Alma littera

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“, autorė. „Trečias kartas nemeluoja“ – jau septynioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. Asociacijos LATGA duomenimis, prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

Skaitytojams nuo 10 metų.

„Yra žmonių, kurie niekada nepaklius Fantazijon, yra ir tokių, kurie gali, bet amžinai lieka tenai. Ir dar pasitaiko vienas kitas, kurie pabūna Fantazijoj ir grįžta atgal. Taip kaip tu, Bastianai. Ir jie pagydo abu pasaulius.“

Kai nuo peštukų slėpdamasis Bastianas Baltazaras Buksas aptinka seną knygą „Begalinė istorija“, nė neįtaria, kokie netikėti nuotykiai jo laukia. Ėmęs skaityti jis atsiduria užburtoje karalystėje, kurioje sutinka drakonų, vienaragių, milžinų ir kitų fantastinių būtybių. Bet kur kas įspūdingiau tai, kad jis pats tampa skaitomos knygos herojumi!

Deja, Fantazijos šaliai gresia neįsivaizduojamas pavojus ir vienintelis Bastianas gali ją išgelbėti. Jei jam nepavyks – Fantazijos šalis išnyks. Bet keliauti tolyn labai pavojinga, iš Fantazijos šalies jis gali ir nebegrįžti...

„Begalinė istorija“ – neprilygstama, magiška vaikų literatūros klasika. Nepaprasto kūrybingumo ir vaizduotės autoriaus sukurta istorija pasakoja ne tik apie knygų, fantazijos galią, bet ir apie tai, kaip svarbu neužsklęsti durų tikrovei.  

Kūrinys įtrauktas į vaikų literatūros eksperto dr. Kęstučio Urbos 6 kl. rekomenduojamų kūrinių sąrašą.

„Begalinė istorija“

• Padeda suvokti, kaip mus keičia pasakojimai, knygos ir kokie jie svarbūs mūsų gyvenimui, tačiau kartu skatina nuo tikro gyvenimo nesislėpti išgalvotoje realybėje.

• Skatina vaikus netikėtose situacijose nepasiduoti nerimui, baimei,  susidūrus su iššūkiais auginti savo atsparumą.

• Skatina pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.

• Vaikų literatūros klasikos knyga dovanoja nepaprastą nuotykį ir vertingą skaitymo patirtį.

Michael Ende (1929–1995) – vokiečių rašytojas, ypač nusipelnęs kaip vaikų literatūros kūrėjas. Jo istorijos kupinos fantazijos ir išmonės, personažai nepaprastai spalvingi ir įdomūs, o siužete gausu netikėtų nuotykių. Rašytojo sukurtos knygos vaikams plačiai žinomos pasaulyje. Tai „Momo“, serija „Džimas Saga“. 1979 m. pasirodžiusi „Begalinė istorija“ sulaukė ir skaitytojų, ir kritikų simpatijų, o galiausiai tapo vaikų literatūros klasika.

TIMES IR SUNDAY TIMES 2024 METŲ KNYGA.

Ką miegančios smegenys gali pasakyti apie mus.

Beveik trečdalį savo gyvenimo praleidžiate sapnuodami. Ar kada nors susimąstėte, kodėl?

Sapnai visada sieti su paslaptimi. Jie gali keisti atskirų žmonių gyvenimus ir viso pasaulio likimą, pastūmėdami sudaryti verslo sandorius, įkvėpdami meno kūrinius ir mokslo idėjas, skatindami rengti karinius įsiveržimus ir sukeldami nervinį išsekimą.

Vis dėlto sapnų šaltinis nėra paslaptis. Tai normalios smegenų elektrofiziologijos rezultatas ir vienu metu neįtikėtina transformacija, smegenyse vykstanti kiekvieną naktį užmigus.

Šioje novatoriškoje knygoje bestselerių autorius ir neurochirurgas Rahulas Jandialas gilinasi į sapnuojančias smegenis ir dalijasi istorijomis iš savo praktikos, atskleisdamas stulbinamą sapnų poveikį gyvenimui. Jie sustiprina mūsų gebėjimą reguliuoti emocijas, kūrybiškumą, saugo prisiminimus ir skatina mokytis, be to, padeda dorotis su traumomis, pasirengti būsimiems sukrėtimams ir netgi numatyti būsimus psichinius ir fizinius negalavimus, pavyzdžiui, Parkinsono ir Alzheimerio ligas.

