Elektroninės knygos

KASDIEN PRIIMAME DEŠIMTIS SPRENDIMŲ – NUO SMULKIŲ KASDIENIŲ PASIRINKIMŲ IKI LEMTINGŲ GYVENIMO POSŪKIŲ. Sprendimai yra tarsi ženklai, žymintys mūsų gyvenimo kelią, ir tik pasukę pamatome, kur veda pasirinkta kryptis. O prieš posūkį dažnai tiesiog užsimerkiame ir viliamės – kaip nors juk vis tiek bus. Tačiau kaip nors niekada nebūna.

AR TIKRAI SUPRANTAME, KAS LEMIA MŪSŲ SPRENDIMUS? Kodėl vienose situacijose ryžtamės veikti, o kitose laukiame, tikėdamiesi, kad laikas viską išspręs už mus? Ir ar egzistuoja vienintelis teisingas pasirinkimas?

Remdamasis ilgamete psichoterapeuto patirtimi, autorius kviečia į kelionę per visą žmogaus gyvenimą – nuo pat kūdikystės iki senatvės – ir atskleidžia sprendimų priėmimo anatomiją:

• KODĖL KASKART VIS TAIP PAT RENKAMĖS – kaip vaikystės patirtys veikia suaugusiojo apsisprendimus ir kodėl vis grįžtame prie tų pačių elgesio modelių.

• KAIP SKIRTINGI ŽMONĖS PRIIMA SPRENDIMUS – cholerikai ir melancholikai, optimistai ir pesimistai, ekstravertai ir introvertai, vyrai ir moterys.

• KAIP MOKOMĖS APSISPRĘSTI BE BAIMĖS – sakyti TAIP ir NE, atsispirti spaudimui, suprasti tėvų, bendraamžių ir aplinkos įtaką.

• KAIP LENGVIAU ĮVEIKTI DIDŽIUOSIUS GYVENIMO POSŪKIUS – renkantis profesiją, kuriant santykius, tvarkant pinigus, ieškant būsto, auginant vaikus.

Tai knyga, skatinanti susimąstyti apie patį svarbiausią mūsų egzistencijos sprendimą – ką daryti su turimu laiku? Kaip jį išnaudoti? Kiek atsižvelgti į supančią aplinką? Ir kaip gyventi, kad netektų sakyti: „Taip jau išėjo...“, o prisiimti atsakomybę ir tarti tvirtą: „Aš taip nusprendžiau“. 

Prof. Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, VU docentas, M. Romerio universiteto profesorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) prezidentas (2013–2015), EAP generalinis sekretorius (2017–2023), EAP garbės narys.

Kartais sunkiausia išgelbėti ne kitam gyvybę, o savo paties sielą.

Vaitstouno ligoninė – vieta, kur klaidoms nėra vietos, o kiekviena diena tampa išbandymu ir profesine prasme, ir emociškai. Čia rezidente pradeda dirbti Sjera Haris, ambicinga ir atkakli jauna gydytoja, pasiryžusi įrodyti, kad gali tapti viena geriausių.

Tačiau ramiai siekti savo tikslo jai neleidžia Mičas Rivera. Talentingas, savimi pasitikintis ir šaltas kolega nuolat provokuoja Sjerą peržengti ribas. Jų bendravimas – tai konkurencija, provokacijos ir kova dėl pripažinimo, bet ilgainiui ima megztis ryšys, kurio abu nenori pripažinti.

Ligoninės koridoriuose tenka susidurti ne tik su pacientų skausmu, bet ir su savais išgyvenimais, ir Sjera supranta: didžiausi iššūkiai – ne operacinėje. Kartais sunkiausia išmokti pasitikėti kitu žmogumi ir leisti sau būti pažeidžiamai.

„Skęstančios sielos“ – emocijų kupinas romanas apie ambicijas, trapų artumą ir jausmus, kurie gimsta tada, kai mažiausiai to tikiesi.

„Parašyta taip gerai, kad skaičiau neatsitraukdama, tarsi žiūrėčiau serialą.“ – Goodreads

„Sjeros kaltė ir jos santykiai su motina pavaizduoti jautriai ir realistiškai – skaitant kartais skaudėdavo, bet būtent tai ir daro knygą tokią stiprią.“ – Jugendbuch-Couch

„Santykiai tarp Sjeros ir Mičo – tikras „lėtas degimas“: jie ginčijasi, atsitraukia, bet pamažu vis tiek artėja. Būtent tai man patiko labiausiai.“ – Buechertreff.de

Rašytojos vyrui nėra lengva. Visą pavasarį ji rašė. Pastačiau šiltnamį, galvojau, dabar ji sodins pomidorus. Kur tau, teko sodinti pačiam.

Gerai, pasodinau. Pakeičiau žemę balkone dėžėse, galvojau, sodins petunijas. Kur tau, turėjau sodinti pats. Na, galvoju, bent jau žirnius ir pupas... Kaipgi, lauk su maišu! Sėdi ir rašo.

Paskui ima kaišioti man paskaityti po vieną apsakymėlį. Žiūri, laukia, ką pasakysiu...

Galvoju, na, gerai, perskaitysiu. Ir užsiskaičiau. Oi, kaip užsiskaičiau!

Komunalija! Tas kerintis priverstinis artumas. Kvapai ir garsai, šventės ir peštynės, internacionalinė meilė ir neapykanta tarp tautų... Kokios aistros! Ir visa tai – keliuose kvadratiniuose gyvenamojo ploto metruose...

Visi, tai išgyvenę, prisimins.

