Garbingo gyvenimo kukli pamoka — taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią knygą. Ir dar — nemanykite, kad tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų — kai ko ir suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų.
Romanas pilnas šviesaus liūdesio ir tylaus džiugesio, kuriuos žmogui dovanoja sąžiningumas ir tolerancija, o žiaurumas ir prietarai atima. Nors vaizduojami įvykiai yra tarsi toli nuo mūsų, autorės išpažįstamos vertybės aktualios visiems žmonėms, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jie gyventų.
„Nežudyk strazdo giesmininko“, išleistas 1960-aisiais, jau po metų gavo prestižinę Pulitzerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.
Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.
Colmo Toibino „Bruklinas“ — meilės ir netekties istorija. Pasakojimas apie moterį, sprendžiančią sudėtingą klausimą: ką rinktis — pareigą ar asmeninę laisvę? Knygos pagrindu sukurtas garsus filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Saoirse Ronan.
XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios Airija Eilišei Leisi, kaip daugeliui jos amžiaus airių merginų, nežada didelių ateities perspektyvų. Todėl kai Eilišės sesuo susitaria dėl jos galimybės emigruoti į Niujorką, mergina supranta, kad privalo išvykti, pirmą kartą gyvenime palikti namus ir šeimą.
Atkeliavusi į Brukliną ir apsigyvenusi name, kur, be jos, kambarius nuomoja dar kelios merginos, Eilišė negali pamiršti, ko teko atsižadėti. Atsidūrusią toli nuo namų ją kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau vos užmezgusi pirmą draugystę, galinčią išaugti į didesnį jausmą, Eilišė gauna iš Airijos žinią ir supranta, kad privalo grįžti namo. Parvykus iškyla širdį draskantis pasirinkimas tarp pareigos ir didelės meilės.
„Šis žmogiškas, širdį sušildantis Colmo Tóibíno romanas yra tikras meistro kūrinys.“
Sunday Times
„Nepamirštama.“
Spectator
Colmas Toibinas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas „Rathbones Folio“ premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas „Los Angeles Times Book“ premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas „Costa Book“ premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Toibinas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į „Bookerio“ premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke.
Nepaprasto grožio romanas „Atminimų skrynelė“ pasakoja nepamirštamą istoriją apie meilę ir karą.
Kai kurių istorijų pamiršti neįmanoma...
Dženi Taner praveria savo seną skrynelę. Joje — patys brangiausi daikteliai, menantys praeitį, taip pat akmenukas, drožta figūrėlė ir laikraščio iškarpa, kurios ji nepajėgia perskaityti. Dženi supranta, kad laikas nenumaldomai senka. Po karo Italijoje, kalnų kaimelyje, ji paliko dalį širdies. Nors ir labai skaudu, moteris turi grįžti į Penkių Medžių kaimą ir atsisveikinti su praeitimi.
Iškentusi sunkią vaikystę Kandisė Barnes svajoja apie ateitį su gyvenimo meile, bet ar mylimasis iš tiesų toks, kaip jai atrodo? Kai Kandisei suteikiama proga drauge su Dženi keliauti į Italiją, ji nė nenutuokia, kad kelionė atvers akis ir ji supras tiesą, kurią iki tol ignoravo. Ar ten, kur atsisveikinama, mergina ras savyje drąsos viską pradėti iš naujo?
Muzika — jūsų gyvenimas. Penkiolika dainų nuspręs, kiek jis dar tęsis.
Prieš mėnesį pakeliui į mokyklą be žinios dingo penkiolikmetė Felinė Jagova. Motinos pasamdytas privatus tyrėjas Aleksandras Corbachas susiranda internetinę muzikos platformą, per kurią mergaitė visada klausydavosi savo mėgstamų kūrinių. Nuostabus dalykas — prieš kelias dienas grojaraštis buvo pakeistas. Ar Felinės pasirinktos dainos slepia užuominą, kur ji buvo nuvežta ir kaip ją galima išgelbėti? Corbachas karštligiškai bando įminti šią mįslę. Vyras nežino, kad pagrobtosios paieškos bei išspręstas galvosūkis panardins jį į siaubingą košmarą. Negailestingos lenktynės su laiku, kuriose visų šansai išgyventi artimi nuliui...
Naujas prikaustančių trilerių veikėjas — Bristolio detektyvas Džordžas Krosas. Jo keistas būdas — dovana, o kartu su patraukliu Timo Sullivano siužetu ši serija — tikra dovana skaitytojams.
