Literatūros tipas

„Jis prisiminė, kaip blykčiojo ledo kristalėliai, vėjo blaškomi tarp gūrančių griuvėsių, išsibarsčiusių ant neaukštų kalvų netoli Laiko Kapų, prisiminė ir dar už juos šaltesnį plieno blizgesį – juo tvieskė protu neaprėpiamas Šraiko medis, pasišiaušęs metaliniais dygliais. Prisiminė kraupius riksmus naktį, prisiminė ir šimtabriaunių, rubino ir kraujo raudonumo paties Šraiko akių žvilgsnį.“

„Hiperionas“ – kosminė opera, įkvėpta mitologijos ir epų. Jau klasika tapęs, 1989 m. išleistas kūrinys autoriui pelnė „Locus“ premiją ir Hugo apdovanojimą už geriausią mokslinės fantastikos romaną.

XXVIII amžius. Žmonijos Hegemonija atsidūrusi ant katastrofos slenksčio: tarpžvaigždinis karas su paslaptingaisiais Benamiais atrodo neišvengiamas. Neaiškūs ir DI TechnoŠerdies tikslai. Visi ženklai rodo, kad įvykių epicentru taps nuošalus Hiperiono pasaulis – ten stūkso legendiniai Laiko Kapai ir įsikūręs Šraikas, mirtį nešantis padaras, kurio galių nevaržo nei erdvės, nei laiko ribojimai. Ten į paskutinę piligriminę kelionę išsiruošia septynetas atidžiai atrinktų piligrimų. Kiekvienas iš jų turi savų paslapčių ir siekių, dėl kurių, jei reikėtų,  paaukotų gyvybę. O vienas savo rankose galbūt laiko žmonijos likimą.

Dan Simmons (gim. 1948) – amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos, siaubo romanų ir trilerių rašytojas. Apie 15 metų dirbo literatūros mokytoju, kurį laiką rengė mokymo programas gabiems vaikams. Jau daugiau kaip 35 metus yra atsidėjęs tik rašymui. Kartais kuria savo nuošalioje kalnų trobelėje Vindvokeryje, prie kurios stovi 2,5 metro aukščio skulptūra – aštriais spygliais apsmaigstytas Simmonso sukurtas personažas Šraikas. Ją rašytojui padovanojo buvusi mokinė.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/6da53151-df10-4e09-886d-0b1a0f608182.html

Įdomu, ar jus taip pat keistai traukia prie manęs, kaip mane prie jūsų; niekada neturėjau draugės – nejaugi rasiu ją dabar?

Apsupta tėvo ir tarnų globos devyniolikmetė Laura leidžia dienas tarp vaizdingų Štirijos miškų Austrijoje, senoje gotikinėje pilyje. Laikas čia teka lėtai ir nuspėjamai, kol vieną ūkanotą pilnaties vakarą nutinka šis tas keisto. Nuo kalvos kaip uraganas pasileidžia karieta ir su trenksmu apvirsta pilies gyventojų akivaizdoje. Išdrįsusi prasimerkti Laura išvysta iš karietos iškeliamą jauną moterį. Jos motina prisistačiusi paslaptinga dama prašo laikinai pagloboti dukrą. Laura maldauja tėvą sutikti ir šis nusileidžia. Neilgai trukus merginos pajunta abipusę simpatiją.

Airių rašytojo Sheridano Le Fanu apysaka „Karmila“ (1872) – pirmas literatūros istorijoje pasakojimas apie vampyres, dažnai laikomas svarbiausiu XIX a. gotikinės literatūros kūriniu. Būtent jis įkvėpė šio žanro šedevru laikomą Bramo Stockerio „Drakulą“. Tačiau, kitaip nei „Drakula“, „Karmila“ pastaraisiais dešimtmečiais įgavo antrąjį kvėpavimą. Kūrinys vertinamas ne tik kaip gotikinė siaubo istorija, bet ir kaip psichologinė drama, tirianti moters seksualumą, troškimus, apsėdimo temą. „Karmila“ daugybę kartų adaptuota įvairiais formatais – nuo filmų iki komiksų ir vaizdo žaidimų.

„Tai priminė įsimylėjėlio įkarštį ir vertė mane drovėtis; tai buvo nepakenčiama ir kartu neatsispiriamai masino; rydama mane akimis ji traukė mane savęsp ir karštos jos lūpos klaidžiodavo mano skruostu bučiuodamos ir kone kūkčiodama ji kuždėjo: – Tu mano, tu būsi mano, tu ir aš – kaip viena amžinai.“

„Ši hipnotizuojanti apysaka, toli gražu ne „tik“ pasakojimas apie vampyrus, kelia susidomėjimą įvairiais požiūriais – lyčių vaidmenų, seksualumo vaizdavimo, politiniu, kultūriniu aspektais. Be to, labai plati žanrinė, stilistinė jos įtakos sfera įvairioms meno rūšims: ji padarė poveikį gotikiniam romanui, viduramžių estetika grįstai literatūrai, kinematografui.“

Kathleen Costello-Sullivan, šiuolaikinės airių literatūros profesorė

https://itraukiojileidyba.lt/cert/565cffc4-38af-4bb1-962e-51bb0f3fa85a.html

Dvasinis mokytojas Michaelas A. Singeris, The New York Times bestselerio nr. 1 Išlaisvinta siela autorius, kviečia leistis į transformuojančią ir ilgai lauktą kelionę, kuri taps jūsų vidiniu kompasu siekiant savęs pažinimo ir besąlygiškos laimės.