Visiems, gimusiems vėliau, bus juokinga.

Lengviau bus ir rašytojos vyrui. Klausiu: ką veiki, rašai? Ne, sako, raviu.

Vilis Daudziņš

Visa Sovietų Sąjunga – nuo Rygos įlankos iki Juodosios jūros, nuo Baltijos respublikų iki tolimojo Chabarovsko – buvo viena didelė Komunalija.

Ši knyga – savotiška kelionė laiku į sovietmečio Rygą. Gausybė detalių ir šmaikštūs aprašymai gyvai atkuria to meto žmonių gyvenimą ir daiktus, vaizdus ir garsus, net skonius ir kvapus, savaip stebina skirtingas kartas. 

„Čia atgyja sovietmečio kasdienybės absurdo teatras, keliantis ir juoką, ir švelnų graudulį.“

Bārbala Simsone

Zanė Daudziņa (g. 1967) – menų daktarė, Latvijos radijo kalbos technikos konsultantė, viešojo kalbėjimo trenerė ir teatro pedagogė. Ji ir žinoma aktorė, ir penkių knygų autorė. „Vaikystė Komunalijoje“ – pastaraisiais metais viena populiariausių knygų Latvijoje.

Karui siaubiant šalį, broliai dvyniai, palikti su atšiauria senele mažame pasienio miestelyje, mokosi išgyventi. Jie įvairiais pratimais grūdina sielą ir kūną, tačiau ne mažiau juos užgrūdina makabriški dalykai, vykstantys tiesiai prieš akis. Išprotėjusiame pasaulyje, pamiršusiame moralę, jiedu kuria savitą tvarką, kurioje nestinga nei kilnumo, nei žiaurumo. Ir rašo į storą sąsiuvinį. Rašo net ir tada, kai likimas nubloškia į skirtingas šalis ir jie nieko nebežino vienas apie kitą. Bet gal šis savotiškas dienoraštis ir nuties tiltą per žiojinčią prarają?

Romano herojus, paklaustas, ar rašo apie tikrus, ar apie išgalvotus dalykus, atsakė, kad rašo tikras istorijas, bet kažkuriuo metu kaip tik dėl tos tiesos istorija pasidaro nepakeliama ir tada tenka ją pakeisti, viską pagražinti ir aprašyti ne taip, kaip buvo, o taip, kaip norėtų, kad būtų buvę...

Neatsitiktinai skaitytojai abejos, kiekgi romane yra pasakotojų. Atsakymą (tikriau vieną iš galimų) rašytoja pateiks tik paskutinėje trilogijos dalyje, romane garsiuoju pavadinimu „Trečiasis melas“. Dvyniai Klausas ir Lukas žongliruoja melu ir tiesa, o Agota Kristof – dvyniais.

Agota Kristof (1935–2011) – vengrų rašytoja, po nesėkmingos antikomunistinės Vengrijos revoliucijos pabėgusi į Šveicariją, kur pradėjo rašyti prancūzų kalba. Šlovę jai atnešė moderniąja klasika laikoma romanų trilogija „Storas sąsiuvinis“ (1986), „Įrodymas“ (1988), „Trečiasis melas“ (1991). Ji taip pat vadinama negailestingiausia praėjusio šimtmečio knyga. Šiame leidime rasite visą trilogiją.

Kai sielą traiškant nepakeliamam skausmui atrodys, kad blogiau jau būti negali... tuomet tavyje ir prabus tikrasis MILŽINAS

Tik vienas trakštelėjimas, ir akimirksniu netekęs galios žengti nė žingsnio piligrimas įstringa kalnuose. Aplinkui nė gyvos dvasios, artimiausias kaimas už keliolikos kilometrų, visi, kas galėtų pagelbėti, toli toli priekyje... Jis braunasi per kalnus nė nemanydamas sustoti, nors kiekvienas žingsnis – peilis, o kiekvienas metras – valanda... Iš kur tas nepalaužiamas ryžtas? Ką slepia toks neįmanomas atkaklumas ir pasiryžimas? Negi toks beprotiškas žygis beveik nevaldant kojų gali turėti prasmę? Atsipeikėjęs kažkur kalnuose traktoriuko priekaboje ir atsidūręs keistame piligriminiame name, kuriame prieglobstį randa Kelio suvargėliai, jis jaučiasi tarsi spąstuose. Tačiau netrukus paaiškėja, kad būtent čia ir prasidės jo neįmanoma, bet pati didžiausia gyvenimo kelionė į kitame pasaulio krašte kraujasiurbių knibždančias džiungles, kur MIRTIS – tik detalė, MILIJONAS sulaužytų įstatymų – tik plano dalis, o į šią kelionę pakvies jau mirusio žmogaus laiškas. 

Istorija apie paprastus, bet tikruosius Kelio milžinus, apie jų skausmą, meilę, netektį ir viltį... Nors milžinų skausmas milžiniškas, bet pamėginkite įsivaizduoti, kokio dydžio gali būti jų meilė! Kobros lopšinė – tai mirtinas kirtis ir bučinys kartu, ją ne kiekvienam lemta išgirsti, tik ją išklausius teks pasirinkti: sulaužyti mirties akimirką duotą pažadą ar dar kartą pasirašyti krauju?

Apie save:

Mano laimė – akimirkos.

Mano skausmas – pamirštamas.

Mano mintys – tik mano.

Liūdesys – nesuprantamas.

Mano žodžiai – iš virpesio.

Pokštai – paiko berniūkščio.

Mano Dievas – visur.

