Grožinė literatūra

„...nepažįstamasis atrodė labai keistas. Aukštas, itin lieknas, baltais plaukais ir trapaus sudėjimo. Oda buvo glotni, veidas – gyvas ir jaunatviškas, o akys – taip pat neįprastos. Atrodė, tarsi būtų trumparegis, perdėtai jautrus šviesai, tačiau žvilgsnis galėjo priklausyti tik senam, išmintingam ir pavargusiam žmogui.“

Vieną dieną Kentukio valstijos miestelyje tarsi iš niekur pasirodo paslaptingas vyras vardu Tomas Džeromas Niutonas – ateivis iš Antėjos planetos. Iš pradžių jis verčiasi pardavinėdamas vertingus daiktus, kad galėtų pragyventi. Tačiau šis nepažįstamasis turi toli pažengusių mokslo žinių, kurios leidžia jam kurti stulbinamas technologijas. Ilgainiui jis sukuria milžinišką verslo imperiją ir susikrauna didžiulius turtus. Tačiau kokiu tikslu?

Žaibiškas jo iškilimas į sėkmės viršūnę visus pribloškia ir pradeda kelti įtarimų. Pasidavęs žmogiškosioms silpnybėms, Niutonas vis labiau tolsta nuo savo pirminio sumanymo. Tikrajam jo atvykimo į Žemę tikslui iškyla grėsmė likti neįgyvendintam.

„Pasakojimas apie nežemišką lankytoją iš kitos planetos sukurtas iš esmės tam, kad šį tą reikšmingo pasakytų apie gyvenimą šioje.“

The New York Times

„Vienas geriausių savo epochos mokslinės fantastikos romanų.“

J. R. Dunn 

„Pakankamai realistiškas pasakojimas, kad taptų metafora tai egzistencinei vienatvei, kuri slypi mūsų visų viduje.“

Norman Spinrad

Walter Tevis (Valteris Tevisas, 1928–1984) – amerikiečių rašytojas, daugybės trumposios prozos kūrinių ir šešių romanų autorius. Priešpaskutinį W. Teviso romaną „Valdovės gambitas“ („Baltos lankos“, 2022), literatūros kritikų vadinamą nepastebėtu šedevru, ekranizavo „Netflix“ (2020). Serialas itin išpopuliarėjo, buvo apdovanotas gausybe premijų, įskaitant vienuolika „Primetime Emmy“, o knyga iškart atsidūrė „The New York Times“ bestselerių sąraše. Dabar vis daugiau skaitytojų iš naujo atranda W. Teviso kūrybą. Antras jo romanas „Žmogus, kuris nukrito į Žemę“ (1963) tapo kultiniu, kai 1976 m. išėjo jo kino ekranizacija su Davidu Bowie, vaidinančiu pagrindinį veikėją Niutoną.

„…pirštais patrynė peilio rėžius molyje. Šie ėmė blukti lyg užsitraukiančios žaizdos ir kaipmat pranyko, tarsi jų nė nebūtų buvę.“

Perdegusi nuo įtempto televizijos laidų scenaristės darbo, trisdešimtmetė Džiongminė supranta – metas pokyčiams, ir nusprendžia viską mesti. 

Pasikeitus trims metų laikams, kuriuos praleido atsiribojusi nuo pasaulio, vieną dieną Džiongminė išeina pasivaikščioti Kaštainių Dyglių miestelio gatvėmis. Ir netikėtai aptinka keramikos dirbtuves „Sojo“. Sužavėta didelius langus gožiančių kaktusų vazonų, visus plaučius užpildančio molio ir kavos aromato, Džiongminė pajunta, kaip kažkas jos viduje ima busti…

Šiose molio dirbtuvėse kiekvienas žmogus turi istoriją, kuria nori pasidalyti, ir kviečia savosiomis dalytis kitus. Keičiantis metų laikams, ir Džiongminė pamažu atsiveria. Puodelis po puodelio, lėkštė po lėkštės ji pajunta: kuo labiau užimtos rankos, tuo ramesnės tampa mintys. O jos širdis, suradusi bendraminčių, sužydi kaip niekada anksčiau.

„Skaitydama šį romaną, jaučiau gryną džiaugsmą ir šilumą. Lyg ir aš keturis metų laikus būčiau praleidusi „Sojo“ keramikos dirbtuvėse.“

Baek Sehee

„Žavinga ir poetiška.“

Sally Page

„Skaitytojai, viliuosi, ir Jums šis tekstas atrodys gydantis, kaip atrodo man.“

Patricia Park

Yeon Somin (Yon Somin, gim. 2000) – kylanti Pietų Korėjos literatūros žvaigždė, jau spėjusi pasižymėti tiek grožinės literatūros, tiek televizijos scenarijų kūrimo srityse. Jos debiutinis romanas 2022 m. įvertintas prestižiniu Korėjos naujojo rašytojo apdovanojimu. Rašytoja yra dirbusi laisvai samdoma televizijos scenariste didžiuosiuose Pietų Korėjos televizijos kanaluose. Laisvalaikiu Yeon Somin ramybę ir atgaivą randa užsiimdama keramika. „Gydančių molio dirbtuvių metas“ – antras Yeon Somin romanas, išleistas net penkiolikoje šalių.

