Elektroninės knygos

Vieną lemtingą vasarą trys labai skirtingos moterys susitinka Samer Hilyje, Virdžinijoje, kur išsiaiškina turinčios daug daugiau bendro, nei įsivaizdavo...

Pirmoji šešiasdešimtmetės Olivijos santuoka buvo ilga ir nelaiminga, tačiau dabar, neseniai ištekėjusi, ji nekantrauja pagaliau pradėti gyvenimą su vyru, kurį visuomet iš tikrųjų mylėjo, — nesvarbu, kad ši pradžia ir gana vėlyva. Į penktąją dešimtį įkopusi Keitė yra ištekėjusi už išvaizdaus ir sėkmingo verslininko. Jų santuoka kone primintų pasaką, jeigu ne viena problema: jis aistringai įsimylėjęs kitą moterį! Dvidešimt kelerių Elizos santuoką, kurioje ši įstrigusi su vyru, parinktu turtingų jos tėvų, taip pat kamuoja problemos. Dabar, kai vyro meilužė laukiasi, atrodo, jis ketina imtis drastiškų priemonių, siekdamas Elizą pastumti šalin.

Nors vasarnamyje kiekviena jų atsiduria dėl skirtingų priežasčių, neilgai trukus moterys pradeda atskleisti savo nuoskaudas, norus ir svajones. O gavusios gyvenime retai pasitaikančią progą ištaisyti praeities klaidas, visos trys patiria, kas gali nutikti tuomet, kai svajonės iš tiesų išsipildo.

Nuoširdus, magiškas pasakojimas; „Kaip nori“ yra puikus pavyzdys to, kad Jude Deveraux istoriją pasakoti geba taip kerinčiai, jog ši sužavės ne tik ilgamečius gerbėjus, bet gėrėtis privers ir naują skaitytojų kartą.

Sveiki sugrįžę į Kamino salą, kur gali nutikti bet kas — net ir žmogžudystė per patį uraganą, nes, pasirodo, tai tinkamiausias laikas nusikaltimui...

Vos tik Briusas Keiblas pradeda rengti sutiktuves literatūrine sėkme besimėgaujančiai rašytojai Mersersai Man, uraganas Leo nukrypsta nuo savo numatytos trajektorijos ir pasuka tiesiai link salos. Floridos gubernatorius įsako pradėti evakuaciją, tad daugelis gyventojų užkala namų langus ir sprunka į žemyną.

Uragano žala neįsivaizduojama: namai ir kotedžai sulyginti su žeme, viešbučiai ir parduotuvės sugriautos, gatvės užtvindytos, tuzinas žmonių žuvo. Tarp jų ir Briuso bičiulis, trilerių rašytojas Nelsonas Keras. Tačiau iš sužalojimų galima spręsti, kad dėl jo mirties kaltas ne vėjas — ant Nelsono galvos matyti keletas labai įtartinų žaizdų...

Kam būtų naudinga Nelsono mirtis? Vietinę policiją užgriuvo audros padarinių likvidavimo rūpesčiai, be to, ji nėra pasirengusi tirti tokius nusikaltimus. Briusas ima svarstyti, ar paslaptingieji Nelsono romanų veikėjai nebus tikresni, nei gali pasirodyti. Gal pastarojo jo romano juodraštis kompiuteryje galėtų pateikti raktą ieškant nusikaltimo užsakovų?

„Vėjai Kamino saloje“ — tai smagi šėlionė, kuriai neįmanoma atsispirti, ir kuo puikiausias įtempto siužeto skaitinys poilsiaujant paplūdimyje. Bestselerių rašytojas Johnas Grishamas pasirūpins, kad puikiai praleistumėte laiką.

„Naujame kultinio amerikiečių rašytojo Johno Grishamo romane „Vėjai Kamino saloje“ keistoka detektyvų rašytojų, iš kurių keletas patys teisti, kompanija aptinka, kad vienas jų kolega buvo nužudytas siaučiant galingam uraganui — kuo tinkamiausiu metu žmogžudystei. Kadangi pareigūnai užsiėmę audros padarinių likvidavimu, rašytojai ryžtasi patys ieškoti nusikaltėlio — šitokios pašėlusios, bet išmoningos avantiūros jau pamėgtos Grishamo skaitytojų.“
Delia Owens, romano „Ten, kur gieda vėžiai“ autorė.

Džonas Grišemas yra daugiau nei dvidešimties romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio „Nekaltasis“ (liet. k. išleistas 2010 m.) autorius. Buvęs baudžiamosios teisės advokatas, baigęs Misisipės universiteto Teisės fakultetą, taip pat dvi kadencijas rinktas valstijos Atstovų rūmų nariu. Gyvena Misisipės ir Virdžinojos valstijoje.

New York Times bestselerių autorė Nora Roberts supina skandalą, įžymybių paslaptis ir žmogžudystę į jaudinantį romaną apie Holivudą su jo labai nuodėmingais, tačiau labai įtikinamais veikėjais. Tai istorija apie legendinę aktorę, kuri žino per daug, ir jos pasirinktą moterį, kuriai lemta visa tai atskleisti...

Eva Benedikt — tikrų tikriausia kino deivė, kimaus balso sekso simbolis, turėjusi keturis vyrus ir visą būrį spalvingų meilužių. Dabar ji pasiryžusi išleisti atvirus memuarus, kurie iškart tampa tikru galvos skausmu Holivudo turtingiesiems ir galingiesiems. Tačiau Eva turi savų priežasčių.

Džiulija Samers nė nesapnavo, jog Eva Benedikt, Holivudo legenda, pasirinks ją savo biografe. Ir nors tai reiškia, jog ji ir jos dešimtmetis sūnus turės iškeisti savo ramų gyvenimą Konektikute į ryškias Beverli Hilso rampos šviesas, galimybė pernelyg viliojanti, kad atsisakytų. Tačiau Džiulija neįsivaizdavo, kokias tamsias paslaptis slepia Eva ir kaip toli gali eiti tie, kurie nori ją sustabdyti...

Tarp kitų gražių žmonių Evos aplinkoje sukiojasi jos mylimas posūnis, detektyvų rašytojas Polas Vintropas, — vaikas, kurio ji niekada negalėjo turėti. Vyras kunkuliuoja ryžtu atkalbėti Evą nuo minties apie memuarus ir kartu bando pažaboti netikėtai užgimusį geismą Džiulijai. Matydama, ko griebiasi Evos priešai, Džiulija sužino dar vieną tamsią garsios aktorės paslaptį. Būtent ji lemtingai pakeis jaunos moters gyvenimą.

Skandalai, įžymybių paslaptys, purvini žaidimai ir net žmogžudystės — visa tai slepiasi po žaižaruojančia Holivudo uždanga. Ar pasaulis pasirengęs apie tai išgirsti? Ar jam bus leista apie tai sužinoti?

