Motinos gyvenime apstu pasirinkimų.
Įsikibti?
Paleisti...
Pamiršti?
Atleisti?
O ką pasirinktumėt jūs?
Aštuoniolika metų Džudei Faradėj svarbiausi buvo jos vaikų poreikiai, tad jos dvyniai Mija ir Zakas išaugo linksmais ir laimingais paaugliais. Kai į jų mažą ir glaudžią bendruomenę atsikrausto Leksė Beil, Džudė kuo svetingiausiai ją priima. Ilgai įvairiose globėjų šeimose gyvenusios mergaitės praeitis tamsi, tačiau ji netrunka tapti geriausia Mijos drauge. Galiausiai jaunuolių trijulė tampa neišskiriama.
Džudė iš kailio neriasi, kad vaikai įstotų į tinkamą koledžą ir kad jų kelyje būtų kuo mažiau pavojų. Tai visuomet sekėsi — iki baigiamosios klasės vidurinėje. Staiga viskas pasikeičia. Niekas nebeteikia saugumo; kas kartą vaikams išeinant iš namų, moters neapleidžia nerimas.
Vieną vasaros naktį didžiausios baimės išsipildo. Lemtingas sprendimas pakeičia jų gyvenimą. Akimirksniu Faradėjų šeima sudūžta, o Leksė viską praranda. Ateinančiais metais kiekvienam tenka akis į akį susidurti su tos vienintelės nakties pasekmėmis ir sugebėti pamiršti arba rasti drąsos atleisti.
Be galo jautrus romanas „Nakties kelias“ kelia svarbius klausimus apie motinystę, tapatybę, meilę ir atleidimą. Čia rasime ir gniuždantį netekties skausmą, ir nepalaužiamą vilties galią.
„„Nakties kelias“ — ypatinga knyga, galinti paveikti skaitytojų požiūri į esminius įvykius ir taip pakeisti jų gyvenimą. Skaitytojas tampa tiesioginiu tėvystės iššūkių, gyvybės trapumo, širdies skausmo, kaltės, gyvenimiškų pasirinkimų, sielvarto, atleidimo ir dar daug ko liudininku. Trumpai tariant, ši vilties kupina knyga apie nepalaužiamą žmogaus dvasią atveria visą žmogaus jausmų spektrą...“
New York Journal of Books
„... parašyta jautriai ir inkrustuota graikų tragedijų verta įtampa, tad versite puslapius ir galiausiai niekaip negalėsite liautis raudoti.“
The Daily Mail
„Turininga, daugiasluoksnė skaitymo patirtis.“
Library Journal
„Hannah meistriškai narplioja šeimos gyvenimo peripetijas.“
People magazine
„Kristin Hannah vėl demonstruoja puikią formą parašiusi „Nakties kelią“... Istorija įtrauks autorės gerbėjus ir nepaleis jų iki pat kulminacijos.“
The Seattle Times
Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, santykius šeimoje.
Kai kalėdinė vaiduoklių medžioklė prasideda žmogžudyste...
Visus metus be menkiausio atokvėpio aiškinęsi nusikaltimus detektyvas vyresnysis inspektorius Rajenas su bičiuliais iš savo komandos pagaliau gavo progą pasimėgauti šventiniu laikotarpiu. Trumpos atostogos klostosi puikiai, kol užslinkusi pūga priverčia išsukti iš kelio į nuošalų Nortumberlando kraštą. O atsitiktinai nuklydus į atokią Anglijos pilį, kalėdinė nuotaika netrunka visiškai subjurti, kai draugų kompanija pakviečiama dalyvauti vaiduoklių medžioklėje su žvakėmis.
Turėjęs būti tiesiog smagus nuotykis, nespėjęs prasidėti, baigiasi tragedija — nužudoma viena iš pramogos sumanytojų. Atrodo, kad šios žmogžudystės negalėjo įvykdyti joks mirtingasis, todėl Rajenui ir jo komandai šįkart tenka susidurti su šmėklomis, gyvenančiomis už pilies kuorų. Užduotis ne iš paprastųjų — ar pavyks atskleisti šiurpią tiesą, kol pilies vaiduokliai pareikalaus dar vienos vargšės sielos...
