Negrožinė literatūra

„Ši knyga jaudina ir trikdo. Ji narsto esminius, aštrius ir skaudžius žmogaus išlikimo ir naujos gyvybės pradėjimo klausimus miglotos ir egzistenciškai pavojingos ateities kontekste. Parašyta plačiam skaitytojų ratui prieinama filosofine kalba, per klasikinės ir šiuolaikinės literatūros, psichologijos ir populiariosios kultūros pavyzdžius ji kviečia apmąstyti moralinę žmogaus atsakomybę už planetą. Degraduojančiame pasaulyje, kokį liudijame šiandien, iškyla dilema, ar verta turėti vaikų. Versdama tekstą jaučiau, lyg autorė siektų mudviejų pašnekesio apie gyvenimo prasmę, jo abejotiną tęstinumą klimato kaitos ir melancholijos amžiuje. Palietė dialogiškas tonas ir subtiliai, poetiškai išreikštos nuojautos dėl Vakarų kultūros likimo. Jos atliepia naujojo tipo egzistencinį susirūpinimą, giliai besismelkiantį ir į Lietuvą.“

Dalia Staponkutė

2024 m. Prinstono universiteto leidyklos publikuota knyga „Sukurti gyvybę“ – tai ambicingas, skirtingus žiūros kampus apimantis žvilgsnis į vieną esminių egzistencinių klausimų: ką – moraliniu, filosofiniu, etiniu ir emociniu požiūriais – reiškia turėti vaikų. Knygos autorė Mara van der Lugt dėsto filosofiją Šv. Andriejaus universitete, Škotijoje o jos tyrinėjimų laukas koncentruotas į moderniąją intelektualinę istoriją ir šiuolaikinėje filosofijoje aktualias ekologinės ir gyvūnų etikos bei klimato kaitos temas. Yra pasirodžiusios dar dvi jos knygos: „Dark Matters: Pessimism and the Problem of Suffering“ ir „Bayle, Jurieu and the Dictionnaire Historique et Critique“

Kai 1997 m. Honkongas buvo perduotas Kinijai, miestui garantuota spaudos, žodžio ir susirinkimų laisvė, tačiau Kinijos komunistų partija nuosekliai šias teises riboja. Jau ne vienus metus honkongiečiai kovoja už teisės viršenybę, galimybę balsuoti laisvuose bei sąžininguose rinkimuose, savą teisinę sistemą ir ekonomiką, tačiau Pekinas visa tai gniaužia ir naikina.

„Ši knyga – apie naujai įsisąmonintos laisvės patirtį, sunkią kovą dėl nepriklausomybės ir skausmingą tėvynės netektį. Ji turėtų būti privalomas skaitinys tiems, kas, gimę ir užaugę laisvoje visuomenėje ir nepriklausomoje valstybėje, širdimi neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip, kad visa tai gali būti iš jų atimta, – kurie iki sielos gelmės nejaučia, kokia trapi yra laisvė, kurios, kaip sakė žymus amerikietis, „nuo išnykimo niekada neskiria daugiau negu viena karta“.

MANTAS ADOMĖNAS

Honkongo aktyvisto, Nobelio taikos premijos nomi­nanto Nathano Law ir iš Honkongo kilusio nepriklausomo rašytojo, mokslininko Evano Fowlerio „Laisvė“ – asmeninis, bet šiandien kaip niekad universalus manifestas, kuris primena apie autoritarizmo keliamus pavojus, įkvepia ginti demokratiją ir laisvę, nei rizikuoti jas prarasti.

Lenkų kilmės filosofas, logikas Józefas Maria Bocheńskis (1902–1995) imasi nedėkingo darbo: nusakyti autoriteto prigimtį, surūšiuoti autoritetų tipus bei apibrėžti jų galiojimo ribas. Daro tai blaiviai, skaidriai ir užtikrintai – dėstymo aiškumas ir nuoseklumas yra vienas svarbiausių šios knygos privalumų. Galima tik pavydėti Bocheńskio gebėjimo sklandžiai dėstyti mintį ir nepasiduoti pagundai norimą išvadą priimti už teisingą. Demagogų, manipuliatorių ir įvairaus plauko šūdmalos meistrų laikais tai turėtų būti parankinė knyga kiekvienam, bandančiam susiorientuoti žinių pertekliuje.

Šveicarijoje kūręs XX a. lenkų filosofas, logikas ir teologas Józef Maria Bocheński – analitinės filosofijos šalininkas. Tyrė formaliosios logikos pagrindus, jos metodus taikydamas filosofijos sąvokų bei religinės kalbos analizei. Knygų Etikos eskizai (Szkice etyczne 1953), Formalioji logika (Formale Logik 1955), Religijos logika (Logik der Religion 1965), Kas yra autoritetas? Įvadas į autoriteto logiką (Was ist Autorität? Einführung in die Logik der Autorität 1974) ir daugybės kitų autorius.

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

Šio numerio tema – miesto kvapai, sužadinantys ir kitas jusles. Renkame kvapų kolekciją ir piknikaujame Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose po alyvomis – jos mieste auga nuo XVIII amžiaus. Keliaujame žemyn Dominikonų gatve, iš bažnyčių padvelkia smilkalais, senais rūsiais. Vinguriuoja kepsnių dūmelis iš Senatorių pasažo kavinių. Gaivus vėjas pro atvertus langus, gūselis XVI–XVII amžiaus Vilniaus dvoko.

Paskui nosis mus veda į Pilies gatvę – čia prieš šimtą metų maišėsi kvapai iš paryžiečio Aubry kirpyklos, Segalio vaistinės, kepyklų. Dabar mieste kybo sintetinių ambrų ir baltųjų muskusų debesis. Ir siūbteli motociklo mėlyno dūmo kvapas!

Tyrinėjame ir Vilniaus dvokulio topografiją: XIX amžiuje pro garbingus rūmus Pylimo, Trakų, Klaipėdos ir kitomis gatvėmis sruveno upelis Kačerga, atstojęs miestiečiams nuotekų kanalą. O kur dar praeiviai, alpstantys po asenizatorių gurguolės ratais! Jau geriau Šnipiškių kvapų kalvarijos – batų taisyklos klijų garas, vežiojamieji žvėrynai ir arbūzai.

Biomedžiagų bibliotekoje „Sodas 2123“ erdvėje liečiame medžiagas, iš kurių sukurti dizaino objektai gali kvepėti bičių vašku, sakais ar kava. Industriniame Vilkpėdės rajone randame „Desertų klubą“ ir svarstome, ar vilnietiška spurga taptų tarptautiniu desertu.

