Elektroninės knygos

...tai kada ateis daktaras?

2020-ieji, rugpjūtis. Pirmųjų metų rezidentė Ieva Ytė pradeda pirmą savo darbo dieną ligoninėje. Studentiškos dienos praeity – dabar ji jau gydytoja, turinti licenciją, atsakomybę ir norą padėti žmonėms. Pasaulis netrunka knygos heroję pastatyti į vietą – ji greit susiduria su medicinos ir socialinės sistemos neteisybe, į kišenes brukamais kyšiais, pacientais be kelnių, o ir vyresni gydytojai ne visada paglosto. Lyg to būtų maža – po dviejų rezidentūros mėnesių pasaulį sukrečia antroji COVID-19 banga. Kaip Ievai seksis išlikti savimi, išlaikyti savo širdyje ne tik troškimą padėti, bet ir pasirūpinti savimi?

– Daktare, man depresija, duokit man parūkyt.

– Daktare, kaip tai nebus invalidumo?

– Jūs rimtai? Aš jus šitaip gydžiau, šitaip popinau, kad jūs pasveiktumėt, o jūs norit būti invalidu?

– Paimk, daktaryte, bent saldainę, kad mani taip gerai dabojai.

„Galbūt esate mano kolega ir atpažįstate save, gal esame draugai, gal jūs esate ar būsite mano mokytojas ar susitiksime (o gal jau susitikome) ligoninėje kaip gydytojas ir pacientas. Linkiu nepriimti istorijos asmeniškai, atjausti tą žioplą kažko nežinančią ir bijančią rezidentę Ievą, kartu su ja pasijuokti iš gyvenimo absurdo – kaip bandome juoktis iš beveik kasdien užstringančios e. sveikatos.“

Gintarė Aukselė

Gintarė Aukselė – gydytoja neurologė, psichoterapeutė, aštrialiežuvė, savo leksikonu garsėjanti tinklaraščio „LRezidentė“ autorė, Baltijos jūros gerbėja, kavos snobė. Feisbuke tinklaraštį pradėjo rašyti kaip „Pirmų Metų Rezidentė“, tais pačiais 2020-aisiais, kai įstojo į rezidentūrą. Ją baigusi panoro užbaigti ir rezidentės istoriją, kuri tapo debiutine Gintarės knyga. 

„Nuostabi tarsi sapnas, skaudi, bet ir šildanti širdį. Pasiimkite nosinaičių. Daug nosinaičių.“ – RealSimple.com

Pasaulyje parduota beveik 20 milijonų autoriaus knygų.

Bestselerių „Gyveno kartą Uvė“ ir „Nerimo žmonės“ autorius Fredrikas Backmanas dovanoja tris užburiančias istorijas apie gyvenimo išbandymus ir kalba apie tai, kas iš tiesų svarbiausia.

„Svarbiausias gyvenimo sandoris“ – jaudinanti istorija, vykstanti Kūčių vakarą. Čia susipina dviejų žmonių likimai: drąsios mergaitės, kovojančios už gyvybę, ir pasaulinę verslo imperiją sukūrusio, bet šeimos ryšių netekusio vyro. Šią naktį jam suteikiama proga priimti sprendimą, galintį pakeisti mergaitės likimą. Tačiau prieš tai jis turi suvokti, ko iš tiesų vertas buvo jo paties gyvenimas.

„Ir kasryt kelias namo vis ilgesnis ir ilgesnis“ – jautrus pasakojimas apie besišnekučiuojančius senelį ir anūką. Jie juokauja, kalbasi apie matematiką ir mokyklą, o senelis prisimena savo žmoną – meilę ir netektį, baimę vieną dieną jos nebeprisiminti. Kartais šalia prisėda ir berniuko tėvas, kuriam arčiau širdies ne skaičiai, o muzika ir žodžiai. Visą gyvenimą laukęs tėvo pritarimo, jis atranda su juo ryšį per sūnų. Šioje trapioje tikrovėje trys kartos mokosi pasakyti sudie.

Ir galiausiai – „Sebastianas ir trolis“, iškalbingas apsakymas apie berniuką, kuriam gyventi kur kas sunkiau nei bendraamžiams: jis jaučiasi baisiai vienišas, nemoka džiaugtis ir juoktis. Kol vieną dieną prie jo nežinia iš kur atsiranda trolis – tikras, apaugęs minkštais gaurais, mokantis kalbėti ir kartais kyštelėti kokį išmintingą patarimą. Šia jautria alegorija perteikiama, kaip įveikti baimę ir tapti savimi.

Su nepakartojamu humoru, švelnumu ir išmintimi Backmanas primena: gyvenimas yra dovana. O svarbiausia – kaip ja dalijamės su tais, kuriuos mylime.

Namai ten, kur širdis...

„Vitjerų šeima“ – tai širdį sušildanti istorija apie šeimos, namų ir buvimo savimi svarbą.

Prestonas ir Konstancija Vitjerai visą gyvenimą kūrė šiltus namus savo šešiems vaikams prabangiame, gražiame, istoriniame Manhatano name. Tačiau per kasmetinę slidinėjimo kelionę Alpėse smogia tragedija, ir suaugę Vitjerų vaikai pirmą kartą be tėvų turi susirinkti vaikystės namuose. Kiekvienas jų turi savo kovų: byranti santuoka, vienatvė, verslo sunkumai, asmeniniai iššūkiai ir klaidūs gyvenimo pasirinkimai.

Siekdami išlaikyti šeimą, keturi vyresnieji privalo atidėti į šalį asmenines problemas ir sielvartą, remti vienas kitą ir jaunesniuosius brolį bei seserį. Sprendimas parduoti namą su visais brangiais, į sienas įsigėrusiais prisiminimais atrodo tarsi dar vienas skaudus praradimas. O gal yra ir kitas kelias?

Priversti susitelkti vienas į kitą, broliai ir seserys atranda, kad net sunkiausiais laikais šeima gali būti stipriausia atrama ir galbūt suteikti gyvenimui visiškai naują kryptį. Kas, jei ne šeima, gali pagydyti širdis išbandymų ir skausmo akivaizdoje?

Aliaska, 1974 m.

Nenuspėjama. Nedovanojanti. Neprijaukinta.

Kraštutinis išgyvenimo išbandymas krizės ištiktai šeimai. 