Šiandien kaip niekad trokštame daugiau džiaugsmo, laimės ir gyvenimo prasmės. Tačiau ar ne per dažnai ieškome to išorėje? Kai mūsų pilnatvės jausmas priklauso nuo kitų žmonių ar dalykų – geidžiamo darbo, naujų namų, egzotiškų atostogų ar santykių – neišvengiamai ateina nusivylimas. Tikroji laisvė, meilė ir įkvėpimas slypi mūsų viduje. Tačiau kaip atrasti kelią į šią vidinę erdvę?

Išlaisvintas gyvenimas – tai knyga, į kurią verta atsigręžti. Ji tuo pat metu yra gili dvasiškai ir praktiška – padedanti aiškiai suvokti, kaip įveikti mintis, jausmus bei įpročius, kurie mus stabdo. Ji moko, kaip išgyti nuo praeities žaizdų ir atverti kelią vidinei laisvei. Skaitydami atrasite, iš kur kyla jūsų emocijos ir mintys, kaip jos veikia natūralų energijos srautą, ir kaip išsilaisvinti iš vidinių blokų – vadinamųjų samskarų – trukdančių gyventi visapusiškai.

Atėjo metas nustoti kovoti ir pradėti iš tikrųjų gyventi. Ši įkvepianti knyga padės jums kiekvieną dieną praktiškai taikyti Michaelo A. Singerio dvasinius mokymus ir žengti keliu į laisvę, ramybę, atvirumą ir gilų savęs pažinimą.

Ar jau pasiruošėte pradėti Išlaisvintą gyvenimą?

Vienas žymiausių bestselerių autorių Sebastianas Fitzekas savo naujajame psichologiniame trileryje išsiunčia mus į košmarišką kelionę po žiemiškas Alpes.

Laukdama ilgojo savaitgalio, Marla Lindberg priima kvietimą atvykti į klasės susitikimą Alpėse. Tačiau vos tik atkeliavusi supranta: nors ir labai pavojinga išeiti naktį iš atokaus kalnų viešbučio siaučiant ledinei pūgai, dar pavojingiau yra likti viduje...

Kvietimas. Vargas tam, kas jį priima...

Marlos Lindberg prisiminimai labai ryškūs: keista žinutė, priviliojusi merginą į apleistus gimdymo namus. Figūra, mėginusi ją nužudyti. Keistas švilpiantis psichopato kosulys, išgirstas grumiantis mirtinoje kovoje.

Ilgus metus lankiusi psichoterapijos seansus, labai protinga jauna moteris suprato, kad visi tie prisiminimai yra klaidingi. Marla kenčia nuo prozopagnozijos. Jos smegenys apgaudinėja ją ekstremaliose situacijose, jai beviltiškai bandant atpažinti žmones iš veidų.

Priimdama kvietimą į klasės susitikimą Alpėse, Marla viliasi, jog galės pasidalyti su buvusiais mokyklos draugais gražiais ir tikrais prisiminimais, tačiau jai atvykus į apsnigtą kalnų viešbutį paaiškėja, kad visi kažkur dingę, nors ir spėjo įsikurti kambariuose. Naudoti indai palikti ant valgomojo stalo, židinyje rusena žarijos, bet nematyti nė gyvos dvasios. Marla pradeda ieškoti savo buvusių bendramokslių. Staiga ji vėl išgirsta tą garsą. Kažkas švilpiančiai kosėja lauke, ledinėje tamsoje...

Patirsite tikrų tikriausią įtampą: kūrinys balansuoja ties riba tarp trilerio ir siaubo romano. 

Sukūręs siaubo elementų kupiną siužetą, Sebastianas Fitzekas garantuoja, kad jums pašiurps oda. Naujasis sėkmingiausio Vokietijos trilerių autoriaus psichologinis trileris nustebins skaitytoją ne vienu nenuspėjamu posūkiu.

New York Times bestselerių autorė pristato naują įtempto siužeto romaną, kuriame susipina tragedija ir trauma, meilė ir šeima, ir tykantis blogis.

Kaip ir kiekvieną birželį vingiuotais Apalačų kalnų keliais Kora ir Džonas Foksai atveža savo vaikus dvi savaites paviešėti pas močiutę. Čia dvylikametė Tėja gali nevaržomai lakstyti mėgaudamasi pušų, šviežios duonos ir močiutės rankų darbo žvakių kvapais. Bet grįždami į savo namus Virdžinijos priemiestyje jos tėvai net neįtaria, koks pavojus ten jų tykos.

Likusią Kentukyje Tėją ir jos močiutę Liusę staiga pažadina tas pats košmaras. Ir nors iki tol jiedvi nesikalbėjo apie savo ypatingas galias, susižvalgiusios ašarotomis akimis abi akimirksniu supranta, kad atsitiko kai kas baisaus.

Nuo šiol vaikai liks gyventi su močiute Redbudo Dauboje, o apie savo viziją papasakojusi Tėja nusiųs savo tėvų žudiką į griežtojo režimo kalėjimą iki gyvos galvos. Bėgant laikui, ji ras naujų draugų, susikurs karjerą, sutiks meilę. Tačiau gebėjimas girdėti kitų mintis, suprasti kitų jausmus niekur nedings, ir nors močiutė jį vadina dovana, Tėjai kartais atrodo, jog tai prakeiksmas — nes jos vaikystę sugriovęs kalinys turi tokių pačių galių. Net būdama už daugybės mylių Tėja geba girdėti jo iškreiptas mintis ir liudyti jo piktadarystes. Jis tą žino ir trokšta keršto. Prasidės ilgas nebylus jųdviejų mūšis, ir galiausiai jiems teks susidurti akis į akį...

 „Didžiausias atradimas, kurį kada nors padarysite, yra jūsų pačių proto potencialas.“ – José Silva

Nuostabiausias savęs suvokimo metodas!

