Knygos su nuolaida

Anna Todd sužavėjo šimtus milijonų skaitytojų visame pasaulyje – dabar ir jūs turite progą susipažinti su daugiausia kartų perskaityta ir labiausiai aptariama knyga internete! Nevaržomi jausmai, karšta meilė, atvira erotika.

Ši knyga – tai unikali galimybė į populiariausią meilės istoriją pažvelgti Hardino akimis!
Prieš sutikdamas Tesą, Hardinas buvo viskam abejingas mergišius, savo tikrąjį veidą slepiantis po atšiaurumo kauke. Kiekviena nauja mergina buvo lyg žaidimas, kurį laimėjus apimdavo nuobodulys. Tesa buvo tik naujas iššūkis, tačiau visai netikėtai Hardiną užklupo meilė. Jis niekada nesitikėjo, kad tokia kukli pilkų akių mergina pakeis ne tik jo gyvenimą, bet ir išgydys sužeistą širdį. Juos užvaldė svaiginanti, aistringa ir skaudžiausia meilė, kokios dar neteko patirti.

Anna Todd savo skaitytojams dovanoja išskirtinę galimybę į pačius įsimintiniausius AFTER knygų serijos įvykius pažvelgti Hardino ir kitų serijos veikėjų akimis. Sužinosite, kokie jausmai ir mintys sukosi Hardino galvoje, kai pirmąkart pamatė Tesą. Kartu su pagrindiniu veikėju išgyvensite praradimo baimę, neviltį ir atgailą, suvokus galimus savo veiksmų padarinius. Taip pat knygoje „BEFORE. Kai aš tave pamačiau“ rasite dar niekur nepublikuotų scenų, sužinosite, kaip vėliau klostėsi jau subrendusių jūsų mėgstamų herojų gyvenimas.

„Anna Todd yra didžiausias fenomenas literatūros pasaulyje!“
„Cosmopolitan“

Tai pasakojimas apie tamsiąsias moteriškumo puses.

1969-ieji, Šiaurės Kalifornija. Tik prasidėjus vasarai, vieniša ir mąsli paauglė Evė Boid parke pamato merginų trijulę, taip išsiskiriančią iš minios, kad negali atitraukti nuo jų akių. Tarsi ne šio pasaulio būtybės, savo laisvumu, kitoniškumu, paslaptingumu jos jaukia įprastą pasaulio tvarką ir su kiekvienu į jas smingančiu žvilgsniu sėja nerimą. Evė, pakerėta Suzanos, hipnotizuojančios už ją vyresnės merginos, nejučia įsitraukia į grupę, suburtą charizmatiško lyderio, nepavaldžią išorinio pasaulio taisyklėms. Desperatiškai siekdama pritapti, ji nė nenutuokia tuoj atsidursianti sunkiai įsivaizduojamo smurto paribiuose ir priartėsianti prie akimirkos, kai įvykiai gali pasisukti pačia blogiausia linkme.
Įkvėptas vieno žinomiausių JAV nusikaltėlių Charleso Mansono ir jo suburtos sektos istorijos – tai neišdildomas pasakojimas apie tamsiąsias moteriškumo puses, apie merginas, jų pažeidžiamumą ir stiprybę, jų stingdantį pripažinimo ilgesį ir pasiryžimą ištyrinėti aštriausias gyvenimo briaunas, kad rastų savo vietą po saule. Apie merginas, kurios neišvengiamai tampa moterimis.


„Nežinau, kas labiau stebina – autorės gebėjimas taip giliai suprasti žmogų ar jos savitos kalbos meistrystė.“
Mark Haddon

„Šis pasakojimas įtemptas kaip aukščiausia besislapstančio autobusiuko pavara, toks tamsus ir mįslingas tarsi rūkas, kurį jis skrodžia… Tai įvairialypė istorija apie mergystę, smurtą ir sektų psichologiją, papasakota mažoriniais sakiniais ir grakščiomis įžvalgomis apie moteriškumo paradoksus.“
The Huffington Post


Emma Cline (Ema Klain, gim. 1989) – viena perspektyviausių jaunosios kartos JAV rašytojų. „Merginos“ – jos debiutinis romanas. Tik pasirodęs, jis iškart tapo bestseleriu, yra pripažintas tarptautiniu mastu, o jo vertimo teises įsigijo 38 šalys.

