Literatūros tipas

„Norėtų viską išardyti, vėl paversti vilnos pluoštu, grįžti į tą akimirką, o tada atsistoti, atgręžti veidą į žvaigždes, į dangų, į mėnulį ir melsti jų pakeisti tai, kas jo laukia.“

Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?

Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.

„Hamnetas“ – meistriškas romanas, įkvėptas Williamo Shakespeareo sūnaus istorijos. Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio.

„Mirguliuojantis stebuklas.“
David Mitchell

„O'Farrell „Hamnete“ savo elipsiška, sapniška proza kuria pasaulį, kuris sykiu apčiuopiamas ir tarsi anapusinis. <…> Šis romanas įtvirtina autorę kaip nepaprastai įvairiapusę rašytoją, itin gilumiškai suvokiančią svarbiausius žmogiškuosius ryšius, – šias savybes turėjo ir vienas toks lotynų kalbos mokytojas iš Stratfordo prie Eivono.“ 
Stephanie Merritt

„Meilė, gedulas, viltis, tvirtybė – šios knygos pasaulis toks gyvas ir ryškus, kad skaitant beveik gali užuosti žolę, išgirsti lietų.“ 
Mary Beth Keane

Maggie O'Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių airių ir britų rašytojų, devynių romanų autorė, „Costa Book Awards“ laureatė. Svarbiausiu jos kūriniu laikomas romanas „Hamnetas“, 2020 m. apdovanotas „Women's Prize for Fiction“ ir tapęs „Waterstones“ metų knyga. 2025 m. kino ekranizacija tokiu pačiu pavadinimu sulaukė gausybės kino apdovanojimų, tarp jų ir „Oskaro“.

Ją vadino Gundytoja. Mūza. Puolusia moterimi.

Tai – jos istorija.

1636-ieji. Alsiu karščiu pulsuojančiame Romos mieste, kur akmenimis grįstos gatvės ūžia nuo paskalų ir kur tarpsta nuodėmės, gyvena Kostanca Pikolomini – jauna garbinga ištekėjusi moteris. Tačiau ji sutinka Lorencą Berninį – garsųjį skulptorių, Romos visuomenės pažibą, kurio anglies juodumo žvilgsnis slepia ne mažiau tamsų būdą. Tarp jų gimsta pražūtinga trauka.

Slapta meilė įsiliepsnoja visa ryjančia aistra. Tačiau kiekvienas pavogtas bučinys ir neleistinas pasimatymas kelia grėsmę Kostancos reputacijai. Berninį apsėda pavojingas troškimas: jis nori padaryti Kostancą nemirtingą – ne tik užvaldyti jos kūną ir sielą, bet ir įamžinti ją marmure.

Berniniui atidengus Kostancos skulptūrą, išaiškėja, kad ji yra jo meilužė. Tai jų romano pabaiga ir didžiulio skandalo Romoje pradžia. Mat Berninis verčiau sunaikins Kostancą, nei leis jai išeiti.

Išduota. Palikta. Ištremta. Tai turėjo būti Kostancos istorijos pabaiga. Tačiau Kostanca nepaprasta moteris. Ji pakils net iš pelenų.

Tikrais faktais pagrįstas romanas „Kostanca“ prikelia ilgą laiką iš istorijos ištrintą feminizmo ikoną. Puikus pasirinkimas „Santuokos portreto“ ir „Miniatiūristo“ gerbėjams.

„Nuostabi knyga… skaitant ji visiškai užvaldė mano gyvenimą. Galinga ir giliai sukrečianti.“

Paterson Joseph

„Emociškai intensyvus.“ Daily Mail

„Stulbinantis.“  Jennie Godfrey

Geriausia #BookTok knyga

USA Today  bestseleris

Dėl šanso užkariauti širdį jis pasiryžęs viskam...

Karteris Beketas yra geriausias Nacionalinės ledo ritulio lygos žaidėjas tiek ant ledo, tiek už arenos ribų. Jo karjera pasiekė viršūnę, komandos draugai žaidžia geriau nei bet kada, o moterų, norinčių praleisti su juo naktį, netrūksta. Ko daugiau norėti?

Olivijai Parker ledo ritulio profesionalų pasaulis pažįstamas, nes jos geriausios draugės vaikinas žaidžia Vankuverio Vipers komandoje, tačiau ji pati nenori susitikinėti su ledo ritulininku, kad ir koks karštas jis būtų. Be to, jai patinka dirbti mokytoja ir ramiai leisti laisvalaikį su geriausia drauge. Kam jai švaistyti laiką glostant arogantiško sportininko ego?