Mano meilė – iš ilgesio.

Mano baimė – suvaldoma.

Mano paslaptys – paprastos.

O rytojus – nežinomas.

         Juozas Gaižauskas

Gražuolė indė vienuolė ir britas gydytojas susipažįsta laive, plaukiančiame iš Indijos. Kelionėje juodu pajunta abipusę simpatiją, tačiau išsiskiria manydami, kad daugiau nebesusitiks. Vis dėlto po kelerių metų likimas juos vėl suveda – Misinge, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje.

Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga...

Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma, – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje. Abu mano išsiskyrę visiems laikams, tačiau praeitis juos dar pasivys...

Abrahamas Verghese’as žino, kad labiausiai skaitytoją traukia grožis. Ši knyga puiki ne vien dėl įdomaus siužeto. Papasakojęs visus jo vingius, neatskleistum nė dalies romano žavesio. Abrahamas Verghese’as rašo su tokia meile, kad skaitytojas pasijunta pats gyvenantis tarp veikėjų. Nuo knygos neįmanoma atsiplėšti: egzotiška, įstabiai parašyta.

Los Angeles Times

„Abrahamas Verghese’as turi retą talentą vaizduoti personažus įvairiapusiškai, keičiantis aplinkybėms iš tragiškų į komiškas ir melodramiškas. Šis romanas – daugiau nei šeimos saga. Chirurgas Verghese’as rašo apie spindulingą gydytojo pašaukimo grožį, menininkas Verghese’as pripažįsta, kad būna neužgydomų žaizdų. „Kur šilkas ir plienas bejėgiai, turi pavykti žodžiui“, – mąsto knygos herojus. Šiuo atveju žodžiui tikrai pavyko.“

Entertainment Weekly

Kuždesių pelkė saugo ne vieną niūrią paslaptį.

Kai pelkyną apgaubia tirštas rūkas, kelią per bene gražiausią ir neretai pavojingą, paslaptingą ir klampų Anglijos kraštą geba rasti tik vietos gyventojai. Buvęs detektyvas Matas Balardas tapo privačiu sekliu. Pelkyne vyksta įvairūs keisti dalykai, ir darbo jam pakanka. Kažkas užmušė Emilijos Svein katę ir nusiaubė sodą. Senutė niekam nepadarė nieko blogo, tai kodėl kažkas stengiasi ją išvaryti iš namų?

Geriausias Mato draugas Vilas su žmona Keite nusipirko Holandų sodybą, norėdami pamiršti skaudžią netektį. Bet Keitės psichikos būklė vis blogėja, ją domina tik tragiška sodybos istorija, surasta sena skudurinė lėlė ir darbas, nors savo paveikslus ji slepia net nuo vyro.

Ir kodėl Keitė staiga susidraugauja su įtartinu vienišiumi, kuris naktimis bastosi po pelkyną? Negi tik dėl drugių sparnelių, kurių jis parūpina jos paveikslams? Nejau Holandų namas iš tiesų pražudo vaikus, kaip tvirtina Keitė?

Buvę detektyvai Matas ir Liza nori padėti savo draugams ir kaimynams, bet ką daryti, kai pagalba nepriimama? 

„Įtampa prasideda jau nuo pirmo puslapio ir tęsiasi per visus siužeto vingius iki pat netikėtos pabaigos.“

Linda Strong

Jaunimui nuo 15 metų

KAS GI TOJI VIVJENA PLUNKSNAKREGŽDĖ?

Pasipriešinimo simbolis – Kregždė prieš korumpuotą valdžią ir įsibrovėlius Bulgarijos drakonus? 

Žalvariakalbė, tuoj atrasianti naują drakonų kalbą? 

O gal tiesiog Vivė – mergina, netekusi savo gyvenimo meilės, kai pamėgino tapti šnipe?

Šis klausimas kirba galvoje kiekvienam Britanijos žmogui ir drakonui, tačiau atsakymo nežino net ji pati. 

Vivė žino tik tiek, kad turi stoti į kovą. Jos ginklai – aparatas, kuriuo galima klausytis drakonų minčių, žurnalas, kuriame užsimenama apie dar neatrastą drakonų kalbą ir troškimas atkeršyti už prarastą meilę. Taip apsiginklavusi Vivė leidžiasi ieškoti nesugaunamųjų Hebridų slibinų. Jei jai pavyks juos rasti ir įtikinti stoti į karą, pasipriešinimo judėjimui dar yra vilties.

Tačiau netrukus Vivjena supranta, kad kalba, net ir tapusi ginklu, nebūtinai padės jai pasiekti pergalę ar atrasti save.

Kvapą gniaužianti The New York Times romantinės fantastikos bestselerio„Drakonų kalba“ antra dalis, kur kare tarp žmonių ir drakonų, kalba tampa svarbiausiu ginklu, o viena vertėja gali pakeisti pasaulį. 

„Įtraukiantis tęsinys. Besikeičiantis Vivjenos požiūris į vertimą kaip į komunikacijos ir priespaudos įrankį ir toliau intriguoja, o jos siekis atrasti savo vietą pasaulyje ir pasipriešinimo judėjime yra šios knygos ašis.“ – Kirkus Reviews

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno tarp jų dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ ir jo tęsinį įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir atrasta tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Bato Spa universitete baigusi Jaunimo literatūros magistro studijas, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.

Skirta 18+ 

Kai nuodėmė ne tik kužda, bet ir nusitempia ten, kur nebegalioja jokios taisyklės.