Autorius pateikia aiškius ir įtikinamus naujais moksliniais tyrimais pagrįstus patarimus, kaip sapnuoti sąmoningai, perrašyti košmarus, suprasti savo sapnų modelius ir išlaisvinti jų kūrybinę galią, kaip panaudoti sapnus lavinti įgūdžiams, kurie padės tobulėti realiame gyvenime.

„Kodėl mes sapnuojame“ atveria duris į vieną seniausių ir svarbiausių mūsų funkcijų ir atskleidžia jos potencialą keisti gyvenimą.

RAHULAS JANDIALAS – medicinos mokslų daktaras, neurochirurgas ir neurobiologas, atliekantis onkologines operacijas ir prižiūrintis novatoriškus mokslo atradimus Jandialo vardo laboratorijoje „City of Hope“, Los Andžele. Kaip savo įkurtos ne pelno siekiančios Tarptautinės vaikų neurochirurgijos asociacijos (INCA) atstovas jis keliauja po pasaulį operuodamas ir mokydamas vaikų smegenų chirurgijos labdaros ligoninėse ir konfliktų zonose. Jo pirmoji knyga Life Lessons from a Brain Surgeon („Smegenų chirurgo gyvenimo pamokos“) tapo The Sunday Times bestseleriu.

„Tai svarbi knyga. Parašyta gražiai, paaiškinimai suprantami, o istorijos labai atviros. Idėja, kad sapnai gali padėti mums susidoroti su netektimi ir sielvartu, įkvepia ir drąsina.“

JULIA SAMUEL, knygos Grief Works autorė

„Kaip įkvepia tai, kad sapnuojant mūsų vaizduotė yra beribė. Šią knygą būtina perskaityti visiems, dirbantiems meno ir kūrybos srityse!“

BRYANAS FOGELIS, „Oskaro“ laureatas, režisierius

Sondra Rankelienė – senovinių knygų ekspertė, paslaptimis pulsuojančių istorinių detektyvų „Enigma Orbi“, „Enigma duplex“, „Enigma solvere“ ir „Enigma regum. Tamga“ autorė.

Slaptoje Vilniaus mokslinių tyrimų laboratorijoje ugnies liepsnose žūsta žmogus. Prieš gaisrą jį kraujo klane savo kabinete aptinka laboratorijos vedėja Jaunė Gedminienė. Tuščiame koridoriuje išgirdusi šnabždesį „Kinšasa...“ – siaubingus prisiminimus keliantį jaunystės laikų slapyvardį, šiuo metu niekam nežinomą, – pastebi nuo stalo dingusius laboratorijos raktus. Nubėga jos patikrinti. Grįžusi į kabinetą lavono neberanda.

Jaunė Gedminienė – jauna, protinga, ambicinga mokslininkė, bet pavaldinių nemėgstama vadovė. Suprasdama, kad visi įkalčiai ir kolegų liudijimai policiją nuves pas ją, moteris ryžtasi sprukti nuo bylos tyrėjo Šarūno Vilko ir jo komandos. 

Netrukus paaiškėja, kad mokslininkės seife, be segtuvo su valstybinės svarbos jos vykdytų eksperimentų rezultatais, dingo ir itin vertingas XVII a. Lietuvos karo inžinieriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ antros dalies rankraštis. Nesibaigia ir kraupios žmogžudystės. 

Į ką taikėsi vagis: į segtuvą su tyrimais ar į neįkainojamą rankraštį? Ar mokslininkė – serijinė žudikė? Kuo rizikuoja detektyvas Šarūnas?

Kaip dviem tyrėjams, žinantiems daugiau už kitus, bet negalintiems apie tai prasitarti, sustabdyti nusikaltimų virtinę? Ar jie bejėgiai prieš senojo rankraščio prakeiksmą?

Siužeto vingiuose įpinamos galbūt nežinomos ar mažai girdėtos Lietuvos istorijos smulkmenos, trumpi pasakojimai iš Vilniaus miesto, XIX a. Vilniaus universiteto kasdienos, taip pat skleidžiasi antikvarinių rankraščių pasaulis, stulbina išradimų vagystės, kurių moksle būta visais laikais. 

Skaitytojams nuo 16 metų. 

Ilijos karalystėje tvyro neramumai...