N. Roberts puikiai supina pikantiškus kino žvaigždės pasakojimus ir besivystančią meilės istoriją.

„Pavadinti Aušvicą moralinio nuopuolio vieta būtų pernelyg švelnu. Tai buvo panašu į juodąją skylę, kurioje visas žemės blogis įsiurbdavo ištisas tautas ir istorijas. (...) Tai buvo fenomenas.“

Vokiečio Oskaro Šindlerio ir jo išgelbėtų nuo Holokausto daugiau nei tūkstančio žydų istorija prasiskverbia iki giluminių humanizmo šaknų. Ne be reikalo romano formą jai suteikęs australų rašytojas Thomas Keneally savo knygą 1982-aisiais pavadino „Šindlerio laivu“ (Schindler’s Ark) — kaip aliuziją į biblinį Nojaus laivą. Po dešimtmečio pasirodžiusi Steveno Spielbergo režisuota romano ekranizacija pakoreguotu pavadinimu „Šindlerio sąrašas“ šią jaudinančią Antrojo pasaulinio karo istoriją plačiai išpopuliarino visame pasaulyje, ir savo įtaigos mastais ji dar labiau susilietė su amžinomis ir universaliomis biblinėmis tiesomis.

Iš kur kyla „Šindlerio sąrašo“ — literatūrinės vaizduotės ne itin paveikto dokumentinio pasakojimo — įtaigos jėga? Be jokios abejonės, iš pagrindinio herojaus Oskaro Šindlerio charakterio — žmogiškai paprastos ir kartu kontroversiškos asmenybės, jeigu jai taikysime griežtus dorovinio elgesio kriterijus. Kitaip negu kino filme, knygoje pateikta tolesnė — pokario — Šindlerio gyvenimo ir likimo istorija iki pat jo mirties sustiprina metafizinį pojūtį, kad šį Pasaulio Teisuolį keleriems metams bus atsiuntusios gėrio ir blogio pusiausvyrą Žemėje palaikančios jėgos — kaip kitados judėjų patriarchą Nojų.

Tomas Kenelis (Thomas Keneally) gimė 1935 metais, studijavo Sidnėjuje, Australijoje. Be „Šindlerio sąrašo“, kuriam skirtos Bukerio ir L. A. Times premijos, jis dar yra parašęs knygas To Asmara („Į Asmarą“), Chant of Jimmie Blacksmith („Džimio Bleksmito giesmė“), Flying Hero Class („Skrydis didvyrių klase“), nominuotas Sunday Express Metų knygos premijai. Rašydamas „Šindlerio sąrašą“, autorius dėstė Kalifornijos universitete Irvine, ten jam buvo suteiktas garbės profesoriaus vardas.

Šįkart Johnas Grishamas, skaitytojų pamėgtas New York Times bestselerių autorius, pristato klasikinį, bet vis dėlto kiek neįprastą teisinį trilerį.

Mažame Floridos miestelyje Sibruke vieną vakarą prie savo rašomojo stalo nušaunamas iki vėlumos dirbęs advokatas Kitas Ruso. Žudikas nepaliko jokių įkalčių. Liudininkų nėra, motyvo irgi. Tačiau tuoj pat nusikaltimu įtariamas Kvinsis Mileris, buvęs Ruso klientas.

Kvinsis nuteisiamas ir įkalinamas iki gyvos galvos. Pasmerktasis dvidešimt dvejus metus kamuojasi kalėjime ir neigia savo kaltę, bet kalinio niekas nesiklauso. Jis neturi advokato, nieko, kas gintų jo interesus. Beveik praradęs viltį Kvinsis parašo Sergėtojų draugijai, pelno nesiekiančiai organizacijai, kuriai vadovauja advokatas Kalenas Postas.

Kalenas Postas keliauja iš vienos valstijos į kitą, kovoja už neteisingų nuosprendžių panaikinimą ir imasi bylų nuteistųjų, kuriuos pamiršo teisingumo sistema. Kvinsio Milerio byla suteikia didesnių iššūkių, nei kas būtų galėjęs numanyti. Galingi, negailestingi žmonės, nužudę Ruso, nenori, kad Kvinsis Mileris būtų išteisintas.

Jie nužudė vieną advokatą prieš dvidešimt dvejus metus. Kas jiems sutrukdys nužudyti ir kitą?

„Nuostabus. Jaudinantis. Grishamui ir vėl pavyko. Neišsenkantis kūrybinis įkvėpimas būdingas šio žanro kūrėjams, tačiau stebina tai, kad Grishamo produktyvumas — kone kasmet po vieną romaną — nė kiek nesumažina jo kūrinių kokybės ir išmoningumo.“

The Washington Post

„Kupinas įtampos trileris nepaliks abejingų. Grishamas pasakoja apie neteisingą įkalinimą, mirties bausmę ir teisinės sistemos šališkumą bei nesąžiningumą. „Sergėtojų“ komandos charakteriai atskleisti tiesiog puikiai.“

Associated Press

„1989 metais su savo debiutiniu romanu „Metas žudyti“ Grishamas pelnė įgudusio pasakotojo ir rašytojo, gebančio šmaikščiai aprašyti veikėjus, kurie įveikia savo baimes ir trūkumus bei siekia teisingumo, reputaciją. Po trisdešimties metų autoriaus meistriškumas vėl atsiskleidžia šiame įtraukiančiame romane.“

Fredericksburg Free Lance Star

„Grishamo sukurtas pagrindinis veikėjas — paprastas, teisingas ir jautrus, ir dėl to nusipelno mūsų palaikymo ir ovacijų. Romanas persunktas įtampos, tad begalinio smalsumo vedami versite vieną lapą po kito iki pat pasitenkinimą suteikiančios pabaigos.“

Florida Times-Union

„Spalvinga Grishamo proza įtraukia. Jo pasirinkta tema — jaudinanti ir aktuali, tačiau neretai jai skiriama per mažai dėmesio. Išgalvotiems įvykiams Grishamas sugeba suteikti nepaprasto tikroviškumo.“
Pittsburgh Post-Gazette

„„Sergėtojai“ — teisinis trileris, tikras šio žanro stebuklas, skaitytojų nenuvils. Autoriaus gerbėjams jis neabejotinai suteiks daug džiaugsmo ir pasitenkinimo.“

Anniston Star

Džonas Grišemas yra daugiau nei dvidešimties romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio „Nekaltasis“ (liet. k. išleistas 2010 m.) autorius. Buvęs baudžiamosios teisės advokatas, baigęs Misisipės universiteto Teisės fakultetą, taip pat dvi kadencijas rinktas valstijos Atstovų rūmų nariu. Gyvena Misisipės ir Virdžinojos valstijoje.

Be galo stebinančiame ir nepaprastai įdomiame trileryje Johnas Grishamas aprašo rojų užgriūvančius nemalonumus.

Gauja vagių surengia įžūlią vagystę ir Prinstono universitete įsibrauna į požeminę Fairstouno bibliotekos saugyklą. Grobis neįkainojamas, bet Prinstonas jį apdraudęs dvidešimt penkiais milijonais dolerių. 

Kurortiniame Santa Rosos miestelyje Kamino saloje, Floridos valstijoje, Briusui Keiblui priklauso populiarus knygynas. Bet rimtus pinigus jis užsidirba prekiaudamas retais leidiniais. Labai mažai kas žino, kad Keiblas kartais pasidomi ir juodąja vogtų knygų bei rankraščių rinka. 

Merserą Man, išgyvenančią kūrybos krizę, todėl rašyti nebeįstengiančią jauną romanistę, atleidžia iš dėstytojos pareigų. Į ją kreipiasi elegantiška mįslinga moteris, atstovaujanti dar mįslingesnei kompanijai. Dosnus piniginis atlygis įtikina Merserą imtis darbo priedangoje, infiltruotis į grupę literatų, su kuriais Briusas draugauja, ir taip suartėti su knygyno savininku, kad pavyktų išsiaiškinti jo paslaptis. 