Kamilė Birgė, kurios pirmoji knyga „Kasdien vis labiau“ buvo įvertinta bibliotekose kaip viena skaitomiausių, o „Meilė be recepto“ pateko į interneto svetainės knygos.lt 2024 m. populiariausių meilės romanų sąrašą, pristato pikantišką knygą suaugusiesiems.

Romanas privers tavo moralės kompasą pamesti kryptį.

Aistringa kelionė, pagardinta humoru ir... peržengianti ribas. Ar išdrįsi?

Istorija prasideda smilkalais kvepiančioje Kauno bažnyčioje. Per mišias, kurias aukoja jaunas, patrauklus kunigas, nualpsta garbaus amžiaus moteris. Tvankuma ar senos paslaptys ją parklupdė?

Eugeniją namo parveža ir ja pasirūpina nepažįstama mergina. Tarp moterų užsimezga netikėta dviejų kartų draugystė. Tačiau Eugenijos sūnui Laura tampa pavojingu trikdžiu – ypač dabar, kai jo santykiai su gražuole Gerda kabo ant plauko.

Vis dėlto likimas viską sudėlioja savaip ir veikėjų gyvenimai netikėtai persipina. Atrodo, pats Dievas tąkart atvedė Eugeniją į bažnyčią linkėdamas kiekvienam šios istorijos dalyviui atrasti tikrąjį save. Tegul ir nuodėmingą…

„Gyventi taip, kaip nori, nėra nuodėmė“, – sako vienas veikėjas. Bet ar tikrai?

„Rekomenduoju tiems, kuriems norisi patirti nuodėmę nenusidedant“, – skaitytoja Kamilė A.

-------

Meilės romanai – saugiausias būdas leisti drugeliams padraskyti krūtinę ir atsiduoti aistrai, apie kurią net nedrįsti pasvajoti.

Su meile

Kamilė Birgė

„Kasdien vis labiau“ – debiutinis Kamilės Birgės, knygų „Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų“ ir „Meilė be recepto“ autorės, romanas. 2020 metais jis tapo viena skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose. 

Trisdešimt šešerių Ema bijo skristi, bet vieno skrydžio metu jos gyvenimas pasikeičia. Grįždama iš komandiruotės Kelne, lėktuve netikėtai susiduria su pilotu Povilu. Ji įsitikinusi, kad tai pirmas ir paskutinis jų susitikimas, tačiau iš tikrųjų jų istorija tik prasideda.

Kai Povilas priverčia Emą suabejoti tuo, ką ji manė žinanti apie meilę ir savo gyvenimą, jos geriausia draugė Siga užmezga romaną su Emos vadovu Simu. Netrukus ima keistis ir ilgametė Emos bei Sigos draugystė.

Tai istorija apie meilę, užklumpančią tada, kai jos jau nebesitiki. Apie draugystę, kurią išbando gyvenimo pasirinkimai, ir drąsą sekti paskui širdį, net jei ji gali klysti. Galiausiai – apie meilę, kurią sutikus galima ištarti: „Ir aš tave... Kasdien vis labiau.“

Skaitytojams nuo 14 metų.

„Mėlynojo Safyro dvaras“ – romantinės fantastikos detektyvas, kuriame atgimsta šiurpioji Mėlynbarzdžio istorija, palytėta kerinčios bestselerių „Beširdė“, „Mėnulio miestas“ autorės Marissos Meyer vaizduotės. 

Malorė Fonten – apgavikė. Nors yra kilusi iš senos raganų giminės, jos vienintelė magija – gebėjimas matyti vaiduoklius. Su seserimi ji verčiasi iš prekybos netikrais burtais ir rengdamos ekskursijas po liūdnai pagarsėjusį dvarą, kuriame Safyras įvykdė pirmąją žmogžudystę.

Malorė skelbiasi esanti grafo Bastjeno Safyro, kuris prieš daugiau nei šimtmetį žiauriai nužudė tris savo žmonas, gyvenimo žinovė. Tačiau ji nė nesapnavo, kad vieną dieną sutiks Bastjeno proprovaikaitį. Armandas – patrauklus, turtingas ir patiklus. Tobulas taikinys. Ji nedvejoja, kai Armandas jai pasiūlo dosnų atlygį, kad išvarytų Bastjeno Safyro dvasią iš jo protėvių namų. 

Bet Safyro dvare vėl įvykdoma žmogžudystė ir Malorė atsiduria įvykių centre. Ji beveik tikra, kad žudikas yra gyvas žmogus. Jei nori gauti pažadėtą atlygį, ji privalo atskleisti nusikaltimą ir išvaryti dvasią, išlaikydama magijos iliuziją. Mokamos atostogos užmiesčio dvare? Skamba kaip svajonė. Net jei jame klaidžioja nužudytų žmonų vaiduokliai, o pabaisos čia įprastos it pelės ar tarakonai.

Tačiau didžiausias iššūkis Malorei – išmokti pasitikėti savo širdimi. Ypač kai tas, kurio ji trokšta labiausiai, gali būti žudikas.

