Grožinė literatūra

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

„Kelias dienas praleidau „Twisted“ serijos sukeltoje ekstazėje, nieko nesigailiu. 8 milijonai žvaigždučių iš 5.“
Ali Hazelwood, „Meilės hipotezė“ autorė

„Kas gi galėtų pralenkti Anos Huang kuriamus neapsakomai karštos uždraustos meilės romanus!“
Booktrib

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės sce­nos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Jour­nal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises „Twisted“ seriją perkelti į kino pasaulį. „Sukti žaidimai“ – antroji „Twisted“ serijos knyga.

„Yra toks senas posakis: pirmas melas laimi. Šis posakis ne apie mažiuką baltą melą, kuris išsprūsta netyčia; jis apie tikrą bjaurų melą. Tokį, kuris pakeičia žaidimo taisykles. <...> Melą, kuris pakloja pamatus viskam, kas eina po to. „

Evė Porter turi viską: mylintį vaikiną Rajeną, idilišką namą, apjuostą balta tvorele, pasiturinčių draugų būrelį. Vienintelė problema – Evė Porter neegzistuoja.

Tikrasis Evės vardas – Luka Marino. Ji dirba paslaptingajam ponui Smitui, visuomet parūpinančiam jai netikrą tapatybę  ir nurodančiam užduotį. Tik šį sykį viskas kitaip, nes Evės taikinys – Rajenas – ima reikšti jai daugiau nei kas kitas. Negana to, vieną vakarą ji supažindinama su nauja Rajeno draugo mergina, kuri prisistato kaip ne kas kitas, o Luka Marino...

Kokia yra gyvenimo, pagrįsto melu, kaina? Ir ar Evei pavyks išsipainioti iš raizgios savo praeities ir kartu tikėtis, kad jos vis dar laukia graži ateitis?

„Ši itin greito tempo knyga turi viską, ko galima tikėtis iš puikaus trilerio: slaptas tapatybes, paslaptingą vadovą bei katės ir pelės gaudynes, neleidžiančias lengvai nuspėti, kas bus toliau.“

Reese Witherspoon, Holivudo aktorė

„Tikra apgaulių dėžutė! Prabėga tarsi šešėlių teatras: vos tik manai supratęs, ką matai, figūros keičiasi, scena transformuojasi ir – palauk – gal prieš akimirką viską supratai neteisingai? Šaunus, sumanus ir be galo smagus trileris – toks, kuriame rizika didelė, viskas slysta iš rankų ir vos spėji susekti, kas vyksta.“

A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius

Ashley Elston (Ešli Elston) – amerikiečių rašytoja, šešių romanų jaunimui autorė. A. Elston  debiutinis romanas suaugusiesiems „Pirmas melas laimi“ JAV pasirodė 2024 m. ir išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu nr. 1 bei buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „Mystery & Thriller“ žanrų knyga. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon knygą įtraukė į savo knygų klubo „Reese’s Book Club“ skaitinių sąrašą; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

„Aš ilgą laiką maniau, kad mus visus galiausiai išnaikins koks nors virusas, kad žmoniją nugalės kažkas didesnis ir kartu daug menkesnis, nei mes patys. Dabar suprantu, kad buvau neteisus. Mes esame tas driežas, bet esame ir mėnulis. Dalis mūsų žus, bet kita dalis išliks ir darys tą patį, ką darėme visada, mes tęsime savo beprasmę kelionę, mes darysime tai, ką verčia daryti mūsų prigimtis, – tyliai, paslaptingai, nesustabdomai, paklusdami savo ritmams.“

Alternatyvioje 1893-iųjų Amerikos versijoje Niujorkas yra dalis Laisvųjų Valstijų, kuriose žmonės gali gyventi nevaržomai ir mylėti, ką nori (ar bent iš pažiūros taip atrodo). Trapus kilmingos šeimos paveldėtojas atsisako sužadėtuvių su jo socialiniam sluoksniui tinkamu kandidatu ir pasiduoda neturtingo muzikos mokytojo apžavams. 1993-iųjų Manhatane, prislėgtame AIDS epidemijos, jaunas havajietis gyvena su daug vyresniu ir turtingesniu AIDS aktyvistu, slėpdamas savo sudėtingą vaikystę ir tėvo likimą. O 2093-iaisiais, pasaulyje, kurį kamuoja epidemiologinės katastrofos ir valdo totalitarinis režimas, įtakingo mokslininko anūkė jo ilgėdamasi bando gyventi toliau ir išsiaiškinti, kur nuolat pradingsta jos vyras.

Šias tris romano dalis į darnią ribuliuojančią simfoniją sujungia pasikartojantys ir vieni kitus papildantys motyvai: namas Vašingtono aikštėje Grinvičo rajone; ligos ir siaubingos jų gydymo pasekmės; turtas ir skurdas; silpnieji ir stiprieji; rasė; šeimos ir tautiškumo samprata; pavojingas galingųjų ir revoliucionierių įtikėjimas savo teisumu; troškimas rasti savo vietą žemiškajame rojuje ir lėtas suvokimas, kad tokio rojaus nėra. Romano veikėjus ir jame kuriamas tris Amerikas vienija susitaikymas su tuo, kas mus daro žmonėmis. Baimė. Meilė. Gėda. Stoka. Vienatvė.