Nuo to laiko, kai pirmą kartą buvo išleistas „Silvos mentalinio valdymo metodas“, ne vienas milijonas žmonių (taip pat ir daugelis įžymybių) baigė mentalinio valdymo kursus, per kuriuos sužinojo, kaip pasinaudoti savo psichikos galiomis aukštesniu ir veiksmingesniu lygmeniu — netgi miegant!

Ši gyvenimus keičianti knyga, pagrįsta ypatingais keturių dienų kursais, kuriuos pirmas pradėjo vesti José Silva, parodo, kaip žmonės, pasitelkę mentalinio valdymo metodą, išmoksta įveikti įtampą, žalingus įpročius, emocinį pažeidžiamumą ir netgi ligas; kaip įvaldę „kūrybingąjį įvaizdinimą“ jie sugeba mintyse išvysti tai, ko trokšta, o paskui... visa tai paversti tikrove.

Pasaulinio garso mentalinio valdymo kursų steigėjo sukurta programa.

Blogi vyrukai negyvena „ilgai ir laimingai“

New York Times bestselerių autorė Lucy Score su Lučiano ir Slounės istorija grįžta į Virdžiniją, į kupiną įvykių Nokemautą.

Mane gali išlaisvinti vienintelė moteris pasaulyje. Bet jau geriau padegsiu save, nei ko nors prašysiu Slounės Volton.

Lučianas Rolinsas — turtingas magnatas, arogantiškas ir kerštingas žmogus. Vaikystėje valdingo tėvo niekintas ir skriaustas, jis savo jėgomis sukūrė galingą verslo imperiją ir saugiai jaučiasi, įgijęs pasakiškus turtus bei galią.

Tik viena energinga mažo miestelio bibliotekininkė neleidžia jam ramiai miegoti...

Karštakošė Slounė Volton pasiryžusi tęsti tėčio kovą už teisybę. Telieka išsiaiškinti, ką žmogus, kurio ji nekenčia, padarė jos šeimai... o gal dėl jos šeimos? 

Vienas kitą metų metais erzinę, ignoravę, iš tolo smalsiai stebėję, Lučianas su Sloune netikėtai suartėja ir pajunta, kad nesigaili vienos nakties nuotykio, o įsižiebus aistros liepsnoms paaiškėja, kad neįmanoma jų užgesinti. Bet ką daryti, jei Slounė trokšta sukurti šeimą, o Lučianui vestuvės ir vaikai nerūpi? Meilužiais tapę priešininkai atsiduria aklavietėje.

Žlugę vyrai žlugdo moteris, įsitikinęs Lučianas, todėl neketina rizikuoti, arti prisileisdamas Slounę. Bet jei vėl nusigręš, kas trapią moterį apgins nuo tykančių pavojų?

Antrą kartą gyvenime Lučianas žiauriai atstumia Slounę. Trečios galimybės suteikti ji neketina. Šįsyk pasistengti teks jam.

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

Lucy nepraranda vilties kada nors rašyti burlaivyje, namuose vandenyno pakrantėje arba atogrąžų saloje su patikimu belaidžio interneto ryšiu. 

Vyras su sūnumi pėsčiomis keliauja per išdegusią, po neaiškios katastrofos vos begyvenamą Ameriką. Nuo šalčio skyla akmenys, iš tamsaus dangaus krenta pilkas sniegas, o nusiaubtame kraštovaizdyje nekruta niekas, tik vėjo pustomi pelenai. Nei paukščio, nei žinduolio; vienintelė gyvybė Žemėje – žmonės. 

Jiedu juda vandenyno link, nors ir nežino, ar ten ką nors ras. Su savimi tempia viską, ką turi: sudriskusius rūbus, parduotuvės vežimėlį, kuriame – tik truputis rasto maisto, brezentas nuo stingdančio lietaus ir pistoletas su dviem šoviniais. Dar nešasi „ugnį“ – viltį, kad kažkur išlikę šviesių žmonių ir galimybių išgyventi.

„Kelias“ – sukrečiantis, jautrus ir sykiu kraupus amerikiečių literatūros grando Cormaco McCarthy romanas. Tai šiurpą kelianti vizija, lyrinis siaubo epas, įtaigiai vaizduojantis bergždžią ir bedievį pasaulį po apokalipsės. Čia – baisiausi žmogiškosios prigimties poelgiai ir retkarčiais prasikalantis gerumas. Ši knyga meistriškai sveria sudėtingus moralinius klausimus, tai įspūdinga kelio, kelionės į beviltišką ateitį istorija, visų pirma pasakojanti apie stiprų tėvo ir sūnaus ryšį bei vilties išlaikymą didingai besibaigiančiame pasaulyje. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/16cd1734-9967-4845-97b5-e1429da2bc87.html

Beprotybės meistro sukurtas dinamiškas psichologinis trileris, tapęs bestseleriu.

Nepavojinga kasdienybė virsta siaubingu košmaru. Nuo tada, kai buvo išprievartauta viešbučio kambaryje, jauna psichiatrė Ema Štain nebeišeina iš namų. Ji — ketvirtoji psichopato serijinio žudiko auka. Žiniasklaida šį nusikaltėlį praminė Kirpėju, nes prieš nužudydamas išprievartautas moteris jis nuskuta nelaimėlėms plaukus. Ema vienintelė išvengė mirties ir labai bijo, kad Kirpėjas grįš, norėdamas užbaigti savo žiaurų nusikaltimą. Apimta paranojos ji įsivaizduoja kiekviename žmoguje atpažįstanti savo skriaudiką, nors iš tiesų nusikaltimo metu nematė jo veido.

