Elektroninės knygos

Jis prisiekė ją saugoti.

Ji kelia grėsmę kiekvienai jo statomai užtvarai.

Lolai Suares pradeda grasinti persekiotojas, o vienintelis žmogus, kuris jai gali padėti, yra Najalas Pedersenas. Savamokslis apsaugos sistemų įmonės magnatas ir geriausias jos brolio draugas iš karto pasiūlo merginai saugią slėptuvę. Pasirodo, tai jo privati poilsiavietė Australijos glamūrinėje Auksinėje pakrantėje!

Lola – Najalui uždraustas vaisius, bet įsiplieskusi svilinanti aistra sudegina jo pasipriešinimą. Tačiau kai Lola atsidurs su juo lovoje, jis nebegalės nuslėpti tiesos: ji nusipelnė laimingo gyvenimo. Kaip tik to, ko Najalas, paženklintas tragedijos, visada prisiekinėjo negalįs suteikti!

Patogūs įžadai...

...dėl jų kūdikio!

Jo užduotis paprasta: patvirtinti, ar modelis Orielė Kiuvjė yra kadaise prarasta Bolivudo legendos dukra. Tačiau kai milijardierius apsaugos specialistas Vidžėjus Sahiras pamato Orielę, visos mintys apie darbą išnyksta... Kelios lemiamos nuvogtos valandos pažeidžia visas taisykles...

Netrukus Orielė sulaukia dviejų gyvenimą keičiančių staigmenų. Pirma, tiesa apie jos biologinę motiną. Antra, ji laukiasi Vidžėjaus vaiko! Jis reikalauja santuokos, bet ar ji tikrai gali pažadėti jį gerbti ir mylėti, kai iki šiol juos siejo tik vienas nepaprastas susitikimas?

Ji visiškai peržengia visas ribas...
Argi ne? 

Dženesas yra profesionalus buriuotojas, garsėjantis plevėsos reputacija. Paskalų žurnalai daug daugiau skilčių skiria romantiškiems vyro nuotykiams nei jo lenktynėms aplink pasaulį. Bet skandalai atbaido rėmėjus, todėl Dženesas pasiūlo abiem naudingą susitarimą įsipareigojimų vengiančiai geriausiai draugei Larai: apsimesti jo mergina tik viešųjų ryšių tikslais... Ir jis padės jai susitvarkyti su jos chaotiška šeimynėle. Viskas tobula... iki tol, kol paparacai nutekina Laros nuotraukas su sužadėtuvių žiedu ant piršto!

Ji rašo širdį virpinančias meilės istorijas. O kas suvirpins vienišą jos širdį?

Iš pažiūros Anai nieko netrūksta: turi darbą, ištikimą draugę, mėgstamą užsiėmimą. Bet jos vis neapleidžia jausmas, kad gyvenimas užstrigo, sustojo taip ir neįsibėgėjęs. Vienumoje minėdama trisdešimtąjį gimtadienį, Ana netikėtai sužino, kad jos pirmoji meilė Benas grįžta į Lietuvą – vienišas ir neįsipareigojęs. Tai puiki proga atkurti santykius ir pagaliau išpildyti jaunystės svajonę ilgai ir laimingai gyventi drauge!

Jei tik jos neišblaškys simpatiškasis kaimynas Aleksas – tobulas kandidatas karštam vasaros romanui.

Ignė Ale nuo mažens rašė apsakymus, eilėraščius, romanų ištraukas. Baigdama vidurinę mokyklą auklėtojos įduotoje anketoje drąsiai pareiškė svajojanti tapti rašytoja ir nuo to laiko… neberašė. Manė, jog aistrą kurti patenkins versdama kitų autorių knygas į lietuvių kalbą, bet galiausiai neištvėrė ir puslapiuose įkurdino ne vienus metus jos galvoje gyvenusius veikėjus. To rezultatas – pirmoji grožinė autorės knyga „Tarp A ir B“.

Ignė su vyru ir šunimi gyvena Klaipėdoje. Laisvalaikiu mėgsta svajoti prie jūros, skaityti ir keliauti.

Ramunė visą gyvenimą buvo tarytum lėlė kitų rankose. Ką veikti, kur eiti, net kaip rengtis – viską sprendė aplinkiniai: močiutė, vyras Dominykas, anyta Sofija.