Niekas stipriau nesujungia nei bendra nuodėmė. Ar išdrįsi leistis į šią tamsią meilės istoriją?

„Norėjau vyro, kurio siela būtų juoda kaip naktis. Vyro, kuris nė nemirktelėjęs dėl manęs sudegintų pasaulį.“

Medicinos sesuo Elė Kapeluči po sekinančių darbo valandų traumatologijos skyriuje nori tik vieno – grįžti namo ir išniurkiusi savo pūkuotą katiną pasinerti į vaizduotę kaitinančius kaukėtų vyrų vaizdo įrašus internete. Tačiau, kad ir kaip smagu komentuoti ir vis iš naujo žiūrėti įspūdingiausius pamėgto vaikino įrašus, Elei nė netopteli, kad jos slapčiausios svajos vieną dieną gali virsti tikrove.

„Gal atėjo laikas susitaikyti su faktu, kad nesu normalus ir niekada nebūsiu. Noriu kitokių dalykų, negu dauguma žmonių, užuot troškęs meilės ir šviesos, trokštu tamsos.“

Tikrovėje Džošas Hamondas stengiasi išlikti nepastebėtas, tačiau kibernetinės platybės – visai kita kalba. Čia jis pasineria į anoniminį pasaulį, leidžiantį jam atskleisti savo ilgai gniaužtą pusę: naktimis, veidą slėpdamas po kauke, jis vieną po kito filmuoja ir į internetą tūkstančiams gerbėjų kelia aistras žadinančius vaizdo įrašus. Tačiau nelauktai viena sekėja sudomina ir patį Džošą...

Kartu išgyvendami karščiausias akimirkas, jiedu  nė neįtaria, kad Elė patraukė kažkieno kito, šįsyk gerokai pavojingesnio, dėmesį. Dabar Džošui teks spręsti, kiek toli jis gali nueiti, kad apgintų jo kūną ir mintis užvaldžiusią moterį.

„Sukta, aistringa ir netikėtai smagu, – puikus pasirinkimas visiems, trokštantiems nuklysti į tamsiąją romantikos pusę.“
Luna Ramirez, rašytoja

„Nelaukti siužeto vingiai ir iki maksimumo įelektrintos pagrindinių veikėjų replikos – kaip galima eiti miegoti nesužinojus, kas bus toliau?“
Foxy Fables, apžvalgininkė 

Navessa Allen – itin populiari „TikTok“ platformoje išgarsėjusi tamsiosios romantikos autorė. Ji gyvena Rytinėje Pakrantėje, JAV, ir kartu su vyru augina kelias be galo išlepintas kates. „Išjunk šviesas“ – pirmoji serijos „Į tamsą“ knyga, išsyk tapusi „The New York Times“ ir „The USA Today“ bestseleriu ir pavergusi viso pasaulio skaitytojus bei skaitytojas ne tik aistringomis temomis ar nenugludintos moralės herojais, bet ir intriguojančia, veiksmo kupina istorija. Pasaulyje jau parduota daugiau nei 5 milijonai šios knygos egzempliorių.

Dėmesio! Serijos „Į tamsą“ knygos skirtos tik vyresniems nei 18 metų skaitytojams ir skaitytojoms. Detalesnė informacija apie galimą jautrų turinį pateikiama knygos pradžioje.

„Meilė yra gražiausias dalykas pasaulyje. Deja, ją be galo sunku išlaikyti ir be galo lengva prarasti.“ 

Nors keleri pastarieji metai Viliui ir Leikei nebuvo lengvi, regis, gyvenimas po truputį ima stoti į vėžes: mokslai tęsiasi, kiekvieną savaitę vakarienės užsuka ir juokais maisto mūšį sukelia geriausi draugai, mažieji broliukai tampa vis savarankiškesni, o trumpos, bet neapsakomai šiltos akimirkos dviese praskaidrina net liūdniausius prisiminimus. Dabar jiems tereikia judėti pirmyn – ir visad drauge. Tačiau pamažu įsigalinčiai ramybei visgi nelemta tęstis: viena netikėtai išaiškėjusi Vilio praeities detalė staiga sudrebina taip sunkiai pelnytą laimę. 

Kai iššūkių kupino gyvenimo vis labiau gniuždoma Leikė jau sunkiai geba atleisti ir rasti jėgų darsyk patikėti laiminga pabaiga, Vilis pasiryžta visiems įrodyti, kad jų pastangos nebuvo bergždžios. Jaunųjų įsimylėjėlių priimti sprendimai gali ne tik atskleisti jų pačių dar nepažintas puses, bet ir negrįžtamai pakeisti jiems brangiausių žmonių likimus.