Išgyvenusi Valymo žaidynių išbandymus, iš lūšnynų prasčiokų kilusi Pajedina Grėj nužudė karalių ir padėjo sukilti Pasipriešinimo judėjimui. Dabar ji turi bėgti nuo Kajaus, nors kadaise jo glėbys jai teikė saugumą.

Kajus Azeris tapo Iljos vykdytoju, ištikimu savo broliui Kitui, naujajam karaliui. Kajus prisiekė surasti Pajediną, kad ji atsakytų už savo nusikaltimus.

Keliaudamas per mirtinai pavojingą Svilę į priešišką Doro miestą Kajus persekioja merginą, nors visa širdimi trokšta, kad galėtų to nedaryti. Mieste be elito pusiausvyra tarp medžiotojo ir medžiojamosios pasikeičia, o kova tarp pareigos ir troškimų tampa mirtina.

Svilinanti įtampa, skaudi išdavystė, įsimylėjėliai, sukaustyti pareigos, ir dar daugiau antroje audringosios romantinės fantastikos trilogijos „Bejėgė“ dalyje. 

„Bejėgė“ – 2023 m. „Goodreads Choice“ apdovanojimų jaunimo maginės ir mokslinės fantastikos kategorijos nominantė.

„TikTok“ sensacija!

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.

Naktį, siaučiant pūgai, įsilaužiau į mirusio KGB generolo Parčevskio namus. Ėjo kalbos, kad senis slėpė daug auksinių pinigėlių. Tą naktį išlikau gyvas, bet tik per plauką. Šiame pasaulyje vyrai žudo dėl aukso ir valdžios, o moterys myli turtingus ir valdingus. Likimas sprendžia, kas gyvens, kas turės mirti. Tai knyga apie mano likimą, apie tai, kaip daug kartų apgavau mirtį ir sulaukiau gyvenimo sėkmės. Ir dar apie tai, kaip mane nusinešėaistra nepasiekiamai moteriai. Meilė įsilaužė į mano širdį įžūliai kaip vagilka. Jos vardas buvo Julija ir ji buvo generolo Parčevskio dukra. Žodžiu, visiškas bardakas.

Trečiojo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso nugalėtojas romanas „Blogos manieros“ ne tik įtraukia į šmaikštų ir nuoširdų iki paskutinio puslapio pasakojimą, bet ir primena, ką reiškia gyventi pasaulyje, kuriame pamatinės vertybės yra pristatomos atvirkščiai.

Tomas Mylista savo ankstesniame gyvenime buvo gimęs baobabu. Stovėti tūkstantį metų ir nieko neveikti buvo taip žiauriai nuobodu, kad gimęs žmogumi jis kasdien daro vis ką nors naujo, kvailo ir nerimto. Gyveno penkiose skirtingose šalyse, buvo vargšas, turtingas, dirbo diplomatu, eurobiurokratu (blogiau nei būti baobabu!), finansininku ir taip toliau. Knygos – tai dar vienas gyvenimo nuotykis.

Suderinus dikensišką nuskriausto, negandų ištikto našlaičio istoriją su tarantiniškais sekso, aistros, ginklų ir rokenrolo nuotykiais, išėjo nurautos ir nemažai ką papiktinsiančios Tomo Mylistos „Blogos manieros“. Literatūriškai unikali ir siužetiškai stebinanti istorija išjudina nuojautą: kad tai parašytum, turi būti arba gerokai išprotėjęs, arba tai išgyvenęs.

PATRICIJA TILVIKAITĖ, romanų „Svetimkūniai“ ir „Nepriklausomybė“ autorė

„Blogos manieros“ – tikras emocijų ir patirčių kokteilis. Skaitydamas šią knygą galbūt piktinsiesi, galbūt juoksiesi, tačiau abejingų ji nepaliks. Energingai, nepagražinta kalba parašyta istorija – apie paslaptis, išgyvenimą, nuotykių troškimą. Ir, žinoma, apie meilę. Knyga – tarsi įtemptas filmas apie mūsų netolimą praeitį.

AUDRIUS OŽALAS, literatūros apžvalgininkas ir ekspertas

 „Prarastoji Venecijos dukra – įspūdingas, jausmingas ir kupinas paslapčių istorinis romanas, kurio veikėjai dar ilgai gyvens jūsų mintyse.

Atvažiuok į Veneciją. Prašau, Febe, neapvilk manęs. 