Dominykas nuo mažens buvo auklėjamas žengti savo tėvo, garsaus prokuroro, pėdomis. Iki smulkmenų suplanuotame jo gyvenime nebuvo vietos netikėtumams, juolab – žmonos maištui.

Tačiau kai Ramunė, pavargusi nuo nelaimingos santuokos ir nykios kasdienybės, pradeda slapta lankyti maisto gaminimo kursus, jų sustyguotas gyvenimas ima byrėti. Ką darys sutuoktiniai, priversti naujai pažvelgti ne tik į vienas kitą, bet ir į save? Ar išdrįs jie perimti likimą į savo rankas?

Tai pasakojimas apie ryžtą keisti ir keistis, apie drąsą ieškoti ir laimę būti savimi.

Ignė Ale – rašytoja ir vertėja, gyvenanti Klaipėdoje. Nors didžioji jos gyvenimo dalis sukasi apie knygas, autorė stengiasi rasti laiko kelionėms, jūrai ir lėtiems pasivaikščiojimams su augintiniu, škotų terjeru Bugiu.

„Geltona suknelė“ – antra Ignės Ale knyga. Debiutinis romanas „Tarp A ir B“ pasirodė 2021 m. vasarą ir sulaukė didelio skaitytojų dėmesio.

Pribloškiantis naujas New York Times bestselerių autorės Noros Roberts romanas „Pirmieji metai“ — epinis pasakojimas apie viltį ir siaubą, chaosą ir išganymą, apie kelionę, kuri suvienys tragiškoje padėtyje atsidūrusius žmones į kovą dėl savo gyvenimo...

Tai prasidėjo Naujųjų metų išvakarėse.

Virusas puolė staiga ir plito žaibiškai. Baimė sklido dar greičiau. Per porą savaičių nuvylė viskas, į ką žmonės dėjo viltis. Infrastruktūra subyrėjo, valdžia ir įstatymai griuvo, buvo sunaikinta daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų. Kur buvo tvarka, įsiviešpatavo chaosas. Mokslo ir technologijų galiai menkstant, suvešėjo visokie burtai ir apžavai. Tiek geroji magija, kurią praktikuoja Leina Bingam su mylimuoju Maksu, tiek neįsivaizduojamos piktadarystės, tykojančios už bet kurio kampo, siauruose metro tuneliuose ar žmonėse, kuriuos pažįsti ir labiausiai myli.

Sklinda gandas, kad nusiaubtose gatvėse patruliuojanti kariuomenė paima ir tuos, kurie turi imunitetą virusui, ir antgamtiškų galių turinčiuosius, todėl Leinai su Maksu nelieka nieko kita, tik bėgti iš žlugusio Niujorko. Tuo pat metu į Vakarus keliauja ir kita grupė. Čakas, puikus informacinių technologijų specialistas, stengiasi gelbėti be interneto likusį pasaulį. Arlisė, eterio netekusi žurnalistė, pieštuku ant popieriaus aprašinėja įvykius. Freda, jaunoji jos kolegė, amžinai trykštanti optimizmu, išmėgina naujai atrastas neįprastas galias, o išradinga gydytoja Reičelė su paramediku Jonu suvienija jėgas ir išgelbėja jauną motiną su trimis kūdikiais.

Pasaulyje, kur kiekvienas sutiktasis gali tapti išsigelbėjimu arba pražūtimi, nė vienas iš jų nežino, kur ir kodėl keliauja. Tačiau visų laukia tikslas, kuris pakeis jų ir kitų išlikusiųjų gyvenimą.

Pabaiga jau atėjo. Toliau laukia pradžia.

„Jaudinantis ir sukrečiantis... Intensyvus, kerintis ir mąstyti provokuojantis romanas, kuris neabejotinai pagausins Roberts gerbėjų būrį.“
Kirkus

„Nuostabūs veikėjai, gerai sukonstruota distopija ir prikaustantis siužetas patrauks visai naują skaitytojų grupę.“

Library Journal

„Radikaliai nukrypusi nuo įprastų temų Roberts atras naujų gerbėjų tarp apokaliptine moksline fantastika ir spekuliacine fantastika besidominčių skaitytojų.“

Booklist

„Prilygsta tokiai pasaulio pabaigos klasikai kaip Stepheno Kingo „Dvikova“.“

New York Times Book Review

Nora Roberts, New York Times bestselerių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrusios epinės knygos „Pirmieji metai“ autorė, grįžta su nauju pasakojimu apie siaubą ir magiją pasaulyje, išgyvenusiame Pražūtį dėl paplitusios virusinės ligos.