Marissa Meyer – „New York Times“ bestselerių autorė, kurios didelę kūrybos dalį sudaro kūrybingi, įtampos kupini klasikinių pasakų perpasakojimai, o pastaraisiais metais autorė atsigręžė ir į realistinių romantinių istorijų pasaulį. Ji sukūrė „Mėnulio kronikų“ (orig. The Lunar Chronicles) seriją, „Renegatų“ (orig. Renegades) trilogiją, dilogiją „Paauksuotoji“ (orig. Gilded) ir „Prakeiktieji“ (orig. Cursed), taip pat grafinių romanų „Laidai ir nervai“ (orig. Wires and Nerve) dilogiją bei „Mėnulio kronikų spalvinimo knygą“ (orig. The Lunar Chronicles Coloring Book). Pirmasis atskiras romanas „Beširdė“ (orig. Heartless) taip pat tapo „New York Times“ bestseleriu. Marissa Meyer dar parašė romantines komedijas „Momentinė karma“ (orig. Instant Karma) ir „Su trupučiu sėkmės“ (orig. With a Little Luck). Pirmoji jos knyga jaunesniems skaitytojams „Tegul švyti“ (orig. Let It Glow), parašyta su Joanne Levy, pateko į „New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių sąrašus. Marissa Meyer taip pat yra knygos „Laimingas rašytojas“ (orig. The Happy Writer), kurioje dalijasi rašymo patarimais ir patirtimi, autorė. Kūrėja gyvena Takomoje, Vašingtono valstijoje, su vyru ir dviem dukromis. Daugiau apie autorę sužinosite jos interneto svetainėje marissameyer.com.

„Atsisakyti galios spręsti – tai atsisakyti atsakomybės už savo gyvenimą. Atsisakyti būti žmogumi.“

Davidas Lisneris – genialus informatikas, savo laimingas dienas leidžiantis glaudžiai susietoje, labai išsivysčiusioje ir kontroliuojamoje visuomenėje. Vos kuriam nors jos gyventojui pajutus neigiamą emociją, elektroninis implantas ima stimuliuoti laimės hormonus. Tai Senbuvių teritorija – pasaulis be baimės ir rizikos. Netoliese Išeivių saloje įsikūrę maištingieji atsiskyrėliai – žmonės, nepanorę atsisakyti savo intuicijos, emocijų ir laisvės, atmetę programėlėmis grindžiamą visatą.

Davidui patikėta svarbi misija – vykti į Išeivių teritoriją ir pranešti apie garsaus sociologo Robero Solo mirtį ten gyvenančiai jo dukterėčiai Evai Montojai, laisvos dvasios merginai. Intuicija Evai kužda, kad mylimas dėdė mirė ne sava mirtimi, o buvo nužudytas.

Davidas ir Eva imasi tirti nusikaltimą ir tai nuveda juos iki valstybės paslapčių. Ar Evai pavyks įtikinti Davidą išsivaduoti iš savo baimių ir nebijoti nesėkmių? Ar Davidas supras, kad tik tokioje laisvėje galės vėl save atrasti?

Laurent’as Gounelle’is ir šįsyk lieka ištikimas savo braižui – įtraukiantį siužetą praturtinęs populiariosios psichologijos įžvalgomis, skaitmeninių technologijų amžiuje skatina susigrąžinti būtį į savo rankas ir nebijoti klysti. Būsite sukrėsti, jausite kažkur netoli sunkios realybės prarają, bet niekada neprarasite vilties.

Aktualias pasaulio ir žmonijos problemas nagrinėjančios Laurent’o Gounelle’io knygos išverstos į beveik 40 kalbų. Bestselerių „Dievas visada keliauja incognito“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Pažadu tau laisvę“ autoriaus knygas skirtos ieškantiesiems atsakymų ir trokštantiesiems pažinimo. „Istorijos – ir pasakojamos knygose, ir rodomos filmuose – padeda gyventi“, – įsitikinęs rašytojas.

Jie nori mane surasti. Aš pati juos susirasiu.

tik

tik

tik

tik

tik

tuoj ateis laikas

stoti į karą.

Džuljeta jau kuris laikas gyvena „Omega“ bazėje. Maištininkų judėjimo slėptuvėje ir vietoje, kur susibūrę tokie kaip ji – apdovanotieji ypatingais gebėjimais.

Pagaliau ji išsilaisvino iš Atkūrimo sąjūdžio gniaužtų, išsilaisvino nuo planų išnaudoti ją savo kariniams tikslams ir yra laisva mylėti Adamą. Tačiau niekada neišsivaduos nuo savo mirtino prisilietimo. 

Ir nuo Vornerio, kuris jos trokšta labiau, nei ji manė esant įmanoma. Nuo vienintelio priešo, kurio negali įveikti savo mirtina galia. 

Persekiojama praeities ir baimindamasi ateities Džuljeta supranta, kad turės priimti sprendimus, kurie pakeis visą jos gyvenimą. Jai gali tekti rinktis tarp širdies troškimų ir Adamo gyvybės. 

Visa tai – kvapą gniaužiančioje „Džinų išrinktosios“ autorės Tahereh Mafi debiutinėje serijoje jaunimui. Niūrus distopinis pasaulis, jaudinantis pasakojimas apie superherojus, viliojanti romantika ir įspūdį darantis pagrindinės veikėjos charakteris – tai galingos istorijos užtaisas.

„Unravel Me“ pasaulis šiurpus ir unikalus. Jo veikėjai kupini aistros, o drąsi, išradinga Tahereh Mafi proza kibirkščiuoja jausmais ir emocijomis. Tai jaudinanti saga apie savęs suradimą ir uždraustą meilę. Tiesiog privalomas skaitinys visiems distopinės jaunimo literatūros – ar bet kokios literatūros – gerbėjams“, – Ransom Riggs, New York Times bestselerio „Ypatingų vaikų namai“ autorius.

Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė bei tarptautinių bestselerių serijų „Shatter Me“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ autorė. Jos kūriniai išversti į trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru, taip pat rašytoju Ransomu Riggsu ir dukra gyvena Pietų Kalifornijoje.

