Knygos su nuolaida

„Anuomet, tą pirmą vasarą Paryžiuje, ji dar nežinojo, kokios galingos yra nuotraukos, kaip objektyvo rėmas sukuria realybę, kaip fotografija tampa atsiminimu, o šis tampa tiesa.“

Vos 22-ejų Li Miler su senu tėvo dovanotu fotoaparatu rankose atvyksta į Paryžių. Amerikoje palikusi spindinčią, prabangos ir susižavėjimo šūksnių kupiną „Vogue“ modelio karjerą, ji apsigyvena naują pradžią žadančiame mieste, turėdama prieš akis vieną tikslą: kurti meną, o ne būti jo objektu.

Vieną vakarą opijaus dūmuose paskendusiame Monmartro bute Li sutinka garsųjį siurrealistą Maną Rėjų. Jausdama, kad tai gali būti taip ilgai laukta galimybė, Li įtikina Maną tapti jos mokytoju. Rėjaus studijoje ji vis giliau neria į fotografijos pasaulį, atrasdama naujas išraiškos priemones ir kasdien vis labiau pranokdama savo mokytoją. Tačiau Manui ji – tik pagaulaus grožio mergina, jo mylimoji ir mūza.

Nuolatinė kova dėl pripažinimo vyrų valdomame meno pasaulyje blaško Li po nuoširdžios meilės nevertinantį, egocentrišką 4-ojo dešimtmečio bohemišką Paryžių ir griuvėsiuose skendinčius kariaujančios Europos miestus. Jaunos fotografės nuotraukose grožis pinasi su žiaurumu, tikėjimas – su neviltimi, siurrealistinius portretus keičia karo vaizdai. Li nė neįsivaizdavo, kokią kainą jai teks sumokėti, kad galėtų būti savimi.

„Modernios meilės istorija, kurios centre – savo balso ieškančios moters kūrėjos portretas.“
Celeste Ng

„Tai svarus, jautrus, mintis užvaldantis jaunos kūrėjos gimimo portretas.“
Madeline Miller

„Scharer žavi įtaigiai perteikta jaudinančia kūrybos atmosfera ir svaiginančiu paryžiečių hedonizmu.“
Times

„Įsivaizduokite Zeldą ir Scottą Fitzgeraldus, tik ne su rašikliais, o fotoaparatais rankose: kas iš jųdviejų – tikrasis kūrėjas?“
People


Whitney Scharer (Vitni Šėrer) baigė kūrybinio rašymo studijas Vašingtono universitete, 2015 m. „St. Botolph Club Foundation“ ją apdovanojo kaip daug žadančią pradedančiąją kūrėją. „Oprah“ ir „Entertainment Weekly“ debiutinį autorės romaną paskelbė laukiamiausia 2019-ųjų knyga. „Šviesos amžius“ – tikrais faktais paremtas romanas, svarus indėlis į moters, siekusios kurti ir būti pripažintos už savo darbus, palikimą. Daugeliui iki šiol Lee Miller buvo žinoma kaip modelis, bet dabar ji įsitvirtins kaip savito braižo fotografė ir reikšminga Antrojo pasaulinio karo fotoreporterė.

Alvinai Naitli pavyko pasiglemžti gražios ir išlepintos sesers Betės gyvenimą, bet Alvė veikiai supranta, kad už pavogtą dvynės tapatybę mokės didelę kainą. Ypač po to, kai Sicilijoje randamas negyvos Betės kūnas. Tačiau policija – toli gražu ne vienintelis dalykas, dėl kurio Alvei reikia nerimauti. Praleidusi naktį Londono viešbutyje „Ritz“ su gražuoliu meilužiu, ryte supranta, kad Nino paspruko su jųdviejų pavogtu lambordžiniu ir dviem milijonais eurų.

Bet Alvė niekada nesistengė bėgti nuo iššūkių. Ji atvira širdimi priima savo tamsiąją pusę ir, įsitraukdama į mirtiną katės ir pelės žaidimą, ima persekioti išdaviką per visą Europą, kol galiausiai atsiduria prabanga tviskančioj Romoj. Nė pragare nerastum tiek įniršio, kiek jo turi atstumta moteris, – tik ar Alvė spės įvykdyti savo keršto planą, iki ją pavys pačios padaryti nusikaltimai?

„Prikaustanti antiherojė!“
US Weekly

„Daugiaplanis nuotykių trileris su gero humoro užtaisu.“
Booklist

Chloé Esposito (Chlojė Espozito) – britų rašytoja. Oksfordo universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas, yra dirbusi anglų kalbos mokytoja bei mados žurnaliste. „Įniršis Romoj“ – antroji trilogijos knyga, kuri, kaip ir pirmasis trilogijos romanas „Klasta Sicilijoj“, bus išleista daugiau kaip 20 šalių.

Šįsyk Darkaus ir ištikimų jo draugų laukia viską nulemsianti svarbiausia kova!

Apsišaukėlei vabalų karalienei Lukrecijai Kater ir vėl pavyko pasprukti. Tik šįsyk ji išskrido su genialiuoju mokslininku Bartolomėjumi Katlu. Piktadarė toliau rezga planus pavergti pasaulį, o Darkaus tėtis yra priverstas jai talkinti.

Tačiau Darkus taip lengvai nepasiduos – jis žino, kad tėtis viską daro ne savo noru ir iš tikro tik stengiasi sutrukdyti Lukrecijai Kater. Todėl su ištikimais draugais – Virdžinija, Bertoltu, dėde Maksu ir nuostabiaisiais vabalais – Darkus pasiryžęs leistis į net pačius sunkiausius išbandymus, kad išgelbėtų Bartolomėjų ir visą pasaulį nuo mirtinai pavojingo piktadarės plano.

Tai jau trečioji ir paskutinė „Vabalų“ trilogijos dalis. Ši knyga skaitytojus pakvies ne tik įsilieti į nenutrūkstantį nuotykių srautą, bet ir panardins į kvapą gniaužiantį vabalų gyvenimą, parodys, kaip svarbu rūpintis mylimais žmonėmis ir mus supančiu pasauliu.

„Stulbinanti trilogijos pabaiga įsimins ilgam!“
Guardian

M. G. Leonard (g. 1974) Londono karališkajame koledže baigė Šekspyro kūrybos studijas. Karjerą pradėjusi muzikos industrijoje ir mokiusis aktorystės meno, vėliau nusprendė siekti rašytojos karjeros. Pirmoji trilogijos dalis „Vabalų berniukas“ lietuviškai išleista 2017 m., antroji, „Vabalų karalienė“, pasirodė 2018-aisiais.

Skirta nuo 8 iki 12 metų vaikams.

Geriausias „Goodreads“ 2017 m. romanas!

