Jotema

Nieko nėra pavojingesnio nei matytas veidas...

Laidotuvių gedėtojams stovint Ragmalino kapinėse, tylą perskrodžia kurtinantis riksmas. Kapo duobėje guli sužalotas jaunos moters kūnas, ir detektyvė Lotė Parker iškviečiama tirti įvykio.

Žinodama, kad lavonas čia negalėjo ilgai gulėti, Lotė susimąsto, ar tai tik nebus Elizabetos Birn, vos prieš keletą dienų dingusios be žinios merginos, kūnas. Vadovaujama naujo viršininko, kuris, regis, nemėgsta Lotės, inspektorė stengiasi kuo greičiau išnarplioti abi bylas.

Ragmaline dingus dar dviem moterims, Lotė su komanda ima nuogąstauti, kad mieste siaučia serijinis žudikas. Šie atvejai įtartinai primena prieš dešimtį metų tirtą ir neišaiškintą bylą. Ar gali būti, kad istorija kartojasi?

Kai į tyrimą pradeda kištis žurnalistai, inspektorė pabūgsta, kad žudikas smogs darkart. Ieškodama be žinios dingusių moterų, Lotė lenktyniauja su laiku, tačiau žudikas yra arčiau, nei ji mano. Galbūt kitas jo taikinys — pati Lotė?

Jei mėgstate Angelą Marsons, Robertą Bryndzą ir Rachelę Abbott, jums patiks ir šis Patricijos Gibney trileris, priverčiantis tankiau plakti širdį. Skaitydami „Pavojingas vietas“, spėliosite iki pat paskutiniojo puslapio.

„Šis tikrai nenuvylė!!!.. Absoliučiai puikus skaitinys... Nuoširdžiai negaliu sulaukti kitos knygos. Paskubėkite, prašau.“

Goodreads

„Kūrinys visiškai prikausto nuo pat pirmojo skyriaus. Rašymo stilius įtraukia, o greitas tempas, daugybė siužeto vingių, nuolatinis veiksmas ir nauji atradimai neleis atsitraukti nuo knygos.“

It’s All About Books

„Visiems, kurie mėgsta gerus policijos trilerius... detektyvė Lotė Parker sugrįžo... Įtraukiantis skaitinys, kuris vertė nekantriai versti puslapį po puslapio ir nepaleido iki paskutinio sakinio.“

Nigel Adams Bookworm

„Negalėjau atsitraukti nuo šio greito tempo kūrinio... Amerikietiški kalneliai, kurie man labai patiko.“

Beauty Balm

„Gibney ir vėl tai daro!.. Tikiuosi, kad kitos knygos nereikės ilgai laukti.“

Goodreads

„Knyga labai patiko, tai greito tempo procedūrinis romanas su daugybe posūkių... [Lotė Parker] puikiai sukurtas vienas geriausių kriminalinės literatūros personažų. „Pavojingos vietos“ — įdomus skaitinys, kurį nedvejodama rekomenduoju.“

Goodreads

Patricia Gibney — nepaprastai greitai išpopuliarėjusi detektyvų autorė iš Airijos. Kad P. Gibney mėgstama skaitytojų, akivaizdžiausiai byloja skaičiai — jos debiutinio detektyvinio trilerio „Dingusieji“ parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių. Tai kuo gi pavergė skaitytojus Lotė Parker ir jos komanda? Ogi stipria, dinamiška siužetine linija ir nepamirštamais veikėjais.

Kimos širdį užgulė sunkumas stebint, kaip mažoji Greisė nusivalė purvinas rankas. Šviesios garbanos krito jai ant veido. Tada Greisė dingo minioje. Kima norėjo sustabdyti įrašą, išbėgti ir sulaikyti ją nuo to, kas netrukus įvyks.

Vieną rugpjūčio dieną aštuonmetė Greisė Lenard nušokuoja į vaikų centro, kurį lanko, sodą ir pradingsta. Atvykusi į Greisės dingimo vietą, Kima aptinka kraują stingdantį įkaltį: apyrankę su širdele, kuri priklausė Melodei Džons — kitai mažai mergaitei, lygiai prieš dvidešimt penkerius metus dingusiai iš žaidimų aikštelės.

