Literatūros tipas

Kotrynos Zylės romanas „Mylimi kaulai“ – moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos.

Kotryna Zylė – rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo knygas pelniusi ne vieną apdovanojimą. Išskirtinis autorės kūrybos bruožas – lietuvių tautosakos ir mitologijos įkurdinimas šių dienų gyvenime. „Mylimi kaulai“ – pirmasis autorės romanas, skirtas suaugusiesiems.

Tai itin atviras ir šokiruojantis romanas apie pirmuosius lietuvius emigrantus Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Romane Džiunglės aprašyta XX a. pradžios Čikaga ir jos priemiesčiuose buvusios skerdyklos, kuriose dirbo emigrantai iš visos Europos, tačiau tik lietuviai tapo pagrindiniais romano personažais. Šis tikrais įvykiais pagrįstas kūrinys – tarsi lietuvių emigracijos pradžios istorija, atskleidžianti ir šiandien atpažįstamus siekius – kitokio gyvenimo troškimo ir geriau apmokamo darbo svetur paieškas.

Būtent noras rasti atsakymus į klausimus, kaip klostosi lietuvių ir lietuvybės likimas Amerikoje, mane paskatino perskaityti šį romaną, – Prezidentas Valdas Adamkus

Yra tikrai žinoma, kad Sinclairio matytos nuotakos palikuonys dar ir šiandien vaikščioja Amerikos žeme, – prof. Giedrius Subačius

Upton Sinclair (1878–1968) parašė beveik 100 knygų, bet šiandien jis pirmiausia žinomas kaip jaunystės romano Džiunglės (1906) autorius. 1975-aisiais Sinclairio biografas Leonas Harris Sinclairį pavadino reikšmingiausiu rašytoju Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje – jo Džiunglių paveiktas Kongresas tais pačiais 1906 m. priėmė naują federalinį Švaraus maisto ir vaistų įstatymą – dėl šio romano amerikiečių stalus ėmė pasiekti higieniškesnė mėsa. Švenčiant romano šimtmetį 2006-aisiais, literatūrologas Anthony’is Arthuras pirmąjį Džiunglių skyrių įvertino kaip vieną iš pačių geriausių amerikiečių literatūroje.

„Neįmanoma perkonstruoti ar patobulinti būties taip, kad būtų išvengta skausmo.“

Niujorko policijos detektyvas Beris Satonas pirmą kartą susiduria su klaidingos atminties sindromu – paslaptingu reiškiniu, savo aukas išvedančiu iš proto prisiminimais gyvenimo, kurio jie niekada nepatyrė, – ant vieno dangoraižio stogo, mėgindamas sustabdyti nuo atbrailos ketinančią nušokti moterį. Negalėdamas užmiršti savižudės išsakytų žodžių, Satonas ima gilintis į jos istoriją ir netrukus atseka įtartiną organizaciją. Tačiau tie, kurie saugo paslaptis, nėra linkę jomis dalintis, ir detektyvas greitai savo kailiu patiria esąs nepageidaujamas įsibrovėlis.

Neuromokslininkė Helena Smit tiki, kad atsiminimai gali tapti realybe. Savo gyvenimą ji skyrė sukurti atminties kėdę, leisiančią iš naujo išgyventi gražiausias prabėgusias akimirkas: pergalingą futbolo varžybų smūgį, netikėtą bučinį, kūdikio atėjimą į pasaulį ar paskutinį brangaus žmogaus apkabinimą. Bet Helenos vadovas nori kur kas daugiau, nei tiesiog padėti prisiminti, todėl, technologijai patekus jam į rankas, pasaulis ir jo laikas ima netikėtai eižėti, į savo iškreiptą tėkmę įtraukdamas vis daugiau aukų.

Įkliuvę į pakitusio laiko tėkmę, Helena ir Beris turės paaukoti neįsivaizduojamai daug, kad išlaikytų savo prisiminimus ir neleistų griūvančiam pasauliui nusitempti jų drauge su savimi į nebūtį.

„Mokslinė fantastika visa savo esybe: veiksmas, intelektas, emocija, netikėtumas.“
Locus Magazine

„B. Crouchas sukūrė naują, kompleksišką, gyvybe pulsuojančią realybę.“
NPR

Blake Crouch (Bleikas Kraučas, gim. 1978) – amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs „Veivardo pušyno“ trilogija, pagal ją 2015-aisiais sukurtas nemažai pagyrų sulaukęs mistinis serialas tokiu pačiu pavadinimu. „New York Times“ bestseleris „Laiko kilpos“ – naujausias autoriaus romanas. 2019 metais „Goodreads“ bendruomenė jį pripažino geriausiu mokslinės fantastikos kūriniu, o „Time", „NPR“ ir „BookRiot“ paskelbė metų knyga.

„Vieno žmogaus širdis su kito žmogaus širdimi būna surištos ne tik harmonija. Veikiau susiriša viena kitos žaizdomis. Skausmas su skausmu, trapumas su trapumu.“


Dar mokyklos laikais Cukuru Tadzakis su keturiais jaunuoliais susiburia į jaukią draugiją. Bet jam išvykus studijuoti geležinkelio stočių architektūros į Tokiją, nepaaiškinę priežasčių, Cukuru draugai staiga nutraukia su juo ryšius – šokiruotas, jis įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė.

Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, Cukuru nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekiančios net iki Suomijos.

„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – istorija apie vyrą, persekiojamą didžiulės netekties; apie sapnus ir košmarus, turinčius nenumatytų pasekmių realybėje; apie kelionę į praeitį, būtiną norint ištaisyti dabartį.


„Tai knyga tiek naujiems, tiek patyrusiems H. Murakamio skaitytojams... Ji atskleidžia naują rašytojo pusę, kurią ne taip lengva apibūdinti. Nepagydomai neramus, dviprasmiškas ir drąsiai siekiantis naujo brandos lygio. Lyg nusimetantis seną odą.“
Patti Smith, atlikėja, rašytoja, poetė („The New York Times Book Review“)


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. Romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ gimtojoje Japonijoje pasirodė 2013 m., o 2014 m. išversta į anglų kalbą, knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.

Naujas kvapą gniaužiantis nuotykių pasakojimas visiems, kurie jau pamėgo „Žudiko beždžionę“!

Vieną dieną laive „Hadsono karalienė“ aptinkamas perlų vėrinys su rožės pavidalo kabučiu. Laivo įgula – mašinistė beždžionė Salė Džouns ir kapitonas Šefas – nusprendžia išsiaiškinti šio lobio paslaptį. Jie išplaukia į Glazgą ir patenka į negailestingos miesto gaujos gniaužtus. Salė Džouns turės pasitelkti visas jėgas, ryžtą ir sumanumą, kad išgyventų nelaisvėje ir padėtų atskleisti neįtikėtiną istoriją, vedančią skaitytoją jūrų ir sausumos keliais nuo Lisabonos iki pat Šetlando.

Jakobas Wegelius – švedų rašytojas ir dailininkas, už seriją knygų apie Salę Džouns pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų ir prestižinę Astrid Lindgren premiją.

2021 m. Žudiko beždžionė Lietuvoje tapo Metų verstine knyga vaikams ir jaunimui, o jos vertėja Raimonda Jonkutė apdovanota Adomo Druktenio premija.

„Vieno žmogaus širdis su kito žmogaus širdimi būna surištos ne tik harmonija. Veikiau susiriša viena kitos žaizdomis. Skausmas su skausmu, trapumas su trapumu.“


Dar mokyklos laikais Cukuru Tadzakis su keturiais jaunuoliais susiburia į jaukią draugiją. Bet jam išvykus studijuoti geležinkelio stočių architektūros į Tokiją, nepaaiškinę priežasčių, Cukuru draugai staiga nutraukia su juo ryšius – šokiruotas, jis įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė.

Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, Cukuru nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekiančios net iki Suomijos.

„Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ – istorija apie vyrą, persekiojamą didžiulės netekties; apie sapnus ir košmarus, turinčius nenumatytų pasekmių realybėje; apie kelionę į praeitį, būtiną norint ištaisyti dabartį.


„Tai knyga tiek naujiems, tiek patyrusiems H. Murakamio skaitytojams... Ji atskleidžia naują rašytojo pusę, kurią ne taip lengva apibūdinti. Nepagydomai neramus, dviprasmiškas ir drąsiai siekiantis naujo brandos lygio. Lyg nusimetantis seną odą.“
Patti Smith, atlikėja, rašytoja, poetė („The New York Times Book Review“)


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. Romanas „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ gimtojoje Japonijoje pasirodė 2013 m., o 2014 m. išversta į anglų kalbą, knyga išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu nr. 1.

Meilės romanas apie tvarką, kurią taip sunku išlaikyti širdyje.

Už turtuolio iš Miuncheno ištekėjusi lietuvaitė Olivija atsiduria Stokholme pas seserį Mariją. Olivija – kontrolę mėgstanti pedantiškai tvarkinga perfekcionistė, įpratusi valdyti milijoninius sandorius ir savo jausmus. Marija – keistuolė ezoterikė, pamiršusi, kaip atrodo jos dulkių siurblys.

Labiau nei netvarka sesers bute Oliviją erzina Marijos jaunikis – beprotiškai patrauklus Aleksas Magnusonas, irgi švaros maniakas.

Jis pasiūlo Olivijai slaptą sandorį – tvarkyti sesers butą už neadekvačiai didelį atlygį. Ji priversta sutikti, nes dėl sutuoktinio manipuliacijų liko be lėšų.

Butas sublizga švara, bet į herojų širdis įsisuka neplanuotas meilės chaosas.

„Naujajame Jolitos Zykutės romane jaučiama taikli ironija, primenanti, kad gyvenimas dažnai pranoksta bet kokią fikciją. Tekstas be galo gyvas, dialogai – natūralūs. Autorė geba apie rimtus dalykus kalbėti lengvai, bet ne paviršutiniškai.“ – Rašytoja Jolita Herlyn

„Tai knyga, kurios neįmanoma paleisti iš rankų, – seksualu ir be galo jautru.

