Alma littera

Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovo, vėliau ilgamečio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko pokalbis su žurnalistu Valdu Bartasevičiumi apie organizuotą nusikalstamumą, jo priežastis ir šaknis, plėtrą atkūrus mūsų valstybės nepriklausomybę, kriminalistų kovą su nuožmiomis nusikaltėlių gaujomis, jų veiklos metodus, specifinį gyvenimo būdą. Pasakojama ir apie politinių intrigų žalą šalies teisėsaugai, prieštaringą, neretai asmeniniais išskaičiavimais grindžiamą politikos pasaulį.

Knygoje „Iš kriminalisto gyvenimo“ pateikta ir kitų kriminalinės policijos komisarų pasakojimų apie garsių organizuoto nusikalstamumo gaujų likvidavimą, jų vidinius ryšius ir santykius, psichologiją, nesuvokiamą žiaurumą ir nuožmų sąskaitų suvedinėjimą.

Alvydas Sadeckas beveik du dešimtmečius dirbo kriminalistu, vadovavo Vidaus reikalų ministerijos 6-ajam skyriui, sukurtam kovai su organizuotu nusikalstamumu, buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovas, vyriausiasis komisaras, pulkininkas. Vėliau dirbo prezidento Algirdo Brazausko patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2000–2008 m. – Seimo narys, 2000–2006 ir 2008 m. – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Vienas bendrovės „Ekskomisarų biuras“ įkūrėjų ir bendraturtis.

Valdas Bartasevičius ilgametis dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas, politikos apžvalgininkas, prezidento Valdo Adamkaus, užsienio reikalų ministro Antano Valionio ir JAV išeivijos veikėjo, mecenato, verslininko Juozo Kazicko bei jo žmonos Aleksandros prisiminimų knygų literatūrinis bendraautoris. Valdo Barto slapyvardžiu parašė detektyvinius romanus „Vorų šokis“, „Mirtis Nidoje“, „Mirtina meilė“ ir „Spąstuose“.

Prezidentas Josephas R. Bidenas neretai vadinamas ir laimingiausiu, ir nelaimingiausiu žmogumi. Per penkiasdešimt nuoseklios politinės karjeros metų jam pavyko pasiekti aukščiausią tašką – Baltuosius rūmus, tačiau jo gyvenimas paženklintas ir itin skaudžių asmeninių praradimų bei nusivylimų.

Tiesa, kalbant apie J. Bideno gyvenimą, svarbu ne tik kvapą gniaužiančios dramos, tačiau taip pat ir itin retai aukščiausiuose politikų sluoksniuose pasitaikantis ryžtas kovoti su savo trūkumais, klaidomis, sugebėjimas atremti likimo kirčius. Kaip teigia pats Bidenas: „Nesėkmės žmogaus gyvenime neišvengiamos, tačiau pasiduoti – neatleistina.“ Patirti išbandymai išugdė nuoširdžią Bideno empatiją tiems žmonėms, kurie susiduria su sunkumais, – tai labai svarbi savybė, nes jam tenka imtis atsakomybės amerikiečiams itin sudėtingu laikotarpiu.

Knygoje atskleista ilga ir turininga Bideno politinė karjera Senate, laikotarpis, kai jis buvo Obamos viceprezidentas, itin sudėtingas laikotarpis po 2016 m., kai buvo nukonkuruotas Hillary Clinton, taip pat apsisprendimas mesti iššūkį Donaldui Trumpui, senatorės Kamalos Harris, kaip svarbiausios politinės bendražygės, pasirinkimas ir pirmieji iššūkiai aukščiausiose pareigose.

Knyga paremta išsamiais pokalbiais su pačiu Josephu Bidenu, taip pat joje rasite daugiau nei šimto jį pažįstančių žmonių, įskaitant buvusį prezidentą Baracką Obamą, kitų įtakingų JAV politikų, aktyvistų, politinių oponentų ir šeimos narių atsiliepimų.

Nepaprastai talentingo „The New Yorker“ reporterio knygoje meistriškai pristatomas Joe Bidenas, žmogus ir politikas, atsiskleidžia netikėtoje šviesoje.

„The Washington Post“

Jaunimui nuo 16m.  

Donaldas F. Delpis. Keturiolikos. Piktas ir sarkastiškas. Apsėstas minčių apie seksą. Tėvams ir mokytojams sunku su juo susikalbėti.

Jam rūpi piratinės plokštelės ir vaizdo žaidimai. Jis piešia komiksus apie nemirtingus superherojus, negailestingus niekšus ir suvedžiotojas.

Komiksuose jam gyventi kur kas geriau nei tikrovėje. Tikrovėje jis serga leukemija ir atsisako kovoti dėl savo gyvybės.

Jis netiki, kad verta stengtis. Jis netiki, kad verta gyventi.

O gal?..

Tikrais įvykiais grįsta „Superherojaus mirtis“ – originalus romano, komiksų ir filmo scenarijaus lydinys. Ši istorija sukrės, nustebins atvirumu ir privers susimąstyti apie gyvenimo prasmę.