Saugi Ema jaučiasi tik savo mažame namelyje Berlyne, Griunevaldės pakraštyje. Kol vieną dieną paštininkas paprašo priimti siuntinį, skirtą kaimynui. Vyrui, kurio pavardės Emai neteko girdėti ir kurio ji niekada akyse neregėjo, nors toje gatvėje gyvena jau nebe pirmus metus...

Iliuzija ar realybė? Šiame psichologiniame trileryje yra ir viena, ir kita!

Sebastianas Fitzekas žaidžia nuostabų ir sykiu painų žaidimą keliuose laiko lygmenyse. Serijinis žudikas ieško savo pabėgusios aukos, o riba tarp realybės ir beprotybės pranyksta.

Visuose Sebastiano Fitzeko kūriniuose tvyro įtampa. Itin jaudinanti, karčiai pikta įtampa. – B. Z

Sebastianas Ficekas — žmogus, rašantis bestselerius! 

sueddeutsche.de

Geriausias Vokietijos trilerių autorius Sebastianas Ficekas — bemiegių naktų garantija.

DONNA

Nenugalima. Jausminga. Tabu.

DŽORDAN

Jis mane priėmė po savo stogu, kai neturėjau kur dėtis.

Manimi nesinaudoja, neskaudina, nepamiršta. Priešingai — išklauso, apsaugo ir supranta. Jaučiu prie pusryčių stalo jo veriantį žvilgsnį. Širdis ima pašėlusiai daužytis, kai išgirstu vakarais į kiemą įsukantį jo automobilį.

Privalau liautis. Tai negali nutikti.

Sesuo kartą tvirtino, esą gerų vyrų nebūna. Jei tokį sutinki, veikiausiai jis užimtas. Tačiau šįkart užimtas ne Paikas Losonas.

Tai aš turiu vaikiną.

PAIKAS

Priglaudžiau ją po savo stogu, nes norėjau padėti.

Vis dėlto dienoms bėgant paaiškėja, kad lengva nebus. Privalau liautis apie ją svajojęs, nebesulaikyti kvapo kaskart, kai susiduriame. Negaliu jos liesti, nedera apie tai svajoti.

Negalime pasiduoti pagundoms. Jai tik devyniolika, o man — trisdešimt aštuoneri.

Maža to, esu jos vaikino tėvas.

Deja, jie ką tik atsikraustė į mano namus.

Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.

Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.

Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.

Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

„…perskaitę iki galo šį absurdišką epą prakeiks mane už sugaištą laiką bet neįstengs paneigti kad negalėjo mesti šalin nes tarp mano kvailų meilės ir mirties širdgėlų atrado daugybę to ką išgyveno patys taip pat ir moterys.“

 „Pusseserės“ – sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai. Kenčiančios romano moterys susiduria su seksualine prievarta, skurdu, abortais, mirtimi ir kartu su menu, kaip vienintele išsigelbėjimo galimybe.

Kūrinio pasakotoja Juna – naivi, trapios sąmonės dailininkė, pasaulį matanti savitai. Ji rašo radikaliai atvirai, beveik be skyrybos ženklų, nes Juną jie „vargina“, o menkavertiškumo jausmą bando įveikti ieškodama naujų žodžių žodyne. Ir vis dėlto savo šiurkščiu, netobulu, bet galingu monologu ji pataiko tiesiai skaitytojams į širdį. 

Aurora Venturini sukūrė groteskišką autobiografinį romaną, kuriame juodasis humoras persipina su nuoširdumu, o neįsisąmoninta moterų kančia – su beatodairiškomis išsigelbėjimo paieškomis. Tai provokuojanti, nepatogi, jaudinanti literatūra, peržengianti normas ir išryškinanti tai, kas dažniausiai nutylima. Kaip kubistinis paveikslas, siekiantis praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

„Pusseserės“ – tai aš, [...] tai mano šeima. Nebuvome kaip visi. Mano namuose visos seserys turėjo psichikos negalios požymių... Šios knygos turėjau savyje tiek daug, kad ją parašiau per du mėnesius.“

Aurora Venturini, autorė

„Venturini rašo tokią prozą, kuri meta iššūkį visiems literatūrinės kalbos kanonams.“

Alan Pauls, „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narys

„Prilygsta siurrealistinei Leonoros Carrington literatūrai.“

Catherine Taylor, rašytoja ir literatūros kritikė

„Baigusi skaityti romaną, [...] jaučiausi apstulbusi, suglumusi ir sužavėta. Ar tas romanas išties puikus? Ar tik drąsus tekstas, skandalinga smurto tema, suvokimas, kad dar nieko panašaus nebuvo išleista, ar nežinia iš kur sklindantis balsas? [...] Jeigu žiuri gebės įvertinti šios istorijos ir teksto radikalumą, knyga gali tapti laimėtoja. Ir ji ja tapo.“

Mariana Enriquez, rašytoja ir patariančioji „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narė

„Per meną „Pusseserės“ savo veikėjoms suteikia tokią pat stebinančią laisvę, kokią sau suteikia ir Venturini.“

Lily Meyer, literatūros kritikė

„Menininkės jaunų dienų portretas Davido Lyncho stiliumi.“

Cory Oldweiler, rašytojas

Aurora Venturini (1922–2015) – argentiniečių rašytoja ir psichologė, daugiau kaip 30 kūrinių autorė. Juose karštligiškai nagrinėjo šeimos temą. A. Venturini buvo 85-eri, kai už „Pusseseres“ 2007-aisiais laimėjo dienraščio „Página/12“ įsteigtą Naujojo romano premiją ir sulaukė didelio pripažinimo Argentinoje ir už jos ribų. Dabar ji laikoma svarbia Lotynų Amerikos rašytoja, o „Pusseserės“ jau išleistos daugiau kaip 20 šalių.

