Didžiosios Britanijos karališkoji šeima ir skandalas, amžiams perrašęs monarchijos istoriją.
Tikrais faktais paremtas pasakojimas apie išsiskyrusią amerikietę, kuri pavergė princo Edvardo širdį, prieš jam atsisakant sosto dėl Volisos Simpson.
1926 m. vasarą Telma Morgan išteka už vikonto Djuko Ferneso ir įžengia į tviskantį turtų ir privilegijų pasaulį. Amerikiečių diplomato dukteriai naujasis anglų aristokratijos atstovės gyvenimas primena pasaką – ypač, kai vyras supažindina su Velso princu Edvardu.
Sutuoktinio neištikimybė paskatina Telmą stačia galva nerti į meilės romaną su Edvardu. Tačiau laimė trunka neilgai. Kai Telmos dvynė sesuo Glorija Vanderbilt įsivelia į visų plačiai aptarinėjamą skandalą, jųdviejų su princu meilei iškyla grėsmė. Išvykdama į Niujorką palaikyti sesers, Telma paprašo savo naujosios draugės Volisos Simpson paslaugos – palaikyti Edvardui draugiją, kad nesijaustų vienišas. Ji nė nenumano, kuo visa tai baigsis.
Pasakodama šią įspūdingą meilės, ištikimybės ir išdavystės istoriją, Bryn Turnbull skaitytojus nukelia iš triukšmingo Paryžiaus, iš spindinčio viešbučio „Ritz“ ir Prancūzijos Rivjeros į privačius Sent Džeimso rūmų apartamentus ir ramų užmiesčio dvarą.
Ši knyga apie tai, kaip buvau tuo, kuo norėjau būti. Ir vis dar esu. Ji ir apie gyvenimo kelyje sutiktus žmones.
Nemažai dalykų dariau pirmas. Buvau pirmasis „berniukas iš gatvės“, atėjęs į lietuvišką televiziją kurti laidų. Tuomet nė nebuvo įsivaizduojama, kad tokios laidos apskritai gali egzistuoti. Visos televizijos man buvo prie širdies, nes visose teko dirbti.
Nors pramogų versle daugelį dalykų dariau pirmas, mano veikla neįsivaizduojama be kitų žmonių, su kuriais teko susitikti, bendrauti ir bendradarbiauti, siekti geriausio rezultato, – be mano komandos. Kaip ir be autoritetų. Jų žmogaus gyvenime negali nebūti. Kai kuriems žmonėms ir pats buvau autoritetas. Paskui save vedžiau daugybę televizijos laidų ir pramogų verslo kūrėjų.
Buvau jauniausias Parlamento pirmininkas Europos Sąjungoje. Tuomet man buvo keturiasdešimt dveji. Staiga nesugalvojau, kad „dabar toks būsiu“, tiesiog toks buvau. Aš daug ką dariau tiesiog „va taip va“. Jeigu būčiau klausęs, ar galiu daryti, daug ko, matyt, nebūčiau padaręs. Kai neklausiu kitų nuomonės, viskas ir tampa „kultinis“, „legendinis“ ar dar koks nors „inis“.
Man nereikia ypatingo įvertinimo ar kad mane girtų, bet būnu dėkingas tiems žmonėms, kurie supranta, ką mes darėme politikoje, ką mes darome televizijoje. Tokiomis akimirkomis suprantu, dėl ko gyvenu.
Pagarba ir meilė žmogui man yra svarbiausios vertybės. Pasiremsiu vienu mėgstamiausių Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščiu „Ištikimybė“: „Aš liksiu ištikimas žmogui / Ir sau pačiam.“ Tuo eilėraščiu pasakyta esmė, tai, kas glūdi manyje. Tuo tikiu ir tuo vadovaudamasis stengiuosi gyventi prasmingai.
Kviečiu atsiversti knygą ir keletą dienų nugyventi kartu su Valinsku. Arūnu Valinsku.
Andrzejaus Sapkowskio „Raganiaus“ serija puikiai pažįstama tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio skaitytojams – pagal šį romanų ciklą sukurtas populiarus „Netflix“ serialas bei dar populiaresnė kompiuterinių žaidimų serija. Dar vienas charizmatiškas A. Sapkowskio herojus, kurį Lietuvos skaitytojai taip pat jau spėjo pamilti, – Reinevanas, kurio beprotiškos kelionės ir kvapą gniaužiantys nuotykiai tikrų istorinių įvykių fone įtraukia ir žavi tiek fantastikos, tiek istorijos gerbėjus.
Reinmaras iš Bieliavos, dar žinomas Reinevano vardu, – žingeidus ir šviesaus proto jaunuolis, mokytas žolininkas, gydytojas ir beviltiškas romantikas. Pirmose dviejose „Husitų trilogijos“ knygose – „Kvailių bokštas“ ir „Dievo kariai“ – vaikinas bastosi po Europą, nuolat įsiveldamas į pačias keisčiausias, netikėčiausias ir pavojingiausias istorijas.
Paskutinėje trilogijos dalyje jo situacija nė kiek nepagerėja. Reinevano mirties trokštančiųjų skaičius, regis, auga ne dienomis, o valandomis: jam ant kulnų nuolat lipa burtininko Birkarto Grelenorto pakalikai, o Katalikų Bažnyčia už piktžodžiavimą, šventvagystę ir burtus vaikiną nuteisia mirties bausme. Lyg to būtų maža, dvasininkai pagrobia ir nežinomoje vietoje įkalina jo mylimąją Jutą de Apoldą.
Pasiryžęs bet kokia kaina ją surasti ir išlaisvinti, Reinevanas su ištikimais bičiuliais Šarlėjumi bei Samsonu Medučiu leidžiasi į kvapą gniaužiančią kelionę per Bohemiją, Sileziją ir Lenkiją, aplink siaučiant husitų karui ir pavojams tykant už kiekvieno kampo.
Maginės fantastikos meistras Andrzejus Sapkowskis gimė 1948 m. Lenkijoje. 2016 m. A. Sapkowskis gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Romanas „Lux Perpetua“ yra trečioji, paskutinė autoriaus „Husitų trilogijos“ dalis.
