Literatūros tipas

Gintauto Mažeikio filosofinis psichedelinis romanas pilnas gaivalingos įvairių kultūrų mitologijos ir viduramžių alchemijos – nuo Afrikos tautų tikėjimų, Vedų filosofijos ir lietuvių mitinių būtybių iki Paracelso idėjų. Į mus panašiausi knygos veikėjai – tai XX a. viduryje JAV gyvenantis lietuvis Matas, dailininkas ir anarchistas, ir jo mylimoji – vudu kultus praktikuojanti mamba Folu. Matas tapo paveikslus, kartais lankosi pas doną Meskalitą, Folu atlieka apeigas, garbina orišą Ešu. Tačiau veiksmas vyksta ne tik Žemėje, bet ir psichinėje Evestroje, gaivališkajame Vajuje, ribinėje Žiojėje.

Pasinėrę į paslaptingą paralelinę erdvę, matome pasaulio lygmenis, reiškiančius dvasines būsenas, sutinkame keisčiausių būtybių. Galime keliauti per šį tekstą kaip per sapną, kartu ir stebėdamiesi, ir atpažindami save. Tai pirmoji „Lilimų knyga“.

Gintautas Mažeikis (gim. 1964) – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, išleido 8 knygas, tarp jų „Renesanso simbolinis mąstymas“ (1998), „Po pono ir tarno. Lyderystės ir meistrystės dialektika“ (2012), „Įsikitinimai. Sąmoningumo metamorfozės“ (2013). „Lilimų knyga“ yra pirmasis autoriaus grožinis kūrinys. 

„Absoliuti askezė leidžia visus priimti vienodai: be jaudulio, bet su išskirtiniu dėmesiu.“
Preambulė, Lilimų knyga

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/5d46c221-5685-4fbd-81cf-6ff855c4e99b.html

Dvylikametis Marius su vyresniuoju broliu Martinu ir tėvais atsikrausto gyventi į kaimą. Lengvai bendraujantis Martinas greitai susiranda draugų, o Marius jaučiasi nepritapęs. Labiausiai jis mėgsta vaikštinėti po mišką ir ieškoti gyvūnų kaulų savo kolekcijai. Kartą berniukas susipažįsta su paslaptinga ir atšiauria mergaite Elze. Netrukus aplink Marių ima dėtis keisčiausi dalykai, į kasdienybę įsiveržia vilkolakiai, šungalviai, pamėklės, undinės ir kitos būtybės.

Tai šiurpulinga, magiška ir nuotykių kupina istorija apie draugystę, bendrystę, drąsą, pagarbą gamtai bei praeičiai. 

Reeli Reinaus (gim. 1977) – estų vaikų ir jaunimo rašytoja, scenaristė, dokumentinių filmų kūrėja. Vaikams ir paaugliams parašė daugiau nei 20 knygų, kurios pelnė apdovanojimų įvairiuose konkursuose. Rašo apie kasdienį paauglių gyvenimą ir santykius, įpindama į savo romanus kriminalinių ar fantastinių elementų. „Marius, magija ir vilkolakė Elzė“ 2017-aisiais Estijoje tapo Metų knyga.

„Trys laukiniai kūnai“ – katalonų poetės, literatūros žvaigždės Evos Baltasar romanų triptichas, pristatantis tris drąsius pasakojimus apie moteris ir šių moterų seksualumo, motinystės, laisvės paieškų patirtį. 

Ironiška ir intelektuali „Permagel“ pasakotoja, nors nuolat bandanti atsiriboti nuo gniuždančio pasaulio ir vis lydima suicidinių minčių, itin užsidegusi tyrinėja savo seksualumą, meną ir literatūrą. Stojiška „Boulder“ protagonistė dirba virėja krovininiame laive ir mėgaujasi askeze, savitu gyvenimo ritmu ir neįpareigojančiu seksu. Jos gyvenimą apverčia islandė Samsa, kurią ji įsimyli, nuseka į Reikjaviką ir sutinka lydėti dirbtinio apvaisinimo procese, tapsiančiame jųdviejų santykių išbandymu. O „Mamut“ pasakojamas iš jaunos, kasdienybe nusivylusios lesbietės perspektyvos. Iš pradžių ji bando slapta pastoti nuo atsitiktinių vyrų, o vėliau išsikrausto į vienkiemį kalnuose, kur ją perkeičia gamtos atšiaurumas, santykis su aplinkiniais gyvūnais ir stipri vienatvė. 

Tai trys įspūdingos poetikos tekstai apie geismą ir malonumą, vienišumą ir bendrystę, įkūnytumą ir savęs paieškas. Trys intymūs, gilūs portretai, savitu, vietomis mitišku stiliumi narstantys vidujybės tamsulius. Trys queer balsai, netelpantys į įprastus rėmus, aršiai ieškantys nepriklausomybės ir tikrumo, suskaldysiančio amžinąjį jų gyvenimų įšalą. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/45e8019b-4a14-4477-b4b1-86a8e8c386de.html 

Glesum – stipri ir tvirta moteris, motina. Ji aistringa ir tvirtos valios, puikiai žino, ką gali ji pati ir supranta, kada reikia atsiduoti į likimo rankas.

Pasakojimas apie II amžiuje aisčių žemėse gyvenusią gentį. Labiau nei istorinio tikslumo romane siekiama emocinio, vaizduotės jautrumo. Genties vadas Gondas įsimyli ir pagrobia žavią rudaakę merginą, kurią pats pavadina Glesum (lot. gintaras). Jis turi žmoną Seliją, taigi jausmų trikampis neišvengiamas.

Romane „Glesum“ panaudota užburianti septynetų magija. Visas pasakojimas suskirstytas į septynis skyrius, kurie pavadinti Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždžių pavadinimais. Visuose skyriuose išskiriami dar septyni poskyriai, kurie atspindi to meto visuomenės sanklodą ir buitišku, ir itin menišku būdu. Istorija pasakojama pasitelkus sniego, vandens, kraujo, rūko, midaus, ašarų ir pieno elementus. Aisčiai vaizduojami kaip gamtai paklusnūs ir ją pažįstantys žmonės, jie vadovaujasi žvaigždėmis, įsiklauso tiek į savo pačių kūnus, tiek į aplinką.

Rasa Aškinytė – šiuolaikinė lietuvių prozininkė, „Metų knygos 2014“ laureatė, pelniusi apdovanojimą už romaną „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“.

Romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ nukelia skaitytoją į apytikriai XIII a. Estiją, Kryžiaus karų ir slibinų metus. Tai pasakojimas apie senojo pasaulio susidūrimą su naujuoju ir šio susidūrimo sąlygojamus virsmus. Ypatingų gebėjimų turintis Lėmetas – paskutinis iš padermės, kuri ilgus šimtmečius gyvavo šiose giriose. Tol, kol užplūdę kraštą geležiuočiai neatnešė naujų papročių, keisto maisto ir tikybos. Juos mėgdžiodami miškiniai išsikėlė į kaimus, ėmė lenkti nugarą, vokiškai giedoti bažnyčios chore ir išsižadėjo savo kilmės. Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis. 

Nuo pasirodymo 2007-aisiais šis romanas spėjo nuvinguriuoti per visą Europą – išverstas į prancūzų, vokiečių, ispanų, anglų, rusų, suomių, vengrų, olandų, danų, čekų, latvių kalbas ir netgi setų, Estijos tautinės mažumos, dialektą; pelnė prestižinių apdovanojimų ir Estijoje, ir užsienio šalyse, o autoriui – įdomiausio šiuolaikinio estų rašytojo vardą. Estų pasakų, permainingos istorijos ir kritikos naiviajai pagonybei bei krikščionybei įkvėptas romanas stulbina fantasmagoriškais siužeto posūkiais ir it Livonijos ordino žygiai kruvinu humoru – ne veltui pelnęs skaitytojų simpatijas Estijoje ir Vakarų Europoje bei lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba. Tai vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių. 

2014 m. Prancūzijos literatūros premijos: Le Grand Prix de l’Imaginaire už geriausią metų verstinę fantastinės literatūros knygą ir Les mots d’Or de la francophonie už geriausią metų verstinę knygą

2008 m. Eduardo Vildės literatūros premija

2008 m. Stalker fantastinės literatūros premija

Andrus Kivirähk (g. 1970 m. Taline) – estų prozininkas, dramaturgas, scenaristas, taip pat kuriantis ir vaikams. Pastaruoju metu dirba skiltininku didžiausiame Estijos dienraštyje „Eesti Päevaleht“. Įvairiažanrė Kivirähko kūryba pagerbta daugybe literatūrinių premijų, virtusi spektakliais ir televizijos serialais. Jis itin vertinamas už nutrūktgalvišką vaizduotę, taiklią ironiją ir netikėtas etninės kultūros, folkloro, estų istorijos interpretacijas, atmieštas tamsoku humoru.

Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai. Daugiabutyje kažkur už Uralo gyvena šeima, kuriai vadovauja ryžtinga, žavi ir despotiška moteris – Rozalinda Kalganova. Ji anksti neteko tėvų, vaikystę praleido vaikų namuose, gal todėl turi tvirtas nuostatas apie tvarką, naudą ir problemų sprendimą. Ji nejaučia šilumos savo dukteriai Sulfijai, tačiau gimus anūkei Rozalindos gyvenimą netikėtai nušviečia meilė. Tarp švelnios motinos ir tulžingos močiutės įsiplieskia kova, kurioje mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju. Tris dešimtmečius aprėpiantis pasakojimas veda per trijų kartų moterų likimus, skirtingas šalis ir kultūras, aštriai keldamas klausimą, kas mes tokie ir kodėl.

Tai tragikomiškas romanas, kuriame trys šeimos moterys išgyvena komunizmą, emigraciją, ligas, skurdą ir, kas sunkiausiai įtikėtina, viena kitą. – The New Yorker

Alina Bronsky (g. 1978 m.) – rusų kilmės vokiečių rašytoja. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Bronsky debiutinis romanas Šukparkis (Scherbenpark, 2008) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Romanas Paskutinė babos Dunjos meilė (Baba Dunjas letzte Liebe, 2015) buvo nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, itin šiltai sutiktas ir įvertintas Lietuvoje. Totoriškos virtuvės aštrumai (Die schärfsten Gerichte der tatarischen Küche, 2010) laikomas svarbiausiu rašytojos kūriniu. Romanas buvo nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, Publisher’s Weekly jį įtraukė į geriausių Metų knygų dešimtuką. Rašytoja gyvena ir kuria Berlyne.

XXI amžiaus antrasis dešimtmetis. Aktorius Rainis ir jo žmona Sonia su dviem vaikais keliauja po Europą ir vaidina teatro festivaliuose. Patyrę daugybę nesėkmių, susidūrę su vis didėjančiu nepakantumu svetimtaučiams, galiausiai grįžta į gimtąsias vietas netoli Prahos. Netrukus Rainis apkaltinamas uošvio nužudymu ir vėl yra priverstas leistis į kelionę. Šįkart – per savo šalį. Jis keliauja pėsčiomis, automobiliu, laivu, egzistencinėse periferijose susitikdamas su įvairiausiais žmonėmis ir klausydamasis jų istorijų. Giminaičiai, reketininkai, girtuokliai, prostitutės, niekšeliai ir pranašai – visi turi ką papasakoti ir kur palydėti. Keisti, gaivališki veikėjų pokalbiai primena būvį, kai kiekvienas netikėtose vietose ieškojome gyvenimo prasmės, žmogiškumo ir Dievo.

Tai grotestiškas, juodojo humoro kupinas kelio romanas, kurį skaitydamas negali nuspėti, ar piligrimai į galutinę stotelę atvyks geresni, apsivalę nuo nuodėmių. Ir ar apskritai atvyks.

Jáchym Topol (g. 1962 m.) – čekų poetas, šiuo metu – NVO Václavo Havelo bibliotekos programų vadovas. Tėvo disidentinė veikla rašytojui uždarė kelius į universitetą, todėl per gyvenimą teko dirbti įvairius darbus: sandėlininko, statybininko, dujininko. Kelis kartus buvo kalintas už savilaidą ir pogrindinę veiklą. Labiausiai žinomi romanai Sesuo (Sestra, 1994), Šalta šalis (Chladnou zemí, 2009). Už romaną Jautrus žmogus (Citlivý člověk, 2017) rašytojas buvo įvertintas Čekijos literatūros premija.

Kotrynos Zylės romanas „Mylimi kaulai“ – moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos.

Kotryna Zylė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo knygas pelniusi ne vieną apdovanojimą. Išskirtinis autorės kūrybos bruožas – lietuvių tautosakos ir mitologijos įkurdinimas šių dienų gyvenime. „Mylimi kaulai“ – pirmasis autorės romanas, skirtas suaugusiesiems.

Tai itin atviras ir šokiruojantis romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Romane Džiunglės aprašyta XX a. pradžios Čikaga ir jos priemiesčiuose buvusios skerdyklos, kuriose dirbo emigrantai iš visos Europos, tačiau tik lietuviai tapo pagrindiniais romano personažais. Šis tikrais įvykiais pagrįstas kūrinys – tarsi lietuvių emigracijos pradžios istorija, atskleidžianti ir šiandien atpažįstamus siekius – kitokio gyvenimo troškimo ir geriau apmokamo darbo svetur paieškas.