Autorė netikėtu kampu pasakoja apie lietuvių emigrantų gyvenimą, kupiną paradoksų: vienoje orbitoje sukasi švedų ir vokiečių milijonieriai, Vaižganto knygų personažai, Karalaitės ir Lapė, o šmaikštus pasakojimo stilius primena legendinį televizijos serialą „Draugai“.

Knygos herojai ne tik kovoja už būvį, bet ir nuoširdžiai juokauja, aistringai myli ir klysta. Šiame pasakojime niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, – vingrus siužetas yra išskirtinis Jolitos Zykutės kūrybos bruožas.

Tai ne tiesiog dar viena emigrantų istorija, o gilus emocinis detektyvas, kuriame autorė meistriškai apnuogina žmogaus sielą ir primena, kad meilė – ne vien gražūs žodžiai, bet ir drąsa priimti skausmą bei transformuotis. 

Šis romanas elegantiškai įrodo, kad net didžiausia išdavystė gali tapti nauja pradžia: kartais būtina pasiekti nevilties dugną, kad bjaurūs, lėti vikšrai virstų nuostabaus grožio drugeliais, o mes suprastume, jog kiekvienas savyje nešiojamės galimybę skristi – net jei šią akimirką jaučiamės įstrigę ankštame ir tamsiame kokone.“ – Rašytoja Ilona Skujaitė

Jolita Zykutė gimė Alytuje, studijavo ir dirbo Vilniuje, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Rašytoja kuria vaikams ir suaugusiesiems. Išleido aštuonias knygas. Pirmasis romanas suaugusiesiems „Karaliai myli kitaip“ Joanos Maks slapyvardžiu pasirodė 2023 m., išleido leidykla „Svajonių knygos“. Romanas „Karaliaus žmonos tarnaitė“ 2023 metais tapo leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso finalininku.

Savo romanus autorė vadina širdies terapija, nes nori jais stiprinti skaitytojų tikėjimą meile ir viltį, kad gyvenime įmanoma laiminga pabaiga. Ant jos rašomojo stalo triumfuoja chaosas, bet dulkės ant grindų laikomos mirtina nuodėme.

Daugiau apie rašytoją skaitykite www.jolitazykute.lt

Turiu jums pasiūlymą...

Padorioji guvernantė Jantė Holt tikrai nesitikėjo, kad jai pasipirš traukinyje... Žmogus, kuris ką tik ją apkaltino bandymu į santuokos pinkles įsivilioti kitą vyrą!

Laivybos magnatas Robertas Felstonas – kerintis vyras, tačiau nepakenčiamas akiplėša. Be to, visuomenėje pagarsėjęs savo prasta reputacija. Vis dėlto ištesėti mirusiai motinai duotą pažadą ir išlaikyti jos paslaptį Robertui svarbiau nei geras vardas. 

Netrukus paaiškėja, kad tik jis vienas gali išgelbėti Jantę nuo liūdnų likimo vingių. Mergina vis dar dvejoja, ar verta apsimetinėti tobula Felstono žmona, nes jos praeities klaidos, rodos, tuoj iškils į viešumą. Tačiau Robertas netruks įrodyti, jog negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio, o santuoka – tai kai kas daugiau nei tik priesaika.

Tekėk už manęs... ir atgausi laisvę.

Violetos Harper tėvas testamente nurodė: dukra privalo ištekėti, antraip neteks palikimo. Nutikus lemtingam įvykiui, Violeta priversta susituokti su kitu vyru, nei reikalavo tėvas ! Tačiau ji verčiau įveiks žiemiškai atšiaurius Jorkšyro viržynus, nei įsipareigos tokiam begėdžiui kaip kapitonas Lancelotas Ambertonas. 

Lencas pažada Violetai patogią santuoką, kuri jai garantuos visišką laisvę. Mainais jai tenka pasitikėti Lencu ir po šiurkščia išore pamėginti įžvelgti visai kitokį žmogų. Kai jau atrodo, kad viskas stojo į savo vietas, atskrieja stulbinanti žinia. 

Ar Violetai ir Lencui pavyks išsaugoti susikurtą jaukią meilės idilę?

Ledi, vengianti viešumos, ir vikontas, turintis paslapčių...

Vitbio pakrantėje Frensė Vebster vėl sutinka atšiaurųjį Artūrą Ambertoną. Bet dabar jis jau ne tas veržlus jaunas džentelmenas, kuriam kadaise ji buvo neabejinga. Bėgant metams pasikeitė ir pati Frensė. 

Po tragiško nutikimo liko ne tik fizinių, bet ir emocinių randų. Frensė gyvena atsiskyrėlės gyvenimą. Tačiau ji jau susitaikė su likimu ir dėl mylimos sesers Lidijos laimės paaukos savąją. Ji brangina naująją draugystę su Artūru ir stengiasi neparodyti jam savo tikrųjų jausmų. Bet vieną dieną Artūras pasiūlo už jo tekėti! 

Nejaugi Artūro ketinimai rimti ir jis iš tiesų ją myli? O gal tik nori atkeršyti jos seseriai? Jei ištars lemtingąjį „taip“, ar Frensės branginama sesuo netaps didžiausiu sutuoktinių priešu?

„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“

Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?

Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.

„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareʼo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.

„Mirguliuojantis stebuklas.“

David Mitchell

„O’Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“ 

Stephanie Merritt

„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“ 

Mary Beth Keane

Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, aštuonių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women’s Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga.