Venecija, 1919 m.

Prieš septyniolika metų didingi Venecijos rūmai Palazzo degli Angeli buvo Febės Vindom namai.  Dabar tarp nutykusių rūmų sienų sklando tik vaiduokliški prisiminimai apie visa, ką ji prarado. Neseniai našle tapusi Febė sugrįžta į Italiją, nes sulaukė prašymo iš savo tetos, grafienės di Sebastiano. Tačiau atvykus ją pasitinka netikėta žinia: teta mirė ir palazzo dabar priklauso jai.

Užvis labiausiai ji trokšta parduoti visą nuosavybę ir grįžti namo į Angliją. Visgi netrukus išaiškėja tamsi šeimos paslaptis, kuri sukrečia Febę iki širdies gelmių. Ji nė už ką neišvyks iš Venecijos, kol neišpainios tiesos ir melų mazgo.

Febė leidžiasi ieškoti atsakymų ir nejučia ima jausti vis stipresnį ryšį su dviem labai skirtingais vyrais. O kai į jos fotoaparato objektyvą pakliūva šis tas mįslingesnio nei Venecijos didybės spindesys, Febė nebežino, kuo iš tiesų galima pasitikėti. Ir ar tetos mirtis tikrai buvo viso labo nelaimingas atsitikimas...

Ryškūs veikėjų charakteriai, vaizdingas pasakojimo stilius ir žavinga veiksmo vieta puikiai perteikia tuometinio gyvenimo realijas ir istorinį foną. Lietuvių skaitytojams jau žinomos šios autorės knygos „Vaistininko duktė“, „Dailininko mokinė“,  „Prieskonių pirklio žmona“, „Pamirštų svajonių rūmai“, „Pilis prie ežero“ ir kt. 

„Lieka širdyje dar ilgai po to, kai užverti paskutinį puslapį... Privaloma perskaityti, jei norite visa galva panirti į knygą ir būti pakerėti.“ Carol McGrath, rašytoja

Charlotte Betts karjerą pradėjo Londone kaip mados dizainerė. Vėliau dirbo interjero dizaino, turto valdymo bei nuomos srityse. Charlotte visada mėgo skaityti, bet aistrą rašyti pajuto tik užauginusi vaikus. 

Jos pirmas romanas „Vaistininko duktė“ 2010 m. apdovanotas YouWriteOn Metų knygos premija ir Joanos Hessayon premija, skiriama debiutuojantiems rašytojams. 2011 m. šis romanas buvo nominuotas Romantinės literatūros apdovanojimui už geriausią istorinės tematikos kūrinį, o 2013 m. pelnė prestižinį Romantinės literatūros rašytojų asociacijos Skaitomiausio istorinio romano RoNA apdovanojimą. 

2012 m. jos antras romanas „Dailininko mokinė“ taip pat buvo nominuotas Romantinės literatūros festivalio Geriausio istorinio romantinio romano kategorijoje ir RoNA apdovanojimui 2014 m. 

Romanas „Prieskonių pirklio žmona“ 2013 m. laimėjo Romantinės literatūros festivalio premiją už skaitomiausią romaną, o 2015 m. Romantinės literatūros rašytojų asociacijos nominuotas RoNA apdovanojimui.

Charlotte su vyru gyvena miškų apsuptame name prie Hampšyro ir Berkšyro grafysčių ribos.

Tris oktavas aprėpiantis sopranas, įspūdingi aktoriniai gebėjimai, svarbiausi operos vaidmenys... ir už viską didesnis noras rasti meilę ir saugumą būnant tiesiog moterimi. Tai Marios Callas gyvenimas.

Venecija, 1957 metai. Maria Callas, iškiliausia savo epochos dainininkė operos scenoje, susiduria su profesiniais sunkumais – jai gresia prarasti balsą. Išvargusi nuo daugybės pasirodymų ir socialinių įsipareigojimų, Maria svajoja apie poilsį, bet operos pasaulis ir Meneginis, jos sutuoktinis ir vadybininkas, nenori jos paleisti. Tada ji susipažįsta su charizmatiškuoju laivybos magnatu Aristoteliu Onasiu. Nepaisydami aplinkinių priešiškumo, jiedu beatodairiškai rodo susižavėjimą vienas kitu.