Kiek anksčiau į Heilsoveno policijos nuovadą įžengia Stivenas Hartas ir tikina turįs informacijos, kuri nuves detektyvę Kimą Stoun pas Melodę Džons. Iš pradžių inspektorė vyro kalbų nevertina rimtai, bet dingus Greisei yra priversta žaisti suktą Stiveno žaidimą, jei nori rasti mergaitę gyvą.

Kima ir jos komanda turi tik dvidešimt keturias valandas, kad išnaudotų kiekvieną Stiveno apklausos sekundę ir suprastų jo slaptas užuominas. Inspektorė tikisi, jog galbūt galės greitai pričiupti žudiką, tačiau byla darosi vis painesnė, nes vietiniame parke aptinkami vaiko kaulai, ir Kima baiminasi blogiausio. 

Įtampos kupinas, atsikvėpti neleidžiantis trileris. Jūs tikrai neatsispirsite dar vienai milijonus skaitytojų pritraukusiai detektyvės Kimos Stoun istorijai. 

„Verčiau lapą po lapo. Kvapą gniaužianti, šiurpą kelianti ir neleidžianti atsitraukti... prikaustė dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio, skaičiau sulaikęs kvapą... Dar vienas pribloškiantis šios įtraukiančios istorijos romanas.“

NetGalley reviewer

„Neįtikėtina. Žinojau, kad užsikabinsiu, bet tai pranoko mano lūkesčius... Vis purčiau galvą ir kartojau, kas per velniava... Mėgavausi kiekviena knygos akimirka.“

Goodreads reviewer

„Oho... knyga pribloškė... labai patiko... užkabino nuo pat pradžios... Ši nuostabi knyga turi viską, kas man patinka... Visiškai pasinėriau.“

Goodreads reviewer

„Rijau šią istoriją iki išnaktų... nuostabu... negalėjau atsiplėšti... geriausia Kimos Stoun istorija...“

NetGalley reviewer

„Genialu... prikausto... neatsiplėši iki pabaigos... Ir koks netikėtas posūkis!“

NetGalley reviewer

Angela Marsons įvairiausias istorijas pradėjo rašyti dar mokykloje. Žinoma, visas jas kišo į stalčių, kol galiausiai nusprendė rašymo imtis rimtai. Tačiau kaip neretai tokiais atvejais būna, pasiūlyti leidėjams jos romanai pasirodydavo patrauklūs, tačiau jų atsakymas būdavo: „Deja, kažko trūksta...“

Galiausiai A. Marsons nusprendė parašyti istoriją tik sau. Nepataikaudama nei numanomiems skaitytojams, nei leidėjams ar dar kam nors. Tiesiog ėmėsi kurti iš širdies. Ir neprašovė pro šalį — psichologinis detektyvas „Nebylus riksmas“ sulaukė ir leidėjų dėmesio, ir skaitytojų liaupsių. O pagrindinė veikėja savo kartais nuožmiu, kartais nenuspėjamu ir labai labai retai jautriu charakteriu tarsi pati reikalauja nesustoti – kurti ir daugiau šios serijos knygų. Visos jos išlaiko šiam žanrui tiesiog būtiną įtampą, o pati veikėja keliauja iš knygos į knygą, narpliodama vis naujus nusikaltimus. Ir kaipgi kitaip, juk pati A. Marsons sako, kad „pasaulis — pavojinga vieta gyventi. Ir visai ne dėl blogų žmonių, o dėl tų, kurie nieko nesiima“.

Visgi išskirtinis A. Marsons kūrybos bruožas — didelis dėmesys psichologijai: jai visada be galo svarbūs nusikaltimo motyvai, nusikaltėlio charakteris ir, žinoma, tyrėjos Kimos Stoun psichologinis portretas. „Sąžinė — ne daugiau, nei baimė būti pričiuptam. Žmogaus protas nenuspėjamas: jis gali rojų paversti pragaru, o pragarą — rojumi“, — įsitikinusi A. Marsons.