Atokvėpio ieškome buvusiuose miesto soduose. O kuo kvepia Vilniaus muziejaus saugykla? Cinamonine kramtomąja guma ir Kernagio kvepalais! Valstybinio Vilniaus mažojo teatro koridoriuose, sako aktorė Eglė Gabrėnaitė, galite akimirką užuosti baltų marškinių gaivą.

Žydinčios slyvos, traukinių dūmai, šuns kailis lietuje, sausa biurų vėsa, kruasanai, ant asfalto suminta braškė, upės drėgmė – kurį Vilniaus kvapo buteliuką rinksitės šiandien?

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

VANDUO – šio vasaros numerio tema.

Miesto globėjas šv. Kristoforas brenda per vandenį. Gulbė lipa iš vandens japoniškame sode Šnipiškėse. Atostogautojai šoka ant dviračių ir skaičiuoja gaivinančius miesto šaltinius rubrikoje „Vieta“. Šaltinio fragmentą galima rasti net Filharmonijoje. Darbo voverės ruošiasi į darbą ir galbūt pravažiuoja A. Goštauto gatve palei Nerį. Apie ją, gatvę, pasakojame rubrikoje „Vienos gatvės istorija“. Prieš porą šimtmečių čia virė Lukiškių uosto gyvenimas. Dabar ji – penkių tiltų gatvė.

Kai mieste palyja, atspindžių ieškantis fotografas medžioja senų gatvių duobelėse susikaupusias balas – apie tai pasakoja „Kadre“. O jei poilsiausite prie Balsių ežero, žinokite, kad jį labai mėgsta unguriai. Su šias gudrias žuvis tyrinėjančiu mokslininku kalbamės „Vilnietyje“.

Žiemos maudynių mėgėja rašo, kaip rado joms pamainą vasarą ir pasidavė bėgimo tėkmei Vingio parke – atsiverskite „Atvirumus“. Garsių plaukikų šeimoje augusi autorė apžvelgia įdomius Vilniaus baseinus „Baseinų istorijose“. O jei vasarą norisi tik upių ir ežerų, prašom – tarp Neries ir Balsių ežero įsitaisiusiame Balsių rajone gyvenanti rašytoja „Rakurse“ atskleidžia ir jo mitologines paslaptis.

Vilnietis Karoliniškėse pripildo stiklinę vandens iš čiaupo, atitekėjusio iš Bukčių vandenvietės. Miesto vandens kelią sekame rubrikoje „Vilnius žalias“.

Uždarę biurų, mokslo įstaigų, namų duris, po darbų keliaujame pasėdėti kavinėse.

„Skonyje“ skaičiavome tas, kuriose patiriame pikniko prie vandens jausmą.

Vilniuje apie vandenį kalba „Vandens nešėjo“ skulptūra – nuo jos pradėję, daugiau nuorodų rasite „Maršrute“.

O jeigu vanduo būtų muziejaus eksponatas? „Vilniaus meduoliuose“ tyrinėjame geologinius Vilnios sluoksnius. Rubrikoje „Atraskite patys“ ieškome Turniškių hidroelektrinės pėdsakų. „Pulse“ teka renginių srovė. Kelionė per žurnalą baigiasi komiksu – statome plaustą per Nerį.

Eime, paplaukiosim per vasaros miestą!

„Genijai ateidavo ir kalbėdavosi su Gertruda Stein, o žmonos bendraudavo su manimi.“

1903-iaisiais amerikietė Gertruda Stein persikrausto į Paryžių. Vaikšto po parodas, perka keistus jaunų menininkų kūrinius – Paulio Cezanne’o, Henri Mattise’o, Pablo Picasso. Į vakarėlius jos namuose renkasi modernizmo ikonomis netrukus tapsiantys tapytojai, rašytojai, teatro žmonės.

Šis kūrinys – literatūrinis pokštas. Stein savo gyvenimo partnerės Alice B. Toklas lūpomis kalba apie save ir tuos, kurie ją įkvėpė. Tiesa, čia aprašytieji tekstą kritikavo: Henri Matisse’ą papiktino tai, kaip vaizduojama jo žmona, o Ernestas Hemingway’us neatleido pavadintas bailiu, tačiau dabar ši knyga – tarp svarbiausių XX amžiaus negrožinės literatūros kūrinių.

Gertrude Stein (1874–1946) – įtakinga amerikiečių rašytoja avangardistė, meno kolekcionierė, artima rašytojų bei menininkų bičiulė ir patarėja, sąvokos „prarastoji karta“ autorė ir modernizmo epochos pilkoji kardinolė.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/87034c85-7598-4cbf-832b-4a9bcb825706.html 

Knyga „Medūzos sensta atbulai: mokslo atsakymai apie ilgaamžiškumą“ pirmą kartą buvo išleista 2021 m. Danijos Karalystėje, ir iškart pateko į perkamiausių knygų sąrašus. Netrukus ši mokslo populiarinimo knyga buvo išversta į daugiau nei 25 kalbas ir tapo tarptautiniu bestseleriu. 2022 m. ji buvo išrinkta mokslo populiarinimo knygų konkurso Wissensbuch des Jahres siurprizo kategorijos laimėtoja. 2023 m. knyga buvo nominuota prestižinei Royal Society Science Book Prize premijai.

Knygoje autorius suprantamai, lengvai ir šmaikščiai aptaria ilgaamžiškumo srities mokslinius tyrinėjimus ir pristato naujausius atradimus apie tai, kaip pažaboti senėjimą. Knygoje gausu įvairių rūšių gyvybės, įskaitant žmonių, pavyzdžių, kurie sugriauna senėjimo, kaip neišvengiamo proceso mitą. Nicklas ne tik papasakoja apie ilgaamžiškumą, bet ir pateikia paprastų rekomendacijų, kaip su amžiumi išsaugoti jaunatviškumą ir gyventi ilgiau. Šiuolaikinio mokslo atradimai išplečia gyvenimo perspektyvos ribas ir atskleidžia, jog ilgaamžiškumas gali būti pavaldus žmogui.

