetti (g.1978) – vienas talentingiausių šiuolaikinių Italijos rašytojų. Lietuvos skaitytojams puikiai žinomi jo romanai „Aštuoni kalnai“ ir „Vilko laimė.

Brolius Luidžį ir Alfredą sieja du dalykai: taurelė ir tėvo namas. Jie gali gerti iki nukritimo, o rytą pakirdę pradėti viską iš naujo. Tik aukštai kalnuose esantis namas saugo jų vaikystės ir broliškos meilės prisiminimus. Bet Alfredui jų nebereikia. Dabar, kai tėvo nebėra, jis grįžo į slėnį, nes nori išsilaisvinti iš praeities saitų. Tačiau nežino vieno dalyko: ta vargana trobelė gali tapti tikru lobiu. Arba pražūtimi...

Paolo Cognetti nuo atšiaurių Monte Rozos ledynų neria į slėnio dugne kunkuliuojančius pykčio, alkoholio ir savęs naikinimo migloje pasiklydusių žmonių gyvenimų verpetus. Rašydamas „Žemai slėnyje“ autorius įkvėpimo sėmėsi iš Bruce’o Springsteeno albumo „Nebraska“ ir sukūrė tikrą šedevrą, leidžiantį skaitytojams ne tik įsivaizduoti, bet ir pajusti kenčiančio žmogaus skausmą.

„Laikui nepavaldus pasakojimas, žavintis tik didiesiems kūrėjams būdingu įtaigiu, dinamišku ir taupiu stiliumi.“

Panorama

„Pasakojimas apie antrą šansą ir apie tai, kad mūsų įsivaizduojama ateitis ne visada būna tokia, kokios norėtume.“

Jodi Picoult

Du atsitiktinai susitikę nepažįstamieji leidžiasi į vienos dienos nuotykį ir kai ką pažada vienas kitam. Bet vienas žodžio laikosi, o kitas jį sulaužo, ir tai iš esmės pakeičia jų gyvenimą.

Atsitiktinis dvidešimtmetės Fernos Brukbanks susitikimas su nepaprastai patraukliu idealistu menininku Vilu Baksteriu virto vienos dienos nuotykiu. Nors laikas buvo netinkamas, jų ryšys pasirodė esąs nuoširdus: jie dalijosi paslaptimis, svajonėmis ir sutarė susitikti po metų. Ferna į susitikimą atėjo, o Vilas – ne.

Trisdešimt dvejų Fernos gyvenimas visai ne toks, kokio ji tikėjosi. Iš didmiesčio jai tenka grįžti namo ir imtis vadovauti mamos paliktai ne pirmos jaunystės poilsiavietei prie ežero Muskokoje, nors buvo prisiekusi šito niekada nedaryti

Fernai reikia plano – gelbėjimosi rato. Jos nuostabai, tokį ratą jai numeta Vilas, atvykęs vėluodamas devynerius metus. Bet ar ji gali pasikliauti šituo prabangų kostiumą vilkinčiu vyru, visai nepanašiu į tą vaikiną, su kuriuo susipažino prieš daug metų. Vilas kažką slepia ir Ferna abejoja, ar norėtų tai sužinoti.

Tačiau prieš dešimt metų Vilas Baksteris išgelbėjo Ferną. Ar ji gali padaryti tą patį dėl jo?

„Susitikime prie ežero“ – nuostabi, vasaros šiluma dvelkianti ir širdį suvirpinanti meilės istorija apie paslaptis, melą, nutrūkusius santykius ir antrą šansą.

Kūrinys „Goodreads“ nominuotas Geriausio meilės romano (2023) apdovanojimui.

 „Įtraukianti meilės istorija apie atradimus, apie tai, kas esame ir ko trokštame, kai svajonės keičiasi, o šansai pražiopsomi. Carley Fortune dovanoja mums dar vieną puikų vasaros skaitinį, alsuojantį širdies šiluma; tai knyga, kurią galima perskaityti per dieną, pasinėrus į jaunos ir seksualios meilės nostalgiją. Romano „Vasara po vasaros“ gerbėjai, ši knyga jūsų tikrai nenuvils!“

Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė

„Carley Fortune kūryboje užkoduoti visi penki pojūčiai. Knygoje „Susitikime prie ežero“ paragausite Piterio kepamos raugo duonos. Išgirsite prie ežero augančių medžių ošimą. Užuosite džino ir vandeniu atskiesto toniko kvapą. Pamatysite prieplaukoje laukiančią Ferną. Ir pajusite kiekvieną Vilo kūno skelidžiamą įelektrintą impulsą. Tai graži istorija apie tai, kaip atsisakyti lūkesčių, augti ir tapti tuo, kuo trokšti, įsileisti meilę, kai nesijauti jos nusipelnęs. Puikus vasaros skaitinys. Carley talentas dainuoja kiekviename puslapyje.“

Iman Hariri-Kia, rašytoja

„Įspūdinga vasaros knyga. Gyvendama tarp mažų Kanados namukų, Fortune meistriškai kuria dar vieną jaudinančią istoriją apie meilę ir antrą šansą. Kai užversite paskutinį romano puslapį, kūrinys dar ilgai gyvuos jūsų širdyje.“

Amy Lea, rašytoja

CARLEY FORTUNE yra New York Times ir Globe & Mail bestselerių „Vasara po vasaros“ ir „Susitikime prie ežero“ autorė, tituluota Kanados žurnalistė, dirbusi portalo Refinery 29, laikraščio The Globe & Mail, žurnalų Chatelaine ir Toronto Life redaktore. Ji gyvena Toronte su vyru ir dviem sūnumis.

CarleyFortune.com

Pagal šį romaną sukurtas to paties pavadinimo kino filmas. 

1941-aisiais penkiolikametė Lina rengiasi dailės studijoms, pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir sykiu su motina ir broliu išveža ją į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime. Viskas griūva.

Lina narsiai grumiasi už gyvenimą ir prisiekia: jei liks gyva, įamžins savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniais ir aprašymais. Rizikuodama gyvybe ji kuria ir siunčia meninius pranešimus, vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir duos jam žinią, jog jie dar gyvi.

Tai ilga ir šiurpi kelionė, tad vien neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą, padėdamos jiems ištverti dieną po dienos. Tik ar vien meile gali būti gyvas?

„Tarp pilkų debesų“ – užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.

RUTA SEPETYS gimė ir užaugo Mičigane. Ji – lietuvio pabėgėlio duktė. Lietuva, Latvija ir Estija 1941-aisiais buvo ištrintos iš žemėlapių ir tik 1990-aisiais vėl išniro iš užmaršties. Apie šių šalių likimą kalbama retai, tad Ruta norėjo suteikti žodį tiems šimtams tūkstančių žmonių, kuriuos pražudė Stalino užmojai „išvalyti“ Baltijos regioną. 

„Tarp pilkų debesų“ – pirmasis jos romanas. Į lietuvių kalbą taip pat išversta „Nelengvu keliu“, „Druska jūrai“, „Kuždesių fontanas“, „Turiu tave išduoti“.

„Stalinas milijonus žmonių ištrėmė ir išžudė, tačiau nepajėgė sunaikinti jų pasėtų atminties, atjautos ir kūrybos daigų. Iš jų Ruta Sepetys sudėjo nepaprastą meilės ir išlikimo istoriją, kuri ištisoms ateities kartoms išsaugos gyvą tų žmonių atminimą." 

Laurie Halse Anderson, rašytoja, populiarių romanų „Kalbėk" ir „Wintergirls"  autorė

„Su visomis kraupiomis smulkmenomis Ruta Sepetys atkuria Antrojo pasaulinio karo metų paauglystės istoriją, kuri šiandien atrodo itin aktuali. „Tarp pilkų debesų" – dokumentas, kurio jau seniai reikėjo."

Richard Peck, rašytojas, Njuberio medalio laimėtojas

„Tarp pilkų debesų" – nepaprastai stipri knyga. Jaučiuosi dėkinga Rutai Sepetys – rašytojai, narsiai pasakojančiai tragišką istoriją apie tai, kas nutinka paprastiems žmonėms, kai pasaulio galingieji su pakalikais griebiasi prievartos ir neapykantos. Tai įspūdinga ir nepamirštama." 