Šiuo metu Angela Marsons gyvena Rouli Ridže, Didžiojoje Britanijoje, o pagrindinė jos veikla, žinoma, rašymas. Bestselerių autorė mėgsta keliauti, ypač yra pamilusi Italiją. O jos didžiausi mokytojai ir įkvėpėjai, kaip pati prisipažįsta, — T. Gerritsen, L. Gardner, J. Patterson, P. James. 

Milijoniniais tiražais leidžiamų The Sunday Times bestselerių autorius Chrisas Carteris pristato kaip niekad įtraukiantį ir nuožmų trilerį apie Robertą Hanterį.

„Ar tikite, kad egzistuoja velnias, detektyve? — paklausė pareigūnas kitame ryšio linijos gale. — Jei ne... atvažiavęs čia patikėsite.“

Robertas Hanteris iškviečiamas į tokio žiauraus nusikaltimo vietą, kokio anksčiau jam dar neteko regėti. Tampa dar šiurpiau, kai skrodimo metu aptinkama nežinomo eilėraščio eilutė, žudiko palikta aukos kūne.

Neilgai trukus randamas dar vienas kūnas. Nužudymo metodas ir braižas skiriasi, bet nevaldomas smurtas išduoda, kad šiuos nusikaltimus įvykdė tas pats žmogus. Hanterio nuogąstavimai pasitvirtina aptikus dar vieną eilėraščio citatą.

Eilėraštis ne tik susieja du nužudymus, bet ir tampa įrodymu, kad pradėjo siautėti serijinis žudikas.

Neturėdamas bemaž jokių teismo ekspertizės įrodymų, Robertas Hanteris privalo sučiupti tokį disciplinuotą ir organizuotą žudiką, kokio lig šiol nebuvo sutikęs. Šis žmogus mėgaujasi aukų baime, jam mirtis — pamoka, kurią aukos turi išmokti.

„Nuostabiai papasakota istorija ir nepriekaištingai perteiktas žudiko paveikslas parodo, kokį meistriškumą pasiekė Carteris. “

Daily Mail

„Buvęs kriminalistikos psichologas Carteris šiurpinančius serijinių žudikų portretus kuria remdamasis patirtimi, todėl būkite pasirengę susidurti su siaubu. “

Heat

„Carteris yra dirbęs kriminalinės psichologijos srityje, todėl žudikai jo romanuose pavaizduoti itin tikroviškai.“

Mail on Sunday

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

„Trys draugai“ — liūdnas romanas apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga ne apie laiką, o apie save: sugrįžusį iš karo ir bandantį stotis ant kojų. Trys herojai — skirtingi, bet vieno likimo: jie buvę kareiviai, kuriems draugystė — vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje. Rašytoją jaudino didysis jo amžiaus skausmas — fašizmas ir karas. Jis negalėjo jų panaikinti, bet mokėjo jų neapkęsti, kaip priešpriešą blogiui iškeldamas nenugalimą žmogiškąjį orumą..

Intriguojantys kosminiai nuotykiai ir įdomios žinios apie Visatą
32 puslapiai spalvotų Visatos nuotraukų

„Mes išvykstame, — paskelbė Anė, — į grandiozinę kosminę kelionę! Taigi, Žemės gelbėtojai, ruoškitės susipažinti su Visatos stebuklais!“

Anė kreipiasi į savo geriausią draugą Džordžą pagalbos. Jos tėvas mokslininkas Erikas vykdo kosminį projektą, bet kažkas jam nori sutrukdyti. Robotas, nusiųstas į Marsą, elgiasi labai keistai. O Anė tėčio superkompiuteryje aptinka paslaptingą laišką...

Nejaugi tai kosminių ateivių pranešimas?

Ar egzistuoja Visatoje nežemiška gyvybė?

Kaip kosmose surasti gyvybei tinkamą planetą?

Jeigu jūs susitiktumėte kosminį ateivį, ką jam pasakytumėte?

„Džordžas — Visatos lobių ieškotojas“ yra antroji knyga, pasakojanti apie Džordžo, Anės, Eriko ir, aišku, superkompiuterio Kosmoso nuotykius.