„Vizionieriškas, stulbinamo užmojo ir gylio romanas. Toks daugiasluoksnis, sodrus ir aktualus. Toks pilnas džiaugsmo, siaubo ir grynos gyvenimo paslapties.“

Michael Cunningham

„Mūsų laikų šedevras.“

Observer

„Labai paveikus. Perskaitykite ir tikėkitės nesusapnuoti.“

Sunday Times

Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke.

Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“ ir „National Book Awards“. Laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. „Į rojų“ – naujausias H. Yanagiharos romanas.

Kas toliau?

Paslaptingas nepažįstamasis paskambina Los Andželo policijos departamento Specialiosios žmogžudysčių tyrimo grupės detektyvui Robertui Hanteriui ir pakviečia apsilankyti naujame interneto puslapyje. Hanteris prisijungia, ir tik jo akims skirta siaubinga tiesioginė transliacija prasideda.

Los Andželo policijos departamentas kartu su FTB išbando viską, ką gali, kad kibernetinėje erdvėje susektų transliaciją, tačiau šis žudikas – ne koks mėgėjas, jis meistriškai mėto pėdsakus. Hanterio ir jo partnerio Garsijos tyrimui nespėjus įsibėgėti, Hanteriui ir vėl paskambina. Naujas interneto svetainės adresas. Dar viena auka. Bet šįkart žudikas patobulinęs savo žaidimą taip, kad visi, kas tik nori, galėtų dalyvauti.

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

Nenutildyti balsai.
Neužmirštos istorijos.

1942-ieji, Indonezija. Anglė muzikantė Nora Čeimbers ir australė medicinos sesuo Nesta Džeims susitinka siaubingomis aplinkybėmis. Japonijos kariuomenei užėmus Singapūrą, jos abi patenka į prekybos laivą „Vyner Brooke“, plukdantį mėginančiuosius evakuotis. Netrukus laivas subombarduojamas, o Norai ir Nestai pavyksta pasiekti atokios Sumatros salos Indonezijoje krantus. Tačiau išgyvenusiuosius apsupa japonai. Atskiria vyrus, moteris ir vaikus ir išskirsto į karo belaisvių stovyklas džiunglių gilumoje. Jose siaučia ligos, badas ir žiaurumai.

Bet net ir tokioje tamsos persmelktoje vietoje suspindi šviesos spindulys, kai Nora suburia balsų orkestrą. Balsų, kuriuos pavers skambiausiais instrumentais. Muzika belaisvėms padeda neprarasti vilties, tad Nora ir Nesta – nelaimės seserys – pasišvenčia kelti stovyklos moterų dvasią ir kovoti už jų visų išlikimą.

„Seserys tekančios saulės krašte“ – tikrais įvykiais paremta į karo sūkurį pakliuvusių moterų seserystės, narsumo ir draugystės istorija.


Skaičiau nekvėpuodama. Koks pasakojimas. Užbaigiau jį raudodama.
Elizabeth Buchan, rašytoja

Nepaprasta stiprybės ir išlikimo istorija.
Christy Lefteri, romano Bitininkas iš Alepo autorė


Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. Jos debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“ tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota per keturiolika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesnėmis H. Morris knygomis – „Cilkos kelias“, „Trys seserys“, „Vilties istorijos“ ir naujausiu romanu „Seserys tekančios saulės krašte“ – per aštuoniolika milijonų egzempliorių.

Pilotai, pakeitę civilinės aviacijos istoriją. Rašytojas, sušildęs milijonų vaikų širdis. 

Pasaulis, draskomas karų ir politinių neramumų.

1922-ieji, Paryžius. Viskas, ko Antuanas de Sent Egziuperi nori, tai – tapti pilotu. Bet ankstyvoji aviacija – grėsmingas užsiėmimas, skeliantis kibirkštį tarp jo ir aristokratiškos mylimosios. Nepaisydamas bandymų jį sustabdyti, Antuanas pasiryžta leistis į nepažintus tolius ir įstoja į Prancūzijos karines oro pajėgas. Vėliau kartu su dviem bičiuliais – Anri Gijomė ir Žanu Mermozu – jis imasi pavojingos misijos: atrasti naujų oro pašto maršrutų ir pakeisti aviacijos ateitį. Joks atstumas bičiuliams nėra per tolimas, joks kalnas – per aukštas, kad kiekvienas laiškas kuo greičiau pasiektų savo adresatą. Kol žemėje pasaulis grimzta į chaosą, danguje jie jaučiasi laisvi ir laimingi.