„Manau, vienintelė draugystės gudrybė yra susirasti geresnių už save žmonių – ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių – ir vertinti juos už tai, ko jie gali tave išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu, gerus ar blogus žodžius, ir pasitikėti jais – o tai visų sunkiausia. Tačiau ir visų nuostabiausia.“

Keturi koledžo draugai, atsikraustę į Niujorką, neturi nei pinigų, nei žemės po kojomis, bet visad kliaujasi vienas kitu – ir šios draugystės jiems pakanka, kad ieškodami laimės ir sėkmės žengtų pirmyn. Tai geraširdis aktorius Vilemas, aštrialiežuvis dailininkas Džei Bi, talentingas architektas Malkolmas ir mįslingas, savyje užsisklendęs Džudas, kuris tarytum magnetas ketveriukę laiko drauge. Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė. Tačiau didžiausias jų iššūkis, draugai netrunka suprasti, yra pats Džudas – genialus teisininkas ir matematikas, bet gyvenimo negrįžtamai palaužtas žmogus. Jo kūnas ir sąmonė sužaloti nenusakomai žiaurios vaikystės traumų, kurios Džudą ir jo artimuosius persekios visą gyvenimą.

„Mažas gyvenimas“ – tamsi giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jaudinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas juodžiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėlto suteikianti šviesos.

„Mažas gyvenimas“ jus gali praryti, išvaryti iš proto, užvaldyti. Trikdantis, bet nepaprastai gražus romanas.“

Jon Michaud

„Tai ir kartos portretas, ir kai kas daug tamsiau – bandymas suvokti žmogiškojo žiaurumo ribas ir sykiu parodyti draugystės gydomąją galią.“

New Yorker

„Šis romanas nepalyginamas su jokiu kitu. Išsišokantis, peržengiantis ribas, nepamirštamas.“

Independent

„Nevilties kupina knyga, kurią perskaičius širdis keliskart padidėja.“

Guardian

„Ši šiuolaikinė literatūros klasika – meistriškas mūsų nerimo amžiaus atspindys su visomis teigiamomis ir neigiamomis jo pasekmėmis.“ 

Brigid Delaney

Hanya Yanagihara (Hanja Janagihara) gyvena Niujorke. 

Autorės debiutinis romanas „The People in the Trees“ (2013) tapo viena svarbiausių metų knygų JAV, tačiau didžiosios sėkmės sulaukė antras rašytojos romanas „Mažas gyvenimas“: jis įtrauktas į bene visus svarbiausių JAV ir Didžiosios Britanijos literatūros apdovanojimų trumpuosius sąrašus, įskaitant „Man Booker Prize“, „National Book Awards“, „Baileys Prize for Womenʼs Fiction“, „International Dublin Literary Award“, laimėjo prestižinį „Kirkus Prize“ (2015) literatūros apdovanojimą ir tapo pasauline sensacija, užkopusia į daugelio pasaulio šalių literatūros bestselerių viršūnes. Naujausias autorės romanas – „Į rojų“ („Baltos lankos“, 2025).

„Kirkus Prize“ 2015 laureatė

„Man Booker Prize“ 2015 nominantė

„National Book Awards“ 2015 nominantė
„Baileys Prize for Womenʼs Fiction“ 2016 nominantė

„Andrew Carnegie Medal for Excellence in Fiction“ 2016 nominantė

„International Dublin Literary Award“ 2017 nominantė

„Amazon“ viena geriausių metų knygų

„New York Times“ viena geriausių metų knygų

„Guardian“ viena geriausių metų knygų

„O, The Oprah Magazine“ viena geriausių metų knygų

„Washington Post“ viena geriausių metų knygų

„Publishers Weekly“ viena geriausių metų knygų

„...iki galo įžvelgti kito žmogaus sielą yra neįmanoma. <...> Todėl svarbiausia, ką mes patys privalome padaryti, tai sąžiningai susitaikyti su savo pačių siela. Jei iš tikrųjų norime pamatyti kitą žmogų, nėra kito kelio, kaip tik tiesiai ir giliai žiūrėti į pačius save.“

Šešiuose apsakymuose Haruki Murakami savo talentą pastebėti siurrealias kasdienybės akimirkas atskleidžia pasakodamas vyrų, kurių kiekvienas jaučiasi savaip vienišas, gyvenimo istorijas. Jose susipina mįslingai dingstančios katės ir tamsūs, prirūkyti barai; paslaptingi, ramybės neduodantys ženklai; moterys – asmeninės vairuotojos, buvusios žmonos ir meilužės, naktimis sekančios pasakas; beisbolas ir „The Beatles“... Apsakymų rinkinys pažymėtas ironišku humoru, žyminčiu visą autoriaus kūrybą.

Anot paties H. Murakami, „rašyti romanus – iššūkis, o apsakymus – vienas malonumas. Romanų rašymas prilygsta miško sodinimui, o apsakymų rašymas – tarsi sodo sodinimas.“

„Apgalvotai provokuojantys apsakymai, pateikiantys saldžius ir sykiu karčius apmąstymus apie vienatvę ir troškimą užmegzti ryšį...“

The Evening Standard

„H. Murakami apie sudėtingus dalykus rašo su jam būdingu žaviu paprastumu... <...> Čia jis – geriausios formos, keistas ir romantiškas.“

The Financial Times

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe’ės, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Kokią žalą gebame padaryti apakinti meilės?

Tūkstančių kilometrų atstumu nuo namų, tamsioje gatvėje stovi moteris. Slapčia ji stebi dvi mergaites gerai apšviestuose namų languose. Tai – jos vienintelės dukros Lėjos palikuonės. Vaikaitės, kurių ji nepažįsta.