Sviftai gyvena paprastą žemdirbių gyvenimą, tačiau už taikaus ūkio ribų siautėja neįsivaizduojamos tamsos ir šviesos jėgos. Felona Svift baigia tryliktuosius metus ir beveik nėra mačiusi kadaise egzistavusio pasaulio — praslinkus milijardus susargdinusiam ir nužudžiusiam užkratui, miestas, kuriame gyveno jos tėvai, virto griuvėsiais ir sugrįžo gamtai. Keliauti kur nors pavojinga. Šiurpios reiderių gaujos ir religiniai fanatikai, apsiskelbę Tyraisiais Kariais, dairosi naujų aukų. Ypač medžiojami tokie kaip Felona, apdovanotieji neįprastomis galiomis, o laikas, kai tikroji jos, Išrinktosios, prigimtis laikyta paslaptyje, baigiasi.

„N. Roberts kerinčiu tęsiniu toliau pasakoja apokaliptinę kroniką apie Išrinktąją... Pažintis su naująja karta ir pagrindinės veikėjos virsmas pakerėjo.“ 
Kirkus

„Knygą „Iš kraujo ir kaulų“ galima skaityti kaip atskirą romaną, jis patiks mėgstantiems įtempto siužeto distopinius pasakojimus su stipria heroje.“ 
Publishers Weekly

„N. Roberts pasakoja taip aistringai, kad gali įsivaizduoti kiekvieną perskaitytą sakinį. „Iš kraujo ir kaulų“ yra tobulas šios trilogijos tęsinys, leidžiantis nubėgti į ateitį laike ir erdvėje, apdovanotas gausybe paslaptingų veikėjų, kurie gali atstovauti tiek gėriui, tiek blogiui.“  
Shelf Life

„Juk tai tu mane palikai, prisimeni?“

Kaip jis galėtų pamiršti?

Garsus verslininkas Makas Holovėjus sugrįžo namo į „Mėnesienos kalnagūbrį“, nes teko pasirūpinti savo globėju ir gelbėti prabangų šeimos kurortą. Tačiau, norėdamas tai padaryti, jis turi susitikti su savo praeitimi – moterimi, kurią paliko netaręs nė žodžio, kurorto vadove Mole Haskel. Jis taip ir neatskleidė, kodėl tąkart išvyko iš namų, ir dabar nėra pasirengęs prisipažinti, net kai kartu dirbant įsiliepsnoja aistros liepsna, grasinanti sudeginti visa kita. Tačiau ir Molė turi paslaptį, kuri gali jiems pakišti koją...

Jai reikia sutuoktinio... kuo skubiau. Gal praeities simpatija geriausiai tinka tokiam vaidmeniui?

Norėdama įgyti teises į palikimą, filantropė Railė Džordž turi kuo greičiau ištekėti! Atsidūrusi beviltiškoje padėtyje ji priversta griebtis kraštutinių priemonių – Railė kreipiasi į buvusį mylimąjį Trevisą Holovėjų, kuris rūpinasi jos pobūviu. Ar Railė gali pateikti pasiūlymą, kurio Trevisas negalės atmesti, ir atsispirti nenuginčijamai traukai?

Jei Trevisas išlaikys dalykišką požiūrį, išgelbės jo šeimai priklausantį kurortą. Deja, juos su Raile visada siejo tik malonumai, o ne verslo reikalai. Vis dėlto raštu įformintas sandoris paskatins juodu pažvelgti į praeitį...

Iš savo mažo miestelio...

...į svaiginantį Niujorko spindesį!

Lenė Long investicijų magnatą Niką Korakį sutinka apsivilkusi elfės kostiumą. Nikas praneša stulbinančią žinią: ji gali būti turto paveldėtoja!

Įdukrinta mergaitė iš mažo miestelio nepasirengusi prabangiam Niujorko gyvenimui, tačiau Nikas pasiryžęs atverti jai akis, parodyti galimybes... Bet ar naujame Lenės gyvenime atsiras vietos ir jam?

Ilgas kelias nuo vienos nakties nuotykio iki meilę dovanojančių Kalėdų!