Galų gale Mersera sužino gerokai per daug, ir rojuje kyla bėdų, kurias Johnas Grishamas perteikia savo išskirtine maniera.

„Pikantiškas... naujoviškas, smagiai netipiškas... grynas atsipalaidavimas...“

USA Today

1946-ųjų spalis, Klantonas, Misisipės valstija

Pitas Beningas buvo numylėtas Klantono sūnus — medaliais apdovanotas Antrojo pasaulinio karo didvyris, ūkininkas, tėvas, kaimynas ir ištikimas metodistų bažnyčios narys. Vieną ankstyvą spalio rytą jis atsikėlė iš lovos, nuvažiavo į miestą ir įvykdė sukrečiantį nusikaltimą. Šerifui, advokatams, teisėjui, prisiekusiesiems ir šeimai tepareiškė: „Aš neturiu ką pasakyti.“ Jis nebijojo mirties ir savo motyvą ketino nusinešti į kapus.

Rimtame romane, nepanašiame į jokias kitas anksčiau jo parašytas knygas, Johnas Grishamas surengia mums neįtikėtiną kelionę — nuo segregacijos laikų Jungtinių Valstijų iki Filipinų džiunglių, į kurias patenkame per Antrąjį pasaulinį karą; nuo paslapčių kupino beprotnamio iki Klantono teismo rūmų salės.

„Johnas Grishamas ne tik meistriškai palaiko įtampą, bet ir nuovokiai gilinasi į žmogaus būseną. Šie puikūs įgūdžiai susilieja „Atpilde“ — originaliame, intriguojančiame, įžvalgiame romane, turbūt geriausiame jo kūrinyje.“

The New York Times

„Paslaptinga kriminalinė istorija, teisminė drama, šeimos saga... „Atpildas“ — tai J. Grishamo įrodymas, kad jis nėra vien šabloniškų trilerių rašytojas.“

USA Today

„Skaitant „Atpildą“, mano galvoje vis sukasi mintys apie Harper Lee didįjį romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“...“

Chicago Sun-Times

„Nuostabiai parašytas... išties užburiantis.“

Daily Mail

„Johnas Grishamas — teisinių romanų specialistas, ir naujausias jo kūrinys prasideda nuo driokstelėjimo, tiesiogine žodžio prasme. Paskui autorius perkelia įvykių eigą į praeitį, į karo siaubus, tyrinėdamas, kas paverčia žmogų didvyriu, dėl ko jis tampa piktadariu ir kokio plonumo yra šias dvi priešingybes skirianti riba.“

Jodie Picoult, The New York Times bestselerių autorė

„Kai autorius, kuris puikiai geba vystyti siužetą ir kurstyti įtampą, imasi vienos iš labiausiai už širdies griebiančių istorijų, jo darbo rezultatu tampa knyga, kurią skaitant jus užlieja sielvartas, gyslomis tvinkčioja kraujas, viena mintis veja kitą, ir jūs aikčiojate iki paskutinio puslapio. Perskaičius „Atpildą“, man vis dar sunkiai sekasi atsikvošėti.“

Candice Millard, The New York Times bestselerių autorė

The New York Times bestselerių autorius John Grisham pristato naujausią teisinį trilerį, suteikiantį skaitytojams progą iš vidaus pažinti juridinę firmą, kuriai gresia bet kada žlugti.

Markas, Todas ir Zola stojo į teisės mokyklą ketindami pakeisti pasaulį, norėdami jį paversti geresne vieta. Visi užsivertė sunkią paskolų naštą, kad galėtų baigti komercinę menkavertę mokslo įstaigą, kurios studijų kokybė tokia prasta, jog retas kuris absolventas išlaiko advokatūros egzaminą, ką jau kalbėti apie galimybes gauti padorų darbą. Mokykla tėra viena iš jų tinklo, priklausančio įtartinam Niujorko verslininkui, ribotos rizikos fondo savininkui, kuris, negana to, dar valdo studentams paskolas dalijantį banką. Ir tai išsiaiškinę visi trys suvokia, kad jie įtraukti į didžiąją teisės mokyklų aferą.

Bet trijulei galbūt pavyktų rasti išeitį. Galbūt pavyktų išsisukti nuo gniuždančio įsiskolinimo, demaskuoti banką ir suktybes bei tuo pat metu užsidirbti kažkiek dolerių. Tačiau mėginant įgyvendinti savo planus pirmiausia reikėtų mesti studijas. Apleisti mokslus, kai iki diplomų teikimo lieka keli trumpi mėnesiai? Taip elgtis beprotiška, tiesa? Na, ir taip, ir ne...

„Žvalus, šelmiškas trileris... Grishamas rašo taip išradingai... Vienas malonumas.“

The New York Times

„Džiuginantis... Grishamas geriausiai pasirodo tada, kai gilindamasis į kartais abejotinas teisės ir bankininkystės etikos normas pasitelkia savo sardonišką humoro jausmą.“

USA Today

New York Times geriausio bestselerio autorė, sukūrusi romaną „Aš prieš tave“, kurio motyvais buvo pastatytas daug dėmesio sulaukęs meninis filmas, siūlo jaudinančią ir nepamirštamą istoriją apie tris airių moterų kartas, kurioms tenka iš naujo įvertinti svarbiausias vertybes: meilę, pareigą ir amžiną ryšį, siejantį motinas su dukromis. 

Ankstyvoje jaunystėje pasprukusi iš namų Airijos provincijoje, Keitė atitolo nuo motinos ir prisiekė būsianti gera draugė savo dukrai Sabinai. Tačiau istorija dažnai sukasi ratu ir dabar tarp Keitės ir dukros atsiveria vis didesnė praraja. Sabina viena iškeliauja į Airiją aplankyti senelių, nuo kurių jos mama kadaise paspruko, o Keitė lieka spėlioti, kaip ji galėtų panaikinti tą atsivėrusią tuštumą. 

Džojai anūkės atvažiavimas prilygsta svajonės išsipildymui. Po skausmingo išsiskyrimo su dukra ji nekantrauja praleisti daugiau laiko su Sabina. Tačiau paauglei atvykus iškart paaiškėja, kad jų niekas nesieja, todėl Džojos entuziazmas išblėsta. Vis dėlto ūmaus būdo smalsaujanti anūkė priverčia Džoją prisiminti seniai palaidotas praeities paslaptis, kai šeštajame dešimtmetyje Honkonge ji susipažįsta su gražuoliu karininku Edvardu...

„Nors pasakojimo veiksmas dažnai šokinėja iš vietos į vietą, iš kartos į kartą, rašytojos dėka skaitytojui lengva jį sekti. Stiprūs, tikroviški ir širdžiai mieli veikėjai suras atgarsį bet kokio amžiaus skaitytojo širdyje...“
Sunday Express

„Jaudinantis romanas... Meistriškai užfiksuotos tvirtos valios moterų ir jų kartų nuostatos.“ 
Hello!