Anna Todd sužavėjo šimtus milijonų skaitytojų visame pasaulyje – dabar ir jūs turite progą susipažinti su daugiausia kartų perskaityta ir labiausiai aptariama knyga internete!
Nevaržomi jausmai, karšta meilė, atvira erotika. Šio kūrinio ekranizacijos teises įsigijo „Paramount Pictures“.

Tesos ir Hardino meilė iki šiol įveikdavo visas kliūtis, tačiau jų laimę sugriauna skaudi paslaptis. Jų santykiai niekada nebebus tokie pat.

Tesos ir Hardino meilės vingiai visada buvo audringi, bet kiekvieną naują iššūkį jie nugalėdavo, o jų aistra tik stiprėjo. Viskas pasikeičia, kai Hardinas sužino paslaptį, kurią jo mama slėpė visą gyvenimą. Ši žinia sukrečia jį iki pat sielos gelmių ir pažadina viduje tūnančius pikčiausius demonus. Šeimyninės dramos sūkuryje Tesa ir Hardinas supranta, kad juos sieja daugiau panašumų nei skirtumų. Tesa nebėra miela ir paprasta mergina, kokia buvo, kai sutiko Hardiną. Kaip ir Hardinas nebėra tas atšiaurus pasipūtėlis, kurį, nepaisydama nieko, Tesa pamilo. Ji žino, kokios emocijos verda mylimojo viduje ir kad vienintelė gali nuraminti Hardiną. Tačiau kuo daugiau paslapčių išlenda į dienos šviesą, tuo smarkiau Hardinas stumia Tesą nuo savęs. Ji pradeda abejoti, ar šį kartą jų meilė išlaikys sunkiausią išbandymą, bet neketina pasiduoti be kovos. Tačiau už ką iš tikro Tesa kovoja: už jų meilę ar už save pačią?

„Kai tapome laimingi“ – ketvirta AFTER serijos knyga.

„Būkite pasirengę emocijų sprogimui!“
Biblio Belles

„Negalėjau paleisti knygos iš rankų! Visur nešiojausi ją su savimi, kad vos tik gavusi progą galėčiau pasinerti į Hardino ir Tesos istoriją. Prilipau prie jos nuo pirmo puslapio!“
Grown Up Fangirl

Penės lagaminai sukrauti.

Kai žavusis Nojus pakviečia Penę kartu keliauti į koncertinį turą po Europą, ji jaučiasi laimingiausia mergina pasaulyje. Penė nekantrauja praleisti net dvi savaites kartu su savo žavingu tarsi roko dievukas vaikinu iš Bruklino.

Tačiau realybė užgožia rožines svajones: grupės nariai nėra patys draugiškiausi vaikinai, Nojus paskendęs turo reikaluose, o paslaptinga gerbėja, kuri pavogė Penės telefoną, grasina atskleisti visas jos paslaptis. Vienas paskui kitą užgriūvantys nemalonumai verčia Penę abejoti, ar keliauti kartu su Nojumi į koncertinį turą buvo geriausias žingsnis. Ar ji sutverta gyvenimui kelyje?

Penė ilgisi šeimos, geriausio draugo Elioto ir savo tinklaraščio. Ar jai pavyks surasti pusiausvyrą tarp meilės Nojui ir iššūkių kupino gyvenimo keliaujant kartu? Ar Penė paaukos savo svajones, norėdama praleisti tobulą vasarą su mylimu vaikinu?