Rudenė Džouns negali patikėti, kad ir vėl akis į akį susitiko su verslininku ir įmonės vadovu Džeku Adamsu! Nejaugi teks būti Džeko partnere prašmatniose draugų vestuvėse žiemiškame Niujorke, nors prieš penkerius metus leidosi su juo į vienos nakties nuotykį? Bet vos tik Rudenę ir Džeką įsuka dar ir Kalėdų sūkurys, širdies ledai ima tirpti... 

„Hijeronas“ – paveikus ir vienas originaliausių tironiją apmąstančių tekstų, vertintas tokių mąstytojų, kaip Niccolò Machiavellis ir Leo Straussas. Išminčiaus ir valdovo susitikimo tropą bei sokratiško dialogo elementus naudojantis Ksenofontas pateikia tris skirtingus požiūrius į tiraną ir jo valdžią, kartu išskirdamas esminius ir nekintančius tiraniškumo komponentus. Greta svarstymų apie tirano valdžios prigimtį, tirano laimę ir galimybę intelektualinėmis pastangomis paveikti neteisėtą valdovą, tekste netiesiogiai iškyla ir dar vienas, šiandien itin aktualus klausimas: ar tiranas visuomet yra tik tautos priešas, ar kartais tampa ir savotišku jos kūriniu?

„Kratilas“ yra ne tik vienintelis išskirtinai kalbos problematikai skirtas Platono dialogas, bet ir apskritai pirmasis išlikęs kalbos apmąstymui skirtas tekstas. Dialoge keliamas klausimas, kas dalykų įvardijimą padaro teisingą, kitaip tariant, koks yra kalbos ir tikrovės santykio pamatas. Sokratas, kalbėdamasis su skirtingų – arbitralaus susitarimo ir prigimtinio atitikimo – pozicijų atstovais, glumina skaitytoją tiek netikėtai pakeista savo paties pozicija, tiek ilgu ir ironišku žodžių etimologizavimu. Neduodamas aiškaus atsakymo, dialogas priverčia greta kalbos prigimties klausimo iškelti ir dar fundamentalesnį – apie nekalbinio pažinimo būtinumą ir prigimtį.

„Ijonas“ – vienas mįslingiausių Platono dialogų, ne veltui paskutiniu metu itin plačiai tirtas ir komentuotas. Kada jis parašytas? Jaunojo ar jau įsibėgėjusio autoriaus? Kiek jame ironijos ir kiek rimtumo? Ar poezija tėra filosofuoti negebančių žmonių produktas, ar tikras Mūzų sukeltas šėlas? Galiausiai – koks filosofijos ir poezijos santykis?

Manto Adomėno „Ijono“ vertimas, įvadas ir komentarai kviečia permąstyti šiuos ir dabar svarbius klausimus drauge su Platonu.

„Faidras“, paženklintas savotiško išminties meilės šėlo ir vaiskios ironijos, tiek Antikoje, tiek vėliau laikytas vienu iš svarbiausių Platono dialogų. Idiliškos gamtos apsuptyje vykstančiame Faidro ir Sokrato pokalbyje telpa svarstymai apie rašytinio bei sakytinio žodžio prigimtį, mitinį pasakojimą pasitelkiantys samprotavimai apie meilę, grožį ir sielą, galiausiai, transcendencijos ir platoniškųjų idėjų temos. Iš pažiūros, „Faidrą“ sudaro kelios, visiškai skirtingos dalys. Tačiau pažvelgus atidžiau, jas vienija bendros tematinės gijos, kurias atrasti patikėta pačiam skaitytojui.

„Charmidas“ – ankstyvojo Platono kūrybos laikotarpiui priklausantis dialogas, tyrinėjantis santūrumo (sōphrosynē) sąvoką. Šis dialogas, kaip ir didžioji dauguma Platono tekstų, yra aporetinis – neduoda aiškaus atsakymo, tad tokiu būdu skaitytojas yra kviečiamas mąstyti, diskutuoti kartu su filosofu Sokratu ir ateityje Trisdešimties tiranų – oligarchinio režimo, valdžiusio Atėnus – nariais tapsiančiais Charmidu ir Kritijumi. Tekste kontempliuojamos įvairios santūrumo sąvokos reikšmės, siekiant nutolti nuo pagrindinės, tradicinės jos sampratos, reiškiančios proto ir poelgių adekvatumą, sveiką nuovoką. Užuot sąvoką apibrėžę šiuo būdu, Sokratas, Charmidas bei Kritijas per visą dialogo eigą išskiria penkis skirtingus santūrumo apibrėžimus. Dialoge „Charmidas“ pasitelkiama „pažink save patį“ idėja, Sokrato „žinau, kad nieko nežinau“ metodas, įvairios ironijos apraiškos, taip pat aptinkamos svarbiausių Platono sampratų (sielos padalytumo, nemirtingumo, dorybių vienovės) užuomazgos.