„Poetiška ir jautru.“
Tarryn Fisher, rašytoja 

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Laikas atsitraukti“ – antroji serijos „Slemas“ dalis (pirmoji – „Slemas“, „Baltos lankos“, 2025), tęsianti Leikės ir Vilio santykių istoriją: kas seka po to, kai manaisi pasiekęs savo išsvajotą laimingą pabaigą?

Dafnei visad patiko klausytis, kaip Piteris pasakoja jų istoriją. Apie plačią skrybėlę, staiga pakilusį vėją ir netikėtai susidūrusius jųdviejų likimus. Tiksliau, jai patikdavo klausytis jų istorijos, iki ši tapo tik menkute įžanga į tikrąją Piterio ir jo vaikystės draugės Petros laimę.

Ir taip vieną rytą, lyg iš giedro dangaus, Dafnė praranda viską: mylimąjį, namus ir gražią ateitį, kurią vos prieš kelias savaites gyvenimas dar piešė jai vaiskiomis spalvomis. Vienintelis paguodos šaltinis šiame liūdesio vandenyne – be ceremonijų Petros palikto Mailso pasiūlytas nekaltučio keršto saldžiajai porelei planas: apsigyvenimas kartu, viena kita kiek klaidinanti Mailso ir Dafnės bendra nuotrauka socialiniuose tinkluose, priimtas kvietimas drauge atvykti į vestuves… ir gal tikslas bus pasiektas!

Galvodami tik apie savo buvusiuosius ir norą jiems sukelti pavydą, Dafnė ir Mailsas stačia galva neria į pačių susikurtą žaidimą. Tik kas galėjo pamanyti, kad keršto planas gali būti toks smagus ir… patrauklus?

„Kas galėtų prilygti Emily Henry? Tiesiog kitas pasakotojų lygmuo.“
Elle Kennedy, romanų „Susitarimas“ ir „Klaida“ autorė

„Regis, Henry žino, kaip kaskart pasotinti mūsų vidinį meilės ir laimingų pabaigų troškulį. „Juokinga istorija“ – geriausias to įrodymas.“
The USA Today

„Lengvų ir šmaikščių meilės romanų karalienė.“
Cosmopolitan

Emily Henry (Emili Henri) – amerikiečių rašytoja, pasaulinių bestselerių autorė. Jos romanas „Juokinga istorija“ įtrauktas į „The New York Times“ išskirtinių 2024-ųjų knygų sąrašą. Mintimis, apžvalgomis ir smagiomis akimirkomis autorė dalijasi ir „Instagram“ platformoje – @emilyhenrywrites.

„Švelnumas ir globa – toks absurdo žmogaus santykis su pasauliu. Būtent skausmingai aiškus dabarties vienkartiškumo, praeinamybės, unikalumo įsisąmoninimas lemia svarbiausius absurdo žmogaus bruožus – taurumą ir paprastumą... Toks šio traktato Sizifas, ritinantis akmenį į kalną, bet kartu puikiai žinantis, kad tas akmuo nuriedės žemyn ir vėl viskas prasidės iš naujo. Tokia ir ta paprasta tiesa, kurią pasako Camus savo „Sizifo mite“: pasaulis ir gyvenimas neturi jokios aukštesnės prasmės, tačiau tu privalai gyventi taip, tarsi toji prasmė egzistuotų.“
Arvydas Šliogeris

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Alberas Kamiu, 1913-1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“

Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.

„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“

Haruki Murakami

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

„Krūtinėje suliepsnojo apmaudo ir susierzinimo laužas.
Per Stelą Alonzo aš tampu silpnas, ir man tai labai nepatinka.“

Velnias tobulai nulietu kostiumu. Tik taip daugelis galėtų apibūdinti vienos sėkmingiausių apsaugos bendrovių vadovą ir prabangaus daugiabučio „Miražas“ savininką Kristianą Harperį. Visad pasitempęs, niūraus, lyg iš akmens išskaptuoto veido Kristianas tiksliai žino, ko ir kada jam reikia: jokių sprendimus ribojančių moralinių normų, jokių nepatikimų žmonių jo aplinkoje ir jokių gyvenimą komplikuojančių romaniūkščių. Tačiau yra viena moteris, kuri jam neduoda ramybės ir nuolat veržiasi į mintis. Ir ji, lyg tyčia, gyvena bute tiesiai po jo ištaigingais apartamentais...

Miela, jautraus būdo Stela Alonzo nepakluso tėvų valiai siekti rimtos karjeros ir nusprendė eiti savo keliu – dirbti mados srityje. Blaškantis tarp kelių darbų, jai nuolat stinga laiko net paprasčiausiam poilsiui, o ką jau kalbėti apie romantiškus pasimatymus... Tačiau vieną vakarą iš praeities pasiviję šešėliai Stelą pastūmėja pagalbos ieškoti vieno grėsmingiausių jai žinomų vyrų glėbyje: pavojais ir geismu žaižaruojančių akių Kristianas Harperis, regis, yra vienintelė ir patikimiausia išeitis. Keista, tačiau prie to bauginančio vyro Stela jaučiasi ne tik saugi, bet ir pagaliau galinti būti savimi.