Šio pasakojimo centre nedidelė šeima: motina, dukra, tėvas. Ir vidinė motinos, Joelos, kelionė bandant suvokti, kaip santykiai, kurie prasidėjo nuo palaimingos ir tyros meilės savo dukrai, atsidūrė bedugnėje. Keliaudama po savo atsiminimus, Joela permąsto šeimos praeitį ir užspaustus jausmus. Atkuria nesuskaičiuojamas motiniško ir tėviško rūpesčio savo vaiku išraiškas, dažnai tokias kasdieniškas ir malonias, kad net užliūliuojančias savo nereikšmingumu. Ir taip priverčiančias užmiršti, kas po visu tuo išties slypi.

Preciziškai tiksliai, tarsi skalpeliu, šiame romane atveriamos iš pirmo žvilgsnio menkos kasdienio šeimos gyvenimo apgaulės ir klaidos. Jos nepastebimai trina plonytę raudoną liniją tarp sąmoningo siekio savo vaiką apsaugoti ir nevalingo noro jo likimą valdyti. Ir keliamas svarbus klausimas: ar liniją peržengus galima rasti kelią atgal?

„Šaltakraujiškas, meistriškai kuriamos psichologinės įtampos romanas. Paskutiniai puslapiai tiesiog gniaužia kvapą.“

Flynn Berry, The New York Times

„Įsimintinas ir žymę paliekantis pasakojimas.“

Meg Wolitzer

„Kiekvienas sakinys šiame grožio ir tylumos kupiname romane yra svarus.“

Louise Kennedy

Hila Blum (Chila Blum, gim. 1969) – Izraelio rašytoja ir redaktorė. „Kaip mylėti savo dukrą“ – antras jos romanas. Už jį 2021 m. autorė apdovanota Sapiro premija, kuri laikoma vienu svarbiausių Izraelio literatūros apdovanojimų ir „Booker Prize“ atitikmeniu. H. Blum gyvena Jeruzalėje, kur gimė ir užaugo.

Išmintingoji mokytoja...

Ir jos jausmus sužadinęs skandalingasis donžuanas!

Mokytoja Felisitė Blant jaučiasi pasenusi anksčiau laiko. Jos gyvenimas sklidinas nuobodulio. Atvykusi pasisvečiuoti pas dėdę į Londoną, viename pokylyje ji netikėtai susipažįsta su žaviu vyru, Džeikobu Vorineriu. Intriguojanti pažintis tikrai pabudins ją iš snaudulio. Tačiau kad ir koks patrauklus būtų šis džentelmenas, Felisitė privalo atsispirti jo vilionėms ir begėdiškam flirtui.

Netrukus gražiajai mokytojai kyla abejonių: ar tikrai Džeikobas Vorineris yra tik nutrūktgalvis donžuanas, o gal šis vyras slepia šį tą daugiau?

Drovioji grafaitė…

Nepasitikinti vyrais…

Po siaubingo nutikimo kuklioji ledi Izabela Bemont kuo puikiausiai jaučiasi būdama antrame plane. Ji nepyksta, kad žavių gerbėjų dėmesys tenka tik jos seseriai. 

Dirbdama kartu su daktaru Džozefu Vorineriu, padėdama ligoniams ir vargšams, Izabela netikėtai suartėja su juo. Atrodo, kad susitiko dvi giminingos sielos. Tačiau Izabela abejoja Džozefo jausmais jai ir... pati savimi. Ar merginai pavyks nugalėti baimes, atklydusias iš praeities? Ir ar šiam vyrui verta patikėti savo skaudžias paslaptis ir giliai širdyje glūdinčius slapčiausius troškimus?..

Suviliotas nelaimėlės!

Kapitonas Džeimis Vorineris labai nustemba, kai nuėjęs į savo sodą randa medyje įstrigusią gražuolę! Nepaisydamas sužalotos kojos jis išgelbsti panelę Kasandrą Rivs, bet neketina turėti nieko bendra su gundančia pastoriaus dukterimi.

Tačiau kai Keisė aplanko Džeimį norėdama atsiprašyti, aplinkiniai juos įkalba kartu kurti pasakų knygą. Sudariusi slaptą sandorį su žaviu kapitonu Keisė nejučia užsimano, kad jis dar kartą ją išgelbėtų... Šįkart vestų ją!

Į nelaimę patekusi paveldėtoja ir gerą vardą praradęs grafas…

Nuo pagrobėjų pasprukusi paveldėtoja Violeta Danston netikėtai patenka į Džeko Vorinerio, vienos skandalingiausių Anglijos šeimų nario, globą. Pagyvenusi su paslaptinguoju vyru jo dvare, Letė jau nebenori niekur bėgti.

Jos globėjas – grafas, bet ekstravagantiškai gyvenęs tėvas jam paliko tik suterštą vardą. Džekas atsiribojo nuo aukštuomenės. Tačiau dieną ir naktį gundomas Letės jis ima galvoti apie tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma – santuoką su aukštuomenės dama!

„Jau du dešimtmečius – nuo tada, kai įžengiau į medicinos fakultetą – kone kasdien susiduriu su degančiais, perdegusiais, rūkstančiais, anglėjančiais medžiais... žmonėmis. Regiu, kaip išsekimas ilgainiui išgraužia jų jausmus, užrakina savastis, neatpažįstamai pakeičia – laužia, gniuždo, atima paskutinę galimybę jaustis laisvu ir stipriu. Vienas tokių – šios knygos herojus Antanas, išsunktas nevilties ir bejėgystės cunamio.

