Elektroninės knygos

Kaip ir kodėl blogis vis dėlto juos surado. 

Laurai ir Danieliui tai, regis, turėjo būti gyvenimo kelionė po Europą, Didysis Turas, paskutinis nuotykis prieš sėslu šeimos gyvenimą.

Iki šios akimirkos viskas buvo tobula, nepamirštama ir kupina įsimintinų įspūdžių. Bet netikėtas susitikimas su jauna pora naktiniame traukinyje Laurą ir Danielį priverčia skubiai nutraukti svajonių turą ir bėgti namo.

Parskridę į Londoną, abu prisiekia daugiau niekada nesikalbėti apie tai, kas įvyko tą lemtingą naktį, ir nepasakoti nė vienai gyvai dvasiai. Bet kai vėl pabando gyventi įprastą gyvenimą, supranta, kad patirtas košmaras ne tik nesibaigė, jis atsekė iki namų ir grasina juos pražudyti...

Skaitydamas Marko Edwardso įtampos kupiną psichologinį trilerį, kiekvienas karštligiškai stengsis kuo greičiau sužinoti, kas gi nutiko tame šiurpiame miško name. Kai kurie tikri pabaisos yra daug blogesni, nei galima įsivaizduoti.

„Markas Edwardsas vėl sukūrė įtraukiantį psichologinį trilerį, kuris yra painiai suregztas, permainingas ir tarpais keliantis šiurpią baimę. Jis įgudusiai konstruoja paslapčių ir melo tinklą, sugeba sumaniai išmušti iš vėžių, todėl buvau priversta visą laiką spėlioti. Labai rekomenduoju.“

C. L. Taylor, The Accident autorė

„Trikdanti, patraukli knyga, laikas praskrieja nepastebimai. Kaip visada Edwardsas demonstruoja aukščiausią klasę.“

Alex Marwood, Nedorėlės autorė 

„Pradėjęs skaityti, nebegali sustoti... Tai pirmoji mano perskaityta Marko Edwardso knyga, bet nuo šiol skaitysiu visus jo romanus.“

Angela Marsons, Nebylus riksmas autorė

Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.

Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.

Drauge su Louise’a Voss išleido detektyvinių romanų seriją. Jo savarankiškai parašyta knyga „Šarkos“ — tai debiutinė avantiūra, kuri per tris mėnesius po publikavimo atsidūrė „Kindle“ skaitomiausių knygų viršūnėje. Po tokios sėkmės romanas buvo iš naujo suredaguotas ir 2013 metų lapkričio 26 dieną išspausdintas leidykloje „Thomas & Mercer“. „Iš meilės“ — antrasis trileris, nuo kurio šiurpai bėgioja per nugarą.

ĮTRAUKIANTIS IR ATMINTIN ĮSTRINGANTIS TRILERIS. KAIP PAŠĖLĘS PASIVAŽINĖJIMAS AMERIKIETIŠKAISIAIS KALNELIAIS.

Žinau, kad nesi Džeinė Hjus...

Džeinė Hjus turi mylintį draugą, darbą gyvūnų prieglaudoje ir nediduką namelį viename Velso miestelyje. Čia ji jaučiasi laimingesnė nei kada nors anksčiau, nors gyvena pramanytą gyvenimą. Mat Džeinė Hjus iš tikrųjų neegzistuoja.

Prieš penkerius metus geriausių draugių kompanija išvyko į kelionę, tačiau turėjusios būti įsimintiniausios gyvenimo atostogos netruko virsti košmaru.

Džeinė stengiasi atsikratyti praeities šešėlių, bet netikėtai pasirodo žmogus, žinąs, kas anuomet kelionėje įvyko iš tikrųjų. Ir, atrodo, tas žmogus pasiryžęs sunaikinti Džeinę ir viską, kas jai brangu...

„Romano „Juodasis narcizas“ (Black Narcissus) interpretacija feisbuko kartai — tai puiki analizė, atskleidžianti, kaip lėkštas pavydas ir nesusipratimai išardo net ir tvirčiausias draugystes. Klaustrofobiškas, įtampos kupinas, kvapą gniaužiantis ir spėliones kurstantis pasakojimas.“
Elizabeth Haynes

„Šiurpus, bauginantis, nenuspėjamas siužetas. C. L. Taylor kuria nepaprastai geras istorijas; skaitydamas niekada nesi tikras, kuriuo veikėju vertėtų pasikliauti; smalsumą žadinanti, baugi ir pagauli knyga.“
Woman Magazine

„Tikras šedevras — primena „Paplūdimį“ (The Beach), tik daug tamsesnis, jaudulingesnis, įtemptesnis. Dėmesį prikaustantis, atsitraukti neleidžiantis, meistriškai parašytas romanas.“
Louise Douglas

„Intriguojantis, trikdantis psichologinis trileris.“
Clare Mackintosh

„C. L. Taylor pristato naują knygą; stačiai neįstengsite nuo jos atsiplėšti, versite puslapį po puslapio iki gilios nakties. Perspėju — kitądien galite jaustis mieguisti.“
Tamar Cohen 

„Baigiau skaityti besidaužančia širdimi. Tamsi, šiurpi, netikėtų vingių kupina knyga. Man patiko.“
Rowan Coleman

„Atmintin įstringantis, kraują stingdantis ir šiurpulingas, pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais primenantis trileris.“
Sunday Express

„Puikus psichologinis trileris.“
Heat Magazine

„Vingių, posūkių ir meistriškai sukurptos įtampos kupinas trileris, priversiantis širdį plakti smarkiau.“ Claire Frost, Fabulous Magazine

„Greito veiksmo, įtemptas, mistinis kūrinys. Neabejotinas bestseleris.“
Mark Edwards

„Aukščiausias įvertinimas. Skaitant pagaugai per nugarą bėga!“
Woman Magazine

Visiški beraščiai ir mažaraščiai žmonės šių dienų pasaulyje. Skamba neįtikėtinai? Deja, tokia realybė.

Milanas Bergas laukia prie šviesoforo, kai šalia sustoja automobilis. Ant užpakalinės sėdynės sėdi persigandusi, nevilties apimta mergaitė ir spaudžia raštelį prie stiklo. Ar tai pagalbos prašymas? Milanas negali jo perskaityti, nes jis beraštis! Vienas iš daugiau nei šešių milijonų Vokietijoje gyvenančių rašto nepažįstančių žmonių. Vis dėlto vyras įtaria — mergaitei gresia mirtinas pavojus.

Leidęsis į lenktynes su laiku Milanas nė nenutuokia, kad košmariški klaidžiojimai ir paieškos baigsis šiurpiu atradimu: tiesa kartais pernelyg baisi, kad galėtum su ja gyventi, o nežinojimas yra didžiausia pasaulyje dovana.