„Taisyklių bėda ta, kad jos rodo teisingą ir neteisingą kelią. O juk dažniausiai egzistuoja tiesiog keliai ir nė vienas iš jų nėra absoliučiai teisingas arba neteisingas.“

Tobulame Klivlando priemiestyje Šeiker Haitse gyvena tobulos šeimos. Jie kasryt prabangiais automobiliais pajuda į savo sėkmingus darbus, o grįžę vaikus pabučiuoja į kaktą, kepa kvapnius sausainius ir pjauna visad vešlią žolę. Visi čia laimingi. Ypač Elena Ričardson – keturių vaikų mama, darbšti vietinio laikraščio reporterė ir įstabaus namo šeimininkė, – kuri besąlygiškai laikosi visų priemiesčio gyvenimo taisyklių.
Bet vieną dieną į Ričardsonų šeimos nuomojamą butą įsikrausto laisvų pažiūrų fotomenininkė Mija su penkiolikmete dukra Perla. Tik mama ir dukra. Nenuostabu, kad jos greitai susilaukia dėmesio: Mija ir Perla tarsi atveria ilgai slėptą prarają idiliškame priemiesčio pasaulyje, parodo kitą, gyvenimo be taisyklių, pusę. Laisva ir paslaptinga Perla netrukus krenta į akį jaunesniajam Ričardsonų sūnui Mudžiui, ir dviejų, iš pažiūros nesuderinamų, šeimų gyvenimai susipina negrįžtamai.

„Psichologinis romanas apie motinystės galią, jaunos meilės karštligiškumą ir beribio tobulumo pavojų.“
Reese Witherspoon

„Sąmojinga, išmintinga ir jautri. Ši knyga – tikras lobis!“
Paula Hawkins

„Ng lūpomis skleidžiasi tūkstančių gyvenimų patirtis.“
„Harper`s Bazaar“

Celeste Ng (Selestė Ng, g. 1980) – kinų kilmės amerikietė. Gimė Pitsburge, būdama dešimties su visa šeima išsikraustė į Šeiker Haitsą Ohajuje. Būtent ši vieta ją įkvėpė parašyti didelės sėkmės sulaukusį romaną „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“, pagal kurį netrukus bus sukurtas ir 8 dalių mini serialas. „People“, „Washington Post“, „Bustle“, „Esquire“, „GQ“, „Entertainment Weekly“, „Amazon“, „Barnes&Noble“, „Goodreads“, „Kirkus Reviews“ ir daugybė kitų leidinių romaną paskelbė populiariausia 2017 m. knyga.

„Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos.“

Netolima ateitis. Gileado respublika.
Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis.
Bet dabar visa tai jau praeitis.

„Itin aktualus šiandien, kai daug kur pasaulyje vis dar gaji mizoginija.“
Guardian

„Jaudinantis, vaizdingas ir gąsdinantis. Viliuosi, kad ne pranašiškas.“
Conor Cruise O'Brien

„Nepriekaištingai nušviečia tamsiausius politikos ir skirtingų lyčių tarpusavio ryšius.“
Washington Post Book World

„Sunku patikėti, kad, praėjus daugiau kaip 30 metų po sukūrimo, šis pasakojimas išlieka toks svarbus mūsų gyvenamam laikui.“
Independent

Margaret Atwood (Margareta Etvud, gim. 1939) – viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip trisdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė. Atwood yra gavusi ne vieną literatūros apdovanojimą, o 2000 m. už romaną „Aklasis žudikas“ pelnė prestižinę „Man Booker“ premiją. „Tarnaitės pasakojimas“, pirmąkart pasirodęs 1985 m., laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių. Romanas, nominuotas „Man Booker“ premijai ir apdovanotas daugeliu kitų literatūros premijų, kritikų lyginamas su George'o Orwello „1984-aisiais“. Pagal „Tarnaitės pasakojimą“ sukurtas visame pasaulyje pripažinimo sulaukęs to paties pavadinimo serialas (2017).

„New York Times“ bestseleris Nr. 1!

Vieną rytą Ančiukas ir Žąsiukas pievoje randa neregėtą kiaušinį. Tačiau laimikis vienas, o draugų – du! Tad kuriam iš jų atiteks šis netikėtas radinys? Po gausybės grumtynių, ginčų ir įrodinėjimų du linksmi draugai ne tik supranta, kad kiaušiniu geriausia rūpintis kartu, bet ir sužino didžiąją savo radinio paslaptį!

Ši knygelė skirta 4-8 metų vaikams, kurie nori pradėti mokytis skaityti arba jau mėgina skaityti patys. Ančiuko ir Žąsiuko nuotykiai su-skie-me-nuo-ti, kad vaikai, atpažindami raides ir tardami garsus, visą istoriją galėtų perskaityti savo jėgomis!

„– Pasek man pasaką.
– Kai buvau jauna Kuboje...“

Havana, 1959 metai. Fideliui Castrui užėmus valdžią, visa Elisos Perez šeima priversta palikti per kelias kartas puoselėtą ištaigingą gyvenimą Kuboje ir sprukti į JAV. Pasimetę ir netekę įprasta vaga tekėjusio gyvenimo, su savimi jie išsineša didžiausią turtą – niekad neišblėsiančius prisiminimus.

Majamis, 2017 metai. Marisolė užaugo klausydamasi nesibaigiančių senelės Elisos pasakojimų apie Kubą: apie pokyliuose besisukančias poras, ugningas muzikantų dainas ir svajingai į vandenyną besileidžiančią saulę. Jos vaizduotė metų metus kūrė savitą Havanos paveikslą. Dabar, kai senelė mirė, Marisolė privalo įvykdyti paskutinį jos norą – išbarstyti jos pelenus gimtojoje žemėje. Merginos laukia kelionė į išsvajotą kraštą ir vis dar gyvą šeimos praeitį.

Persmelkta žaižaruojančių Kubos spalvų ir odon besismelkiančių kvapų, ši istorija atskleidžia ne tik dešimtmečiais saugotas šeimos paslaptis, bet ir klausia, ką reiškia priklausyti, kaip šeimos tradicijų valdomoje kasdienybėje rasti savo kelią ir visa, kas gyvenime nutinka, priimti atvira širdimi.

„Nuostabus pasakojimas, kupinas uždraustų aistrų, šeimos paslapčių, drąsos ir besąlygiško pasiaukojimo.“
Reese Witherspoon

„Užburiantis priminimas, kad pasaulyje nieko nėra brangiau už šeimą, meilę ir viltį.“
„FIRST for Women Magazine“

„Pasakojimas gražus kaip pati Kuba!“
Jennifer Robson

Chanel Cleeton (Šanel Klyton) gimė Floridoje, JAV, Kubos išeivių šeimoje. Politikos ir istorijos žinias gilino Didžiojoje Britanijoje, Tarptautiniame Amerikos universitete Londone, ir Pietų Karolinos teisės universitete. Didžiausias jos pomėgis – kelionės, kurių įspūdžiai nugula į gyvybingus tekstus. Romanas „Kitais metais Havanoje“ 2018 m. įtrauktas į Reese Witherspoon knygų klubo sąrašą.