Būtent noras rasti atsakymus į klausimus, kaip klostosi lietuvių ir lietuvybės likimas Amerikoje, mane paskatino perskaityti šį romaną, – Prezidentas Valdas Adamkus

Yra tikrai žinoma, kad Sinclairio matytos nuotakos palikuonys dar ir šiandien vaikščioja Amerikos žeme, – prof. Giedrius Subačius

Upton Sinclair (1878–1968) parašė beveik 100 knygų, bet šiandien jis pirmiausia žinomas kaip jaunystės romano Džiunglės (1906) autorius. 1975-aisiais Sinclairio biografas Leonas Harris Sinclairį pavadino reikšmingiausiu rašytoju Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje – jo Džiunglių paveiktas Kongresas tais pačiais 1906 m. priėmė naują federalinį Švaraus maisto ir vaistų įstatymą – dėl šio romano amerikiečių stalus ėmė pasiekti higieniškesnė mėsa. Švenčiant romano šimtmetį 2006-aisiais, literatūrologas Anthony’is Arthuras pirmąjį Džiunglių skyrių įvertino kaip vieną iš pačių geriausių amerikiečių literatūroje.

„Neįmanoma perkonstruoti ar patobulinti būties taip, kad būtų išvengta skausmo.“

Niujorko policijos detektyvas Beris Satonas pirmą kartą susiduria su klaidingos atminties sindromu – paslaptingu reiškiniu, savo aukas išvedančiu iš proto prisiminimais gyvenimo, kurio jie niekada nepatyrė, – ant vieno dangoraižio stogo, mėgindamas sustabdyti nuo atbrailos ketinančią nušokti moterį. Negalėdamas užmiršti savižudės išsakytų žodžių, Satonas ima gilintis į jos istoriją ir netrukus atseka įtartiną organizaciją. Tačiau tie, kurie saugo paslaptis, nėra linkę jomis dalintis, ir detektyvas greitai savo kailiu patiria esąs nepageidaujamas įsibrovėlis.

Neuromokslininkė Helena Smit tiki, kad atsiminimai gali tapti realybe. Savo gyvenimą ji skyrė sukurti atminties kėdę, leisiančią iš naujo išgyventi gražiausias prabėgusias akimirkas: pergalingą futbolo varžybų smūgį, netikėtą bučinį, kūdikio atėjimą į pasaulį ar paskutinį brangaus žmogaus apkabinimą. Bet Helenos vadovas nori kur kas daugiau, nei tiesiog padėti prisiminti, todėl, technologijai patekus jam į rankas, pasaulis ir jo laikas ima netikėtai eižėti, į savo iškreiptą tėkmę įtraukdamas vis daugiau aukų.

Įkliuvę į pakitusio laiko tėkmę, Helena ir Beris turės paaukoti neįsivaizduojamai daug, kad išlaikytų savo prisiminimus ir neleistų griūvančiam pasauliui nusitempti jų drauge su savimi į nebūtį.

„Mokslinė fantastika visa savo esybe: veiksmas, intelektas, emocija, netikėtumas.“
Locus Magazine

„B. Crouchas sukūrė naują, kompleksišką, gyvybe pulsuojančią realybę.“
NPR

Blake Crouch (Bleikas Kraučas, gim. 1978) – amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs „Veivardo pušyno“ trilogija, pagal ją 2015-aisiais sukurtas nemažai pagyrų sulaukęs mistinis serialas tokiu pačiu pavadinimu. „New York Times“ bestseleris „Laiko kilpos“ – naujausias autoriaus romanas. 2019 metais „Goodreads“ bendruomenė jį pripažino geriausiu mokslinės fantastikos kūriniu, o „Time", „NPR“ ir „BookRiot“ paskelbė metų knyga.

„Vieno žmogaus širdis su kito žmogaus širdimi būna surištos ne tik harmonija. Veikiau susiriša viena kitos žaizdomis. Skausmas su skausmu, trapumas su trapumu.“


Dar mokyklos laikais Cukuru Tadzakis su keturiais jaunuoliais susiburia į jaukią draugiją. Bet jam išvykus studijuoti geležinkelio stočių architektūros į Tokiją, nepaaiškinę priežasčių, Cukuru draugai staiga nutraukia su juo ryšius – šokiruotas, jis įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė.

Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, Cukuru nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekiančios net iki Suomijos.

„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – istorija apie vyrą, persekiojamą didžiulės netekties; apie sapnus ir košmarus, turinčius nenumatytų pasekmių realybėje; apie kelionę į praeitį, būtiną norint ištaisyti dabartį.


„Tai knyga tiek naujiems, tiek patyrusiems H. Murakamio skaitytojams... Ji atskleidžia naują rašytojo pusę, kurią ne taip lengva apibūdinti. Nepagydomai neramus, dviprasmiškas ir drąsiai siekiantis naujo brandos lygio. Lyg nusimetantis seną odą.“
Patti Smith, atlikėja, rašytoja, poetė („The New York Times Book Review“)


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. Romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ gimtojoje Japonijoje pasirodė 2013 m., o 2014 m. išversta į anglų kalbą, knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.