Jojo Moyes (Džodžo Mojes) yra romanistė ir žurnalistė. Prieš tapdama profesionalia rašytoja, ji dešimt metų dirbo Independent redakcijoje. Skaitytojai jau pamėgo lietuvių kalba išleistus romanus „Aš prieš tave“, „Paskutinis mylimojo laiškas“, „Mergina, kurią palikai“, „Vienas plius vienas“, „Šokanti su žirgais“, „Sidabrinė įlanka“, „Po tavęs“, „Nuotakų laivas“, „Vis dar aš“.

Jojo Moyes — užburianti rašytoja, pelniusi metų romantinio romano apdovanojimą, visame pasaulyje populiarių romanų  „Aš prieš tave“, „Po tavęs“ ir  „Vis dar aš“ autorė.

Mereme, penktojo dešimtmečio pajūrio miestelyje, kiekvienas žino savo vietą. Lotei Svift, merginai, gyvenančiai su gerbiama Holdenų šeima, Meremas patinka, o Holdenų duktė Silija priešinasi griežtoms jo normoms.

Kai grupė menininkų atsikrausto į „Arkadiją“, didžiulį art deco stiliaus namą pajūryje, Lotė ir Silija susivilioja neįprastu jų gyvenimo būdu. Tai, kas vėliau nutinka name, lemia tragiškas ir ilgalaikes pasekmes. 

Po beveik pusės amžiaus „Arkadija“, kaip ir jos paslaptys, prisikelia naujam gyvenimui. Pasakojimas žadina klausimą: ar įmanoma visiškai užmiršti praeitį?

„Moyes įtikinamai ir gražiai rašo apie laikotarpio suvaržymus bei varginantį mieguisto kurorto žavesį.“
Good Housekeeping

„Tai romanas, pulsuojantis romantika, intriga ir išdavyste.“
Woman & Home

„Nuostabus.“
Publishers Weekly

„Jei jums patiko Joanne Harris romanas „Šokoladas“, jums patiks ir „Uždraustas vaisius“… Tai puikus romanas apie meilę.“
Company

Jojo Moyes (Džodžo Mojes) yra romanistė ir žurnalistė. Prieš tapdama profesionalia rašytoja, ji dešimt metų dirbo Independent redakcijoje. Skaitytojai jau pamėgo lietuvių kalba išleistus romanus „Aš prieš tave“, „Paskutinis mylimojo laiškas“, „Mergina, kurią palikai“, „Vienas plius vienas“, „Šokanti su žirgais“, „Sidabrinė įlanka“, „Po tavęs“, „Nuotakų laivas“, „Vis dar aš“.

Dar viena kvapą gniaužianti Jojo Moyes istorija apie penkias nepaprastas moteris ir jų įspūdingą gyvenimą žavinguose Kentukio kalnuose, Amerikoje, Didžiosios depresijos metais.

Alisa Rait išteka už gražuolio amerikiečio Beneto van Klivo, tikėdamasi ištrūkti iš slogių tėvų namų Anglijoje. Tačiau mažas Kentukio miestelis greitai pasirodo besantis toks pat slegiantis. Tad išgirdusi kvietimą moterims prisidėti prie Eleonoros Ruzvelt iniciatyva kuriamos keliaujančios bibliotekos ir nešioti žmonėms knygas, Alisa su džiaugsmu sutinka.

Miestelio bibliotekai vadovauja Mardžorė, savarankiška moteris. Jiedvi su Alisa greitai susibičiuliauja ir kartu su dar trimis moterimis tampa raitosiomis Kentukio bibliotekininkėmis.

Keliaudamos laukiniais, miškingais kalnais po begaliniu dangumi Alisa, Mardžorė ir kitos Raitosios bibliotekos bičiulės atranda laisvę, draugystę ir galimybę gyventi savo gyvenimus.

Tai dramatiškas pasakojimas apie šių bibliotekininkių gyvenimo posūkius, apie atsidavimą pavojingam, jų likimus pakeisiančiam darbui — nešti knygas niekuomet jų neturėjusiems žmonėms, dalytis žinių ir pažinimo džiaugsmu. Kartu tai romanas apie ištikimybę, teisingumą, žmogiškumą ir aistrą. 

Neprilygstamas, kartais juokingas, kartais iki ašarų graudinantis, pagrįstas tikrais Amerikos istorijos faktais romanas „Išdalintos žvaigždės“ praturtina ir praplečia akiratį. Tai istorija apie moterų draugystę, tikrą meilę ir apie tai, kas nutinka, kai pridedam rankas prie didžių tikslų.

Jojo Moyes (Džodžo Mojes) yra romanistė ir žurnalistė. Prieš tapdama profesionalia rašytoja, ji dešimt metų dirbo Independent redakcijoje. Skaitytojai jau pamėgo lietuvių kalba išleistus romanus „Aš prieš tave“, „Paskutinis mylimojo laiškas“, „Mergina, kurią palikai“, „Vienas plius vienas“, „Šokanti su žirgais“, „Sidabrinė įlanka“, „Po tavęs“, „Nuotakų laivas“, „Vis dar aš“.

XX a. 4-asis dešimtmetis, JAV. Didžioji depresija — sunkiausia ir ilgiausia šiuolaikinio pasaulio ekonominė krizė. Artimą žmonių ryšį su žeme nutraukia mašinos, ryžtingai keičiančios rankų darbą, prievartaujančios žemę, kelyje nušluojančios namus, kaimus ir ištisus gyvenimus. Nuo žemės nuvarytieji rengiasi į kelionę: ieškodami darbo, genami oraus gyvenimo vilčių, patraukia į vakarus.

Džodų šeima, nuskurdę Oklahomos fermeriai, išvyksta ieškoti laimės turtingoje Kalifornijoje, bet vietoj nubalintų namukų ir apelsinų giraičių juos pasitinka skurdi kasdienybė lūšnynuose, alkis ir nesąžiningi žmonės, savo rankose sutelkę galią bei turtus. Tokiomis sąlygomis dorasis nusikalsta, naivusis sprunka, o tylusis pakyla į kovą.

Romanas „Rūstybės kekės“ pasakoja priespaudos ir diskriminacijos kupiną migrantų istoriją, kuri peržengia savo laiko ir erdvės ribas ir, kaip tikras klasikos kūrinys, atskleidžia žmogaus ryšio svarbą su kitu žmogumi, savo šeima ir bendruomene.

Amerikiečių literatūros klasiko Johno Steinbecko romanas „Rūstybės kekės“ (1939) laikomas geriausiu šio rašytojo kūriniu, už jį autorius pelnė prestižines Pulitzerio ir Nacionalinę knygų premijas. 1962 m. už realistinę kūrybą, kurioje socialinė problematika dera su švelniu, atjaučiančiu humoru, Steinbeckas apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Vos pasirodęs romanas sutiktas itin prieštaringai: tapo nacionaliniu bestseleriu, bet sulaukė ir griežtos kritikos, o Sovietų Sąjungoje iš viso buvo uždraustas. Dėl religinių motyvų bei „nešvankių“ scenų senasis vertimas į lietuvių kalbą, išleistas 1947 m., buvo kupiūruotas. Po daugiau nei septyniasdešimties metų skaitytojams pristatomas naujas Johno Steinbecko romano „Rūstybės kekės“ vertimas.