Holivudo įžymybės, turtingi didikai, princai ir princesės, ištaigingi vakarėliai ir jachtos, uždrausta meilė, spindesys ir šlovė – viskas taip detalu ir jausminga, kad išties nukelia į Marios Callas laikmečio „išrinktųjų“ gyvenimus ir kartu leidžia pajusti sudaužytos širdies meilės troškulį.

„Tai romanas, į kurį ne tik lengva pasinerti – jame tiesiog nugrimzti ir pamiršti viską aplinkui. Labai sužavėjo ir sujaudino. Michelle Marly žvilgsnis į Marios Callas gyvenimą išties žavingas.“

Wasliestdu.de

Rožių vainikas

Frensė, Kamila ir Liza leidžia vasarą ramiame Anglijos miestelyje. Trys moterys – trys tylūs nerimo šaltiniai: senatvė, motinystė, vienatvė. Frensė – tapytoja, laukianti atvykstant nepažįstamo gerbėjo, Liza rūpinasi kūdikiu, o Kamila, jausdamasi vieniša, užmezga romaną su keistu ir paslaptingu vyru. Deja, vienatvė – bloga patarėja. E. Taylor rašymo stilius elegantiškas ir psichologiškai gilus – tai tarsi paveiki meditacija, atskleidžianti įvairias žmogiškų santykių puses.

„Rožių vainikas“ laikomas tamsiausiu Elizabeth Taylor romanu... Ji rašo jausmiškai turtinga kalba, traukiančia skaitytoją sekti paskui ją tamsiausių šešėlių užklotais takais. Paradoksas, bet romanas kartu nepaprastai žavus. Taylor padaro kiekvieną akimirką esamą, tikrą, paliečiamą, nerimastingą, kerinčią.

Helen Dunmore

Ponia Palfri „Claremonto“ viešbutyje

Lietingą sausio dieną našlė ponia Palfri apsigyvena viešbutyje, kur dienas leidžia elegantiški senjorai, kalbantys apie orą, maistą ir senus laikus. Ji jau nebesitiki, kad gali nutikti kas nors gera. Bet gyvenimas dar turi vieną staigmeną – netikėtą draugystę su jaunu rašytoju Ludu, kuri pakeičia jų abiejų gyvenimus.

Didžiausią malonumą skaitytojui teikia tai, kaip jautriai vaizduojami visų veikėjų santykiai, sąmojo santūrumas ir tarsi be jokių pastangų rutuliojamas veiksmas... Man „Ponia Palfri „Claremonto“ viešbutyje“ yra tikras šedevras.

Robert Meerum, „100 geriausių romanų“, GUARDIAN

Sukrečianti, subtili, vietomis komiška ir drąsi knyga.

David Baddiel

Elizabeth Taylor (1912–1975), anglų rašytoja, kuriai visą gyvenimą trukdė vardas ir pavardė, pasmerkę būti „ta kita Teilor“, XXI a. pelnytai atsistojo šalia žymiausių XX a. klasikos autorių. Savo kūryba ji be baimės preparuoja XX a. vidurio Anglijos vidurinės klasės kasdienybę, visa, kas slypi po žmonių gyvenimo paviršiumi, įsismelkdama į giliausius psichologinius klodus. Pavergia lengvas, akvareliškai grakštus pasakojimas, kuriame, kaip gyvenime, telpa juokas ir ašaros, žavi nepaprastas žodžio tikslumas, svarumas – ir paprasčiausias grožis. E. Taylor knygų pasaulis jaukus ir savas. Ji parašė 12 romanų ir apie 200 apsakymų

Romanai „Rožių vainikas“ (1949) ir „Ponia Palfri „Claremonto“ viešbutyje“ (1971) – pirmieji E. Taylor romanai lietuvių kalba.

Neapdainuota XX a. anglų literatūros herojė... Visi Taylor romanai ir apsakymai pilni subtilaus humoro, aštrios psichologinės įžvalgos ir lyrizmo. Jie patrauklūs pirmiausia dėl drąsios analizės to, kas slypi po žmonių kasdienio gyvenimo paviršiumi.

Rebecca Abrams

Jane Austen, Elizabeth Taylor, Barbara Pym, Elizabeth Bowen – vis tai sielų seserys.

Anne Tyler

Klinikinė psichologė, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, istorinėmis ir kultūrinėmis įžvalgomis, nagrinėja nerimo ir kūno ryšį, teigdama, kad tik supratę nerimo vaidmenį gyvenime galime jį paversti atsparumu.