Tačiau skraidyti – tik viena Antuano nutrūktgalviško ir aistringo gyvenimo pusė. Jis nuolat rašo ir ilgainiui tampa pripažintu autoriumi. Europą gaubiant dar vieno karo šešėliui, jo laukia ne tik tikroji šlovė, bet ir didžiausi gyvenimo išbandymai, o galvoje po truputį ima ryškėti knygos vaikams herojaus vaizdinys: garbanotas berniukas su princo mantija...

„Nuostabiai papasakota istorija apie de Saint-Exupéry aistrą skrydžiams, poezijai ir gražioms moterims. Vaizdingai atkurta tarpukario Prancūzijos visuomenė. Šiuo romanu didžiuotųsi ir pats „Mažojo princo“ autorius.“

Publishers Weekly

Antonio Iturbe (Antonijus Iturbė, gim. 1967) – ispanų žurnalistas ir rašytojas. Parašė septynis romanus ir daugybę kūrinių vaikams. Pasaulyje labiausiai išgarsėjo romanais „Mažiausia pasaulio biblioteka“ („Baltos lankos“, 2020) ir „Po atviru dangum“. Pastarasis pagrįstas Antoine’o de Saint-Exupéry, „Mažojo princo“ autoriaus, gyvenimo istorija.

Trijų knygų serija „Įvaizdis dar ne viskas“. Antroji knyga

Jos keršto planas yra nepriekaištingas.

Bet šis milijardierius irgi turi planą.

Kodėl generalinis direktorius Nolanas Kuperis dvejojo pasamdyti Delanę Aleksander? Jo įmonei reikėjo jos dinamiškos ryšių su visuomene patirties, be to, moteris sužavėjo jo šešiametę dukrą. O gal dėl to, kad geidė Delanės Aleksander… Išlaikyti profesionalumą sunkiau, nei Nolanas įsivaizdavo, bet Delanė išmokė jį vėl iš naujo pasitikėti. Tačiau, kai Delanės paslaptys išaiškėja, Nolanas susimąsto, ar jų santykiai buvo tik jos plano dalis?

Trijų knygų serija „Įvaizdis dar ne viskas“. Pirma knyga

„Tiesiog šypsokis ir paslaptingai žiūrėk.“

Grožis – dar ne viskas...

Alaus daryklos generalinis direktorius Dantė Ruso yra paprastas, bet verslui staiga išpopuliarėjus jis tampa priverstas keistis. Atvyksta įvaizdžio specialistė Olivė, prieš daugelį metų žiauriai atstūmusi jį universitete. 

Pasikeitus situacijai Olivė susižavi naujuoju Dante. Kas jos laukia toliau – kerštas ar įsižiebęs geismas?

Keistos, pasakiškos situacijos tampa išeities tašku pasakojimams apie Nepriklausomybės kartą, apie jos siekius, pasirinkimus bei patirtis. Atidus, neretai humoristinis žvilgsnis į šiuolaikinės Lietuvos gyvenimą persmelkiamas fantastine atmosfera. Naujos šnektos, žiniasklaidos žargonas ir slengas vykusiai sintetinami ir jungiami su literatūrine kalba.

„Hipnotizuojantys skaitiniai: geriausios istorijos yra tos, kurios nesiduoda atpasakojamos. Savojoje tikrovėje esu buvęs ir Vilniuje, ir Berlyne, ir kelyje, ir sukarintame beprotnamyje (suprask: pasaulyje, kuris mums duotas čia ir dabar), bet viską regėjau ne tuo kampu. Už tai man buvo baisiai įdomu lyginti, ką iš savųjų žiūros taškų pamatė ir – svarbiausia – kaip papasakojo Lauryno išgalvoti herojai. Prieš plauką kalbos kultūros zuikio iškamšą glostanti tatuiruota slengo ranka“,

Donatas Petrošius.

Laurynas Katkus – žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas. Jis išleido keletą poezijos ir esė rinkinių, romaną „Judantys šešėliai“. Istorija „Vienas nulis“ yra iš apysakų rinkinio „Nakvynė Berlyne“, pasirodžiusio 2022 metais.

Istorijų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Keistos, pasakiškos situacijos tampa išeities tašku pasakojimams apie Nepriklausomybės kartą, apie jos siekius, pasirinkimus bei patirtis. Atidus, neretai humoristinis žvilgsnis į šiuolaikinės Lietuvos gyvenimą persmelkiamas fantastine atmosfera. Naujos šnektos, žiniasklaidos žargonas ir slengas vykusiai sintetinami ir jungiami su literatūrine kalba.

,,Hipnotizuojantys skaitiniai: geriausios istorijos yra tos, kurios nesiduoda atpasakojamos. Savojoje tikrovėje esu buvęs ir Vilniuje, ir Berlyne, ir kelyje, ir sukarintame beprotnamyje (suprask: pasaulyje, kuris mums duotas čia ir dabar), bet viską regėjau ne tuo kampu. Už tai man buvo baisiai įdomu lyginti, ką iš savųjų žiūros taškų pamatė ir – svarbiausia – kaip papasakojo Lauryno išgalvoti herojai. Prieš plauką kalbos kultūros zuikio iškamšą glostanti tatuiruota slengo ranka.‘‘

Donatas Petrošius.