Ši knyga gimė kaip eksperimentas su savimi – gyventi kitur, stebėti aplinką ir ją įvardyti. Skirtingos kultūros, jų elgesio modeliai, tradicijos aprašomos per subtilias detales bei pokalbius. Autorė integruojasi į vietinį gyvenimą – išmoksta kalbą, prisitaiko prie papročių bei gyvenimo būdo. Fiksuodama besikeičiančią realybę, ji mokosi su ispanais Madride, kas dieną važinėja metro Niujorke, prašnekusi indonezietiškai, vaikšto į Balio gyventojų religines ceremonijas. Taupiame ir literatūriškai išbaigtame aprašyme susipina aplinkos detalės, vietinių žmonių dialogai bei kultūriniai fragmentai, šitaip suformuodami naują literatūrinį nepažintų šalių pristatymo žanrą.

„Vartoti atsakingai – turėtų būti parašyta kur nors viršelyje. Atsakomybės prireiks, nes Jurgos istorijos apie kraštus, miestus, salas ir žmones yra narkotikas. Priklausomybė atsiranda jau po pirmų puslapių. Ir nepaleidžia iki pat paskutinio. Va – užverti jį ir klausi: „Viskas? Noriu dar.“
Aurelijus Katkevičius

Jurga Vilpišauskaitė gimė, augo ir mokėsi Vilniuje. Baigė žurnalistikos ir komunikacijos mokslus, studijavo kiną Romoje. Dirbo Prezidento Valdo Adamkaus komandoje. Aprašiusi Vilniaus gatves knygoje „Vilnius 37 °C“, autorė keliasi į Madridą mokytis diplomatijos ir tarptautinių santykių, vėliau – į Niujorką ir Balį. Trumpus kasdienius pastebėjimus laiškuose siunčia draugams. Netikėtai sutikti žmonės atsiduria tekstuose, o laiškai virsta antrąja autorės knyga.

Ši istorija – apie žmogų, kuris pirmasis Žemėje ėmė skaičiuoti laiką. Už savo įgeidį jis ilgiems amžiams buvo ištremtas į nuošalų urvą. Čia turėjo klausytis gausybės vėliau už jį pasaulį išvydusių žmonių balsų, prašančių laiko: daugiau valandų, daugiau dienų, daugiau metų…
Galiausiai, beveik visai palaužta siela, Tėvas Laikas atgavo laisvę. Jam buvo skirta ypatinga misija: galimybė išpirkti savo kaltę, atskleidžiant dviem Žemės žmonėms tikrąją laiko prasmę.
Jis grįžo į mūsų pasaulį – dabar visiškai užvaldytą valandų skaičiavimo, kurį jis taip nekaltai pradėjo, – ir leidosi kelionėn su dviem bendražygiais: paaugle, pasiryžusia išeiti iš gyvenimo, ir senu turtingu verslininku, geidžiančiu gyventi amžinai. Tam, kad išsigelbėtų pats, jis privalėjo išgelbėti juos abu. O kad tai padarytų, turėjo sustabdyti pasaulį…


„Bebaimis išminties ir magijos tyrinėtojas.“
James McBridge

„Mitchas Albomas kasdienybėje įžvelgia magiją.“
Cecelia Ahern


Mitchas Albomas – JAV žurnalistas ir rašytojas, skaitytojus visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sužavėjęs tokiais bestseleriais kaip „Antradieniai su Moriu“ ir „Penki žmonės, kuriuos susitinki danguje“.

„Jis vertė mane pasirinkti, kuo tikėti. Ir bandė įtikinti, kad galiu pasirinkti ne tik savo ateitį, bet ir praeitį. Nuo mano pasirinkimo priklausė, ar būsiu haliucinacijas reginti pusprotė, ar... Koks tas antrasis variantas, pati nelabai žinojau. Tačiau Zaganas tartum norėjo, kad pasirinkčiau kaip tik tą variantą. O aš ir pati neketinau būti pusprotė.
– Maža, ką aš nuspręsiu, – gūžtelėjau pečiais žiūrėdama į jo blizgančias kaštonines akis. – Tikrovė nuo to nepasikeis. Buvo tai, kas buvo.
– Kas buvo, to nėra, – rimtu veidu pasakė Zaganas ir atsisėdo, šalia savęs pasisodindamas ir mane. – Yra tik tavo galvoje. Todėl tavo pasirinkimas esminis.“