Susan Campbell Bartoletti, rašytoja, Njuberio diplomo laimėtoja, romano „Hitlerio jaunystė" autorė

Nuo 14 metų.

„Privalau surasti jį, nes jis rado mane, kai buvau prarasta.“

Malu tetrokšta vieno – dingti! Dingti iš namų, dingti iš Vokietijos, dingti iš savo pačios gyvenimo. Pasitaikius progai pagal moksleivių mainų programą vykti į Japoniją, ji nieko nelaukusi jau kraunasi lagaminus. Tokijas tiesiog pakeri Malu savo kitoniškumu – lygiai kaip ir paslaptingas naujas bendraklasis Kentaro. Mergina ne iš karto jį prisileidžia, bet Kentaro parodo jai savąjį Tokiją. Romantiškuose pasimatymuose neono šviesų persmelktame lietuje, beprotiškuose karaokės vakaruose su japonų mafija ir magiškomis akimirkomis ant miesto stogų jųdviejų jausmai vienas kitam stiprėja. Ir Malu aptinka tokią savo pusę, kurios viena niekad nebūtų suradusi. Kai Tokiją nusiaubia katastrofa, Malu deda visas pastangas, kad tik nuniokoto milijoninio metropolio chaose surastų savo didžiąją meilę... 

Ypatingas, giliai jaudinantis romanas apie didžiosios meilės ir savęs paties paieškas. 

YASMIN SHAKARAMI, vengrės ir iraniečio dukra, gimė 1991 m. Miunchene, Vokietijoje. Baigusi mokyklą apsigyveno Tokijuje, kur 2011 m. kovą tapo didžiojo Tohoku žemės drebėjimo liudininke. Baigusi magistro studijas persikėlė į Vankuverį Kanadoje. Šiandien vėl gyvena Miunchene, 2021 m. pelnė šio miesto literatūros stipendiją. „Tokijo lietus“ – debiutinis autorės romanas. 

„Yasmin Shakarami pasakojimas įtraukiantis, išmoningas, įdomus ir kartu giliai sukrečiantis.“

Antje Babendererde, romanų „Nematoma mėnulio pusė“, „Lakotų mėnulis“, „Laumžirgių vasara“, „Sniego šokėjas“, „Indigo vasara“ autorė 

„Yasmin Shakarami šiltai ir su subtiliu humoru vaizduoja jaunuolių meilę magiškame žėrinčiame Tokijuje, kuriame neįmanoma neįsimylėti. Puikus skaitinys!“ 

Ewald Arenz, knygos „Didžioji vasara“ (Der große Sommer) autorius 

Vaikams nuo 10 metų

„Čia buvo sodas, senas ir sulaukėjęs ir didžiulis rojaus obuoliukų medis – bene svarbiausia priežastis, dėl kurios jiedu pasirinko šią vietą. Mergaitė dar niekad nebuvo mačiusi rojaus obuoliukų.“

Elzė su tėčiu ilgai kraustosi iš vienos vietos į kitą, kol pagaliau atranda savo tikruosius namus – kaimo sodybą su nuostabia obelimi sode. Elzę, kurią tėtis brangina it rečiausią gėlę, žavi naujieji namai ir juos supanti gamta. Mergaitė dar nenujaučia, kiek čia sutiks naujų žmonių ir kokie netikėti atradimai, potyriai jos laukia.

Knygoje spausdinami du svarbiausi Nacionalinės premijos laureatės, trumposios prozos meistrės Bitės Vilimaitės kūriniai vaikams – apysaka „Rojaus obuoliukai“ ir apsakymų rinkinys „Čiuožyklos muzika“.

Rašytojai itin rūpėjo vaikų likimai, jų kasdienybė, atradimai ir skauduliai, į juos ir susitelkia šiuose kūriniuose. Jos kūrybai būdinga itin lakoniška kalba, lyrizmas. Itin iškalbingos čia įvairios kasdienybės detalės, asociacijos, žvilgsniai, kurie padeda atskleisti veikėjų būsenas ir jausmus. O svarbiausia tampa tai, kas nepasakyta, kas lieka tarp eilučių suvokti pačiam skaitytojui.