Laurynas Katkus – žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas. Jis išleido keletą poezijos ir esė rinkinių, romaną „Judantys šešėliai“. Istorija „Smėlis“ yra iš apysakų rinkinio „Nakvynė Berlyne“, pasirodžiusio 2022 metais.

Istorijų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Keistos, pasakiškos situacijos tampa išeities tašku pasakojimams apie Nepriklausomybės kartą, apie jos siekius, pasirinkimus bei patirtis. Atidus, neretai humoristinis žvilgsnis į šiuolaikinės Lietuvos gyvenimą persmelkiamas fantastine atmosfera. Naujos šnektos, žiniasklaidos žargonas ir slengas vykusiai sintetinami ir jungiami su literatūrine kalba.

„Hipnotizuojantys skaitiniai: geriausios istorijos yra tos, kurios nesiduoda atpasakojamos. Savojoje tikrovėje esu buvęs ir Vilniuje, ir Berlyne, ir kelyje, ir sukarintame beprotnamyje (suprask: pasaulyje, kuris mums duotas čia ir dabar), bet viską regėjau ne tuo kampu. Už tai man buvo baisiai įdomu lyginti, ką iš savųjų žiūros taškų pamatė ir – svarbiausia – kaip papasakojo Lauryno išgalvoti herojai. Prieš plauką kalbos kultūros zuikio iškamšą glostanti tatuiruota slengo ranka.“

Donatas Petrošius

Laurynas Katkus – žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas. Jis išleido keletą poezijos ir esė rinkinių, romaną „Judantys šešėliai“. Istorija „Paukščiai virš Lenino aikštės“ yra iš apysakų rinkinio „Nakvynė Berlyne“, pasirodžiusio 2022 metais.

Istorijų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Keistos, pasakiškos situacijos tampa išeities tašku pasakojimams apie Nepriklausomybės kartą, apie jos siekius, pasirinkimus bei patirtis. Atidus, neretai humoristinis žvilgsnis į šiuolaikinės Lietuvos gyvenimą persmelkiamas fantastine atmosfera. Naujos šnektos, žiniasklaidos žargonas ir slengas vykusiai sintetinami ir jungiami su literatūrine kalba.

,,Hipnotizuojantys skaitiniai: geriausios istorijos yra tos, kurios nesiduoda atpasakojamos. Savojoje tikrovėje esu buvęs ir Vilniuje, ir Berlyne, ir kelyje, ir sukarintame beprotnamyje (suprask: pasaulyje, kuris mums duotas čia ir dabar), bet viską regėjau ne tuo kampu. Už tai man buvo baisiai įdomu lyginti, ką iš savųjų žiūros taškų pamatė ir – svarbiausia – kaip papasakojo Lauryno išgalvoti herojai. Prieš plauką kalbos kultūros zuikio iškamšą glostanti tatuiruota slengo ranka.‘‘

Donatas Petrošius

Laurynas Katkus – žinomas rašytojas, eseistas ir vertėjas. Jis išleido keletą poezijos ir esė rinkinių, romaną „Judantys šešėliai“. Istorija „Nakvynė Berlyne“ yra iš apysakų rinkinio „Nakvynė Berlyne“, pasirodžiusio 2022 metais.

Istorijų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Helsingborgo centre, sprukdamas nuo policijos, į sąsiaurio vandenis nulekia raudonas BMW. Iš nuskendusio automobilio narai ištraukia Peterio Brisės – vienos ryškiausių šalies IT žvaigždžių – kūną. Policija įtaria savižudybę, tačiau atlikus skrodimą paaiškėja, kad Brisė mirė dar gerokai prieš pakliūdamas į vandenį – jau du mėnesiai kaip nužudytas ir užšaldytas. Šįsyk Fabianui Riskui ir jo komandai tenka nemenkas galvosūkis. Juolab kad ne vienas tikina vos prieš kelias dienas matęs Brisę sveiką ir gyvą...

Kitame sąsiaurio krante Dunja Hougard, kartu su kolega patruliuodama mieste, gauna pranešimą apie gatvėmis besiblaškančią kruviną moterį. Nuskubėję į vietą, iš klejojančios benamės sužino, kad kraujas ne jos – ji tik žmogžudystės, kurią įvykdė gauja keistai besišypsančių užpuolikų, liudininkė. Hougard jau kuris laikas nušalinta nuo tyrėjos pareigų ir šios bylos jai niekas neplanuoja skirti, bet taip lengvai pasiduoti – ne Dunjos būdui: ji žino, ką turi daryti, – gaus tam leidimą ar ne.

Kai tyrėjai Fabianas Riskas ir Dunja Hougard imasi vienų sudėtingiausių kada nors matytų bylų, jų keliams ir vėl neišvengiamai lemta susikirsti.