„S. Fitzek „Dovana“ — tikrų tikriausia dovana psichologinių trilerių gerbėjams. Šiurpą keliantis siužetas, įtampa iki paskutinio puslapio ir nepagražinta, skaudi realybė žmonių, kuriems raidžių pasaulis menkai pažįstamas.“
Berliner Kurier

„Papasakosiu didžią istoriją — gėrio ir blogio, stiprybės ir silpnumo, meilės ir neapykantos, grožio ir bjaurumo. Pabandysiu parodyti, kad šie pradai yra vienas nuo kito neatsiejami, — apie savo svarbiausią kūrinį kalbėjo Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas. — Tai knyga, kurios aš visada norėjau, dėl kurios stengiausi, meldžiausi, kad galėčiau ją parašyti.“

„Į rytus nuo Edeno“ laikomas vienu iš klasikinės Amerikos literatūros šedevrų. Pasakojimas vyksta XX a. pradžioje auksiniame Salinaso slėnyje, Kalifornijoje. Romane vaizduojamos dvi dinastijos — Traskai ir Hamiltonai, iš kurių kilęs pats J. Steinbeckas, — ir trys kartos, nuolat atsiduriančios gėrio ir blogio kovos sūkuryje. Adamas Traskas, su žmona atvykęs iš JAV rytų, nusprendžia apsistoti ir įsikurti jam naujoje vietoje, turtingame Salinaso slėnyje, tačiau gimus dvyniams Kalebui ir Aronui, jis lieka vienas ir jam vienam tenka išbandymai užauginti du motinos meilės nepažinusius ir tokius skirtingus sūnus: vienas jų auga gaubiamas visų aplinkinių švelnumo, o kito pasaulyje dominuoja vienatvė ir paslaptinga tamsa. Hamiltonų giminė, priešingai, gausi ir gyva, ji kuria ir atnaujina pasaulį, tačiau ir ją nuolat supurto nerimas: kaip reikės išlikti pasaulyje, kai jame neliks visa jungiančio tėvo, išmintingojo Samuelio?

1952 m. išleistame romane tyrinėjamos temos: tapatybės paieškos, neįmenama meilės paslaptis ir žlugdančios jos stokos pasekmės. Po trejų metų pagal romaną buvo sukurtas kultinis Elia Kazano režisuotas filmas, o knyga iki pat šių dienų išliko gyvybiškai svarbi Amerikos literatūros istorijoje. „Į rytus nuo Edeno“ — galingas ir nepaprastai ambicingas romanas, per šeimos sagą naujai, šiuolaikiškai permąstantis biblinę Kaino ir Abelio istoriją.

„Istorijos ir mito fantazija… keistas, originalus meno kūrinys.“
The New York Times Book Review

„Jaudinantis, graudinantis spektaklis su laukinėmis jėgomis.“
Carlas Sandburgas

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

„Mirties šokis“ – tai pirmoji Ihorio Mychailyšyno knyga, pasakojanti apie 2014 m. Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai Donbase.

Ihoris Mychailyšynas, pagal išsilavinimą advokatas, neturėdamas jokios karinės patirties tapo vienu pirmųjų savanorių, 2014 m. išėjusių ginti savo šalies. Ihoris ne tik pats dalyvavo 2013 m. gruodžio mėn. Maidane prasidėjusiuose protestuose, tačiau grodamas pianinu, pastatytu tiesiai ant ardomo aikštės grindinio, pavojaus akivaizdoje įkvėpė ir kitus žmones. Rusijai 2014 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą, jis išėjo ginti savo šalies, o po liūdnojo Ilovaisko mūšio nelaisvėje praleido 119 dienų. Baigęs karinę tarnybą Ihoris baigė fortepijono specialybę Kijevo muzikos akademijoje ir rašė knygas. Tačiau, deja, nauju gyvenimu ilgai pasidžiaugti neteko. Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžioje, pareigos šaukiamas, Ihoris vėl išvyko į karštus taškus ginti savo šalies.

Kapitalistinis realizmas laikomas populiariausia Marko Fisherio idėja. Jos pagrindu tapo Žižeko mintis, jog „lengiau įsivaizduoti pasaulio nei kapitalizmo pabaigą“. Fisherio siekis šioje knygoje yra apžvelgti sąlygas, kurios verčia dabartinę sistemą laikyti neišvengiama. Jo išvados sukrečiančios: nors kapitalistinis realizmas pripažįsta, jog kapitalizmas nėra ideali sistema, tačiau įtaigiai verčia mus manyti, kad kitokia sistema yra tiesiog neįmanoma. To pasekmė – visuomenės su atrofavusiomis vaizduotėmis, ištisa psichologinių negalių puokšte ir bendra apatija.

VERIANTI NŪDIENOS EKONOMINĖS SISTEMOS ANALIZĖ

Nors pats Fisheris tapo kultiniu autoriumi dar pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje, derindamas akademinę veiklą su k-punk tinklaraščio rašymu, labiausiai jį išgarsino 2009 m. išleistas „Kapitalistinis realizmas“.

„Nevyniokime į vatą: Fisherio užkrečiančiai paskaitoma knyga yra tiesiog geriausia mūsų būklės diagnozė, kurią turime! Išblaivinantis kvietimas kantriai teorinei ir politinei veiklai.“ Slavoj Žižek

„Kapitalistinis realizmas nėra originaliai nukaltas terminas. Jis vartotas dar 7-ajame deš. Vokiečių pop atlikėjų ir Michaelo Schudsono knygoje Advertising, The Uneasy Persuasion, kur buvo parodijuojamas socialistinis realizmas. Nauja manojoje šio termino vartosenoje yra išplėsta – netgi perspausta – reikšmė, kurią jam suteikiu…“

Mark Fisher

„Filosofijoje pėsčiomis“ prancūzų filosofas Frédéricas Gros stebi mąstytojus, kurie taip pat žvelgė į vaikščiojimą kaip centrinę savo veiklos vietą, ir apmąsto tokias įdomybes kaip tai, kodėl Henry‘is Davidas Thoreau įžengė į Voldeno mišką, priežastį, kodėl Arthuras Rimbaud vaikščiodavo spėriai, o Nervalis klaidžiodavo, kad pagydytų savo melancholiją. Knygoje sužinome, kad Rousseau turėjo eiti, kad mąstytų, Nietzsche ėjo, kad rašytų, o Kantas vaikščiodavo, kad prasiblaškytų nuo kontempliacijos.

Frédéricas Gros dėsto Paryžiaus politikos mokslų institute (Sciences Po), ten pat dirba ir akademinį – tyrėjo – darbą, domisi teisės, psichiatrijos, karo filosofija. Tiesa, „Filosofijoje pėsčiomis“ akademinė filosofija jam nėra tokia svarbi. Šioje knygoje autorius kopia į kalnus ir leidžiasi į mąslius miško takelius kartu su Friedrichu Nietzsche, šlitinėja miesto gatvėmis paskui Charles’į Baudelaire’ą, bando pagauti kiekvieną vienatvės saulėtekį su Henry’iu Davidu Thoreau, gydosi melancholiją su Gérard’u de Nervaliu, bando išjudinti mintį vaikštinėdamas kartu su Jeanu-Jacques’u Rousseau.

„Filosofija pėsčiomis“ – pasakojimas apie šių žmonių ir jų minčių istoriją pasitelkiant vieną juos jungiantį elementą: aistrą eiti (ir mąstyti!) savomis kojomis. Gali įkvėpti pasivaikščiojimui net patį įnirtingiausią namisėdą.