Tačiau kai Karteris sutinka Oliviją, jis nebegali galvoti apie nieką kitą. Jo nelaimei, Olivija tvirtai pasiryžusi jo neprisileisti ir neketina pasiduoti jo žavesiui. Galbūt Karteriui atėjo laikas pasitempti... pagaliau niekas juk nesakė, kad jis privalo žaisti sąžiningai.

Laukite kibirkščių, nes Karteris padarys viską, kad Olivija duotų jam šansą.

„Be galo seksualus ir šmaikštus romanas. „Duok man šansą“ puslapiai alsuoja karščiu ir žadina norą gūglinti, kur galima papramogauti su artimiausia ledo ritulio komanda.“ – Hannah Grace, New York Times bestselerio Pralaužtas ledas autorė

 Becka Mack – USA Today bestselerių, aistra alsuojančių romanų autorė, pagarsėjusi sarkazmo karalienė, profesionali atidėliotoja ir mėgėja tempti skaitytojus per devynis pragaro ratus pakeliui į laimingą pabaigą. Kai tuščiai nespokso į kompiuterio ekraną ar netrina iš rankraščio beveik dviejų šimtų žodelių „tik“, ją galima sutikti mokytojaujančią vaikų darželyje Ontarijuje, Kanadoje, ir auginančią savo neįtikėtinai mielą ir gražų berniuką (panašų į mamą) bei gyvūnus.

Nors visada buvo aistringa skaitytoja ir svajojo tapti rašytoja, Becka pradėjo rašyti knygas tik netekusi brolio. Nors ji mėgsta įtraukti į savo istorijas smagias detales, tokias kaip aistra, humoras ir alfa vyrai su paslėpta pliušinio meškiuko širdimi, jos įkvėpimas rašyti kyla iš sunkių emocijų ir tie jausmai kartais prasiskverbia į kūrybos puslapius.

Šeimai suvienyti reikia kantrybės, šiek tiek humoro jausmo ir daug meilės... 

Nelengva mėgautis gyvenimu, kai neturi artimųjų, tik praeitį, kurios nė nenori prisiminti. Tačiau Kelė Smit, netikėtai sužinojusi apie brolį, turtingoje ir privilegijuotoje aplinkoje užaugusį Malkolmą, ir seserį Kirą – dvylikametę, gyvenimo blaškytą gatvėje, nebežino ką ir galvoti...

Ji sutinka apsigyventi dideliame šeimos name ant Vašingtono ežero kranto kartu su ką tik atrastu broliu, seserimi ir seneliu, vildamasi, kad galbūt sulaukė progos pradėti gyvenimą iš naujo. Deja, nauja pradžia nieko gero nežada: Kelė ir Kira susidraugauja, tačiau negali apsiprasti prabangioje aplinkoje, o Malkolmas pasijunta taip, tarsi būtų svetimas savo paties namuose... Nedidelę įmonę pavertęs klestinčiu verslu Malkolmas neįstengia sugalvoti, kaip suartėti su seserimis. Prieraišumas tikrai nėra stiprioji jo savybė, bet... gražuolė barista padeda suprasti, kad širdyje yra taip, kaip ir prie šeimos stalo – visuomet atsiras vietos dar vienam.

 Tai nepakartojama autorės, pelniusios ROMANCE WRITERS OF AMERICA asociacijos RITA apdovanojimą, meilės istorija

Kas tas kapitonas Haris Fantonas?

Vyras, prisiekęs niekada nevesti.

Džulijana kartu su motina atvyksta į Londoną ir apsistoja prabangiuose mokyklos laikų draugės ir jos vyro namuose. Čia ją pradeda persekioti skandalai ir vis garsiau skambančios kalbos apie jos gėdingą kilmę. Džulijanos mama, atrodo, žino šeimos paslaptį, bet laiko užgniaužusi giliai širdyje.

Lyg bėdų ir paslapčių būtų maža, pasirodo kapitonas Haris Fantonas. „Koks arogantiškas ir nemandagus vyras! – vos išvydusi Harį, nusprendžia Džulijana. – Aš tikrai neįsimylėsiu jo tik dėl žavios šypsenos!“ Ji juk ne kartą įrodė, kokia stipri ir bebaimė gali būti! 

Tačiau kiekvienąsyk, vos žmonės ima kalbėti apie Džulijanos skandalingą šeimą, šis vyras drąsiai gina merginos reputaciją. Galbūt bejausmis moterų gundytojas iš tiesų yra visai kitoks, nei ji manė...