„Tokio įtaigaus negailestingo žudiko paveikslo jau seniai nėra tekę regėti.“
Kirkus Reviews

„Tobulai išlaikytas įtampos, veiksmo ir intrigos balansas.“
Crime Review

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „18 laipsnių šalčio“ – jau trečioji Fabiano Risko tyrimų dalis: anksčiau Lietuvoje išleistos „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018) ir „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

Trijų knygų serija „Įvaizdis dar ne viskas“. Trečioji knyga

„Nesu tas, kuo mane laikai.“

Įžymusis širdžių daužytojas pagaliau nusiims kaukę...

Šonas Onilas šešis mėnesius gyveno kaip paprastas, įsimylėjęs vyras su už jo būsimo filmo pristatymą visuomenei atsakinga Peizle Kembel... ir visą laiką apsimetė kitu žmogumi. Ar tiesą sužinojusi Peizlė patikės, kad jųdviejų meilė nebuvo žvaigždės mėginimas apdumti akis? Ir kas nutiks, Peizlei prisipažinus, kad pati taip pat šį tą slėpė – laukiasi jo kūdikio! Ar galiausiai atskleistos paslaptys mylimuosius išskirs? O gal suteiks antrą galimybę vienas kitą mylėti?

„Jautrumo gravitacija“ – trečioji auto fikcijos pobūdžio vilnietiškosios sagos dalis.

Romano pasakojimas skyla į dvi istorijas, kurios skleidžiasi draudimo kompanijos tyrėjos ir vieno iš pasikartojančių visuose romano dalyse veikėjo – Andriaus – gyvenimo peripetijomis.

Mėginama išsiaiškinti Vilniuje 1993 metais paslaptingai kilusio gaisro aplinkybes ir sugauti nesugaunamą kaltininką, o taip pat toliau sekant Andriaus pėdomis nuklystama į Daniją, kur veikėjas išvyksta studijuoti teatro meno.

Siurrealistiškai pinasi tyrėjos dabartis ir Andriaus ateitis. Paraleliai sugretinamos dvi viena kitai prieštaraujančios alternatyvos: homo sovietikus, mokantis dirbti iki sąmonės netekimo, ir besimėgaujantis bohemišku gyvenimu bei tinginyste animus animalis. Panika ir atodrėkis gausaus pasirinkimo akivaizdoje.

Nobelio premijos laureato knyga

Mylimieji Alida ir Aslė atvyksta į Bjorgviną ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos. Nors Alida laukiasi ir po ilgos kelionės yra išsekusi, niekas nenori suteikti porai pastogės. Tamsų vakarą lietui lyjant vaikščiodami iš vienų namų į kitus, jie patiria žmonių abejingumą ir vis didėjantį nerimą. Vienintelė paguoda – prisiminimai apie būtus laikus, kai susipažino ir iškart suprato, kad yra skirti vienas kitam. Koks likimas jų laukia tarp nesvetingo miesto sienų? Tris istorijas surišantis pasakojimas panardina skaitytoją į meditatyvią keistų įvykių ir grįžtamojo laiko tėkmę, kurioje ryškiausiai aidi nusikaltimo ir bausmės tema.

Norvegų rašytojas Jonas Fossė (g. 1959) debiutavo 1983 m. romanu „Raudona, juoda“. Nuo tada rašė įvairių žanrų tekstus: romanus, dramaturgiją, poeziją, trumpąją prozą, eseistiką ir knygas vaikams. Jo kūriniai išversti į daugiau nei 50 kalbų, o pjesės visame pasaulyje pastatytos per tūkstantį kartų. Fossė apdovanotas galybe premijų ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje, iš kurių reikšmingiausia – 2023 m. skirta Nobelio literatūros premija. Lietuviškai publikuota trumposios prozos knyga „Vaizdai iš vaikystės“ (2020) ir pasakojimas „Baltybė“ (2024).

„Trilogiją“ sudaro trys pasakojimai apie Alidą ir Aslę, kurie iš pradžių Norvegijoje buvo išleisti atskiromis knygomis: „Nakvišų klajonės“ (2007), „Ulavo regėjimai“ (2012) ir „Prievakario nuovargis“ (2014).

Vladimiras Nabokovas (1899-1977) – rusų kilmės amerikiečių rašytojas, pasisakęs už asmenines žmogaus laisves ir prieštaravęs ideologijoms bei kanonams, ribojantiems individo saviraišką. Didžiausią šlovę ir pripažinimą šiam autoriui pelnė romanas „Lolita“.

Ši jausmų stiprumu ir išradingu literatūriniu stiliumi žavinti knyga įkvėpė sukurti du filmus: pirmasis 1962 metais romaną ekranizavo režisierius Stanley Kubrikas, 1997 metais - Adrianas Lyne'as.

„Lolitoje“ pasakojama apie literatūros profesoriaus maniakišką aistrą jaunutei nimfetei Lolitai, apie senosios civilizuotosios Europos ir jaunosios komerciškosios Amerikos susidūrimą, bei labiausiai apie meilę kaip akibrokštą, haliucinaciją, beprotybę, transformaciją...