„Tai – ne tik humoro kupina fantastinė knyga, bet ir itin tikslus istorinis romanas bei kvapą gniaužiantis pasakojimas apie politikos ir galios veikimo principus.“
granice.pl
Mano 804 dienos Irano kalėjime
„Dangus mums virš galvų buvo be grotų ir, kitaip nei mes, laisvas.“
2018 m. rugsėjo 12 d. Teherano oro uoste Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkę Kylie Moore-Gilbert sulaikė visuotinį siaubą kelianti Irano islamo revoliucijos gvardija. Šališkame teismo posėdyje, kuriam pirmininkavo kone liūdniausiai pagarsėjęs šalies teisėjas, dr. Moore-Gilbert buvo nuteista už šnipinėjimą ir sulaukė nuosprendžio – dešimties metų laisvės atėmimo bausmės.
Teherano Evino ir Karčako kalėjimuose ji praleido 804 dienas. Šioje knygoje išsamiai ir įtaigiai aprašoma ši šiurpi patirtis. Per kelis nešvarioje vienutėje praleistus mėnesius, kone nuolat negailestingai kvočiama, fiziškai ir psichologiškai išsekusi, Kylie pasiekė savo ištvermės ribas. Vienintelis jos gelbėjimosi ratas buvo neafišuojamos draugystės su kitomis griežtojo režimo korpuse bausmę atliekančiomis kalinėmis, rizikingas bendravimas per ventiliacijos angas ir laiškai, slapta paliekami pasivaikščiojimams skirtame kieme.
Atskirta nuo išorinio pasaulio, Kylie suprato tik pati galinti pakeisti savo kasdienybę kalinimo įstaigoje. Kad išgyventų, ji išmoko gintis. Daugybę kartų skelbė bado streiką, nutekino informaciją žiniasklaidai, tarėsi dėl bendrų protestų su kitomis kalinėmis, o po mėginimo pabėgti buvo perkelta į dykumoje įkurtą kalėjimą ir leido dienas su kriminalinėmis nusikaltėlėmis.
2020 m. lapkričio 25 d. įvykus trišaliams kalinių mainams, atskleidusiems sudėtingą pasaulio politikos žaidimą, kuriame ji buvo tapusi vertinga pėstininke, Kylie pagaliau atgavo laisvę.
„Dangus be grotų“ – išskirtinai įtaigi ir kupina įžvalgų knyga, pasakojanti nepaprastą istoriją apie Kylie Moore-Gilbert drąsą, ištvermę, negęstančią viltį, apie jos solidarumo ir laisvės siekį.
Uždarame Paradais kvartale priešais prabangias vilas ir jų baseiną žalumu akina iščiustytos vejos. Apylinkėse – kur nepasiekia stebėjimo kameros, už spygliuota viela apjuostų aukštų sienų – lėtai teka pelkėta upė, tyliai verda gyvenimas slėnyje, nusėtame skurdžių kaimelių ir nusikaltėlių lizdų.
Kvartalo paribyje, apgriuvusiame pastate prie upės, kas vakarą gerti, rūkyti ir pataukšti susitinka du paaugliai iš skirtingos aplinkos: Frankas Andradė – apleistas, nutukęs ir nuo pornografijos priklausomas turčių anūkas, be paliovos fantazuojantis apie kaimynę, patrauklią ištekėjusią moterį, ir Polas, apmaudo persmelktas kvartalo sodininkas, svajojantis pabėgti nuo visko – nuo alinančio darbo, valdingos motinos ir geidulingos pusseserės, narkogaujų kontroliuojamo kaimo. Slegiami neįmanomų norų, jie imasi absurdiško, makabriško plano, pagaliau suteiksiančio tai, ko jie manosi nusipelnę.
Paradais – žiaurus, įsiutęs Fernandos Melchor romanas, skrodžiantis tamsiąją Meksikos visuomenės pusę ir skaudžiai liudijantis, kaip geismas gali tapti apsėdimu, piktavališku ir pavojingu. Ši knyga, kritikų pavadinta „nusileidimu į pragarą“, sudėliota nelyg laike ištįsęs sprogimas, kur kiekvieną puslapį persmelkia klasinė nelygybė, mizoginija, mačizmas ir nusivylimas – iki paskutinio sakinio, iki pat šiurpą keliančios atomazgos.
Epub sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/27d9d8d2-6035-473a-820e-aa66a39b98d1.html
Keturi apsakymai – keturi pagrindiniai personažai: Lukas, Inga, Marius, Nora. Jų pasaulis – tai vienatvės, nesaugumo, netikrumo erdvė. Jie visi kažko laukia, yra paliekami arba patys palieka juos mylinčius. Visi kažko ieško.
Per lakoniškų, kinematografiškų pasakojimų detales autorė leidžia nujausti sudėtingų ir tamsių gyvenimų masyvus. Personažai keliauja po apsakymus – viename veikėjas vos sušmėžuoja, o kitame sužinome jo istoriją. V. Kulvinskaitės tekstai išsiskiria auginama įtampa, nenuspėjama atomazga, makabrišku humoru. Apsakymų veiksmas vyksta dešimtajame dešimtmetyje ir pirmaisiais šio amžiaus metais.
Lukui 30, jis – grįžęs iš emigracijos, jis tapo rašytoju. Romano sėkmė pranoko lūkesčius, bet nuolat trūksta pinigų. Žiūrėdamas į savo nuotrauką žurnalo viršelyje bando patikėti, kad tai tikrai jis – madingas autorius Lukas Garšva.
Išsiskyrusi Inga apsigyvena prastame uostamiesčio rajone šalia kapinių. Laisvadieniais eina į barą ir susitikinėja su vyrais. Jai 32-eji. Dabar ji rami, beveik laiminga.
Marius – vienišas septintokas, kurį dėl smulkaus sudėjimo neretai palaiko pradinuku. Su mama gyvena ankštame bendrabučio kambaryje, mamos pusėje telpa ir virtuvė. Marius stebi kitus, pats likdamas nematomas, ir nemėgsta, kai suaugusieji klausia: kodėl?
Norai per 40, bet tikrai nepasakytum. Dirba kirpykloje. Jos mylimasis Denis – dešimčia metų jaunesnis. Jis vis atsiduria priklausomybių klinikoje, bet nešdama jam cigaretes ir zefyrus Nora tiki, kad šis kartas bus paskutinis.
Virginijos Kulvinskaitės (gim. 1983) apsakymų rinkinys „Keturi" yra trečioji rašytojos knyga: 2017 m. pasirodė poezijos rinkinys „Antrininkė" (Naujas vardas), 2019 m. išleistas romanas „kai aš buvau malalietka" (kitos knygos). „Antrininkė" įtraukta į Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką (2017), o „kai aš buvau malalietka" – į 2019 m. Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir Metų knygos rinkimų prozos suaugusiesiems penketuką. Poezija ir proza versta į anglų, vokiečių, rusų, latvių, prancūzų kalbas. 2021 m. ukrainietiškai išleistas romanas (leidykla Навчальна книга – Богдан, vertė Vladislavas Žurba).
EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/7fbfe85a-7b4b-4cfa-b7b3-4a956f4c9d4d.html
Nors Fabijui Ekselsui Fulgencijui jau šešiasdešimt septyneri, jis – nepamainomas Romos imperijos generolas. Jo vadovaujamo Lupino legiono žygiai trunka ilgai ir leidžia legionieriams pailsėti nuo šeimyninių reikalų ir painių Romos aukštuomenės intrigų. Šįkart jis kartu su šešiais tūkstančiais karių – visu „vaikščiojančiu miestu“ – keliauja į Panoniją nešti „taikos“ neramiam kraštui. Tačiau daug labiau nei imperiniai užmojai Fulgencijui rūpi menas, tiksliau – teatras, dar tiksliau – nuolatinis jo paties vaikystėje parašytos pjesės statymas. Aršiam legionui, susiduriančiam su plėšikais, vilkais ir pulkais sukilusių vienuolių, dar tenka kentėti nesibaigiančias repeticijas, prisitaikyti prie meninių šiokiu tokiu genijumi save laikančio generolo užgaidų.
Šelmiškasis Argentinos autorius Césaris Aira piešia įsimintiną išmoningo, megalomaniško, bet naivaus ir jautraus romėno portretą. Fulgencijus – tykus ir mąslus romanas apie karą ir teatrą, apie patirtį ir autorystę, apie senatvę ir mirtį. Tai melancholiška, lengvai komiška knyga, nuotykinga kelionė po Alpes, ironiškas žvilgsnis į imperinius siekius atnešti meno spindesį ir sykiu tuštybę į barbarišką ir neva beprasmį pasaulį, įvesti tvarką ten, kur valdžią netruks atsiims chaosas.
Epub sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/7463ebe2-631b-4682-bc45-a80859326434.html
Vakarų visuomenėje įvyko tylus paradigmos pokytis. Michelio Foucault aprašytą disciplinos visuomenę, kuri gimdė neįtinkančius kitus (nusikaltėlius, bepročius), pakeitė šiuolaikinė pasiekimų visuomenė. Jos šūkis: „Taip, mes galime!“ Čia tarpsta išsekę, persidirbę individai, negebantys džiaugtis savo darbo rezultatais. Laisva valia mes tapome išnaudotojais patys sau, o visuotinė prievolė „realizuoti save“ pasėjo depresiją, perdegimo sindromą, nerimo sutrikimus. Šios būklės ženklina XXI amžiaus pradžią. Jau nebereikia gintis nuo laukinių žvėrių kaip senovėje ir net nuo virusų – dabar, anot Byung-Chul Hano, didžiausias mūsų priešas yra mūsų pačių psichika. Pasveikti galime tik nurimę ir nustoję be perstojo veikti.
Byung-Chul Han (gim. 1959) – korėjiečių kilmės Vokietijos filosofas, vienas skaitomiausių pasaulyje šiuolaikinių mąstytojų. Jo darbai išversti į 35 kalbas.
Byung-Chul Hanas gimė Seule. Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose mąstytojas kritikuoja neoliberalizmą, demaskuoja
šiuolaikinę „perdegimo“ kultūrą, analizuoja technologijų poveikį žmonių santykiams. Anot filosofo, hiperaktyvi šiuolaikinė visuomenė dramatiškai nutolo nuo tūkstantmečius vertybe laikyto vita contemplativa – mąslaus gyvenimo.
EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/cc794d8f-7773-4fdd-8b3b-82ba46ad8d68.html
„Kopa. Kapitulos Namai“ – klasika tapusių „Kopos“ kronikų įspūdinga atomazga. Serijoje aprašomas pasaulis skaičiuoja tūkstantmečius: žalia planeta virsta dykuma ir vėl sužaliuoja, kuriasi ir griūva imperijos. Gyvybės eliksyrui prilygstantis melanžas suteikia galimybę leistis į kosmines keliones. Franko Herberto knygose sprendžiami amžini filosofiniai klausimai apie žmogaus galios ir nemirtingumo troškimą, apie žmogaus įtaką aplinkai.
Dykumos planetos Rakio, dar vadinto Kopa, nebėra, tačiau Bene geseričių seserija bando jį atkurti: kolonizavusios žaliąją Kapitulos Namų planetą, seserys kilometras po kilometro verčia ją dykuma. Rodos, jos tuoj įgus veisti smėlio kirminus ir apsirūpins melanžu. Tačiau tikrieji bene geseričių ginklai kovoje su priešėmis – Garbiosiomis Motėmis – yra daugybę gyvenimų nugyvenęs, Atreidams ištikimai tarnavęs Dankanas Aidahas ir atgimęs bašaras Mailsas Tegas.
Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, išgarsėjęs futuristiška „Kopos“ kronikų serija, kurią sudaro šešios dalys. Pirma serijos dalis – „Kopa“ – 1965 metais pelnė Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus.
EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/1e6c22f9-00fd-4cee-b7cd-c9ed705861aa.html
„Valgyti... Gyventi... Viešpatie!“
Mačuchai, Ukraina, 1933 m. Sovietinė valdžia prievarta suvarė valstiečius į kolūkius ir paliko juos be maisto, tad kaime siaučia badas, žiauriose kančiose miršta ne tik seni, bet ir jauni. Dėl duonos trupinio žmonės pasiruošę atiduoti viską – brangiausias šeimos relikvijas, paskutinius marškinius, savo kūną, orumą ir garbę.