Vėlų vakarą prisėdęs prie kompiuterio, Eidanas prisijungia prie vaizdo skambučių programos ir laukia, kol ekrane pasirodys jo mergina Zoja. Netrukus su siaubu suvokia, kad jos bute – įsibrovėlis. Eidanas tegali klausytis grumtynių garsų ir stebėti Zojos kambarį paliekantį šešėlį. Tačiau kodėl jis iškart neskambina policijai?

Galiausiai randamas Zojos kūnas, ir bylą tirti imasi detektyvas Džona Šynsas. Kartu su savo komanda jis pamažu atskleidžia, kiek daug žmonių naudojosi Zojos gerumu, – ji visuomet palaikydavo savo draugus ir gelbėdavo juos iš keblių situacijų. Ar gali būti, kad vienas jų slepia ne tik savo asmeninio gyvenimo detales, bet ir giliai įsišaknijusią neapykantą, privertusią žengti nedovanotiną žingsnį?

O galbūt pati tamsiausia – Eidano paslaptis?

„Pavergiantis, daugiasluoksnis ir šviežias.“
Will Dean

„Lodge itin tiksliai rašo apie jaunų moterų konkurenciją ir parodo, kad net geriausiais ketinimais grįstos draugystės gali tapti kenksmingos.“
Sunday Times

„Džona Šynsas – labai realistiškas detektyvas, su kuriuo lengva tapatintis. Gythos stilių mėgstu būtent todėl, kad ji nebijo originalių, kūrybiškų sprendimų.“
Gillian McAllister

Gytha Lodge (Gyta Lodž) – daugybės apdovanojimų sulaukusi romanų ir pjesių autorė, dabar ji gyvena Kembridže, Anglijoje. Kūrybinio rašymo G. Lodge mokėsi prestižinėje Rytų Anglijos universiteto programoje, tarp kurios absolventų – tokie garsūs rašytojai kaip Kazuo Ishiguro ir Ianas McEwanas. Autorės pirmoji, debiutinė, Džonos Šynso serijos knyga „Ji vis dar laukia“ („Baltos lankos“, 2020) tapo tarptautiniu bestseleriu. „Stebintis slapčia“ – antroji šios serijos knyga. Britų spauda pripažįsta: „G. Lodge be galo talentinga rašytoja“.

Tu negali išgelbėti jų visų.

Prieš dešimtmetį detektyvas vyresnysis inspektorius Džekas Loganas sustabdė serijinį žudiką, vadinamą Ponu Kuždesiu. Jį vaikydamasis užsidirbo pagyrimą, turėjo problemų dėl alkoholio ir išgyveno skyrybas.

Dabar dienas leidžia dirbdamas Žmogžudysčių tyrimų skyriuje Glazge, o naktis — grįždamas į patirtus košmarus. Prie savo veiksmų pasekmių.

Kai už pusantro šimto kilometrų į šiaurę, Hailande, dingsta vaikas, Džekas išsiunčiamas vadovauti tyrimui ir sugrąžinti berniuką namo.

Daugėja panašumų tarp dviejų bylų. Ar įmanoma, kad prieš visus tuos metus Džekas sulaikė nekaltą žmogų?

Jei taip, ar tikrasis Ponas Kuždesys pasiglemš ketvirtąją auką?

„Kaulų upė“ yra didelio populiarumo sulaukęs „Amazon“ bestselerių autoriaus JD Kirko trileris. Šis autorius tikrai patiks L. J. Ross, Angelos Marsons, Patricios Gibney gerbėjams.

„Gaivaus oro gurkšnis trilerių pasaulyje.“

L. J. Ross

„Įtraukiantis. Prikaustantis. Bauginantis.“

Adam Croft

„Fenomenalus trileris.“

M. A. Comley

JD Kirkas — daugelį apdovanojimų pelniusio rašytojo, scenaristo ir komiksų kūrėjo Barry’io Hutchinsono literatūrinis slapyvardis.

Gimęs ir užaugęs Fort Viljamo miestelyje Škotijos aukštumose, Barry’is, arba JD (vadinkite kaip patinka), devynerių metų panoro tapti rašytoju, kai vienam maloniam bibliotekininkui parodė savo sukurtą siaubingai trumpą istoriją, o šis, ant sąsiuvinuko užrašęs berniuko vardą, kūrinėlį padėjo į lentyną. 

„Laimingieji“ — naujas šiurpus bestselerių „Atsekt iki namų“ ir „Viešnagė“ autoriaus trileris.

Ji ir nenumanė, kad laimingiausia diena jos gyvenime kartu yra ir paskutinė.

Kai prie vienuolyno griuvėsių randamas moters kūnas, detektyvė Imožena Evans supranta susidūrusi su serijiniu žudiku, kurio aukos, regis, miršta apimtos palaimos, atmerktomis akimis, su amžiams veide sustingusia šypsena. 

Už keleto mylių vienišas tėtis Benas Hoflandas džiaugiasi, kad jam pagaliau nusišypsojo sėkmė. Žlugus santuokai jis priverstas grįžti į apsnūdusį gimtąjį miestelį, kur galų gale randa darbą. Taip pat pradingsta skriaudikai, terorizavę jo sūnų Olį. Po daugelio mėnesių Benas pirmąkart jaučiasi laimingas.

Tik nežino, kad jį ir Olį stebi. Tas, kuris linki Benui vien tik laimės. 

Laimės... ir mirties.

„Vienas malonumas skaityti apie serijines žmogžudystes, kai knyga parašyta taip gyvai ir sąmojingai.“

The Sunday Mirror

„Išradingiausias [Edwardso] pasiūlymas... Šis romanas, nuo kurio neįmanoma atsiplėšti, yra rimtas įvadas į psichopato psichologiją.“

Shots Magazine

Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.

Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.

The New York Times populiariausios bestselerių autorės naujas trileris apie vieno vyro šaltakraujišką pagiežą ir vienos moters kovą, siekiant atgauti savo gyvenimą.

Kaip karininko dukrai Morganai Olbrait praeityje ne kartą teko kraustytis iš vietos į vietą, bet galiausiai jai pavyko įsikurti Baltimorės priemiestyje. Banko paskolos įmokas susimokėti jai padeda bičiulė Nina, kuriai Morgana išnuomojo kambarį savo naujajame name, ir papildomas darbas vakarais vietiniame bare. Tačiau po pirmojo vakarėlio savuose namuose, į kurį pasikvietė ir Luką, simpatišką informacinių technologijų specialistą, flirtavusį su ja bare, Morganos kruopščiai kurtas pasaulis staiga subyrėjo į šipulius. Išdaužtas užpakalinių durų stiklas, dingę pinigai ir papuošalai, pavogtas automobilis ir negyva draugė Nina ant grindų.

Netrukus paaiškėja siaubinga tiesa: monstrą įsileido pati Morgana. Lukas iš tikrųjų yra beširdis šaltakraujis sukčius, vardu Geivinas. Jis taikosi į tam tikro tipo moteris, užvaldo jų turtą ir pasisavina tapatybę, o tada įgyvendina pagrindinį savo tikslą — aukas nužudo.