„Ką jūs pasirinktumėte: labiau mylėti ir labiau kentėti ar mažiau mylėti ir mažiau kentėti?
Mano manymu, tai esminis dalykas.“

Pirmoji meilė nulemia gyvenimą, bet Polas, būdamas devyniolikos, nieko apie ją neišmano. Jis didžiuojasi, kad jo meilė kone trisdešimčia metų vyresnei Siuzanai laužo visas konvencinio elgesio normas. Tačiau laikui bėgant meilė iš Polo ima reikalauti aukojimosi. Jųdviejų su Siuzana santykiai tampa vis sudėtingesni, tamsesni, paženklinti priklausomybės – ir vis labiau neįmanomi.

Vienintelė istorija – ta, kuri pati reikšmingiausia gyvenime, ta, kurią iš tikrųjų verta pasakoti. Ši istorija būtent tokia: nepakartojamos ir nuolat su ilgesiu prisimenamos meilės istorija. Meilės, kuri yra aistringa, nerūpestinga, kurianti, kupina džiaugsmingos išsipildymo nuojautos ir kartu pamažu griaunanti, žlugdanti, pripildanti gyvenimą skausmo ir nevilties.

„Žmogaus aistros potvynių ir atoslūgių žemėlapis.“
Publishers Weekly

„Tiesa, kurią Barnesas apnuogina mums prieš akis, – karti, bet teikianti pasigėrėjimą.“
Amazon Book Review

„Knyga, kuri visam laikui įleidžia šaknis į skaitytojų širdis , joje rašytojas atsiskleidžia visa savo kūrybine galia.“
Times

Julian Barnes (Džulianas Barnsas, g. 1946) – šiuolaikinis anglų rašytojas, kritikų vadinamas britų literatūros chameleonu, atgimusio idėjų romano architektu. Jo kūryba lyginama su Italo Calvino, Jameso Joyce'o ir Milano Kunderos kūriniais. Autorius 2011 m. apdovanotas „Man Booker“ premija. Lietuviškai išleistos šios rašytojo knygos: „10 1/2 pasaulio istorijos skyrių“ (2006), „Flobero papūga“ (2011), „Pabaigos jausmas“ (2013), „Gyvenimo lygmenys“ (2015), „Laiko triukšmas“ (2017), „Kalbant atvirai“ (2018). Romanas „Vienintelė istorija“ – naujausias autoriaus kūrinys.

Populiariu stiliumi parašyta istorinė studija pasakoja apie Vilniaus gete veikusią „Popieriaus brigadą“ – grupelę žmonių, kurie, nacių priversti atrinkinėti į Vokietiją grobiamus žydų kultūros dokumentus (knygas, paveikslus, religinius reikmenis), stengėsi bent dalelę jų paslėpti ir išsaugoti. Dalis išgelbėtų lobių pergyveno ir Vilniaus getą, ir po jo atėjusį sovietmetį. Šiandien tai – vertingi Žydų mokslinio instituto YIVO Niujorke, Jeruzalės hebrajų universiteto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir kitų institucijų eksponatai bei kolekcijų perlai, liudijantys tragišką Lietuvos istorijos tarpsnį – Vilniaus, kadaise visoje Europoje garsaus žydų kultūros centro, vadinto Lietuvos Jeruzale, žūtį.

Istorikas Davidas Fishmanas, septynerius metus rinkęs medžiagą šešių šalių archyvuose, pristato skirtingo likimo herojus: poetą Šmerkę Kačerginskį, mokslininką Zeligą Kalmanovičių, mokytoją Rachelę Krinski, bibliotekininką Hermaną Kruką ir poetą Abraomą Suckeverį. Visi jie degė neįtikėtina pagarba raštui, kultūrai bei švietimui, kuri ir skatino kasdien rizikuoti gyvybe viliantis, kad išgelbėtos knygos pratęs žydiškojo Vilniaus gyvenimą.

Šios knygos vertimas į lietuvių kalbą – tai to gyvenimo sugrąžinimas į Lietuvos kultūrą. Kartu su žydiškojo Vilniaus istorija čia atsiskleidžia sunkūs karo ir pokario metai, totalitarinių režimų kaita bei kasdienybės pasakojimai: nužmoginantis gyvenimas ir mirtis gete, sovietmečio pažadai bei nusivylimas jais, bandymas išgyventi naujame pasaulyje ir rasti vietą išgelbėtiems sunaikintos kultūros likučiams. Šiuos pasakojimus praturtina geto poetų (Šmerkės Kačerginskio, Abraomo Suckeverio) kūrybos vertimai bei „išgelbėti perlai“ – išsaugotų kultūros dokumentų aprašymai.

„Aukščiausio lygio istorinė studija, kuri palies kiekvieną ją skaitančią širdį.“
Kirkus Reviews

David E. Fishman (Deividas E. Fišmanas, g. 1957) – istorikas, dėstytojas, Harvardo universiteto absolventas, kelių mokslinių knygų autorius; jo specializacija – Europos žydų istorija. Į istoriją, papasakotą knygoje, įsitraukė dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje: tuo metu buvo pakviestas į Vilnių įvertinti atrastų išlikusių žydiškojo paveldo dokumentų. Studija „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ 2017 m. apdovanota Nacionaliniu Žydų knygos apdovanojimu (Holokausto kategorijoje).

„Visi mes degūs. Vos gimę pradedame degti, ir kai kurie iš mūsų sudega greičiau nei kiti. Tačiau nedegti, niekada neužsiliepsnoti – tai būtų liūdnas gyvenimas, tiesa?“

Dvidešimt dvejų našlaitė Džeinė Ferčaild kilminguose anglų namuose nuo šešiolikos dirba tarnaite. Visus tuos metus ji yra slapta Polo Šeringemo, jaunojo kaimyninio dvaro paveldėtojo, meilužė. Vieną neįprastai šiltą, saulės šviesos nulietą 1924-ųjų kovo dieną – Motinų sekmadienį – jiedu susitinka paskutinįkart. Tik tądien Džeinė to dar nežino. Tai diena, kurios įvykiai nuvilnys per visą nepaprastą Džeinės gyvenimą ir pakreips jį nauja linkme.
Šiame pasakojime, kaip vis iškylančiame prisiminime ar pasikartojančiame sapne, klajojama po vienos moters gyvenimo užkulisius, grakščiai stabtelima ties esminiais XX amžiaus pirmos pusės istorijos puslapiais, oriai linktelima gęstančiam vakarykščiam pasauliui ir nepaliaujama klausti: „kaip gali tapti kažkuo, nepabuvęs niekuo?“
„Motinų sekmadienis“ – įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas, apie intelektualinį, socialinį ir seksualinį moters išsilaisvinimą.