Šioje žiaurioje realybėje gyvena viena kitos nepažįstančios moterys – Javdocha ir Solomija. Viena kiekvieną rytą pabunda kamuojama žvėriško alkio, badas sunaikina viską, ką ji myli, kita karštligiškai maistu slopina skaudžią netektį ir vyro abejingumą, taip keldama grėsmę savo gyvybei, ir tik badas gali ją išgelbėti. Skirtingos istorijos ir skirtingi likimai, negalintys egzistuoti toje pat tikrovėje. Tačiau iš tiesų juos sieja nematoma likimo gija. Jie pamažu artėja vienas prie kito. Artėja tam, kad pagaliau apsikabintų ir nutiestų trapų tiltą per nepasotinamą raudonųjų kankintojų skruzdėlyną.
2022-aisiais pasirodęs ukrainietės Tanios Pjankovos psichologinis romanas pasakoja apie vieną sudėtingiausių Ukrainos istorijos puslapių – 1932–1933 metų holodomorą. Autorė poetinio užkalbėjimo žanro stiliumi subtiliai atskleidžia žmonių išgyvenimus protu nesuvokiamo siaubo pasaulyje, sykiu primindama, kad raudonos skruzdės neišnyko, kad jos tik pakeitė savo išvaizdą.
„Pjankova padarė milžinišką darbą – literatūrine kalba papasakojo paprastais žodžiais nenusakomus dalykus.“
Mareike Ilsemann, WDR 5
„Tanios Pjankovos romanas – ne tik nužmogėjimo, bet ir žmogiškumo liudijimas tamsiausiais laikais.“
Fridtjof Küchemann, FAZ
Skaitytojų atsiliepimai:
Nerekomenduočiau šio romano skaityti pernelyg jautriems žmonėms, nes jis jus pražudys! Visais kitais atvejais šį romaną turėtų perskaityti visi!
Skaitykite šią knygą, skaitykite ar klausykite jos taip, tarsi nuo to priklausytų jūsų gyvybė, nes galiausiai nuo užmiršimo padeda tik vienas dalykas - prisiminimas.
Tania Pjankova gimė 1985 m. Vyhodoje, miesto tipo gyvenvietėje Dolynos rajone, Ivano Frankivsko srityje. Baigė V. Stefanyko vardo Priekarpatės nacionalinio universiteto Filologijos fakultetą (studijavo ukrainiečių kalbą ir literatūrą). T. Pjankova – viena iš literatūrinės agentūros „Zillia“ įkūrėjų ir kūrybos vadovė; organizuoja festivalius, kūrybinius literatūrinius ir meninius renginius, spektaklius, teatralizuotus literatūrinius skaitymus. Ukrainos nacionalinės rašytojų sąjungos narė.
Metų trileris! Tamsus, painus, sukrečiantis ir paslaptingas.
Ana jau ketverius metus neatmerkia akių. Ji panirusi į komai prilygstantį miegą nuo tos nakties, kai buvo rasta prie geriausių draugų kūnų, įtariama įvykdžiusi kraupią dvigubą žmogžudystę. Bulvariniai laikraščiai praminė ją Miegančiąja gražuole, bet iš tiesų Anos būklė yra retas psichosomatinis sutrikimas, neurologų vadinamas pasidavimo sindromu.
Teismo psichologas ir su miegu susijusių nusikaltimų ekspertas daktaras Benediktas Princas žino viską apie tamsiausius žmogaus proto užkaborius, pasąmonėje tūnančias paslaptis. Jo taikomi tyrimo metodai yra paskutinė viltis išspręsti liūdnai pagarsėjusią Anos O bylą. Tačiau jis irgi turi paslapčių bei sudėtingą asmeninį gyvenimą, tad privalo būti labai atsargus.
Kai Ana pradeda busti, Benediktas skuba išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko tą kraupią naktį. Tiesą žino tik Ana, o Benediktas vienintelis gali tą tiesą išgauti. Ir dėl to jiems abiem gresia mirtinas pavojus.
Anos O pažadinimas – ne istorijos pabaiga, tai tik visko pradžia.
„Šis siužeto posūkis yra geriausias, kokį man kada nors teko skaityti.“
David Baldacci
„Skaitoma kaip sapnas, bet neramina kaip košmaras.“
A. J. Finn
Niujorko aukštuomenės savanaudiškumo, kvailybės ir „amerikietiškos svajonės" satyra, vaizduojanti nepasotinamos jaunos prasisiekėlės klystkelius.
Ambicinga gražuolė Undinė Sprag yra visiška materialistė ir žvelgia į vyrus tik kaip į priemonę savo tikslams pasiekti. Niujorko milijonieriai ir prancūzų aristokratai krinta po kojomis, bet kiekviena pergalė jai tėra dar vienas žingsnis link galios ir aukštos padėties, o ir niekaip nepasiekiamos laimės. Daugelio šedevru laikomas antrasis Pulitzerio premijos laureatės Edith Wharton romanas parodo to meto aukštuomenės, itin išlavėjusios, bet ir itin nuvertėjusios, pjūvį.
„Šalies paprotys" patraukia įtikinamai sukurtu nenumaldomos veikėjos paveikslu, aštria vedybų rinkos kritika ir aukso amžiaus snobizmo nuvainikavimu. Šiandien, daugiau nei po šimto metų, romanas toks pat aktualus ir stebinantis.
Pirmą kartą išleistas 1899 m., „Pabudimas“ šokiravo amžininkus atviru požiūriu į moters santuokinę neištikimybę. Skaitytojus apstulbino drąsus Kate Chopin sukurtas moters, įviliotos į slegiančios santuokos spąstus, bet ieškančios ir atrandančios aistringą kūnišką meilę anapus šeimos, portretas.