FTB agentai Morganai praneša kraują stingdančias naujienas. Nina nebuvo tipinė nusikaltėlio auka. Jis buvo nusižiūrėjęs Morganą. Draugė tiesiog netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. O Morganos košmaras dar tik prasideda. Netrukus jai nelieka kito pasirinkimo, kaip tik persikelti į savo senelių namus Vermonte. Iš paskutiniųjų stengdamasi ten susikurti naują gyvenimą, ji susipažįsta su Mailsu Džeimsonu. Vyras nei flirtuoja, nei akivaizdžiai rodo jai dėmesį, o jo šeimos verslas giliai įleidęs šaknis miestelyje. Bet Geivinas vis dar laisvėje, medžioja savo aukas ir nepamiršo tos vienintelės, kuriai pavyko pasprukti.

Nieko nėra pavojingesnio nei matytas veidas...

Laidotuvių gedėtojams stovint Ragmalino kapinėse, tylą perskrodžia kurtinantis riksmas. Kapo duobėje guli sužalotas jaunos moters kūnas, ir detektyvė Lotė Parker iškviečiama tirti įvykio.

Žinodama, kad lavonas čia negalėjo ilgai gulėti, Lotė susimąsto, ar tai tik nebus Elizabetos Birn, vos prieš keletą dienų dingusios be žinios merginos, kūnas. Vadovaujama naujo viršininko, kuris, regis, nemėgsta Lotės, inspektorė stengiasi kuo greičiau išnarplioti abi bylas.

Ragmaline dingus dar dviem moterims, Lotė su komanda ima nuogąstauti, kad mieste siaučia serijinis žudikas. Šie atvejai įtartinai primena prieš dešimtį metų tirtą ir neišaiškintą bylą. Ar gali būti, kad istorija kartojasi?

Kai į tyrimą pradeda kištis žurnalistai, inspektorė pabūgsta, kad žudikas smogs darkart. Ieškodama be žinios dingusių moterų, Lotė lenktyniauja su laiku, tačiau žudikas yra arčiau, nei ji mano. Galbūt kitas jo taikinys — pati Lotė?

Jei mėgstate Angelą Marsons, Robertą Bryndzą ir Rachelę Abbott, jums patiks ir šis Patricijos Gibney trileris, priverčiantis tankiau plakti širdį. Skaitydami „Pavojingas vietas“, spėliosite iki pat paskutiniojo puslapio.

„Šis tikrai nenuvylė!!!.. Absoliučiai puikus skaitinys... Nuoširdžiai negaliu sulaukti kitos knygos. Paskubėkite, prašau.“

Goodreads

„Kūrinys visiškai prikausto nuo pat pirmojo skyriaus. Rašymo stilius įtraukia, o greitas tempas, daugybė siužeto vingių, nuolatinis veiksmas ir nauji atradimai neleis atsitraukti nuo knygos.“

It’s All About Books

„Visiems, kurie mėgsta gerus policijos trilerius... detektyvė Lotė Parker sugrįžo... Įtraukiantis skaitinys, kuris vertė nekantriai versti puslapį po puslapio ir nepaleido iki paskutinio sakinio.“

Nigel Adams Bookworm

„Negalėjau atsitraukti nuo šio greito tempo kūrinio... Amerikietiški kalneliai, kurie man labai patiko.“

Beauty Balm

„Gibney ir vėl tai daro!.. Tikiuosi, kad kitos knygos nereikės ilgai laukti.“

Goodreads

„Knyga labai patiko, tai greito tempo procedūrinis romanas su daugybe posūkių... [Lotė Parker] puikiai sukurtas vienas geriausių kriminalinės literatūros personažų. „Pavojingos vietos“ — įdomus skaitinys, kurį nedvejodama rekomenduoju.“

Goodreads

Patricia Gibney — nepaprastai greitai išpopuliarėjusi detektyvų autorė iš Airijos. Kad P. Gibney mėgstama skaitytojų, akivaizdžiausiai byloja skaičiai — jos debiutinio detektyvinio trilerio „Dingusieji“ parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių. Tai kuo gi pavergė skaitytojus Lotė Parker ir jos komanda? Ogi stipria, dinamiška siužetine linija ir nepamirštamais veikėjais.

Kimos širdį užgulė sunkumas stebint, kaip mažoji Greisė nusivalė purvinas rankas. Šviesios garbanos krito jai ant veido. Tada Greisė dingo minioje. Kima norėjo sustabdyti įrašą, išbėgti ir sulaikyti ją nuo to, kas netrukus įvyks.

Vieną rugpjūčio dieną aštuonmetė Greisė Lenard nušokuoja į vaikų centro, kurį lanko, sodą ir pradingsta. Atvykusi į Greisės dingimo vietą, Kima aptinka kraują stingdantį įkaltį: apyrankę su širdele, kuri priklausė Melodei Džons — kitai mažai mergaitei, lygiai prieš dvidešimt penkerius metus dingusiai iš žaidimų aikštelės.

Kiek anksčiau į Heilsoveno policijos nuovadą įžengia Stivenas Hartas ir tikina turįs informacijos, kuri nuves detektyvę Kimą Stoun pas Melodę Džons. Iš pradžių inspektorė vyro kalbų nevertina rimtai, bet dingus Greisei yra priversta žaisti suktą Stiveno žaidimą, jei nori rasti mergaitę gyvą.

Kima ir jos komanda turi tik dvidešimt keturias valandas, kad išnaudotų kiekvieną Stiveno apklausos sekundę ir suprastų jo slaptas užuominas. Inspektorė tikisi, jog galbūt galės greitai pričiupti žudiką, tačiau byla darosi vis painesnė, nes vietiniame parke aptinkami vaiko kaulai, ir Kima baiminasi blogiausio. 

Įtampos kupinas, atsikvėpti neleidžiantis trileris. Jūs tikrai neatsispirsite dar vienai milijonus skaitytojų pritraukusiai detektyvės Kimos Stoun istorijai. 

„Verčiau lapą po lapo. Kvapą gniaužianti, šiurpą kelianti ir neleidžianti atsitraukti... prikaustė dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio, skaičiau sulaikęs kvapą... Dar vienas pribloškiantis šios įtraukiančios istorijos romanas.“

NetGalley reviewer

„Neįtikėtina. Žinojau, kad užsikabinsiu, bet tai pranoko mano lūkesčius... Vis purčiau galvą ir kartojau, kas per velniava... Mėgavausi kiekviena knygos akimirka.“

Goodreads reviewer

„Oho... knyga pribloškė... labai patiko... užkabino nuo pat pradžios... Ši nuostabi knyga turi viską, kas man patinka... Visiškai pasinėriau.“

Goodreads reviewer

„Rijau šią istoriją iki išnaktų... nuostabu... negalėjau atsiplėšti... geriausia Kimos Stoun istorija...“

NetGalley reviewer

„Genialu... prikausto... neatsiplėši iki pabaigos... Ir koks netikėtas posūkis!“

NetGalley reviewer

Angela Marsons įvairiausias istorijas pradėjo rašyti dar mokykloje. Žinoma, visas jas kišo į stalčių, kol galiausiai nusprendė rašymo imtis rimtai. Tačiau kaip neretai tokiais atvejais būna, pasiūlyti leidėjams jos romanai pasirodydavo patrauklūs, tačiau jų atsakymas būdavo: „Deja, kažko trūksta...“