Ji buvo tiesiog Lo, rytmečiais, penkių pėdų ūgio (be dviejų verškų ir viena kojnaite). Ji buvo Lola ilgomis kelnėmis. Ji buvo Dolė mokykloje. Ji buvo Doloresa blankų punktyruose. Tačiau mano galvoje ji buvo visuomet: Lolita.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

The New York Times ir USA Today bestselerių autorė Lucy Score grįžta į Nokemautą Virdžinijos valstijoje su skaitytojų pamėgto romano „Tai, kas niekada nesibaigia“ pagrindinio veikėjo Nokso brolio Nešo istorija.

Geri vaikinai neįsimyli blogų merginų

Nešą visi pažįsta ir mėgsta, jis – geresnysis iš Morganų, negailintis šypsenų ir malonių žodžių. Nūnai policijos viršininkas Nešas Morganas sveiksta po žiauraus užpuolimo, o jo pietietišką žavesį temdo panikos priepuoliai, – iš energingo vyro telikęs niūrus šešėlis. Nešas nuo visų slepia savo kančią, ir tik naujoji kaimynė, nuovokioji ir seksualioji Andželina, pastebi, jog šalia gyvenantis patrauklus vyras tūno psichologinėje tamsoje. Lina nemėgsta fizinio kontakto, bet nustemba patyrusi, kad Nešo prisilietimai jos anaiptol neerzina. Šios moters artumas kenčiančiam vyrui stebuklingai padeda nusiraminti, o ji pati nelauktai pasiryžta leistis į nuotykį.

Andželina Solavita irgi turi paslapčių, ir jei Nešas sužinos, kodėl ji atvyko į miestelį, niekada jai neatleis. Be to, ji neužmezga ilgalaikių santykių. Karštas trumpas romanas su vietiniu policininku? Kodėl gi ne. Santykiai su vyru, kuris tikisi, kad ji miestelyje įleis šaknis? Ačiū, ne. Atlikusi savo darbą, Lina išvyks...

Vis dėlto Nokemautas moka pavergti žmogaus širdį. O kai Nešas apsisprendžia pasilikti Andželiną, niekas jo neperkalbės...

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

Lucy nepraranda vilties kada nors rašyti burlaivyje, namuose vandenyno pakrantėje arba atogrąžų saloje su patikimu belaidžio interneto ryšiu.

Mirštančios motinos prašymu Chuanas Presijadas išvyksta į Komalą ieškoti tėvo. Pamažu aiškėja, kad miestelis ir jo apylinkės kadaise priklausė tironiškajam Pedrui Paramui. Dabar ši vieta pilna prisiminimų ir haliucinacijų, praeities šešėlių ir šnabždesių. Apleistose ir laiko įveiktose gatvėse aidi iškankintų sielų balsai, kurie iš lėto atveria ilgai saugotas paslaptis.

„Pedras Paramas“ – tai siurrealistinė žmogaus kelionė prie savo šaknų. Susan Sontag yra pasakiusi, kad tai ne tik vienas iš XX a. pasaulio literatūros šedevrų, tačiau ir viena įtakingiausių to amžiaus knygų. Gabriel Garcia Marquez dalijosi, kad galėdavo ją cituoti iš kairės į dešinę ir atvirkščiai. Pats autorius „Pedrą Paramą“ galvoje nešiojosi daugelį metų, kol suprato, kaip jį parašyti. 

Juan Rulfo (1917–1986) – Meksikos rašytojas, per visą savo gyvenimą sukūręs tik dvi knygas, tačiau jų pakako, kad paveiktų visą vėlesnę Lotynų Amerikos literatūrą. „Pedras Paramas“ sulaužė realistinio romano tradiciją ir padėjo pamatus magiškajam realizmui.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/6493350e-09ec-431a-ab2a-14548bf0495b.html 

Žemėje gimęs Dženlis Ai su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia niekad nekyla karai, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart kitaip.

Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.

1969 m. parašiusi fantastinį romaną „Kairė tamsos ranka“, amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin įsitvirtino tarp svarbiausių žanro kūrėjų. 1970 m. knyga laimėjo Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus, vėliau kultinio mokslinės fantastikos žurnalo „Locus“ apklausoje pateko į geriausiųjų trejetuką – kartu su Franko Herberto „Kopa“ ir Arthuro C. Clarke’o „Vaikystės pabaiga“. Ši knyga dėl ryškių veikėjų emocinių portretų ir sociologinių autorės įžvalgų įrašyta į intelektualiosios mokslinės fantastikos istoriją.

 Le Guin, dar labiau nei J. R. R. Tolkienas, kilstelėjo fantastikos žanrą iki aukštosios literatūros.

 Harold Bloom, literatūros kritikas

Kaip ir visi didieji rašytojai, Le Guin pakviečia mus į įsivaizduojamus pasaulius, iš kurių į savąjį grįžtame atsigavę, palengvėjusia širdimi.