„Rojaus obuoliukai. Čiuožyklos muzika“:

• talentingos autorės kūriniai ugdo literatūrinį skonį ir suvokimą;

• skatina būti jautriam, atidžiam, įsiklausyti į kitus, pagalvoti apie savo elgesio pasekmes;

• skatina pastebėti gyvenimo smulkmenas ir suvokti jų prasmę.

Bitė Vilimaitė (1943–2014) – viena svarbiausių lietuvių trumposios prozos kūrėjų, rašiusi tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, ne tik noveles, bet ir apysakas. Rašytoja yra Nacionalinės premijos laureatė. Laikoma trumposios prozos meistre, viena įdomiausių ir talentingiausių laikmečio rašytojų. Išvysčiusi savitą itin lakoniškos novelės formą. 

Amoso Cliffordo, vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų, sukurtas ir išplėtotas vakarietiškasis miško maudynių metodas – tai fizinę ir emocinę sveikatą ir kūno bei proto ramybę grąžinantis ritualas šiuolaikiniam skubančiam, nuo technologijų priklausomam, lėtinio nuovargio ir nerimo kamuojamam žmogui. 

Ši knyga apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu –akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Ryšiui su gamta puoselėti reikia to paties kaip ir žmonių santykiams – smalsumo, dėmesio ir reguliarumo. Svarbiausia – kokybiškam santykiui reikia laiko. A. Cliffordas kviečia ugdytis įprotį reguliariai išeiti į gamtą ir niekieno netrukdomiems lėtai, dėmesingai, smalsiai ją tyrinėti ne tik penkiais gerai žinomais pojūčiais, bet ir intuicija, vaizduote ir švelnia širdimi.

Knygoje yra daugiau nei penkiasdešimt autoriaus ir jo kolegų, miško maudynių gidų, sukurtų ir išbandytų kvietimų – laisvos formos pratimų miške, kurie padeda pasinerti į dabarties akimirką, iki galo išjausti miško atmosferą, atsipalaiduoti ir pailsėti. Toks buvimas miške skatina pastabumą ir kūrybingumą, tad ilgainiui kvietimus išmoksite kurti patys ir veiklos miške tikrai nepritrūksite.

„Miške apstu kvietimų. Žolė kviečia atsigulti. Debesys kviečia juos stebėti. Vanagas kviečia ištiesti rankas lyg sparnus ir žengti tarytum skrendant. Stati tako atkarpa kviečia sulėtinti tempą ir stebėti, kaip pavyksta išlaikyti gravitacijos centrą. Sliekas siūlo patyrinėti dirvą. Šie kvietimai paprasti, juos lengva pastebėti“, – rašo autorius.

Tereikia pažadinti savo vaizduotę, atsipalaiduoti ir žaisti – „šokti su mišku lyg su partneriu“. Žaisdami nė nepastebėsime, kaip gyjame nuo netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų, kaip mažėja nerimastingumas, lengvėja rūpesčių našta ir mažėja atskirtis tarp mūsų ir gamtos. Ir kaip natūraliai kyla noras gamtą pažinti, puoselėti ir ja rūpintis.

Įtraukiantis, realiais faktais pagrįstas ir meistriškai parašytas istorinis romanas patenkins plataus rato skaitytojų lūkesčius.

„New York Journal of Books“

„Gyvenimas ne visuomet būna toks, kokio tikimės, bet vienintelis būdas jaustis laimingai – kuo geriau jį išnaudoti.“ – Dženė Džerom

1866 m. kartu su motina, seserimis ir aukle iš Niujorko persikėlusi į Paryžių, daili, talentinga ir drąsi Dženė Džerom nelieka nepastebėta net ir Prancūzijos imperatoriaus dvare. Tačiau kilęs karas su Prūsija ir įsiplieskusi revoliucija priverčia šeimą bėgti į Angliją. Čia, Velso princo surengtame pokylyje, Dženė sutinka savo gyvenimo vyrą – Randolfą Spenserį Čerčilį, senos aristokratų giminės atžalą. Šis įsimyli ją iš pirmo žvilgsnio ir netrunka pasipiršti. Deja, tėvai nepritaria jųdviejų santuokai, tad galiausiai Dženei tenka griebtis neįtikėtino žingsnio...