Naujas kvapą gniaužiantis nuotykių pasakojimas visiems, kurie jau pamėgo „Žudiko beždžionę“!

Vieną dieną laive „Hadsono karalienė“ aptinkamas perlų vėrinys su rožės pavidalo kabučiu. Laivo įgula – mašinistė beždžionė Salė Džouns ir kapitonas Šefas – nusprendžia išsiaiškinti šio lobio paslaptį. Jie išplaukia į Glazgą ir patenka į negailestingos miesto gaujos gniaužtus. Salė Džouns turės pasitelkti visas jėgas, ryžtą ir sumanumą, kad išgyventų nelaisvėje ir padėtų atskleisti neįtikėtiną istoriją, vedančią skaitytoją jūrų ir sausumos keliais nuo Lisabonos iki pat Šetlando.

Jakobas Wegelius – švedų rašytojas ir dailininkas, už seriją knygų apie Salę Džouns pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų ir prestižinę Astrid Lindgren premiją.

2021 m. Žudiko beždžionė Lietuvoje tapo Metų verstine knyga vaikams ir jaunimui, o jos vertėja Raimonda Jonkutė apdovanota Adomo Druktenio premija.

„Vieno žmogaus širdis su kito žmogaus širdimi būna surištos ne tik harmonija. Veikiau susiriša viena kitos žaizdomis. Skausmas su skausmu, trapumas su trapumu.“


Dar mokyklos laikais Cukuru Tadzakis su keturiais jaunuoliais susiburia į jaukią draugiją. Bet jam išvykus studijuoti geležinkelio stočių architektūros į Tokiją, nepaaiškinę priežasčių, Cukuru draugai staiga nutraukia su juo ryšius – šokiruotas, jis įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė.

Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, Cukuru nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekiančios net iki Suomijos.

„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – istorija apie vyrą, persekiojamą didžiulės netekties; apie sapnus ir košmarus, turinčius nenumatytų pasekmių realybėje; apie kelionę į praeitį, būtiną norint ištaisyti dabartį.


„Tai knyga tiek naujiems, tiek patyrusiems H. Murakamio skaitytojams... Ji atskleidžia naują rašytojo pusę, kurią ne taip lengva apibūdinti. Nepagydomai neramus, dviprasmiškas ir drąsiai siekiantis naujo brandos lygio. Lyg nusimetantis seną odą.“
Patti Smith, atlikėja, rašytoja, poetė („The New York Times Book Review“)


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. Romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ gimtojoje Japonijoje pasirodė 2013 m., o 2014 m. išversta į anglų kalbą, knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.

Meilės romanas apie tvarką, kurią taip sunku išlaikyti širdyje.

Už turtuolio iš Miuncheno ištekėjusi lietuvaitė Olivija atsiduria Stokholme pas seserį Mariją. Olivija – kontrolę mėgstanti pedantiškai tvarkinga perfekcionistė, įpratusi valdyti milijoninius sandorius ir savo jausmus. Marija – keistuolė ezoterikė, pamiršusi, kaip atrodo jos dulkių siurblys.

Labiau nei netvarka sesers bute Oliviją erzina Marijos jaunikis – beprotiškai patrauklus Aleksas Magnusonas, irgi švaros maniakas.

Jis pasiūlo Olivijai slaptą sandorį – tvarkyti sesers butą už neadekvačiai didelį atlygį. Ji priversta sutikti, nes dėl sutuoktinio manipuliacijų liko be lėšų.

Butas sublizga švara, bet į herojų širdis įsisuka neplanuotas meilės chaosas.

„Naujajame Jolitos Zykutės romane jaučiama taikli ironija, primenanti, kad gyvenimas dažnai pranoksta bet kokią fikciją. Tekstas be galo gyvas, dialogai – natūralūs. Autorė geba apie rimtus dalykus kalbėti lengvai, bet ne paviršutiniškai.“ – Rašytoja Jolita Herlyn

„Tai knyga, kurios neįmanoma paleisti iš rankų, – seksualu ir be galo jautru.

Autorė netikėtu kampu pasakoja apie lietuvių emigrantų gyvenimą, kupiną paradoksų: vienoje orbitoje sukasi švedų ir vokiečių milijonieriai, Vaižganto knygų personažai, Karalaitės ir Lapė, o šmaikštus pasakojimo stilius primena legendinį televizijos serialą „Draugai“.

Knygos herojai ne tik kovoja už būvį, bet ir nuoširdžiai juokauja, aistringai myli ir klysta. Šiame pasakojime niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, – vingrus siužetas yra išskirtinis Jolitos Zykutės kūrybos bruožas.