Skaitydami šią nuostabią knygą, ne tik pasinersite į įspūdingus kosminius nuotykius. Joje pateikta gausybė stulbinamų mokslo faktų ir įdomių žinių apie Visatą. Be to, susipažinsite su naujausiomis mokslo teorijomis, kurių autoriai — žymūs XXI amžiaus mokslininkai!

Ar Džordžas išspręs kosminę mįslę ir suras Visatos lobius?

Nuostabi nuotykių knyga, kupina dramatiškų įvykių ir detektyvinės intrigos.

Daugybė tikrų faktų apie Visatą.

Liusi Hoking (Lucy Hawking, g. 1969 m.) yra dviejų knygų suaugusiesiems autorė, bendradarbiauja daugelyje Anglijos periodinių leidinių, dalyvauja radijo ir televizijos laidose. Įvairiose šalyse vaikams skaito mokslo populiarinamąsias paskaitas apie kosmines keliones ir mokslo atradimus, jos paskaita buvo įtraukta ir į NASA penkiasdešimtmečio jubiliejaus programą JAV. Neseniai, vykdant projektą „Nemirtingumas“, Liusi Hoking DNR — jos genetinis kodas, kartu su kitų žinomų žmonių genetine medžiaga — buvo pasiųstas į kosmosą ir dabar saugomas Tarptautinėje kosminėje stotyje tam atvejui, jeigu žmoniją ištiktų katastrofa. 2008 m. Liusi Hoking buvo paskirta Sapio premija už mokslo populiarinimą. Ji su sūnumi gyvena Kembridže.

Stivenas Hokingas (Stephen Hawking, 1942—2018) trisdešimt metų dirbo Kembridžo universitete matematikos profesoriumi, pelnė daugybę garbės vardų ir apdovanojimų, vienas iš paskutiniųjų — JAV prezidento skirtas Laisvės medalis. Be mokslo darbų, jis parašė nemažai knygų, skirtų visuomenei: A Brief History of Time, Black Holes and Baby Universes and Other Essays, A Briefer History of Time, „Visata riešuto kevale“ (The Universe in a Nutshell), liet. k. 2003 m., „Didysis projektas“ (The Grand Design), liet. k. 2011 m. ir „Iliustruotoji trumpa laiko istorija“ (The Illustrated Brief History of Time, Updated and Expanded Edition), liet. k. 2021 m. 

Jo bestseleris „Visata riešuto kevale“ pelnė prestižinę Aventis premiją — buvo pripažintas geriausia 2002 metų mokslo populiarinimo knyga.

„Džordžas ir Visatos paslaptys“ — pirmoji bendra tėvo ir dukters, Stiveno ir Liusi Hokingų, knyga.

Kristofas Galfardas (Christophe Galfard) — mokslų daktaras, buvęs Stiveno Hokingo doktorantas. Jis bendradarbiavo rengdamas šiai knygai mokslinę vaizdinę medžiagą ir konkrečius duomenis. Kristofas dabar gyvena Prancūzijoje, kur jis išmoningai populiarina mokslą.

Sveiki atvykę į Visatą!

Kai Džordžo augintinis paršas pro tvorą pasprunka į gretimą sodą, berniukas netikėtai susipažįsta su naujaisiais kaimynais — Ane ir jos tėčiu, mokslininku Eriku.

Pasirodo, Anės tėtis turi galingiausią pasaulyje kompiuterį — protingąjį Kosmosą, kuris Džordžą  su draugais gali perkelti į bet kurią Visatos vietą. Prasideda kvapą gniaužiantys Džordžo nuotykiai ir kelionės kosmine erdve pro planetas, asteroidus iki pat Saulės sistemos pakraščių ir dar toliau... 

Deja, kai kas trokšta nugvelbti Kosmosą ir panaudoti nedoram tikslui. Džordžui ir jo draugams gresia neapsakomas pavojus.

Kosminėje erdvėje nėra nieko pavojingesnio už juodąją skylę...

Ši nepaprasta knyga žada skaitytojui intriguojamą ir smagią kelionę, atskleidžiančią gausybę įdomių mokslo faktų apie Visatą ir planetas bei mokslininko Stiveno Hokingo idėjas apie juodųjų skylių savybes. Knygoje pateikta daug tikrų spalvotų kosminių kūnų nuotraukų!