Dženės ir Randolfo santuokinis gyvenimas – audringas ir kupinas iššūkių, o po ankstyvos vyro mirties Dženė ir toliau stulbina britus savo ekstravagancija ir drąsa. Ji ištekės dar dukart, daugelis jos poelgių duos nemažai peno apkalboms, bet aktyvi visuomeninė ir labdaringa veikla pavers ledi Spenser Čerčil ryškia to meto Anglijos aukštuomenės figūra. Sūnui Vinstonui pradėjus politinę karjerą, motina visuomet liks ištikima jo pagalbininkė ir atrama.

C. W. Gortneris parašė ne vieną įspūdingą knygą apie ryškias istorines asmenybes – moteris, o pastarąjį romaną paskyrė Dženei Džerom – Vinstono Čerčilio motinai. Turtingo Niujorko verslininko dukters gyvenimą galima pavadinti sėkmės istorija. Toji sėkmė unikali – kaip ir pati Dženė. Nekilminga amerikietė drąsiai įsiveržė į Didžiosios Britanijos aukštuomenę, lydima skandalų ištekėjo už aristokrato Randolfo Spenserio Čerčilio, o vyresnysis jos sūnus Vinstonas tapo vienu ryškiausių XX a. politikų ir valstybės veikėjų. Jaudinanti, provokuojanti ir pikantiška nesutramdomos moters gyvenimo istorija nepaliks abejingų!

C. W. Gortneris Naujajame Kalifornijos koledže įgijo dailiųjų menų magistro laipsnį (kūrybinis rašymas, istorijos studijų pakraipa). Jis yra daugelio tarptautinių bestselerių, tokių kaip „Romanovų imperatorienė“, „Panelė Chanel“, „Valdovės įžadas“, „Kotrynos Mediči išpažintis“, „Paskutinė karalienė“, „Vatikano princesė“, „Marlena“, „Pirmoji aktorė“, autorius. Šiuo metu gyvena Šiaurės Kalifornijoje.

Skaitomiausia grožinės literatūros knyga Italijoje 2023 metais 

Seniausios Italijos literatūros premijos „Premio Bancarella“ laimėtoja (2023 m.)

„Alassio Centolibri Prize“ konkurso finalininkė

„Kalbėkim rimtai. Nėra laiškanešių moterų.

– Nebuvo iki šiol, – atsakė Ana.“

1934-ųjų birželį nedidukame Pietų Italijos miestelyje sustoja mėlynas autobusas. Iš jo išlipa vieninteliai keleiviai: iš šalies šiaurės į gimtuosius namus dosnaus dėdės palikimo parviliotas, neslepiantis džiaugsmo Karlas ir „šiaurietė“ Ana, kurią slegia skaudi dukrelės netektis, o ramybės neduoda mintys apie gyvenimą nepažįstamame krašte.

Kaimo gyventojai netrunka pastebėti, kad Ana yra kitokia. Ji nelanko bažnyčios, nesiklauso gandų ir visada sako, ką galvoja. Ji nesitaiksto su Pietų Italijos papročiais, neprisiima moterims skirto tradicinio namų šeimininkės vaidmens ir netgi nusprendžia susirasti darbą – tampa pirmąja „laiškaneše“. 

Daugiau nei dvidešimt metų Ana nematoma gija jungė Lidzanelo kaimo gyventojus ir rinko jų istorijas. Išdidžiai vilkėdama tamsiai mėlyną pašto darbuotojos kepuraitę ir uniformą, moteris pristatydavo į namus jaunų vyrų laiškus iš fronto, emigrantų atvirukus, slaptų meilužių laiškelius. Pati to nesitikėdama, ji pakeitė sustabarėjusį Lidzanelo gyvenimą, tačiau nesugebėjo pakeisti beviltiškai ją įsimylėjusio vyro jausmų.

Su žymiąja Elena Ferrante lyginamos Francescos Giannone romanas „Laiškanešė“ užkariavo Italijos skaitytojų širdis, tapo skaitomiausia grožinės literatūros knyga Italijoje, o netrukus sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. 

„Francesca Giannone parašė įspūdingą istorinį meilės romaną, dvelkiantį branda ir išmintimi, iš vieno fragmento atkuriantį visą gyvenimo prasmės paveikslą.“

Io Donna