Galiausiai A. Marsons nusprendė parašyti istoriją tik sau. Nepataikaudama nei numanomiems skaitytojams, nei leidėjams ar dar kam nors. Tiesiog ėmėsi kurti iš širdies. Ir neprašovė pro šalį — psichologinis detektyvas „Nebylus riksmas“ sulaukė ir leidėjų dėmesio, ir skaitytojų liaupsių. O pagrindinė veikėja savo kartais nuožmiu, kartais nenuspėjamu ir labai labai retai jautriu charakteriu tarsi pati reikalauja nesustoti – kurti ir daugiau šios serijos knygų. Visos jos išlaiko šiam žanrui tiesiog būtiną įtampą, o pati veikėja keliauja iš knygos į knygą, narpliodama vis naujus nusikaltimus. Ir kaipgi kitaip, juk pati A. Marsons sako, kad „pasaulis — pavojinga vieta gyventi. Ir visai ne dėl blogų žmonių, o dėl tų, kurie nieko nesiima“.

Visgi išskirtinis A. Marsons kūrybos bruožas — didelis dėmesys psichologijai: jai visada be galo svarbūs nusikaltimo motyvai, nusikaltėlio charakteris ir, žinoma, tyrėjos Kimos Stoun psichologinis portretas. „Sąžinė — ne daugiau, nei baimė būti pričiuptam. Žmogaus protas nenuspėjamas: jis gali rojų paversti pragaru, o pragarą — rojumi“, — įsitikinusi A. Marsons.

Šiuo metu Angela Marsons gyvena Rouli Ridže, Didžiojoje Britanijoje, o pagrindinė jos veikla, žinoma, rašymas. Bestselerių autorė mėgsta keliauti, ypač yra pamilusi Italiją. O jos didžiausi mokytojai ir įkvėpėjai, kaip pati prisipažįsta, — T. Gerritsen, L. Gardner, J. Patterson, P. James. 

Milijoniniais tiražais leidžiamų The Sunday Times bestselerių autorius Chrisas Carteris pristato kaip niekad įtraukiantį ir nuožmų trilerį apie Robertą Hanterį.

„Ar tikite, kad egzistuoja velnias, detektyve? — paklausė pareigūnas kitame ryšio linijos gale. — Jei ne... atvažiavęs čia patikėsite.“

Robertas Hanteris iškviečiamas į tokio žiauraus nusikaltimo vietą, kokio anksčiau jam dar neteko regėti. Tampa dar šiurpiau, kai skrodimo metu aptinkama nežinomo eilėraščio eilutė, žudiko palikta aukos kūne.

Neilgai trukus randamas dar vienas kūnas. Nužudymo metodas ir braižas skiriasi, bet nevaldomas smurtas išduoda, kad šiuos nusikaltimus įvykdė tas pats žmogus. Hanterio nuogąstavimai pasitvirtina aptikus dar vieną eilėraščio citatą.

Eilėraštis ne tik susieja du nužudymus, bet ir tampa įrodymu, kad pradėjo siautėti serijinis žudikas.

Neturėdamas bemaž jokių teismo ekspertizės įrodymų, Robertas Hanteris privalo sučiupti tokį disciplinuotą ir organizuotą žudiką, kokio lig šiol nebuvo sutikęs. Šis žmogus mėgaujasi aukų baime, jam mirtis — pamoka, kurią aukos turi išmokti.

„Nuostabiai papasakota istorija ir nepriekaištingai perteiktas žudiko paveikslas parodo, kokį meistriškumą pasiekė Carteris. “

Daily Mail

„Buvęs kriminalistikos psichologas Carteris šiurpinančius serijinių žudikų portretus kuria remdamasis patirtimi, todėl būkite pasirengę susidurti su siaubu. “

Heat

„Carteris yra dirbęs kriminalinės psichologijos srityje, todėl žudikai jo romanuose pavaizduoti itin tikroviškai.“

Mail on Sunday

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Trys draugai“ — liūdnas romanas apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga ne apie laiką, o apie save: sugrįžusį iš karo ir bandantį stotis ant kojų. Trys herojai — skirtingi, bet vieno likimo: jie buvę kareiviai, kuriems draugystė — vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje. Rašytoją jaudino didysis jo amžiaus skausmas — fašizmas ir karas. Jis negalėjo jų panaikinti, bet mokėjo jų neapkęsti, kaip priešpriešą blogiui iškeldamas nenugalimą žmogiškąjį orumą..

Santo Domingo gatvėje Santjage, Čilėje, stovintis andalūziško stiliaus namas, gožiamas trijų citrinmedžių, glaudė tris Lonsonjė šeimos kartas. Pasak giminės istorijos, dar XIX amžiaus pabaigoje ten šaknis įleido šeimos patriarchas, palikęs Prancūziją su trisdešimčia frankų vienoje ir vynuogės sodinuku kitoje kišenėje. Jo sūnus Lazaras, išgyvenęs Pirmojo pasaulinio karo beprotybę, grįžo gyventi į tą namą ir sode ornitologei žmonai Terezai sukonstravo įstabiausią paukščių voljerą. Šiame name jų dukra Margo, Antrojo pasaulinio karo aviatorė, pradėjo svajoti apie skrydžius ir užaugino savo sūnų – revoliucionierių Ilarijų Da.

„Palikimas“ – poetiška ir aistringai užrašyta saga, talpinanti šimtmetį prancūzų emigrantų Lonsonjė šeimos istorijos, talentingai supintos su esminiais XX a. istorijos įvykiais. Skaudūs likimo kirčiai ir negailestingi Pietų Amerikos ir Europos istorijos gūsiai atskleidžia šeimos tvirtumą ir išmintį, perduodamus iš kartos į kartą.


„...kupinas žaismingų, o kartais ir pražūtingų kerų, kuriuos atpažins mėgstantys G. Garcią Marquezą.“
New York Times Book Review

„Šis lyriškas romanas – nelyg karštinės sapnas. Švelnus ir sykiu nuožmus, meditatyvus ir kartu skausmingas.“
Jennifer Cody Epstein


Miguel Bonnefoy (Migelis Bonefua) 1986 m. gimė Prancūzijoje venesualietės ir čiliečio šeimoje. Romanas „Palikimas“ 2020 m. nominuotas „Goncourt'ų“, "Femina" ir „Le Grand Prix du Roman“ premijoms, išverstas į daugiau kaip dešimt kalbų.

„Vakar viskas buvo gražiau
muzika medžiuose
vėas mano plaukuose
ir tavo ištiestose rankose
saulė“

Tobijas Horvatas gimė bevardžiame kaime, nereikšmingoje šalyje. Jo motina buvo vagilė, kaimo kekšė. Vieną dieną, būdamas dar vaikas, jis pabėgo į kitą šalį, į didelį miestą. Vogė, elgetavo, nakvodavo gatvėje, kol policija jį apgyvendino „jaunimo namuose“ berniukams. Tada jis sukuria save iš naujo ir pasivadina Šandoru Lesteriu, karo našlaišiu. Dešimt metų dirba laikrodžių fabrike. Susitikinėja su nemylima moterimi. Bendrauja su kitais imigrantais vietiniame bistro. Rašo. Bet vieną dieną jo trapią būtį suvirpina mieste pasirodžiusi vaikystės mylimoji Lina su kelių mėnesių dukrele glėbyje ir sutuoktiniu.