Kad ir ko viena karta išmoktų iš kitos, to, kas iš tikrųjų žmogiška, jokia karta iš ankstesnės neišmoksta. Šiuo atžvilgiu kiekviena karta pradeda nuo pradžios, jos uždavinys nesiskiria nuo ankstesnės kartos, ir ji nenueina toliau, jei tik ankstesnė karta neišdavė savojo uždavinio ir pati savęs neapgavo. Šis tikrasis žmogiškumas yra aistra, kurioje viena karta supranta kitą ir supranta pačią save. Antai nė viena karta iš kitos neišmoko mylėti, nė viena karta nepradeda nuo ko kito negu nuo pradžios, nė vienos vėlesnės kartos uždavinys nėra trumpesnis negu ankstesniosios, ir jei kuri nors karta nepanorės mylėti taip, kaip ankstesnės kartos, o nuspręs eiti toliau už pastarąsias, tai šitai yra tik tuščia ir kvaila kalba.

1849 m. Sørenas Kierkegaard’as dienoraštyje rašė: „O kai jau būsiu miręs, vien Baimės ir drebėjimo pakaks, kad mano vardas taptų nemirtingas. Jis bus skaitomas bei verčiamas į kitas kalbas. Tiesiog šiurpu darysis nuo tos aistros, kuri dega šioje knygoje.“ Praėjus beveik 200 metų nuo Baimės ir drebėjimo pasirodymo, galima užtikrintai teigti, kad Kierkegaard’as neklydo, – šis veikalas iki šiol yra populiariausias jo tekstas, tapęs tam tikra jo vizitine kortele. Tai, kad knyga, kurią laikote rankose, yra jau trečioji Baimės ir drebėjimo laida lietuvių kalba, taip pat liudija neblėstantį šios knygos populiarumą ir įtaigą.

Audioknygos leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Ne tik mes formuojame miestus ir gatves, bet ir jie formuoja mus: daro didžiulį poveikį gyvenimo ritmui, sociumui, bendram gerbūviui ir savijautai. XX a., įsigalėjus automobilizmui ir miestų gatves pradėjus traktuoti tik kaip racionalizuotas arterijas mechaniniam judėjimui iš taško A į tašką B, praradome šių viešųjų erdvių potencialą stiprinti žmogiškuosius ryšius. Dešimtmečiais vystant transporto inžineriją ir pagal tai planuojant miestus, gatvės virto nebe socialinės sąveikos vieta, o efektyvumo siekiančia automobilių kelių sistema – ideologiniu miesto, kaip greičio maksimizavimo mechanizmo, atspindžiu.Knyga „Greičiausiojo teisė” kviečia pažvelgti į mūsų gatves kitaip ir pradėti kurti alternatyvius naratyvus. Jos autoriai žurnalistė Thalia Verkade ir transporto inžinierius Marco te Brömmelstroetas kelia klausimus apie sprendimus ir mechanizmus, lemiančius viešųjų erdvių projektavimą, skatina pergalvoti nuostatas bei inicijuoti radikalius pokyčius, kad mūsų miestai taptų įtraukiančiomis, tvariomis ir gyvybingomis erdvėmis.

Tai pirmoji serijos „Palimpsestai” knyga.

Knyga „Greičiausiojo teisė“ kviečia pažvelgti į mūsų gatves kitaip ir pradėti kurti alternatyvius naratyvus. Jos autoriai žurnalistė Thalia Verkade ir transporto inžinierius Marco te Brömmelstroetas kelia klausimus apie sprendimus ir mechanizmus, lemiančius viešųjų erdvių projektavimą, skatina pergalvoti nuostatas bei inicijuoti radikalius pokyčius, kad mūsų miestai taptų įtraukiančiomis, tvariomis ir gyvybingomis erdvėmis.

„Ši knyga – dviejų atviros Lietuvos viziją puoselėjančių draugų sukurta laiko kapsulė. Kruopščiai atrinktos istorijos atveria tarpukario Lietuvos žydų pasaulėžiūrą, humorą, vargus ir džiaugsmus, santykį su lietuviais. Buvau sužavėtas to meto žmonių geranoriškumo ir optimizmo. Kaip rašoma viename iš vertimų: „Niekas taip kelio neskina prie žmonių susiartinimo, kaip pažinimas viens kito.“ Šiuos tekstus skaityti ir saldu, ir rūgštu, it valgyti antologijos pavadinime minimą apelsiną. Jie leidžia pabėgti į realybę, kurioje multikultūrė Lietuva buvo savaime suprantamas dalykas, o jidiš – viena kertinių šalyje vartojamų kalbų. Kartu tai ir labai liūdna knyga, nes ji mums dar kartą primena, ką praradome. Tačiau galime pabandyti nors šiek tiek tai atkurti.“

Karolis Vyšniauskas

„Po Holokausto ir sovietų okupacijos lietuviams ir žydams teko naujai ieškoti kelių vieniems kitų link. Ne visi žino, kad tokio dialogo pagrindai buvo padėti tarpukariu. Viena abipusės pažinties forma tapo vertimai. Antologija „Nemirtingasis apelsinas” atgaivina tarpukario vertėjų ir knygų sudarytojų pastangas pristatyti žydų literatūrą lietuvių skaitytojui – uždavinys, ir šiandien nepraradęs aktualumo, kaip ir patys knygoje surinkti tekstai.“

Lara Lempertienė

Michaelas Casperas yra amerikiečių rašytojas ir istorikas, tyrinėjantis Lietuvos žydų kultūros istoriją. Jis studijavo Vilniaus universitete pagal Fulbraito stipendiją, vėliau Kalifornijos universiteto Los Andžele Istorijos fakultete apgynė daktaro disertaciją apie tarpukario Lietuvos žydų politinę kultūrą. Michaelas taip pat yra apdovanojimų pelniusios knygos „A Fortress in Brooklyn“ bendraautoris, publikavęs straipsnių „The New York Review of Books“, „The Times Literary Supplement“ ir kituose leidiniuose.

Mantautas Šulskus yra Vilniaus ir Roskildės (Danija) universitetų alumnas, judaikos tyrėjas, Ernsto Ludwigo Ehrlicho (Vokietija) ir Paideia Emmos Lazarus (Švedija) stipendijų laureatas. Heidelbergo Žydų studijų centre (Vokietijoje) jis parašė magistrinį darbą apie tarpukario Lietuvos žydų politiką, visuomenininką ir leidėją dr.  Mendelį Sudarskį. Mantautas yra nevyriausybinės organizacijos „Sienos Grupė“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų.

Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Geros valios fondas

Purpuras buvo gaunamas iš keistų sraigių, be to, pasak Jacobo van Maerlanto, ir iš dramblių kraujo. O pati išskirtiniausia raudona spalva, pasak jo, gaunama iš Baltijos jūroje gyvenančios į moliuską panašios žuvytės. Tam dar buvusi reikalinga itin sudėtinga procedūra, nes, norint išspausti brangiąją medžiagą, gyvai žuvytei reikėjo pradurti specialią gysliukę.