Tai ne tiesiog dar viena emigrantų istorija, o gilus emocinis detektyvas, kuriame autorė meistriškai apnuogina žmogaus sielą ir primena, kad meilė – ne vien gražūs žodžiai, bet ir drąsa priimti skausmą bei transformuotis. 

Šis romanas elegantiškai įrodo, kad net didžiausia išdavystė gali tapti nauja pradžia: kartais būtina pasiekti nevilties dugną, kad bjaurūs, lėti vikšrai virstų nuostabaus grožio drugeliais, o mes suprastume, jog kiekvienas savyje nešiojamės galimybę skristi – net jei šią akimirką jaučiamės įstrigę ankštame ir tamsiame kokone.“ – Rašytoja Ilona Skujaitė

Jolita Zykutė gimė Alytuje, studijavo ir dirbo Vilniuje, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Rašytoja kuria vaikams ir suaugusiesiems. Išleido aštuonias knygas. Pirmasis romanas suaugusiesiems „Karaliai myli kitaip“ Joanos Maks slapyvardžiu pasirodė 2023 m., išleido leidykla „Svajonių knygos“. Romanas „Karaliaus žmonos tarnaitė“ 2023 metais tapo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso finalininku.

Savo romanus autorė vadina širdies terapija, nes nori jais stiprinti skaitytojų tikėjimą meile ir viltį, kad gyvenime įmanoma laiminga pabaiga. Ant jos rašomojo stalo triumfuoja chaosas, bet dulkės ant grindų laikomos mirtina nuodėme.

Daugiau apie rašytoją skaitykite www.jolitazykute.lt

Turiu jums pasiūlymą...

Padorioji guvernantė Jantė Holt tikrai nesitikėjo, kad jai pasipirš traukinyje... Žmogus, kuris ką tik ją apkaltino bandymu į santuokos pinkles įsivilioti kitą vyrą!

Laivybos magnatas Robertas Felstonas – kerintis vyras, tačiau nepakenčiamas akiplėša. Be to, visuomenėje pagarsėjęs savo prasta reputacija. Vis dėlto ištesėti mirusiai motinai duotą pažadą ir išlaikyti jos paslaptį Robertui svarbiau nei geras vardas. 

Netrukus paaiškėja, kad tik jis vienas gali išgelbėti Jantę nuo liūdnų likimo vingių. Mergina vis dar dvejoja, ar verta apsimetinėti tobula Felstono žmona, nes jos praeities klaidos, rodos, tuoj iškils į viešumą. Tačiau Robertas netruks įrodyti, jog negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio, o santuoka – tai kai kas daugiau nei tik priesaika.

Tekėk už manęs... ir atgausi laisvę.

Violetos Harper tėvas testamente nurodė: dukra privalo ištekėti, antraip neteks palikimo. Nutikus lemtingam įvykiui, Violeta priversta susituokti su kitu vyru, nei reikalavo tėvas ! Tačiau ji verčiau įveiks žiemiškai atšiaurius Jorkšyro viržynus, nei įsipareigos tokiam begėdžiui kaip kapitonas Lancelotas Ambertonas. 

Lencas pažada Violetai patogią santuoką, kuri jai garantuos visišką laisvę. Mainais jai tenka pasitikėti Lencu ir po šiurkščia išore pamėginti įžvelgti visai kitokį žmogų. Kai jau atrodo, kad viskas stojo į savo vietas, atskrieja stulbinanti žinia. 

Ar Violetai ir Lencui pavyks išsaugoti susikurtą jaukią meilės idilę?

Ledi, vengianti viešumos, ir vikontas, turintis paslapčių...

Vitbio pakrantėje Frensė Vebster vėl sutinka atšiaurųjį Artūrą Ambertoną. Bet dabar jis jau ne tas veržlus jaunas džentelmenas, kuriam kadaise ji buvo neabejinga. Bėgant metams pasikeitė ir pati Frensė. 

Po tragiško nutikimo liko ne tik fizinių, bet ir emocinių randų. Frensė gyvena atsiskyrėlės gyvenimą. Tačiau ji jau susitaikė su likimu ir dėl mylimos sesers Lidijos laimės paaukos savąją. Ji brangina naująją draugystę su Artūru ir stengiasi neparodyti jam savo tikrųjų jausmų. Bet vieną dieną Artūras pasiūlo už jo tekėti! 

Nejaugi Artūro ketinimai rimti ir jis iš tiesų ją myli? O gal tik nori atkeršyti jos seseriai? Jei ištars lemtingąjį „taip“, ar Frensės branginama sesuo netaps didžiausiu sutuoktinių priešu?