„The Boston Globe“

Ursula K. Le Guin – širdies alchemikė.

David Mitchell, rašytojas

https://itraukiojileidyba.lt/cert/7a855492-2cc8-45a8-94c4-aa61471523fa.html

THE NEW YORK TIMES bestseleris

Aš esu Anė Vilks. Tavo...

– Žinau. Mano didžiausia gerbėja.

– Taip, – šypsodamasi patvirtino ji. – Teisingai.

Polas Šeldonas galvojo, kad pagaliau yra laisvas. Jis ką tik nužudė Mizerę Častein. Padaręs tai pajuto palengvėjimą ir džiaugsmą. Mizerė – pagrindinė jo romantinių bestselerių serijos veikėja, sukrovusi jam turtus. Bet dabar ji mirusi. Ir Polas gali pradėti rašyti rimtus kūrinius.

Ambicingus Polo planus pakoreguoja automobilio avarija. Sukaustytas įtvarais ir kamuojamas pragariškų skausmų jis atsipeikėja Uoliniuose kalnuose stovinčiame nuošaliame name. Šis, kaip netrukus paaiškėja, priklauso jo gelbėtojai Anei Vilks.

Geroji žinia, kad Anė anksčiau dirbo slauge ligoninėje ir namuose turi neišsenkančias skausmą malšinančių vaistų atsargas. Blogoji – ji nuo seno yra didžiausia Polo gerbėja. Ir, išsiaiškinusi, kaip Polas pasielgė su Mizere, moteriškė neapsidžiaugia. Greičiau jau atvirkščiai...

Anė reikalauja, kad Polas pratęstų pasakojimą apie Mizerę, parašydamas naują romaną. Patį geriausią ir skirtą tik jai vienai. Prie vežimėlio prikaustytas ir be vaistų gyventi negalintis vyras pateko į rimtą bėdą. Anės spaudimas yra labai atkaklus ir žiaurus. Tačiau rašytojai taip pat turi savų ginklų.

1987 m. dienos šviesą išvydęs kultinio siaubo istorijų kūrėjo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) pasakojimas apie žymų rašytoją, tapusį savo didžiausios gerbėjos įkaitu, iš karto įsitaisė perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse. Kupina įtampos, įtraukianti ir pašėlusiai baugi istorija tapo dar vienu daugelio mėgstamos Kingo kūrybos perlu, o romano motyvais sukurtas filmas „Mizerė“ 1991 m. sulaukė didelės komercinės sėkmės ir visuotinio kritikų pripažinimo.

„Vienas iš puikiausių kada nors parašytų siaubo trilerių, gal net pats geriausias Kingo romanas.“ The Guardian

„Tikėkitės ir pažinimo, ir malonumo, pasitikėkit natūraliai lyg Nemunas tekančiu pasakojimu, pasidžiaukit, kad įdomu, kad tiek gamtos grožio, tiek daug meilės, pasitikėjimo.“

Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė

„Apie E. Orzeszkową visada galvoju su meile ir pagarba, ji man yra gėriui tarnaujančio rašytojo pavyzdys.“

Czesławas Miłoszas

Nemuno apylinkėse nuo seno pynėsi įvairių kartų ir luomų žmonių likimai. Ponai, bajorai ir valstiečiai per amžius gyveno greta, kai kurie iš jų atgulė ir į bendrą kapą, bet šeimyniniais santykiais susisaistyti vengė. Korčynskių Marta nepaklausė širdies balso ir neišdrįso tapti Anzelmo iš bajorkaimio žmona. Neišdrįso – ir visą gyvenimą gailėjosi. Po kelių dešimčių metų panaši dilema kyla Justinai iš nuskurdusių bajorų šeimos. Pamilusi žuvusio sukilėlio sūnų, užaugintą ir išauklėtą dėdės Anzelmo, ji turi apsispręsti, ar peržengs luominį slenkstį.

1888 m. parašytas giminių epas, apima kelias kartas, kelių šeimų linijas, jungiamas dramatiškų likimų: nuo prancūzmečio iki 1863-iųjų sukilimo, represijų po sukilimo, išardžiusių žmonių gyvenimus. Prieš skaitytoją skleidžiasi  XIX a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos bajorų buitis ir jaudinančios istorijos.

Lenkų kalba rašiusi  Eliza Orzeszkowa (1841 - 1910 m.) save laikė ir vadino litwinka (lietuvaite), o kūrinius pasirašinėjo Gabrielos Litwinkos slapyvardžiu. Rašytoja kurį laiką gyveno Vilniuje, čia atidarė knygyną-leidyklą. Aikštė su fontanu Vilniaus centre iki 1945 m. buvo vadinama jos vardu, o Kaune iki šiol tebėra sulietuvinta ir lietuvių kultūroje įsitvirtinusia Elizos Ožeškienės pavarde vadinama gatvė.

Uždrausta meilė. Neįmanomas pasirinkimas...

„Šešėliai mėnesienoje“ – tai jaudinanti, be galo romantiška ir paslaptinga istorija apie meilę ir kelionę laiku.