Spalvos turi daug aspektų. Istorijos raidoje jos buvo skirtingai aprašomomos, interpretuojamos, vertinamos, derinamos ir vartojamos. Todėl spalvos yra žmonių kultūros matas. Ypač Viduramžiais atsiskleidžia tikra obsesija: ar spalvos yra velnio įrankis, ar Dievo puošmena? Šioje apybraižoje mėginama glaustai paaiškinti, kaip Viduramžiais buvo naudojamos spalvos ir kokie tokio naudojimo padariniai šiandien. Mat kad ir kaip būtų, viską paveldėjome iš praeities. Taip pat ir Viduramžių spalvas.

TARPTAUTINIS BESTSELERIS

„Viena išsamiausių ir suprantamiausių knygų apie dėmesio stokos sutrikimą.“

Publishers Weekly  

Gaboras Maté yra gerbiamas gydytojas, neurologas, psichiatras ir psichologas, pats turintis dėmesio stokos sutrikimą (ADD). Knygoje „Išsiblaškę protai“ jis griauna mitą, kad dėmesio stokos sutrikimas yra genetiškai nulemtas. Dr. Maté mano, kad mūsų socialinė ir emocinė aplinka atlieka itin reikšmingą vaidmenį ne tik sukeliant, bet ir gydant šią būklę, ir suteikia tikros vilties bei patarimų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kurie susiduria su šiuo sutrikimu.

Šiame vadove, padedančiame ne tik suprasti, kas yra dėmesio stokos sutrikimas, bet ir kaip jį gydyti, dr. Maté: 

- įrodo, kad šis sutrikimas yra ne paveldima liga, o pagydomas sutrikimas;

- parodo, kad išsiblaškymas – tai psichologinis gyvenimo patirties rezultatas;

- padeda tėvams suprasti, kas lemia ADD turinčių jų vaikų elgesį, o suaugusiesiems, turintiems šį sutrikimą, – įgyti įžvalgų apie savo emocijas ir poelgius;

- optimistiškai vertina neurologinę raidą net ir suaugusiųjų amžiuje;

- pateikia patarimų, kaip skatinti šią vaikų ir suaugusiųjų raidą.

Knygą „Išsiblaškę protai“, kurioje sukaupta ilgametės gydytojo praktikos ir mokslinių tyrimų išmintis, būtina perskaityti tėvams ir visiems, kuriuos domina, kaip kūdikystėje patiriami išgyvenimai formuoja žmogaus smegenų biologiją ir psichologiją.

Dr. Gaboras Maté – garsus vengrų kilmės Kanados gydytojas, priklausomybių tyrimo ir gydymo specialistas, plačiai žinomas savo unikaliu požiūriu į dėmesio stokos sutrikimą ir tikėjimu, kad proto ir kūno sveikata yra glaudžiai susiję dalykai. Keletas dr. Maté parašytų knygų tapo bestseleriais, jie išleisti daugiau nei trisdešimčia kalbų.

Jis gimė 1944 m. Budapešte, Vengrijoje, ir yra išgyvenęs nacių genocidą. Jo seneliai iš motinos pusės buvo nužudyti Aušvice, kai jam buvo penki mėnesiai, teta dingo per karą, o jo tėvas patyrė priverstinius nacių darbus.

1957 m. jis su šeima emigravo į Kanadą. Baigęs Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje bakalauro studijas ir kelerius metus dirbęs vidurinėje mokykloje anglų kalbos ir literatūros mokytoju, jis nusprendė vėl studijuoti, kad įgyvendintų savo vaikystės svajonę tapti gydytoju.

Maté daugiau nei dvidešimt metų vadovavo privačiai šeimos gydytojo klinikai Rytų Vankuveryje. Septynerius metus jis taip pat buvo Vankuverio ligoninės paliatyviosios pagalbos skyriaus koordinatorius.

Dr. Maté yra parašęs penkias knygas, tarp jų – apdovanojimą pelniusią „Alkanų vaiduoklių karalystėje: artimos pažintys su priklausomybe“ (In the Realm of Hungry Ghosts: Close Encounters with Addiction). Jo darbai tarptautiniu mastu išleisti daugiau nei trisdešimčia kalbų.

Šis tekstas įkurdintas anapus psichologijos ir suicidologijos. Jis prasideda ten, kur baigiasi mokslinė suicidologija. Mėginau pažvelgti į savavališką mirtį ne iš išorės, iš gyvojo ar išgyvenusiojo pasaulio, bet iš vidujybės tų, kuriuos vadinu suicidarais ar suicidantais.

Jean Améry

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

BAIMĖ BŪTI MATOMAM

Tai nemeilė sau, nepasitikėjimas savimi, tai – dažnai galvoje skambančios frazės: „…man neduota, aš niekam neįdomus, visi aplinkui tiek daug pasiekę, o aš...“ 

Tai iš vaikystės atsinešamas įsitikinimas, kad: „…tokie kaip aš – pasauliui neįdomūs, nieko nepasiekia, iš jų jokios naudos…“

Toks žmogus renkasi slėptis, nes: „…jei mane pamatys, aš vėl susimausiu ir vėl būsiu atstumtas…“ Laikas eina, metai bėga, o gyventi baisu…

Gal laikas atrasti drąsos ir pradėti gyventi savo gyvenimą, o ne tokį, kokio iš tavęs tikisi kiti?

Rezonuoja? Atpažįstama? 

Šios knygos Herojus leidžiasi į pačią sunkiausią pasaulyje kelionę, ieškodamas atsakymo į šiuos klausimus.

Daktaro patarimai nuo rytietiškų gydymo būdų iki kovos su amžėjimu metodų.

Liaudies išmintis byloja: jei senelis per aštuoniasdešimtąjį gimtadienį užpūtė visas žvakutes, testamentu domėtis dar per anksti.

Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas, bestselerio „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius, žaismingai pasakoja apie svarbiausius profilaktikos, sveikatinimo ir gydymo principus, kuriuos kruopščiai rinko per visą savo karjerą.

Kaip išsaugoti sveikatą (ir nugyventi 100 metų) – atsakymas į šį visais laikais svarbiausią klausimą keitėsi su kiekviena karta.