Tikrai nežinau geriausio sprendimo, kaip perdegimo išvengti ar iš jo kapanotis – bet nujaučiu, jog iš šios būsenos galimas ne vienas žingsnis. Rašiau šią istoriją galvodama apie pasidavusį, viltį praradusį žmogų – kviesdama drauge tyrinėti galimus gyvenimo scenarijus, semiantis įkvėpimo iš netikėtų medžių.“

Barbora

„Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui.

Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems.

Iki šiol kaip privalomą „medicinos be grimo“ pradžiamokslį siūliau Axelio Munthe „Knygą apie San Mikelę. Dabar jau turime ir puikų lietuvišką kūrinį. Todėl mano rekomendacija nuo šiol bus dviguba – „Knyga apie San Mikelę“ ir Barboros Jarašūnės „POLIklinika arba NETIKĖTI MEDŽIAI“.“

Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius

Autorė Barbora Jarašūnė – gydytoja, aktyvi šiuolaikinės gyvensenos tyrinėtoja bei nenurimstanti savo tikrojo kelio ieškotoja.

Trys epochos. Trys moterys. Nesutramdomas ir magiškas jas jungiantis ryšys.

2019–ieji. Keitė bėga nuo traumuojančių santykių į Veivordų sodybą, kurią paveldėjo iš savo protetės. Tačiau netrunka suvokti, kad sodyboje knibždėte knibžda senų paslapčių.

1942–ieji. Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, maištingoji Violeta jaučiasi įkalinta šeimos dvare. Ribojama visuomenės normų, ji ilgisi galimybės eiti entomologijos mokslus ir savo seniai mirusios motinos, apie kurią šnabždamasi puse lūpų. Vieninteliai motinos pėdsakai – tai raidė V, išraižyta Violetos pakabutyje, ir žodis Veivord, įrėžtas į jos miegamojo sieną.

1619–ieji. Alta Veivord laukia teismo dienos. Ji kaltinama raganavimu sukėlusi vietinio žemvaldžio žūtį. Kai Alta buvo maža, motina ją išmokė skaityti, pažinti laukinę gamtą, žoleles, gydančias nuo negalavimų. Bet šios neįprastos jos galios ir žinios laikomos pavojingomis. Ji žino, kad prireiks visų turimų jėgų, kad išliktų laisva.

Šių Veivordų moterų istorija – duoklė moteriškajai bendrystei, laukinės gamtos stebuklams ir laisviems žmogaus pasirinkimams.

Dūzgia jaudinančia ir vylinga magija.
Bridget Collins

Vingrus pasakojimas apie ilgesį, meilę ir drąsą. Nors ir skiriamos dešimtmečių ar amžių, šios trys moterys yra viena kitos palikimas. Galia, kurią kiekviena jų puoselėja, parodo, kokie stiprūs gali būti ryšiai tarp moterų, šeimos.
Sunyi Dean

Sėkmingai sujungia istorinio romano ir moderniojo feminizmo elementus.
Kirkus

Visos trys moterys ras paguodą stipriame ryšyje su gamta, bet visos trys privalės nugalėti keletą galingų, bloga linkinčių vyrų.
New York Times Book Review

Emilia Hart (Emilija Hart, gim. Sidnėjuje) – britų–australų rašytoja. Studijavo anglų literatūrą ir teisę, dirbo advokate Sidnėjuje ir Londone. „Neklusniosios“ – debiutinis autorės romanas, 2023 m. laimėjęs net dviejose „Goodreads Choice Awards“ kategorijose: metų istorinio romano ir metų debiuto. Jis išleistas daugiau kaip 30 šalių.

Kas atsitiko moterims, kuriomis mes turėjome tapti?

Hana, Keitė ir Lisa – jaunos, energingos ir neišskiriamos. Jos gyvena nuostabiame karalienės Viktorijos laikų kotedže geriausio parko Londone pakrašty. Jų bendras pasaulis žėri menu, aktyvizmu, romantika, linksmybėmis ir – pažadu to, kas laukia ateityje. Jų gyvenimai gražūs ir kupini svaigulio. Jos – geriausios draugės.

Po dešimties metų Hanos, Keitės ir Lisos būtis visai ne tokia, kokios jos kadaise tikėjosi. Įsisukusios į nenusisekusių karjerų ir klupdančių santuokų sūkurį, kiekviena trokšta to, ką įsivaizduoja turint kitą. Ir kiekviena galynėjasi su tuo pačiu klausimu: kokią kainą tenka mokėti norint gyventi prasmingai?

Romanas „Lūkesčiai“ – aštriabriaunis pasakojimas apie draugystės pakilimus ir nuosmukius. Apie tai, kaip surasti kelią būnant motina, dukra, žmona ar maištininke. Bet užvis labiausiai – tai pasakojimas apie tarpinę erdvę, kurioje susiduria lūkesčiai ir realybė. Erdvę, kurioje visi gyvename.

Tai visą kartą apibrėžianti knyga. Nuoširdi ir leidžianti lengvai susitapatinti. Kaip Sally Rooney „Normalūs žmonės“, tik čia po mikroskopu – moterų draugystė.

Erin Kelly

Gilus, išmintingas ir kupinas žmogiškumo pasakojimas.

The Guardian 

Anna Hope geba meistriškai įsigilinti į sudėtingas ir skausmingas akimirkas, nepalikdama neatversto nė vieno akmens. Skaitydama jaučiausi, tarytum pažinočiau šias moteris taip pat gerai kaip savo drauges. 

Rachel Joyce

Matydama save kiekvienoje iš šių moterų – geromis ir blogomis jų gyvenimo akimirkomis, – visiškai įsitraukiau į jų istorijas.