Romano veiksmas vyksta XIX a. pab., jo centre – Edna Ponteljė ir jos žūtbūtinės pastangos suderinti savo vis netradiciškesnį požiūrį į moteriškumą ir motinystę su pietinių valstijų socialinėmis nuostatomis. Nors moters santuokinė neištikimybė nebėra tokia šokiruojanti tema kaip kadaise, nedaug romanų taip giliai prasiskverbia į moters, įsitraukusios į uždraustus santykius, psichologiją, kaip „Pabudimas“, K. Chopin pasitelkus supratimą, meniškumą ir atvirumą.
„Pabudimas“ praskynė kelią tokiems literatūros grandams kaip Williamas Faulkneris ir Ernestas Hemingway’us, taip pat turi sąsajų su amžininkų – Edith Wharton ir Henry’io Jameso – darbais.
„Edną nuo mūsų skiria tik laikas, o visais kitais atžvilgiais ji kupina gyvasties. Kai atsiverčiu pirmą puslapį, ją vis dar graužia nusivylimo kartėlis, ji verda noru ką nors sudaužyti ir trokšta laužyti taisykles, kurios turi būti sulaužytos. Ji laukia, kada įbris į vandenį ir pabus.“ – Pulitzerio premijos laureatė Barbara Kingsolver
Dviejų knygų serija Kils skandalas. Pirma knyga
Po mylimo dėdės mirties ir pusbrolio žūties sosto netrokštantis karališkosios šeimos narys Liusjenas ieško prieglobsčio. Jį atranda su patrauklia padavėja, kuri jame uždega nevaldomą ugnį...
Vieną naktį praleidusi su nepamirštamu nepažįstamuoju, Aurelija pasijunta nėščia. Apstulbsta sužinojusi, kad kūdikio tėvas yra toks svarbus asmuo savo šalyje! Iš paprastos šeimos kilusi Aurelija negali įsivaizduoti savęs turtingoje aplinkoje, tačiau neturi kitos išeities. Jai teks prisipažinti Liusjenui ir sužinoti jo reakciją...
Dviejų knygų serija „Kils skandalas“. Antra knyga
Medžiojama paparacų ir viešai gailima po dvejų nepavykusių sužadėtuvių Altbūro princesė Ilsa pabėga į Monaką. Pagaliau atsikvėps toli nuo viešumos. Gal jai padėtų visko pasiekęs australų milijardierius Nojus Karsonas…
Tokios moterys kaip Ilsa visuomet niekino žemą Nojaus kilmę. Taigi net jei jųdviejų aistra karšta it pats pragaras, jis atsargus net ir išplukdydamas Ilsą savo prabangia jachta! Aišku viena: priešingybės tikrai traukia... Bet jei Nojus liks su ja, ar jie sugebės nutiesti tiltą tarp savo skirtingų pasaulių?
„Argi nematote, kad man nerūpi, ką sako kiti?“
Naivi mergina iš kuklaus kaimelio sutinka ambicingą vaikiną iš didelio miesto – ir įsiplieskia aistringas romanas. Išdidžią, nepriklausomą, garbingą Čeritę Rojal slegia jos kilmės paslaptis, ypač užsimezgus svaigiems santykiams su išsilavinusiu puikių manierų Liucijumi Harniu. Ar aistringa meilė gali atsilaikyti prieš prigimties ir aplinkos įtaką?
Čeritė Rojal gyvena Šiaurės Dormeryje, mažame Naujosios Anglijos miestelyje. Atstumtųjų bendruomenėje gimusią mergaitę išgelbsti ir jos globėju tampa advokatas Rojalas. Viena vertus, Čeritė puikiai supranta esanti prastos kilmės, antra vertus, niekina Šiaurės Dormerį ir maištauja prieš ją supančią troškią apkalbų ir dvigubos moralės aplinką. Vieną dieną jos nuobodų darbą vietinėje bibliotekoje sujaukia į miestelį paviešėti atvykęs jaunas architektas Liucijus Harnis. Daili jo išvaizda ir rafinuotumas sužadina aistringą merginos prigimtį. Jųdviejų ryšiui stiprėjant, įsiplieskia Čeritės konfliktas su globėju, į paviršių sukyla tamsios povandeninės santykių srovės.
„Dažnai mes esame greiti atmesti kūrinių veikėjų sprendimus kaip prastus pasirinkimus, bet Čeritė mums byloja, kad kartais nutinka taip, jog gerų pasirinkimų tiesiog nėra ir tenka rinktis mažiausiai blogą.“
Profesorė Liz Boltz Ranfeld
Klasikinis romanas apie uždraustus romantinius jausmus ir jų beviltiškumą.
Itanas Fromas pluša savo varganame ūkyje ir stengiasi pakęsti sunkaus būdo įtarią žmoną Zeną, linkusią prasimanyti ligas. Kai pas juodu apsigyvena guvi, linksma, gyvybe trykštanti jaunutė Zenos giminaitė Metė, atvykusi padėti šeimininkauti, Itanas pasijunta pakerėtas ir ima austi svajones apie laimę, kurią jam įkūnija ši mergina.
Viename iš dramatiškiausių amerikiečių grožinės literatūros kūrinių Edith Wharton veda šią pasmerktą trijulę tragiškos lemties keliu. Nors ir pasakojimo maniera, ir tema „Itanas Fromas“ visiškai skiriasi nuo kitų rašytojos romanų, kaip tik jis tapo populiariausiu ir labiausiai skaitomu jos kūriniu.
Romanas parašytas 1911-aisiais, tais pačiais metais, kai Edith Wharton galiausiai apsisprendė skirtis su vyru, nors labai gerai suprato, kokia didelė kartais būna laisvės kaina ir kad aistra gali stiprumu prilygti mirčiai. Vienas literatūros kritikas pavadino šią knygą „bene autobiografiškiausia iš visų kada nors parašytų“, nes ji atspindi gilią pačios autorės neviltį ir vienišumą, atsidūrus padėtyje be išeities.