Tikėjimas – ar mums svarbu, kuo jis grįstas? – daro stebuklus. Jeigu stebuklas neįvyko – vadinasi, tikėta buvo per silpnai. Stebuklų pasauly turbūt nedaug, nes nemokame tikėti. O gal viskas, kas vyksta, ir yra mūsų tikėjimas? Patikėti absurdu, tuo, kas atrodo neįmanoma, geba tik bepročiai, nebesuvokiantys, kas tikra, o kas susapnuota. Tokie kaip šio romano herojė Saulė.

Tikėjimo keliu Saulė nueina iki pat galo. Jos troškimai pildosi, ji pati renkasi ne tik savo ateitį – geba pasirinkti ir... praeitį. Tačiau ar Saulė laiminga? Kokią siaubingą paslaptį slepia jos keistas mylimasis? Ar tinkamą pamatą ji pasirinko savo tikėjimui?

Romanas „Tikėjimo dugnas“ pasakoja neįprastą meilės istoriją, kurios šiurpą keliančiose peripetijose aistros ugnis virsta demonišku nevilties šalčiu. Pasirinkimų kryžkelėje atsidūrusi Saulė savęs klausia, kas yra tikėjimas ir pasirinkimo laisvė, kur riba tarp tikrovės ir fantazijos? Ar supratęs, kad žengi neteisingu keliu, dar gali grįžti atgal?

„Mažoji Fadetė“ – romanas, įkvėptas rašytojos vaikystės prisiminimų. Pagrindinė knygos herojė – atstumta kaimo bendruomenės mergaitė, neturtinga, gyvenanti su močiute ir turinti neįgalų brolį, tačiau sugebanti išlikti tvirta asmenybe ir savo vidiniu grožiu sužavėti turtingo vietinio ūkininko sūnų. Užsimezgusi draugystė patiria daug išbandymų ir turi atlaikyti aplinkinių rezgamas intrigas.

George Sand (1804–1876) – garsi XIX a. prancūzų rašytoja ir visuomenės veikėja, kovojusi už moterų teises ir savo elgesiu sukėlusi tikrą pasipiktinimo audrą tuometėje visuomenėje – mat mėgo viešose vietose rūkyti tabaką ir dėvėti vyriškus drabužius. Ne tik rašytojos gyvenimo būdas sulaukė prieštaringų vertinimų, taip pat neliko nepastebėta ir jos kūryba. Charles'as Baudelaire'as ją nuožmiai kritikavo, net išvadino kvaila, o Honoré de Balzacas reiškė nuoširdų prielankumą.

Apsakymų rinkinys „Dubliniečiai“ – tai spalvinga XX a. pradžios Airijos visuomenės gyvenimo - politikos, kultūros, religijos - mozaika. Skaitant apsakymą po apsakymo atsiveria ne tik dubliniečių, bet ir simbolinis viso pasaulio bei visos žmonijos prigimties ir charakteringų jos bruožų paveikslas.
Jamesas Joyce'as (1882–1941) – airių rašytojas ir poetas, padaręs didžiulę įtaką moderniai avangardo literatūros raidai, vieno garsiausių XX a. romanų „Ulisas“ autorius. Ieškodamas naujų formų psichikos procesams perteikti, jis įtvirtino sąmonės srauto techniką, kuri vėliau ne kartą buvo panaudota ir yra tebenaudojama šiuolaikinėje literatūroje. Apsakymų rinkinys „Dubliniečiai“ laikomas rašytojo kūrybinio kelio pradžia.