Lucy Hawking — dviejų romanų autorė, bendradarbiauja daugelyje Didžiosios Britanijos laikraščių. Su sūnumi gyvena Kembridže.

Stephenas Hawkingas — Kembridžo universiteto Lukaso katedros matematinės ir teorinės fizikos profesorius. Jis plačiai žinomas kaip vienas talentingiausių fizikų teoretikų po Einšteino. Visuomenei skirta jo knyga The Universe in a Nutshell („Visata riešuto kevale“, lietuvių kalba išleista 2003 m.), išversta į daugiau kaip 30 kalbų, tapo pasauliniu bestseleriu (buvo parduota per 12 mln. jos egzempliorių).

„Džordžas ir Visatos paslaptys“ — pirmoji bendra tėvo ir dukters, Stiveno ir Liusi Hokingų, knyga.

Kristofas Galfardas (Christophe Galfard) — mokslų daktaras, buvęs Stiveno Hokingo doktorantas. Jis bendradarbiavo rengdamas šiai knygai mokslinę vaizdinę medžiagą ir konkrečius duomenis. Kristofas dabar gyvena Prancūzijoje, kur jis išmoningai populiarina mokslą.

„Mirusios sielos“ — ypatingas literatūros veikalas. Kas yra tos „mirusios sielos“? Jame vaizduojama absurdiška situacija, kai pagrindinis veikėjas Čičikovas važinėja po Rusijos dvarus ir superka iš jų savininkų mirusių baudžiauninkų sąrašus (atrodytų, kad nelaimingos „sielos“ — tai tie mirę baudžiauninkai). O kam jis perka, kam reikalingi mirusių žmonių sąrašai, kuriuos Čičikovas taip kruopščiai deda į savo dėželę ir užrakinęs saugo? Ilgai išlieka neaišku.

Galvok, skaitytojau, kaip nori, kaip tau geriau atrodo... 

Nikolajus Gogolis — ukrainiečių kilmės rašytojas, dar yra vadinamas rusų literatūros krikštatėviu. Nors N. Gogolis buvo laikomas viena ryškiausių rusų realizmo literatūros figūrų, tačiau šio titulo pats autorius nepripažino.

„Pavadinti Aušvicą moralinio nuopuolio vieta būtų pernelyg švelnu. Tai buvo panašu į juodąją skylę, kurioje visas žemės blogis įsiurbdavo ištisas tautas ir istorijas. (...) Tai buvo fenomenas.“

Vokiečio Oskaro Šindlerio ir jo išgelbėtų nuo Holokausto daugiau nei tūkstančio žydų istorija prasiskverbia iki giluminių humanizmo šaknų. Ne be reikalo romano formą jai suteikęs australų rašytojas Thomas Keneally savo knygą 1982-aisiais pavadino „Šindlerio laivu“ (Schindler’s Ark) — kaip aliuziją į biblinį Nojaus laivą. Po dešimtmečio pasirodžiusi Steveno Spielbergo režisuota romano ekranizacija pakoreguotu pavadinimu „Šindlerio sąrašas“ šią jaudinančią Antrojo pasaulinio karo istoriją plačiai išpopuliarino visame pasaulyje, ir savo įtaigos mastais ji dar labiau susilietė su amžinomis ir universaliomis biblinėmis tiesomis.

Iš kur kyla „Šindlerio sąrašo“ — literatūrinės vaizduotės ne itin paveikto dokumentinio pasakojimo — įtaigos jėga? Be jokios abejonės, iš pagrindinio herojaus Oskaro Šindlerio charakterio — žmogiškai paprastos ir kartu kontroversiškos asmenybės, jeigu jai taikysime griežtus dorovinio elgesio kriterijus. Kitaip negu kino filme, knygoje pateikta tolesnė — pokario — Šindlerio gyvenimo ir likimo istorija iki pat jo mirties sustiprina metafizinį pojūtį, kad šį Pasaulio Teisuolį keleriems metams bus atsiuntusios gėrio ir blogio pusiausvyrą Žemėje palaikančios jėgos — kaip kitados judėjų patriarchą Nojų.