Tik niekas nėra taip paprasta. Sudarę abiem naudingą sandorį Stela ir Kristianas turi daug paslapčių, kurių nevertėtų žinoti nė vienam mirtingajam. Ir kai šios ima lįsti į paviršių, jųdviejų pasaulis verčiasi aukštyn kojom...  

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas melas“ – ketvirtoji serijos „Twisted“ knyga.

„Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.“

Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.

Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.

„„Nordic noir“ žanro meistras J. Nesbø šiame puikiai suręstame, tamsiu humoru persmelktame trileryje nukreipia žvilgsnį į Amerikos Vidurio Vakarus ir nagrinėja ginklų kontrolės, policijos korupcijos ir psichologinių traumų problemas šių dienų Mineapolyje... Skaitytojai ir skaitytojos gali būti tikri, kad atsidurs puikaus pasakotojo rankose.“

Publishers Weekly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Vilko valanda“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2025 m., o 2026 m. laimėjo prestižinį „The Riverton Prize“ apdovanojimą, kasmet skiriamą geriausiam norvegų kriminalinės literatūros kūriniui.

Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele.

Įspėjimas. Knyga rekomenduojama skaitytojams nuo 17 metų. Joje gali būti smurto, atvirų intymių scenų ir necenzūrinės leksikos.

Tai, kas sugadinta, bus sukurta iš naujo.

Giliai žemyno širdyje Nemirtingasis Koščėjus nerimsta. Nors tūkstančius metų buvo įkalintas kalnų ežere, klastinga grėsmė, kad jis gali grįžti, plinta po fėjų žemes, masindama dėtis prie jo galingus sąjungininkus, tvirtai pasiryžusius atsiimti kadaise jiems priklausiusias žmonių valdomas žemes.

Nakties dvaras nesėdės rankų sudėjęs ir nežiūrės, kaip puolami nekaltieji. Tačiau Pritianui tebemėginant atsigauti po sekinamo Hiberno karo, susivienyti kasdien darosi vis sunkiau.

Juolab kad Nakties dvaro valdovai ir gynėjai dar neatitoko nuo ką tik patirtų išdavysčių ir atskleistos tiesos. Jų nesutarimai atrodo neįveikiami.

Norėdami įveikti slenkantį Koščėjaus šešėlį, jie turi rasti būdą suprasti vieniems kitus ir atgaivinti buvusias sąjungas. Kad išgyventų, jie privalo sugalvoti, kaip atkurti sutrikdytą savo pasaulio darną.

Sugrįžkite į „Dyglių ir rožių dvaro“ pasaulį! „Sutrikdytos darnos dvaras“ tęsia pamėgtą istoriją po „Sidabro liepsnų dvaro“ ir pradeda naująjį Valkirijų ciklą.

„Dyglių ir rožių dvaro“ serijos knygos:

„Dyglių ir rožių dvaras“

„Miglos ir įtūžio dvaras“

„Sparnų ir griuvėsių dvaras“

„Sidabro liepsnų dvaras“

„Šerkšno ir žvaigždžių šviesos dvaras“

Sarah J. Maas – pasaulinė pardavimų sensacija ir tarptautinių bestselerių, romantinių fantastikos serijų „Pusmėnulio miestas“, „Dyglių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“ autorė. Jos knygos išverstos į keturiasdešimt kalbų, pasaulyje parduota daugiau nei 75 milijonai knygos egzempliorių. Lietuvoje šios autorės kūryba taip pat pritraukė daugybę skaitytojų, ištroškusių kraują kaitinančios romantikos ir vaizduotę svilinančio įtempto siužeto.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

Kai policijos tyrėja Sofija Kovič atskleidžia šokiruojantį ryšį tarp keleto Osle įvykdytų žmogžudysčių, ji pirmiausia bando susisiekti su savo viršininku Aleksandru Bliksu. Tačiau Bliksas nespėja jai perskambinti – Kovič nušaunama savo namuose. O jos bute apsistojusi Blikso dukra Iselina tik per plauką netampa kita žudiko auka.

Po keturių dienų Bliksas ir kriminalinių naujienų tinklaraštininkė Ema Ram atsiduria tardymo kameroje, čia juos apklausia kriminalinių tyrimų tarnybos pareigūnai. Bliksas nušovė įtariamąjį, o Ram buvo vienintelė įvykio liudininkė. Tuo tarpu Iselinos gyvybė pakimba ant plauko ir kritikos akiratyje atsidūręs Bliksas nebežino, kuo gali pasitikėti. Jis net nėra tikras, ar nužudė tą žmogų, kurį reikėjo...

„Skęstantis laivas“ – trečioji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinių romanų „Atskaitos taškas“ („Baltos lankos“, 2023 m.) ir „Dūmų uždanga“ („Baltos lankos“, 2025 m.) tęsinys. 