„Penktasis sezonas“ – pirma distopinės maginės fantastikos trilogijos „Suluošinta žemė“ dalis. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.

Šio žemyno vardas – Ramybė. Tai katastrofų kraštas, ir gamtos galios čia naudojamos kaip ginklas. Atsivėrus plyšiui žemėje, pelenai uždengia saulę – civilizacijai gresia žlugimas. Ją išgelbėti galėtų orogenai – žmonės, gebantys sutramdyti stichijas. Esuna – viena iš jų, bet šią paslaptį žino tik keli artimieji. Dabar ji privalo surasti dukrą. Ir nesvarbu, kad pasaulis griūva.

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir sudėtingais personažais.

Autorės romanų veikėjus slegia tokio masto negandos, kad sunkiai kiltų net mintis apie pasipriešinimą. Tačiau jie <...> prasiveržia pro slegiančius būties masyvus ir palieka juos kaip išnarą.

„The New York Times“

Jemisin išplečia maginės fantastikos galimybių ribas.

Brian Staveley, maginės fantastikos rašytojas

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/0464f5d6-d018-4d84-a35b-687f2777d616.html

Civilizacijai grimztant į ilgą šaltą naktį, Sezonas, nešantis vieną pabaigą po kitos, darosi vis tamsesnis. Ypatingų gebėjimų turinčiai Esunai ilga kelionė ieškant dukters užminė naujų mįslių, ir atsirado proga vėl sutikti tą, kurio sutikti ji nebesitikėjo. Esuna gavo prieglobstį Kastrimos komėje, tačiau dingusios dukters nerado. Užtat Kastrimoje yra pasaulį sunaikinęs Alebastras Dešimtžiedis, ir jis dabar prašo padaryti tai, ką gali tik vienintelė Esuna. 

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir įvairialypiais personažais.

„Už Jemisin pasakojimo slypi mūsų dabarties istorija, mūsų nesėkmės, veiksmai pasikartojančių traumų akivaizdoje ir reakcijos į šiuolaikines aistras ir įtampą.“

NPR (National Public Radio, JAV)

„Išskirtinė knyga <...>. Tiems, kas nekantriai laukė pirmos dalies tęsinio, vienintelis knygos trūkumas bus tai, kad užvertus paskutinį puslapį teks vėl laukti.“

Library Journal

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/a60e8f55-915e-4a29-9cab-54cd831e9773.html

„Akmeninis dangus“ užbaigia distopinės maginės fantastikos trilogiją „Suluošina žemė“. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.

Mėnulis greitai sugrįš. Ar tai bus žmonijos sunaikinimą, ar dar didesnę katastrofą pranašaujantis ženklas, priklausys nuo dviejų moterų.

Padedama iš Alebastro Dešimtžiedžio paveldėtos fenomenalios galios, Esuna tikisi rasti dukterį Nasuną ir padėti sukurti pasaulį, kuriame nė vienas atstumtasis vaikystėje nebepatirtų pavojaus. Tačiau laiko tam liko nedaug, o ir nuosavas pavidalas kinta taip, kad tenka skubėti.

Nasunos akimis, motina Obeliskų vartus įvaldė per vėlai. Nasuna regėjo pasaulyje tarpstantį blogį ir susitaikė su tuo, ko motina niekada nepripažins: kas sugedę, kartais būna nebeapvaloma ir tegali būti sunaikinta.

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir įvairialypiais personažais.

„Gyvai pavaizduoti veikėjai, įtemptas siužetas ir išskirtiniai autorės gebėjimai kurti įsivaizduojamą pasaulį – visa tai užtikrina įspūdingą pasakojimą.“ – Publishers Weekly

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/2b9f2b55-9000-4f88-b80f-899e583d4f30.html

Gintauto Mažeikio filosofinis psichedelinis romanas pilnas gaivalingos įvairių kultūrų mitologijos ir viduramžių alchemijos – nuo Afrikos tautų tikėjimų, Vedų filosofijos ir lietuvių mitinių būtybių iki Paracelso idėjų. Į mus panašiausi knygos veikėjai – tai XX a. viduryje JAV gyvenantis lietuvis Matas, dailininkas ir anarchistas, ir jo mylimoji – vudu kultus praktikuojanti mamba Folu. Matas tapo paveikslus, kartais lankosi pas doną Meskalitą, Folu atlieka apeigas, garbina orišą Ešu. Tačiau veiksmas vyksta ne tik Žemėje, bet ir psichinėje Evestroje, gaivališkajame Vajuje, ribinėje Žiojėje.

Pasinėrę į paslaptingą paralelinę erdvę, matome pasaulio lygmenis, reiškiančius dvasines būsenas, sutinkame keisčiausių būtybių. Galime keliauti per šį tekstą kaip per sapną, kartu ir stebėdamiesi, ir atpažindami save. Tai pirmoji „Lilimų knyga“.

Gintautas Mažeikis (gim. 1964) – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, išleido 8 knygas, tarp jų „Renesanso simbolinis mąstymas“ (1998), „Po pono ir tarno. Lyderystės ir meistrystės dialektika“ (2012), „Įsikitinimai. Sąmoningumo metamorfozės“ (2013). „Lilimų knyga“ yra pirmasis autoriaus grožinis kūrinys. 