Šiame elegantiškai santūriame, fragmentiškame, egzistencialistinės nuotaikos ir sapno atmosferos prisodrintame pasakojime atskleidžiamas nerimastingo, bevietystei ir vienatvei pasmerkto žmogaus likimas. Jis ieško meilės ir prasmės gyventi, bet sykiu suvokia, kad tai – „…nepakeliamas neišsakomos tylos laukimas“.

„Kristóf geriausia, kai rašo tamsiausiai.“
Scotland on Sunday
„Nagrinėdama antrininko ir nepataisomos žalos, atsirandančios žmogui atsiskyrus nuo savo šaknų, temas, autorė jas užrašo kaip reta nuosaikiai, išvengia bet kokio nereikalingo sentimentalumo ir pataiko tiesiai į širdį.“
Marie Claire

Aota Kristóf (Agota Krištof, 1935-2011) – vengrų rašytoja, rašiusi prancūzų kalba. 1956 m. emigravo į Šveicariją. Pasaulyje išgarsėjo romanų trilogija, lietuviškai išleista pavadinimu „Storas sąsiuvinis“ („Alma littera“, 2004). Į lietuvių kalbą taip pat išverstas jos novelių rinkinys „Man tas pats“ („Alma littera“, 2005). Romanas „Vakar“ – trečioji autorės knyga, pasirodanti lietuviškai; pagal ją sukurtas italų režisieriaus Silvio Soldini filmas „Brucio nel vento“ (2002).

„Paukščių čiulbėjimas“ — tai neįtikėtinai emociškai galingas pasakojimas apie nepalaužiamą meilę ir žmogaus dvasios stiprybę negailestingo karo akivaizdoje. Tikra anglų moderniosios literatūros klasika.

Jaunas anglas Stivenas Reisfordas 1910 metais atvyksta į Šiaurės Prancūziją. Apsigyvena Azerų šeimos namuose ir įsimyli nelaimingai ištekėjusią Izabelę. Jiedu pasineria į audringą, slaptą meilės romaną. Stivenas įtikinėja mylimąją palikti savo komfortišką gyvenimą šeimoje, keliauti kartu su juo, ir Izabelė tam pasiryžta. Pasaulis ruošiasi karui, poros santykiai žlunga. Stivenas savo noru išeina kariauti į Vakarų frontą. Meilė Izabelei niekada taip ir neišblėsta. Stivenui tenka patirti nežmoniškus karo žiaurumus, kuriuos išgyvenęs jis nebegali likti toks, koks buvo.

Intymūs ir įkvepiantys atsiminimai apie bičiulį ir kolegą fiziką Stepheną Hawkingą.

Stepheno Hawkingo, vieno iš pačių įtakingiausių šiandienos fizikų, gyvenimas įkvėpė milijonus žmonių. Prisimindamas savo beveik du dešimtmečius trukusį bendradarbiavimą ir draugystę, Leonardas Mlodinowas išraiškingai pavaizdavo šią išskirtinę mokslo pasaulio asmenybę. Jame atpažįstame neretai genijumi tituluojamą Hawkingą, pašventusį savo gyvenimą Visatos paslaptims atskleisti — sumąsčiusį pribloškiančią teoriją apie kosmologijoje karaliaujančias juodąsias skyles ir nutiesusį fizikams kelią į visiškai naujas Visatos kilmės teorijas. Pažvelgiame į Hawkingą kaip į bendradarbį, kolegą, žmogų, kurio negalia leido jam bendrauti vos šešių žodžių per minutę greičiu, bet kuris darė tai su humoru. Ir susitinkame su Hawkingu, bičiuliu, gebančiu perteikti savo minčių pasaulį grimasa, šypsena ar paprasčiausiu antakio kilstelėjimu.

Mlodinowas nusiveda mus į Hawkingo namus, kuriuose atsiskleidžia įžymiojo mokslininko pomėgiai ir elgsena buityje; atsiminimų knygos autorius pasidalina savo įžvalgomis apie Stepheno išgyventus meilės jausmus, požiūrį į mirtį ir neįgalumą, bet kartu svarsto ir gilius fizikos bei filosofinius klausimus. Pasakodamas tiek apie Hawkingo pasišventimą darbui, tiek apie atskirus jo gyvenimo epizodus, tokius kaip pasiplaukiojimas Kamo upe ar įžūlus nusišlapinimas visai šalia restorano, kuriame nebuvo įrengtas tualetas neįgaliesiems, Mlodinowas atskleidžia jo sunkiai suvaldomą charakterį. Šis giliai paveikus draugo pasakojimas yra ne tik apie įdomiąsias fizikos puses, bet ir apie gyvenimą, apie žmogaus gebėjimą priešintis grėsmingiems likimo vingiams.

Stephenas ieškojo ne tik Visatos paslapčių, bet ir žmonių, su kuriais galėtų jomis pasidalinti.

„Leonardas Mlodinowas padarė tai, kas atrodė neįmanoma. Jis meistriškai nutapė mįslingą, įžvalgų, intymų ir patrauklų Stepheno Hawkingo, vieno žymiausių šiandienos mąstytojų, portretą ir liko skrupulingai ištikimas fizikai. Hawkingas būtų didžiavęsis šia knyga. Daugiau nei penkiolika metų trukęs jųdviejų bendravimas atsiminimų autoriui leidžia atsakyti į labiausiai žmonėms rūpimą klausimą: kaip Hawkingas galėjo padaryti ne vieną svarbų fizikos atradimą pats būdamas paralyžiuotas ir slegiamas sunkios negalios, kuri būtų sugniuždžiusi bet kurį kitą mirtingąjį.“

Michio Kaku, The New York Times bestselerio „The Future of Humanity“ autorius

„Žavinti […] Šviežia ir verta dėmesio […] Kaip tikras fizikas teoretikas, kuris kartu su Hawkingu parašė dvi knygas, Leonardas Mlodinowas turėjo galimybę stebėti didžio žmogaus gyvenimą iš labai arti. Galėjo matyti detales ir įžvelgti jo poelgių priežastis […] Aiškiai aprašyta Hawkingo įtaka fizikai. Įtraukiantis pasakojimas.“

The Sunday Times

„Intymi biografija apie sudėtingo likimo žmogų, kurio naujoviški fizikos ir kosmologijos atradimai pavertė jį ne tik mokslo, bet apskritai pasauline įžymybe.“

Pittsburgh City Paper

„Stephenas Hawkingas peržengė mokslo pasaulį ir padovanojo mums savo transcendentinį genialumą bei herojišką drąsą, įkvėpusią milijonus. Šiuose intymiuose prisiminimuose jo senas bičiulis ir bendradarbis Leonardas Mlodinowas, vienas ryškiausių šių dienų mokslo populiarintojų, pasidalija įžvalgomis apie Hawkingą kaip žmogų ir kartu mums atskleidžia, kodėl šis fizikas laikomas vienu iš didžiausių visų laikų mąstytojų.“

Michael Shermer, knygos The Believing Brain („Tikinčios smegenys“) autorius

„Stephenas Hawkingas buvo išskirtinis mokslininkas ir asmenybė, o Leonardo Mlodinowo knyga — unikali galimybė pažvelgti į tai, kaip jis gyveno ir dirbo. Tai jaudinantis ir teikiantis žinių gilus žmogiškas žvilgsnis į protą, kuris aprėpė kosmosą.“

Sean Carroll, knygos Something Deeply Hidden: Quantum Worlds and the Emergence of Spacetime („Kažkas giliai paslėpto: kvantinis pasaulis ir erdvėlaikio atsiradimas“) autorius

„Šviesus atkaklumo ir ryžto portretas. Įvairiapusiška įžvalga apie išskirtinį žmogų.“
Kirkus Reviews

Leonardas Mlodinowas apgynė fizikos daktaro laipsnį Kalifornijos universitete, buvo Alexanderio von Humbolto fondo stipendininkas Max’o Plancko institute, o dabar moko tikimybių teorijos būsimos kartos mokslininkus Kalifornijos technologijos institute. Be šios knygos, jis kūrė ir scenarijus televizijos serialams „Makgaiveris“ bei „Žvaigždžių kelias: Kita karta“. Jo anksčiau parašytos knygos: Euclid’s Window: The Story of Geometry from Parallel Lines to Hyperspace, Feynman’s Rainbow: A Search for Beauty in Physics and in Life,  „Girtuoklio klydinėjimas. Kaip atsitiktinumai valdo mūsų gyvenimą“, (liet. k. 2013 m.), o kartu su Stephenu Hawkingu A Briefer History of Time („Trumpesnė laiko istorija“), „Didysis projektas“ (liet. k. 2011 m.). L. Mlodinowas gyvena Pietų Pasadenoje, Kalifornijoje.

JAI BUVO LEMTA GIMTI IST ENDE...

Jaunajai Kvinei gyvenimas Vaitčapelio gatvelėse prilygo išgyvenimo pamokoms — Hitlerio bombos skaudžiausiai kirto tiems, kurie nieko neturėjo. Kai pasidarė nebesaugu ir namuose, Kvinė rado prieglobstį pas ponią O’Liri, kurios du sūnus pažinojo visas Ist Endas. Ir nors O’Lirių šeima tapo šviesuliu Kvinės gyvenime, lemtis numatė jai kitą kelią.

O VYRAI YRA TOKIE, KOKIUS JUOS PADARO JŲ MOTINOS...

Ištekėjusi už netikėlio Albio Batlerio, Kvinė augino vaikus, mokydama juos kovoti už savo likimą. O’Liriai jai įdiegė: kad išgyventum, turi su daug kuo susitaikyti, tačiau šeima privalo išlikti pirmoje vietoje. Batlerių sūnūs pasirūpins, kad jų motinos vardas taptų žinomas Ist Ende.

SUSIPAŽINKITE SU KVINE.

ŠTAI JOS ISTORIJA.

„Jei mėgstate šiurkščius, nenušlifuotus detektyvus, šis romanas jums patiks.“
Rachel Abbott

„Ši puikiai suregzta, skaudi istorija neleis atsiplėšti iki pat pabaigos. Nepaprastai įtaigus pasakojimas apie išdavystes, smurtą ir meilę.“
Amanda Prowse

Atėjus vakarui patogiai įsitaisykite su knyga „Paskutinis jos pažadas“. Tai kupinas intrigos, širdį virpinantis naujausias Kathryn Hughes pasakojimas apie praradimo pelenuose galinčią sužibti viltį ir nenugalimą meilės galią.

Tara Ričards buvo paauglė, kai neteko motinos. Po daugelio metų iš Londono advokato ji gauna laišką, kuris sukrečia ją iki širdies gelmių. Kažkas paliko jai raktą nuo seifo. Jame Tara randa tai, kas dar kartą apverčia moters gyvenimą aukštyn kojomis ir paskatina leistis kelionėn į Ispaniją — ten ji tikisi praskleisti keturiasdešimt metų kamavusios paslapties šydą.

Violeta Skai gailisi, kad į atostogų kelionę nepasiėmė paauglės dukters. Saulei leidžiantis už kalnų ji primena sau, jog stengiasi tik dėl jųdviejų ateities. Ir viliasi, kad šįvakar, 1978 metų birželio 4-ąją, prasidės naujas jų gyvenimas. Išties, šį vakarą likimas Violetą nublokš ten, kur ji nė nesapnavo...

„Dienos šviesa“ — tai įkvepianti ir nepamirštama Holokausto istorija, pasakojanti apie kovą už laisvę, draugystę ir didžiulius išbandymus fašistinės grėsmės akivaizdoje. Pagal šią J. Batalion knygą kuriamas režisieriaus S. Spielbergo filmas. Įspūdingas, jautrus ir skausmingas pasakojimas atskleidžia nepaprastus, mažai kam žinomus drąsių moterų žydžių, pasipriešinimo kovotojų Lenkijoje, likimus. Bandydama kuo objektyviau pažvelgti į Antrojo pasaulinio karo įvykius, kuriuos esame linkę per daug greitai pamiršti, autorė remiasi interviu, dienoraščiais ir begale kitų istorinių šaltinių.

Rašytoja — Holokaustą Lenkijoje išgyvenusių senelių anūkė — nukelia skaitytojus į 1939 metus ir supažindina su viena iš pagrindinių knygos herojų Renia Kukielka, ginklų kontrabandininke ir kurjere, pėsčiomis ir traukiniais keliaujančia per okupuotą Lenkiją. Prie jos prisijungia ir kitos žydės merginos, neretai dar tik paauglės. Šios „geto mergaitės“ tampa ginkluotomis kovotojomis, žvalgybos agentėmis, kurjerėmis ir diversantėmis — slepia ginklus duonos kepaluose, sukuria ištisą pasipriešinimo tinklą, slaugo ligonius ir moko vaikus, likviduoja ne vieną priešo kareivį... Jos rizikuoja gyvybe, aukojasi gelbėdamos savo tėvynainius. Autorė seka realių moterų pėdsakais, vedančiais nuo jų arešto iki gestapo kalėjimų ar koncentracijos stovyklų, o vėliau — ir iki gyvenimo pokario metais, kurio sulaukia vos keletas laimingųjų.

„Kupinas įtampos, abejingų nepaliekantis pasakojimas.“

Kirkus Reviews

Judy Batalion yra knygos „White Walls: A Memoir About Motherhood, Daughterhood, and the Mess in Between“ autorė. Jos esė spausdinami New York Times, Washington Post, Forward, Vogue ir kituose leidiniuose.

Judy Batalion yra baigusi Mokslo istorijos studijas Harvardo universitete ir apgynusi meno istorijos daktarės laipsnį Courtauld’o meno institute (Londono universitetas). Muziejaus kuratorė, universiteto dėstytoja.

Gimė Monrealyje, užaugo daugiakalbėje aplinkoje, todėl moka anglų, prancūzų, hebrajų ir jidiš kalbas. Šiuo metu su vyru ir trimis vaikais gyvena Niujorke.

Labiausiai pribloškęs 2019-ųjų kriminalinis trileris.

Du vaikystės draugai.

Geriausi draugai Tomis Boilas ir Dryžė visada buvo vienas už kitą. Augę globos namuose ir žiauriai išduoti visų, kuriais pasitikėjo, jie sutarė kartu skintis kelią iš skurdo.

Dvi įstatymo pusės.

Londono gatvėse sunku atsikratyti praeities. Tomis susideda su žinomų nusikaltėlių Darlingų šeima ir palieka Dryžę likimo valiai. Jai lemta eiti kitu keliu ir ji atgyja kaip pareigūnė Kimė Regan. 

Vienas lemtingas susitikimas.

Dabar jie skirtingose įstatymo pusėse. Vykdydama operaciją „Geluonis“, Kimė pasiryžusi sutriuškinti Darlingų imperiją, tačiau jai trukdo vienintelė kliūtis — jos senasis draugužis Tomis.

Žiaurus ir pavojingas kaip Londono gatvės, kuriose vyksta veiksmas, šis Kimberley Chambers romanas priblokš skaitytoją...

„Jei mėgstate žiaurius romanus apie nusikalstamo pasaulio gyvenimą, jums patiks ši knyga.“

Rachel Abbott

„Puikus dar vienas mūsų mylimos detektyvų autorės skaitalas.“

Closer

Sunday Times išrinkta populiariausia autorė Kimberley Chambers gyvena Rytų Londone, kur kitados yra dirbusi ir diskotekos vedėja, ir prekiavusi gatvėje, ir vairavusi taksi. Šiuo metu ji visiškai atsidėjusi kūrybai. 

Autorė išleido vienuolika romanų, įskaitant didžiulės sėkmės sulaukusius „Butlers Series“ bei „The Mitchell / O‘Hara Saga“. 

Kimberley Chambers romanuose dominuoja brutalus Ist Endo / Esekso nusikaltėlių gyvenimas. Jos išskirtinis stilius, kupinas humoro, šilumos ir smurto, pelnė jai ištikimą ir vis augantį gerbėjų būrį.

Kimberley pradėjo rašyti jau būdama trisdešimt aštuonerių, kai nusprendė pakeisti gyvenimą ir parašyti savo pirmąjį romaną „Billie Jo“.

Jos romanas „Gimę nusikalsti“ iškart pateko į Sunday Times perkamiausių knygų sąrašą.

Sveiki sugrįžę į Kamino salą, kur gali nutikti bet kas — net ir žmogžudystė per patį uraganą, nes, pasirodo, tai tinkamiausias laikas nusikaltimui...

Vos tik Briusas Keiblas pradeda rengti sutiktuves literatūrine sėkme besimėgaujančiai rašytojai Mersersai Man, uraganas Leo nukrypsta nuo savo numatytos trajektorijos ir pasuka tiesiai link salos. Floridos gubernatorius įsako pradėti evakuaciją, tad daugelis gyventojų užkala namų langus ir sprunka į žemyną.

Uragano žala neįsivaizduojama: namai ir kotedžai sulyginti su žeme, viešbučiai ir parduotuvės sugriautos, gatvės užtvindytos, tuzinas žmonių žuvo. Tarp jų ir Briuso bičiulis, trilerių rašytojas Nelsonas Keras. Tačiau iš sužalojimų galima spręsti, kad dėl jo mirties kaltas ne vėjas — ant Nelsono galvos matyti keletas labai įtartinų žaizdų...

Kam būtų naudinga Nelsono mirtis? Vietinę policiją užgriuvo audros padarinių likvidavimo rūpesčiai, be to, ji nėra pasirengusi tirti tokius nusikaltimus. Briusas ima svarstyti, ar paslaptingieji Nelsono romanų veikėjai nebus tikresni, nei gali pasirodyti. Gal pastarojo jo romano juodraštis kompiuteryje galėtų pateikti raktą ieškant nusikaltimo užsakovų?

„Vėjai Kamino saloje“ — tai smagi šėlionė, kuriai neįmanoma atsispirti, ir kuo puikiausias įtempto siužeto skaitinys poilsiaujant paplūdimyje. Bestselerių rašytojas Johnas Grishamas pasirūpins, kad puikiai praleistumėte laiką.

„Naujame kultinio amerikiečių rašytojo Johno Grishamo romane „Vėjai Kamino saloje“ keistoka detektyvų rašytojų, iš kurių keletas patys teisti, kompanija aptinka, kad vienas jų kolega buvo nužudytas siaučiant galingam uraganui — kuo tinkamiausiu metu žmogžudystei. Kadangi pareigūnai užsiėmę audros padarinių likvidavimu, rašytojai ryžtasi patys ieškoti nusikaltėlio — šitokios pašėlusios, bet išmoningos avantiūros jau pamėgtos Grishamo skaitytojų.“
Delia Owens, romano „Ten, kur gieda vėžiai“ autorė.

Džonas Grišemas yra daugiau nei dvidešimties romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio „Nekaltasis“ (liet. k. išleistas 2010 m.) autorius. Buvęs baudžiamosios teisės advokatas, baigęs Misisipės universiteto Teisės fakultetą, taip pat dvi kadencijas rinktas valstijos Atstovų rūmų nariu. Gyvena Misisipės ir Virdžinojos valstijoje.

Vieną lemtingą vasarą trys labai skirtingos moterys susitinka Samer Hilyje, Virdžinijoje, kur išsiaiškina turinčios daug daugiau bendro, nei įsivaizdavo...

Pirmoji šešiasdešimtmetės Olivijos santuoka buvo ilga ir nelaiminga, tačiau dabar, neseniai ištekėjusi, ji nekantrauja pagaliau pradėti gyvenimą su vyru, kurį visuomet iš tikrųjų mylėjo, — nesvarbu, kad ši pradžia ir gana vėlyva. Į penktąją dešimtį įkopusi Keitė yra ištekėjusi už išvaizdaus ir sėkmingo verslininko. Jų santuoka kone primintų pasaką, jeigu ne viena problema: jis aistringai įsimylėjęs kitą moterį! Dvidešimt kelerių Elizos santuoką, kurioje ši įstrigusi su vyru, parinktu turtingų jos tėvų, taip pat kamuoja problemos. Dabar, kai vyro meilužė laukiasi, atrodo, jis ketina imtis drastiškų priemonių, siekdamas Elizą pastumti šalin.

Nors vasarnamyje kiekviena jų atsiduria dėl skirtingų priežasčių, neilgai trukus moterys pradeda atskleisti savo nuoskaudas, norus ir svajones. O gavusios gyvenime retai pasitaikančią progą ištaisyti praeities klaidas, visos trys patiria, kas gali nutikti tuomet, kai svajonės iš tiesų išsipildo.

Nuoširdus, magiškas pasakojimas; „Kaip nori“ yra puikus pavyzdys to, kad Jude Deveraux istoriją pasakoti geba taip kerinčiai, jog ši sužavės ne tik ilgamečius gerbėjus, bet gėrėtis privers ir naują skaitytojų kartą.