„Norvegiškas „noir“ išrankiausiam skaitytojui.“

Smålandsposten

„Tamsi, rafinuota ir nepaprastai įtraukianti. Vienas geriausių šiuolaikinės skandinaviškos prozos pavyzdžių.“

Will Dean, rašytojas, bestselerių autorius

„...sumani siužeto struktūra – sudėtinga, susidedanti iš daugybės dėlionės dalių, kurių, atrodytų, nepavyks sujungti į aiškią visumą, kol galiausiai įvyksta būtent tai, kas atrodo neįmanoma – finalas, vertas kino ekranų.“

Kapprakt

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

„Mano vardas – Natali Heler Mils, ir aš gyvenau tobulai.“

Natali gyvena tradicinį gyvenimą. Jos žavingas namas didžiuliame ūkyje dvelkia kaimišku jaukumu, vyras Keilebas – išvaizdus kaubojus, o kiekvienas iš šešių jos vaikų žavesnis už kitą. Na ir kas, kad užkulisiuose darbuojasi auklės ir prodiuseriai, jos virtuvėje slepiasi dideli šaldytuvai ir orkaitės, o vyras yra įtakingos amerikiečių dinastijos paveldėtojas. Ko nežino Natali sekėjai – visi penki milijonai, – tai jiems ir nepakenks. O tos Piktosios Moterys? Privilegijuotos, prestižinius universitetus baigusios elito atstovės, kurios jos nekenčia ir vadina tradicine namų šeimininke? Jos tiesiog miršta iš pavydo. Juk Natali ne šiaip gyvena gerai – ji gyvena idealų gyvenimą. Ir lyg tarp kitko juo remdamasi kuria tikrą imperiją.

Tačiau vieną rytą ji pabunda realybėje, kuri jai nepriklauso. Namai, vyras, vaikai – viskas tarsi pažįstama, tačiau kažkas ne taip. Virtuvę šildo ne elektra, o spragsinti ugnis, jos vaikai purvini ir keisti, o švelnių, prie darbo nepratusių rankų vyras staiga tampa sumaniu ūkininku. Dar vakar Natali savo instagramo paskyrai kruopščiai kūrė naminio džemo nuotraukas, o šiandien iš jos tikimasi, kad ji tampys malkas ir rankomis skalbs drabužius, kol pirštai pradės kraujuoti. 

Gal ji pati to nežinodama tapo negailestingo realybės šou žvaigžde? O gal tai kelionė laiku? Gal ją išbando Dievas? O gal šėtonas? Miške patyrusi sunkią traumą, Natali suvokia du dalykus: tai – ne jos gražusis gyvenimas, ir ji bet kokiomis priemonėmis privalo iš šios siaubingos situacijos ištrūkti.

„Caro romanas sugriebė mane už gerklės ir nepaleido.“

Anne Hathaway

„Arčiausia, kiek galėsime pabūti vadinamosios tradicinės žmonos galvoje.“

The Cut

„Varantis iš proto, užburiantis ir pašėlusiai išradingas romanas.“

The New York Times

Caro Claire Burke (Karo Kler Biurk) įgijo menų magistro laipsnį Beningtono koledže. Ji yra politikos ir kultūros tinklalaidės „Žiaurus melas“ (orig. „Diabolical Lies“) bendraautorė. „Vakardiena“ – jos pirmas romanas, išsyk tapęs „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1. Romano jau parduota daugiau kaip milijonas egzempliorių.

Visokių būtybių atstovė spaudai Kotryna Zylė sukūrė 10 šiurpulingų istorijų, kurios galėjo nutikti ir tavo namuose, kieme ar mokykloje. Pasak autorės, istorijas įkvėpė vaikystėje girdėti tėčio pasakojimai ir netikėti susidūrimai su būtybėmis. Jei skaitant pasirodys, jog kažkas tūno namų spintoje ar naktimis stovi balkone, jei vietoje pumpurų prasikals nagai, o iš bičiulio burnos staiga išskris bitė – išlik ramus. Ir nepravažiuok reikiamos autobuso stotelės!

Kotryna Zylė – mitologijos temomis rašanti vaikų ir jaunimo knygų autorė, įvairių literatūrinių projektų sumanytoja. Rašytojos knygos „Milžinas mažylis“ (2014),„Didžioji būtybių knyga“ (2016), „Sukeistas“ (2019), „Mažas kaip vabalėlis“ (2020) vertinamos tiek skaitytojų, tiek profesionalų, yra pelniusios įvairių premijų ir apdovanojimų, nominuotos „Metų knygos“ rinkimuose.

„a) negalvojant

galvoti

ko nereikia

galvoti

b) nematant

matyti

ko nereikia

matyti“

Šie žodžiai iš Marcelijaus Martinaičio eilėraščio „Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės“ bene geriausia atspindį įvairialypį literatūrinį Kukučio personažą. Jis – įvairus, visur suspėjantis, parašantis apie savo gimimą ir savo mirtį, pardavinėjantis Raseinių turgaus aikštėj, kai kur vaizduojamas kaip vienaakis, vienakojis ir pusiau apakęs, spalvingas, galintis sau leisti kalbėti temomis, kurios viešojoje erdvėje buvo laikomos tabu.