Anthony McCarten (1961) – Naujosios Zelandijos rašytojas, poetas, pjesių kūrėjas. Pagal knygą „Superherojaus mirtis“ 2011 m. pastatytas kino filmas, kuriam scenarijų sukūrė pats autorius. Jis taip pat parašė scenarijus tokiems filmams kaip „Visko teorija“ (2014) bei „Bohemijos rapsodija“ (2018).

Donas Hennessy, ilgus metus dirbdamas tiek su smurtautojais, tiek su jų aukomis, perprato ypatingas vyrų smurto prieš partneres taktikas. Jo nuomone, smurto ir žiaurumo varomoji jėga – vyrų privilegijuotumas, skatinantis juos teikti pirmenybę seksualiniams savo poreikiams ir lemiantis taktiką kontroliuoti partnerę ir prieš ją smurtauti. Ši paskata ir skiria vyrų smurtą prieš partneres nuo kitų smurto artimoje aplinkoje, tokių kaip moterų smurtas prieš vyrus ar šiurkštus elgesys su vyresniais žmonėmis, formų.

Autorius išsamiai aprašo pedofilų ir prieš partneres smurtaujančių vyrų taktikų ir tokio elgesio paskatų panašumus. D. Hennessy pastebėjo, kad aiškindamas šias taktikas smurtautojų aukoms padėjo daugeliui jų išsivaduoti nuo psichologinės smurtaujančių partnerių kontrolės.

UŽVALDYTOS MOTERYS – TAI KNYGA, PUSLAPIS PO PUSLAPIO ATSKLEIDŽIANTI SLAPTĄ VYRŲ TAKTIKĄ KONTROLIUOTI SAVO PARTNERĘ.

Sužinosite:

• kaip pastebėti požymius, išduodančius galimą smurtą artimoje aplinkoje,
• kokiais būdais galime užkirsti kelią smurtui ar perdėtai kontrolei,
• kodėl bauginimas ir žeminimas neturi tapti kasdienybe gyvenant poroje,
• kaip jaučiasi vaikai, namie patiriantys ar matantys fizinį ar psichologinį smurtą,
• kaip padrąsinti artimą žmogų ir paskatinti kreiptis pagalbos.

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Nuostabus, įtraukiantis romanas. Kehlmannas perima vokiškųjų pasakų tradicijas, atsigręždamas ne tik į Brolius Grimus, bet ir į tuos, kurie rašė iki jų, ir nepriekaištingai įsikūnija į legendinio pokštininko Tilio Ulenšpygelio personažą.

SALMAN RUSHDIE

TILIS ULENŠPYGELIS – tai viduramžių vokiečių ir olandų legendų personažas, bastūnas, krečiantis pokštus, provokatorius, atskleidžiantis visuomenės ydas.

Tilis – malūnininko sūnus, bet jo tėvas – ne šiaip malūnininkas, o ir pasaulio tyrinėtojas, ir žiniuonis. Malūnininkas patenka inkvizitorių nemalonėn, ir kai tampa aišku, jog budelis netrukus atims jam gyvybę, berniukas Tilis sprunka iš namų kartu su kepėjo dukra Nele. Apmokyti žiauraus fokusininko, vėliau su savo trupe ir neva kalbančiu asilu jie keliauja po kraštą, niokojamą religinių karų, rengdami pasirodymus ir vargšams, ir turtingiesiems, tarp kurių yra ir nelaimėlis karą išprovokavęs Bohemijos karalius, valdęs vos vieną žiemą. Matydamas daugybę karo grimasų, Tilis eina per gyvenimą taip, kaip vaikšto lynu, o kai virš galvos griaudint patrankoms šachtoje žūva išminuotojai, pas kuriuos Tilis pateko pasišaipęs iš miesto komendanto, jis nutaria gyventi amžinai.

Tai romanas apie legendinį personažą Tilį, kurį knygos autorius Danielis Kehlmannas vaizduoja savaip, tai pasakojimas apie meno galią ir karo sukeltą pražūtį, į kurią ritasi pasaulis.

Tai – tarsi epas, kuriame yra ir realių personažų.

Netrukus istoriją apie šios knygos veikėją Tilį Ulenšpygelį galėsime išvysti ir Netflix seriale.

Rašytojos Herbjørg Wassmo romanas „Dinos knyga“ apie sunkia kalte paženklintą, audringą, gaivališkos ir nesutramdomos Dinos gyvenimą, parašytas ryškiu, savitu, šiaurietišku niaurumu persmelktu stiliumi, pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje. 

Knygoje „Laimės sūnus“ autorė tęsia pažintį su Dinos pasauliu, žvelgdama jos sūnaus  Benjamino Grenelvo akimis. Dar būdamas vaikas jis tapo vieno Dinos nusikaltimo liudininku ir ši paslaptis visiems laikams sujungė motiną ir sūnų nenutraukiamais meilės ir neapykantos saitais. 

Ūgtelėjęs Benjaminas paliko gimtąjį Reinsnesą, baigė mokslus Trumsėje, studijavo mediciną Kopenhagoje, blaškėsi kruvinuose Danijos ir Prūsijos karų verpetuose. Slegiamas vaikystės prisiminimų jis instinktyviai ieško moterų artumo, mėgaujasi jų šiluma ir meile. Tačiau, visą laiką imdamas ir nemokėdamas duoti, Benjaminas savo kelyje palieka tik skausmą, širdgėlą ir kartėlį. Nes tik tai jis ir paveldėjo iš savo motinos. Iš Dinos.

Herbjørg Wassmo yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos knygos išverstos į daugelį kalbų, o garsiausi jos kūriniai – trilogija „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“.

Tarptautinio pripažinimo sulaukusiuose norvegės Herbjørg Wassmo romanuose „Dinos knyga“ ir „Laimės sūnus“ atskleidžiamos skausmingos Grenelvų giminės atstovų – Dinos ir jos sūnaus Benjamino – istorijos. Trečioje šios nepakartojamos sagos knygoje „Karnos kraitis“ visos istorijos susipina ir virsta Karnos, Benjamino dukros ir Dinos anūkės, gyvenimo pasakojimu.

Karna leidžia dienas močiutės ir tėčio gimtinėje – Reinsneso ūkyje. Dinos laikais klestėjęs ūkis dabar merdi vis labiau gožiamas sparčiai augančio Stranstedo miestelio šešėlio. Nors Karna nėra mačiusi Dinos, močiutė ją dažnai aplanko mintyse, o tokie apsilankymai baigiasi nuomario priepuoliu. Tačiau vieną dieną Reinsneso ūkį supurto neįtikėtina žinia – Dina grįžta! Vyresnė ir lieknesnė, bet tokia pat užsispyrusi ir išsaugojusi norą viską valdyti bei kontroliuoti. Močiutės pasirodymas pakeičia ne tik Karnos, bet ir daugelio kitų žmonių gyvenimus, tik ne visos permainos atneša laimę. 

Herbjørg Wassmo yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos knygos išverstos į daugelį kalbų, o garsiausi jos kūriniai – trilogija „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“.

Jaunimui nuo 12 metų

Eragonas su savo drakone Safyra išgelbėjo sukilėlius nuo žiauriojo Imperijos valdovo Galbatorikso armijos, bet dabar jam reikia keliauti į elfų sostinę Elesmerą ir tobulinti Drakonų Raiteliui būtinus įgūdžius. Iš pirmo žvilgsnio kelionė atrodo kupina naujų atradimų ir smagių nuotykių, tačiau Eragonui reikia saugotis, nes kiekviename žingsnyje jo tyko pavojai ir išdavystės. Niekas nevyksta taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ar jis gali kuo nors pasitikėti?

O štai jo pusbrolis Roranas turi stoti į naują kovą – gali būti, kad tai sukels Eragonui dar didesnį pavojų.

Ar pavyks Galbatoriksui užgniaužti priešininkus? Ar Eragonui pavyks išsaugoti savo gyvybę?

2-oji „Paveldėjimo“ ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.

Būdamas penkiolikos amerikietis Christopheris Paolinis baigė mokyklą ir pradėjo rašyti knygą „Eragonas“, kuri ir tapo pirmąja „Paveldėjimo“ dalimi. Devyniolikos jis jau buvo žymus ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip jauniausias knygų ciklo, tapusio bestseleriu, autorius. Pagal „Eragoną“ pastatytas kino filmas.

Jaunimui nuo 12 metų

Eragonas tik prieš kelis mėnesius pirmą kartą ištarė senosios kalbos žodį „brisingr“ – ugnis. Jis ne tik išmoko tarti burtažodžius – visas jo gyvenimas pasikeitė. Per didelį mūšį su Imperijos kariuomene Degančiose Lygumose Eragonas su drakone Safyra vos išnešė sveiką kailį. Bet Raitelio ir jo drakonės laukia dar daugiau nuotykių – pasirodo, Eragonas pridalijęs daugybę pažadų, o visus juos dabar sunku tesėti.

Eragonas turi laikytis pusbroliui Roranui duotos priesaikos: padėti iš Galbatorikso gniaužtų išvaduoti Rorano mylimąją. Bet Eragonas pažadėjęs pagelbėti ir kitiems. Vardenai, elfai ir nykštukai kliaujasi jo gebėjimais ir galia. Tarp sukilėlių prasideda neramumai, o už kiekvieno kampo tyko pavojai. Eragonas turi apsispręsti. Jis blaškysis po visą Imperiją ir net už jos sienų, sprendimai reikalaus milžiniško pasiaukojimo...

Eragonas – didžiausia šalies viltis nuversti žiaurų valdovą. Ar paprastam vaikinukui iš kaimo pavyks suvienyti sukilėlius ir įveikti karalių?

3-ioji „Paveldėjimo“ ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.

Būdamas penkiolikos amerikietis Christopheris Paolinis baigė mokyklą ir pradėjo rašyti knygą „Eragonas“, kuri ir tapo pirmąja „Paveldėjimo“ dalimi. Devyniolikos jis jau buvo žymus ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip jauniausias knygų ciklo, tapusio bestseleriu, autorius. Pagal „Eragoną“ pastatytas kino filmas.