Tai kiaušiniai pats blogiausias mitybos pasirinkimas, tai kiaušiniai sveikiausias maisto produktas. Tai fizinis aktyvumas atima gyvybines jėgas ir išsekina žmogų, tai jis yra sveikatos pagrindas. Buvimas saulėje – prasčiokų problema? Ne, saulės vonios naudingos ir svarbios! O jau ligoniams į pirtį kategoriškai negalima? Daugybė ligų kaip tik bijo pirties lyg šėtonas kryžiaus. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacija – silpnumo ir ištižimo ženklas? O kristi kaip lapui perdegus – tai jau jėga?!

TURTINGOJE IR PRAKTIŠKAI IŠBANDYTOJE DAKTARO GYDYMO BŪDŲ KOLEKCIJOJE VERTINGOS ŽINIOS IR P ATARIMAI APIE:

• mikrobiotos puoselėjimą,

• ląstelių baterijų įkrovimą,

• uždegimo mažinimą,

• miegą ir sapnus,

• karališkąją antioksidantų gvardiją,

• senus, bet labai novatoriškus gydymo būdus,

• hormonų balanso palaikymą,

• internetą ir demenciją,

• pirties karštį ir ledinio vandens šaltį,

• psichinės būsenos stabilumą,

• ląstelių valymą

• ir kitas sveiko bei džiaugsmingo gyvenimo taisykles.

„Turime įsisąmoninti: demokratija negalima be normų, institucinio santūrumo ir pilietinės kiekvieno asmens atsakomybės. Jei bent trumpam pažvelgsime į šalį, viskas gali akimirksniu sugriūti.“
Barack Obama, 44-asis JAV prezidentas

„Ši knyga – tai gidas visiems piliečiams, leidžiantis suvokti, kad net Vakarų pasaulyje demokratija nėra duotybė: kiekviena karta turi stengtis ją išlaikyti ir nuolat puoselėti.“
Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas

Vertė Rasa Drazdauskienė, „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatė


Ar šiandien demokratijai gresia pavojus?

Įprasta manyti, kad demokratinė valdžia nuverčiama pasitelkus karinę jėgą, ginklus ir prievartą. Tačiau pastaruoju metu įsigali ne toks staigus ir dramatiškas būdas – vos pastebimai vykstantis procesas, prasidedantis jau prie balsavimo urnų. Ne vienoje šalyje teisėtai išrinkti vadovai kasdien žingsnis po žingsnio silpnina demokratiją, iki ši nustoja būti pamatiniu valstybės gyvenimo principu.

Siekdami užkirsti tam kelią, autoriai siūlo dar kartą pažvelgti į šiuolaikinių demokratijų būklę ir neseną istoriją. Analizuojant praeities įvykius, kurie atvėrė vartus autoritariniam valdymui ar, priešingai, užkirto jam kelią, bei stebint demokratijas, patiriančias sunkumų, įmanoma suvaldyti demokratijos žlugimo grėsmę. Pasimokyti iš istorijos ypač svarbu dabar, kai didžiausioms ir stipriausioms pasaulio demokratijoms kyla vis daugiau iššūkių.


Steven Levitsky (Styvenas Levitskis) ir Daniel Ziblatt (Denielis Ziblatas) – Harvardo universiteto profesoriai. S. Levitsky'io specializacija – Lotynų Amerika ir besivystančios šalys, o D. Ziblatto – Europos politinis gyvenimas. Autorių straipsniai dažnai publikuojami leidiniuose „Vox“ ir „New York Times“.

Rinkodaristas Gojus ryžtasi statytis namą. Tačiau jo planus jaukia netikėtos aplinkybės: tampa aišku, kad statybos bus neeilinės ir reikalaujančios aukų.

Visi, kam per trisdešimt, gyvenime jau yra ką nors statę: vieni namą, kiti karjerą, treti santykius; dažniausiai – nuo pat pamatų.

Debiutinis Jauniaus Petraičio romanas Tu kažką turi pašiepia tragikomišką šių dienų realybę ir kviečia ieškoti atsakymų į nuolat kylančius egzistencinius klausimus. Kaip teisingai pasistatyti gyvenimą? Kaip jį statyti vyrams, o kaip moterims? Kaip statybų dulkėse nepamesti to, kas iš tiesų svarbiausia?

Knyga apie šių dienų laiko dvasią – dideles ambicijas ir pamestą prasmės jausmą. Šiurkštų pasaulį, kuriame statymai dideli, o pralaimėjimo jausmas visuomet kažkur šalia. Autorius provokuoja, bandydamas atrasti, kokia pasaulio galimybė vis dar egzistuoja tarp kraštutinių polių? 

– Audrius Ožalas, literatūros kritikas

Tai šiuolaikinės visuomenės atspindys – kaimynų, bendradarbių, klientų, užsakovų ir mūsų pačių gyvenimai. Situacijos, kalba ir kūrinio eiga tokia įtaigi, kad skaitant verčia karts nuo karto pakelt akis ir apsidairyt, ar tik nebus kur nors kambaryje įtaisytos slaptos vaizdo kameros, kurios fiksuoja tavo pačio būsenas ir gal net slapčiausias mintis, o Jaunius tiesiog stebėdamas viską užrašo.

– Kastytis Sarnickas, rašytojas ir G&G Sindikato narys

Jaunius Petraitis studijavo politiką ir tarptautinius santykius Vilniuje ir Bolonijoje. Į lietuvių kalbą išvertė H. J. Morgenthau klasikinį veikalą Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos (2011), taip pat dirbo LR Užsienio reikalų ministro patarėju. Su partneriu įkūrė prekės ženklų pozicionavimo butiką Black Florence. Pirmąjį kūrybinį eksperimentą Jaunius atliko dar mokykloje: jo apysaka apie šiukšlininko darbą Londone buvo išspausdinta Kauno jaunųjų prozininkų almanache (Tesco, 2005). Romane Tu kažką turi autorius autoironiškai tyrinėja gyvenimo prasmės, savirealizacijos ir santykių temas.

Kodėl pasaulio turtingieji ir galingieji – prezidentai, diktatoriai, milijardieriai – taip mėgsta didingą architektūrą? Nori parodyti galią, sukelti pasigėrėjimą, įbauginti ar įsiamžinti pastatuose ir taip priartėti prie nemirtingumo? 

Žymus britų kuratorius, redaktorius ir architektūros kritikas Deyan Sudjic knygoje Galios architektūra žvalgosi po pasaulio galingųjų ir jų architektų susitikimų užkulisius ir narplioja po pastatų fasadais slypintį politikos, pinigų ir architektūros santykį. Kritiškas ir istoriškai informatyvus Sudjiciaus balsas lydi skaitytoją po plačią galios architektūros geografiją – nuo Hitlerio Germanijos iki Rockefellerių Niujorko, nuo Husseino Bagdado iki Mao Pekino. 