„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotinės, totalios cenzūros. Kukučio personažas leido laisviau kalbėti Ezopo kalba, atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos. 

Greičiausiai ne vieno galvoje skamba maestro Vytauto Kernagio balsu įdainuoti „Kukučio baladžių“ fragmentai. Audioknygoje Kukutis prabyla aktoriaus Jokūbo Bareikio balsu.

„...Kas tas Kukutis, ar aš įsivaizduoju jo veidą, akis, eiseną? Ne, kai tik mėginu tai padaryti – jis jau ne Kukutis. Jis man pačiam gyvas dėl to, kad jo nėra, kad jo mirtis niekuo nesiskiria nuo gyvenimo, o bet kurioj situacijoj, pačioj pavojingiausioj, jis gali tiesiog pajuokauti. Jam nutinka keisčiausių dalykų: jis veikia čia gyvas, čia miręs, įsitraukia į šio pasaulio amžiaus pasaulinius įvykius ar svarsto Žuveliškių kaimo reikalus. Jis yra menamas, jau praeities personažas, todėl jo santykis su naujesniais reiškiniais labai savotiškas.

Mane domino ne tiek šio personažo konkretūs bruožai, kiek tam tikra paradoksali liaudiška galvosena, kurios tiek daug yra žemaičių sakmėse bei melo pasakose. Niekas pasauly nėra praėjęs pro įdėmias mūsų liaudies žmogaus akis, daug kur jis pats yra dalyvavęs kaip ir Kukutis. Noriu papasakoti ir savo „atsiminimus“ apie karą, vokiečių okupaciją, apie įvairias socialines permainas, kurias kažkada pajutau per sakmes, liaudies žmonių galvoseną.“

1977 m. Marcelijaus Martinaičio tekstas pirmajam „Kukučio baladžių“ leidimui.

„Tai vienas autentiškiausių magiškosios Prahos įkūnijimų, neįtikėtinas stačiokiško humoro ir vaizduotės derinys.“

Milanas Kundera

Paklausykit, ką dabar jums papasakosiu… – taip prasideda vienas žymiausių čekų literatūros kūrinių, tapusių XX a. čekų ir pasaulinės literatūros klasika, nepaliaujamai vaidinamas teatro scenose, rodomas kino ekranuose. Tai Bohumilo Hrabalo romanas Aš patarnavau Anglijos karaliui (ček. Obsluhoval jsem anglického krále). 1971 m. jis buvo nelegaliai atspausdintas mašinraščiu, ir tik atslūgus cenzūrai 1989 m. pasirodė knygos pavidalu.

Komiškas pasakojimas vaizduoja jauną restorano padavėją Janą Ditę XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio Prahoje. Apsukrusis Janas viską mato ir viską girdi bei moka tuo pasinaudoti. Jis svajoja tapti milijonieriumi ir atidaryti savo restoraną. Kai naciai okupuoja Prahą, įsimyli žavią vokietę Lizą, kuri iš fronto parveža jam unikalią pašto ženklų kolekciją. Ją pardavęs Janas iš tiesų tampa milijonieriumi, tačiau gyvenimo posūkiai nenuspėjami.

Filosofinis pasakojimas apie mažą žmogų, pakliuvusį į istorijos verpetus, priverstą grumtis už save, kilti ir patirti pralaimėjimų, nejučia virsta nenuspėjama kelione po XX a. Čekoslovakiją, kurioje atsispindi čekų tautos mentalitetas, jį formavusios moralinės dilemos ir įvykiai. Knyga kupina neįtikėtinų ir tuo pat metu visiškai įtikėtinų istorijų, paradoksų bei nepranokstamo čekiško humoro.

Bohumilas Hrabalas (Bohumil Hrabal, 1914–1997) gimė Brno, Čekoslovakijoje. Prahoje įgijo teisininko išsilavinimą. Išbandė raštininko, telegrafisto, komivojažieriaus, daugelį kitų profesijų. 1963 m. išleido debiutinį apsakymų rinkinį Perliukai glūdi dugne, tačiau iškart po Prahos pavasario jo kūryba buvo uždrausta. Lietuvių kalba išleistas romanas Aš aptarnavau Anglijos karalių (1993) bei apysakų rinkinys Pernelyg triukšminga vienatvė (2003).

Šalies pakraštyje, kalno snieguota viršūne papėdėje, stūkso paslaptingas Akmenėlių miestas, kurio gatvėmis slankioja vilkai ir snieginiai leopardai, kur pastatai, tik pasirodę, gali išnykti, o gyventojus nuolat ištinka keisčiausi potyriai. Bėgdami nuo troškaus gyvenimo didmiestyje, čia apsigyvena ir Liudzin tėvai. Jie greitai supranta, kad atvyko į neįprastą teritoriją, kur nematerialusis pasaulis savaip susiraizgęs su materialiuoju. Hu Šanas ir Nian Si, įsidarbinę mistiškame Architektūros institute, kur niekada niekas nedirba, ir susilaukę vis verkiančios dukters, kurią kartais prižiūri vėjo voniose mėgstantis maudytis instituto valytojas, ieško paslaptingo sodo, tai pasirodančio, tai pradingstančio. Vėliau netikėtumų kupiną Akmenėlių miestą tyrinėti imasi pati Liudzin. Pakeliui ji sutinka daugybę nušvitusių, mįslingų, savitai aplinką jaučiančių personažų ir patiria miesto siurrealistiškumą. 