Cicerono (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalo „Apie pranašavimą pirma knyga“ (lot. „De divinatione“, 44 m. pr. Kr.) – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Pirmoji „Apie pranašavimą“ knyga skirta parodyti pranašavimo mokslo naudą ir svarbą. Cicerono brolis Kvintas pateikia gausybę pavyzdžių iš senovės Graikijos ir Romos istorijos, savo amžininkų ir pirmtakų filosofų kūrinių bei kasdienių situacijų, turinčių sustiprinti mūsų tikėjimą pranašavimo egzistavimu. Kvintas kalba apie gebėjimą iš anksto numatyti ateityje žmonių laukiančius įvykius bei tikėtinas jų pasekmes, galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamų padarinių ir kaip pranašavimo pagalba galima pasiekti laimę.

Šis dialogas Antikos laikotarpiu buvo laikomas geriausiu įvadu ne tik į Platono mąstymo sistemą, bet ir į filosofiją apskritai. Dialogas gyvai pristato pagrindinius Platono dialogų veikėjus – Sokratą bei Alkibijadą, atskleidžia Sokrato filosofavimo techniką ir pagrindinius bruožus: dialektiką, elenchą, aporiją. Pasakojimas sukoncentruotas į Alkibijado asmenį – jo politines ambicijas, išvaizdą, gyvenimo būdą, o taip pat atskleidžiama Sokrato santykių su Alkibijadu perspektyva. Pagrindinė dialogo veikėjų tema – filosofija kaip tokia, o pokalbio varomoji jėga – Alkibijado ir Sokrato jausmai vienas kitam.

Živilės Pabijutaitės iš lotynų kalbos verstame Cicerono (106 m. per. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalas „Apie lemtį“ (De fato, 44 m. pr. Kr.) nagrinėjama fundamentali laisvos valios ir determinizmo suderinamumo problema, skirtingais pavidalais nepraradusi aktualumo iki šių dienų: viduramžių filosofijoje šis veikalas tarnavo kaip pagrindas svarstant santykį tarp Dievo visažinystės ir laisvo apsisprendimo doktrinų, Naujaisiais laikais – sprendžiant, ar ir kokią įtaką mechanistinis mokslinis pasaulėvaizdis turi laisvam žmogaus pasirinkimui. Šiuolaikinėje filosofijoje Cicerono veikalu „De fato“ plačiai remiamasi sprendžiant atsitiktinių teiginių apie ateitį (angl. future contingents) problemą, itin aktualią ne tik filosofijos, bet ir logikos bei matematikos disciplinose: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija, ir „De fato“ dėstomas ciceroniškasis požiūris laikomas vienu konkurencingiausių šios problemos sprendimo būdų.

Laiškai – Platono skaitytojui neįprasto žanro, bet nepaprastai intriguojantys tekstai, iš kurių II ir VII visų pirma išsiskiria savo filosofinėmis digresijomis. Nors II laiškas visuotinai laikomas helenistine klastote, o dėl VII laiško autentiškumo mokslininkai iki šiol nesutaria, šie tekstai vertingi net ir kaip skirtingų laikotarpių platoniškos įtakos vaisiai ir istorinių įvykių atgarsiai. Ypač VII laiške su istoriniu pasakojimu persipinantys filosofiniai svarstymai naujai pažvelgia į filosofijos prigimtį ir filosofo vidines dramas. Skaitytojas paliekamas su tiek praktiškai, tiek teoriškai iškeliamais klausimais: ar žodžiai pajėgūs perteikti pažinimą? Koks yra sėkmingo ugdymo pamatas? Ar prasminga siekti skaudžiai tolimo ir nepasiekiamo idealo?