„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“

Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?

Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.

„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareʼo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.

„Mirguliuojantis stebuklas.“

David Mitchell

„O’Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“ 

Stephanie Merritt

„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“ 

Mary Beth Keane

Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, aštuonių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women’s Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga.

Ištisos moterų kartos visame pasaulyje dievino šią knygą.

Ji būdavo cituojama ir didmiesčių literatūriniuose salonuose, ir kaime. Jaunutės gimnazistės slėpdavo romaną nuo tėvų. Jis buvo jų gyvenimo mokykla. Ir šiandien ši knyga, visiems laikams įėjusi į pasaulio literatūros aukso fondą, nėra praradusi nepakartojamo žavesio ir elegancijos, vis dar keri jautrias moterų širdis mokydama neprarasti orumo net mylint su beprotiška aistra.

Kai godi posūnio žmona priverčia ponią Dašvud išsikraustyti iš velionio vyro namų, našlė su trimis dukterimis apsigyvena kukliame kotedže Devonšyre. Vyriausiai dukrai Elinorai nauji namai - tai išsiskyrimas su mylimu žmogumi, o jos sesuo Marianė ten randa meilę.

Jausminga, atvira Marianė neklauso sesers Elinoros, patariančios elgtis santūriau, ir pamilusi žavų nenaudėlį Džoną Vilobį neslepia jausmų kurstydama paskalas. Tuo tarpu Elinora, paisanti elgesio normų, iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti savo meilę net nuo artimiausių žmonių...

Kokia yra stiprios moters meilė? Akla, gaivališka aistra, drovus nuolankumas ar priešingai - išdidus jausmas? Kokia silpnos moters meilė? Jausminga? Trapi ir švelni kaip knygose ir romansuose? Pasiryžusi aukotis, bet nesugebanti kovoti? O kokia vyro meilė? Ir kas lemia laimę - protas ar jausmai? Jane‘s Austen romano personažai turės rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Viršelio dizaino autorė - Gitana Jurkienė.

New York Times ir USA Today bestseleris

Meilė, aukojama ant galios altoriaus

Pasibaigus mirties deivės Najaksijos surengtoms Kedžario žaidynėms, mirtingoji naktigimių vampyrų karaliaus Vincento įdukra Oraja atsidūrė spąstuose. Jos mylimasis ją išdavė ir įkalino, ji prarado šeimą ir netgi ėmė abejoti savo prigimtimi. Vienintelis neabejotinas dalykas: jai nevalia niekuo pasitikėti, o labiausiai – Rahinu.

Nakties namuose nesaugu. Karaliaus sostą užėmusio Rahino padėtis labai netvirta, dvare netrūksta priešų, mirtiną pavojų kelia ir į karalystę nusitaikę Kraujo namų vampyrai. Kai Rahinas pasiūlo Orajai sudaryti slaptą sąjungą, ji supranta, kad tai yra vienintelė galimybė susigrąžinti karalystę ir atkeršyti ją išdavusiam mylimajam. Tačiau tam ji turės pažadinti pražūtingą senovinę galią, tampriai susijusią su didžiausiomis jos tėvo paslaptimis.

Iš visų pusių artėjant priešams, niekas nėra taip, kaip atrodo. Narpliodama savo praeitį ir žengdama į ateitį, Oraja priversta rinktis tarp kruvinos valdžios siekimo realybės ir pražūtingos meilės.

„Pelenai ir žvaigždžių prakeiktas karalius“ – tai antra serijos „Najaksijos karalystės“ knyga ir finalinis pasakojimo apie naktigimius akordas. Širdgėlos, atpirkimo, kruvinų intrigų ir kvapą gniaužiančio veiksmo kupina istorija nepaliks abejingų ir ras vietą ne tik juodosios romantinės fantastikos žanro gerbėjų širdyse.

„Carissa Broadbent sukūrė realistišką ir įtraukiantį pasakojimą, kuriame Oraja ir Rahinas balansuoja tarp meilės ir neapykantos, tarp nesutaikomų priešų ir ištikimų bendražygių. Bet kuris pasirinkimas gali tapti jų išsigelbėjimu... arba pražūtimi.“ Publishers Weekly

Carissa Broadbent maždaug nuo devynerių metų pradėjo rašyti žiaurias, kraupias istorijas, kurios vertė nerimauti jos tėvus ir mokytojus. Vėliau pasakojimai tapo nebe tokie slogūs (truputėlį) ir lengviau skaitomi (tikėkimės, gerokai). Šiuo metu ji kuria geru žiupsniu romantikos pagardintus fantasy romanus, kuriuose sutinkame daug pašėlusių merginų.