Džordžas Krosas daug kam gali pasirodyti šiurkštus, sudėtingo charakterio žmogus, dėl pačių įvairiausių priežasčių nemėgstamas bendradarbių ir viršininkų, bet nepalaužiamas loginis mąstymas, gilinimasis į detales ir struktūrą bei atkaklus tiesos siekis jam padeda tapti geriausiu Eivono ir Somerseto policijos detektyvu.
Kas tas žmogus, kurio kūnas aptiktas Kliftono žemakalniuose? Ar mirtis susijusi su tragedija, dėl kurios šiam vyrui kadaise teko palikti namus?
Nors kolegos benamio mirtį laiko eilinio konflikto Bristolio benamių bendruomenėje pasekme, Krosas kažkodėl tuo netiki.
Įsigilinęs į aukos praeitį detektyvas seržantas Krosas įsitikina, kad žudiką atsekti pavyks tik ištyrus seniai pamirštą bylą. Penkiolika metų kažkas manėsi išsisukęs nuo bausmės už žmogžudystę.
Šios serijos trilerius galima skaityti bet kokia eilės tvarka.
„Sunkiai bendraujantis, tačiau nepranokstamas detektyvas, iš visų geriausiai gliaudantis sudėtingas mįsles.“
Reader Review
„Dėl autizmo spektro sutrikimo detektyvas Krosas intriguoja ne mažiau nei visa istorija.“
The Times
„Šį XXI amžiaus britų detektyvą bus sunku pamiršti.“
Daily Mail
„Patraukli, įtempta detektyvinė istorija su pozityviomis įžvalgomis, ką reiškia gyventi turint autizmo spektro sutrikimą.“
Woman
„Nuostabi, nepralenkiama knyga.“
Reader Review
„Gudriai suregzta paslaptinga istorija, kupina įtampos, humoro ir jautrumo. Džordžas Krosas pateko į mano mėgstamiausių detektyvų sąrašą.“
Elly Griffiths
„Timas Sullivanas sukūrė vieną drąsiausių šio žanro knygose sutinkamų veikėjų. Jo keistenybės — dovana, o prikaustantis Sullivano knygų veiksmas ir nepriekaištingas rašymo stilius — dovana skaitytojams.“
Liz Nugent
„Sala“ — neįtikėtinas emocinis užtaisas, kviečiantis aplankyti nuostabiąją Kretą. O iš jos ir Spinalonga, kurioje kadaise buvo įkurta raupsuotųjų kolonija, ranka pasiekiama. Patirkite skausmingą gyvenimo istoriją, pamatykite kerinčio grožio kraštą.
Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į motinos gimtinę Kretoje, netikėtai atranda Spinalongą — dabar jau nebegyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir netolimos praeities liudininkus, menančius ne tik Spinalongos pasmerktųjų kančias, bet ir su jomis susijusią merginos giminės istoriją, taip rūpestingai slepiamą motinos. Ką išgyveno Aleksis prosenelė, kai ją, susirgusią raupsais, atskirtą nuo bendruomenės ir vaikų, į amžinojo įkalinimo vietą valtele plukdė mylimas vyras? Kaip jautėsi įkandin keliavusi ir viena iš jos dukterų?.. Iki pat šių dienų Aleksis motina Sofija savo sieloje nešioja piktos lemties žymę — klaikios savo tėvų šeiminės dramos, išdavystės ir keršto paliktą pėdsaką… Praeities paslaptys merginą užgriūva tokiu asmeninio gyvenimo momentu, kai tenka susimąstyti dėl savo ateities. Kaip Aleksis apsisprendimą nulems netikėtai atsiskleidusi dramatiška giminės patirtis?..
Šios įstabios, skaitytojų itin pamėgtos istorijos tęsinys — naujame Victorios Hislop romane „Vieną rugpjūčio vakarą“.
„Nuoseklūs Hislop tyrinėjimai, vaizduotė ir neabejotina meilė Kretai sukuria įtikinamą gyvenimo saloje paveikslą... Jaudinanti ir įtraukianti knyga.“
Evening Standard
„Gražus pasakojimas apie didžiulę meilę ir neįtikimus prietarus.“
Express
„Pagaliau sulaukėme pramoginės knygos, parašytos širdimi.“
Observer
„Kaip puikiausia kulinarė ji suplaka istorinę romantiką, įmaišo žiupsnį šeimos paslapčių ir šlakelį moteriškos savistabos.“
Time Out
„Pasakojimas, primenantis, kad meilė ir gyvenimas tęsiasi net ir nepalankiausiai susiklosčius aplinkybėms.“
Sunday Express
„Aistringai įsigilinusi į temą... autorė kruopščiai ištyrinėjo stulbinamai įdomią medžiagą ir medicinos faktus.“
The Sunday Times
„Ryškus neramumų krečiamos šalies portretas... Giminaičių varžytuvės, kliūtys mylėti ir egzotiškas Viduržemio peizažas.“
Tatler
„Atveria akis ir sujaudina...“
Independent
„Paslaptys, išdavystės, sugriauti gyvenimai. Tai pasakojimas, kuris puslapis po puslapio užvaldo tavo širdį.“
Giola Argiropoulou, Tilerama
Viktorija Hislop — rašytoja ir žurnalistė. Jos kelionių apybraižos publikuojamos Sunday Telegraph, Mail on Sunday ir kai kuriuose žurnaluose. Taip pat ji nuolat rašo straipsnius lavinimo ir ugdymo klausimais Daily Telegraph ir trumpas biografines apžvalgas Woman & Home.
Naujas įtraukiantis puikios Sunday Times bestselerių autorės Victorios Hislop romanas, kurio veiksmas vyksta vokiečių okupuotos Graikijos, po okupacijos kilusio pilietinio karo ir karinės diktatūros laikotarpiu, graikų sąmonėje palikusiu gilius randus.
Atėnai, 1941 metai. Po dešimtmečius trukusio politinio nestabilumo, Graikiją okupavus vokiečiams, šalis pasidalija į dvi stovyklas: dešiniuosius ir kairiuosius.
Penkiolikmetė Temidė auga pagal politinius įsitikinimus itin susiskaldžiusioje šeimoje. Atotrūkis tarp namiškių padidėja, kai naciai okupantai Graikiją priveda prie skurdo. Matydama, kaip badas šalyje nusineša draugų gyvybes, mergina ryžtasi įsilieti į pasipriešinimo kovotojų gretas.
Po okupacijos kilusio pilietinio karo metu Temidė susiranda komunistų armiją, tampa kovotoja ir patiria meilės ir neapykantos kraštutinumus bei susiduria su karo paradoksais, kai graikas sukyla prieš graiką.
Galiausiai įkalinta liūdnos šlovės tremties stovyklose Makronisio ir Trikerio salose, Temidė susitinka su kita belaisve, kurios likimas neįtikimu būdu įsipina į jos gyvenimą. Temidei tenka priimti sunkų sprendimą — atkakliai laikytis principų ar išsivaduoti ir visavertiškai gyventi toliau.
Atsigręžusi į praeitį Temidė supranta, kaip glaudžiai asmeninis žmogaus gyvenimas gali būti susijęs su politiniu valstybės gyvenimu. Ilgainiui vienoms žaizdoms užgijus, kitos pagilėja.
Naujas įtaigus bestselerių autorės Victorios Hislop romanas atskleidžia sudėtingą ir skaudžią Graikijos praeitį; šalies istorijos gijos įaustos į epinį pasakojimą apie paprastą moterį, priverstą nueiti išskirtinį gyvenimo kelią.
„Savo romanuose požiūrį į istoriją Victoria Hislop grindžia jai pačiai būdingomis savybėmis — užuojauta ir kilniaširdiškumu.“
Scotsman
Naujajame romane Victoria Hislop vėl grąžina skaitytoją į „Salos“ pasaulį, į kerinčiąją Kretą.
Pagaliau, likus keliolikai savaičių iki raupsuotųjų grįžimo iš tremties, atėjo metas vėl susitikti su Ana, Marija ir Andrėjumi...
1957-ųjų rugpjūčio 25 diena. Iš Spinalongos salos į Kretą parplukdomi pasveikę raupsuotieji. Džiugaus nerimo ir jaudulio kupiną vakarą nutraukia prasiveržęs smurtas. Šventiškos nuotaikos kaip nebūta. Marijai Petrakis ir jos seseriai Anai laikas sustoja, o Plakos žmonėms Spinalongos uždarymą visiems laikams paženklina tragedija. Kaip gyventi toliau? Kažkaip reikia ištverti skandalą, gėdą ir ant praeities griuvėsių kurti ateitį.
„Vieną rugpjūčio vakarą“ — dramatiška likimo nuskriaustųjų ir žmogiškosios atjautos, goslių aistrų ir pasiaukojamos ištikimybės, išsiskyrimų skausmo ir skaidrių suartėjimų istorija.
„Dramatiškas, įtraukiantis, Graikijos salos atmosfera dvelkiantis romanas.“
Daily Mail
„Dramatiška istorija apie meilę, išdavystę ir ištikimybę... Hislop labai gražiai atkuria Graikiją.“
Woman & Home
„Šis nuostabiai vaizdingas ir dėmesį prikaustantis pasakojimas spinduliuoja Hislop meilę Graikijai.“
Sunday Express
„Šis meilės laiškas Graikijai jus nublokš į kitą laiką ir vietą.“
The Sunday Mirror
„Išties gražiai parašytoje šeimos sagoje Hislop profesionaliai gilinasi į sudėtingą nuostabios šalies istoriją.“
Daily Mirror
Kas toliau?
Paslaptingas nepažįstamasis paskambina Los Andželo policijos departamento Specialiosios žmogžudysčių tyrimo grupės detektyvui Robertui Hanteriui ir pakviečia apsilankyti specialiame interneto puslapyje. Hanteris prisijungia, ir tik jo akims skirta siaubinga tiesioginė transliacija prasideda.
Los Andželo policijos departamentas kartu su FTB išbando viską, ką gali, kad kibernetinėje erdvėje susektų transliaciją, tačiau šis žudikas — ne koks mėgėjas, jis meistriškai mėto pėdsakus. Dar Hanterio ir jo partnerio Garsijos tyrimui nė neįsibėgėjus, Hanteriui ir vėl paskambina. Naujas interneto svetainės adresas. Nauja auka. Bet šįkart žudikas patobulino savo žaidimą taip, kad visi galėtų dalyvauti.
„Pagauna ir nepaleidžia... Ne jautrių nervų skaitytojams.“
Heat
Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.
„The Washington Post“, „NPR“, „Vogue“, „The Wall Street Journal“ ir „Bloomberg Businessweek“ paskelbta geriausia metų knyga.
Stulbinanti, epinė vieno iš talentingiausių ir mėgstamiausių šių laikų autorių sukurta šeimyninė saga, kurios veiksmas aprėpia pusę šimtmečio — Pirmąjį pasaulinį karą, Hitlerio iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą; pasak Oprah Daily, tai „savaime tikras literatūrinės magijos stebuklas“.
„Mago“ veiksmas prasideda XX a. pradžios Vokietijos provincijos mieste, kuriame jaunasis Tomas Manas (Thomas Mann) auga konservatyvaus, padorumo kaustomo tėvo ir kerinčios, nenuspėjamo elgesio brazilės motinos namuose. Paauglystėje Manas slepia menines ambicijas nuo tėvo, o homoseksualius potroškius — nuo visų. Jį sužavi viena iš turtingiausių ir kultūringiausių Miuncheno žydų šeimų, su kuria susijungia vedęs dukterį Katią. Jie susilaukia šešių vaikų. Atostogaudamas Italijoje, pakerėtas paplūdimyje sutikto berniuko, jis parašo apsakymą „Mirtis Venecijoje“. Tampa geriausiai vertinamu savo laikų rašytoju, apdovanojamas Nobelio literatūros premija ir gyvena kaip viešas asmuo, bet jo privatus gyvenimas išlieka paslaptimi. Tikimasi, kad jis viešai pasmerks Hitlerį, kurio vaidmenį iki tol nepakankamai įvertino. Jo vyriausia duktė ir sūnus, ryškūs meninės bohemos ir naciams priešiško sąjūdžio atstovai, dalijasi meilužiais. Jis pabėga iš Vokietijos į Šveicariją, paskui Prancūziją ir galiausiai Ameriką: iš pradžių gyvena Prinstone, vėliau Los Andžele.
Šiame „nepaprasto jautrumo“ romane „The Wall Street Journal“ Tóibínas sukūrė „sudėtingą, tačiau skatinantį empatiją portretą rašytojo, visą gyvenimą kovojusio su giliausiais savo troškimais, šeimos nariais jų audringu gyvenamuoju laiku“ „Time“: „pamatysite, kaip su malonumu skaitysite kiekvieną puslapį“ „Vogue“..
„Odė XX a. genijui ir savaime tikras literatūrinės magijos stebuklas.“
O Magazine
„Intymus Thomo Manno portretas... Knygoje „Magas“ Toibinas suteikia retą galimybę iš arti stebėti, kaip kuriamas rimtasis menas, ir kartu įrodo pats esąs didelių galių magas.“
Chicago Review of Books
„Be galo įtraukia... Tai nepaprastai ambicinga knyga, kurioje subtiliai subalansuotas asmeniškumo ir didžiųjų įvykių aspektai... Toibinas sukūrė tikrą epą.“
The Guardian
Colmas Tóibínas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas Rathbones Folio premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas Los Angeles Times Book premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas Costa Book premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Tóibínas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į Bookerio premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke.