Atsisėdau ir pasitryniau plikas rankas. Nemačiau kambaryje nieko grėsminga, bet jutau. Kažką. Būtybę, pasislėpusią nuo akių. Jaučiausi stebimas. Lyg sapne apėmė nuojauta, kad namas gyvas, kvėpuoja. Laukia.
Prieš dvejus metus per tragišką nelaimingą atsitikimą Džulija neteko šeimos. Jos vyras paskendo upėje netoli namų, bandydamas išgelbėti dukterį Lilę. Tačiau mergaitės kūnas taip ir nebuvo surastas... o Džulija tiki, kad duktė kažkur yra gyva.
Vieniša ir palūžusi moteris atidaro savo namuose rašytojų pastogę. Vienu iš pirmųjų svečių tampa Lukas, siaubo romanų autorius, kurį apninka mintis išsiaiškinti, kas nutiko mažajai Lilei. Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po jo atvykimo pastogės ramybę sudrumsčia virtinė keistų įvykių.
Kai Luko tyrimas nuveda jį ir Džuliją į girią, jie išsiaiškina tamsią paslaptį... paslaptį, kurią norima apsaugoti bet kokia kaina...
Kas iš tiesų nutiko tą dieną prie upės? Kodėl Lilės nerado? Ir kas vaidenasi rašytojų pastogėje?
Nepaaiškinami reiškiniai privers suabejoti realybe. Atsargiai, ši knyga jaukia galvą.
Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.
Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.
Drauge su Louise’a Voss išleido detektyvinių romanų seriją. Jo savarankiškai parašyta knyga „Šarkos“ — tai debiutinė avantiūra, kuri per tris mėnesius po publikavimo atsidūrė „Kindle“ skaitomiausių knygų viršūnėje. Po tokios sėkmės romanas buvo iš naujo suredaguotas ir 2013 metų lapkričio 26 dieną išspausdintas leidykloje „Thomas & Mercer“. „Iš meilės“ — antrasis trileris, nuo kurio šiurpai bėgioja per nugarą.
Vieną vasaros vakarą po futbolo rungtynių vienuolikmetis Mikis Driskolis išeina namo. Po dviejų dienų vietos paaugliai gėlių klomboje aptinka jo kūną.
Bylos tyrimas atitenka detektyvei Lotei Parker, ir šį kartą tai asmeniška. Auka, gyvenusi kitame miesto gale, apleistame Manbalio kvartale, artimai draugavo su jos sūnumi Šonu. Pasak vaikino, prieš mirtį Mikis elgėsi įprastai, tačiau inspektorė nujaučia, kad jis kažką nutyli...
Po kelių dienų prie gražiojo Leidistauno ežero, laukinių gėlių apsupty, randamas dar vieno berniuko lavonas.
Medžiodama siaubingus nusikaltimus darantį iškrypėlį, Lotė turi išnarplioti paslapčių voratinklį, gaubiantį Mikio draugus. Kažkas kažką slepia, bet ką gi jie saugo? Ar detektyvei pavyks išsiaiškinti, kol dar ne per vėlu? Lotė stengiasi žūtbūt sugauti žudiką, kol šis nesmogė darsyk, mat gali būti, jog šį kartą baisus pavojus gresia jos pačios vaikui...
Jei mėgstate Kariną Slaughter, Robertą Dugonį bei Rachelę Abbott, jums patiks ir naujausias kraują stingdantis Patricios Gibney trileris. Skaitydami „Niekam nesakyk“ spėliosite iki paskutinio puslapio.