–       Ar matai žvaigždes? Kaip ilgai jos šviečia danguje?

–       Nežinau. 

–       Ir kaip ilgai jos švies ateityje?

–       Nežinau, turbūt labai ilgai. 

–       Mylėsiu tave net ir tada, kai jų ten nebebus. 

Ledi leidžiasi į keršto misiją...

Ledi Hana Stirs turi ne vieną priežastį bjaurėtis Rosu Džeimsonu. Šis skandalingas pasileidėlis užgrobė jos namus ir yra atsakingas už jos brolio mirtį!

Pasiryžusi poną Džeimsoną pričiupti Hana užsimaskuoja ir įsidarbina jo namuose ekonome. Deja, nenaudėlis šeimininkas labai viliojantis. Neilgai trukus Hana nustoja  rinkti įrodymus prieš jį, nes patenka į netikėtą padėtį... Ji iš visos širdies įsimyli!

„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų. 

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

„Jausminga, įdomi, seksuali... H. Murakami – vienas geriausių šiuolaikinių rašytojų.“

Time Out

„„Norvegų giria“ – tai japonų „Rugiuose prie bedugnės“.“

Daily Telegraph

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.

Romano „Išvarymas. Londono adata“ tęsinys

– Mumis! – tiesiog išrėkė Benas ir žodis pakibo ore.

   Jie net sinchroniškai užvertė galvas, lyg jis ten kabotų fiziškai. Tarsi staiga šitame vagonėlyje jiems būtų suteikta prieiga pamatyti pasaulio vaizdą, kuris nėra skirtas žmonėms – iš dieviškos perspektyvos, kur matosi praeitis, ateitis, priežastys ir tikslai... Ir netgi pačius dievus, pakibusius aukštai kosmose. 

Kristus ir Čingischanas – įsitvėrę vienas į kitą jie sklendžia virš Žemės rutulio, bet nė vienam neužtenka persvaros numesti kitą ant žemės. Jų veiduose įsirėžusi įtampa ir kiekvieno raumens įtempimas Žemėje turi atatranką. Užtenka jiems pajudinti pirštą ir Londoną nusiaubia teroras. Lekia gaisrinės, greitosios, o išgyvenę klausia: Už ką? Ką mes kam blogo padarėme? Nieko – tai tik skeveldros – karo dėl mūsų sielų, kuriame mes ir ginklas, ir tikslas. Ir nebus pabaigos šitam karui, kol jie ten neišsiaiškins – du išprotėję dievai, negalintys užvaldyti dangaus.

-

Po trylikos metų nusprendęs perrašyti šį pasakojimą iš dramos į prozą (su dar daugiau personažų, įvykių ir detalių, kurių turėjau atsisakyti ribojamas pjesės žanro, tai yra ribotų žmogaus galimybių per vieną vakarą teatre suvirškinti tokį dramų kokteilį), stengiausi nepažeisti jo stuburo: tos bendros emigrantų jausenos, kurią tuo metu radau Londone. 

Visų pirma, savęs apgaudinėjimą, kad jų išvarymas laikinas: „Dar va šiek tiek uždirbsime, netausodami skaudančių kūnų, išsimiegodami traukiniuose, vežančiuose iš vieno darbo į kitą, ir tada tikrai grįšime.“ O aplink laksto jau anglakalbiai vaikai, kuriems Londonas tapo namais, ir tai yra akivaizdus inkaras – įrodymas, kad jie niekada nebegrįš.

O grįžtant prie klausimo, kiek šiame pasakojime tiesos – čia viskas yra tiesa. Ir kartu – niekas.

Romano „Išvarymas“ trilogijos autorius Marius Ivaškevičius

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/74a9ecd4-736d-4239-9588-7d49ed64cd1c.html 

„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“

Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.

„Paminklas aistrai, kuri nepaklūsta supaprastinimams.“

The New York Times

„Šią knygą norėsite rekomenduoti kitiems. A. Ernaux daug ką literatūroje daro gerai, bet yra nepralenkiama rašydama apie aistrą ir meilę: ir pilnatvišką džiaugsmą, ir brutalų nuopuolį.“

The Guardian

„Kas taip pagavu ir šiame, ir kituose A. Ernaux kūriniuose – tai sąveika tarp medžiagos intensyvumo ir jos dokumentiško, nešališko pateikimo.“

New Statesman

Annie Ernaux (Ani Ernò, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių. „Metai“ („Baltos lankos“, 2024) įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą. Pagal „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“ („Baltos lankos“, 2026) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija.