Kora Olbrait su vyru Erntu, neseniai grįžusiu iš Vietnamo karo, išsiveža trylikametę dukterį Lenę į naujojo gyvenimo paieškas Aliaskoje. Olbraitai atvyksta nepasiruošę nei orui, nei gyvenimui vienumoje, vis dėlto su glaudžiai sugyvenančios bendruomenės palaikymu įsikuria atšiauriame, gražiame laukinės gamtos kampelyje.

„Sugrįžimas į Aliaską“ yra epas apie žmogaus gebėjimą išgyventi ir meilę. Tai intymus milžiniškus išbandymus ištvėrusios šeimos portretas, atskleidžiantis Amerikoje nykstantį gyvenimo būdą.

Kristina Hannah, jai būdingu stiliumi derindama elegantišką prozą ir sudėtingus veikėjų charakterius, sukuria itin paveikią istoriją, šlovinančią žmogaus dvasios stiprybę ir neįtikėtiną, neišsemiamą moters jėgą. Romanas apie sunkiausius šeimai tenkančius išbandymus ir ryšius, galinčius suskaldyti bendruomenę, yra toks pat įspūdingas ir galingas kaip pati Aliaska. Jis puikiai iliustruoja K. Hannah gebėjimą supinti išskirtinai asmeniškus ir universalius išgyvenimus.

Epiniame ir įtraukiančiame romane analizuojama neįtikėtina žmogaus valia ištverti neįsivaizduojamus dalykus. 

Real Simple Magazine

Ši knyga turi daug privalumų. Gerbėjai bus sužavėti, nes joje jungiama graikų tragedija, Romeo ir Džuljetos meilę atliepianti jaunuolių istorija ir šeiminės rietenos. Rašytoja su užburiančiu detalumu atkuria Aliaskos kolonistų gyvenimą <...> taip pat detaliai bei autentiškai aprašo Amerikos žaizdas, likusias po Vietnamo karo. Šedevras. 

Kirkus

Kristina Hannah vaizdingai atkuria Aliaskos gamtos grožį ir keliamus pavojus. Tapo įtaigų krizę išgyvenančios šeimos bei ant permainų slenksčio stovinčios bendruomenės portretą. 

Booklist

Naujausiame Kristinos Hannah romane kraštovaizdis negailestingas ir atšiaurus, bet pagrindinė jaunoji veikėja išmoksta prisitaikyti ir suranda tikrąją save. <...> Gerbėjai įvertins įžvalgią istoriją ir atskleistą nesunaikinamą ryšį tarp motinos ir vaiko. 

Library Journal

Kristina Hannah meistriškai įpina jausminga šeiminę sagą į aštuntojo dešimtmečio pabaigos kultūrinę aplinką ir įvykius. Neįtikėtini išgyvenimai po šeimą ištikusios tragedijos ir itin tikroviški, išbaigti veikėjai. 

Publishers Weekly

Kristina Hannahrašytinįžodį paverčia nuostabia proza. Daugelio romane pavaizduotų žmonių gyvenimas labai nelengvas, autorė jautriai aprašo jų kančias. Rašytoja meistriškai atskleidžia išbaigtą gyvenimo ciklą, apimantį meilę, mirtį ir naują gyvybę. 

RT Book Reviews

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

Magijos baimė kamuoja karo nuniokotą Anvivną. Mišrūnai – žmonės, turintys fėjų kraujo, tokie kaip Rija Flitvud, – pašalinami vos pastebėti. Tačiau jos egzekuciją nutraukia netikėtas gelbėtojas – paslaptingasis komandoras Dalgis, daug baisesnis už jos žudikus. Naujo priešo gniaužtuose Rija kovoja dėl išlikimo nederlingose Šiauržemėse. Tačiau kuo toliau nuo namų atsiduria, tuo labiau supranta, kad anaiptol viskas yra ne taip, kaip atrodo, – nei jos baisusis pagrobėjas, nei maras, niokojantis jos mirštančią karalystę, nei ji pati.

Nes Rija nėra paprasta mišrūnė. Keista žymė jai ant krūtinės ir vėjas, kurį ji instinktyviai geba iškviesti, reiškia, kad ji – viena iš keturių sielų, turinčių stichijų galios ženklą, ir jai lemta atkurti magijos pusiausvyrą... arba mirti to siekiant.

Įvaldyti viduje slypinčią galią nėra sunkiausias uždavinys. Aistra vyrui, kuriuo Rija negali pasitikėti, liepsnoja taip aršiai, kaip jos krūtinėje siaučianti audra, ir nekantrauja ištrūkti. Rija turi pasirinkti: užgesinti liepsnas... arba leisti joms ją praryti.

Šiame užburiančiame romane kunkuliuoja magija, romantika ir nuotykiai: jauna mergina vėl įžiebia senovinės pranašystės žarijas, sukeldama audrą, galinčią išgelbėti jos karalystę... arba visus pasmerkti.

„Vėjo valdovė“ – meistriškas epinės fantazijos ir jaudinančios romantikos derinys.“ – Thea Guanzon

Julie Johnson – „Sunday Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje atsidūrusi romano „Vėjo valdovė“ autorė. Kai nerašo, Julie dažniausiai galima rasti sėdinčią paplūdimyje netoli savo namų gimtajame Masačusetse, keliaujančią, geriančią per daug kavos ir knygos puslapiuose vengiančią realybės. Debiutinį romaną ji išleido spontaniškai, prieš pat paskutinius studijų metus kolegijoje, ir niekada nesigailėjo tokio sprendimo. Nuo tada ji išleido dar dvidešimt romanų, kurie buvo išversti į daugiau nei dešimt užsienio kalbų ir pateko į bestselerių sąrašus visame pasaulyje.

Mirtinga moteris. Nesenstantis dievas. Sąjunga, kuri išgelbės pasaulį... arba jį pražudys.

„Atšiaurus meistriškai sukurtas pasaulis, kurį sušildo nepaprasta lėtai įsiliepsnojančios meilės istorija. Nespėjau versti puslapių!“

– S. M. Gaither, serijos „Šešėliai ir karūnos“ autorė

Mirtingojo kančios baigiasi mirtimi. Dievo kančia – amžina.

Šis užburiantis lėtai įsiliepsnojančios meilės romanas, įkvėptas „Gražuolės ir Pabaisos“ bei graikų mito apie Hadą ir Persefonę, labai patiks Sarah J. Maas, Jennifer L. Armentrout ir Scarlett St. Clair knygų gerbėjams.