Valteris Feiberis netiki atsitiktinumais ar likimu – viską juk galima paaiškinti logiškai, numatyti, apskaičiuoti. Tačiau to, kas jam nutinka, taip paprastai nepaaiškinsi. Atsitiktinumas po atsitiktinumo Feiberis tampa aplinkybių auka. Keliaudamas jis susipažįsta ir susižavi trisdešimčia metų jaunesne moterimi, su kuria, pasirodo, juos sieja kraujo ryšys, tačiau užsimezgusio romano jau nebeatšauksi.

Maxas Frischas (1911–1991) – vienas įtakingiausių XX a. šveicarų rašytojų, apdovanotas daugeliu prestižinių premijų. Dirbo įvairiuose laikraščiuose žurnalistu, vėliau tapo architektu. Rašė dienoraštį, kuris tapo reikšmingu visos jo kūrybos pagrindu. Sulaukęs sėkmės, atsidavė tik rašymui. Geriausiai žinomi trys jo romanai: „Štileris“, „Homo Faber“, „Tarkim, aš Gantenbeinas“; visi išversti į lietuvių kalbą.

1929 – 1930m. Vytauto garbei B.Sruoga parašė trijų veiksmų, devynių paveikslų dramą "Milžino paunksmė". Tai istoriniais duomenimis paremta drama, iškelianti Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijoje. B.Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškam Vytauto šlovinimui, paradiniam aukštinimui. Vytauto idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas scenose nevaizduojamas, bet kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose visą laiką jaučiama Vytauto didybė. Tai milžinas, kurio paunksmėje pinasi sudėtingas Lietuvos ir Lenkijos politinis gyvenimas, narpliojamos asmeninės ir valstybinės problemos. Nors dramoje nenukrypstama nuo istorinės tikrovės, tačiau B.Sruogai pirmoje eilėje rūpėjo charakterių atskleidimas, jų psichologija.

Kęstutis Nastopka – literaūros tyrinėtojas, kritikas, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotinių studijų centro profesorius, knygų „Lietuvių eilėraščio poetika“ (1985), „Išsprūstanti prasmė“(1991), „Reikšmių poetika“ (2002) autorius. Jo naujausia knyga „Literatūros semiotika“ – pirmasis Lietuvoje veikalas, kuriame susistemintos svarbiausios semiotikos idėjos, temos, sąvokos. Knygoje išsamiai pristatoma Algirdo Juliaus Greimo semiotikos mokyklos teorija nuo pat jos ištakų iki mūsų dienų. Aptariamos pagrindinės Tartu-Maskvos (Jurijaus Lotmano) ir amerikietiškosios (Charles'o Sanderso Pierce'o) semiotikos nuostatos. Teoriniai samprotavimai derinami su konkrečių lietuvių literatūros tekstų semiotine analize.
Gimusi iš bendravimo su studentais ir Lietuvos bei užsienio kolegomis, Kęstučio Nastopkos „Literatūros semiotika“ nėra beaistrė akademinė monografija, tai pulsuojantis pokalbis su bičiuliais ir oponentais, tarp kurių „kiečiausias“ oponentas pasirodo besąs pats „lėmėjas“ A. J. Greimas, kurio teoriją knygos autorius užsispyrėliškai gina, surasdamas vis naujų argumentų ir taip plėtodamas pačią teoriją.
Loreta Mačianskaitė

Iki šiol vyravo nuostata, kad semiotiniai tekstai nuobodūs ir nepaskaitomi dėl per daug specifinės juose vartojamos metakalbos, suprantamos tik siauram specialistų ratui. Naujausia Kęstučio Nastopkos knyga griauna šią semiotinio rašymo tradiciją. Joje semiotika ne tik deklaruojama, bet ir praktikuojama kaip ,,linksmasis mokslas'', lengvai ir žaismingai dėstant prasmės problematiką, semiotinio metodo gudrybes, sumaniai derinant teorinius svarstymus su praktinėmis jų iliustracijomis.
Nijolė Keršytė

„Lithuanian Heraldry“ is an original report of the twenty years of activity of the Lithuanian Heraldry Commission covering the period 1987-2007. Apart from the symbols of the state - the coat of arms, flags of the State, of the nation and of the President of the Republic of Lithuania, and the national anthem, here the reader will find the coats of arms of all ten counties of Lithuania, of six regional municipalities and of 251 cities and towns with their histories. In addition to colour drawings of the coats of arms, this book includes colour designs of the flags of the counties, regional municipalities, cities and towns, and other original iconographic material (over 900 colour and black-and-white illustrations) explaining the choice of particular symbols.