Tomas Kenelis (Thomas Keneally) gimė 1935 metais, studijavo Sidnėjuje, Australijoje. Be „Šindlerio sąrašo“, kuriam skirtos Bukerio ir L. A. Times premijos, jis dar yra parašęs knygas To Asmara („Į Asmarą“), Chant of Jimmie Blacksmith („Džimio Bleksmito giesmė“), Flying Hero Class („Skrydis didvyrių klase“), nominuotas Sunday Express Metų knygos premijai. Rašydamas „Šindlerio sąrašą“, autorius dėstė Kalifornijos universitete Irvine, ten jam buvo suteiktas garbės profesoriaus vardas.

Dostojevskio gyvenimas pažymėtas talento ir tragizmo ženklu. Jaunystėje kaip revoliucionierius nuteistas mirties bausme, išgyveno paskutinę minutę atšauktą egzekuciją ir Sibiro tremtį bei pergyveno milžiniškų pokyčių laikotarpį Rusijoje, bet galiausiai buvo pripažintas ir pateko net į artimiausią caro aplinką. Jis užmezgė tris nuostabius meilės romanus, ir juos visus temdė sekinanti epilepsija ir priklausomybė nuo azartinių lošimų. Tarp viso to jis kažkaip rado laiko rašyti apsakymus, publicistiką ir romanus, tokius kaip „Nusikaltimas ir bausmė“, „Idiotas“, „Broliai Karamazovai“, — šie kūriniai šiandien pripažįstami vienais geriausių visų laikų pasaulio literatūros šedevrų. 

Knygoje „Įsimylėjęs Dostojevskis“ Alex Christofi kruopščiai susieja pasirinktas ištraukas iš rašytojo kūrybos su istoriniu kontekstu ir taip sukuria nušviečiančią ir neretai stebinančią visumą. Tokio darbo rezultatas — romanistinė biografija, įtraukianti skaitytoją į plačią Dostojevskio pasaulio panoramą: nuo Sibiro katorgos iki Europos lošimo namų salių, nuo drėgnų ir šaltų caro tvirtovės kalėjimo kamerų iki rafinuotų Sankt Peterburgo salonų. Christofi pasakoja apie tris moteris, kurių gyvenimai buvo labai stipriai susipynę su paties Dostojevskio biografija: džiovininkę Mariją, smarkiąją Poliną, fantazavusią apie caro nužudymą, ir ištikimąją stenografistę Aną, daug dirbusią, kad būtų išsaugotas jo literatūrinis palikimas. 

Skaitydamas tarp grožinės literatūros kūrinių eilučių, Christofi atkuria memuarus, kuriuos galėjo parašyti pats Dostojevskis, jei jo planų nebūtų pakoregavęs gyvenimas ir literatūrinė sėkmė. Jis pateikia naują, dar nematytą menininko portretą: drovus, bet atsidavęs meilužis, atjaučiantis paprastos liaudies draugas, ištikimas brolis ir bičiulis bei rašytojas, gebantis prasiskverbti iki pat žmogaus sielos gelmių.

„Knyga „Įsimylėjęs Dostojevskis“ — nepaprastai įdomus pasakojimas, talentingai prikeliantis naujam gyvenimui vieną didžiųjų ir sudėtingųjų pasaulio literatūros asmenybių. Visi, kurie dievina jo romanus, žavėsis ir šia knyga.“
Sue Prideaux, knygos „Aš dinamitas! Friedricho Nietzsche’s gyvenimas“ autorė

„Nesvarbu, ar apie Dostojevskį žinote viską, ar nieko, ar mylite jį, ar jo nekenčiate (o jis buvo itin erzinanti asmenybė), tai yra puiki šiuolaikinė biografija, aukštinanti žmogaus sudėtingumą ir sujungianti stulbinančias naujas žinias apie rašytojo gyvenimą su karšta meile jo knygoms. Alex Christofi nupiešė charizmatiškiausią ir patraukliausią nusikamavusio, bet genialaus žmogaus paveikslą.“
Viv Groskop, knygos „Anos Kareninos sprendimas: gyvenimo pamokos rusų literatūroje“ autorė