„BUUM! Patricia Gibney vėl iššovė! Oho! Aš tiesiog dievinu seriją apie Lotę Parker, man vis negana, ji užvaldė mane tikrąja to žodžio prasme — paėmusi į rankas, nebegaliu knygos padėti. Patricia moka įtraukti skaitytoją nuo pirmojo puslapio ir nepaleisti iki pat pabaigos... Ji meistriškai kuria intrigą — nesužinosite tiesos, kol autorė nenuspręs jos atskleisti, o besikaupianti įtampa išsiveržia tarsi žemės drebėjimas!.. Romanas tikrai nenuvils, mano nuomone, jį tiesiog privalu perskaityti.“
Goodreads
„Esu didelė serijos apie Lotę Parker gerbėja... Trileris pateisino lūkesčius. Įtraukė nuo pirmojo skyriaus; kol perskaičiau, tiesiog nepaleidau knygos iš rankų. Ši dalis tokia pat gera kaip pirmosios keturios — gal net geresnė! Apima jausmas, lyg asmeniškai pažinočiau veikėjus, — tokia talentinga rašytoja yra Patricia Gibney. Nekantriai laukiu Lotės istorijos tęsinio... Neabejotinai keliausiu kartu!“
Goodreads
„O Dieve! Puikiau negu puiku!!! Pradėjau skaityti pirmąją atostogų dieną ir užbaigiau jai dar nepasibaigus! Pasakojimas prikausto nuo pat pradžių. Labai greitas tempas. Itin skoningai gvildenamos ypač jautrios temos. Iki pat paskutinio puslapio spėliojau, kas kaltininkas. Įvykiai tiesiog veja vienas kitą. Nekantriai laukiu naujos dalies... Romanas tikrai nusipelno penkių žvaigždučių.“
NetGalley
„Visiškai fantastiška! Patricia Gibney dar kartą sugebėjo nustebinti puikiu romanu „Niekam nesakyk“. Tiesiog dievinu seriją apie Lotę Parker, šios knygos mane užvaldo — panirusi į pasakojimą, negaliu atsiplėšti. Patricia turi ypatingą talentą pakerėti skaitytoją, ir ryte rydamas kiekvieną žodį jis leidžiasi įtraukiamas įtempto siužeto, kol galiausiai pasiekia stulbinamą istorijos pabaigą... Kiekviena nauja dalis pranoksta ankstesniąją, ir ši ne išimtis; „Niekam nesakyk“ — puikus detektyvas. Myliu Lotę, jos artimuosius bei kolegas; kuo toliau skaitau, tuo labiau man atrodo, kad visus juos pažįstu asmeniškai. Patricia Gibney yra išties išskirtinė rašytoja... Negaliu apsakyti, kaip smarkiai rekomenduoju šį kūrinį — man be galo patiko, jį tiesiog būtina perskaityti. „Niekam nesakyk“ be jokios abejonės nusipelno penkių žvaigždučių, tai viena iš man didžiausią įspūdį palikusių knygų.“
Bonnie’s Book Talk
Penelope Douglas mėgsta laužyti taisykles, mėgsta provokuoti skaitytoją. „Punk 57“ irgi toks: išmetantis iš komforto zonos, dinamiškas, erotiškas.
Mes puikiai sutarėme. Iki susitikome.
Miša
Skaitydamas jos laišką, negaliu sulaikyti šypsenos. Ji ilgisi manęs.
Penktoje klasėje mokytoja suskirstė mus su susirašinėjimo draugais iš kitos mokyklos. Galvodama, kad esu mergaitė, nes mano vardas Miša, kita mokytoja suporavo mane su savo mokine — Rajana.
Mes šią klaidą greitai išsiaiškinome. Ir jau netrukus ginčijomės dėl visko. Iš kur paprasčiausia užsisakyti picą. „Android“ ar „iPhone“? Ar Eminemas tikrai geriausias visų laikų reperis...
Tai buvo pradžia. Kitus septynerius metus buvome mes.
Ji visada rašo laiškus ant juodo popieriaus sidabriniu rašikliu. Kartais gaunu vieną per savaitę arba tris per dieną, bet aš laukiu jų. Ji vienintelė skatina mane neapleisti to, ką darau, sugeba nuginčyti mane ir priima mane tokį, koks esu.
