Tinklaraščio įrašai, pažymėti „interviu“

Kviečiame skaityti susirašinėjimą su vertėja apie į bet kokius rėmus sunkiai telpantį romaną, skaitytojų labai dažnai apibūdinamą kaip malonus netikėtumas.

„Žvaigždės valandos“ veikėja Makabėja, našlaitė, mergina-vaikas, norėtų būti panaši į Merliną Monro, bet yra negraži, nuolat alkana, paliegusi ir nemylima. Gyvenimas, panašus į negyvenimą. Kodėl? Kodėl šis gyvenimas? Kodėl šis pasaulis? Ar išvis esama atsakymų?“ – teigia knygo vertėjas Audrius Musteikis.

Berlyne sausio mėnesį pasikalbėti susitiko du rašytojai – ir iš karto susitarė vienas į kitą kreiptis „tu“. Tai buvo Lina Ever ir Robertas Seethaleris – romanų „Visas gyvenimas“ ir „Tabakininkas“ autorius (iš vokiečių kalbos vertė Rūta Jonynaitė, išleido „Baltos lankos“).

„Galiausiai turiu paleisti tekstą ir tikėti, kad skaitytojai ir skaitytojos patys užbaigs istoriją. Išties istorija ir yra užbaigiama tik tada, kai kas nors ją paima ir skaito. Nemanau, kad rašytojas gali baigti istoriją, – ji turi būti užbaigiama skaitytojų mintyse, dalyvaujant jų patirtims ir jausmams“, – sako australų rašytoja Hannah Kent.

„Mes manome, kad gyvajame pasaulyje smegenys yra labai svarbios, – ir jos tokios tikrai yra, bent jau gyvūnijos pasaulyje, – bet didžiulis skaičius gyvų organizmų sugeba koordinuoti savo veiksmus ir elgesį neturėdami smegenų ir daro tai stebėtinai gerai, į tokių organizmų grupę patenka ir grybai“, – sako biologas ir rašytojas dr. Merlinas Sheldrake’as.

Vieno „Knygų savaitės“ pokalbio pašnekovus Vilniuje ir Vankuveryje skyrė daugiau nei 8000 kilometrų: kultūros istorikas Aurimas Švedas kalbino Kanadoje gyvenantį kultūros geografą, knygos „Vilnius savas ir svetimas“ („Vilnius City of Strangers“) autorių Laimoną Briedį.

K. Ishiguro pokalbis su italų rašytoju, „Strega“ premijos laureatu Paolo Giordano vyko 2021 m. gegužę, kai romanas „Klara ir Saulė“ pasirodė Italijoje.

Pietų Korėjoje gyvenantis Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas verčia į lietuvių kalbą korėjiečių literatūrą ir supažindina su ja skaitytojus. Vienas paskutinių jo vertimų – autorės Cho Nam-joo knyga „Kim Džijongė, gimusi 1982“, kurią lietuviškai išleido „Baltos lankos“.

„Vakaro nejauką“ galėtume skaityti kaip tam tikrą alegoriją, galbūt mūsų – Vakarų – civilizacijos tradicinės gyvensenos nuosmukio, pragaišties alegoriją.

Metams baigiantis tapo įprasta apžvelgti praeinančiuosius, įvertinti, kas vyko ir pavyko, kuo buvo galima pasidžiaugti – ir ko pasimokyti. Ne išimtis ir leidybos sektorius, šiemet ne tik džiuginęs skaitytojus naujomis knygomis bei pažintimis su jų autoriais, bet ir nuolat ieškojęs visiškai naujų pandeminės realybės diktuojamų galimybių.