Kai Piksė Teit iškviečiama į laukinę Kornvalio pakrantę išaiškinti keistos paslapties didingame Sent Sidvelo dvare, ji žino, kad niūriuose jo šešėliuose slepiasi kažkas itin mįslingo.

Vieną tamsią naktį daugiau nei prieš šimtą metų iš lovos dingo vaikas ir niekas jo daugiau nematė. Dabar Piksei reikia išsiaiškinti, kas nutiko tomis paskutinėmis mėnesienos nušviestos nakties valandomis.

Kai ji pasiners į praeitį, pradės skleistis paslaptys, aiškės meilės istorijos, ir galiausiai Piksė bus priversta priimti lemtingą sprendimą, visiems laikams pakeisiantį jos gyvenimą.

Nuostabūs personažai, jaudinanti meilės istorija ir užburianti paslaptis. Puikus stilius, įdėta daug širdies, tai nuostabi dovana skaitytojui.

 TRACY REES, romano Eimė Snou autorė

Kvapą gniaužianti ir jausminga meilės istorija tikrai sudaužys širdį! Man labai patiko.

LIZ FENWICK, rašytoja

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika jos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Čia ir dabar“ „Italė Brukline“, „Lauk manęs“ ir kt.

Atlikdama, regis, paprasčiausios avarijos aukos skrodimą, Los Andželo apygardos vyriausioji patologė daktarė Kerolaina Houv pastebi gluminančių neatitikimų, todėl kreipiasi į Ypač žiaurių nusikaltimų padalinio detektyvą Robertą Hanterį. Daktarė Houv ne vien išsiaiškino, kad auka žuvo ne per avariją, bet ir nustatė, kad nelaimėlis prieš mirtį žiauriai kankintas.

Niekas nesupranta, jog patologė aptiko tik ledkalnio viršūnę, paskatinsiančią Hanterį bei jo partnerį Karlosą Garsiją leistis iškrypusio ir gudraus nusikaltėlio, besislepiančio visiems po nosimi, pėdsakais. Jis – serijinis žudikas, apie kurio egzistavimą niekas nenumanė, žudikas, niekad neatkreipdavęs į save dėmesio, nes visas žiaurias žmogžudystes profesionaliai užmaskuodavo kaip atsitiktines mirtis.

Nesant užuominų apie aukos pasirinkimo kriterijus, tyrimas įstringa aklavietėje, kol aptinkamas kitas lavonas, kurio mirtis taip pat sukelia klausimų.

Tampa aišku, kad serijinis žudikas nesustos, nebent Hanteriui su Garsija pavyks jį sučiupti.

Tačiau kaip ištirti žmogžudystę, nežinant aukų? Kaip sugauti žudiką, jei nėra nusikaltimo vietos? Kaip sustabdyti vaiduoklį, kurio egzistavimą sunku įrodyti?

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

„Crime Debut“ ir „Readers’ Choice Awards“ – „Sisters in Crime“, The New York Times Book review „Editor’s Choice“, „Staff Picks“ laimėtoja.

„Puikiai parašytas, iki sielos gelmių sukrečiantis romanas, suteikiantis balsą visoms moterims, kurios taip ir negrįžo namo.“ – RED

Per savo aštuonioliktąjį gimtadienį, kišenėje turėdama tik 600 dolerių ir pavogtą fotoaparatą, Alisa Ly atvyksta į Niujorką, kur tikisi atrasti save ir susikurti naują gyvenimą. Tačiau vos po mėnesio ji tampa dar viena Džeine Dou – neatpažinta žmogžudystės auka.

Rubė Džouns taip pat bėga nuo praeities. Įveikusi pusę pasaulio, ji bando pradėti viską iš naujo, bet jaučiasi kaip niekad vieniša. Kol vieną rytą prie Hadsono upės randa Alisos kūną.

Nuo šio pirmojo sukrečiančio susidūrimo tarp dviejų moterų užsimezga neišardomas ryšys. Alisa įsitikinusi – Rubė gali įminti jos gyvenimo ir mirties paslaptį. O Rubė, nors ir sukrėsta to, ką tą rytą pamatė, niekaip negali liautis galvojusi apie nužudytą merginą. Bent jau kol suteiks Alisai tokią pabaigą, kokios ji nusipelnė.

„Kol nežinojai mano vardo“ skiriasi nuo kitų trilerių, pasakojančių apie žudiko paieškas. Tai galingas, viltingas romanas, klausiantis, kas buvo auka ir ko ji neteko.

Nuostabi knyga. Neįprasta, graži, feministinė, įtraukianti – verta visų įmanomų apdovanojimų. Man ji be galo patiko.

MARIAN KEYES, rašytoja

Išsiskiria iš daugelio trilerių tuo, kad dėmesį sutelkia ne į žudiką, o į auką ir jos gyvenimą. Ypač patiks „Numylėtųjų kaulų“ gerbėjams.

„GOOD HOUSEKEEPING“