Analizuodamas architektūrą kaip komunikacijos priemonę ir žmogaus psichologijos išraišką, autorius klausia, kokių tikslų statydami pastatus siekia individai ir visuomenės, ką architektūra gali papasakoti apie mūsų aistras, baimes, visuomenę apibrėžiančius simbolius ir gyvenimo būdo formas. 

Kaip padėti vaikams augti susidorojant su gyvenimo iššūkiais.

Vaikų raidos ekspertė daktarė Tovah Klein suteikia tėvams pasitikėjimo savimi, kad galėtų padėti vaikams ir paaugliams ugdyti psichologinį atsparumą ir klestėti nenuspėjamame pasaulyje.

Nesvarbu, ar tai būtų pasauliniai įvykiai, darantys įtaką mūsų saugumo jausmui, ar kasdienio gyvenimo stresai, nuolat susiduriame su situacijomis, keliančiomis grėsmę mūsų vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai. Knyga „Atsparūs vaikai“ yra gelbėjimosi ratas kiekvienai šeimai, susiduriančiai su įvairiais gyvenimo sunkumais ir traumomis –bendraamžių konfliktais, mokymosi sunkumais, skyrybomis, įtampa šeimoje, mirtimi, persikraustymu ar politiniais įvykiais. 

Pasitelkdama praktinių patarimų, atvejų analizės ir raidos mokslo žinių derinį, vaikų raidos psichologė daktarė Tovah Klein siūlo tėvams ir globėjams penkis vaiko atsparumo ramsčius:

- Sukurti emocinį saugumą

- Mokyti reguliuoti emocijas

- Nustatyti ribas ir laisvę klysti

- Užmegzti ryšį su vaiku

- Priimti vaikus tokius, kokie jie yra

„Atsparūs vaikai“ – tai išmintingas ir praktiškas vadovas, kaip ugdyti motyvuotus, pasitikinčius savimi, išradingus, prisitaikančius, su gyvenimo iššūkiais susidoroti gebančius vaikus, kaip padėti jiems susikurti ilgalaikį gebėjimą gyventi prasmingą bei laimingą gyvenimą dabar ir ateityje.

Dr. T. Klein neria tiesiai į tas sritis, kuriose tėvai yra pasimetę ar sutrikę. Pasitelkusi dešimtmečius kauptą patirtį mokant vaikus, ji nušviečia kelią į atsparesnį ir visavertiškesnį gyvenimą. – Dr. Lisa Miller, New York Times bestselerių „The Spiritual Child“ ir „The Awakened Brain 4000“ autorė

Dr. Tovah Klein yra Barnardo koledžo, Kolumbijos universiteto psichologijos profesorė ir Barnardo koledžo Mažylių raidos centro – tarptautiniu mastu pripažinto mokslinių tyrimų ir mokymo centro, vykdančio programas bendruomenei, – direktorė. Ji studijavo psichologiją Mičigano universitete, o Djuko universitete apgynė klinikinės ir raidos psichologijos daktaro laipsnį. Yra daugelio pranešimų konferencijose ir straipsnių vaikų psichologijos žurnaluose autorė.

Dr. T. Klein jau daugiau nei tris dešimtmečius dirba su tėvais bei jų vaikais ir mano, kad humoras yra labai svarbi vaikų auklėjimo dalis. Ji atlieka tyrimus, susijusius su vaikų ir tėvų raida, įskaitant tėvystės iššūkius, darbo ir šeimos problemas; vaikų žaidimais; tėvų įtaka vaikų socialinei ir emocinei raidai; traumuojamų įvykių poveikiu vaikams ir tėvams, įskaitant Rugsėjo 11-osios atakų liudininkus; COVID-19; Tohoku (Japonija) žemės drebėjimą ir cunamį. 

Ji rašo ir yra dažnai cituojama žiniasklaidoje, įskaitant „New York Times“, „Washington Post“, „Huffington Post“, „Parents“, „PureWow“, „Motherly“, „WalletHub“, „Insider“, CNN, „Today“ ir „Slate“. Yra dažna radijo, tinklalaidžių ir televizijos laidų viešnia, o laidoje „Good Morning America“ buvo pavadinta mažylių užkalbėtoja.

Dr. T. Klein konsultuoja mokyklas ir programas vaikams bei šeimoms visame pasaulyje, siekdama padėti pagerinti visų šeimų gyvenimą. 

T. Klein yra mokslininkė ir neeilinė moteris, rašanti apie ankstyvosios vaikystės raidą ir tėvystę... Ji nuostabi, ir daugybė žmonių jaučia tą patį... „Atsparūs vaikai“ yra fantastiška knyga. 

Aktorė Sarah Jessica Parker

Moksliniais tyrimais pagrįsta ir patraukli, šilta ir išmintinga... „Atsparūs vaikai“ – tai knyga, kurios tėvai ir globėjai laukė. Dr. Tovah Klein puikiai perteikia dešimtmečius kauptą patirtį ir pateikia praktinį vadovą, kaip auginti lengvai prisitaikančius vaikus, kurie gali pasinaudoti vidiniais ir išoriniais ištekliais, kad susidorotų su viskuo, kas jiems pasitaikys. Ar auginate mažylį, ar paauglį – ši knyga skirta jums... 

Dr. Lisa Damour, knygos „Kaip užauginti dukterį“ autorė

Šiais neaiškiais laikais nėra svarbesnės knygos už „Atsparius vaikus“... Daktarė Klein prasiskverbia pro triukšmą ir pateikia būtent šiais laikais reikalingą patirtį. Jos tyrimai yra intuityvūs ir pribloškiami. „Atsparius vaikus“ privaloma perskaityti! 

Eve Rodsky, New York Times bestselerio „Fair Play“ autorė

Ši padės jums užauginti vaiką, kuris jaučiasi saugus santykiuose su jumis, moka valdyti savo jausmus, ne tik prisitaiko prie iššūkių ar traumų, bet netgi klesti po jų. 

Dr. Richard C. Schwartz, Internal Family Systems įkūrėjas ir knygos „Nėra blogų dalių“ autorius

Autorė remiasi gausiomis naujomis žiniomis, įskaitant įžeminimo pratimus ir prisirišimo neurobiologiją.