Įspūdingas Nortumbrijos kraštovaizdis, legendos, paslaptys ir žmogžudystės — viskas, ko reikia vaiduoklių medžioklei ir geram detektyvui.
L. J. Ross gimė Niukasle prie Taino, vėliau persikraustė gyventi į Londoną, kur baigė Londono Karališkąjį koledžą ir įgijo teisės bakalauro ir magistro laipsnius. Daugelį metų dirbusi Sityje administracinių bylų teisininke, ji pajuto atėjus metą pokyčiams. Permainas paskatino sūnaus gimimas, privertęs moterį sustabdyti teisinę karjerą ir rasti laiko detektyvinėms istorijoms, ilgai nešiotoms mintyse. Autorė gyvena su vyru ir sūneliu savo gražiojoje gimtinėje, Nortumberlande.
Baimindamasi dėl savo saugumo, Tilė pasiprašo globos. Sukrečianti tikra istorija.
Keturiolikmetė Tilė įpykusi ant savo tėvų. Jos patėvis Deivas smurtauja prieš motiną, bet moteris nenori jo palikti. Nebegalėdama pakęsti nuolatinių barnių ir baimindamasi dėl savo pačios saugumo, Tilė apsigyvena pas globėją, tai yra pas mane. Jai atvykus pastebėjau, kad mergaitės skruostas sumuštas, matyt, konflikto metu.
Ne tik prižiūrėjau Tilę ir stengiausi, kad ji jaustųsi saugi, bet ir nerimavau dėl savo dukters Liusės, kuriai reikėjo priimti labai sunkų sprendimą. Vyliausi, kad ji apsispręs teisingai, nes šis sprendimas nulems visą likusį jos gyvenimą.
Tilės patėvis Deivas vis labiau visus kontroliavo ir darėsi kerštingesnis, bet mane ištiko šokas sužinojus, kiek toli jis pasišovęs eiti. Šitai jau nebuvo normalu; įtariau, kad vyksta dar kažkas, ko niekas nežino. Buvau teisi, nors norėjosi tikėti, kad klystu. Kol Tilė atsigaus, prireiks labai daug laiko.
„Vos paėmusi į rankas Cathy Glass knygą, turėjau ją perskaityti visą iškart... Cathy — ne tik rašytoja, bet ir nuostabi, rūpestinga moteris...“
Waterstones
„Cathy rašo iš širdies, pajunti kone materialias emocijas...“
Amazon
„Dar viena Cathy Glass knyga, kurios negalėjau paleisti iš rankų, kol nebaigiau skaityti...“
Amazon
„Nuostabiai parašyta... Ne tik puiki rašytoja, bet tikrai itin rūpestingas žmogus. Ir aš mąstau apie tai, kad norėčiau būti globėja. Cathy nepučia miglos, aiškiai parodo, koks sunkus ir varginantis šis darbas...“
Amazon
„Ji tikrai rašo iš širdies, neįmanoma neužmegzti emocinio ryšio. Jau užsisakiau kitą jos knygą...“
Amazon
„Puikiai parašyta istorija; Cathy pasakojimas įtraukia nuo pat pradžių. Jaudinančioje mergaitės (Tilės) istorijoje netrūksta netikėtų vingių...“
Goodreads
„Patiko! Perskaičiau vos porą kartų prisėdusi, tikrai sunku atsitraukti. Sveikinu, Cathy...“
Goodreads
Viena nuostabi moteris ir daugiau nei 150 jos globojamų vaikų.
Cathy Glass dirba globėja dvidešimt penkerius metus; per tiek laiko ji pasirūpino daugiau nei 150 vaikų ir užaugino tris savus. Būdama jau brandaus amžiaus, įgijo švietimo ir psichologijos studijų diplomą, rašo prisidengdama pseudonimu. Norėdami daugiau sužinoti apie Cathy Glass ir jos gyvenimą, apsilankykite www.cathyglass.co.uk.
Kai svarbus korumpuotos Niujorko advokatų kontoros klientas suimamamas dėl nužudymo, FTB paprašo buvusio sukčiaus, o dabar advokato Edžio Flino įtikinti jį liudyti prieš įmonę.
Edį nelengva prispausti, bet kai FTB atskleidžia turinti inkriminuojamos medžiagos apie jo žmoną, supranta, kad kitos išeities nėra.
Tačiau Edis įsitikina, kad kaltinamasis nekaltas, nors daugybė įrodymų liudija priešingai. FTB spaudžiamas išpešti sandorį, Edis turi rasti būdą įrodyti, kad jo klientas nekaltas.
Ant kortos pastatyta daug — pavojuje jo žmona. Ir ne tik dėl FTB…
„Viena iš labiausiai įtraukiančių knygų, kurias perskaitysite šiais metais.“
John Connolly
„Greitas, įtempto veiksmo, teisinis Cavanagh trileris tikrai užvaldys Johno Grishamo ir Michaelio Connelly gerbėjus netikėtais siužeto posūkiais.“
Library Journal
„Užburiantis trileris. Painus, kruvinas ir įtikinamas.“
Ian Rankin
„Gyvybinga, sumanu, malonu skaityti.“
The Times
Naujajame populiariausios The New York Times rašytojos, knygų „Aš prieš tave“ ir „Išdalintos žvaigždės“ autorės Jojo Moyes romane pristatoma painiavos, nesusipratimų ir antrų progų kupina istorija.
Kuo pavirsti, kai esi priverstas avėti svetimus batus?
Niša Kantor mėgaujasi kelionių po pasaulį kupinu turtuolės gyvenimu, kol vieną dieną jos vyras praneša apie skyrybas ir viską iš moters atima. Tačiau ji nenusiteikusi lengvai atsisakyti prabangos, prie kurios yra pripratusi. Vis dėlto, kolei kas Nišai tenka suktis iš paskutiniųjų — ji nebeturi nė batų, kuriuos prieš akimirką dėvėjo.
Taip nutiko, nes Sem Kemp, atsidūrusi juodžiausiame savo gyvenimo etape, netyčia paėmė Nišos sportinį krepšį. Tik ji vargiai turi kada jaudintis dėl įvykusio nesusipratimo, nes lieja prakaitą, kad nepalūžtų ir išlaikytų savo šeimą. Apsiavus Nišos raudonus krokodilo odos Kristiano Lubuteno batelius šešių colių aukščio kulnais Sem užlieja pasitikėjimas savimi. Moteris suvokia, jog kažkas privalo keistis, o tas kažkas — ji pati.
Išskirtinis Jojo Moyes humoras, nuostabus pasakojimas ir šiluma — romanas „Svetimi batai“ pasakoja apie tai, kaip viena smulkmena staiga gali pakeisti viską....
„Pašėlusiai džiugu. Moyes rašo šiltai ir su nuostabiai nuodėmingu humoro jausmu.“
The Times („Svetimi batai“ tapo šio leidinio mėnesio knyga)
„Pribloškiama. Niekas nekuria moterų portretų taip, kaip Moyes — tikroviškai, įtaigiai, linksmai ir su visomis jų silpnybėmis.“
Jodi Picoult
„Tik nedaugeliui autorių pavyksta priversti juoktis viename puslapyje ir ašaroti kitame. Moyes — viena iš jų.“
New York Times
„Labai smagi istorija apie gražią moterų draugystę.“
Marian Keyes
„Tokios knygos reikia kiekvienai iš mūsų. Neįtikėtinas ir nuotaikingas pasakojimas.“
Woman & Home
„Naujas užburiantis kūrinys. Vos pasinėrus į Sem ir Nišos gyvenimą, telieka greitai versti puslapius. Įdomus, įsimenantis, įtraukiantis pasakojimas.“
Daily Express
„Himnas moterų solidarumui, įpakuotas į be galo nuotaikingą keršo akciją.“
The Times
„Šiltas, gyvybingas ir viltingas romanas... Koks malonumas leisti laiką su Jojo Moyes netobulais, bet simpatiškais veikėjais. Dar vienas nuostabios autorės triumfas.“
Sunday Express
Jojo Moyes (Džodžo Mojes) yra romanistė ir žurnalistė. Prieš tapdama profesionalia rašytoja, ji dešimt metų dirbo Independent redakcijoje. Skaitytojai jau pamėgo lietuvių kalba išleistus romanus „Aš prieš tave“, „Po tavęs“, „Vis dar aš", „Išdalintos žvaigždės“, „Paskutinis mylimojo laiškas“, „Mergina, kurią palikai“, „Vienas plius vienas“, „Šokanti su žirgais“, „Sidabrinė įlanka“, „Nuotakų laivas.
Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų.
Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis su bene iškiliausiu K. Hamsuno kūrybos pavyzdžiu iš antros jo gyvenimo pusės (už jį rašytojui ir buvo skirta Nobelio premija), kai „hamsunišką“ impresionistinę stilistiką jau ėmė keisti realistinis vaizdavimo būdas, epinė raiška, nors ir nepraradusi savo ankstesnės emocinės ekspresijos.
Kūrinio centre — ryški paprasto, primityvaus žemdirbio Izaoko figūra, pakylėta iki apibendrinimo — sakmiško, simboliško, sakralaus. Įsikūręs plynoje, pelkėtoje, lig tol žmonių negyventoje žemėje, savo titaniškomis pastangomis ir ištverme Izaokas ją verčia klestinčiu ūkiu. Izaokas — branduolys, aplink kurį įsisuka kone tuzinas ryškių, spalvingų, įsimintinų personažų ir ima rastis daugiau naujakurių ūkių. Žmogaus darnus ryšys su gamta ir žeme čia lemia ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir išganymą nuo modernios civilizacijos grėsmių.
Tebeaidint Pirmojo pasaulinio karo sprogimams rašytame romane autorius įtaigiai ragina gelbėtis ir kliautis per amžius žmonijos fizinį ir dvasinį tvirtumą maitinusiais žemės syvais.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
„Triumfo arka“ — viena gražiausių XX a. knygų. Romanas pasakoja apie meilę ir mirtį Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Chirurgas Ravikas, iš Vokietijos pabėgęs emigrantas, apsigyvena pigiame Paryžiaus viešbutyje. Iš atminties dar neišblėsę Pirmojo pasaulinio karo košmarai, o ant slenksčio — naujojo grėsmė. Surusenusi meilė leidžia bent kiek pamiršti nuolatinę įtampą, nerimą ir baimę ir į viską pažvelgti su remarkišku humoru bei ironija.
Antrasis Richardo Osmano romanas iš visus rekordus viršijusio, milijonais egzempliorių parduoto „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos.
Kitas ketvirtadienis...
Elizabetė gauna laišką iš seno kolegos, su kuriuo ją sieja ilga istorija. Vyras padarė didžiulę klaidą ir dabar jam reikia pagalbos. Jis papasakoja apie pavogtus deimantus, nuožmų gangsterį ir iškilusį labai realų pavojų savo gyvybei.
Lavonų krūvai augant, Elizabetė į negailestingo žudiko medžioklę įtraukia Džoisę, Ibrahimą ir Roną. O jei jie ras ir deimantus, ką gi, tai būtų nebloga premija.
Tačiau šįkart jie susiduria su priešu, kuris nė nemirktelėjęs nugalabytų keturis senukus. Ar Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas ras žudiką (ir deimantus) anksčiau, nei žudikas ras juos?
„Ričardo natūralus humoro jausmas puikiai perkeltas ir į personažus, ir į dialogus. Vienas malonumas skaityti.“
Kate Atkinson
„Man nepaprastai patiko. Osmanui pavyko ir šį kartą, netgi geriau!“
Phillipa Perry
„Mums visiems reikalinga tokia atgaiva. Osmanas vis geresnis ir geresnis.“
Shari Lapena
„Šis sklandus ir lengvas pasakojimas nepalieka abejingų.“
The Times
„Jei jums patiko „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, jūsų laukia tikras malonumas, nes ši antroji knyga netgi geresnė.“
Good Housekeeping
„Kupina gero humoro ir širdingumo. Osmanas pateikė dar vieną privalomą skaitinį. Man nepaprastai patiko.“
Harlan Coben
Betė Velovs bėga, kad liktų gyva...
Jaunoji Betė svajoja gyventi paprastą gyvenimą Holsande su savo vyru žveju. Tačiau Martinas grįžta iš karo suluošintas ir palaužtas, o ją vis labiau engia nuožmaus būdo anyta.
Kartą, kai audra ir potvynis grasina pasiglemžti viso kaimelio namus, ilgai nemąstydama Betė čiumpa pasitaikiusią progą pabėgti. Ji sprunka į Bristolį, pasivadina Meibele Bruk ir tikisi naujo gyvenimo. Vis dėlto likimo planai kitokie...
Be skatiko kišenėje, visiškai viena Meibelė išgyvena žiaurų užpuolimą, o tada ją išgelbsti mediumė Nora Naitingeil. Meibelė pirmą kartą susiduria su tais, kurie bendrauja su mirusiaisiais, ir netikėtai patiria pati turinti panašių gebėjimų. Vis dėlto jauna moteris ima būgštauti, kad dovana virs baisiu prakeiksmu, nes kaskart vis sunkiau nuslėpti, kas ji buvo kadaise ir nuo kokio siaubingo gyvenimo pabėgo.
Kai jau gyvenimas nurimsta, kai aplanko nauji jausmai, Meibelė sulaukia žinios iš ten, iš kur kadaise paspruko. Taigi, norėdama apsaugoti savo ateitį, Meibelė turi dar kartą stoti akistaton su praeitimi.
Vaikystėje Lesley Pearce buvo barama už tai, kad turi pernelyg lakią vaizduotę. Užaugusi ji išmėgino galybę darbų: auklės, merginos-zuikučio, drabužių dizainerės, mamos visu etatu, o keturiasdešimt devynerių ėmėsi veiklos, kuri leido atsiskleisti visiems jos talentams – tapo rašytoja. Lesley Pearse gyvena Devone, turi tris dukras ir keturis anūkus.
NAMAI TURĖTŲ BŪTI VIETA, KUR GALI BENDRAUTI IR JUOKTIS. KUR JAUTIESI SAUGUS, PALAIKOMAS IR SUPRASTAS. KUR GALI BŪTI SAVIMI.
Šioje nuostabioje naujoje knygoje Meikas Wikingas aiškina, kokį poveikį namų dizainas daro mūsų gerovei ir kaip, pasitelkę daniškojo hygge principus, galime paversti juos vieta, kurioje ne tik gyvensime, bet ir klestėsime.
Kopenhagoje veikiančio Laimės tyrimų instituto duomenimis paremtoje knygoje pasakojama, kokią didelę reikšmę gali turėti maži pokyčiai, aiškinama, ko imtis, kad bet kuris kambarys atrodytų erdvesnis, kodėl apvalus valgomojo stalas teikia daugiau džiaugsmo ir koks svarbus yra tinkamas apšvietimas.
Nesvarbu, kiek erdvės turite ar koks yra jūsų biudžetas, Meikas parodys, kaip susikurti hygge namus ir tapti pačiais laimingiausiais žmonėmis.
Meikas Wikingas 2013 m. Kopenhagoje, Danijoje, įkūrė pirmąjį pasaulyje Laimės tyrimų institutą. Jis yra trijų pasauliniais bestseleriais tapusių knygų „Mažoji laimės knyga. Hygge“, „Mažoji laimės knyga. Lykke“ ir „Menas kurti prisiminimus“ autorius. Visame pasaulyje jų buvo parduota daugiau nei 2 milijonai egzempliorių.