„Išskirtinio grožio, subtilus ir rafinuotas kūrinys.“
Kazuo Ishiguro

„Ko gero, tai geriausia, ką iki šiol yra sukūręs Swiftas.“
Observer

„Motinų sekmadienis“ nutviekstas saulės spindulių. Net tada, kai smogia tragedija, negali atsispirti tam nepakartojamam švytėjimui. Toks trumpas, bet toks meistriškas pasakojimas.“
Guardian

Grahamas Swiftas (Grehemas Sviftas, g. 1949) – vienas garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, premijos „Man Booker“ laureatas. Jo literatūrinis talentas lyginamas su Virginios Woolf, Kazuo Ishiguro ar Juliano Barneso, kūriniai išversti į daugiau kaip 30 kalbų, o kai kurie jų netgi įtraukti į Didžiosios Britanijos mokyklų literatūros istorijos programą. „Motinų sekmadienis“ – naujausias autoriaus kūrinys, 2017 m. nominuotas Walterio Scotto vardo premijai ir apdovanotas literatūros prizu „Hawthornden“.

Jis visų mėgstamas policijos inspektorius.

Tarpusavyje besivaržantys narkotikų platintojai, korumpuota policija – ir niūrus bevardis miestas panyra į sumaišties liūną. Tačiau netrukus atsiranda proga pakeisti padėtį. Makbetui ima vertis karjeros aukštumos.

Jis buvęs narkomanas su tamsia praeitimi.

Pagarba. Meilė. Galia. Rodos, viskas pasiekiama ranka. Šiame kelyje tereikia pašalinti kelias kliūtis. Valdžios troškimas Makbetui tampa stipriausiu narkotiku.

Jis niekada nepasieks didžiausios šlovės.

Persekiojamas haliucinacijų ir paranojos, Makbetas netrunka viskuo suabejoti. Kuo toliau, tuo labiau ima suvokti – negaus to, ko šitaip ilgai siekė ir troško.

Nebent žudys.


„Išradingas ir įtikinamas. Nesbø sukūrė tamsų, tačiau teikiantį vilties mūsų nerimastingų laikų „Makbetą“.“
New York Times Book Review

„Šiuolaikinis „Makbetas“ – tai niūrūs peizažai, nusikaltėlių (ne)ištikimybė, sumanūs ir išradingi pabėgimai, tamprūs nusikaltėlių ir juos bandančių sugauti policininkų ryšiai.“
Washington Post


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Nesbø knygų egzempliorių. Naujausias autoriaus kūrinys „Makbetas“, šiuolaikinė Williamo Shakespeare'o tragedijos „Makbetas“ interpretacija, jau spėjo užkopti į pasaulinių bestselerių viršūnes.

Suvesti sąskaitas ir dingti amžiams.

Po šešerių metų kalėjime Leo Duvnjakas pagaliau laisvas. Nors kaltintas dešimčia stambaus masto bankų apiplėšimų, Stokholmo centrinėje stotyje sukeltu sprogimu ir iki šiol didžiausia Šiaurės Europoje įvykdyta ginklų siuntos vagyste – galiausiai buvo nuteistas vos už du smulkius įsilaužimus.

Dabar galvoje jam verda naujas planas: artimiausiu metu turi įvykti kalėjime detaliai planuota 100 milijonų kronų vagystė iš Stokholmo policijos būstinės. Tai bus kerštas prakeiktam jį pasodinusiam pareigūnui Jonui Bronksui. Ir, žinoma, neginčytino Leo meistriškumo įrodymas.

Leo žino: kad sėkmingai įvykdytų nusikaltimą, be brolių pagalbos neišsivers. Tačiau Feliksas ir Vincentas dabar gyvena pagal taisykles, atsisakę nusikalstamo gyvenimo ir nuo vaikystės sąmonę žalojusio žiaurumo. Visgi Leo pasiryžęs pasiekti tikslą bet kokia kaina, net paaukodamas tai, kas iki šiol buvo svarbiausia, – šeimą.

„Šokiruojantis kriminalinis trileris. Kartais sunkiai protu suvokiamas trijų brolių santykių išbandymas.“
Litteratursiden

„Gerai sukaltas šou.“
BTJ

Anton Svensson – populiarių Švedijos rašytojų Stefano Thunbergo ir Anderso Roslundo duetas. S. Thunbergas – sėkmingas scenaristas, Švedijoje itin mėgstamas dėl kuriamų TV serialų. A. Roslundas – tiriamosios žurnalistikos atstovas, rašo visame pasaulyje vertinamus ir daugybę apdovanojimų pelniusius trilerius. „Geniali vagystė“ paremta tikrais garsiausios Švedijos nusikaltėlių šeimos faktais. S. Thunbergas – ketvirtasis brolis, kurio lūpomis istorija pasiekė skaitytojus. Pirmą A. Svenssono knygą „Lokio šokis“ „Baltų lankų“ leidykla išleido 2015 metais.

XVIII a. dviejuose Ganos kaimeliuose gimsta netikros seserys – Efija ir Esė, kurių likimas susiklosto nepaprastai skirtingai. Efiją ištekina už anglo ir jai atsiveria patogus, viskuo aprūpintas gyvenimas Keip Kosto pilyje. O jos seserį Esę įkalina tos pačios pilies požemiuose. Vėliau ją kartu su tūkstančiais kitų parduoda klestinčiai Aukso pakrantės vergų rinkai ir išplukdo į Ameriką. Dviejų seserų likimų gijos išraizgo skirtingus žemynus ir palieka gilų įspaudą ateinančių kartų gyvenime.
Nuo medvilnės plantacijų Misisipėje, misionierių mokyklų Ganoje iki JAV Pilietinio karo, nuo anglių šachtų Alabamoje iki džiazo klubų XX a. Harleme, iki pat šių dienų – autorė aprėpia trejetą žemynų ir septynetą kartų, sukuria itin intymų pasakojimą apie negailestingai laiko ardomus žmonių likimus, nenumaldomą sielvartą, visa ką persmelkiantį grožį ir kelių žemynų istoriją, kuri tarsi atgyja romane.

„Paliečia tarsi stebuklas.“
New Statesman

„Kupinas atjautos... Yaa Gyasi nuskriaustosioms ir nuskriaustiesiems suteikė kaip reta herojišką balsą.“
NPR

„Kai žmonės kalba apie dalykus, kurių gali išmokyti literatūra, jie kalba apie tokias knygas kaip ši.“
Marie Claire

„Perskaičius knygą jautriai suvoki ir negailestingą vergovės realybę, ir didžiulę emocinę žalą, kuria pažymėtos ištisos kartos, ištisi šimtmečiai.“
New York Times

Yaa Gyasi (g. 1989) – Ganos–JAV rašytoja. Stanfordo universitete studijavo anglų kalbą, vėliau – kūrybinį rašymą. „Auksinės šaknys“ – debiutinis romanas, išverstas į daugiau kaip 25 kalbas ir susižėręs gausybę literatūros apdovanojimų, pavyzdžiui, „American Book Awards“, „National Book Critics Award“, „PEN / Hemingway Award“ ir daugelį kitų.

1988-ieji. Apgriuvusiame miesto skersgatvyje įsikūrusios šešios nedidelės krautuvėlės. Viena jų – muzikos parduotuvė, iki lubų prigrūsta plokštelių.

Jos savininkas Frankas daugeliui primena didelį švelnų meškiną. Dieną naktį jis padeda savo lankytojams ne tik išsirinkti reikiamą plokštelę, bet ir numalšinti kankinančias mintis, išgydyti skaudamą širdį. Frankas tiesiog jaučia, ko reikia atėjusiam.

Tačiau vieną dieną, ilgai žiūrėjusi pro langą, prie jo durų nualpsta paslaptinga mergina žaliu paltu. Ilzė Brauchman. Ji nieko nesupranta apie muziką, o Frankas pirmą kartą gyvenime nežino, kurią plokštelę jai pasiūlyti. Po kelių susitikimų Ilzė paprašo Franko išmokyti ją suprasti muziką. Ilgi jų susitikimai ne tik atskleidžia paslaptingą Ilzės istoriją, bet ir atveria skaudžias Franko praeities žaizdas, grasinančias sugriauti trapų besimezgantį jų ryšį.


„Suskamba visomis gražiausiomis natomis. Tai meilės istorija ne vien apie žodžius, bet ir apie tai, kas lieka nepasakyta.“
Observer

„Rachel Joyce pasakoja nuostabias istorijas. Net patys paprasčiausi gyvenimai jos rankose suspindi išskirtinumu ir kilnumu.“
Sarah Winman


Rachel Joyce (Reičel Džois, g. 1962) – tarptautinės sėkmės sulaukusi britų rašytoja. Jos romanai ir radijo novelės, kurtos nacionaliniam transliuotojui „BBC Radio 4“, įvertintos daugybe svarbių literatūrinių apdovanojimų, o viena jos knygų 2012 m. įtraukta į ilgąjį premijos „Man Booker“ sąrašą. Joyce knygos jau išverstos į daugiau nei 36 pasaulio kalbas.

Galbūt laimę mes randam pačiose keisčiausiose vietose, kai to tikimės mažiausiai?

Ne, Žiulija tikrai nebėga nuo ją užgriuvusių nelaimių. Jai tik reikia įkvėpti gryno oro ir išbraukti kelis ne itin sėkmingus gyvenimo mėnesius. Ilgai nesvarsčiusi, ji duria pirštu į pirmą pasitaikiusį darbo skelbimą – ir šurmuliuojantį gyvenimą Paryžiuje netrukus pakeičia psichologės darbas senelių namuose prie Atlanto vandenyno.

„Sveika atvykusi į „Eglūnus“. Gal dabar taip neatrodo, bet čia tu būsi laiminga!“

Vos įžengusi į senelių namus ji ima tuo rimtai abejoti. Gal vis dėlto tai nebuvo geriausias pasirinkimas? Kas gi jai gali čia patikti? Tačiau kasdien bendraudama su „Eglūnų“ gyventojais Žiulija ima suprasti, kad už šypsenų ir juokų slypi trapios istorijos, nuslėpti jausmai, sudaužytos širdys, dar neišsipildę norai ir, nepaisant visko, niekad neišblėstantis noras džiaugtis gyvenimu.

Šmaikščiai ir tarsi neįpareigojančiai pasakojama Žiulijos istorija verčia susimąstyti, kas šiame gyvenime mums brangiausia, ir ieškoti atsakymo į taip visiems rūpimą klausimą: kurgi slypi ta tikroji laimė? Ar nepamiršome mylėti, o ne tik meilę imti iš kitų?

„Odė gyvenimui ir džiaugsmui.“
Netgalley

Virginie Grimaldi (Viržiny Grimaldi, g. 1977) gimė ir augo Prancūzijoje, netoli Bordo. Kiek save pamena, visada norėjo būti rašytoja. Pirmąjį romaną apie meilę, jūrą ir net per 30 puslapių išsitęsusį saulėlydį parašė matematikos sąsiuvinyje būdama aštuonerių. Romanas „Ir tada suprasi, kur slypi tavo laimė“ vos pasirodęs tapo bestseleriu.

Darkaus ir jo drąsiųjų bendražygių laukia dar daugiau išbandymų!

Genialusis vabalų tyrėjas, Darkaus tėtis Bartolomėjus Katlas po sėkmingos gelbėjimo operacijos saugiai grįžo namo. Nors, rodos, visi išbandymai liko praeity, Darkus, Virdžinija ir Bertoltas įtaria, kad pralaimėjusi piktadarė Lukrecija Kater taip lengvai nepasiduos.

Kai vienas po kito pasipila keisti nutikimai, drąsioji trijulė net neabejoja – tai Lukrecijos ir jos parankinių darbas. Viską išsiaiškinti ir sustabdyti piktadarę laiko nedaug, o Darkaus tėtis dar lyg tyčia griežtai draudžia kištis į pavojingus suaugusiųjų reikalus. Taigi drąsiajai trijulei lieka tik pasikliauti gerais draugais: mamos išdavystę patyrusia Novaka Kater, garsia Holivudo žvaigždute Rube ir, žinoma, visada gelbstinčiais gudriais vabalais.

Antroji „Vabalų mūšio“ trilogijos dalis nuotykių pasiilgusius skaitytojus nukels į stebinantį vabalų ir pavojų pasaulį. Neatsakytų ir neišspręstų klausimų tiek daug, o blogoji mados karalienė visad vienu žingsniu lenkia Darkų. Ar jam su draugais pavyks sustabdyti gudriąją Lukreciją Kater?

M. G. Leonard (M. Dž. Leonard, g. 1974) Londono karališkajame koledže baigė Šekspyro kūrybos studijas. Karjerą pradėjusi muzikos industrijoje ir mokiusis aktorystės meno, vėliau nusprendė siekti rašytojos karjeros. Akimirksniu pasaulinio pripažinimo sulaukusi pirmoji trilogijos dalis „Vabalų berniukas“ lietuviškai išleista 2017 m.

Skirta nuo 8 iki 12 metų vaikams.

„O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Tad Dievas yra tas, kuris visada atnaujina, nes Jis visuomet naujas: Dievas yra jaunas!“

„Seni svajokliai ir jauni pranašai – tai mūsų visuomenės, netekusios šaknų, išsigelbėjimas ir raktas į švelnumą, kuriam visi esame pašaukti.“

Liudydama Dievą, kuris yra ne tik Tėvas (ir Motina, kaip jau buvo pasakęs Jonas Paulius I), tačiau ir Sūnus, todėl – ir Brolis, popiežiaus Pranciškaus išlaisvinimo žinia perskrodžia dabartį ir nubrėžia ateitį, kad atnaujintų mūsų visuomenę. Šioje knygoje popiežius į dėmesio centrą iškelia jaunąsias kartas, ištraukia jas iš užribio, į kurį pernelyg ilgai buvo nustumtos, nurodo jas kaip pagrindines mūsų istorijos veikėjas. Nors šiais neramiais laikais jaunuomenė patiria atskirtį, iš tiesų jie – „drėbti iš to paties molio“ kaip ir Dievas, geriausios jų savybės – tai Jo savybės. Tik nutiesus tiltą tarp senolių ir jaunuolių, bus galima pasukti į švelnumą, kurio mums taip reikia.

Šiame drąsiame, intymiame ir atvirame pokalbyje su Thomas Leoncini Pranciškus kreipiasi ne tik į viso pasaulio jaunuolius, priklausančius ir nepriklausančius Bažnyčiai, tačiau ir į suaugusiuosius, dalyvaujančius juos ugdant. Su stiprybe, išmintimi ir aistra, įpindamas asmeninių prisiminimų, teologinių komentarų ir tikslių bei pranašiškų pastabų, neatsisakydamas nė vieno šių laikų iššūkio, popiežius žvelgia į didžiąsias šiandienos problemas - nuo pačių intymiausių temų iki viešosios sferos.

Džesė jau dešimt metų viena augina jųdviejų su Adamu sūnų Viljamą. Jos buvusiajam visada labiau rūpėjo lengvabūdiškas gyvenimas ir siekis apleistą pilį Prancūzijoje paversti tobulu atostogų kampeliu. Nors Džesė vis dar jaučia nuoskaudą dėl iširusių santykių, vis dėlto labiausiai jai rūpi trapus Viljamo ryšys su tėvu. Kad žūtbūt atkurtų sūnaus ir tėvo santykius, ji ryžtasi praleisti vasarą Adamo viešbutyje žaliuojančių Dordonės kalnų papėdėje.
Įsukusius į graikinių riešutmedžių ir vešlios lapijos apsuptą pilies teritoriją, Džesę ir Viljamą pasitinka ore tvyrantis citrinžolės aromatas. O rausvai auksinių besileidžiančios saulės spindulių apsuptas šeimyninis viešbutis atrodo tobuliausia vieta sugrąžinti Viljamui tėvo dėmesį. Bet greitai paaiškėja, kad Adamas dėl sūnaus neketina pernelyg aukoti savo planų. Visgi Džesė pasiryžusi duoti jam dar vieną šansą – parodyti, kiek laimės gali suteikti kartu su Viljamu praleistos akimirkos. Tuo labiau, kad tam, jos manymu, kasdien lieka vis mažiau laiko...

„Širdį virpinanti tikros meilės, nusivylimų ir antrų šansų istorija, kuri nepaliks abejingų.“
Heat

Catherine Isaac (Katrin Izaak, g. 1974) gimė ir augo Liverpulyje, Jungtinėje Karalystėje. Liverpulio universitete įgijusi istorijos bakalauro laipsnį ir Glazge studijavusi žurnalistiką, ji grįžo atgal į savo miestą, kur įsidarbino „Liverpool Daily Post“ laikraštyje ir sukūrė šeimą. Išėjusi pirmųjų motinystės atostogų, prisidengusi Jane Costello slapyvardžiu, parašė ne vieną romaną, kurie tapo „Sunday Times“ bestseleriais. Vis dėlto „Laimė po Dordonės riešutmedžiais“ yra pirmoji tikruoju vardu pasirašyta jos knyga, nes, kaip sako pati Catherine, „ji nuo pat pradžių atrodė kitokia“.

Laisva ir savarankiška jūrų biologė Meivė, draugų vadinama ryklių užkalbėtoja, keliauja po pasaulį ir tyrinėja savo didžiąją gyvenimo aistrą – ryklius. Regis, jai nereikia nė meilės, nė šeimos. Tačiau kai ji sugrįžta į žavų ir ekscentrišką senelės „Mūzų“ viešbutį Floridos pakrantėje, kuriame praleido vaikystę ir paauglystę, suranda kažką daugiau nei taip išsiilgti prisirpusių apelsinų spalvos saulėlydžiai ir gardieji senelės žaliųjų citrinų pyragai...

Pakrantėje sutikta charizmatiška mergaitė Heizelė pasirodo esanti Meivės paauglystės mylimojo Danieliaus dukra. Romantika ir šiluma alsuojantys vakarai trise Meivei kelia vis daugiau jausmų, vis garsiau ima kirbėti klausimas: ar pasinaudoti likimo suteiktu antruoju šansu? O galbūt nerti į naujus santykius su kolega Nikolu, vieną dieną atvykusiu į Meivės gimtąjį miestelį tirti nelegalios ryklių pelekų medžioklės?

Svaiginančių palmių, Kalipso muzikos ir tobulų vandenyno vaizdų fone skleidžiasi vienos moters gyvenimo drama: pirmosios meilės prisiminimai pinasi su naujai atsirandančiais jausmais, rūpestis rykliams maišosi su baime dėl pavojaus jų gyvybei, nuolatinės laisvės troškimas grumiasi su artumo ilgesiu.

„Užburianti vienos moters gyvenimo istorija!“
Refinery29

„Pasigardžiuotinas vasaros romanas!“
Redbook

„Žavingas romanas apie meilę, kuri lemia mūsų gyvenimą.“
Kirkus reviews

„Prikaustanti meilės ir praradimų istorija... Nuostabi odė vandenynui.“
Susan Casey

Ann Kidd Taylor (Ana Kid Teilor) – amerikiečių rašytoja, garsiosios rašytojos Sue Monk Kidd dukra. „Mūzų viešbutis“ – debiutinis autorės romanas, sulaukęs didelio populiarumo tarptautiniu mastu.

1955 metai, britų valdoma Malaja. Keletą savaičių slaugiusi poliomielitu užsikrėtusią draugę, Lidija grįžta namo. Tačiau vakarinės saulės nutvieksta Kartraitų šeimos vila skendi tyloje. Vyro Aleko ir dviejų dukrelių – nė ženklo, telefono linija neveikia, o tarnų taip pat nepavyksta prisišaukti. Išsigandusi ir pasimetusi Lidija jaučiasi išduota paties artimiausio žmogaus.

Galiausiai jauna moteris nuveja kylančią paniką ir ima veikti. Pasikliaudama apytikrėmis žiniomis, kurias pavyko išpešti iš Aleko viršininko, Lidija leidžiasi į pavojingą kelionę per pilietinio karo siaubiamus egzotiškos šalies miestus ir džiungles, puoselėdama viltį netrukus vėl apkabinti savo dukras.

„Išduota širdis“ – tai kvapą gniaužianti drąsios moters istorija, kupina skaudžių paslapčių ir besąlygiškos meilės bei ryžto paaukoti viską, kad surastų savo vaikus.

„Užburiantis pasakojimas, persmelktas meilės ir išdavystės kartėlio.“
Rašytoja Kate Furnival

Dinah Jefferies (Dina Džefris, g. 1948), kaip ir knygos herojės dukterys Ema ir Flerė, gimė Malaizijoje. Studijas baigė Anglijoje, vėliau Toskanoje dirbo grafienės vaikų aukle, gyveno hipių bendruomenėse. Rašyti pradėjo po skaudžios netekties: žuvus keturiolikmečiam sūnui, skausmą perkėlė į kūrybą. Taip gimė debiutinis romanas „Išduota širdis“. Lietuvių skaitytojams autorė jau pažįstama iš itin populiarių romanų „Arbatos plantatoriaus žmona“, „Šilko pirklio dukra“ bei „Prieš liūtis“.

Maurice'as Merleau-Ponty – vienas svarbiausių „fenomenologinio“ mąstymo atstovų, savaip plėtojęs Edmundo Husserlio ir Martino Heideggerio filosofijas, svarstęs apie fenomenologijos prigimtį ir galimybes. Jis padarė įtaką visam XX a. antrosios pusės prancūziškajam mąstymui: Emmanueliui Levinui, Pauliui Ricoeurui, Micheliui Foucault, Gilles'iui Deleuze'ui, Algirdui Juliui Greimui. Tai kertinis autorius nagrinėjant „kūniškumo“ temą.
Ši knyga laikoma Merleau-Ponty „opus magnum“. Jos tikslas – apmąstyti kūniško buvimo su pasauliu patirtį, parodyti, kaip veikia juslinis suvokimas (percepcija), o kartu įveikti metafizines perskyras tarp kūno ir dvasios, egzistavimo ir mąstymo.
Filosofas nuolat oponuoja dviem priešingoms mąstymo tradicijoms: empirizmui, kuris žmogišką kūną paverčia objektu, aiškina jį priežastiniais ryšiais, ir idealizmui, kuris mąstymą atsieja nuo kūno, o subjektą suvokia kaip sau skaidrų. Jis parodo, kad kūniška patirtis nėra nei skaidri, nei chaotiška ar iracionali – ji turi savitą rišlumą. Kūnas yra santykių tinklas ir jis visada įtrauktas į santykius su kitais – daiktais ar asmenimis.
Žmogiškas kūnas – ne tik erdvinė, bet ir kalbanti, geidžianti, laikiška ir (ne)laisva būtybė. Su jusline patirtimi siejami meilės patirties, saviapgaulės, angažavimosi istoriniams įvykiams aprašymai, originalios įžvalgos apie kalbą, erdvę ir laiką.


„Fenomenologija – tai filosofija, kuri esmių ieško egzistencijoje ir mano, kad žmogų ir pasaulį įmanoma suprasti tik remiantis jų „faktiškumu“. Tai filosofija, pretenduojanti būti „tiksliuoju mokslu“ ir sykiu aiškinanti apie „gyvenamąją“ erdvę, laiką, pasaulį. Tai mėginimas tiesiogiai aprašyti mūsų patirtį tokią, kokia ji yra, neatsižvelgiant į jos psichologinę kilmę bei priežastinius aiškinimus, kuriuos apie ją gali pateikti mokslininkas, istorikas ar sociologas.“

„Konkrečiai suvoktas žmogus yra ne su organizmu sujungta psichika, o egzistencijos balansavimas tarp kūniškumo ir asmeninių poelgių.“

„Būti sąmone ar veikiau „būti patirtimi“ – tai iš vidaus bendrauti su pasauliu, su kūnu, su kitais, būti ne greta jų, o su jais.“
Maurice Merleau-Ponty

Kur baigiasi realybė ir prasideda paranoja?

Ana Foks jau dešimt mėnesių neišeina iš namų. Tarsi vaiduoklis kasdien klaidžiodama po kambarius menkavertiškumo jausmą skandina vyne, panikos ir agorafobijos priepuolius malšina vaistais, vakarais žiūri senus filmus ir pro fotoaparato objektyvą atidžiai stebi kaimynų gyvenimus.

Anapus parko atsikrausčiusi Raselų šeima iš karto patraukia Anos dėmesį. Vyras su žmona ir paaugliu sūnumi – lyg skaudus jos pačios gyvenimo, likusio praeityje, atspindys. Vieną vakarą tylą perskrodžia stingdantis riksmas. Raselų lange Ana pamato žibančius peilio ašmenis kruvinoje krūtinėje.

Kitą rytą Ana atsibunda ligoninėje, visi Raselų šeimos nariai sveiki, o policija įtariai žiūri į nestabilios būklės liudininkę, kurios pasakojimas skamba kaip kino filmo scenarijus. Ar jos vartojami vaistai galėjo sukelti haliucinacijas? O gal Raselų šeima su Ana žaidžia velniškai tamsų žaidimą? Kiekvienas knygos herojus slepia šiurpias paslaptis, o tiesa kur kas niūresnė, nei buvo galima numanyti...

„Labiausiai prikaustantis trileris po Gillian Flyn romano „Dingusi“. A. J. Finnas – drąsus ir ryškus naujas talentas!“
„New York Times“ bestselerių autorė Tess Gerritsen

„Nuostabiai tamsus, elegantiškas trileris, atkuriantis Hičkoko ir klasikinio „noir“ atmosferą. Įtemptas, apgaulingas ir puikiai parašytas. Netikėti siužeto posūkiai išpildyti iki tobulybės, o pagrindinės herojės Anos pilkšvai niūrių namų aprašymas sukuria šiurpulius keliančią klaustrofobišką atmosferą.“
C. J. Tudor, detektyvo „Kreidelių žmogus“ autorius

Amerikiečio rašytojo A. J. Finno (A. Dž. Finas, g. 1980 m.) talentas tiesiog skirtas kinematografiškoms Hičkoko stiliaus istorijoms kurti! „Moteris lange“ – laukiamiausias šių metų debiutinis psichologinis trileris, iš karto atsidūręs „New York Times“ perkamiausių knygų viršūnėje JAV bei žaibiškai užkariavęs knygų topus kitose šalyse. A. J. Finnas ilgą laiką dirbo žurnalistu ir rašė tokiems leidiniams kaip „Los Angeles Times“, „Washington Post“, „Times Literary Supplement“.

Yra vietų, kur mirusieji nenurimsta...