„Absoliuti askezė leidžia visus priimti vienodai: be jaudulio, bet su išskirtiniu dėmesiu.“
Preambulė, Lilimų knyga

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/5d46c221-5685-4fbd-81cf-6ff855c4e99b.html

„Trys laukiniai kūnai“ – katalonų poetės, literatūros žvaigždės Evos Baltasar romanų triptichas, pristatantis tris drąsius pasakojimus apie moteris ir šių moterų seksualumo, motinystės, laisvės paieškų patirtį. 

Ironiška ir intelektuali „Permagel“ pasakotoja, nors nuolat bandanti atsiriboti nuo gniuždančio pasaulio ir vis lydima suicidinių minčių, itin užsidegusi tyrinėja savo seksualumą, meną ir literatūrą. Stojiška „Boulder“ protagonistė dirba virėja krovininiame laive ir mėgaujasi askeze, savitu gyvenimo ritmu ir neįpareigojančiu seksu. Jos gyvenimą apverčia islandė Samsa, kurią ji įsimyli, nuseka į Reikjaviką ir sutinka lydėti dirbtinio apvaisinimo procese, tapsiančiame jųdviejų santykių išbandymu. O „Mamut“ pasakojamas iš jaunos, kasdienybe nusivylusios lesbietės perspektyvos. Iš pradžių ji bando slapta pastoti nuo atsitiktinių vyrų, o vėliau išsikrausto į vienkiemį kalnuose, kur ją perkeičia gamtos atšiaurumas, santykis su aplinkiniais gyvūnais ir stipri vienatvė. 

Tai trys įspūdingos poetikos tekstai apie geismą ir malonumą, vienišumą ir bendrystę, įkūnytumą ir savęs paieškas. Trys intymūs, gilūs portretai, savitu, vietomis mitišku stiliumi narstantys vidujybės tamsulius. Trys queer balsai, netelpantys į įprastus rėmus, aršiai ieškantys nepriklausomybės ir tikrumo, suskaldysiančio amžinąjį jų gyvenimų įšalą. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/45e8019b-4a14-4477-b4b1-86a8e8c386de.html 

Ar jos meilė gali jį išgelbėti nuo pražūties?

Įspūdinga ir nepamirštama istorija tęsiama romane „Išlaisvinti 6“ – ketvirtoje tarptautinės „Tik Tok“ sensacijos ir bestselerių serijos „Tomeno vaikinai“ knygoje. Pirmosios meilės galia ir skausmas dar niekad nebuvo tokie gilūs kaip Chloe Walsh nepaprastose istorijose apie žaviuosius Tomeno vaikinus – nuo jų skaitytojai tikrai negalės atsitraukti.

KARTĄ JI JAU JĮ IŠGELBĖJO, BET DABAR LAUKIA DAR DIDESNIS IŠBANDYMAS.

Didesnės maišaties Džojaus Linčo gyvenime nėra buvę. Pasiryžęs iš paskutiniųjų įrodyti esąs vertas vienintelio žmogaus, kuriuo pasitiki, vaikinas bando ištrūkti iš pasaulio, grasinančio viską sunaikinti. Tačiau ar jis įstengs galutinai nepanirti po vandeniu, kai nuolat kankina vidaus demonai?

Nenorėdama numoti ranka į mylimą vaikiną ir geriausią draugą, Ifė Moloi stengiasi neleisti jam susinaikinti. Nerdama į jai visai nesuvokiamą pasaulį, vedama tik širdies, mergina nesutinka nusigręžti nuo Džojaus net tada, kai, atrodo, visi nuo jų nusisuko.

Nepaisydami širdies skausmo ir siaubo akimirkų, Ifė ir Džojus visada vienas kitą palaiko – taip pat ir šįsyk. Kad ir kas nutiktų.

Romano „Išgelbėti 6“ poros vėl laukia likimo posūkiai. „Išlaisvinti 6“ tik dar labiau susistiprins jūsų meilę Tomeno vaikinams ir širdyse paliks neišdildomą įspaudą.

Žiauriai įdomios istorijos apie trylikametį, tapusį ryškiausia futbolo pasaulio žvaigžde, tęsinys!

Leonui „Hammersmith United“ akademija tapo namais, o draugai teikia neįkainojamą paramą, ypač kai gyvenimas švysteli suktų smūgių. Kažkas mėgina apkartinti jo dienas – Leona sulaukia keistų grasinimai ir net apkaltinamas vagyste. Maža to, sėkmė nusisuka ir nuo jo „Kalvių“ komandos. Dabar ant kortos pastatyta komandos ateitis... Žaisti futbolą smagu, Leonas tam gimęs, tačiau futbolo pasaulio užkulisiuose kartais vyksta nešvarūs dalykėliai.

Konkurencija ir intrigos, draugystės ir išdavystės, noras būti geriausiam ir nesėkmių baimė susipina šioje meistriškai parašytoje knygoje.

Pirma serijos dalis „Nerealusis Leonas“ 2024 metais pelnė Topelijaus apdovanojimą už geriausią metų knygą jaunimui Suomijoje.

Jukka Behm (g. 1973) – suomių vaikų ir jaunimo knygų rašytojas, už savo kūrybą pelnęs ne vieną įvertinimą. Jo knyga „Nerealusis Leonas“ buvo pastebėta skaitytojų ir kritikų, sulaukė vertimų į užsienio kalbas. 2025 m. „Nerealusis Leonas“ buvo nominuotas Adomo Druktenio premijai už geriausią metų vertimą paaugliams bei įtrauktas į geriausių verstinių knygų vaikams ir paaugliams sąrašą. 

„Roma pilna atradimų. Jie padeda lopyti žinojimo spragas, kursto vaizduotę, žadina kūrybingumą, tiesiog džiugina. Jais norisi dalytis“, – sako knygos autorės Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Reklaitė, praleidusios šiame mieste ne vienerius metus.

„Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ – tai pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. Dingęs ir esamas šio miesto pasaulis, jo dvasia ir regimybė. Visuose šiuose „pasivaikščiojimuose“ skaitytoją – keliautoją lydi profesionalai – atskirų epochų dailės ir architektūros mylėtojai bei specialistai.

Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje žvalgybos tarnybos ir jų formuojama žvalgybos kultūra išryškinama kaip reikšmingas ir funkcionalus Vakarų demokratijos dėmuo. Studijoje stengtasi parodyti žvalgybos tarnybų veikimą demokratinių struktūrų viduje, apčiuopti daugeliui Vakarų valstybių būdingus žvalgybos tarnybų raidos, augimo, tapatybės ir tikslo radimo, savotiško demokratinio „įsitinklinimo“ procesus. Studijos pirmoje dalyje pateikiama Vakarų žvalgybos tarnybų istorijos sintezė nuo XIX a. iki šių dienų, daug dėmesio skiriant žvalgybos tarnybų vietai bendroje valstybės institucijų sistemoje, Rytų ir Vakarų žvalgybų skirtumams, žvalgybos ir partizaninio karo sąsajoms. Antroje dalyje siekiama parodyti žvalgybos tarnybų „vidų“ – apžvelgiama žvalgo veikla, ugdymas ir kultūra, žvalgo tipai ir mitai.

Bernardas Gailius (gim. 1981 m.) – istorikas ir rašytojas, akademinių studijų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, romanų „Kraujo kvapas“ ir „Agentė“ autorius. Istoriniuose tyrimuose ir romanuose daug dėmesio skyrė žvalgybos tarnybų veiklai, studijoje „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ pabrėžė žvalgybos ir žvalgo mito reikšmę šiuolaikinei Vakarų kultūrai. „Žvalgyba Vakaruose“ pratęsia šios sąsajos svarstymą.

Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.

Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.

Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.

Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

Tai įdomaus likimo kelionių dienoraštis – jo manuskriptas buvo išsklaidytas, kupiūruotas, laikytas pražuvusiu, nepilnai publikuotas Paryžiuje 1863 metais ir galiausiai surastas šiais laikais.

Dienoraščio autorius – kolekcininkas, archeologas, keliautojas, Biržų ordinatas, grafas Mykolas Tiškevičius. Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems buvo išrūpintas specialus leidimas. M. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivas pasitinkamas garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlo paslaugas ir be perstojo kviečiasi pietų.

Turistas ir medžiotojas Tiškevičius netrukus atsiskleidžia kaip aistringas tyrinėtojas bei archeologas. Manoma, kad kolekcijoje, kurią grafas sukaupė Egipte, buvo apie 800 objektų, jos likučiai šiandien saugomi trijuose Lietuvos muziejuose. Taigi skaitytojas turi progą tapti Mykolo Tiškevičiaus kelionės ir nuotykių bendražygiu ir pasmalsauti, kaip per šimtmečius pasikeitė keliavimo sąlygos, papročiai ir žmonės.

Dienoraštį papildo įžanginis egiptologo A. Niwińskio tekstas, atveriantis detektyvinę paties manuskripto suradimo istoriją, bei istoriko ir knygos vertėjo Eligijaus Railos komentaras, supažindinantis su Tiškevičių gimine ir jų palikimu Lietuvai.

Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir šio susidūrimo sąlygojamus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų papročių, keisto maisto ir tikybos. Juos mėgdžiodami miškiniai išsikėlė į kaimus, ėmė lenkti nugarą, vokiškai giedoti bažnyčios chore ir išsižadėjo savo kilmės. Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis. 

Nuo pasirodymo 2007-aisiais šis romanas spėjo nuvinguriuoti per visą Europą – išverstas į prancūzų, vokiečių, ispanų, anglų, rusų, suomių, vengrų, olandų, danų, čekų, latvių kalbas ir netgi setų, Estijos tautinės mažumos, dialektą; pelnė prestižinių apdovanojimų ir Estijoje, ir užsienio šalyse, o autoriui – įdomiausio šiuolaikinio estų rašytojo vardą. Estų pasakų, permainingos istorijos ir kritikos naiviajai pagonybei bei krikščionybei įkvėptas romanas stulbina fantasmagoriškais siužeto posūkiais ir it Livonijos ordino žygiai kruvinu humoru – ne veltui pelnęs skaitytojų simpatijas Estijoje ir Vakarų Europoje bei lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba. Tai vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių. 

2014 m. Prancūzijos literatūros premijos: Le Grand Prix de l’Imaginaire už geriausią metų verstinę fantastinės literatūros knygą ir Les mots d’Or de la francophonie už geriausią metų verstinę knygą

2008 m. Eduardo Vildės literatūros premija

2008 m. Stalker fantastinės literatūros premija

Andrus Kivirähk (g. 1970 m. Taline) – estų prozininkas, dramaturgas, scenaristas, taip pat kuriantis ir vaikams. Pastaruoju metu dirba skiltininku didžiausiame Estijos dienraštyje „Eesti Päevaleht“. Įvairiažanrė Kivirähko kūryba pagerbta daugybe literatūrinių premijų, virtusi spektakliais ir televizijos serialais. Jis itin vertinamas už nutrūktgalvišką vaizduotę, taiklią ironiją ir netikėtas etninės kultūros, folkloro, estų istorijos interpretacijas, atmieštas tamsoku humoru.