Therapy Today

Nedaug tėvystės knygų yra pagrįstos mokslu ir tiesiogine patirtimi, kuri pasitelkiama ugdant atsparumą. Daktarė Tovah Klein yra patikima vaikystės raidos ekspertė, o jos žinių gilumas atsispindi šioje knygoje. 

–Sian L. Beilock, Dartmuto koledžo prezidentė, knygos „Choke“ autorė

Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje žvalgybos tarnybos ir jų formuojama žvalgybos kultūra išryškinama kaip reikšmingas ir funkcionalus Vakarų demokratijos dėmuo. Studijoje stengtasi parodyti žvalgybos tarnybų veikimą demokratinių struktūrų viduje, apčiuopti daugeliui Vakarų valstybių būdingus žvalgybos tarnybų raidos, augimo, tapatybės ir tikslo radimo, savotiško demokratinio „įsitinklinimo“ procesus. Studijos pirmoje dalyje pateikiama Vakarų žvalgybos tarnybų istorijos sintezė nuo XIX a. iki šių dienų, daug dėmesio skiriant žvalgybos tarnybų vietai bendroje valstybės institucijų sistemoje, Rytų ir Vakarų žvalgybų skirtumams, žvalgybos ir partizaninio karo sąsajoms. Antroje dalyje siekiama parodyti žvalgybos tarnybų „vidų“ – apžvelgiama žvalgo veikla, ugdymas ir kultūra, žvalgo tipai ir mitai.

Bernardas Gailius (gim. 1981 m.) – istorikas ir rašytojas, akademinių studijų „Partizanai tada ir šiandien“, „Nusikaltimai prie Smetonos“, romanų „Kraujo kvapas“ ir „Agentė“ autorius. Istoriniuose tyrimuose ir romanuose daug dėmesio skyrė žvalgybos tarnybų veiklai, studijoje „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ pabrėžė žvalgybos ir žvalgo mito reikšmę šiuolaikinei Vakarų kultūrai. „Žvalgyba Vakaruose“ pratęsia šios sąsajos svarstymą.

Atskleiskite savo neribotą potencialą, sukurkite ilgalaikius, transformuojančius pokyčius ir paverskite savo svajones realybe su ilgai lauktu knygos MANIFESTAVIMAS. 7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą tęsiniu.

Manifestavimas parodė, kad įmanoma pakeisti savo gyvenimą. „Manifestavimo karaliene“ vadinama Roxie Nafousi savo naujoje knygoje Manifestavimas. Nerkite giliau naudodamasi pirmoje savo knygoje pristatyta septynių manifestavimo žingsnių programa atskleis, kodėl svarbu gydyti savo vidines žaizdas, ir kaip šis procesas leidžia efektyviau manifestuoti.

Išplėsdama jūsų supratimą apie kiekvieną iš unikalių septynių manifestavimo žingsnių, Roxie Nafousi pateikia praktinių metodų, kurie išmokys jus, kaip išskleisti savo potencialą ir drąsiai kurti savo svajonių gyvenimą. 

Kiekviename knygos skyriuje esama paprastų ir įkvepiančių pratimų, padedančių pažinti save ir skatinančių augti bei tobulėti. Remdamiesi jais skaitytojai gali įgyvendinti pokyčius, kuriuos nori matyti savo gyvenime.

Padarykite, kad šie metai taptų jūsų naujo gyvenimo pradžia...

Roxie Nafousi yra saviugdos trenerė, įkvepianti kalbėtoja, manifestavimo ekspertė ir 2 x Sunday Times bestselerių autorė. Jos debiutinė knyga MANIFESTAVIMAS. 7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą sulaukė pasaulinės sėkmės nuo pat jos pasirodymo rinkoje 2022 m. sausio mėn. ir yra laikoma privalomu manifestavimo vadovu. Ji išversta į 22 kalbas ir 25 savaites praleido Sunday Times bestselerių sąrašuose. Ilgai laukta naujoji Roxie knyga MANIFESTAVIMAS. Nerkite giliau debiutavusi iškart pateko į topus ir sulaukė geriausių Jungtinės Karalystės leidinių pripažinimo.

Forbes ir Financial Times vadinama „manifestavimo karaliene“, Roxie savo unikalų požiūrį į saviugdą skleidžia visame pasaulyje, rengia seminarus didžiausioms pasaulio bendrovėms, tarp jų ir „Google“, „Meta“, „Rothschild“ bei daugeliui kitų. Roxie taip pat veda savo pačios seminarus, kurie akimirksniu išparduodami.

Bendradarbiaudama su „The Head Plan“, Roxie siūlo nemaža produktų, pavyzdžiui, dienoraštį, manifestavimo kortų kaladę, užrašų knygelę ir mantros kortų rinkinį, padedančių išskleisti savo potencialą, efektyviau manifestuoti ir gyventi geriausią gyvenimą, kokį tik galima. 

Dėl savo atsidavimo ir pasišventimo keisti žmonių, turinčių emocinių ir psichikos sveikatos problemų, gyvenimus ir padėti jiems išnaudoti savo potencialą Roxie greitai tapo pirmaujančia sveikatingumo pasaulio asmenybe.

Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas.

Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai. Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.

Xi Jinpingas ir jo naujoji Kinija.

„Michaelas Sheridanas yra vienas išmintingiausių ir geriausiai išmanančių autorių, rašančių apie Kiniją.“ – Chrisas Pattenas, paskutinis Honkongo Gubernatorius

Xi Jinpingas valdo daugiau kaip 1,4 milijardo žmonių ir antrą pagal dydį ekonomiką planetoje. Jis vadovauja milžiniškoms ginkluotosioms pajėgoms ir vykdo technologijų programą, kuria siekiama dominuoti pasaulyje. Jis turi užmojų užimti Jungtinių Valstijų vietą ir pakeisti pasaulio tvarką.

Knygoje „Raudonasis imperatorius“ pateikiamas išsamus Xi Jinpingo portretas. Jo gyvenimo istorija kupina dramų: sąmokslų, politinių valymų, žmogžudysčių, kovos dėl valdžios ir pandemijos iššūkių. Michaelo Sheridano įtraukiantis pasakojimas driekiasi nuo skurdžios ir izoliuotos XX a. šeštojo dešimtmečio Kinijos iki šiuolaikinės ekonominės ir karinės milžinės. Knygoje atskleidžiama, kaip Kinijos elitas rengė Xi kaip vadovą, o gavo diktatorių – naująja Mao versija tapusį žmogų, kurio žodis – įstatymas ir kuris nė neketina atsisakyti valdžios.