Mary Beth Keane

Anna Hope (Ana Houp, gim. 1974) studijavo Oksfordo universitete ir Karališkojoje dramos meno akademijoje. Ji yra didelio pripažinimo sulaukusių penkių romanų autorė. Jie išversti į daugiau kaip 20 kalbų. Pagal romaną „Lūkesčiai“ šiuo metu kuriamas filmas. A. Hope su šeima gyvena Sasekse.

XX a. vidurys, Lisabona. Dora Ruzariju, dar nė nesulaukusi keturiasdešimtmečio, tampa našle ir visa širdimi pasineria į gedulą. Naivoka, pasyvi moteris, dukters vadinama „žmogumi be amžiaus ir be vilties“, dienas leidžia penima kitų malone ir gailesčiu. Tačiau dešimt metų šventai saugojusi mirusio vyro atminimą, vieną dieną Dora sužino baisią paslaptį, kuri paradoksaliai pakreipia jos likimą.

Kelių kartų moteris vaizduojantis kūrinys atveria plačius socialinius, politinius ir tapatybės kontekstus, byloja apie nelengvas pastangas išsaugoti žmogiškąjį orumą.

„Tuščios spintos“ – melancholiškas, kartokas pasakojimas apie moteris, jų tarpusavio santykius, vienatvės ir vidinės tuštumos persmelktus gyvenimus.

Maria Judite de Carvalho (1921–1998), „kuklioji portugalų literatūros gėlė“, šiandien pristatoma kaip „vienas įdomiųjų XX amžiaus Europos literatūros balsų“. Lisabonoje gimusi rašytoja ir dailininkė Salazaro diktatūros metais gyveno Prancūzijoje ir Belgijoje, bičiuliavosi su Albert’u Camus, Simone de Beauvoir ir kitais to meto intelektualais. Nors paveikta prancūzų egzistencializmo ir „naujojo“ romano, autorės kūryba, bylojanti apie vienatvę didmiestyje, beveidėje kasdienybėje slypintį nerimą ir neviltį, išliko savita. Gana glaustuose tekstuose sumaniai kaitaliojama pasakojimo perspektyva, o dramatizmą atmiešia ironija ar net groteskas. Romanas „Tuščios spintos“ (Os armários vazios, 1966) vadinamas portugalų literatūros atgimimo, atsinaujinimo viršūne.

„Mes pradedame mirti nuo tos akimirkos, kai gimstame.“

Popandeminėje Amerikoje aukštesnės klasės elitas evakuojasi nuo dangoraižio stogo, kol paprasti žmonės gatvėse kovoja už būvį. Amžinąjį gyvenimą tyrinėjantis mokslininkas griebiasi atminties naikiklio, padėsiančio pamiršti svarbiausią karjeros atradimą. Du geriausi draugai diskutuoja apie paralelines visatas ruošdamiesi dalyvauti bulių bėgime Pamplonoje, kur įsimylės tą pačią merginą. Sūnus palaidūnas pasiekia dugną – jam belieka priimti seniai nematyto tėvo darbo pasiūlymą ir vykti į gyvačių fermą Afrikoje. Psichologas, slapta vykdantis korporacijų užsakymus kaip samdomas žudikas, pats tampa taikiniu.

Antrajame Skandinavijos detektyvinių romanų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø apsakymų rinkinyje, pasirodžiusiame po rinkinio „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“ (Baltos lankos, 2023 m.), atskleidžiamas nykus netolimos ateities paveikslas. Autorius apsakymų rašymą yra palyginęs su tapyba, kai „drobė paliekama skaitytojui, parodant tik keletą eskizų ir linijų, kaip darė ispanų tapytojas Picasso“. Rašytojui susižavėjimą šiuo žanru perdavė bibliotekininkė mama, sakiusi, kad „bet kas gali parašyti romaną, bet tik meistrai gali kurti apsakymus“.

„Grynas, aštrus, klasikinis Nesbø.“
Anniston Star

„J. Nesbø garsus dėl meistriškai kuriamų personažų, šiurpulį keliančios įtampos ir šokiruojančių siužeto vingių, o šiuose išradinguose ir jaudinančiuose apsakymuose tiesiog švyti jo atsidavimas tyrinėti tamsiausius žmogaus širdies užkaborius.“
Mystery Tribune


Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Žiurkių sala ir kitos istorijos“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2021 m., o literatūrinis žurnalas „Mystery Tribune“ šį rinkinį įtraukė į geriausių 2021 m. knygų sąrašą.

Svano pusėje – pirmas Marcelio Prousto (1871–1922) Prarasto laiko beieškant ciklo romanas, pradėtas rašyti 1909 m. Vienas įsimintiniausių kūrinių literatūros istorijoje.

Pirmoje romano dalyje atskleidžiamos jautrios vaikystės impresijos, kurias iššaukia „nedidelių ir putlių mažosiomis madlenomis vadinamų pyragaičių“ pažįstamas skonis. Antroji Svano pusėje dalis – Svano meilės ir pavydo studija, laikoma kertine ir tęstine struktūra visų septynių Prarasto laiko beieškant dalių ciklo architektūroje, kurią užbaigia trečioji dalis, skleidžianti pagrindines autoriui rūpimas temas – laiko, atminties, meno prigimties.

„Svarbiausias įvykis – romanas Prarasto laiko beieškant. Nepaprastas subtilus rafinuotumas ir svaiginama gelmė. Fantastiškas stilius. Visas Freudas iki tikrojo Freudo atsiradimo. Milžiniška žodžių, metaforų ir būdvardžių rožė. Paskutinė katedra.“ 

Patrick Grainville, Lire, 1997 m.