Jau tris šimtus metų Edžvudo apylinkes kausto ledas, nes Tamsos siena – stebuklingas užtvaras, saugantis miestelio gyventojus nuo anapus esančios Negyvosios žemės, – silpnėja. Tamsos sienos griūtį gali sustabdyti tik viena: kraujas mirtingosios, santuoka susietos su pavojingu nemirtinguoju Šiaurės Vėju, kurio širdis, kaip kalbama, tokia pat šalta kaip ir jo valdoma žemė. Atėjo laikas jam išsirinkti nuotaką.

Kai Šiaurės Vėjas nusižiūri Renos seserį, Rena pasiryžta padaryti viską ir išgelbėti seserį, nors tai reikštų, kad teks pasiaukoti pačiai. Tačiau mirtinga ar ne, Rena be kovos nepasiduos...

Įtraukianti ir seksuali meilės istorija su daugybe prieskonių, kad lėktų kibirkštys, o fantastinio pasaulio kūrimas – šviežias ir savitas, net jei akivaizdi pasakų įtaka. Romantiškos meilės gerbėjams tikrai svaigs galva.

– PUBLISHER’S WEEKLY

O KAS, JEI GALĖTUM DAR KARTĄ PAVAKARIENIAUTI SU ŽMOGUMI, KURIO NETEKAI?

Šurmulingame Niujorko restoranų pasaulyje įsikūręs ir apetitą žadinančių valgių aprašymų kupinas „Poskonis“ – tai širdį veriantis žvilgsnis į meilę ir netektį, audringa meilės istorija, pasakojimas apie vaiduoklius, aprėpiantis viską, dėl ko alkstame ir kaip toli esame pasiryžę nueiti, kad pasisotintume.

Kai Kostiai buvo dešimt, mirė jo tėvas, ir nuo tada jis gyvena apsuptas vaiduoklių. Nors jų nemato, Kostia geba justi mėgstamiausių jų patiekalų poskonį – jo burną vis pripildo niekada nevalgyto maisto skonis, ir tada jis žino, kad kažkur šalia yra dvasia. Kone visą gyvenimą slėpęs šį gebėjimą, vieną vakarą Kostia nusprendžia, kad metas su juo ką nors daryti. Tada viskas ir apsiverčia aukštyn kojom.

Paaiškėja, kad Kostia geba sugrąžinti žmonėms išėjusius artimuosius – bent kol jie valgo jo pagamintą patiekalą. Ilgainiui Kostia įtiki, kad jo gyvenimo tikslas – padėti gedintiems nepažįstamiesiems susitaikyti su netektimi, o šito jis ima mokytis pačiame karščiausiame pragare – Niujorko restoranų virtuvėse. Išnaudoti savo ypatingą dovaną Kostią paskatina ir netikėtai sutikta (o gal likimo pamėtėta?) mėlynplaukė aiškiaregė Moira. Dvasių pasaulio apsupty juodu aplanko paprasta žemiška ir už viską didesnė meilė. Deja, apakintas ambicijų Kostia nepastebi pomirtiniame pasaulyje bręstančios katastrofos...

Darios Lavelle romanas – tai degustacinis valgiaraštis, kuris patenkins, sužavės, sujaudins, paguos ir įkvėps net išrankiausius skaitytojus. Ši protą ir sielą pasotinanti istorija trykšta originalumu, nuoširdumu ir niujorkietišku sarkazmu.

„Meistriškai išrutuliota ir labai originali istorija. „Poskonis“ neprimins jums nieko, ką skaitėte anksčiau. Tai ištisas degustacinis valgiaraštis, kupinas vaiduoklių, romantikos, aukštosios virtuvės ir nusikalstamo pasaulio paslapčių. Jis priblokš jus, sužavės ir visiškai pasotins.“

Julia Phillips, romano „Bear“ autorė

12 vieta tarp 100 geriausių metų knygų Italijoje

VERTA PERSKAITYTI VISAS SILVIOS AVALLONE KNYGAS, O ŠIĄ – LABIAUSIAI. PERSKAITĘ SUPRASITE, KAIP JUMS TO REIKĖJO.

Silvios Avallone romanas „Juoda širdis“ įsismelkia į sielą ir skaudina, kelia pyktį, baimę, smalsumą ir šypseną. O skaitant pabaigą per kūną ima bėgti šiurpuliukai.

Tai nėra tiesiog gražiai ir įtaigiai papasakota istorija, tai pasakojimas apie kaltę, sielvartą, atgimimą. Apie šviesą tamsoje.

Dabar tau tai atrodo neįmanoma. Bet patikėk, viskas praeina. O jei negali praeiti – pasikeičia.

Vienintelis būdas nusigauti iki kalnų kaimelio Sasajos – status takas per kaštainių giraitę. Ten vieną dieną ir išdygsta Emilija, pasišiaušusi, liesa kaip šakaliukas raudonplaukė. Nors jai trisdešimt, atrodo kaip paauglė – su violetiniais kerziniais batais ir ryškiai salotine striuke. Brunas stebi ją iš priešais stovinčio namo tarytum įsibrovėlę. Ta mergina kalba ne šio krašto akcentu ir tempiasi krūvą krepšių ir lagaminų. Ką ji veikia čia, kalnuose, toli nuo pasaulio?

Kai jiedu pagaliau susitinka, kiekvienas savos vienatvės atgintas, Emilijos akyse – „be menkiausios liepsnelės, lyg dvi mirusios žvaigždės“ – Brunas įžvelgia prarają, primenančią jo paties, tik priešingą. Jie abu pažįsta blogį: jis – nes patyrė, ji – nes padarė. Sasaja – jų prieglobstis, vienintelis būdas išsisukti nuo ateities, kuria nė vienas nebetiki. Bet ateitis ateina ir vadovaujasi savais įstatymais. Nusikaltėlis tu ar nekaltas, auka ar budelis, laikas bėga ir parodo mus tokius, kokie esame: be galo trapius, lemtingai žmogiškus.

Su meile, kaip apie savus personažus geba rašyti tik didieji autoriai, Silvia Avallone sukūrė savo brandžiausią romaną – pasmerkimo ir išsigelbėjimo istoriją, įsiskverbiančią į tamsiausias, giliausias sielos kertes ir pripildančią jas užuojautos, gyvybės ir šviesos.

„Silvia Avallone – kerėtoja. Ji paima už rankos ir pakviečia eiti kartu. Jeigu jos paklausysi, nebepaleis iki pat galo. Tokie jos pasakojimo kerai.“

Niccolò Ammaniti

Jaunimui nuo 15 metų

LONDONAS, 1923-IEJI. Danguje skraido drakonai, gatvėse siautėja protestai, o Vivjena nesijaudina. Ji laikysis taisyklių, gaus galimybę atlikti vasaros praktiką, skirtą drakonų kalbų studijoms, pasižymės sumanumu ir geru būdu ir pasirūpins, kad jos jaunėlei sesutei nė už ką netektų augti Trečioje klasėje. Jai tereikia išvaduoti vieną drakoną.

Vidurnaktį Vivjena sukelia pilietinį karą.

Jos tėvai suimti, sesuo dingusi, o ji pati pristatyta į Blečlio parką dirbti Kodų nulaužimo skyriuje – jeigu jai pavyks, kartu su šeima galės grįžti namo. Jei ne, visų laukia mirtis.

Atrasdama slaptos drakonų kalbos paslaptis, Vivjena supranta, kad trapus Taikos susitarimas tarp žmonių ir drakonų, yra nesąžiningas, o pavojingas jos darbas gali ją pačią pražudyti.

„Drakonų kalba“ – fantastinis romanas, kurio neįmanoma paleisti iš rankų, akimirksniu tapęs bestseleriu. Drakonai, galybė siužeto vingių, išdavysčių, apsimetėlių pinklės ir jaudinančios uždraustos meilės žybsniai pakerės „Ketvirtojo sparno“ gerbėjus.

„Šį romaną būtina perskaityti, jis ne tik turi įtraukiantį siužetą, bet ir iškelia žodžių bei empatijos svarbą susiskaldžiusiame pasaulyje.“ – School Library Journal

„Draugystė, romantika, lingvistikos ir kovotojų šnipinėjimo subtilybės, persmelktos distopiškos atmosferos ir galybės drakonų – taip galima apibendrinti išdavysčių, nevilties ir ambicijų kupiną epą.“ – Publishers Weekly

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno jų apsupta dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir ši tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Įgijusi Bato Spa universiteto Jaunimo literatūros magistro diplomą, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.

Rebeccos Yarros sukurti drakonai stulbina!  Išdidūs, gražūs, kupini nepakartojamos magijos.

CHRISTOPHER PAOLINI, BESTSELERIŲ CIKL O „PAVELDĖJIMAS“ AUTORIUS

Po beveik pusantrų metų Basgiato karo koledže Violeta Sorengeil supranta, kad laiko mokslams neliko. Neliko ir netikrumui. Mūšis prasidėjo, o priešams artėjant prie sienų ir įsimaišius į gynėjų gretas, neįmanoma žinoti, kuo pasitikėti.

Dabar Violeta turi keliauti už silpstančių Aretijos apsauginių kerų ribos į nepažįstamus kraštus ieškoti sąjungininkų, kurie galėtų palaikyti Navarą. Kelionė išbandys Violetos proto aštrumą, sėkmę ir jėgą; ji padarys viską, kad išgelbėtų tai, ką myli, – savo drakonus, šeimą, gimtinę ir jį.

Net jei teks saugoti didelę paslaptį, galinčią sunaikinti viską.

Jos žmonėms reikia kariuomenės. Reikia galios.

Reikia magijos. Ir reikia to, ką gali rasti tik Violeta: tiesos.

Artėja audra... ne visi pajėgs atlaikyti jos rūstybę.

Raiteliai nebėga. Jie kaunasi.

Violeta Sorengeil

„Mirtingieji“ – visų laikų tarptautiniu mastu sėkmingiausias suomių literatūros debiutas, nuo pasirodymo 2023-aisiais jau išverstas į 28 kalbas.

Torch-Bearer Prize, Finlandia Prize nominantė, Helsingin Sanomat Literature Prize apdovanojimas už geriausią debiutą

„Užburianti. Kone mitiška. Ši reikšminga ir jaudinanti knyga apie prarastas istorijas ir gyvybes mane prikaustė savo magija.“ – Essie Fox, The Fascination autorė

„Tai gražiai sudėtas pasakojimas, gilus ir reikšmingas kaip pati jūra.“ – Phillip Hoare, knygos William Blake and the Sea Monsters of Love autorius

„Mirtingieji“ – tris šimtmečius apimantis, kvapą gniaužiantis romanas apie žinių alkį, ugningas ambicijas, žmogaus ir gamtos susidūrimą.

1741 m. gamtininkas Georgas Wilhelmas Stelleris leidžiasi į ekspediciją su kapitono Beringo įgula ieškoti jūrų kelio iš Azijos į Ameriką. Ekspedicijai žlungant, šį tikslą keičia kitas, netikėtas ir stulbinantis: pasauliui pristatyti naujai atrastą švelniąją jūrų milžinę, jūrų karvę.

1859 m., Rusijai priklausanti Aliaska. Naujai paskirtam gubernatoriui šiame pasaulio užkampyje tenka sukti galvą, kaip pasirūpinti savo ką tik sukurta šeima, ligota iš už jūrų marių atsiųsta seserimi, ir dar atsiskaityti už iškasenų ir medžiojamų gyvūnų skurdų kraštą. Jo išsigelbėjimu tampa jau šimtą metų išnykusiu laikomo jūrinio žinduolio griaučiai. O po dvejų metų vyrų valdomą mokslo pasaulį sudrebina moteris, pasamdyta įamžinti šį gyvį istorijoje.

Galiausiai 1952 m. keliamės į Helsinkio zoologijos muziejų, kurio talentingiausiam restauratoriui tenka užduotis atgaivinti jau išnykusios jūrų karvės griaučius, įkvėpsiančius būsimų kartų vaizduotę. Tik ar žmogus pajėgus išgelbėti gamtą nuo savęs paties?

„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.“

Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.

„Mažas gyvenimas“ – giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas tamsiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.


„Mažas gyvenimas“ jus gali praryti, išvaryti iš proto, užvaldyti. Trikdantis, bet nepaprastai gražus romanas.“
Jon Michaud

„Tai ir kartos portretas, ir kai kas daug tamsiau – bandymas suvokti žmogiškojo žiaurumo ribas ir sykiu parodyti draugystės gydomąją galią.“
New Yorker

„Šis romanas nepalyginamas su jokiu kitu. Išsišokantis, peržengiantis ribas, nepamirštamas.“
Independent

„Nevilties kupina knyga, kurią perskaičius širdis keliskart padidėja.“
Guardian

„Visi turi perskaityti šią šiuolaikinę literatūros klasiką. Tai meistriškas mūsų nerimo amžiaus atspindys su visomis teigiamomis ir neigiamomis jo pasekmėmis.“
Brigid Delaney


Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) – amerikiečių rašytoja. Jos debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“, „National Book Awards“, „Baileys Prize for Womens Fiction“, „International Dublin Literary Award“, laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes.

„Kirkus Prize“ 2015 laureatė
„Man Booker Prize“ 2015 nominantė
„National Book Awards“ 2015 nominantė
„Baileys Prize for Women's Fiction“ 2016 nominantė
„Andrew Carnegie Medal for Excellence in Fiction“ 2016 nominantė
„International Dublin Literary Award“ 2017 nominantė

„Amazon“ viena geriausių metų knygų
„New York Times“ viena geriausių metų knygų
„Guardian“ viena geriausių metų knygų
„O, The Oprah Magazine“ viena geriausių metų knygų
„Washington Post“ viena geriausių metų knygų
„Publishers Weekly“ viena geriausių metų knygų


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“


Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.

Šias tris romano dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.


„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“
Michael Cunningham

„Mūsų laikų šedevras.“
Observer

„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“
Sunday Times


Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.


Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas.

Nors knyga pavadinta Vaikų literatūra, ji daugiausia – apie tėvus. Šį kūrinį, motyvuotą prisirišimo, galima laikyti eklektiška ir jaukia įvairiopos tėvystės patirties enciklopedija. Per keturiolika šio fragmentiško autofikcinio romano dalių žymus Čilės rašytojas Alejandro Zambra nepaliauja tyrinėti, kaip vaiko gimimas ir augimas keičia ne tik dabartį bei ateitį, bet ir praeities suvokimą.

Vaikų literatūrą pradeda jautrus, eseistiškas pirmųjų tėvystės metų dienoraštis, tačiau tekste gana greitai įsisuka grožinės literatūros mechanizmai. Viename fragmente skaitome pasakojimą apie jungiamąją ir destruktyvią keiksmažodžių galią vaikystėje. Kitame vyras, paveiktas migreną malšinančios psichodelinių grybų dozės, bando iš naujo prisijaukinti sudėtingą ropojimo meną. Toliau – komiškas traktatas apie tėčių „futbolo liūdesį“, istorija apie tėvą, nesiteikiantį išleisti sūnaus į jau užsakytą kelionę po Niujorką, kol šis neapsikirps, bei nuolat taisomas ir pildomas vaikystės atsiminimas apie neteisingą apkaltinimą vagyste.

Šių tekstų, kupinų šilumos, humoro ir žaismingumo, tematika juda nuo buvimo tėvu prie buvimo sūnumi, vaiku, partneriu; čia tyrinėjama draugystė, pirmosios meilės ir santykiai, patyčios, agresija, vyriškumas, išankstinės nuostatos, atmintis ir savęs supratimas. Švelniais naratyvais puikiai atkurdamas tėviškos kasdienybės ir per atmintį perleistos vaikystės tekstūras, Zambra aiškinasi, kaip šeimose formuojasi istorijos, kaip jos pasakojamos ir kaip keliauja per kartas. Sykiu jam įdomu, kokį vaidmenį čia vaidina vaikai, verčiantys pamiršti neviltį ir susireikšminimą, kažkur šalin nustumdami chronologinio laiko tironiją.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/44d9b0d2-7d36-404c-b56c-fed6a9c62584.html

New York Times bestselerių autorius Adamas Grantas pasakoja, kaip galime pakelti save ir kitus į netikėtas aukštumas.

Mes gyvename talento apsėstame pasaulyje. Tačiau žavėdamiesi žmonėmis, kurie turi įgimtų pranašumų, dažnai nepastebime savo augimo potencialo ir pamirštame, kiek patys esame pajėgūs pasiekti. Visi mes turime galimybę tobulėti. O jei proga nepasitaiko, yra būdų, kaip ją sukurti.

Paslėptas potencialas siūlo naują sistemą, padedančią kelti siekius ir viršyti lūkesčius, nukreipdama dėmesį nuo įgimto genialumo į mokymosi galią. Pasakodamas įtikinamas istorijas ir pristatydamas novatoriškus tyrimus knygos autorius parodo, kad pažanga labiau priklauso ne nuo to, kiek sunkiai dirbate, bet nuo to, kaip gerai mokotės. Augimas nėra susijęs su jūsų turimu talentu – jį skatina charakterio ugdymas. Ši knyga parodo, kaip kiekvienas gali pasiekti didesnius dalykus. Tikrasis jūsų potencialo matas – ne pasiektos viršūnės aukštis, o tai, kiek toli nuėjote, kad ją pasiektumėte.

Ši nuostabi knyga atskleidžia, ko reikia, kad taptum geresne savo versija. Adamas Grantas parodo kelią, kaip ugdyti talentus, kurie anksčiau atrodė nepasiekiami, ir pasiekti tikslus, kurie anksčiau atrodė neįgyvendinami.

– James Clear, knygos Atominiai įpročiai autorius

Adamas Grantas yra Vartono verslo mokyklos organizacinis psichologas. Čia jis septynerius metus iš eilės pelnė geriausio profesoriaus įvertinimą. Jo knygos parduotos milijonais egzempliorių, jo TED paskaitos peržiūrėtos daugiau nei 30 milijonų kartų, o tinklalaidė „WorkLife with Adam Grant“ reitinguose užėmė pirmąją vietą. Novatoriški autoriaus tyrimai įkvėpė žmones permąstyti pagrindines motyvacijos, dosnumo ir kūrybiškumo prielaidas. Grantas pripažintas vienu iš dešimties įtakingiausių vadybos mąstytojų pasaulyje ir įtrauktas į žurnalo Fortune sąrašą „40 Under 40“, jam taip pat paskirti Amerikos psichologų asociacijos ir Nacionalinio mokslo fondo apdovanojimai už išskirtinius mokslinius pasiekimus. Grantas baigė Harvardo universitetą, o Mičigano universitete įgijo daktaro laipsnį, be to, jis yra buvęs jaunių olimpinių žaidynių tramplino šuolininku. Autorius gyvena Filadelfijoje su žmona ir trimis vaikais.

Fenomenalaus bestselerio „Istorijų sergėtoja“ autorė Sally Page pristato nepaprastai gražų ir žavų romaną, kupiną paslapčių, tik ir laukiančių, kada gi jos bus atskleistos…

Džo Sorsbi naujas gyvenimo skyrius prasideda dabar... Slėpdamasi nuo praeities, ji sutinka padirbėti jaukioje dėdės Vilberio raštinės reikmenų parduotuvėlėje. Tarp šiluma dvelkiančių medinių lentynų pirkėjai čiupinėja spalvotas užrašų knygeles ir rašinėja savo mintis, leidžiančias žvilgtelėti į jų gyvenimus. Tai bent trumpam numaldo sudaužytą Džo širdį.