Mes laikomės tik trijų taisyklių: neieškoti vienas kito socialiniuose tinkluose, neskambinti telefonu ir nesiųsti vienas kitam nuotraukų. Mus sieja puikus ryšys. Kam viską gadinti?
Bet tada netikėtai aptinku merginos nuotrauką internete. Vardu Rajana, mėgsta „Gallo’s“ picą ir dievina savo išmanųjį telefoną. Kokia tikimybė, kad tai ji?
Velniop. Turiu su ja susitikti.
Rajana
Jis nerašo jau tris mėnesius. Kažkas atsitiko. Gal mirė? Gal jį areštavo? Žinant Mišą, tai nebūtų tokia jau didelė nesąmonė.
Be jo aš kraustausi iš proto. Man reikia, kad mane kas nors išklausytų. Pati kalta. Reikėjo gauti jo telefono numerį, nuotrauką ar ką nors.
Kas, jei viskas baigta amžiams?
Arba jis kažkur šalia, tik aš to nežinau.
„Mano sesers kapas“ — pirmoji New York Times bestselerių autoriaus Roberto Dugonio knyga apie detektyvę Treisę Krosvait iš serijos, prikausčiusios milijonų skaitytojų visame pasaulyje dėmesį.
Treisė Krosvait dvidešimt metų abejojo teiginiais apie jos sesers Saros dingimą ir teismo proceso rezultatais. Ji atsisako patikėti, kad Edmundas Hauzas — anksčiau nuteistas prievartautojas, asmuo, apkaltintas Saros nužudymu — iš tiesų kaltas. Motyvuojama galimybės atskleisti tiesą ir įgyvendinti tikrą, o ne tariamą teisingumą, Treisė tampa Sietlo policijos departamento žmogžudysčių detektyve ir savo gyvenimą paskiria žudikų paieškai.
Kai Saros palaikai galiausiai atrandami netoli jų gimtojo miestelio Šiaurės Kaskadų kalnuose Vašingtono valstijoje, Treisė tikisi pagaliau gauti atsakymus, kurių taip ilgai troško. Ieškant tikrojo žudiko, atsiskleidžia tamsios, daugelį metų slėptos paslaptys, kurios visam laikui pakeis jos santykį su praeitimi ir kartu sukels mirtiną pavojų.
Robertas Dugonis — kritikų pripažintų New York Times, Wall Street Journal, Washington Post bei Amazon bestselerių serijos apie Sietlo policijos departamento detektyvę Treisę Krosvait autorius; visame pasaulyje parduota per 10 milijonų šios serijos knygų egzempliorių. Roberto Dugonio kūrinių galima įsigyti daugiau kaip trisdešimtyje šalių, jie išversti į daugiau kaip trisdešimt kalbų. „Mano sesers kapas“ išrinkta geriausia Goodreads mėnesio knyga.
Robertas prisipažino: „Manau, skaitytojams bus emociškai pagavu jausti ryšį tarp Treisės ir jos sesers Saros. Esu įsitikinęs, kad žmonės sugebės autentiškai išgyventi tiek šių dviejų personažų bendrystę, tiek skausmą, kurį Treisė patiria dingus seseriai. Manau, jiems patiks skaityti apie tvirtą, valingą ir protingą moterį, siekiančią teisingumo. Galiausiai tikiuosi, kad jie tiesiog mėgausis senamadišku emocijų kupinu trileriu su amą atimančia atomazga.“
„Viena iš geriausių knygų, kurias būsiu perskaičiusi šiais metais.“
Lisa Gardner, bestselerio „Peržengti ribą“ autorė
„Dugoniui puikiai sekasi išdėstyti [siužeto elementus] siekiant maksimalaus efekto, ypač kalbant apie atomazgą.“
Publishers Weekly
„Romane dera teisinio ir kriminalinio trilerių elementai — rezultatas puikus. [...] Dugonis nesiliauja skaitytojų džiuginti emocijų ir siužetinės įtampos kupinomis detektyvinėmis istorijomis, kurios nepaliks abejingo nė vieno šio žanro gerbėjo.“
Viena geriausiai įvertintų apžvalgų Library Journal
Šioje neįprastoje New York Times bestselerių autorės Tessės Gerritsen istorijoje apie šnipus užtarnauto poilsio išėjusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros operatyvininkė mažame Meino valstijos miestelyje susiduria su savo praeities vaiduokliais.