„Goodreads“ skaitytojų viena mėgstamiausių 2024-ųjų grožinės literatūros knygų.

Jau ir serialas su Elle Fanning, Nicole Kidman, Michelle Pfeiffer ir Nicku Offermanu!

„Akiplėšiškas ir neįtikėtinai originalus romanas. Veikiausiai nerasite juokingesnio.“ – „Oprah Daily“

DRĄSI IR ŠIRDŽIAI MIELA ISTORIJA APIE JAUNOS MOTERS PASTANGAS PRITAPTI PRIE SUAUGUSIŲJŲ, PAŽINTĮ SU MOTINYSTE, TUŠČIĄ BANKO SĄSKAITĄ IR VIS LABIAU VIRTUALĖJANTĮ PASAULĮ.

Margo, profesionalaus imtynininko ir „Hooters“ padavėjos dukra, visada žinojo, kad gyvenime turės prasimušti pati. Pastojusi nuo anglų kalbos dėstytojo ir skubiai prireikus pinigų, ji sugalvoja planą: pradėti „OnlyFans“ kaip eksperimentą ir kurti išskirtinį turinį. Tik ji nė nespėja susivokti, kaip tampa interneto sensacija. Ar tai padės išspręsti visas problemas, o gal paaiškės, kad internetinės šlovės kaina – per didelė?

„Margo turi bėdų su pinigais“ – skausmingai juokinga ir taiklių įžvalgų kupina istorija apie mielą jauną merginą, kuri stengiasi išspausti pinigų ir galios iš šykštaus pasaulio. Knygoje žaismingai ir atvirai nagrinėjamas gebėjimas keisti savo likimą bei įtikimai vaizduojamos savo vietos internete ir tikrame gyvenime paieškos.

„Šmaikštus romanas, kaip išsiversti su tuo, ką turi. Tai įžvalgi, juokinga ir nepaprastai švelni istorija apie jauną mamą, kūdikį ir meilę, taip pat profesionalias imtynes ir, taip, „OnlyFans“. Ryte prarijau.“ – Emma Straub, „The New York Times“ bestselerio „This Time Tomorrow“ autorė

Ištisos moterų kartos visame pasaulyje dievino šią knygą.

Ji būdavo cituojama ir didmiesčių literatūriniuose salonuose, ir kaime. Jaunutės gimnazistės slėpdavo romaną nuo tėvų. Jis buvo jų gyvenimo mokykla. Ir šiandien ši knyga, visiems laikams įėjusi į pasaulio literatūros aukso fondą, nėra praradusi nepakartojamo žavesio ir elegancijos, vis dar keri jautrias moterų širdis mokydama neprarasti orumo net mylint su beprotiška aistra.

Kai godi posūnio žmona priverčia ponią Dašvud išsikraustyti iš velionio vyro namų, našlė su trimis dukterimis apsigyvena kukliame kotedže Devonšyre. Vyriausiai dukrai Elinorai nauji namai - tai išsiskyrimas su mylimu žmogumi, o jos sesuo Marianė ten randa meilę.

Jausminga, atvira Marianė neklauso sesers Elinoros, patariančios elgtis santūriau, ir pamilusi žavų nenaudėlį Džoną Vilobį neslepia jausmų kurstydama paskalas. Tuo tarpu Elinora, paisanti elgesio normų, iš paskutiniųjų stengiasi nuslėpti savo meilę net nuo artimiausių žmonių...

Kokia yra stiprios moters meilė? Akla, gaivališka aistra, drovus nuolankumas ar priešingai - išdidus jausmas? Kokia silpnos moters meilė? Jausminga? Trapi ir švelni kaip knygose ir romansuose? Pasiryžusi aukotis, bet nesugebanti kovoti? O kokia vyro meilė? Ir kas lemia laimę - protas ar jausmai? Jane‘s Austen romano personažai turės rasti atsakymus į šiuos klausimus.

Viršelio dizaino autorė - Gitana Jurkienė.

NETRUKUS PASIRODYS IR PAGAL KNYGĄ SUKURTAS SERIALAS.

Man buvo dvidešimt ir man reikėjo dviejų dalykų: įsimylėti ir kad į mano žodžius žiūrėtų rimtai.

Susitapatinti su šios istorijos dvidešimtmečiais, bandančiais įsigriebti gyvenimo ir atrasti save, bet dažniausiai randančiais tik siaubingus nuomojamus būstus, prastai apmokamus darbus ir skausmingas meilės istorijas, nebus sunku bet kam, kas jau buvo dvidešimties. Tai neįtikėtinai realistiškai perteiktas šio gyvenimo etapo chaosas, širdgėla, kančios ir euforija.

2010 m. Korkas. Vos dvidešimt perkopę Reičelė ir Džeimsas dirba knygyne, kuriame ir susipažįsta. Neilgai trukus jie nusprendžia kartu nuomotis seną, apgriuvusį namą ir jų artimas ryšys dar sustiprėja – nesibaigiantys asmeniniai juokeliai ir pašėlusios naktys baruose. Reičelė jaučiasi laisva kaip niekad ir sumano suvilioti savo charizmatišką literatūros dėstytoją daktarą Berną. Ji imasi iniciatyvos surengti jo knygos skaitymą knygyne, kuriame dirba, tačiau kruopščiai ir viltingai planuotas vakaras baigiasi taip, kaip nė įsivaizduoti nebūtų galėjusi.

Tai draugystės ir skausmingo įžengimo į suaugusiųjų pasaulį istorija, gausi sumanaus ir žaismingo humoro.

New York Times ir USA Today bestseleris

Meilė, aukojama ant galios altoriaus

Pasibaigus mirties deivės Najaksijos surengtoms Kedžario žaidynėms, mirtingoji naktigimių vampyrų karaliaus Vincento įdukra Oraja atsidūrė spąstuose. Jos mylimasis ją išdavė ir įkalino, ji prarado šeimą ir netgi ėmė abejoti savo prigimtimi. Vienintelis neabejotinas dalykas: jai nevalia niekuo pasitikėti, o labiausiai – Rahinu.

Nakties namuose nesaugu. Karaliaus sostą užėmusio Rahino padėtis labai netvirta, dvare netrūksta priešų, mirtiną pavojų kelia ir į karalystę nusitaikę Kraujo namų vampyrai. Kai Rahinas pasiūlo Orajai sudaryti slaptą sąjungą, ji supranta, kad tai yra vienintelė galimybė susigrąžinti karalystę ir atkeršyti ją išdavusiam mylimajam. Tačiau tam ji turės pažadinti pražūtingą senovinę galią, tampriai susijusią su didžiausiomis jos tėvo paslaptimis.

Iš visų pusių artėjant priešams, niekas nėra taip, kaip atrodo. Narpliodama savo praeitį ir žengdama į ateitį, Oraja priversta rinktis tarp kruvinos valdžios siekimo realybės ir pražūtingos meilės.

„Pelenai ir žvaigždžių prakeiktas karalius“ – tai antra serijos „Najaksijos karalystės“ knyga ir finalinis pasakojimo apie naktigimius akordas. Širdgėlos, atpirkimo, kruvinų intrigų ir kvapą gniaužiančio veiksmo kupina istorija nepaliks abejingų ir ras vietą ne tik juodosios romantinės fantastikos žanro gerbėjų širdyse.

„Carissa Broadbent sukūrė realistišką ir įtraukiantį pasakojimą, kuriame Oraja ir Rahinas balansuoja tarp meilės ir neapykantos, tarp nesutaikomų priešų ir ištikimų bendražygių. Bet kuris pasirinkimas gali tapti jų išsigelbėjimu... arba pražūtimi.“ Publishers Weekly

Carissa Broadbent maždaug nuo devynerių metų pradėjo rašyti žiaurias, kraupias istorijas, kurios vertė nerimauti jos tėvus ir mokytojus. Vėliau pasakojimai tapo nebe tokie slogūs (truputėlį) ir lengviau skaitomi (tikėkimės, gerokai). Šiuo metu ji kuria geru žiupsniu romantikos pagardintus fantasy romanus, kuriuose sutinkame daug pašėlusių merginų.

Kai nerašo, Carissa dirba rinkodaros kibernetinio saugumo srityje, žiūri labai daug filmų arba piešia. Ji gyvena Rod Ailande su savo vyru, vienu labai gražiai besielgiančiu triušiu, vienu labai blogai besielgiančiu triušiu ir viena itin nepatiklia kate.

„Naujos norvegų detektyvinių romanų aukštumos.“

Fyens Stiftstidende

Oslas, 2018-ieji. Buvusi ilgų distancijų bėgikė Sonja Nurstriom nepasirodo savo kontroversiškosios autobiografijos „Visuomet pirmoji“ pristatyme. Įžymybių skilties tinklaraštininkė Ema Ram, nuvykusi į prabangią populiarios sportininkės vilą, randa atvirus vartus, neužrakintas pagrindines duris, išvartytus baldus ir ant televizoriaus ekrano priklijuotą starto numerį. Pirmoji.

Policijos tyrėjas Aleksandras Bliksas vis dar negali pamiršti prieš devyniolika metų įvykusios įkaitų dramos: tada jis nušovė smurtaujantį penkiametės mergaitės tėvą. Bliksui į rankas patenka Sonjos Nurstriom dingimo byla. Jos pėdsakų randama skirtingose miesto vietose ir ima atrodyti, kad kažkas tyčia palieka dramatiškas užuominas apie tragišką dingusios moters lemtį.

Susiklosčiusios aplinkybės priverčia Bliksą ir Ram suvienyti jėgas. Abu pasiryžę rasti ir sustabdyti negailestingą žudiką, akivaizdžiai tampantį juos už virvelių. Labiau už viską jis trokšta dėmesio. Rodos, Sonja Nurstriom nebus vienintelė jo auka...

„Niūri, kruvina, kupina tamsių siužeto vingių... Šioje ypatingoje knygoje neabejotinai pajusite skandinavišką šaltį.“

Scottish Sun

„Drąsus, naujas požiūris į serijinio žudiko, save laikančio genialiu meistru, stereotipą... Itin stipri naujos serijos pradžia.“

Sunday Times

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis. „Atskaitos taškas“ – pirmoji Blikso ir Ram serijos knyga, 2021 m. įtraukta į trumpąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

Neįmanomi sprendimai, nesuvokiama magiška galia ir likimus keičianti meilė – ketvirta serijos „Džinų išrinktoji“ knyga pranoksta visus lūkesčius.

Džinų karalienė ir Tulano karalius netrukus susituoks magiškoje ceremonijoje, tačiau kraujo priesaika su Alize susietas Kyras kankinasi. Vis labiau liepsnoja jo jausmai savo nuotakai – tai, kuri prisiekė jį nužudyti, kad išpildytų pranašystę ir išlaisvintų pavergtą tautą. Jis priverstas laukti mirties, princui Kamranui ketinant užimti vietą šalia Alizės.

Įtampa auga, nes istorinės tuoktuvės pritraukė mirtinai pavojingo priešo dėmesį. Alizę persekiojanti klastinga jėga neketina leisti džinams išsivaduoti iš priespaudos. Ji turi aplenkti priešus ir pagaliau rasti savo magiją.

Sutuoktiniai su arduniečiais draugais priversti sprukti ir pradėti pavojingą kelionę į legendinius Arijos kalnus, kur jų laukia netikėtumų audra, magiški atradimai ir nauji sąjungininkai. Visų ištikimybė bus patikrinta, visa tamsa – išsklaidyta.

Niekas nebus kaip anksčiau.

Tahereh Mafi yra Nacionalinės knygų premijos (National Book Award) nominantė ir keliolikos The New York Times bei tarptautinių bestselerių – serijų „Sunaikink mane“ ir „Džinų išrinktoji“, romanų „Jūros platybės“ ir „Nuostabus jausmas“ – autorė. Jos kūriniai išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų. Tahereh Mafi su vyru rašytoju Ransomu Riggsu ir dukterimi gyvena Pietų Kalifornijoje. Galite ją rasti internete adresu taherehmafi.com.

Braziliškuoju „Mažuoju princu“ neretai vadinamas „Mano apelsinmedis“ – jaudinanti ir pakylėjanti istorija pasiilgusiems tyro ir žaismingo žvilgsnio į gyvenimą. Tai visų pirma knyga tiems, kuriems jau teko užaugti ir galbūt patiems tapti tėvais.

Zezė – turbūt labiausiai išdykęs ir mieliausias Brazilijos berniukas, kurio išdaigų išradingumui prilygsta tik jo didis gerumas. Užaugęs jis nori būti peteliškę ryšinčiu poetu, o kol kas nuobodulio išvengia krėsdamas išdaigas kaimynams savo skurdžiame Rio de Žaneiro rajone ir vaizduotėje susikurdamas draugų, kad turėtų su kuo žaisti. Zezė tėvai, iš viso turintys septynis vaikus, iš kurių Zezė yra antras pagal jaunumą, mano, kad kartais jo išdaigos peržengia ribas, ir jį griežtai baudžia – tėvas darbo neturi, mama dirba už du, taigi lengviausia išlieti frustraciją dėl šeimos negandų ant Zezė. Tačiau jo gyvenime netrukus užsimezga tikra draugystė ir viskas pasikeičia. Padedamas kalbančio apelsinmedžio Mažėlio, naujojo draugo Manuelio ir pasitelkdamas begalę išradingumo bei vaizduotės, Zezė įveiks bet kokius sunkumus.

Pirmą kartą gimtojoje Brazilijoje ši pasauline klasika tapusi istorija išleista 1968 m. ir lig šiol nesustota ją perleisti. Ji išversta į stulbinantį skaičių kalbų ir užkariavo milijonų skaitytojų širdis. Žaisminga ir jaudinanti, ši istorija kalba universalia kalba, suprantama Korėjoje, Turkijoje, Lenkijoje, Tailande ir daugelyje kitų pasaulio kampelių.

„Su nepaprastu švelnumu parašytas romanas, kuriame nesivaikoma banalios nostalgijos, o ieškoma gilesnio vaikystės portreto. Istorija tokia liūdna, kad tik kietaširdis skaitytojas nebus sujaudintas. Ji vienodai sudomins suaugusius skaitytojus ir vyresnius vaikus.“

Irish Times

José Mauro de Vasconcelos (1920–1984) – brazilų rašytojas, pradėjęs rašyti dvidešimt dvejų, o prieš tai dirbęs boksininkų sparingo partneriu, bananų fermoje ir žveju. Labiausiai jį išgarsino autobiografinis romanas „Mano apelsinmedis“.

„Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.“

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele. 

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“


Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.


„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami


Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

Įspėjimas! Rekomenduojama skaitytojams nuo 16 metų. Turinys gali būti netinkamas jaunesniems – jame yra smurto, intymių scenų, necenzūrinės leksikos.

„Žvirblių skydas“ – nauja kvapą gniaužianti romantinė fantastika, kurioje priešai įsimyli vienas kitą, karalystes kraupina pabaisos, o nuvertinta princesė nusimeta karūną ir tampa kare, kuria jai nebuvo lemta būti. 

Jei tavęs nekausto baimė, kažką darai ne taip.

Kadaise dievai paleido pabaisas į penkias Kalandros karalystes, kad primintų žmonėms, kokie mes menki, kad turime klūpėdami melsti jų pasigailėjimo visą savo trapų gyvenimą.

Man nereikėjo dievybės, kuri man primintų, kad esu bejėgė. Mano, kaip princesės, vienintelė pareiga – nešioti karūną ir paklusti karaliui: dvidešimt treji metai tuščių titulų ir paviršutiniškų tradicijų. Man niekada nebuvo lemta valdyti. Niekada nebuvo lemta kovoti. 

Iki tos dienos, kai liūdnai pagarsėjęs monstrų medžiotojas atplaukė prie mūsų krantų. Dienos, kai princas įžengė į mano tėvo sosto menę ir sugriovė mano gyvenimą. Dienos, kai ištekėjau už nepažįstamojo, pasirašiau senovinę sutartį krauju ir iškeliavau į klastingiausią karalystę iš visų.

Visi nori, kad būčiau tuo, kuo nesu: karaliene, šnipe, auka. Bet kas, jeigu atsisakyčiau man primesto vaidmens? Kas, jeigu pati sukurčiau savo taisykles? Supratau, kad vienintelis būdas nužudyti pabaisas, kurių taip bijome, – pačiai ja tapti...

Devney Perry yra „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi daugiau nei keturiasdešimt meilės romanų. Dešimtmetį dirbusi technologijų pramonėje, ji atsisakė konferencinių skambučių ir projektų, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – rašyti. Ji gimė ir užaugo Montanoje, o dabar gyvena Vašingtone su vyru ir dviem sūnumis. Nepraleiskite jos knygų naujienų ir užsiprenumeruokite naujienlaiškį autorės svetainėje devneyperry.com.

„Žvirblių skydas“ – nauja kvapą gniaužianti romantinė fantastika, kurioje priešai įsimyli vienas kitą, karalystes kraupina pabaisos, o nuvertinta princesė nusimeta karūną ir tampa kare, kuria jai nebuvo lemta būti. 

Jei tavęs nekausto baimė, kažką darai ne taip.

Kadaise dievai paleido pabaisas į penkias Kalandros karalystes, kad primintų žmonėms, kokie mes menki, kad turime klūpėdami melsti jų pasigailėjimo visą savo trapų gyvenimą.

Man nereikėjo dievybės, kuri man primintų, kad esu bejėgė. Mano, kaip princesės, vienintelė pareiga – nešioti karūną ir paklusti karaliui: dvidešimt treji metai tuščių titulų ir paviršutiniškų tradicijų. Man niekada nebuvo lemta valdyti. Niekada nebuvo lemta kovoti. 

Iki tos dienos, kai liūdnai pagarsėjęs monstrų medžiotojas atplaukė prie mūsų krantų. Dienos, kai princas įžengė į mano tėvo sosto menę ir sugriovė mano gyvenimą. Dienos, kai ištekėjau už nepažįstamojo, pasirašiau senovinę sutartį krauju ir iškeliavau į klastingiausią karalystę iš visų.

Visi nori, kad būčiau tuo, kuo nesu: karaliene, šnipe, auka. Bet kas, jeigu atsisakyčiau man primesto vaidmens? Kas, jeigu pati sukurčiau savo taisykles? Supratau, kad vienintelis būdas nužudyti pabaisas, kurių taip bijome, – pačiai ja tapti...

Devney Perry yra „The New York Times“ ir „USA Today“ bestselerių autorė, parašiusi daugiau nei keturiasdešimt meilės romanų. Dešimtmetį dirbusi technologijų pramonėje, ji atsisakė konferencinių skambučių ir projektų, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – rašyti. Ji gimė ir užaugo Montanoje, o dabar gyvena Vašingtone su vyru ir dviem sūnumis. Nepraleiskite jos knygų naujienų ir užsiprenumeruokite naujienlaiškį autorės svetainėje devneyperry.com.

„Saugokis, nes aš nieko nebijau, o tai tik dar didina mano galią.“

Nepaprastai talentingas, bet sykiu egoistiškas mokslininkas Viktoras Frankenšteinas įmena gyvybės paslaptį ir iš mirusiųjų kūno dalių sukurtai būtybei įkvepia gyvybę. Tačiau greitai savo kūriniu nusivilia, juo pasišlykšti ir jį atstumia. Kiti sutiktieji pasielgia taip pat. Visų apleistas ir niekinamas Frankenšteino kūrinys ima neapkęsti žmonijos ir persekioti savo kūrėją, reikalaudamas išsklaidyti jo vienatvės skausmą – sukurti panašų į jį padarą.

„Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ – gotikinis siaubo kūrinys, laikomas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanų, kuriame keliami ir šiandien itin aktualūs klausimai apie žmogaus prigimtį, jo galią kurti gera ir sykiu bloga. Šis romanas nuo pat jo sukūrimo iki šių dienų daro didžiulę įtaką literatūrai ir kinui. Pastaruoju metu pasirodė du jo įkvėpti filmai: „Frankenšteinas“ (rež. Guillermo del Toro, 2025), apdovanotas trimis „Oskarais“, ir „Nuotaka!“ (rež. Maggie Gyllenhaal, 2026).