Kai susipažįsta su Ruta, vikare, pabėgusia nuo mįslingos praeities, ir Malkolmu, įžengusiu į aštuntą dešimtmetį ir vis dar ieškančiu savęs, Džo staiga suvokia – ji ne viena.

Tai, ką šiuodu žmonės turi papasakoti apie save, gali pakeisti Džo gyvenimą, jei tik ji juos įsileis į savo širdį.

Tobula dovana knygų mylėtojams, romano „Istorijų sergėtoja“ ir Evie Woods „Dingusio knygyno“ gerbėjams. Tai puikus romanas apie paslaptis ir galimybes iš naujo pradėti gyvenimą bei draugystę, užgimstančią pačiose netikėčiausiose vietose.

Kodėl šią knygą laikai rankose? Davė kas nors ar pati nusipirkai, knygyno konsultantei įrodžiusi, kad nesi boba?

Tada gerai – esi maniškė. Tokia pat amžinai jauna, pasiutusi, nenugalima.

Leiskimės abi į aistringą ir linksmą 200 puslapių kelionę, užkariaudamos pasaulį, užkariaudamos save.

Duok man ranką. Oho, kaip smarkiai plaka tavo širdis!

Apie ką su tavimi kalbėsiuosi šioje knygoje, spinduliuojančioje gyvenimo džiaugsmu?

• Apie tai, ką patyriau ir supratau per dešimt metų, kurie skiria „Ne bobų vasarą“ nuo šitos knygos – mano šešiasdešimtmetį nuo septyniasdešimtmečio.

• Apie tai, kaip netapau žyde: apie bandymą surasti Dievą ir naują tėvynę Jeruzalėje.

• Apie gyvenimą jachtoje, kuris buvo mano pragaras. Apie galybę kelionių – vienišų ir ne – bandant užkariauti didelį ir nesvetingą pasaulį.

• Apie nesibaigiančias pastangas užkariauti save.

• Apie Ispaniją, kurią pasirinkau kaip paskutinius savo gyvenimo namus, nes čia galima gyventi... iš lietuviškos pensijos. Taip, iš tikrųjų g y v e n t i.

• Ir galiausiai apie meilę, kuri mane vis ištinka. Štai ir vėl. Ar jau paskutinis kartas? Kaip manai?

Informacija vartotojui

- Ši knyga priklauso nesteroidinių antibobinių knygų grupei.

- Skirta silpno ir vidutinio laipsnio subobėjimo simptomams mažinti.

- Galima skaityti nevalgius, taip pat kartu su maistu ir gėrimais.

- Skaitant knygą ir dvi savaites po rekomenduojama vengti bendravimo su abiejų lyčių bobomis.

- Pasireiškus šalutiniam poveikiui (nenumaldomam norui pakeisti pasaulį) arba atsinaujinus subobėjimo sindromui (perdėtam dėmesiui televizoriui, pomidorams ir anūkams, taip pat nutukimui), nesikreipti į gydytoją ar vaistininką. Giliai įkvėpti, iškvėpti ir perskaityti dar bent vieną knygos puslapį.

- Jei perskaičius visą knygą, per tris dienas savijauta nepagerėjo, rekomenduojama įdėmiai pažiūrėti į veidrodį.

Iš Rūtos gyvenimo atradimų

• Kad tu pati taptum vaivorykšte, tau nieko nereikia daryti. Tik lietuje atsisukti į saulę.

• Kad ir koks būtų tamsos greitis, šviesos greitis didesnis.

• Užtrunka ilgus dešimtmečius, kol pagaliau tampi jaunas.

• Vienatvė yra Dievo bausmė už nusikaltimus, kurių nesi padaręs.

• Po visų klajonių, po visų sutiktų vyrų tikrai žinau, ko moteriai reikia. Emocinio stabilumo ir geros širdies.

Rūta Vanagaitė – rašytoja, prodiuserė, legendinio festivalio LIFE sumanytoja, projektų „Pagauk kampą“, „Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ autorė. Jos knygos „Ne bobų vasara“, „Mūsiškiai“, „Jis“ ir kitos sulaukė didelio populiarumo, taip pat ir prieštaringų vertinimų. „Ne boboms“, parašyta Ispanijoje, – aštuntoji autorės knyga.

Kūrinys išverstas į 21 kalbą ir pelnė Reader’s Digest bei Washington Post geriausios metų knygos titulą.

„Iš dalies Vilis Vonka, iš dalies magiškasis realizmas ir labai jaudinanti... Ji priminė man, kad net užaugęs, jei gerai ieškosi, savo viduje vis dar rasi vaiką.“ Jodi Picoult

Suprantate, tai istorijos kuria mus. Mes ką nors perskaitome ir tai mus sujaudina, paliečia širdį, mums prakalba, o tada... tada mus keičia.

Skaudžią vaikystę be tėvų meilės Liusei ištverti padėjo „Laikrodžių salos“ knygų serija. Kruopelytė magijos iš šių knygų merginai praverstų ir dabar, sulaukus dvidešimt šešerių ir taupant kiekvieną centą, nes jos didžiausia svajonė dirbant mokytojos padėjėja – įsivaikinti vieną savo mokinių, našlaičiu tapusį Kristoferį. Tačiau kai po ilgų metų tylos jos mylimiausių vaikystės knygų autorius grįžta su nauju kūriniu ir paslaptingu kvietimu skaitytojams įsitraukti į žaidimą jo saloje ir taip laimėti vienintelį knygos egzempliorių, mergina žino, kad tai – jos gyvenimo šansas, kurio nevalia praleisti. Tačiau varžovai gudrūs, knygos iliustratorius pavojingai žavus, o pats rašytojas nenuspėjamas... Tad viskas bus dar sudėtingiau, nei Liusė tikėjosi.

„Norų žaidimas“ – knyga, kurios magija skaitytojų lyginama su „Čarliu ir šokolado fabriku“. Tai tikra dovana mūsų širdyje gyvenančiam vaikui.