„Edith Wharton nepadarė nė vienos klaidos, nepridėjo nė vieno nereikalingo žodžio, tad belieka tik vėl ir vėl kartoti, kad romanas – nuostabus.“
San Francisco Call
„Išties šiaurietiškas romanas, panašus į „Vėtrų kalną“. Įžvelgiu Emily Brontë įtaką šiai amerikiečių klasikai: įrėmintą pasakojimą, užsisklendusius, mažakalbius veikėjus, atšiauraus grožio kraštovaizdį ir klimatą, glaudžiai susijusį su aprašomais dramatiškais žmonių išgyvenimais, atsiribojimą nuo tikrovės ir padėties be išeities jausmą. Visa tai būdinga abiem šiems romanams.“
Harold Bloom
Amerikiečių literatūros kritikas, Jeilio universiteto profesorius
Skaitytojams nuo 13 metų
Adrianas Moulas – nelaimingas paauglys spuogais nusėtu veidu. Užtat žodžio kišenėje jis neieško! Atvirai dienoraštyje iškloja viską:
apie tėvų vedybines problemas,
pirmąją meilę ir brendimo kančias,
nesėkmes mokykloje ir neteisingą pasaulį,
grandiozinius kūrybinius užmojus,
savo, nesuprasto intelektualo, gyvenimą
ir kitus juokingus bei graudžius nutikimus.
Šmaikštaus, ironiško ir žiauriai nuoširdaus, jautraus, bet kiek per daug susireikšminusio ir apie viską savo nuomonę turinčio Adriano Moulo dienoraštis – tikras paauglių literatūros klasika. Skausmingai artimas ir iki ašarų juokingas!
„Slaptas Adriano Moulo dienoraštis. Adriano Moulo brendimo kančios“
• Pagrindinis veikėjas – ryškus ir įdomus personažas, kurio išgyvenimai, patirtys bus artimi paaugliams.
• Skatina išmokti priimti nesėkmes ir nenuleisti rankų siekiant tikslų.
• Meniškai vertinga knyga skatina pažiūrėti į save iš šalies, provokuoja mąstyti apie pasaulį ir tai, kas jame vyksta.
• Trumpi, šmaikštūs ir be galo atviri dienoraščio įrašai patrauks net paauglius, kurie ne itin mėgsta skaityti.
Sue Townsend (1946–2014) – britų rašytoja, išgarsėjusi knygomis paaugliams apie Adrianą Moulą. Tai ne tik įtaigus ir juokingas literatūrinis dienoraštis, bet ir savotiška 1990-ųjų Didžiosios Britanijos ir to meto paauglių gyvenimo kronika. Knyga buvo įtraukta į BBC „100 labiausiai įkvepiančių knygų“ sąrašą.
JAUDINANTIS IR VILTIES KUPINAS ROMANAS APIE MENO GALIĄ ĮKVĖPTI GYVENIMUI
SU 52 MENO KŪRINIŲ ĮKLIJOMIS
Dar net nepasirodęs Prancūzijos knygynuose, šis sensacingas romanas jau buvo pradėtas versti į dvidešimt kalbų.
Dešimtmetė Mona gyvena Paryžiuje. Vieną dieną be jokios paaiškinamos priežasties ji staiga valandai netenka regėjimo. Gydytojas įsitikinęs, kad mergaitei reikalinga psichiatro pagalba, tačiau Monos senelis Anri, išsilavinęs ir ekstravagantiškas vyras, laikosi visiškai kitokios nuomonės: jei anūkei gresia apakti, pirmiausia reikėtų suskubti parodyti jai viską, ką gražiausio yra sukūręs žmogus.
Ir taip kiekvieną trečiadienį Anri pasiima anūkę iš mokyklos, sakydamas, kad lydi ją pas psichiatrą, tačiau norėdamas įkvėpti Monai drąsos ir jos atmintyje palikti grožio įspaudą vedasi ją į garsiuosius Paryžiaus muziejus – Luvrą, Orsė ir Bobūrą, kuriuose saugomi įspūdingiausi meno lobiai. Ten Mona patiria labai asmenišką įspūdį atidžiai įsižiūrėdama į Leonardo da Vinčio, Vermerio, Gojos, Manė, Dega, van Gogo, Magrito ir dar daugelio kitų kūrėjų garsiausius darbus. Kiekvienas toks susitikimas – tai neįkainojama gyvenimo, o kartu ir meno istorijos pamoka. Tiek Monai, tiek jos seneliui, nes niekada nevėlu atrasti nei meno, nei gyvenimo grožį.
„Knyga, kurią perskaityti trokš visas pasaulis.“
Le Figaro
KAIP SUSIDRAUGAUTI SU LIGA, PASVEIKTI AR NET UŽBĖGTI JAI UŽ AKIŲ
AUTENTIŠKA PACIENTO PATIRTIS IR SPECIALISTŲ PATARIMAI
„Tai, kas nutiko man, iš tiesų yra geriausia, ką galėjau patirti per visą savo gyvenimą. Galbūt tik sukrėstas žmogus gali labiau save pažinti.“
Virginijus Šaulys
Prieš 11 metų Virginijui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos neuroendokrininis kasos navikas, išplitęs į kepenis. Praėjus pirmajam emociniam šokui, jis nusprendė išgyventi dėl artimųjų.
Jokių stebuklų neįvyko, Virginijaus neišgelbėjo nei burtininkai, nei painios interneto platybės. Jam padėjo pasitikėjimas medicina, šeimos ir artimųjų palaikymas, tikėjimas, stipri valia ir tikslo siekimas. Pasiekęs mažuosius tikslus, jis išsikėlė didesnius, kol galiausiai užsibrėžė nepalikti šio nuostabaus pasaulio dėl šios ligos.
„Vėžys – ne nuosprendis, labiau visuomenės stigma, kurią privalu laužyti ir suteikti viltį kiekvienam, kad iš tiesų šią ligą galima įveikti. Knygą skiriu vėžiu sergantiems ir jų artimiesiems – tiems, kurie pasiryžę ieškoti ir atrasti“, – sako Virginijus.
Reikia drąsos vartant knygą tokiu pavadinimu! Turite? Tuomet perskaitę sužinosite, kaip elgtis išgirdus onkologinės ligos diagnozę. Ką daryti, kad kuo greičiau suvaldytumėte ligą, o vėliau ir pasiektumėte ilgalaikę remisiją. Virginijus Šaulys pasakoja savo sveikimo istoriją, atskleidžia, kas svarbiausia kovojant su šia klastinga liga, kaip padėti gydytojui gydyti. O įvairių sričių sveikatos specialistai atsako į onkologiniams pacientams kylančius klausimus.