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną Cup of Gold, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — The Pastures of Heaven (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir To a God Unknown (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį The Long Valey (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną Tortilla Flat (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose In Dubious Battle (1936), Of Mice and Men (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane The Grapes of Wrath (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui The Forgotten Village ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje Sea of Cortez. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė Bombs Away (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę The Moon is Down (1942). Po jų sekė Cannery Row (1945; liet. „Konservų gatvė“), The Wayward Bus (1947), The Pearl (1947; liet. „Perlas“), A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama Burning Bright (1950) ir monumentalusis romanas East of Eden (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: Sweet Thursday (1954), The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication (1957), Once There Was a War (1958), The Winter of Our Discontent (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), Travels with Charley in Search of America (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), America and Americans (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), Viva Zapata! (1975), The Acts of King Arthur and His Noble Knights (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

Itenas Alenas Houlis, linksmas, nuoširdus, sąžiningas žmogus, sėkmingai tarnauja italo parduotuvėje, turi gražią šeimą, santaupų juodai dienai ir, atrodo, šiaip taip suduria galą su galu. Dienos lekia ramiai ir nuspėjamai, kol visi aplink, lyg susitarę, ima bruzdėti: bankininkas bando išvilioti indėlį, žmona įsivaizduoja, kaip vaikščiotų aukštai pakelta galva, jei šeima praturtėtų, o vaikai be užuolankų klausia, kada jie pagaliau būsią turtingi?

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną Cup of Gold, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — The Pastures of Heaven (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir To a God Unknown (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį The Long Valey (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną Tortilla Flat (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose In Dubious Battle (1936), Of Mice and Men (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane The Grapes of Wrath (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui The Forgotten Village ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje Sea of Cortez. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė Bombs Away (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę The Moon is Down (1942). Po jų sekė Cannery Row (1945; liet. „Konservų gatvė“), The Wayward Bus (1947), The Pearl (1947; liet. „Perlas“), A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama Burning Bright (1950) ir monumentalusis romanas East of Eden (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: Sweet Thursday (1954), The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication (1957), Once There Was a War (1958), The Winter of Our Discontent (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), Travels with Charley in Search of America (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), America and Americans (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), Viva Zapata! (1975), The Acts of King Arthur and His Noble Knights (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

J. Steinbeckas sukūrė keistą, kupiną prieštaravimų, džiaugsmo ir mistinio sielvarto pripildytą pasaulį, kur moralinių vertybių nebuvimas visiškai dera su dideliais siekiais, naivi veidmainystė ir apgaulė — su beribiu nuoširdumu, o gudrumas ir išskaičiavimas — su pasišventimu ir nesavanaudiškumu. Linksma, šmaikšti knyga apie visuomenės dugno gyvenimą, kupina nežabotų linksmybių, juoko, nuotykių ir aferų. Net ir pačiame juodžiausiame skurde ir nepritekliuje žmogus gali išsaugoti dvasios didybę ir atrasti nedidelius džiaugsmus.

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną Cup of Gold, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — The Pastures of Heaven (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir To a God Unknown (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį The Long Valey (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną Tortilla Flat (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose In Dubious Battle (1936), Of Mice and Men (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane The Grapes of Wrath (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui The Forgotten Village ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje Sea of Cortez. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė Bombs Away (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę The Moon is Down (1942). Po jų sekė Cannery Row (1945; liet. „Konservų gatvė“), The Wayward Bus (1947), The Pearl (1947; liet. „Perlas“), A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama Burning Bright (1950) ir monumentalusis romanas East of Eden (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: Sweet Thursday (1954), The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication (1957), Once There Was a War (1958), The Winter of Our Discontent (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), Travels with Charley in Search of America (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), America and Americans (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), Viva Zapata! (1975), The Acts of King Arthur and His Noble Knights (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

Žymaus amerikiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Johno Steinbecko romane „Konservų gatvė“ su šilta ironija ir humoru pasakojama apie linksmą ne pačių aukščiausių miestelio gyventojų sluoksnių gyvenimą ir jų kasdienę buitį, išsiskiriančią nekasdieniškomis mintimis apie žmones ir pasaulį.

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną Cup of Gold, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — The Pastures of Heaven (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir To a God Unknown (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį The Long Valey (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną Tortilla Flat (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose In Dubious Battle (1936), Of Mice and Men (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane The Grapes of Wrath (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui The Forgotten Village ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje Sea of Cortez. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė Bombs Away (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę The Moon is Down (1942). Po jų sekė Cannery Row (1945; liet. „Konservų gatvė“), The Wayward Bus (1947), The Pearl (1947; liet. „Perlas“), A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama Burning Bright (1950) ir monumentalusis romanas East of Eden (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: Sweet Thursday (1954), The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication (1957), Once There Was a War (1958), The Winter of Our Discontent (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), Travels with Charley in Search of America (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), America and Americans (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), Viva Zapata! (1975), The Acts of King Arthur and His Noble Knights (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

Amerikiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Johno Steinbecko apysaka „Apie peles ir žmones“ pirmą kartą išleista 1937 metais. Tai pasakojimas apie du klajūnus, didžiosios krizės metais ieškančius atsitiktinio darbo Kalifornijos slėnyje. Du bičiuliai — smulkaus sudėjimo atsargus ir protingas Džordžas ir nepaprastai fiziškai stiprus, bet nedidelio protelio Lenis — nusisamdo sezoniniams lauko darbams šalia upės įsikūrusioje turtingoje fermoje. Abu vyrai ketina užsidirbti pinigų ir įgyvendinti savo svajonę — nusipirkti žemės lopinėlį, auginti triušius ir gyventi be jokių rūpesčių.

Vis dėlto savo jėgos nesuprantantis ir jos nevaldantis kvailelis Lenis nuolat patenka į skaudžias situacijas su gyvūnais ir žmonėmis. Galiausiai vieną dieną fermoje įvyksta tragedija, amžiams supynusi Džordžo ir Lenio likimus.

Apysakoje išskiriami keli pagrindiniai motyvai: žmonių susvetimėjimo, vienatvės, apgailėtinos moterų teisių būklės JAV ir tikros, stiprios draugystės išskirtinumo.

„Apie peles ir žmones“ tapo vienu populiariausių Johno Steinbecko kūrinių. Pagal knygą buvo sukurti du filmai — 1939 metais (rež. L. Milestone‘as) ir 1992 metais (rež. G. A. Sinise‘as).

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną Cup of Gold, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — The Pastures of Heaven (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir To a God Unknown (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį The Long Valey (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną Tortilla Flat (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose In Dubious Battle (1936), Of Mice and Men (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane The Grapes of Wrath (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui The Forgotten Village ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje Sea of Cortez. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė Bombs Away (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę The Moon is Down (1942). Po jų sekė Cannery Row (1945; liet. „Konservų gatvė“), The Wayward Bus (1947), The Pearl (1947; liet. „Perlas“), A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama Burning Bright (1950) ir monumentalusis romanas East of Eden (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: Sweet Thursday (1954), The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication (1957), Once There Was a War (1958), The Winter of Our Discontent (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), Travels with Charley in Search of America (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), America and Americans (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), Viva Zapata! (1975), The Acts of King Arthur and His Noble Knights (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

TU SUKLYDAI. O JIE TAI VADINA NUŽUDYMU.

Kiekvieną pirmadienį 49-erių Elė prižiūri savo anūką Džošą. Atrodo, nėra nieko, ką ji mylėtų stipriau už šį berniuką, tikrą jos akių ir širdies džiaugsmą. Moters laimę temdo tik vyro neištikimybė. Bet Rodžeris prisiekė, kad viskas baigta, o Elė apsisprendė būti dėkinga už tai, ką turi.

Ir štai vieną dieną, kai ji prižiūri Džošą, vyrui paskambina ta moteris. Elė nusigręžia nuo anūko vos akimirkai. Tai, kas nutiko paskui, pakeis jos gyvenimą amžiams. Bet ar tikrai dėl visko kalta ši akimirka? Juk Elė kuo uoliausiai daugybę metų slėpė savo praeitį.

Tad tai, kas atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, gali imti panašėti į nužudymą...

Sunday Times bestselerio „Mano vyro žmona“ autorė grįžta su puikiai parašytu psichologiniu trileriu. „Vos nusigręžiau“ neabejotinai patiks Lisos Jewell gerbėjams.

„Be proto geras trileris. Pavergiantis, aštrus tekstas su nenuspėjamais viražais!“

B. A. Paris

„Prarijau jį — buvau tokia įsijautusi, kad negalėjau atsitraukti iki išnaktų.“

Teresa Driscoll

„Psichologinių trilerių gerbėjus užkabins nuo pirmo puslapio.“

Closer

„Vienas geriausių pastarųjų dienų psichoologinių trilerių.“

S. D. Sykes

„Jaudinantis, emocionalus ir dinamiškas tekstas. Tokių siužeto viražų nė nenujaučiau.“

Claire Douglas

Jane Corry — buvusi žurnalistė, trejus metus dirbusi griežtojo režimo vyrų kalėjime. Jos patirtis, neretai priverčianti pasišiaušti plaukus, įkvėpė ankstesnius jos psichologinius trilerius, tapusius Sunday Times bestseleriais, tarp jų ir lietuvių kalba jau išleistus romanus „Mano vyro žmona“ (My Husband’s Wife), „Vos nusigręžiau“ (I Looked Away), „Dingęs tavo vyras“ (The Dead Ex). Jane Corry dėsto kūrybinį rašymą Oksfordo universitete ir nuolat publikuoja tekstus Daily Telegraph bei My Weekly Magazine. Jos kūriniai laimėjo ne vieną prizą, o pati autorė skaito kūrybinio rašymo paskaitas visame pasaulyje ir dalyvauja literatūros festivaliuose. Jane Corry knygos išleistos daugiau nei 35 šalyse.

„Balandės sparnai“ — romanas apie meilę, aistrą, išdavystę ir žmogišką atgailą.

Po globėjiškos tetos sparnu patekusi ir tokiu būdu iš skurdo gėdos ištrūkusi Keitė Kroi užmezga romantiškus santykius su jaunuoliu, Mertonu Denšeriu, žurnalistu, irgi negalinčiu pasigirti dideliais turtais. 

Likimas jaunuolius suveda su turtinga amerikiete Mile, sergančia kažin kokia paslaptinga liga. Ir gudragalvės Keitės galvoje gimsta planas, kaip pasinaudojus mirtina Milės liga ir Denšerio aistra, užsitikrinti gerbtiną padėtį visuomenėje. Balandė — taip švelniai Keitės vadinama Milė — įsikuria spindinčiuose Venecijos rūmuose, kur iki paskutinių dienų aplink ją ratus suka godūs grobuonys, pavilioti pasakiško privilegijuoto pasaulio.

H. Jameso „Balandės sparnams“ jau 120 metų, bet ji vis dar skrenda toliau, į neramią ateitį. Nuo 1902 m., kai buvo išleista, ji tapo savotiška literatūros femme fatale, kuri iki šiol daro įtaką autoriams, kritikams, dramaturgams ir prodiuseriams. Romane puikiai atsiskleidžia H. Jameso talentas perteikti aistrą, parodyti meilę nepaprastai siaubingomis ir kerinčiomis formomis.

Pagal šį H. Jameso romaną 1997 m. buvo pastatytas filmas (rež. Iainas Softley), kuriame vaidina Helena Bonham Carter (už sukurtą vaidmenį nominuota „Oskarui“), Linusas Roache’as ir Alison Elliott.

Henry Jamesas (1843–1916) — vienas garsiausių angliškai rašiusių rašytojų pasaulyje. Gimęs Amerikoje, didesnę gyvenimo dalį praleido Anglijoje. Vienintelė jo gyvenimo prasmė buvo rašymas. Jo kūryba žymi perėjimą nuo literatūrinio realizmo prie modernizmo. Savo kūriniuose didelį dėmesį skyrė Amerikos ir Anglijos visuomenėms palyginti. Kritikų itin vertinamas savitas H. Jameso stilius, kuriuo jis subtiliai ir rafinuotai, dažnai fragmentiškai išreiškia žmogaus vidinį gyvenimą: mintis, prieštaravimus, jausmus...

Prieš trisdešimt metų žmonės Vaildą pastebėjo miške, kur jis gyveno vienas kaip laukinukas. Policija intensyviai ieškojo jo šeimos, bet nerado, todėl vaiką užaugino globėjai.

Advokatė ir garsi televizijos laidos vedėja Estera Krimštein susirūpina, kai anūkas papasakoja apie dingusią klasės draugę Naomę, kasdien kentusią žiaurias bendraamžių patyčias. Estera paprašo Vaildo padėti surasti Naomę.

Po kurio laiko iš namų išeina ir negrįžta jaunuolis, garsios ir turtingos šeimos atžala.

Vaildas apsiima surasti dingusius paauglius, bet dėl to jam tenka grįžti į bendruomenę, kurioje niekada nepritapo, kurioje galingieji neliečiami, net jei saugo paslaptis, galinčias sugriauti milijonų žmonių gyvenimą, paslaptis, kurias Vaildas turi atskleisti, kol dar ne per vėlu.

Harlanas Cobenas yra pirmas New York Times bestselerių autorių sąraše. Daugybė jo įtampos kupinų romanų, tarp jų „Laikykis stipriai“, „Namai“ ir „Apgauk mane kartą“, taip pat daugybę apdovanojimų pelniusi serija apie Mironą Bolitarą leidžiama visame pasaulyje. Išspausdinta daugiau nei septyniasdešimt milijonų knygų keturiasdešimt trimis kalbomis. Daugelyje šalių jo kūrinai tampa bestseleriais.

„Juodasis obeliskas“ — bene stipriausias ir geriausias XX a. pasaulinės literatūros klasiko Ericho Maria Remarque’o (1898—1970) romanas, skaitytoją nukeliantis į sunkios ekonominės padėties ir nesuvaldomos infliacijos alinamą Vokietiją 1923—1924 m. Žaismingas, šmaikštus pasakojimas, kaip priešprieša tamsiai ir sunkiai aprašomojo laikotarpio realybei, sukuria unikalią. literatūroje retai pasitaikančią dermę, kai pramoga, linksmybė, nuotykis ir humoras eina lygia greta su aforistine išmintimi bei filosofiškai giliomis egzistencinėmis įžvalgomis.