„Sokrato apologija“ yra bene geriausias atspirties taškas pradedant filosofinę kelionę. Platono fikcinė, bet su istoriniais įvykiais susieta Sokrato kalba teisme įamžino filosofo idealą – ieškantį tiesos ir šių paieškų neatsisakantį net mirties akivaizdoje. Ironiškai, drąsiai ir trikdančiai kalbantis Sokratas priverčia skaitytoją klausti savęs – ar aš tikrai žinau, ką manausi žinąs? Koks gyvenimas yra vertas gyventi? Kokia yra filosofo vieta politinėje bendruomenėje?

„Timajas“ – šiuolaikiniam skaitytojui itin egzotiškas, tačiau daugeliu atžvilgių svarbiausias Platono tekstas. Jame filosofas pateikia savą, su jo etinėmis, ontologinėmis ir teologinėmis nuostatomis suderintą gamtamokslinį pasakojimą apie pasaulį ir žmogų. Visatos Amatininko veikimo prielaidos ir tikėtinas kūrimo procesas atveria vartus tiek į esmines Platono filosofijos nuostatas, tiek į jų problemiškumą ir tolimesnį vystymąsi jau po Platono.

Haris Bošas ir Los Andželo policijos departamento detektyvė Renė Balard suvienija jėgas, kad išnarpliotų kadaise pabėgusios iš namų merginos nužudymą ir pasirūpintų, kad žudikas už įvykdytą nusikaltimą atsakytų teisme.

Detektyvė Renė Balard dirba naktinėje pamainoje, Los Andželo policijos departamente vadinamoje vėlyvuoju šou, ir vieną naktį, paryčiais sugrįžusi į Holivudo nuovadą, užtinka nepažįstamąjį, besirausiantį po senų bylų stalčius. Įsibrovėlis, pasirodo, yra į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas, tiriantis seną įšaldytą bylą, kuri niekaip neduoda jam ramybės.

Balard negali Bošui leisti raustis departamento dokumentuose, bet, jam išėjus, pati pasidomi šia byla ir nejučia įsitraukia — iš gailesčio aukai ir pykčio jos žudikui. Kadangi Balard niekada nebuvo tokia pareigūnė, kuri pamiršta apie darbą vos pasibaigus pamainai, ji imasi bylos tyrimo.

Ši neištirta byla — Holivudo gatvėse gyvenusios, iš namų pabėgusios penkiolikmetės Deizės Kleiton nužudymas. Mergina buvo žiauriai nužudyta, o jos kūnas išmestas į konteinerį kaip kokia šiukšlė. Dabar Renė Balard suvienija jėgas su Bošu, kad išsiaiškintų, kas nutiko Deizei, ir galiausiai priverstų jos žudiką už tai atsakyti. Tirdami bylą, detektyvai užmezga trapų ryšį, tačiau šiai naujai partnerystei teks įveikti rimtų išbandymų tyrimui pasisukus netikėtai pavojinga linkme.

Atsiliepimai

„Šie du talentingi detektyvai pirmą kartą susitinka romane „Tamsi šventa naktis“ — jaudinančioje, dinamiškoje istorijoje, kurioje veiksmas vyksta pašėlusiu tempu. Ši knyga dar kartą įrodo, kad Michaelas Connelly'is neabejotinai yra tikras kriminalinės literatūros meistras.“ 

Associated Press

Michaelas Connelly’is yra populiarus dvidešimt aštuonių romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio autorius. Visame pasaulyje pardavęs daugiau nei šešiasdešimt milijonų egzempliorių knygų, išverstų į trisdešimt devynias kalbas, šiandien jis yra vienas sėkmingiausiai kuriančių rašytojų. Dirbdamas nusikaltimų reporteriu Los Angeles Times ir Fort Loderdeil „Sun-Sentinel“, 1992 m. Connelly’is yra pelnęs prestižinį Amerikos detektyvų rašytojų apdovanojimą — Edgaro prizą už geriausią romaną. 2002 m. pagal Connelly’io romaną „Blood Work“ (1998). Clintas Eastwoodas režisavo kino filmą, kuriame atliko pagrindinį vaidmenį. 2011 m. kovą pasaulio kino teatruose pradėtas rodyti filmas, adaptuotas pagal jo bestselerį Nr. 1 „Linkolno advokatas“. Jame pagrindinį Mikio Helerio vaidmenį atliko Matthew McConaughey. Tarp pastaruoju metu New York Times pripažintų bestselerių yra jo knygos „Išvirkščia sudie pusė, „Perėja“, „Degantis kambarys“, „Kaltės dievai“, „Juodoji dėžė“ ir „Žymė“. Michaelas yra BOSCH, „Amazon Studios“ originalaus draminio serialo, paremto jo bestselerių personažu Hariu Bošu, kurį vaidina Titus Welliveris, vykdantysis prodiuseris. Jis taip pat yra dokumentinio filmo „SOUND OF REDEMPTION: The Frank Morgan Story“ vykdantysis prodiuseris. Gyvena Kalifornijoje ir Floridoje.