„XXI amžiuje „Frankenšteinas“ skatina susimąstyti apie [šiuolaikinio mokslo] keliamas baimes: nuo dirbtinio intelekto ir robotų humanoidų iškilimo iki bandymo prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.“
Mar Padilla, kultūros žurnalistė

„Su Mary Shelley kūriniu gyvenu visą savo gyvenimą. Tai – mano biblija. Šedevras pulsuoja egzistenciniais, švelniais ir negailestingais klausimais, kokie begali degti jauname prote.“
Guillermo del Toro, kino režisierius, „Oskaro“ laureatas

„M. Shelley yra provokatorė. Ji mums meta iššūkį išsakyti savas tiesas, nebijoti savo tamsiosios pusės.“
Jessie Buckley, aktorė, "Oskaro" laureatė.

„M. Shelley – tikra literatūros pankė. Skaitydama mąsčiau, kad galbūt rašydama romaną ji norėjo pasakyti daug daugiau nei 1818 metais būtų buvę priimtina publikuoti ar netgi įsivaizduoti.“
Maggie Gyllenhaal, kino režisierė


Mary Shelley (Merė Šeli, 1797–1851) – anglų rašytoja. Romaną „Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas“ ji parašė būdama vos devyniolikos, o 1818 m. išleido anonimiškai. Vėliau kūrinį papildė ir išleido savo vardu. Pasak autorės, romano idėją įgyvendinti paskatino siaubo istorijos rašymo varžytuvės, kurias draugų kompanijai pasiūlė poetas Lordas Byronas kartu atostogaujant Ženevoje.

„Nuostabiai parašyta knyga, pasakojanti beveik 60 metų istoriją apie nevilties nulemtą poelgį, kuris paženklino ne tik dviejų pagrindinių herojų, bet ir daugybės kitų žmonių likimus. Skausmingai liūdnas ir sykiu meile spinduliuojantis romanas.“ 

Los Angeles Times  

Afganistanas, 1952-ieji. Dešimtmetis Abdula ir jo trimetė sesutė Pari su tėvu ir pamote gyvena nedideliame Šadbago kaime. Šeima nuolat kovoja su skurdu ir atšiauriomis žiemomis, o tėvas Saburas vis ieško darbo. Abdulai jo sesutė – tokia pat graži ir miela kaip fėja, kurios vardu ji pavadinta, – atstoja visą pasaulį. Dėl jos berniukas pasirengęs padaryti bet ką – netgi iškeisti savo vienintelę batų porą į povo plunksną Pari kolekcijai. 

Vieną dieną vaikai su tėvu iškeliauja į Kabulą. Pari ir Abdula nė nenujaučia, koks likimas jų ten laukia. Sostinėje nutiksiantis įvykis negailestingai sugriaus jų įprastą gyvenimą, bet kartais – kaip toje tėvo pasektoje pasakoje – tenka nupjauti pirštą, kad išgelbėtum ranką. 

Keliaudamas per kartas ir žemynus, iš Kabulo į Paryžių, San Fransiską ir Tino salą Graikijoje, autorius išmintingai, įžvalgiai ir jautriai rašo apie mus siejančius ir mūsų gyvenimus kuriančius ryšius. Apie tai, kaip padedame savo artimiesiems, kaip mūsų pasirinkimai nulemia ištisų kartų istoriją ir kaip dažnai mus nustebina tie, kuriuos mylime labiausiai. 

„Emocinga ir įtraukianti istorija. Bėgant metams, Kh. Hosseinio pasakotojo talentas dar labiau sustiprėjo. Naujajame romane nagrinėjami tėvų ir vaikų santykiai, ištikimybė namams ir gyvenimas tremtyje, mūsų pasirinkimai tarp pareigos ir laisvės, taip pat ir tai, kaip praeitis persekioja dabartį. [...] Labai paveikus daugiaplanis kūrinys.“ 

The New York Times 

„Kh. Hosseinis užduoda gerus, bet sunkius klausimus apie meilės ribas. Aiškiai neišreikšta, bet juntama autoriaus nuomonė, kad meilė nežino ir nepripažįsta jokių ribų – nei kalbos, nei klasės, nei identiteto. Ir šioje itin įtraukiančioje knygoje jos poveikiui niekas negali atsispirti.“ 

O, the Oprah Magazine  

„Išskirtinis romanas. Tiesiog būtina perskaityti visiems, kuriems rūpi, ką iš tiesų reiškia gyventi.“ 

USA Today 

„Trečiuoju savo romanu Kh. Hosseinis aiškiai parodo, kad neketina ilsėtis ant laurų. Nors knygoje „Ir aidėjo kalnai“ paliečiamos ir ankstesnės jo nagrinėtos temos – nostalgija, širdį draskantys sutapimai ir visus sunkumus nugalintis triumfas, – šis romanas kur kas platesnis tiek geografiniu, tiek emociniu požiūriu.“ 

Entertainment Weekly 

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas į diplomatinę tarnybą Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis 1996 m. baigė vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane. Daugiau apie fondo veiklą: https://www.khaledhosseinifoundation.org

Jo romanų visame pasaulyje parduota daugiau nei 55 milijonai egzempliorių.