Iš pradžių nieko nebuvo tikra, išskyrus jos pačios siaubą…

Antrojoje New York Times bestselerių autorės Elizabeth Haynes Brajerstouno žmogžudysčių knygoje susipina išmoningai suregzta įtampa ir netikėtumo jaudulys, skatinantys skaitytoją versti puslapį po puslapio.

Prieš dešimt metų, atostogaudama su šeima Graikijoje, dingo penkiolikmetė Skarletė Reinsford. Ar ją pagrobė? O gal paauglė pati pabėgo nuo savo itin nedarnios šeimos? Tuomet Luisa Smit, dar būdama policijos konsteble, dalyvavo tiriant šią bylą, ir tai, kad Skarletės taip ir nerado, ji laikė viena didžiausių savo karjeros nesėkmių. Niekas labiau nebuvo priblokštas nei Lu, kai atlikdami kratą Specialiojo skyriaus pareigūnai viename Brajerstouno viešnamių netikėtai aptiko mirusia laikytą merginą. 

Lu su savo komanda įstrigusi dviejose nerimą keliančiose bylose: rastas žiauriai sumuštas devyniolikmetis Ijenas Palmeris; netrukus po to miške aptikti pusiau užkasti baro savininko Karlo Makvėjaus palaikai; jo brangus roleksas ir pinigai dingę. Lu stengiasi nustatyti ryšį tarp šių dviejų nusikaltimų, o detektyvė seržantė Semė Holends talkina Specialiajam skyriui apklausiant Skarletę. Kas jai nutiko? Kur visą laiką buvo? Kaip pavyko grįžti? Ir kodėl šeima — išskyrus emociškai nestabilią jaunesniąją seserį Džiuljetą — anaiptol ne džiugiai sutiko žinią apie jos atsiradimą?

Kai dar vienas žiaurus užpuolimas ir žmogžudystė yra susiejami su Makvėjaus žūtimi, Lu bylos susikerta, ir visos užuominos rodo viena, pasibaisėtina kryptimi. Kylant įtampai ir pavojui aiškėja, kad tylioji, paslaptingoji Skarletė turi raktą į visus atsakymus.

Bestselerio „Į tamsiausią kampą“ autorė dovanoja skaitytojams trikdantį, įtampos kupiną romaną, užburiantį savo intrigomis iki pat paskutiniojo puslapio.

„Knygoje kone juntamas policijos darbo ir apklausos kambarių kvapas... tikroviškas, pavergiantis, nežabotas pasakojimas.“ 

Daily Mail

„Elizabeth Haynes yra labiausiai vaizduotę žadinanti autorė, tokių nedaug detektyvų žanro literatūroje.“

Sophie Hannah

„Sunku liautis skaičius; įtraukia ir pačios Skarletės istorija, ir nusikaltimo tyrėjų komandos savitarpio santykiai.“ 

Mystery People

„Kandi... Vaizdinga, negailestinga proza... kurianti ramybės neduodančią, itin trikdančią paslaptį.“

Publishers Weekly

„Sumaniai įpinta policijos darbo rutina, verčianti pagrindinę veikėją blaškytis tarp pasiryžimo rimtiems asmeniškiems santykiams ir daug jėgų reikalaujančios karjeros.“ 

Booklist

„Dėl meistriškai aprašyto policijos darbo ir puikios pabaigos knygą skaityti išties verta. Detektyvų gerbėjai norės dar daugiau Haynes!“

Library Journal

Graži, gyvenimu ir seksu nepasisotinanti mergina. Turtinga ir visuomenės gerbiama žmona. Ar gali būti kas nors bendra tarp šių dviejų visiškai skirtingų moterų? Viena sąsaja akivaizdi — abi negyvos.

Žvarbų ankstyvą rudens rytą policija gauna pranešimą apie jaunos moters mirtį — ji randama gulinti kraujo klane namuose atokiame ūkyje. Netrukus pareigūnai vyksta jau į kitą iškvietimą — netoli to paties ūkio esančiame karjere pastebimas nuo skardžio nulėkęs automobilis su moters kūnu. Taigi kas vyksta gan ramiame Anglijos kaimelyje? Ar pavyks detektyvei vyresniajai inspektorei Luisai Smit bei jos komandai surinkti įkalčius ir aptikti sąsają tarp šių dviejų mirčių?

Prikaustantis dėmesį ir sukuriantis įtampą policijos tyrimas trunka vos šešias dienas. Ir iki pat paskutinio romano puslapio skaitytojui neleidžiama nė per nago juodymą atsipalaiduoti, nes iki pat galo galvoje kirba tik vienas klausimas: kas žudikas?.

Dr. Joshas Axe’as, bestselerio „Ketogeninė dieta“ autorius, aiškina, kaip numesti svorio, išvengti ligų, pagerinti virškinimą ir susigrąžinti jaunystę, vartojant kolageną.

Šiandien susidomėjimas kolagenu auga stulbinamu greičiu, ir ne be priežasties. Kolageno gausi dieta naudinga daugeliu atžvilgių: ji padeda kontroliuoti svorį, gerina virškinimą, palaiko odos sveikatą, mažina uždegimą ir stiprina imuninę sistemą.

Kolagenas aprūpina organizmą aminorūgštimis ir kitomis svarbiomis medžiagomis, todėl jis yra gyvybiškai reikalingas visiems žmonėms: naujagimiams, vaikams, vyresnio amžiaus vyrams ir moterims, sportininkams, nėščiosioms, žindančioms motinoms. Kalbant paprastai, kai mes negauname naudingų medžiagų, esančių kolageno gausiuose produktuose, patiriame daugiau traumų, kenčiame nuo skausmų, virškinimo sutrikimų ir kitų negalavimų. O dauguma žmonių kolageno gauna nepakankamai. Šis baltymas gali prailginti mūsų gyvenimą, padaryti jį sveikesnį ir gražesnį. 

Knygoje „Kolageninė dieta“ dr. J. Axe’as išsamiai aiškina, kaip kolagenas padeda palaikyti kone visų organizmo dalių struktūrinį vientisumą. Ją perskaitę, sužinosite, kokį poveikį jūsų odai, plaukams, nagams, kaulams, tarpslanksteliniams diskams, sąnariams, raiščiams, kraujagyslių sienelėms ir virškinamajam traktui daro kolageno gausių produktų vartojimas.

Knygoje „Kolageninė dieta“ rasite 28 dienų mitybos planą, 70 apetitą žadinančių patiekalų receptų ir konkrečių patarimų, kaip keisti savo gyvenseną ir kokius pratimus atlikti, kad paskatintumėte organizmą gaminti kolageną. Tai padės jums kuo geriau išnaudoti šios nepelnytai nuvertintos medžiagos teikiamą naudą sveikatai.