Pažinti Kauną nėra ir negali būti paprasta. Labai lengva pasimesti sudėtingoje miesto istorijoje, o ir Kauno urbanistika taip pat ne mažiau intriguoja. Tik miesto gyventojai nesunkiai orientuojasi mieste, besidriekiančiame dviejų upių – Nemuno ir Nėries – slėnyje, iš abiejų pusių apsuptame kalvų. Labai sunku Kauną apibūdinti vos keliais žodžiais, pateikti glaustą miesto istoriją ar ją paprasčiausiai paaiškinti.

Kaip apibūdinti Kauną? Tai miestas, kuris taip ir nesusitaikė su jam primesta antrojo Lietuvos miesto etikete ir kuris vis dar prisimena, kad tarp dviejų pasaulinių karų jis buvo laikinąja Lietuvos valstybės sostine. Tai senas prekybos ir pramonės centras, kurio jau keletą dešimtmečių taip ir neįstengia nurungti kiti Lietuvos miestai. Tai miestas, galintis didžiuotis didžiausiu Lietuvoje studentų skaičiumi, nors universitetas čia įkurtas tik 1920 metais. Tai miestas, sovietmečiu garsėjęs nepaklusnumu valdžiai ir tikėjimu „buržuazinėmis“ vertybėmis, nepriklausomybės metais meru išsirinkęs skandalingą populistą.

Kauno gyventojai niekada nemėgo savo miesto lyginti su kitais miestais ar išsakyti savo nuomonę apie jį, Kauno patriotai tiesiog išdidžiai konstatuoja: „Kaunas yra Kaunas.“
Gotikinė architektūra, gynybos įtvirtinimai, įvairių čia gyvenusių etninių grupių palikti pėdsakai, muziejai, Kaunas, kaip pirmosios Respublikos sostinė, architektūros racionalizmas ir funkcionalizmas – tik keletas iš visų galimų maršrutų pirmai pažinčiai su Kaunu.

Visiems Lietuvos gyventojams Kaunas yra pirmosios modernios Lietuvos valstybės paminklas ir dvidešimt vienerius metus trukusių pastangų sukurti valstybę įrodymas. 1990 metais bandanti atgauti nepriklausomybę Lietuva savo valstybingumo paminklus ir simbolius visų pirma atstatė Kaune. Kaunas išlieka modernios valstybės miestu.

„Pierwsze spotkanie z Litwą“ – jest to tematyczna seria ksiązek, ktora prezentuje Litvę w zwięzly ale jednoczesnie wszechstronny sposob. Seria jest przeznaczona dla tych, co pragną poznac ten wyjątkowy i interesujący kraj.

Tai išsamus visos Lietuvos barokinių pastatų (bažnyčių, vienuolynų, dvarų...) vadovas. Gausiai iliustruotoje, su dviem žemėlapiais, knygoje pateikiama daug istorinės ir archtektūrinės informacijos ir suteikiama galimybė turistui pakeliauti įdomiu baroko keliu per Lietuvą.

– Semiotinis meistrautojas: pokalbis su Kęstučiu Nastopka
– Saulius Žukas. „Ar tikėti lietuvių literatūra: postkolonijinis požiūris“
– Algis Mickūnas. „Don Kichoto sąmonė“
– Eric Landowski. „Skaitymo išbandymas“
– Jean Starobinski. „Trumpa kūno įsisąmoninimo istorija“
– Tom Stoppard. „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“