„Rašydamasišmoningai, tolygiai derindamas faktus bei grožinę literatūrą, knygoje „Įsimylėjęs Dostojevskis“ Alex Christofi meistriškai sukūrė nuostabų, į griežtus žanrų apibrėžimus netelpantį kūrinį, kuris neabejotinai sužavės Dostojevskio ir rusų klasikos gerbėjus. Drąsus, įtaigus biografijų rašymo meno pavyzdys.“
Douglas Smith, knygos „Rasputino biografija“ autorius

„Alex Christofi sukūrė žavų mišrūną — pasakojimą apie Dostojevskio gyvenimą, kuriame žinomi faktai susilieja su jo laiškais ir autobiografiškiausiais grožinės literatūros elementais. Rezultatas primena nuspalvintas kino filmų juostas: po knygos puslapius nerangiai kėblinančiam Dostojevskiui būdingas teisumas ir kone šiurpus tikroviškumas.“
Chris Power, romanistas, apsakymų rinkinio „Motinos“ autorius

„Dinamiška istorija apie vidinį ir išorinį Dostojevskio gyvenimą <…>. Sparčiai besirutuliojantis Christofi pasakojimas padeda užčiuopti Dostojevskio nutrūktgalvišką, padriką ir nirtulingą stilių.“
Financial Times

Alex Christofi yra „Transworld Publishers“ vyriausiasis redaktorius, romanų Let Us Be True („Būkime teisingi“) ir Glass („Stiklas“) autorius, Betty Trask literatūros premijos laureatas. Jo tekstai publikuoti daugybėje leidinių, tarp jų ir Guardian bei The White Review. „Įsimylėjęs Dostojevskis“ — pirmasis jo negrožinės literatūros kūrinys.

„Balandės sparnai“ — romanas apie meilę, aistrą, išdavystę ir žmogišką atgailą.

Po globėjiškos tetos sparnu patekusi ir tokiu būdu iš skurdo gėdos ištrūkusi Keitė Kroi užmezga romantiškus santykius su jaunuoliu, Mertonu Denšeriu, žurnalistu, irgi negalinčiu pasigirti dideliais turtais. 

Likimas jaunuolius suveda su turtinga amerikiete Mile, sergančia kažin kokia paslaptinga liga. Ir gudragalvės Keitės galvoje gimsta planas, kaip pasinaudojus mirtina Milės liga ir Denšerio aistra, užsitikrinti gerbtiną padėtį visuomenėje. Balandė — taip švelniai Keitės vadinama Milė — įsikuria spindinčiuose Venecijos rūmuose, kur iki paskutinių dienų aplink ją ratus suka godūs grobuonys, pavilioti pasakiško privilegijuoto pasaulio.

H. Jameso „Balandės sparnams“ jau 120 metų, bet ji vis dar skrenda toliau, į neramią ateitį. Nuo 1902 m., kai buvo išleista, ji tapo savotiška literatūros femme fatale, kuri iki šiol daro įtaką autoriams, kritikams, dramaturgams ir prodiuseriams. Romane puikiai atsiskleidžia H. Jameso talentas perteikti aistrą, parodyti meilę nepaprastai siaubingomis ir kerinčiomis formomis.

Pagal šį H. Jameso romaną 1997 m. buvo pastatytas filmas (rež. Iainas Softley), kuriame vaidina Helena Bonham Carter (už sukurtą vaidmenį nominuota „Oskarui“), Linusas Roache’as ir Alison Elliott.

Henry Jamesas (1843–1916) — vienas garsiausių angliškai rašiusių rašytojų pasaulyje. Gimęs Amerikoje, didesnę gyvenimo dalį praleido Anglijoje. Vienintelė jo gyvenimo prasmė buvo rašymas. Jo kūryba žymi perėjimą nuo literatūrinio realizmo prie modernizmo. Savo kūriniuose didelį dėmesį skyrė Amerikos ir Anglijos visuomenėms palyginti. Kritikų itin vertinamas savitas H. Jameso stilius, kuriuo jis subtiliai ir rafinuotai, dažnai fragmentiškai išreiškia žmogaus vidinį gyvenimą: mintis, prieštaravimus, jausmus...