„Gudru, tamsu ir viltinga... Tai meilės laiškas skaitymui ir vaikystės istorijoms, kurios mus ir užaugusius dar ilgai veikia.“ V. E. SCHWAB, New York Times bestselerių autorė, parašiusi „Nematomą Adės Laru gyvenimą“

Šachmatų istorija. Kruiziniame laive grupelė keleivių meta iššūkį pasaulio šachmatų čempionui – pakviečia sužaisti partiją. Iš pradžių grupelė pralaimi didmeistriui, bet netikėtai jiems į pagalbą ateina paslaptingas nepažįstamasis – ima pašnibždomis patarinėti, ir šansai išsilygina. 

Tai įtempto siužeto dramatiškas pasakojimas apie maniją ir genialumo kainą.

Kelionė į praeitį. Po devynerių metų, praleistų kare, Liudvigas pagaliau sugrįžta ir sutinka moterį, kurią aistringai mylėjo ir kuri buvo pažadėjusi jo laukti. Tačiau abu jau gerokai pasikeitę... O gal jų meilė tebėra gyva nepaisant sunkumų, išdavysčių ir laiko? 

Jaudinantis pasakojimas apie nostalgišką ilgesį ir trapų meilės grožį.

Jausmų sumaištis. Rolandas universitete sutinka dėstytoją, kuris įtraukia jį į literatūros ir žinių pasaulį. Bet staiga Rolandui ima atrodyti, kad šis nepaprastas žmogus nežinia kodėl jo nekenčia. Tikroji šių jausmų priežastis visiems laikams pakeis abiejų vyrų gyvenimą.

Stefanas Zweigas (1881–1942), austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas, – vienas skaitomiausių XX a. pradžios Europos rašytojų („Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“, „Nepažįstamosios laiškas“, „Permainų svaigulys“). Jo kūriniai – su psichologine potekste, įtaigūs, įtempto siužeto, atskleidžiantys žmonių aistras bei silpnybes. Universalios rašytojo gvildenamos temos nepraranda aktualumo ir šiandien.

Pirmojo Fondo Tarybos narys Golanas Trevizas nulėmė žmonijos ateitį – pasirinko Gają. Superorganizmas Gaja – holistinė planeta su visus padarus siejančia sąmone: kiekvienas rasos lašas, akmenėlis, būtybės ir visa, kas joje yra, elgiasi kaip vienis. Šiame pasaulyje privatumas tiesiog neįsivaizduojamas. Tik ar žmonijai šis kelias tinkamas?

Trevizas įsitikinęs: atsakymą ras ten, kur glūdi žmonijos šaknys, – mitinėje Žemėje... jei ji vis dar egzistuoja. Tačiau niekas nežino, kur neišmatuojamose Galaktikos platybėse ieškoti planetos, iš kurios atvyko pirmieji Gajos naujakuriai. Taip pat niekas negali paaiškinti, kodėl neišliko jokių šaltinių apie Žemę, kodėl ji nė sykio nepaminėta milžiniškoje planetinėje Gajos atmintyje. Trevizas pasiryžęs bet kokia kaina įminti šią mįslę – laukia išbandymų ir pavojų kupina kelionė.

„Fondas ir Žemė“ – penkta ir chronologiškai paskutinė kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis.

„Laki Asimovo vaizduotė, sąmojis, kūrinių gausa neabejotinai nutiesė kelią ištisoms mokslinės fantastikos autorių kartoms.“

Kevin J. Anderson, JAV mokslinės fantastikos rašytojas, kartu su Brianu Herbertu pratęsęs Franko Herberto „Kopos“ seriją

https://itraukiojileidyba.lt/cert/c4188591-7735-4758-8878-11340cdad0a5.html

„<...> naujų informacinių technologijų išradimas visada veda didelių istorinių pokyčių link, nes svarbiausias informacijos vaidmuo yra kurti naujus tinklus, o ne atspindėti jau  egzistuojančią tikrovę.“

Bestselerio „Sapiens“ autorius Yuvalas Noah Harari išsamiai nagrinėja, kaip per tūkstančius metų mūsų pasaulį formavo informaciniai tinklai. Knygoje apmąstoma, kokiais būdais visuomenės nuo akmens amžiaus ir Biblijos kanonizavimo laikų iki nacizmo, stalinizmo ir šiuolaikinių populistų iškilimo pasitelkia informaciją – pasakojimus ar statistiką, – siekdamos savo tikslų. Informacija – tai ne vien tiesos žaliava ir ne tik galios įrankis. Žmonijos gebėjimas ją valdyti lems, ar nauji nenuspėjami informaciniai tinklai, dalyvaujant nežmogiškam protui, veiks drauge su mūsų civilizacija.

Yuval Noah Harari (gim. 1976) – istorikas, filosofas, Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius, „Sapiens. Trumpa žmonijos istorija“, „Homo Deus. Trumpa rytojaus istorija“, „21 pamoka XXI amžiui“, serijos „Sapiens. Istorinis komiksas“ ir kt. autorius. Įtakingo viešojo intelektualo knygos išverstos į 65 kalbas.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/7abc9ed0-7c86-4a19-8159-82cbc1b0a6e6.html

„Kieta, tyra ir kupina meilės knyga apie kūną, protą ir sielą moters, kuriai pavyko prasibrauti pro gyvenimo betoną, dumblą ir mėšlą, kad prisikeltų.“ 

Rebecca Brown, amerikiečių rašytoja

 Skaityti Lidiją Yuknavitch – tai jausti, kaip žodžiai duria, bado, pjauna. Ji rašo apie architektą tėvą, smurtaujantį prieš dukras ir žmoną, apie geriančią motiną, apie alinančias plaukimo treniruotes ir žlungančias viltis pelnyti olimpinį auksą, apie paauglišką maištą, kūrybą, svaiginimąsi ir valkatavimą, apie meilužius, meilužes ir lėtą žaizdų randėjimą. Apie išsigelbėjimą, kurį suteikia meilė, lyg vanduo nugludinanti aštrius patyrimus.

„Vandens chronologija“ – tai triumfuojančiai atviras žvilgsnis į gyvenimą moters, gebančios sukurti save iš nuolaužų. Gyvu, pulsuojančiu romanu jį paverčia drąsi stilistika, suardyta struktūra ir plastiškas nardymas tarp gyvenimo įvykių. 

Lidia Yuknavitch (gim. 1963) – Oregone (JAV) gyvenanti lietuvių kilmės rašytoja, kurios proseneliai Juknevičiai emigravo į Jungtines Valstijas. Ji dažnai mini močiutę, pasakojusią legendas apie Eglę žalčių karalienę ir vandenų deivę Laumę. Dėl išskirtinės kūrinių stilistikos rašytoja vadinama kalbos bandite. Autobiografinis romanas „Vandens chronologija“ yra garsiausias autorės kūrinys. Oregono universitete L. Yuknavitch įgijo literatūros daktaro laipsnį, veda kūrybinio rašymo dirbtuves. Yra puiki plaukikė. 