„Pakraštys“ – absurdo kupinas, tvinpyksiškas, sapniškas rezginys, kuriame, pasakojant keistas veikėjus siejančias istorijas, atskleidžiamas Akmenėlių miestas kaip erdvė, kurios tikrovės audinys – porėtas, o ribos tarp kasdienybės ir didybės, dvasios ir materijos, gamtos ir žmogaus – išblukusios. Čia kinų literatūros avangardo meistrė Can Xue itin savitai nagrinėja sudėtingą atvykėlio dalią, pasirinkimą ir lemtį, gamtą ir stebuklingus jos ženklus, paribio erdvę ir jos ypatingumą. Tai kūrinys, kuris nustebins ir neabejotinai privers ieškoti naujų skaitymo kodų, prisitaikyti prie džiazinės, išskydusios Can Xue pasaulio tvermės.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/sertifikuoti-leidiniai/pakrastys/ 

Vieną rugpjūčio dieną dingo žmogus – mokytojas ir aistringas vabzdžių kolekcionierius Džiumpei Niki. Ieškodamas retų vabzdžių jis iškeliavo prie jūros, į smėlynus. Priėmęs kaimiečių pasiūlymą apsinakvoti vienišos moters namuose, jis nė neįtaria, kaip nuo šiol pakryps jo gyvenimas. Kas vakarą jie su moterimi be perstojo kasa smėlį. Nors ir nepraranda vilties ištrūkti iš tos dusinančios smėlio duobės, jis vis dažniau susimąsto, ar dar bus įmanoma sugrįžti į ankstesnį gyvenimą? Ar toji trokštama laisvė tokia vertinga?

„Moteris smėlynuose“ – kafkiška istorija apie žmogų, kuris galiausiai pasiduoda betiksliam darbui ir tampa šiuolaikiniu Sizifu. Pasakojime meistriškai susipina europietiško egzistencializmo ir japonų budizmo idėjos, nagrinėjamos žmogaus prisitaikymo prie aplinkos temos.

Kobo Abė (1924–1993) – vienas iš Japonijos pokario modernizmo ir avangardizmo lyderių. Pradėjęs nuo eilėraščių ir siurrealistinių apsakymų, išgarsėjo 1962 m. pasirodžius romanui „Moteris smėlynuose“. 1964 m. pagal autoriaus scenarijų režisieriaus Hiroshio Teshigaharos sukurta romano ekranizacija Kanų kino festivalyje pelnė specialųjį prizą. Šiandien romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų, tapęs moderniąja literatūros klasika. 

Pirmą kartą „Moteris smėlynuose“ lietuvių kalba pasirodė 1968 m., bet buvo išversta iš rusų kalbos. Tas pats kupiūruotas leidimas pakartotas 1987 m., o po nepriklausomybės, 2005 m., knyga išversta iš anglų. Leidykla „Kitos knygos“ pagaliau pristato vertimą iš japonų kalbos.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Nusivylęs gyvenimu Niujorke, jaunas muzikas viską palieka ir leidžiasi į ekspediciją po Pietų Amerikos džiungles. Universiteto užsakymu atokiausiose vietovėse jis ieško senųjų muzikos instrumentų. Herojus keliauja ne tik erdvėje, bet ir laiku – nuo dabarties prieina iki pat istorijos gelmių. Gyvenimas gamtos ritmu džiunglių bendruomenėje atgaivina vaikystės prisiminimus, norą grįžti prie savo šaknų, išlaisvina kūrybiškumą. Jis atranda ne tik nematytų muzikos instrumentų, bet ir save patį. Pamilęs vietinę moterį, nusigręžęs nuo šiuolaikinio pasaulio ir priartėjęs prie pačios žmogiškumo esmės, vėliau herojus supranta, kad jis, civilizacijos paženklintas žmogus, nėra ir niekada nebus savas šiame krašte.

Alejo Carpentier (1904–1980) – iš Europos kilęs Kubos rašytojas, padaręs didžiulę įtaką Lotynų Amerikos literatūrai, magiškojo realizmo, arba „stebuklinės tikrovės“ (isp. lo real maravilloso), pradininkas, apdovanotas prestižine ispanakalbės literatūros Cervanteso premija. 1953 m. pasirodęs romanas „Prarasti pėdsakai“ neilgai trukus pelnė geriausios užsienio knygos premiją Prancūzijoje ir atvėrė autoriui duris į pasaulinį pripažinimą. Kūrinys, laikomas moderniosios literatūros klasika, išverstas į daugiau nei 30 kalbų, pirmą kartą išleidžiamas lietuviškai. Anksčiau lietuvių kalba yra pasirodęs autoriaus romanas „Šios žemės karalystė“. 