Kai nerašo, Carissa dirba rinkodaros kibernetinio saugumo srityje, žiūri labai daug filmų arba piešia. Ji gyvena Rod Ailande su savo vyru, vienu labai gražiai besielgiančiu triušiu, vienu labai blogai besielgiančiu triušiu ir viena itin nepatiklia kate.

„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“

Fyens Stiftstidende

Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.

Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.

Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka...

„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“

Scottish Sun

„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“

Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

Neįmanomi sprendimai, nesuvokiama magiška galia ir likimus keičianti meilė – ketvirta serijos „Džinų išrinktoji“ knyga pranoksta visus lūkesčius.

Džinų karalienė ir Tulano karalius netrukus susituoks magiškoje ceremonijoje, tačiau kraujo priesaika su Alize susietas Kyras kankinasi. Vis labiau liepsnoja jo jausmai savo nuotakai – tai, kuri prisiekė jį nužudyti, kad išpildytų pranašystę ir išlaisvintų pavergtą tautą. Jis priverstas laukti mirties, princui Kamranui ketinant užimti vietą šalia Alizės.

Įtampa auga, nes istorinės tuoktuvės pritraukė mirtinai pavojingo priešo dėmesį. Alizę persekiojanti klastinga jėga neketina leisti džinams išsivaduoti iš priespaudos. Ji turi aplenkti priešus ir pagaliau rasti savo magiją.

Sutuoktiniai su arduniečiais draugais priversti sprukti ir pradėti pavojingą kelionę į legendinius Arijos kalnus, kur jų laukia netikėtumų audra, magiški atradimai ir nauji sąjungininkai. Visų ištikimybė bus patikrinta, visa tamsa – išsklaidyta.

Niekas nebus kaip anksčiau.

Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė ir keliolikos The New York Times bei tarptautinių bestselerių – serijų „Sunaikink mane“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ – autorė. Jos kūriniai išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru rašytoju Ransomu Riggsu ir dukterimi gyvena Pietų Kalifornijoje. Galite ją rasti internete adresu taherehmafi.com.

Braziliškuoju „Mažuoju princu“ neretai vadinamas „Mano apelsinmedis“ – jaudinanti ir pakylėjanti istorija pasiilgusiems tyro ir žaismingo žvilgsnio į gyvenimą. Tai visų pirma knyga tiems, kuriems jau teko užaugti ir galbūt patiems tapti tėvais.

Zezė – turbūt labiausiai išdykęs ir mieliausias Brazilijos berniukas, kurio išdaigų išradingumui prilygsta tik jo didis gerumas. Užaugęs jis nori būti peteliškę ryšinčiu poetu, o kol kas nuobodulio išvengia krėsdamas išdaigas kaimynams savo skurdžiame Rio de Žaneiro rajone ir vaizduotėje susikurdamas draugų, kad turėtų su kuo žaisti. Zezė tėvai, iš viso turintys septynis vaikus, iš kurių Zezė yra antras pagal jaunumą, mano, kad kartais jo išdaigos peržengia ribas, ir jį griežtai baudžia – tėvas darbo neturi, mama dirba už du, taigi lengviausia išlieti frustraciją dėl šeimos negandų ant Zezė. Tačiau jo gyvenime netrukus užsimezga tikra draugystė ir viskas pasikeičia. Padedamas kalbančio apelsinmedžio Mažėlio, naujojo draugo Manuelio ir pasitelkdamas begalę išradingumo bei vaizduotės, Zezė įveiks bet kokius sunkumus.

Pirmą kartą gimtojoje Brazilijoje ši pasauline klasika tapusi istorija išleista 1968 m. ir lig šiol nesustota ją perleisti. Ji išversta į stulbinantį skaičių kalbų ir užkariavo milijonų skaitytojų širdis. Žaisminga ir jaudinanti, ši istorija kalba universalia kalba, suprantama Korėjoje, Turkijoje, Lenkijoje, Tailande ir daugelyje kitų pasaulio kampelių.

„Su nepaprastu švelnumu parašytas romanas, kuriame nesivaikoma banalios nostalgijos, o ieškoma gilesnio vaikystės portreto. Istorija tokia liūdna, kad tik kietaširdis skaitytojas nebus sujaudintas. Ji vienodai sudomins suaugusius skaitytojus ir vyresnius vaikus.“

Irish Times

José Mauro de Vasconcelos (1920–1984) – brazilų rašytojas, pradėjęs rašyti dvidešimt dvejų, o prieš tai dirbęs boksininkų sparingo partneriu, bananų fermoje ir žveju. Labiausiai jį išgarsino autobiografinis romanas „Mano apelsinmedis“.

„Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.“

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele. 

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“


Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.


„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.