„Vėjas į veidą delnai dega skauda kelius minu atgal greitis ir greitisgreitisgreitisgreitis sulaikau kvėpavimą oda dilgčioja kaip tada aukštai medžiuose šiurpūs vorai ropoja mano oda kaip tada aukštai prie Didžiojo kanjono mano galva per karšta suksuksuksuksuk aš suku aš stabdau aš nejaučiu pėdų aš nejaučiu kojų aš nejaučiu rankų aš nejaučiu delnų galvos širdies tėvo balsas rėkia gera mergaitė tėvas bėga nuo kalno tėvas kuris tai padarė kuris mane pastūmė mano akys merkiasi mano galūnės atsipalaiduoja aš pasileidžiu aš paleidžiu tokia mieguista tokia lengva kažkas skrieja skrieja greitis akys užmerktos smarkus smūgis trenksmas niekas.“ 

„Visi mano gyvenimo įvykiai nardo vieni tarp kitų. Be chronologijos. Kaip sapnuose. Taigi kai galvoju apie buvusius santykius arba apie važiavimą dviračiu, arba apie meilę literatūrai ir menui, arba apie tai, kaip pirmą kartą paragavau alkoholio, arba kaip dievinau savo seserį, arba apie tą dieną, kai tėvas pirmą kartą mane palietė, – tarp šių prisiminimų nėra jokio linijinio ryšio. “

https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/88c8ef69-85b3-47a9-8767-bc725392e942.html

 Į žmonos paieškas jokiu būdu negalima žiūrėti atmestinai! Dažnai jauni džentelmenai leidžia širdies balsui nustelbti proto patarimus ir susisaisto santuokos saitais deramai visko neapsvarstę. Atminkite, kad stačia galva nėrus į vedybinį gyvenimą vėliau dažniausiai tenka gailėtis.

Renkantis tobulą žmoną negalima skubėti. Juk žmona yra ir jūsų atspindys. Kas, jei ji bus prasta šeimininkė? Ar pernelyg tiesmukai reikš nuomonę? Bus linkusi karščiuotis arba ją dažnai apims liūdesys?

Tokia žmona galiausiai taps jums kliuviniu. Teks apgailestauti dėl tos nelemtos dienos, kai susisaistėte šventosios sąjungos saitais.

Benetas Montagis, šešioliktasis Avelio hercogas, ieško tobulos žmonos. Iš gausaus būrio merginų jis jau išsirinko penkias savęs vertas kandidates... Bet staiga pasirodžiusi jo tetos kompanionė sumaišo visas kortas.

Amelijai Mansfild teko sunkiai kovoti dėl vietos po saule, todėl nieko keisto, kad ji linkusi padėti vargšams. Tačiau svečiuojantis pas hercogą derėtų vengti abejotinų užsiėmimų. Ameliją siutina Beneto pasirinktas būdas ieškoti žmonos, tačiau vis tiek tenka leisti laiką jo draugijoje. Pamažu ji geriau pažįsta hercogą ir supranta, kad jis gali būti netgi labai žavus ir viliojantis...

Tai nepakartojama meilės istorija, už kurią autorė Catherine Tinley 2018 m. gavo RITA* apdovanojimą geriausio trumpo istorinio meilės romano kategorijoje.

*Romance Writers of America asociacija.

Pilkai pelytei laikas suspindėti...

Kad išsaugotų nuosavybę, grafas Šalfordas privalo vesti pasiturinčią paveldėtoją. Turtinga gražuolė Henrieta Baksted – puiki kandidatė. Tai kodėl grafo akys vis krypsta prie jos pusseserės Šarlotės Vinkroft?

Šarlotė – drąsi, laisva ir apsiskaičiusi mergina, aplinkinius akimirksniu sužavinti nuoširdumu. Tik ne savo tetą, griežtąją ledi Baksted! Apsigyvenusi pas giminaičius Londone, Šarlotė priversta paklusti šiuose namuose vyraujančiai tvarkai, nereikšti savo nuomonės ir laikytis nuošaliai. Juk tikra dama negali parodyti, jog išmano tai, apie ką kalbasi džentelmenai! Viešnagė, kurios mergina taip laukė, pamažu tampa rimtu išbandymu, o ne smagiu nuotykiu. Tačiau Šarlotė yra priversta susitaikyti su esama padėtimi, kol jos tėvas grįš atlikęs dar vieną kariuomenės užduotį. 

Šarlotė iš tolo stebi, kaip jos pusseserė Henrieta flirtuoja su jai meilikaujančiu grafu ir kitais kilmingais kavalieriais. Kol netikėtai vienas pavogtas šokis atskleidžia jos pačios slapčiausius troškimus. Mergina supranta, kad niekada neprilygs gražuolei pusseserei ir netiks grafui į žmonas. Tačiau širdžiai neįsakysi. Būdama Adamo glėbyje ji gali bent pasvajoti apie ilgai ir laimingai pabaigą!

Netikėti pokyčiai – kaip gaivaus vėjo gūsis: gal oda ir pašiurpsta, bet kaip stebuklingai tai veikia kūną ir sielą...

Sarai Mun dorotis su gyvenimo iššūkiais padeda komiksai. Ji kuria juos pasitelkusi aštrų sąmojį, o pagrindinės komiksų herojės Širlės nuotykiai atspindi pačios autorės išgyvenimus. Tačiau vyro neištikimybės scenarijaus nei kūryboje, nei tikrovėje Sara nebuvo numačiusi.

Subyrėjus santuokai Sara pabėga į gimtąjį pajūrio miestelį Šiaurės Kalifornijoje. Čia ją pasitinka praeitis: motinos netekties skausmas, santykiai su emociškai šaltu tėvu... ir Vilas Boneris, karšta mokyklos laikų meilė. Kai Saros širdis, rodos, jau ima gyti, ją apstulbina dar viena staigmena.

Permainų vėjas nubloškė Sarą į stebinančią naują pradžią. Tereikia įkvėpti... ir tiesiog gyventi.

Jautri žavios moters istorija... Susan Wiggs apdovanota talentu kurti žmogiškus personažus ir įtraukti skaitytojus į šeimos istorijas. Nuoširdus tarpusavio ryšys jai svarbiausias.

Library Journal