Buvusi šnipė Megė Bird į Puritį, nedidelį pajūrio miestelį Meine, atsikraustė po tragiškai nenusisekusios misijos vildamasi palikti praeitį užnugaryje. Dabar ji ramiai gyvena savo vištų ūkyje, vis dar saugodamasi galimo keršto už įvykius, privertusius anksčiau laiko pasitraukti į pensiją.
Tačiau kai Megės kieme išmetamas kūnas, moteris iškart supranta, kad tai — žinutė nuo jos taip ir nepamiršusių priešų. Megė kreipiasi pagalbos į senus bičiulius — irgi buvusius CŽA agentus, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas trokšta jos mirties ir kodėl. Nors visi šio „Martinio klubo“ nariai — užtarnauto poilsio išėję šnipai, jie vis dar nepraradę naudingų įgūdžių, kuriais nekantrauja vėlei pasinaudoti, kad praskaidrintų ramią savo naujojo gyvenimo kasdienybę.
Būrelio pastangas apsunkina laikinoji Puričio policijos viršininkė Džoana Tibodo. Labiau įpratusi tvarkytis su triukšmadariais turistais nei su žudikais, ji niekaip negali suprasti, kodėl Megė taip nenori dalintis informacija ir kaip jos keistuoliai draugai sugeba nuolatos vienu žingsniu aplenkti pareigūnus.
Kol, nepaisydama „Martinio klubo“ manevrų, Džoana atkakliai stengsis ištirti bylą, ieškodama atsakymų, Megė bus priversta prisiminti savo senąjį darbą, dėl kurio yra išmaišiusi visą pasaulį — nuo Bankoko iki Stambulo, nuo Londono iki Maltos. Sugrįžo vaiduokliai iš jos praeities, bet padedant ištikimiems bičiuliams ir net atkakliajai Džoanai Tibodo, Megei galbūt visgi pavyks išgelbėti savo naujai susikurtą gyvenimą.
„Tessė Gerritsen rašo sklandžiu, elegantišku stiliumi; skaityti jos kūrinius visada vienas malonumas. „Šnipų pakrantėje“ meistriškai susipina veiksmo kupini puslapiai, netikėti siužeto vingiai ir visas būrys žavingų personažų. Nuoširdžiai tikiuosi Megę Bird bei jos žilaplaukių pagalbininkų komandą išvysti ir kitose šios autorės knygose.“
David Baldacci, #1 New York Times bestselerių autorius
„Meistriška pasakotoja Tessė Gerritsen parašė išradingą, kerinčią istoriją, kurios veiksmo vieta kinta nuo Bankoko iki mažo miestelio Meine, kur saugomos paslaptys ir aukštyn kojomis verčiasi gyvenimai... „Šnipų pakrantė“ skaitytojus pakeri savo sudėtingais personažais, turinčiais kruopščiai slepiamų paslapčių, ir gyvybiškai pavojinga kelione į praeitį ir atgal. Tai puikus romanas.“
Luanne Rice, New York Times bestselerių autorė
„Galinga, gyvybinga, įtraukianti, kupina įtampos bei pavojų... Gerritsen — talentinga pasakotoja, naujojoje knygų serijoje geriau nei kada nors anksčiau atskleidžianti savo talentą. Šiai knygai neįmanoma atsispirti, rekomenduoju!“
Lee Child, New York Times bestselerių autorius
„Jaudinantis pasakojimas su žavingais personažais. Nekantrauju perskaityti ir naujas šios serijos knygas.“
Kathy Reichs, serialo „Kaulai“ apie Temperansę Brenan autorė
„Tessė Gerritsen — nuostabi rašytoja, kurios knygas tiesiog privalu perskaityti, o „Šnipų pakrantė“ — dar vienas jos šedevras. Skaitytojai nekantriai lauks vis naujų Megės Bird ir jos bičiulių nuotykių.“
C. J. Box, knygos „Storm Watch“ autorė, New York Times bestselerių autorė
„Per ilgus dešimtmečius Vidurio pakrantėje esantis Meino valstijos regionas įgijo saugaus prieglobsčio, kuriame gali anonimiškai apsigyventi į užtarnautą poilsį išėję šnipai, reputaciją. Ir dabar bestselerių autorė Tessė Gerritsen, pasinaudojusi šia menama (o gal tikra!) legenda, pavertė ją neįtikėtinu trileriu. Tokios knygos kaip „Šnipų pakrantė“ neleidžia atsiplėšti ir skaitytoją įtraukia savo tikroviškais, nepagražintais personažais bei kruopščiai apgalvotomis detalėmis.“
Paul Doiron, bestselerių apie Maiką Boudičą autorius
Įspūdingame Harper Lee romane siužetas klostosi prabėgus dviem dešimtmečiams nuo įvykių, kurie aprašyti Pulicerio premiją laimėjusiame šedevre „Nežudyk strazdo giesmininko“.
Meikombas, Alabamos valstija. Džina Luiza Finč — Paukštelis — iš Niujorko parvažiuoja namo aplankyti senstančio tėvo Atikaus. Dėl pilietinių teisių kylančios įtampos ir pietines valstijas transformuojančių politinių neramumų fone sugrįžimo kurstomas malonias emocijas papildo kartėlis, nes Džina Luiza atskleidžia gąsdinančias tiesas apie glaudžią savo šeimą, gimtąjį miestą ir artimiausius žmones. „Eik ir pastatyk sargybinį“, vaizduojantis didžiumą visiems pažįstamų veikėjų iš „Nežudyk strazdo giesmininko“, tobulai įamžina jauną moterį ir pasaulį, skausmingai, bet neišvengiamai atsikratančius praeities iliuzijų — išsirengusius į kelionę, kurioje vadovautis tegali savo sąžine.
Dvidešimto amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje sukurtas „Eik ir pastatyk sargybinį“ padeda visapusiškiau suprasti ir įvertinti Harper Lee. Romanas nepamirštamas, sklidinas išminties, humaniškumo, aistros, humoro ir be didelių pastangų įterptų taiklių pastebėjimų — nepaprastai įtaigus meno kūrinys nuostabiai atkuria kitą epochą ir kartu tebėra aktualus mūsų laikams. Ne tik paryškina neblėstantį „Nežudyk strazdo giesmininko“ spindesį, bet ir atlieka svarbaus jo bendražygio funkciją, Amerikos klasikai suteikdamas ryškesnių spalvų, kontekstą ir naujos prasmės..
„Neleiskite romanui „Eik ir pastatyk sargybinį“ pakeisti jūsų nuomonės apie Atikų Finčą... reikia pripažinti nepaneigiamą tiesą, kad tokį žmogų kaip Atikus Finčas, kuris gimė pietiečių diduomenės šeimoje, po rekonstrukcijos praėjus vos dešimtmečiui, su rasiniais dalykais būtų siejusi komplikuota ir vingri istorija.“
Los Angeles Times
„Be kitų svarbių aspektų, romanas reikšmingas tuo, jog prašo žiūrėti į Atikų ne vien kaip į didvyrį ar dievybę, bet kaip į paprastą žmogų, turintį ydų ir dorovinių trūkumų, leidžiantį mums pamatyti save, kad ir kokios sudėtingos ir prieštaringos būtų mūsų asmenybės.“
Washington Post
„Romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“, ko gero, vertingiausias dėl to, kad įžiebia atviras diskusijas apie nedžiuginančius Amerikos pasiekimus rasinės lygybės srityje.“
San Francisco Chronicle
„... iš „Nežudyk strazdo giesmininko“ puikiai pažįstamas balsas, smagaus, ūmaus, taisykles laužančio žmogaus balsas, girdėti ir romane „Eik ir pastatyk sargybinį“ — jo autorė tokia pat narti ir žavinga, kaip visada.“
Chicago Tribune
„Romanas suteikia vertingą progą geriau pažinti didžiadvasišką, sudėtingą vienos iš reikšmingiausių Amerikos autorių protą.“
USA Today
„Sprendžiant iš vienos labai plačios temos, į kurią susitelkė daugybė kritikų, romanas suteikia daug žinių tiek rašytojams, tiek skaitytojams.“
Vulture
„Kaip sakė Faulkneris, vienintelės geros istorijos yra apie žmogaus širdį, kurią drasko prieštaravimai. Ir tai gana neblogai apibendrina „Eik ir pastatyk sargybinį“.“
Daily Beast
„Antrasis Harper Lee romanas aiškiau negu jo pirmtakas parodo, koks yra mūsų pasaulis.“
Time
„Ką tik išleistoje naujoje istorijoje apie Finčų šeimą, Lee plačiau atveria langą į baltąsias pietiečių širdis, be to, sako mums, kad pagaliau atėjo metas sunaikinti netikrus praeities dievus ir tapti laisviems.“
NPR’s „Code Switch
Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.
Garbingo gyvenimo kukli pamoka — taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią knygą. Ir dar — nemanykite, kad tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų — kai ko ir suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų.
Romanas pilnas šviesaus liūdesio ir tylaus džiugesio, kuriuos žmogui dovanoja sąžiningumas ir tolerancija, o žiaurumas ir prietarai atima. Nors vaizduojami įvykiai yra tarsi toli nuo mūsų, autorės išpažįstamos vertybės aktualios visiems žmonėms, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jie gyventų.
„Nežudyk strazdo giesmininko“, išleistas 1960-aisiais, jau po metų gavo prestižinę Pulitzerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.
Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.
Colmo Toibino „Bruklinas“ — meilės ir netekties istorija. Pasakojimas apie moterį, sprendžiančią sudėtingą klausimą: ką rinktis — pareigą ar asmeninę laisvę? Knygos pagrindu sukurtas garsus filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Saoirse Ronan.
XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios Airija Eilišei Leisi, kaip daugeliui jos amžiaus airių merginų, nežada didelių ateities perspektyvų. Todėl kai Eilišės sesuo susitaria dėl jos galimybės emigruoti į Niujorką, mergina supranta, kad privalo išvykti, pirmą kartą gyvenime palikti namus ir šeimą.
Atkeliavusi į Brukliną ir apsigyvenusi name, kur, be jos, kambarius nuomoja dar kelios merginos, Eilišė negali pamiršti, ko teko atsižadėti. Atsidūrusią toli nuo namų ją kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau vos užmezgusi pirmą draugystę, galinčią išaugti į didesnį jausmą, Eilišė gauna iš Airijos žinią ir supranta, kad privalo grįžti namo. Parvykus iškyla širdį draskantis pasirinkimas tarp pareigos ir didelės meilės.
„Šis žmogiškas, širdį sušildantis Colmo Tóibíno romanas yra tikras meistro kūrinys.“
Sunday Times
„Nepamirštama.“
Spectator
Colmas Toibinas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas „Rathbones Folio“ premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas „Los Angeles Times Book“ premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas „Costa Book“ premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Toibinas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į „Bookerio“ premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke.
Kas toliau?
Paslaptingas nepažįstamasis paskambina Los Andželo policijos departamento Specialiosios žmogžudysčių tyrimo grupės detektyvui Robertui Hanteriui ir pakviečia apsilankyti specialiame interneto puslapyje. Hanteris prisijungia, ir tik jo akims skirta siaubinga tiesioginė transliacija prasideda.
Los Andželo policijos departamentas kartu su FTB išbando viską, ką gali, kad kibernetinėje erdvėje susektų transliaciją, tačiau šis žudikas — ne koks mėgėjas, jis meistriškai mėto pėdsakus. Dar Hanterio ir jo partnerio Garsijos tyrimui nė neįsibėgėjus, Hanteriui ir vėl paskambina. Naujas interneto svetainės adresas. Nauja auka. Bet šįkart žudikas patobulino savo žaidimą taip, kad visi galėtų dalyvauti.
„Pagauna ir nepaleidžia... Ne jautrių nervų skaitytojams.“
Heat
Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.
„The Washington Post“, „NPR“, „Vogue“, „The Wall Street Journal“ ir „Bloomberg Businessweek“ paskelbta geriausia metų knyga.
Stulbinanti, epinė vieno iš talentingiausių ir mėgstamiausių šių laikų autorių sukurta šeimyninė saga, kurios veiksmas aprėpia pusę šimtmečio — Pirmąjį pasaulinį karą, Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą; pasak Oprah Daily, tai „savaime tikras literatūrinės magijos stebuklas“.
„Mago“ veiksmas prasideda XX a. pradžios Vokietijos provincijos mieste, kuriame jaunasis Tomas Manas (Thomas Mann) auga konservatyvaus, padorumo kaustomo tėvo ir kerinčios, nenuspėjamo elgesio brazilės motinos namuose. Paauglystėje Manas slepia menines ambicijas nuo tėvo, o homoseksualius potroškius — nuo visų. Jį sužavi viena iš turtingiausių ir kultūringiausių Miuncheno žydų šeimų, su kuria susijungia vedęs dukterį Katią. Jie susilaukia šešių vaikų. Atostogaudamas Italijoje, pakerėtas paplūdimyje sutikto berniuko, jis parašo apsakymą „Mirtis Venecijoje“. Tampa geriausiai vertinamu savo laikų rašytoju, apdovanojamas Nobelio literatūros premija ir gyvena kaip viešas asmuo, bet jo privatus gyvenimas išlieka paslaptimi. Tikimasi, kad jis viešai pasmerks Hitlerį, kurio vaidmenį iki tol nepakankamai įvertino. Jo vyriausia duktė ir sūnus, ryškūs meninės bohemos ir naciams priešiško sąjūdžio atstovai, dalijasi meilužiais. Jis pabėga iš Vokietijos į Šveicariją, paskui Prancūziją ir galiausiai Ameriką: iš pradžių gyvena Prinstone, vėliau Los Andžele.
Šiame „nepaprasto jautrumo“ romane „The Wall Street Journal“ Tóibínas sukūrė „sudėtingą, tačiau skatinantį empatiją portretą rašytojo, visą gyvenimą kovojusio su giliausiais savo troškimais, šeimos nariais jų audringu gyvenamuoju laiku“ „Time“: „pamatysite, kaip su malonumu skaitysite kiekvieną puslapį“ „Vogue“..
„Odė XX a. genijui ir savaime tikras literatūrinės magijos stebuklas.“
O Magazine
„Intymus Thomo Manno portretas... Knygoje „Magas“ Toibinas suteikia retą galimybę iš arti stebėti, kaip kuriamas rimtasis menas, ir kartu įrodo pats esąs didelių galių magas.“
Chicago Review of Books
„Be galo įtraukia... Tai nepaprastai ambicinga knyga, kurioje subtiliai subalansuotas asmeniškumo ir didžiųjų įvykių aspektai... Toibinas sukūrė tikrą epą.“
The Guardian
Colmas Tóibínas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas Rathbones Folio premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas Los Angeles Times Book premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas Costa Book premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Tóibínas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į Bookerio premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke.