Jotema

Tu negali išgelbėti jų visų.

Prieš dešimtmetį detektyvas vyresnysis inspektorius Džekas Loganas sustabdė serijinį žudiką, vadinamą Ponu Kuždesiu. Jį vaikydamasis užsidirbo pagyrimą, turėjo problemų dėl alkoholio ir išgyveno skyrybas.

Dabar dienas leidžia dirbdamas Žmogžudysčių tyrimų skyriuje Glazge, o naktis — grįždamas į patirtus košmarus. Prie savo veiksmų pasekmių.

Kai už pusantro šimto kilometrų į šiaurę, Hailande, dingsta vaikas, Džekas išsiunčiamas vadovauti tyrimui ir sugrąžinti berniuką namo.

Daugėja panašumų tarp dviejų bylų. Ar įmanoma, kad prieš visus tuos metus Džekas sulaikė nekaltą žmogų?

Jei taip, ar tikrasis Ponas Kuždesys pasiglemš ketvirtąją auką?

„Kaulų upė“ yra didelio populiarumo sulaukęs „Amazon“ bestselerių autoriaus JD Kirko trileris. Šis autorius tikrai patiks L. J. Ross, Angelos Marsons, Patricios Gibney gerbėjams.

„Gaivaus oro gurkšnis trilerių pasaulyje.“

L. J. Ross

„Įtraukiantis. Prikaustantis. Bauginantis.“

Adam Croft

„Fenomenalus trileris.“

M. A. Comley

JD Kirkas — daugelį apdovanojimų pelniusio rašytojo, scenaristo ir komiksų kūrėjo Barry’io Hutchinsono literatūrinis slapyvardis.

Gimęs ir užaugęs Fort Viljamo miestelyje Škotijos aukštumose, Barry’is, arba JD (vadinkite kaip patinka), devynerių metų panoro tapti rašytoju, kai vienam maloniam bibliotekininkui parodė savo sukurtą siaubingai trumpą istoriją, o šis, ant sąsiuvinuko užrašęs berniuko vardą, kūrinėlį padėjo į lentyną. 

„Laimingieji“ — naujas šiurpus bestselerių „Atsekt iki namų“ ir „Viešnagė“ autoriaus trileris.

Ji ir nenumanė, kad laimingiausia diena jos gyvenime kartu yra ir paskutinė.

Kai prie vienuolyno griuvėsių randamas moters kūnas, detektyvė Imožena Evans supranta susidūrusi su serijiniu žudiku, kurio aukos, regis, miršta apimtos palaimos, atmerktomis akimis, su amžiams veide sustingusia šypsena. 

Už keleto mylių vienišas tėtis Benas Hoflandas džiaugiasi, kad jam pagaliau nusišypsojo sėkmė. Žlugus santuokai jis priverstas grįžti į apsnūdusį gimtąjį miestelį, kur galų gale randa darbą. Taip pat pradingsta skriaudikai, terorizavę jo sūnų Olį. Po daugelio mėnesių Benas pirmąkart jaučiasi laimingas.

Tik nežino, kad jį ir Olį stebi. Tas, kuris linki Benui vien tik laimės. 

Laimės... ir mirties.

„Vienas malonumas skaityti apie serijines žmogžudystes, kai knyga parašyta taip gyvai ir sąmojingai.“

The Sunday Mirror

„Išradingiausias [Edwardso] pasiūlymas... Šis romanas, nuo kurio neįmanoma atsiplėšti, yra rimtas įvadas į psichopato psichologiją.“

Shots Magazine

Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.

Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.

The New York Times populiariausios bestselerių autorės naujas trileris apie vieno vyro šaltakraujišką pagiežą ir vienos moters kovą, siekiant atgauti savo gyvenimą.

Kaip karininko dukrai Morganai Olbrait praeityje ne kartą teko kraustytis iš vietos į vietą, bet galiausiai jai pavyko įsikurti Baltimorės priemiestyje. Banko paskolos įmokas susimokėti jai padeda bičiulė Nina, kuriai Morgana išnuomojo kambarį savo naujajame name, ir papildomas darbas vakarais vietiniame bare. Tačiau po pirmojo vakarėlio savuose namuose, į kurį pasikvietė ir Luką, simpatišką informacinių technologijų specialistą, flirtavusį su ja bare, Morganos kruopščiai kurtas pasaulis staiga subyrėjo į šipulius. Išdaužtas užpakalinių durų stiklas, dingę pinigai ir papuošalai, pavogtas automobilis ir negyva draugė Nina ant grindų.

Netrukus paaiškėja siaubinga tiesa: monstrą įsileido pati Morgana. Lukas iš tikrųjų yra beširdis šaltakraujis sukčius, vardu Geivinas. Jis taikosi į tam tikro tipo moteris, užvaldo jų turtą ir pasisavina tapatybę, o tada įgyvendina pagrindinį savo tikslą — aukas nužudo.

FTB agentai Morganai praneša kraują stingdančias naujienas. Nina nebuvo tipinė nusikaltėlio auka. Jis buvo nusižiūrėjęs Morganą. Draugė tiesiog netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje. O Morganos košmaras dar tik prasideda. Netrukus jai nelieka kito pasirinkimo, kaip tik persikelti į savo senelių namus Vermonte. Iš paskutiniųjų stengdamasi ten susikurti naują gyvenimą, ji susipažįsta su Mailsu Džeimsonu. Vyras nei flirtuoja, nei akivaizdžiai rodo jai dėmesį, o jo šeimos verslas giliai įleidęs šaknis miestelyje. Bet Geivinas vis dar laisvėje, medžioja savo aukas ir nepamiršo tos vienintelės, kuriai pavyko pasprukti.

Nieko nėra pavojingesnio nei matytas veidas...

Laidotuvių gedėtojams stovint Ragmalino kapinėse, tylą perskrodžia kurtinantis riksmas. Kapo duobėje guli sužalotas jaunos moters kūnas, ir detektyvė Lotė Parker iškviečiama tirti įvykio.

Žinodama, kad lavonas čia negalėjo ilgai gulėti, Lotė susimąsto, ar tai tik nebus Elizabetos Birn, vos prieš keletą dienų dingusios be žinios merginos, kūnas. Vadovaujama naujo viršininko, kuris, regis, nemėgsta Lotės, inspektorė stengiasi kuo greičiau išnarplioti abi bylas.

Ragmaline dingus dar dviem moterims, Lotė su komanda ima nuogąstauti, kad mieste siaučia serijinis žudikas. Šie atvejai įtartinai primena prieš dešimtį metų tirtą ir neišaiškintą bylą. Ar gali būti, kad istorija kartojasi?

Kai į tyrimą pradeda kištis žurnalistai, inspektorė pabūgsta, kad žudikas smogs darkart. Ieškodama be žinios dingusių moterų, Lotė lenktyniauja su laiku, tačiau žudikas yra arčiau, nei ji mano. Galbūt kitas jo taikinys — pati Lotė?

Jei mėgstate Angelą Marsons, Robertą Bryndzą ir Rachelę Abbott, jums patiks ir šis Patricijos Gibney trileris, priverčiantis tankiau plakti širdį. Skaitydami „Pavojingas vietas“, spėliosite iki pat paskutiniojo puslapio.

„Šis tikrai nenuvylė!!!.. Absoliučiai puikus skaitinys... Nuoširdžiai negaliu sulaukti kitos knygos. Paskubėkite, prašau.“

Goodreads

„Kūrinys visiškai prikausto nuo pat pirmojo skyriaus. Rašymo stilius įtraukia, o greitas tempas, daugybė siužeto vingių, nuolatinis veiksmas ir nauji atradimai neleis atsitraukti nuo knygos.“

It’s All About Books

„Visiems, kurie mėgsta gerus policijos trilerius... detektyvė Lotė Parker sugrįžo... Įtraukiantis skaitinys, kuris vertė nekantriai versti puslapį po puslapio ir nepaleido iki paskutinio sakinio.“

Nigel Adams Bookworm

„Negalėjau atsitraukti nuo šio greito tempo kūrinio... Amerikietiški kalneliai, kurie man labai patiko.“

Beauty Balm

„Gibney ir vėl tai daro!.. Tikiuosi, kad kitos knygos nereikės ilgai laukti.“

Goodreads

„Knyga labai patiko, tai greito tempo procedūrinis romanas su daugybe posūkių... [Lotė Parker] puikiai sukurtas vienas geriausių kriminalinės literatūros personažų. „Pavojingos vietos“ — įdomus skaitinys, kurį nedvejodama rekomenduoju.“

Goodreads

Patricia Gibney — nepaprastai greitai išpopuliarėjusi detektyvų autorė iš Airijos. Kad P. Gibney mėgstama skaitytojų, akivaizdžiausiai byloja skaičiai — jos debiutinio detektyvinio trilerio „Dingusieji“ parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių. Tai kuo gi pavergė skaitytojus Lotė Parker ir jos komanda? Ogi stipria, dinamiška siužetine linija ir nepamirštamais veikėjais.

Kimos širdį užgulė sunkumas stebint, kaip mažoji Greisė nusivalė purvinas rankas. Šviesios garbanos krito jai ant veido. Tada Greisė dingo minioje. Kima norėjo sustabdyti įrašą, išbėgti ir sulaikyti ją nuo to, kas netrukus įvyks.

Vieną rugpjūčio dieną aštuonmetė Greisė Lenard nušokuoja į vaikų centro, kurį lanko, sodą ir pradingsta. Atvykusi į Greisės dingimo vietą, Kima aptinka kraują stingdantį įkaltį: apyrankę su širdele, kuri priklausė Melodei Džons — kitai mažai mergaitei, lygiai prieš dvidešimt penkerius metus dingusiai iš žaidimų aikštelės.

Kiek anksčiau į Heilsoveno policijos nuovadą įžengia Stivenas Hartas ir tikina turįs informacijos, kuri nuves detektyvę Kimą Stoun pas Melodę Džons. Iš pradžių inspektorė vyro kalbų nevertina rimtai, bet dingus Greisei yra priversta žaisti suktą Stiveno žaidimą, jei nori rasti mergaitę gyvą.

Kima ir jos komanda turi tik dvidešimt keturias valandas, kad išnaudotų kiekvieną Stiveno apklausos sekundę ir suprastų jo slaptas užuominas. Inspektorė tikisi, jog galbūt galės greitai pričiupti žudiką, tačiau byla darosi vis painesnė, nes vietiniame parke aptinkami vaiko kaulai, ir Kima baiminasi blogiausio. 

Įtampos kupinas, atsikvėpti neleidžiantis trileris. Jūs tikrai neatsispirsite dar vienai milijonus skaitytojų pritraukusiai detektyvės Kimos Stoun istorijai. 

„Verčiau lapą po lapo. Kvapą gniaužianti, šiurpą kelianti ir neleidžianti atsitraukti... prikaustė dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio, skaičiau sulaikęs kvapą... Dar vienas pribloškiantis šios įtraukiančios istorijos romanas.“

NetGalley reviewer

„Neįtikėtina. Žinojau, kad užsikabinsiu, bet tai pranoko mano lūkesčius... Vis purčiau galvą ir kartojau, kas per velniava... Mėgavausi kiekviena knygos akimirka.“

Goodreads reviewer

„Oho... knyga pribloškė... labai patiko... užkabino nuo pat pradžios... Ši nuostabi knyga turi viską, kas man patinka... Visiškai pasinėriau.“

Goodreads reviewer

„Rijau šią istoriją iki išnaktų... nuostabu... negalėjau atsiplėšti... geriausia Kimos Stoun istorija...“