Pripažinimo sulaukusios bestselerio „Viskas, ką žinau apie meilę“ autorės knyga

Trisdešimt dvejų Nina Din — populiari kulinarinių knygų ir straipsnių autorė, turinti būrį ištikimų gerbėjų. Bet jos gyvenimas griūva: žavus vyras, su kuriuo susipažino pirmą kartą parsisiuntusi pažinčių programėlę, pradingsta net neatsisveikinęs, mylimą tėtį pamažu glemžiasi demencija, motina užsispiria paįvairinti savo gyvenimą, o draugai pradeda tolti. Niną vis dažniau lanko mintys apie senėjimą ir dvigubus vyrų bei moterų biologinio laikrodžio standartus.

Naujasis Dolly Alderton romanas — šmaikštus, jautrus ir skausmingai žmogiškas pasakojimas, kupinas taiklių pastebėjimų apie santykius ir šiuolaikinį gyvenimą.

„Išmintingi Alderton žodžiai palies visų kartų moteris. Ji lyg geriausia draugė ir vyresnė sesė viename asmenyje, o jos knygos puslapiai prilygsta šiltam apkabinimui.“

 Evening Standard

„Juokinga, kartais stulbinanti, žavingai atvira ir optimistiška istorija... Kerinti, nuostabi.“

Daily Telegraph

„Jautrus, įžvalgus ir šmaikštus romanas.“

Observer

Dolly Alderton — apdovanojimų pelniusi žurnalistė, kurios straipsnius spausdino įvairūs leidiniai, įskaitant The Sunday Times, The Daily Telegraph, GQ, Marie Claire, Red ir Grazia. Nuo 2015 iki 2017 metų ji rašė The Sunday Times Style pažinčių skiltį. Dabar televizijoje kuria scenarijus ir režisuoja laidas, be to, su kolege veda savaitinę „The High Low“ tinklalaidę apie popkultūrą.

Bestselerio „Paukščių čiulbėjimas“ autorius pateikia įsimintiną Paryžiaus paveikslą, kuriame persipina miesto praeitis ir dabartis.

Tarp amerikietės akademikės Hanos ir iš namų pabėgusio devyniolikmečio marokiečio Tariko mažai kas bendra, bet juos abu pradeda persekioti Paryžiaus praeities šešėliai.

Hana, klausydamasi išskirtinių liudijimų apie tai, kaip moterys gyveno Paryžiuje vokiečių okupacijos metais, pastebi, kad praeitį, buvusias meilės istorijas čia mena kone kiekviena vieta. Tarikas migrantų priemiesčiuose ieško savo motinos, kurią menkai tepažinojo, pėdsakų.

„Paryžiaus aidas“ užduoda svarbų klausimą, ką turime žinoti, kad mūsų gyvenimas įgytų vertę.

„„Paryžiaus aidas“ kupinas didelės Faulkso meilės Paryžiui. Būdamas prašalaitis, jis domisi įmantriais gatvių pavadinimais ir savitais miesto užkaboriais — taip skaitytojas skatinamas keliauti po Paryžių kartu. Galų gale akivaizdu, jog autorius knygoje siekia parodyti, kad kiekvieną gražų miesto prospektą gaubia tos vietos dvasia, atskleidžianti skirtingus istorijos spektrus.“ 

Guardian

„„Paryžiaus aidas“ nenuvilia... Faulksas daro tai, ką moka geriausiai — kruopščius istorijos tyrinėjimus pina su gebėjimu kurti gerus dialogus.“ 

Melissa Katsoulis, The Times

„Rinktinė knyga. Jos poveikis — didžiulis.“ 

Daily Mail

„Puikus darbas... Knygoje meistriškai supinami dabarties ir Antrojo pasaulinio karo įvykiai, Tanžero ir Paryžiaus paveikslai.“

Observer