Daugeliui iš mūsų gerai pažįstamas nerimas vis labiau užvaldo protus, viltis, planus ir kūną. Tačiau kaip gerai jį iš tikrųjų suprantame ir ką galime padaryti, kad paverstume kažkuo nauju – atsparumu, drąsa ar kūrybiškumu?

Šioje nepaprastoje knygoje daktarė Alexandra Shaker kviečia mus į kelionę per kūną – nuo smegenų iki kraujo, nuo širdies iki žarnyno – ir nagrinėja mūsų emocinio, psichologinio ir fizinio gyvenimo sąsajas. Ji atskleidžia, ko kūnas gali mus išmokyti apie nerimą ir ko iš jo galime pasimokyti.

Susiedama psichologiją, neuromokslą, istoriją ir literatūrą, ji teigia, kad, nepaisant visų terapijų ir mokslo pasiekimų, mums vis dar sunkiai sekasi įveikti savo seniausias baimes. Autorė pateikia naują požiūrį, kad būtina nerimą priimti kaip žmogaus būsenos dalį, nes tik taip galime padėti pakeisti mūsų santykį su juo ir ugdyti atsparumą.

„Aleksandra sukūrė balzamą jūsų nerimui. Vietoj nusivylimo „greitais sprendimais“, šis nepaliaujamas gilinimasis į kitą nerimastingą žmogų labai ramina, o kartu su nuoširdžiu Aleksandros domėjimusi nerimo šaknimis ir kilme suteikia jausmą, kuris, mano manymu, yra svarbiausias: „Jūs nesate vieni, ir yra, ką galite padaryti.“

Anya Taylor-Joy, aktorė

Dr. Alexandra Shaker yra licencijuota klinikinė psichologė, dirbanti stacionarinio ir ambulatorinio gydymo įstaigose. Ji turi mokslinių tyrimų, mokymo ir klinikinės praktikos patirties. Dr. Shaker savo knygoje tyrinėja žmogaus būklę: ji integruoja psichologiją, literatūrą, istoriją, antropologiją ir kalbą, kad atskleistų prasmę ir gyvybingumą, kurį randame istorijose, pasakojamose vieni kitiems ir patys sau. Dr. Shaker įgijo klinikinės psichologijos daktaro laipsnį Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje (The New School for Social Research) ir atliko doktorantūros tyrimus Mount Sinai Beth Israel trumposios psichoterapijos tyrimų programoje. Klinikinę praktiką ji baigė Kolumbijos universiteto Medicinos centre. Dr. Shaker taip pat stažavosi perinatalinės psichikos sveikatos srityje Niujorko Motinystės centre (The Motherhood Center of New York), kur dirbo klinikine psichologe, o dabar yra klinikinė konsultantė.

Atsiliepimai

„Chaosas“ yra transformuojantis ir su užuojauta pateiktas nerimo tyrinėjimas. Jungdama mokslą su terapinėmis įžvalgomis, Shaker demistifikuoja sudėtingą nerimo mechanizmą ir siūlo skaitytojams naują požiūrį į jų psichikos kraštovaizdį. Tiems, kurie pasiruošę susigrąžinti ramybę, knyga „Chaosas“ yra išmintingas vadovas, padėsiantis gyvenime būti atsparesniems.“

– Galit Atlas, daktarė, knygos Emotional Inheritance autorė, Niujorko universiteto psichoterapijos ir psichoanalizės podoktorantūros programos dėstytoja

„Chaosas“ – tai užuojautos kupinas ir prieinamas nerimo tyrimas, atskleidžiantis, kaip organizmo reakcijas į grėsmę galima švelniai nukreipti į saugumą ir atsparumą. Vadovaudamasi polivagaline teorija, Alexandra Shaker leidžia skaitytojams nerimą suprasti kaip dinamišką fiziologinį procesą, skatinantį savęs pažinimą, gijimą ir augimą."

 Stephenas W. Porgesas, daktaras, knygos The Polyvagal Theory autorius

„Chaosas“ – tai gilus ir galingas nerimo permąstymas, kupinas aistros ir prieinamai pateiktų gilių žinių. Pasaulyje, kuris dažnai gali jaustis chaotiškas, Shaker žodžiai padeda mums susigrąžinti vidinį saugumo jausmą.“

Anna Mathur, knygos The Uncomfortable Truth autorė