NetGalley reviewer

„Genialu... prikausto... neatsiplėši iki pabaigos... Ir koks netikėtas posūkis!“

NetGalley reviewer

Angela Marsons įvairiausias istorijas pradėjo rašyti dar mokykloje. Žinoma, visas jas kišo į stalčių, kol galiausiai nusprendė rašymo imtis rimtai. Tačiau kaip neretai tokiais atvejais būna, pasiūlyti leidėjams jos romanai pasirodydavo patrauklūs, tačiau jų atsakymas būdavo: „Deja, kažko trūksta...“

Galiausiai A. Marsons nusprendė parašyti istoriją tik sau. Nepataikaudama nei numanomiems skaitytojams, nei leidėjams ar dar kam nors. Tiesiog ėmėsi kurti iš širdies. Ir neprašovė pro šalį — psichologinis detektyvas „Nebylus riksmas“ sulaukė ir leidėjų dėmesio, ir skaitytojų liaupsių. O pagrindinė veikėja savo kartais nuožmiu, kartais nenuspėjamu ir labai labai retai jautriu charakteriu tarsi pati reikalauja nesustoti – kurti ir daugiau šios serijos knygų. Visos jos išlaiko šiam žanrui tiesiog būtiną įtampą, o pati veikėja keliauja iš knygos į knygą, narpliodama vis naujus nusikaltimus. Ir kaipgi kitaip, juk pati A. Marsons sako, kad „pasaulis — pavojinga vieta gyventi. Ir visai ne dėl blogų žmonių, o dėl tų, kurie nieko nesiima“.

Visgi išskirtinis A. Marsons kūrybos bruožas — didelis dėmesys psichologijai: jai visada be galo svarbūs nusikaltimo motyvai, nusikaltėlio charakteris ir, žinoma, tyrėjos Kimos Stoun psichologinis portretas. „Sąžinė — ne daugiau, nei baimė būti pričiuptam. Žmogaus protas nenuspėjamas: jis gali rojų paversti pragaru, o pragarą — rojumi“, — įsitikinusi A. Marsons.

Šiuo metu Angela Marsons gyvena Rouli Ridže, Didžiojoje Britanijoje, o pagrindinė jos veikla, žinoma, rašymas. Bestselerių autorė mėgsta keliauti, ypač yra pamilusi Italiją. O jos didžiausi mokytojai ir įkvėpėjai, kaip pati prisipažįsta, — T. Gerritsen, L. Gardner, J. Patterson, P. James. 

Milijoniniais tiražais leidžiamų The Sunday Times bestselerių autorius Chrisas Carteris pristato kaip niekad įtraukiantį ir nuožmų trilerį apie Robertą Hanterį.

„Ar tikite, kad egzistuoja velnias, detektyve? — paklausė pareigūnas kitame ryšio linijos gale. — Jei ne... atvažiavęs čia patikėsite.“

Robertas Hanteris iškviečiamas į tokio žiauraus nusikaltimo vietą, kokio anksčiau jam dar neteko regėti. Tampa dar šiurpiau, kai skrodimo metu aptinkama nežinomo eilėraščio eilutė, žudiko palikta aukos kūne.

Neilgai trukus randamas dar vienas kūnas. Nužudymo metodas ir braižas skiriasi, bet nevaldomas smurtas išduoda, kad šiuos nusikaltimus įvykdė tas pats žmogus. Hanterio nuogąstavimai pasitvirtina aptikus dar vieną eilėraščio citatą.

Eilėraštis ne tik susieja du nužudymus, bet ir tampa įrodymu, kad pradėjo siautėti serijinis žudikas.

Neturėdamas bemaž jokių teismo ekspertizės įrodymų, Robertas Hanteris privalo sučiupti tokį disciplinuotą ir organizuotą žudiką, kokio lig šiol nebuvo sutikęs. Šis žmogus mėgaujasi aukų baime, jam mirtis — pamoka, kurią aukos turi išmokti.

„Nuostabiai papasakota istorija ir nepriekaištingai perteiktas žudiko paveikslas parodo, kokį meistriškumą pasiekė Carteris. “

Daily Mail

„Buvęs kriminalistikos psichologas Carteris šiurpinančius serijinių žudikų portretus kuria remdamasis patirtimi, todėl būkite pasirengę susidurti su siaubu. “

Heat

„Carteris yra dirbęs kriminalinės psichologijos srityje, todėl žudikai jo romanuose pavaizduoti itin tikroviškai.“

Mail on Sunday

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Trys draugai“ — liūdnas romanas apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga ne apie laiką, o apie save: sugrįžusį iš karo ir bandantį stotis ant kojų. Trys herojai — skirtingi, bet vieno likimo: jie buvę kareiviai, kuriems draugystė — vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje. Rašytoją jaudino didysis jo amžiaus skausmas — fašizmas ir karas. Jis negalėjo jų panaikinti, bet mokėjo jų neapkęsti, kaip priešpriešą blogiui iškeldamas nenugalimą žmogiškąjį orumą..

„Lakštingala“ pasakoja dviejų seserų istoriją Antrojo pasaulinio karo metais; Izabelė gyvena Paryžiuje, Viana — provincijos miestelyje. Abi prislėgtos ir įskaudintos ankstyvos motinos netekties ir nerūpestingo tėvo elgesio.

Seseris išskyrė metai ir patirtis, idealai, aistra ir susiklosčiusios aplinkybės; kiekvienai iš jų teko keliauti savuoju pavojų kupinu keliu vokiečių okupuotoje ir karo nualintoje Prancūzijoje. Vis dėlto abi randa būdų mylėti ir atleisti.

Tai pirmasis K. Hannah istorinis romanas, kuriame Izabelės paveikslą sukurti įkvėpė stiprios dvasios moters, vedusios numuštus sąjungininkų lakūnus per Pirėnus Didžiojo karo metais, gyvenimo istorija. Autorė drąsiomis įžvalgomis perteikia Antrojo pasaulinio karo panoramą ir atskleidžia nematomą karo pusę. Be to, rašytojos sumanymas kuo puikiausiai pateisina intrigą — istoriją pasakoja viena iš seserų, bet skaitytojas iki pat pabaigos nežino kuri. Veiksmas dinamiškas, emocinė įtampa, pagardinta geru žiupsniu romantikos, neatlėgsta per visą knygą. Tai romanas, parašytas visiems... kiekvienam.

„Lakštingala“ — pirmasis K. Hannah istorinis romanas, kuriame atskleidžiamas gyvenimas nacių okupuotoje Prancūzijoje.

„Gražiai parašyta jaudinanti gyvenimo, meilės, karo siaubo studija, atskleidžianti įvairius žmonių poelgius atsidūrus neįtikėtinai sunkiose situacijose, ką jau kalbėti apie sunkią prievolę saugoti paslaptis. Įtaigus, galingas pasakojimas sklidinas veiksmo ir emocijų; neabejoju, kad knyga bus dar vienas hitas.“

Sara Gruen, rašytoja

„Lakštingala“ neabejotinai užburianti! Paėmiau ją į rankas po vakarienės manydama, kad tą vakarą paskaitysiu tik kelis skyrius, bet niekaip negalėjau atsiplėšti. Tai ne tik emocionalus pasakojimas, puikiai sukurti personažai, kuriais ilgainiui pradedi rūpintis ir dėl jų nerimauti, bet ir istorinių žinių suteikianti knyga... Paskaitykite. Nuolat teks spėlioti, kuri iš dviejų seserų, jaunų drąsių moterų, Viana ar Izabelė, buvo teisi; jos abi elgėsi taip, kaip joms atrodė teisinga, susiklosčius pačioms sunkiausioms aplinkybėms. Antrojo Pasaulinio karo istoriko Lawrence′o Langerio žodžiais tariant, joms „per dažnai tekdavo rinktis neturint jokio pasirinkimo“.“