Remdamasis naujausia medžiaga, Xi šeimos draugų asmeniniais pasakojimais, žvalgybos šaltinių informacija ir du dešimtmečius rengtais reportažais iš pirmųjų lūpų, Michaelas Sheridanas naujai nušviečia Kinijos istoriją ir politiką. Knygoje aiškiai parodoma, kad už Kinijos komunistų partijos fasado slepiasi moderni dinastija ir naujasis imperatorius.

MICHAELAS SHERIDANAS turi išskirtinių galimybių rašyti šia tema, nes 1989 m. birželį pirmą kartą parengė reportažus iš Honkongo ir Kinijos, o vėliau 20 metų dirbo „Sunday Times“ korespondentu Tolimuosiuose Rytuose, rašė apie Kinijos iškilimą, Honkongo perdavimą 1997 m. ir miesto kovą už demokratiją. Anksčiau jis dirbo „Reuters“, ITN ir „Independent“, rengė reportažus apie karą Artimuosiuose Rytuose, pasaulinę diplomatiją ir Europos politiką, dirbo Romoje, Beirute ir Jeruzalėje. Jo darbai taip pat spausdinti žurnaluose „Spectator“, „Tablet“, „Vanity Fair“ ir „Hong Kong Economic Journal“. 2021 m. jis išleido kritikų palankiai įvertintą Honkongo istoriją „The Gate to China: A New History of the People’s Republic & Hong Kong“.

Šiuolaikybėje politiką keičia psichopolitika – dėmesio centre kaip galingas ekonominis resursas atsiduria nebe mūsų kūnai ir protai, bet psichika. Korėjiečių kilmės Vokietijos filosofo Byung-Chul Hano skvarbi analizė šioje knygoje skrodžia įvairius dabarties tvarkos aspektus: tylią nejuntamą kontrolę, kurią išgyvename kaip savo laisvę, emocijų komercializaciją, nesibaigiantį savęs tobulinimą siekiant vis didesnio produktyvumo ir kt. Hanas kviečia grįžti prie iš tikrųjų laisvo laiko kaip prabangos, nesusijusios nei su darbu, nei su vartojimu, ir tapti XXI amžiaus eretikais: atrasti savyje idiot savant – nuo komunikacinio triukšmo atsitraukusį nuotykių ieškotoją, siekiantį autentiško žinojimo ir patyrimo.

„[B]ūti laisvam pirmiausia reiškia būti pas draugus. „Laisvė“ iš esmės yra santykį reiškiantis žodis. Tikrai laisvi jaučiamės tik pavykusiame santykyje, tik laimingoje bendrystėje su kitais. Visiška izoliacija, į kurią veda neoliberalusis režimas, iš tikrųjų nesuteikia mums laisvės. Tad šiandien kyla klausimas, ar neturėtume laisvę apibrėžti iš naujo, iš naujo ją išrasti .“ –
„Psichopolitika“

„Mano knygos analizuoja visuomenės ligas ir jų tikslas padėti tas ligas įveikti. Taip, turime ieškoti naujų kelių ir naujų pasakojimų.“

Byung-Chul Han, interviu „El Pais“

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vienas skaitomiausių pasaulyje šiuolaikinių mąstytojų. Lietuviškai išleistos autoriaus knygos „Nuovargio visuomenė“ ir „Eroso agonija“. Gimė Seule. Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose nagrinėja šiuolaikybės procesus, demaskuoja perdegimo kultūrą, mūsų epochai būdingą toksišką pozityvumą ir totalų laisvės išnaudojimą.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2ba01435-8110-47b9-b8f5-ca6fdbafeb31.html

Jos – tai tūkstančiai moterų, kurių dažnai net nevadindavo vardais. Jų gyvenimai buvo pašvęsti kitiems, o patys beveik be pėdsakų išnyko. Tai ir jaunos, vos 15 metų sulaukusios merginos, ir pagyvenusios moterys. Užaugusios skurdžiuose kaimeliuose ar vienkiemiuose, neraštingos, neišmokytos gerų manierų, jos dėl skurdo buvo priverstos kraustytis į miestus ir įsidarbinti pasiturinčių miestiečių namuose.

Tarnaičių darbo ir buities sąlygų nereguliavo įstatymai, jos priklausydavo nuo ponų malonės. Neturėjo teisės į atostogas ir ilgesnį poilsį, negalėdavo išeiti iš namų be leidimo. Jas įtarinėdavo amoralumu, ligų platinimu ir vagystėmis. Jos neretai tapdavo seksualinio išnaudojimo aukomis, o susilaukti vaiko, jei kuri ir ryždavosi, būdavo tikras išbandymas.

Knygoje aprašoma XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės Lenkija, kur turtingųjų namuose dirbo apie 500 000 tarnų, daugiausia moterų. Tarnaičių padėtis Vilniuje ar Kaune niekuo nesiskyrė – apie Lietuvą knygoje irgi užsimenama. Šis gyvąja istorija – laiškais, laikraščių žinutėmis, dienoraščiais – paremtas tyrimas atveria akis ir svariai papildo XX a. Lenkijos ir Lietuvos socialinio gyvenimo vaizdą.

„Tarnaičių gyvenimas tarpukario Lenkijoje buvo labai panašus kaip ir to meto Lietuvoje. Nepaisant sparčiai modernėjančio pasaulio, matome lėtai besikeičiančius žmonių tarpusavio santykius, veikiamus luominės bei socialinės atskirties ir prietarų.“

Istorikas dr. Ryšard Gaidis, Vilniaus universitetas

„Knyga labai daug pasako apie mūsų visuomenės šaknis, apie išnaudojimą, apie moterų, prisiėmusių vergišką likimą, nuolankumą, o kartu ir apie žmogišką stiprybę, galinčią peržengti klasių skirtumus. Man tai ypač daug emocijų kelianti knyga, nes mano auklė, kuri galėtų būti šios knygos herojė, buvo viena svarbiausių mano vaikystės žmonių. Autorė atliko milžinišką darbą, ačiū!“

Režisierė Agnieszka Holland

Joanna Kuciel-Frydryszak – Vroclavo universiteto polonistikos absolventė, žurnalistė. Daugiausia dėmesio sulaukė jos knyga „Tarnaitės visa kam“ (2018). Pagrindinio Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ ir didžiausio interneto knygyno „Lubimyczytać“ skaitytojai ją išrinko į geriausių 2018 m. knygų dešimtukus. Knyga nominuota žurnalų „Polityka“ ir „Newsweek“ premijoms.