• Ką valgyti susirgus onkologine liga?
• Kodėl toks svarbus fizinis aktyvumas? Kaip ir kiek reikia judėti?
• Koks yra fitoterapijos, žolinių preparatų, jų veikliųjų medžiagų poveikis ir sąveika su vaistais?
• Kaip išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir atrasti save iš naujo?
• Kaip gydyti limfedemą ir jos sukeliamas komplikacijas?
• Opiausi slaugos higienos ir savireabilitacijos klausimai.
„Savo diagnozę išgirdau 2013 metais. Pamenu stresą, pasimetimą ir jovalą, kuris tada dėjosi mano galvoje. Kiek aprimęs suvokiau, kad viskas, nuo šios akimirkos gyvenimas yra nebe mano. Privalau gyventi dėl žmonių, kuriuos myliu, ir pirmiausia pasveikti savo mintyse. Kai realiai pradedi vertinti situaciją, kai išdrįsti ieškoti informacijos apie savo ligą, požiūris pasikeičia. Šiandien galiu pasakyti, kad gyvenimas prieš diagnozę ir po jos, yra du visiškai skirtingi dalykai. Įvertinęs nueitus kelius, sukauptą patirtį ir žinias, nusprendžiau, kad privalau tuo dalintis. Dabar man atrodo, jog tai yra prasmingiausia, ką galiu nuveikti gyvenime, kuris man liko.“
Virginijus Šaulys
„Dauguma gali tik įsivaizduoti, kas yra ne kartą išgirsta vėžio diagnozė, operacijos, chemoterapija, skausmas, vilties praradimas, baimė prieiti prie tyrimų kabinetų, galiausiai – labai stiprus troškimas gyventi. Virginijus Šaulys kalba ne apie įsivaizdavimus, gyvenimą filosofuojant, o apie patirtį ir dalykus, su kuriais pats išmoko gyventi ir kurių galia gali padėti patikėti kitiems einantiems panašų kelią. Rekomenduoju šią knygą kaip praktinio gyvenimo vadovą, aplankius būtent tokioms patirtims.“
Nuoširdžiai kunigas Benas Lyris
Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui...
Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas.
Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti.
Tad, brangus skaitytojau, kviečiu tave į kelionę, kunigo širdies kelionę, sūnaus širdies kelionę, silpno žmogaus širdies kelionę. Kviečiu atrasti save ir pamatyti, kad mūsų gyvenime yra išties nemažai situacijų, galinčių prabilti ir leisti mums augti ir skleistis, jei tik sugebame jas apkabinti ir priimti, atrasti jose gyvenimo grožį ir jį dovanoti kitiems. O to grožio daugiausia ten, kur esame trapiausi ir labiausiai pažeidžiami.
Benas Lyris
Skaitytojams nuo 16 m.
Užburiantis ir kraują stingdantis The New York Times bestselerio „Žiaurusis princas“ tęsinys.
Privalai būti pakankamai stipri nenuilstamai smūgiuoti. Pirmoji pamoka – išmokti būti tokiai stipriai. Skaudės. Bet skausmas užgrūdina.
Po stulbinančios žinios, kad Ąžuolas yra Fėjų karalystės paveldėtojas, Džudė apgaule įviliojo Kardeną į sostą ir susisaisto su juo metams ir vienai dienai, kad apsaugotų brolį. Jai nelengva – Kardenas daro viską, kad ją pažemintų ir jai pakenktų, nors jo susižavėjimas Džude neblėsta...
Tuo metu jos pašonėje mezgamos intrigos. Džudei artimas žmogus ketina ją išduoti, tad ji privalo rasti išdaviką ir apginti savo bei mylimų žmonių gyvybes. Viską dar labiau apsunkina Džudę draskantys prieštaringi jausmai Kardenui, nes ji – mirtingoji Fėjų karalystėje – turi išlaikyti valdžią savo rankose.
Perkamiausios fantastinių knygų vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black antroji serijos „Žiaurusis princas“ knyga žada dar daugiau pavojingų galios žaidimų, tamsios romantikos ir intrigų, prikaustysiančių iki paskutinio puslapio.
„H. Black išplečia savo gražaus žiauriojo pasaulio ribas ir neria į mirtinai pavojingų, bet pažeidžiamų veikėjų sielos gelmes, o dar viena intriguojanti pabaiga priblokš skaitytojus. Grėsmingas, išskirtinis potyris.“
Booklist, žvaigždute pažymėta apžvalga
Holly Black yra perkamiausia „New York Times“ fantastinių knygų kūrėja, parašiusi tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“, debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Ji tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, pelnė Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus.
Pirmoji serijos dalis „Žiaurusis princas“ tapo „New York Times“ bestseleriu ir „Goodreads Choice Awards“ geriausios fantastikos jaunimui kategorijos nugalėtoja.
Rašytojos knygos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų, pastatytas filmas. Šiuo metu ji su vyru ir sūnumi gyvena Naujojoje Anglijoje, name su slapta biblioteka. Rašytoja kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com
Mes visi norime būti laimingesni, tačiau mūsų smegenys pačios dažnai tam trukdo. Esame linkę permąstyti negatyvias mintis, užsisklęsti nuo bendravimo su žmonėmis, analizuoti ir pernelyg sureikšminti savo trūkumus lygindami save su kitais.
Knygoje „Septynios laimės pamokos“ garsus Bristolio universiteto psichologijos profesorius ir laimės ekspertas Bruce’as Hoodas įrodo, kad raktas į laimę yra ne egocentrizmas, o ryšio kūrimas. Remdamasis savo patirtimi ir žiniomis apie vaiko raidos psichologiją bei jos sąsajas su neuromokslu, jis atveria duris į gerovę ir psichikos stiprybę suaugus, moko, kaip galėtume gyventi laimingesnį gyvenimą.
Profesorius Bruce Hood‘as pateikia septynias paprastas, bet gyvenimą keičiančias pamokas, padėsiančias atsikratyti neigiamų mąstymo modelių ir atkurti ryšį su tuo, kas iš tiesų svarbu.
• Pakeiskite savo ego
• Venkite izoliacijos
• Atmeskite neigiamus palyginimus
• Tapkite optimistiškesnis
• Kontroliuokite savo dėmesį
• Užmegzkite ryšį su kitais
• Koncentruokitės ne vien į save
Kiekvienos pamokos pabaigoje rasite lengvai suprantamų praktikų, kurios pagerins jūsų savijautą.
„Septynios laimės pamokos“ – tai knyga, padėsianti atrasti ilgalaikę laimę ir dar daugiau gyvenimo džiaugsmo.
Bruce’as Hoodas yra Bristolio universiteto raidos psichologijos profesorius, jo dėstomas kursas The science of happiness (Laimės mokslas) yra populiariausias universitete. Prof. B. Hoodas yra parašęs didelio susidomėjimo sulaukusių knygų, jis dažnas pašnekovas televizijos ir radijo laidose, populiariose tinklalaidėse. Septynių laimės pamokų autorius yra Amerikos psichologų draugijos, Didžiosios Britanijos karališkojo instituto ir Britų psichologų draugijos narys.
„Gidas geresniam gyvenimui.“
Mirror
„Aiškios ir vertingos pamokos, kurios padės susikurti svajonių gyvenimą. Rekomenduoju perskaityti!“ – Danielis Gilbertas, New York Times bestselerio Stumbling on Happiness autorius
KNYGA, ŽAIBIŠKAI PATEKUSI Į NEW YORK TIMES BESTSELERIŲ SĄRAŠĄ.
„Viena iš geriausių knygų mano gyvenime. Didingas veikalas. Iš kasdienybės perkelia į kitą tikrovę. Neįmanoma atsitraukti!“
Oprah Winfrey
„Vandens pažadas“ – ilgai lauktas naujasis Abrahamo Vergheseʼo romanas. Tai įspūdingas, be galo gražiai parašytas ir išmintingas epas apie meilę, tikėjimą ir mediciną.
Kerala, Pietų Indijos Malabaro krantas, 1900–1977 metai.
Tai pasakojimas apie tris vienos giminės kartas, kurias vis ištinka ta pati bėda: mažiausiai vienas šeimos narys nuskęsta, o Keraloje vanduo tyvuliuoja visur.
Dvylikametė krikščionė (pirmąją bendruomenę Keraloje įkūrė apaštalas Tomas), neseniai palaidojusi tėvą, valtimi išgabenama tuoktis: keturiasdešimtmetį jaunikį ji pirmą kartą pamatys per vestuves. Taip prasideda naujas šios mergaitės, būsimosios matriarchės, gyvenimas, kuriame netrūks ne tik kuklių džiaugsmų ir jaukių rūpesčių, bet ir vargo, sielvarto ir mirčių. Nesikeis tik jos pasitikėjimas Dievu ir meilė – vyrui ir žmonėms, ir ji taps neįtikėtinų permainų liudininke.
„Vandens pažadas“ piešia mirguliuojantį kaip povo plunksnos Indijos, kokios jau nebėra, ir laiko, kuris jau praėjo, vaizdą. Tai himnas medicinos pažangai ir žmogaus protui, kuklus liudijimas, kokių sunkumų teko patirti ankstesnėms kartoms dėl tų, kurie gyvena šiandien. Tai vienas iš meistriškiausių romanų, išleistų pastaraisiais metais. Tobulo grožio romanas. Jis nusipelnė visų įmanomų liaupsių už gydytojų sumanumo ir šeimos narių tarpusavio meilės aprašymus. Kūrinys pribloškia didingumu. Šią istoriją galėjo papasakoti tik toks nepaprastas žmogus kaip A. Verghese’as.“
Imbolo Mbue, rašytoja
Abrahamas Vergheseʼas (g. 1955) yra JAV gydytojas, rašytojas ir Stanfordo universiteto medicinos mokyklos medicinos teorijos ir praktikos dėstytojas ir katedros vedėjo pavaduotojas mokslo reikalams. Parašė keturis bestselerius: dvi atsiminimų knygas ir du romanus. 2011 metais buvo išrinktas Medicinos instituto nariu. 2015 metais prezidentas Barackas Obama apdovanojo jį Nacionaliniu humanitarinių mokslų medaliu. Kartu su Ericu Topolu veda tinklalaidę Medscape Medicine and the Machine.
Palomar – taip vadinama astronominė observatorija, ilgą laiką galėjusi girtis didžiausiu teleskopu pasaulyje. Tai taip pat pagrindinio šios knygos veikėjo, nuolat surandančio, kur įbesti savo žvilgsnį, pono Palomaro, vardas. Tik jis, nors kartais ir žiūri į žvaigždes, mieliau renkasi tyrinėti ir mintimis narstyti paprastesnius, kasdieniškus dalykus, ieškoti kosmiškų gelmių juose. Taip Palomaro akiratyje atsiduria sūrio gabalėlis, pasimetusi šlepetė, gekono įpročiai, bangos lūžis, nuo varnėnų juoduojantis Romos dangus. Atsakymai į visatos slėpinius ir sudėtingiausius gyvenimo klausimus, jo nuomone, glūdi visur – net ir menkiausias objektas, bet koks išskirtinesnis reiškinys ir potyris nusipelno būti ištirtas ir apmąstytas. Tad jis be paliovos žvalgosi ir stebi, kurpia nebylius dialogus, visur ir visada bando perskaityti visatos kodą.
Ponas Palomaras – ekscentriškas išminties ieškotojas, vizionierius didingame ir sykiu absurdiškame pasaulyje bei neabejotinai autoriaus alter ego. Ar įmanoma mus supančiuose dalykuose atrasti prasmę, susivokti gyvenimo chaose, nusėtame nesusipratimų, kompromisų ir palaidų galų? Ponas Palomaras toli gražu nėra tuo įsitikinęs. Tačiau jis nesiliauja bandyti.
Tai paskutinė legendinio italų autoriaus Italo Calvino knyga, išleista jam dar esant gyvam, šmaikštus ir žavingas kūrinys, už kurio talpios formos ir menamo paprastumo slypi žaismingumas, išmintis ir gylis.