Dr. Miriam Klein Kassenoff, Majamio holokausto instituto direktorė

„Man patinka Kristin Hannah „Lakštingala“. Ji tarsi atriekė Antrojo Pasaulinio karo metų prancūziško gyvenimo riekę, nuostabiai perteikdama visas smulkmenas ir dramatizmą. Bet labiausiai šiame romane man patiko dviejų seserų santykiai ir Hannah svarstymai, kaip elgiamės tą akimirką, kai sulaukiame didžiulio iššūkio. Ar sukylame, ar pasiduodame? Ar būname didvyriai, ar bailiai? Ar liekame ištikimi mylimiems žmonėms, ar juos išduodame? Hannah aiškinasi šiuos klausimus atvira širdimi ir labai subtiliai.“

Lisa See, rašytoja

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

„Mirusios sielos“ — ypatingas literatūros veikalas. Kas yra tos „mirusios sielos“? Jame vaizduojama absurdiška situacija, kai pagrindinis veikėjas Čičikovas važinėja po Rusijos dvarus ir superka iš jų savininkų mirusių baudžiauninkų sąrašus (atrodytų, kad nelaimingos „sielos“ — tai tie mirę baudžiauninkai). O kam jis perka, kam reikalingi mirusių žmonių sąrašai, kuriuos Čičikovas taip kruopščiai deda į savo dėželę ir užrakinęs saugo? Ilgai išlieka neaišku.

Galvok, skaitytojau, kaip nori, kaip tau geriau atrodo... 

Nikolajus Gogolis — ukrainiečių kilmės rašytojas, dar yra vadinamas rusų literatūros krikštatėviu. Nors N. Gogolis buvo laikomas viena ryškiausių rusų realizmo literatūros figūrų, tačiau šio titulo pats autorius nepripažino.

„Pavadinti Aušvicą moralinio nuopuolio vieta būtų pernelyg švelnu. Tai buvo panašu į juodąją skylę, kurioje visas žemės blogis įsiurbdavo ištisas tautas ir istorijas. (...) Tai buvo fenomenas.“

Vokiečio Oskaro Šindlerio ir jo išgelbėtų nuo Holokausto daugiau nei tūkstančio žydų istorija prasiskverbia iki giluminių humanizmo šaknų. Ne be reikalo romano formą jai suteikęs australų rašytojas Thomas Keneally savo knygą 1982-aisiais pavadino „Šindlerio laivu“ (Schindler’s Ark) — kaip aliuziją į biblinį Nojaus laivą. Po dešimtmečio pasirodžiusi Steveno Spielbergo režisuota romano ekranizacija pakoreguotu pavadinimu „Šindlerio sąrašas“ šią jaudinančią Antrojo pasaulinio karo istoriją plačiai išpopuliarino visame pasaulyje, ir savo įtaigos mastais ji dar labiau susilietė su amžinomis ir universaliomis biblinėmis tiesomis.

Iš kur kyla „Šindlerio sąrašo“ — literatūrinės vaizduotės ne itin paveikto dokumentinio pasakojimo — įtaigos jėga? Be jokios abejonės, iš pagrindinio herojaus Oskaro Šindlerio charakterio — žmogiškai paprastos ir kartu kontroversiškos asmenybės, jeigu jai taikysime griežtus dorovinio elgesio kriterijus. Kitaip negu kino filme, knygoje pateikta tolesnė — pokario — Šindlerio gyvenimo ir likimo istorija iki pat jo mirties sustiprina metafizinį pojūtį, kad šį Pasaulio Teisuolį keleriems metams bus atsiuntusios gėrio ir blogio pusiausvyrą Žemėje palaikančios jėgos — kaip kitados judėjų patriarchą Nojų.

Tomas Kenelis (Thomas Keneally) gimė 1935 metais, studijavo Sidnėjuje, Australijoje. Be „Šindlerio sąrašo“, kuriam skirtos Bukerio ir L. A. Times premijos, jis dar yra parašęs knygas To Asmara („Į Asmarą“), Chant of Jimmie Blacksmith („Džimio Bleksmito giesmė“), Flying Hero Class („Skrydis didvyrių klase“), nominuotas Sunday Express Metų knygos premijai. Rašydamas „Šindlerio sąrašą“, autorius dėstė Kalifornijos universitete Irvine, ten jam buvo suteiktas garbės profesoriaus vardas.