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“

Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.

Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.

Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.

„S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.“

BTJ

„Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.“

Litteratursiden

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ – penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

Tikrais įvykiais paremta išgalvota istorija vaikams 10+ ir visai šeimai.

„Kartais reikia pamiršti visas taisykles, pamiršti viską, ką žinai, ir tiesiog PATIRTI.“

Nuotykių audioknyga „Laimės vaikai“ paremta legendinio latvių keliautojo ir tyrinėtojo Aleksandro Laimės (1911–1994) biografijos faktais.

Trisdešimt metų gyvendamas kaip atsiskyrėlis Venesueloje, Orchidėjų saloje prie Velnio kalno, Laimė prisidėjo prie mokslinių ekspedicijų ir daugybėje interviu žurnalistams papasakojo apie savo patirtis bei atradimus sunkiai pasiekiamuose kalnuose, saugančiuose kone mistines būtybes ir lobius. Apie Laimės gyvenimą išliko nedaug patikimų žinių. Niekas tiksliai negalėtų pasakyti, kur baigiasi tikrovė ir kur prasideda egzotiškojo latvio fantazijos.

Ši Luīzės Pastorės audioknyga – tarsi laisvas skrydis virš Laimės gyvenimo ir Venesuelos džiunglių. Čia svarbiausia ne faktai, o idėjos apie žmogaus gebėjimą sugyventi su džiunglėmis, pražūtingus godumo padarinius ir tikėjimą tuo, kas neįtikima.

Luīze Pastore (gim. 1986) – viena ryškiausių šiuolaikinės Latvijos vaikų literatūros kūrėjų, vertinama už vaizduotę žadinančias istorijas. Pelnė visus svarbiausius Latvijos literatūros apdovanojimus, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Daugiau nei dešimt metų rašytoja veda literatūrines dirbtuves vaikams Latvijos bibliotekose ir mokyklose, taip pat užsienyje. Gyvena Rygoje su dviem vaikais ir šunimi.

Laura Laurušaitė (gim. 1981) – vertėja, literatūrologė, kritikė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė. Vilniaus universitete baigė lietuvių ir latvių filologiją. Įgijo daktaro laipsnį komparatyvistinės literatūros srityje. Tyrinėja šiuolaikinę lietuvių ir latvių literatūrą, vertimo teoriją. Iš latvių kalbos vertė tokių autorių, kaip Nora Ikstena, Māris Bērzinis, Laima Kota, kūrybos.

Skaitytojams nuo 16 metų.

Jaudinanti nauja istorija, kurios veiksmas vyksta „The New York Times“ bestselerio „Bejėgė“ įvykių metu. Serijos gerbėjus sužavėjusi Adena mėgins išgyventi lūšnyne, o jos širdis suliepsnos dėl paslaptingo ir pavojingo elito nario.

Adena ir Pajedina visada buvo neišskiriamos. Likimas jas suvedė dar vaikystėje, o draugystė užtikrino, kad jos visada saugos viena kitą ir namus, kuriuos susikūrė lūšnyne. Tačiau dabar Pajedina, prasčiokė, buvo atrinkta į Valymo žaidynės, o tai neabejotinai reiškia mirtį.

Likusi viena, Adena priversta pati pasirūpinti savimi. Po nesėkmingos vagystės ją išgelbsti paslaptingas vyras. Makoto miglota praeitis ir slaptos galios išskiria jį iš lūšnyno elito narių. Kai abu susivienija, siekdami dar kartą pamatyti savo mylimuosius prieš Valymo žaidynes, laukia išbandymai, patikrinsiantys jų ištikimybę, meilę ir keliantys grėsmę gyvybei.

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.

„Kasdien vis labiau“ – debiutinis Kamilės Birgės, knygų „Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų“ ir „Meilė be recepto“ autorės, romanas. 2020 metais jis tapo viena skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose. 

Trisdešimt šešerių Ema bijo skristi, bet vieno skrydžio metu jos gyvenimas pasikeičia. Grįždama iš komandiruotės Kelne, lėktuve netikėtai susiduria su pilotu Povilu. Ji įsitikinusi, kad tai pirmas ir paskutinis jų susitikimas, tačiau iš tikrųjų jų istorija tik prasideda.

Kai Povilas priverčia Emą suabejoti tuo, ką ji manė žinanti apie meilę ir savo gyvenimą, jos geriausia draugė Siga užmezga romaną su Emos vadovu Simu. Netrukus ima keistis ir ilgametė Emos bei Sigos draugystė.

Tai istorija apie meilę, užklumpančią tada, kai jos jau nebesitiki. Apie draugystę, kurią išbando gyvenimo pasirinkimai, ir drąsą sekti paskui širdį, net jei ji gali klysti. Galiausiai – apie meilę, kurią sutikus galima ištarti: „Ir aš tave... Kasdien vis labiau.“

Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus radioaktyviosios spinduliuotės užterštame Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.

Tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.