Šiaurės Švedijoje plyti daug pelkynų, kur dar akmens amžiuje dievams buvo aukojami žmonės. Biologė Natali, atvykusi į mažą kaimelį šalia pelkės, imasi ją tyrinėti. Tačiau greitai paaiškėja, kad šis kaimelis kažkada buvo jos vaikystės namai – vieta, kurioje nutiko daug siaubingų dalykų. Natali bijo pelkynų, bet kartu jaučia jiems protu nesuvokiamą trauką.

Vieną gūsingą rudens naktį prie pat pelkės Natali randa sąmonės netekusį vyrą pilnomis kišenėmis aukso – būtent taip senovėje, anot legendų, dievams ir buvo aukojami žmonės. O netoli kūno – ką tik iškastą kapą. Ar pelkė šaukiasi naujų aukų, kaip puse lūpų kalba prietaringi kaimo žmonės? O gal vis dėlto tai žmogiškojo blogio padariniai?

„Aukojimo pelkė“ – tamsus, paslapties ir įtampos kupinas pasakojimas apie gamtos jėgas, formuojančias mus supančią tikrovę, apie istorijas, kurias pasakojame, kad geriau suprastume aplinkinį pasaulį ir save, ir apie tai, kokių baisių pasekmių galime patirti, tas istorijas interpretavę klaidingai.

„Dargana, tamsa, senosios legendos ir paslaptimis alsuojanti pelkė. Neabejotinai geriausias metų debiutas.“
Crimegarden

„Puikiai išlaikyta siaubo, įtampos, folkloro ir mokslo pusiausvyra…“
Johannas deckarhörna

„Skaitant krėtė šiurpas.“
Nya Wermlands tidning

„Taip vaizdinga, kad visu kūnu imi justi drėgmės skleidžiamą pulsavimą.“
Dast Magazine

„Pelkę užgulusi migla ir ją juosianti gamta romane grėsmingai atgyja. Riba tarp gyvenimo ir mirties, gamtos ir žmogaus, realybės ir regimybės užčiuopta stulbinamai... Vilioja ir kartu palieka trikdantį nesmagumo jausmą. Niekada į klampias pelkes nežiūrėsiu taip pat.“
Accent Magazin

Susanne Jannson (Siuzana Janson, g. 1972) – Švedijos žurnalistė, fotografė ir rašytoja. „Aukojimo pelkė“ – jos debiutinis romanas, kuris bus išleistas net 25 pasaulio kalbomis.

Helsinkis. Nuo namo stogo miesto centre jaunas vyras ima šaudyti į žmones. Miestas apimtas panikos, visi užgniaužę kvapą laukia, kol šaulys bus sustabdytas. Tačiau trys žmonės jaučia visai ką kita... Tėvai su didžiuliu skausmu stebi sūnaus veiksmus, kurių negali pakeisti. Apimta nevilties sesuo tragišką scenarijų seka iš kitos pasaulio pusės. Vienos dienos įvykiai kiekvieną šeimos narį privers pažvelgti į save ir atsakyti į sunkiausią klausimą: ką mylėdami jie padarė ne taip?

Atviroje ir bejėgiškumo kupinoje paprastos šeimos istorijoje atskleidžiami sudėtingi tėvų ir vaikų santykiai, keliami pamatiniai klausimai apie atsakomybę už vaikus ir už pasaulį, į kurį juos išleidžiame. Tai itin jautrus pasakojimas apie šiuolaikinius žmones, susiduriančius su didžiausiais šių dienų iššūkiais, kurių smaigalyje – esminės temos: besąlygiška meilė, atpildas ir mirtis.

„Nedidelės apimties kūrinyje Hirvonen pavyko apibendrinti beveik visus žmonijos jausmus: žmogiškojo artumo ilgesį ir kartu nutolimą; artimiausių žmonių nepastebimą, bet nenumaldomą santykių atšalimą. Nėra tokio veikėjo, kuris nesiilgėtų kito žmogaus ar nenorėtų būti kur nors kitur, tik ne ten, kur yra. Visi nori išeiti, pasilikti, išvengti artumo. Jų kasdienybė kupina baimės ir kartu visa apimančios ramybės.“
Sylvi, knygų tinklaraštininkė

„Hirvonen rašo apie tokius skaudžius dalykus, kurių, rodos, neįmanoma išsaugoti, ir vis dėlto sugeba palikti mažą kibirkštį vilties.“
„Young Aleksis“ apdovanojimo komisijos narys

Elina Hirvonen (g. 1975) – suomių rašytoja, žurnalistė, dokumentinių filmų kūrėja. 2005 m. išleista pirmoji jos knyga nominuota prestižinei suomių literatūros premijai „Finlandia“. „Kai baigiasi laikas“ – trečias rašytojos romanas, kuris vertinamas už itin aktualias temas ir įtaigų, lengvą stilių. Šis romanas kai kurių kritikų lyginamas su Lionel Shiver „Pasikalbėkime apie Keviną“.

Ar Keisės ir Itano meilės istorijos laukia laiminga pabaiga?

Iš naujo susitikę Brodvėjaus scenoje, Keisė ir Itanas įsisuka į jausmingą aistrų verpetą. Keisę kankina abejonės, ar ji kada nors galės pasitikėti Itanu, nors po jų išsiskyrimo sieloje atsivėrusios tuštumos visus šiuos metus niekas nesugebėjo užpildyti. Šis vyras buvo jos pirmoji meilė, pirmasis parodė, kas yra svaiginanti aistra, jų tarpusavio trauka leido Keisei žengti pirmuosius žingsnius svajonių karjeros link. Tačiau didžiausią žymę Itanas paliko ne kartą sudaužęs jos širdį į šipulius.

Itanas pasiryžęs įtikinti Keisę, kad pasikeitė ir pagaliau gali ištarti žodžius, kurių ji kažkada taip laukė. Jam reikėjo pasiekti juodžiausią dugną ir priartėti prie mirties, kad surastų jėgų išsigydyti sielą. Itanas žino negalintis pakeisti skaudžios praeities, tačiau padarys viską, kad įtikintų Keisę, jog jiems lemta būti kartu. Ar jam pavyks rasti kelią atgal į mylimos moters širdį?

Pribloškianti pirmos „Blogasis Romeo“ dalies atomazga įtrauks ir privers aikčioti!

„Debiutas iš didžiosios raidės! Skaitant šią knygą delnai prakaituos, o širdis daužysis kaip pašėlusi.“
Alice Clayton, „New York Times“ bestselerių autorė

Australų rašytoja ir prodiuserė Leisa Rayven (Lisa Reiven), svajojusi būti aktore, vėliau atrado aistrą literatūrai ir visa širdimi atsidavė rašymui. Debiutinės serijos knygos „Blogasis Romeo“ ir „Palūžusi Džuljeta“ užkariavo skaitytojų širdis ne tik gimtojoje Australijoje, bet ir Europoje bei Pietų Amerikoje. Šiuo metu L. Rayven gyvena Brisbane su vyru, dviem sūnumis, trimis katėmis ir kengūra vardu Hovardas.