„Knygoje „Kolageninė dieta“ pateikiamos svarbios įžvalgos apie kolageną — baltymą, kuris ilgą laiką buvo ignoruojamas. Dr. J. Axe’as paprastai ir suprantamai aiškina, kodėl kolagenas toks svarbus mūsų ilgalaikei sveikatai ir kaip jį įtraukti į savo gyvenimą, kad visas mūsų organizmas — pradedant oda ir baigiant kaulais — sentų sveikai.“

Amy Myers, knygos „Autoimmune Solution“ autorė

„Dievinu knygą „Kolageninė dieta“. Dr. J. Axe’as yra mano sveikatos guru! Jis išsamiai apžvelgia naujausius medicininius tyrimus ir pateikia 28 dienų mitybos planą, kuris padės pagerinti žarnyno, odos, plaukų, nagų bei sąnarių sveikatą ir sumažinti uždegimą. Jei norite atrodyti ir jaustis gerai, turite perskaityti šią knygą!“

Shawn Johnson East, gimnastė, olimpinė čempionė

„Kolageno yra visame organizme, pradedant plaukais bei oda ir baigiant arterijų sienelėmis, virškinamuoju traktu ir net akimis. Remdamasis moksliniais tyrimais dr. J. Axe’as atskleidžia, kaip ši stebuklinga medžiaga padeda kovoti su lėtiniu skausmu, žarnyno ligomis, odos problemomis ir kitais sveikatos sutrikimais.“

Dr. Alejandro Jungeris, knygos „Clean“ autorius

Dr. Joshas Axe’as, sertifikuotas natūropatas, chiropraktikas ir klinikinis dietologas, yra labiausiai pasaulyje lankomo natūralios medicinos tinklalapio https://draxe.com įkūrėjas. Jis taip pat yra bestseleriais tapusių knygų "Ketogeninė dieta“, Eat Dirt ir Keto Diet Cookbook autorius ir papildus gaminančios kompanijos „Ancient Nutrition“ bendraįkūrėjas. Dr. Axe’as reguliariai dalyvauja laidoje „Daktaras Ozas“ ir rašo tinklalapiams bei žurnalams Shape, PopSugar, HuffPost, Men’s Health, Forbes, Business Insider, Muscle & Fitness Hers, Well+Good.

Taiklių komentarų pilna, beprotiškai smagi, kai kada širdį verianti knyga apie žmogų, kuris bręsta, suauga ir gyvenimo kelyje susiduria su įvairiomis meilės rūšimis.

Jei kalbėtume apie brendimo laikotarpiu patirtus sunkumus ir pergales, Dolly Alderton teko išgyventi visko. Savo atsiminimuose ji atvirai pasakoja, kaip įsimyli, kaip grumiasi su polinkiu prisikurti rūpesčių, susiranda darbą, organizuoja vakarėlius ir juose lėbauja, kaip ją palieka vaikinai, o mergina įsisąmonina, kad tik bičiulės ją palaikys po kiekvieno mieste praleisto chaotiško vakaro. Tai knyga apie prastus pasimatymus, geras drauges ir, svarbiausia, apie pamažu stiprėjantį supratimą, kad, norint būti laimingai, reikia gerai pažinti save, o tai labai sunku.

Išraiškingame, šmaikštumo ir įžvalgų, jausmingumo ir humoro sklidiname Dolly Alderton debiutiniame romane persipina asmeninės istorijos, satyriniai pastebėjimai, sąrašai, receptai ir kitokios literatūrinės miniatiūros, pažįstamos įvairiausio amžiaus moterims — visa tai taip pralinksmins, kad leipsite juokais. Knyga „Viskas, ką žinau apie meilę“ pasakoja apie suaugusiojo gyvenimo pradžiai įprastus vargus, nepakenčiamą jo neužtikrintumą, bet kartu ir kitokio, brandesnio, gyvenimo viltį.

„Rafinuota ir be galo linksma knyga, su malonumu perskaičiau kiekvieną puslapį. Mane užbūrė autorės šiluma ir išmintis: Dolly parašė išskirtinę knygą, kuri emociškai palies visas moteris.“

Emma Jane Unsworth

„Man neapsakomai patiko romanas, norėjau, kad jis niekada nesibaigtų, Dolly Alderton puikiai geba prikaustyti skaitytojų dėmesį. Ji labai talentinga.“

Marian Keyes

„Norą Ephron galima vadinti šaunia teta, kurios gailitės niekada neturėję, o Dolly Alderton — numylėtąja pussesere. Romanas mane sužavėjo, ir aš neįsivaizduoju, kam jis galėtų nepatikti. Skaityti šią knygą — tikras malonumas.“

Kristen Roupenian, apsakymo „Cat Person“ autorė

„Alderton ne pagal metus išmintinga — gyvenimo pamokas ji išmoko gerokai anksčiau nei sulaukusi brandaus amžiaus, nors daugumai mūsų, menopauzę patyrusių matronų, vis dar jas sunku įsisavinti. Nuostabi rašytoja neabejotinai įkvėps ištisą kartą, kaip tą anksčiau darė Caitlin Moran.“

Julie Burchill

„Smagi, seksuali ir protinga Dolly Alderton tiesiog pribloškiamai pasakoja apie žmogaus dvasines kančias. Su kvapą atimančiu atvirumu rašo, kaip užsidega geismu, kaip užgęsta jos meilė; kiekvienas skyrius primena naktinius pašnekesius su geriausia drauge, pokalbius, kurių jums nė kiek nesinori nutraukti.“

Clover Stroud

„Knyga kupina juoko ir gyvybės — ją tiesiog prarijau. Iš atskirų fragmentų Alderton sukūrė kai ką gražaus ir nuoširdaus.“

Amy Liptrot

Dolly Alderton — apdovanojimų pelniusi žurnalistė, kurios straipsnius spausdino įvairūs leidiniai, įskaitant The Sunday Times, The Daily Telegraph, GQ, Marie Claire, Red ir Grazia. Nuo 2015 iki 2017 metų ji rašė The Sunday Times Style pažinčių skiltį. Dabar televizijoje kuria scenarijus ir režisuoja laidas, be to, su kolege veda savaitinę „The High Low“ tinklalaidę apie popkultūrą.

Manai, kad esi saugi... Bet ar tikrai?

Į Los Andželo apygardos morgą atvežamas neatpažintos moters kūnas. Mirties priežastis — neaiški. Nesimato jokių prievartos žymių, išskyrus tai, kad užsiūta intymi vieta. Bet patologą labiausiai pribloškia, kai jis pamato, kad žudikas kažką paliko moters viduje. Kažką tokio šiurpaus, kad Los Andželo policijos departamento Žmogžudysčių skyriaus detektyvas Robertas Hanteris skubiai atšaukiamas nuo visų darbų imtis šios bylos.

Po kelių dienų randamas dar vienas kūnas. Kaip ir pirmoji auka, ši moteris irgi užsiūta; taip pat ir jos kūne kažkas palikta; kažkas taip išmoninga, kaip ir groteskiška... 

Ir tai dar ne pabaiga.

Kai tirdamas žmogžudystes susiduria su dingusio asmens byla, su kuria dirba detektyvė Vitnė Majers, Hanteris ima įtarti, kad žudikas galbūt įkalinęs dar kelias moteris. Netrukus Robertas pasijunta ir pats tapęs taikiniu, kurį medžioja žudikas, toks pasibaisėtinas, kokio detektyvas negalėjo nė įsivaizduoti, grobuonis, kurio praeitis dengia siaubingą paslaptį ir kuris nė neketina sustoti...

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Chriso Carterio pinama siužeto linija šiek tiek primena Patricios Cornwell stilių.“ 

Mail on Sunday

„Dėmesį kaustantis romanas... ne bailiams.“ 

Heat

„Negali liautis vertęs puslapių.“

Express