„...Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę.“

„Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.


„Detektyvų Lietuvoje labai mažai. Man jau seniai norėjosi parašyti ką nors, kas savo provincine aplinka primintų Agathos Christie mis Marpl kūrinius, bet būtų savita ir lietuviška.“
Kostas Strielkūnas, autorius

„Kas galėjo pamanyti, kad supynus į vieną pasakojimą senovinius pagoniškus prietarus, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas išeis tikras, kiek reikia painus, kiek reikia įtemptas ir labai įdomus „kaimiškas“ detektyvas? Seklio vaidmenį nenorom prisiėmęs Rokas Kėsus neturi tyrimų partnerio, bet jį (stebėtinai vykusiai) atstoja įsivaizduojami gyvūnai, padedantys susigaudyti sunkiai paaiškinamuose įvykiuose. Detektyvo personažai beveik kaip giminės, pažįstami ir simpatiški, nors nebūtinai tobuli, dialogai gyvi ir sąmojingi, veiksmas ritmingas, atomazga netikėta ir paradoksaliai logiška. Tikras džiaugsmas.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja


Kostas Strielkūnas (gim. 1998 Vilniuje) – rašytojas, projektų vadovas, futbolo komentatorius. Yra laimėjęs intelektinį žaidimą „Kas ir kodėl?“, dabar nesėkmingai bando laimėti „Auksinį protą“.

Fredriko Backmano (g. 1981 m.) debiutinis romanas „Gyveno kartą Uvė“ tapo tikra sensacija ne tik gimtojoje Švedijoje, bet ir daugybėje šalių. Dabar rašytojo bibliografijoje – jau devyni romanai, išversti į daugiau nei 25-ias kalbas, o jo knygų parduota 15 milijonų egzempliorių. Lietuviškai išleista „Gyveno kartą Uvė“, „Močiutė siunčia linkėjimų ir atsiprašo“, „Čia buvo Brita Marija“, „Lokių miestas“, „Mes prieš jus“.

Planas buvo paprastas: apiplėšti banką ir dingti su pinigais. Bet, kaip žinia, planai turi kvailą savybę sugriūti. Taip ir šįkart: negavus pinigų teko slėptis atsitiktiniame ir, kaip greitai paaiškėjo, parduodamame bute. O ten – koks sutapimas! – būtent tuo metu vyko atvirų durų diena. Žmonių atėjo nedaug, tad banko plėšikas priėmė vienintelį logišką sprendimą – visus paimti įkaitais.  

Žinant istorijos pabaigą, galima neabejotinai teigti, kad tai buvo klaida. Bet juk tų žmonių nelaimingasis plėšikas nepažinojo ir negalėjo nutuokti, į ką veliasi. Tarp jo paimtų įkaitų –pensininkų porelė, desperatiškai besigriebianti veiklos, kad tik nereikėtų galvoti apie santuokos problemas; turtinga banko vadovė, besirūpinanti tik savimi; šeimą kurianti jauna pora, nesutarianti absoliučiai jokiu klausimu; beveik devyniasdešimtmetė senolė, kuri gyvenime matė jau viską ir tikrai nekrūptels dėl kažkokio niekingo į veidą nukreipto pistoleto; buto tualete užsibarikadavęs neaiškus tipelis ir žioploka agentė. Iš lėto slenkant valandoms, plėšikui ima aiškėti, kad atsidūręs šiame bute padarė didžiausią gyvenimo klaidą...

Šiame F. Backmano romane skaitytojai ras viską, dėl ko dievina šį autorių: neprilygstamą stilių, lengvai ir išmintingai narpliojamus sudėtingiausius gyvenimo klausimus ir iš kojų verčiantį humorą.

„F. Backmanas ir vėl puikiai pagauna žmogiškosios būties esmę ir prasmę. Protingas ir jaudinantis romanas, priversiantis jus ir juoktis, ir verkti.“ – Washington Post 

 „Naujausias F. Backmano romanas yra tobulas viduriukas tarp giliamintiško įžvalgumo ir ties absurdo riba balansuojančio humoro. Knygą perskaičiau su šypsena lūpose ir ašaromis akyse.“ – USA Today 

Ministras 2019-aisias. Astrologė 1997-aisiais. Partizanas 1946-aisiais. Šauktinis 1981-aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018-aisiais.  Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena.

Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti sunkiausia. Vieną dieną kirminas ryžtasi įgyvendinti netikėtą ir pavojingą – savo – sumanymą.

Reklamos kūrėjo ir menininko Jono Valatkevičiaus romane pirmuoju asmeniu kalba botas. Kūrinys diskutuoja su šiandiena, persisunkusia procesų, kurie dar visai neseniai buvo įmanomi tik mokslinėje fantastikoje. Per personažų mikropatirtis autorius kritiškai, ironiškai ir skvarbiai analizuoja istorinį visuomenės kismą. Romane švyturiuoja šių dienų mąstytojų – Ray Kurzweilo, Shoshanos Zuboff, Giorgio Agambeno, Yuvalio Noah Harari, Williamo Gibsono ir kt. – idėjos.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/34409b40-0eb9-4193-b729-46390562c891.html

Tai buvo namas be gerumo, neskirtas ir netinkamas gyventi žmonėms, namas be meilės ar vilties.

Eleonorai Vans – trisdešimt dveji. Po neįgalios motinos, kurią slaugė ilgus metus, mirties ji pirmą kartą pasijunta laisva ir net šiek tiek laiminga. Netrukus daktaras Montagju, tyrinėjantis antgamtinius reiškinius, atsiunčia laišką kviesdamas Eleonorą į savo padėjėjų komandą. Užduotis – tris mėnesius praleisti bloga reputacija garsėjančiame Kalvų name ir fiksuoti visas patirtis. Moteris pajunta, kad tai pasiūlymas, kurio ji labai ilgai laukė. 

1959 metais pasirodęs romanas „Namas, kuriame vaidenosi“ yra psichologinio siaubo klasika. Įtaigus JAV rašytojos Shirley Jackson balsas užčiuopia siaubą, slypintį kasdienybėje, šeimoje, žmogaus santykiuose su kitu žmogumi ir visuomene. Stephenas Kingas šį kūrinį ne sykį minėjo kaip vieną reikšmingiausių savo įkvėpimo šaltinių. Romanas adaptuotas kine (1963, 1999), teatro scenoje, pagal jį sukurtas populiarus „Netflix“ serialas (2018).

Shirley Jackson (1916–1965) – ryški XX amžiaus siaubo literatūros kūrėja, taip pat laikoma ir dviejų dešimtmečių (1940–1960) nematomos JAV moterų istorijos metraštininke. Savo kūriniuose ji perteikė nerimastingą, prieštaringą, nepatogią moters jauseną atliekant įvairius jai tenkančius vaidmenis. Rašytoja studijavo Sirakūzų universitete, užaugino keturis vaikus, o jos asmeninės patirtys dažnai atsispindėjo kūryboje.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/83e8b7a6-57c9-4a21-b1ea-7162e12b54cb.html

Jaunas britų aristokratas Edvinas dėl Viktorijos laikų moralei nederamo elgesio ištremiamas į Kanadą. Kartą Kajetės miške netikėtai išgirdęs smuiko garsus, staiga pasijunta lyg keistoje didelėje erdvėje – stotyje ar bažnyčioje, – ir tas patyrimas jį sukrečia iki širdies gelmių...

Po dviejų šimtmečių Antrojoje Mėnulio kolonijoje gyvenanti rašytoja Olivija išvyksta į savo knygos pristatymo turą po Žemę. Jos romane yra keistas epizodas: aidinčiame orlaivių terminalo koridoriuje vyriškis griežia smuiku, o aplinkui, lyg kitame laiko sluoksnyje, iškyla miškas.

2401-aisiais Gasperis, detektyvas iš aptemusio Nakties miesto, nusamdomas ištirti keistą įvykį Šiaurės Amerikos miškuose, ir jam ima vertis eilė sugriautų gyvenimų: tremtinys grafo sūnus, palūžęs po karo, rašytoja, įstrigusi toli nuo namų pandemijos apniktoje planetoje, ir vaikystės draugas, kuris, kaip ir pats Gasperis, gali leistis į žygį, pakeisiantį gyvenimo priežasties ir pasekmės dėsnį.

Emily St. John Mandel (gim. 1979) – Niujorke gyvenanti kanadietė rašytoja, per pastarąjį dešimtmetį išgarsėjusi romanais „Vienuolikta stotis“ ir „Stiklo viešbutis“. Ties riba tarp mokslinės fantastikos ir grožinės literatūros esantis romanas „Ramybės jūra“ išverstas į 27 kalbas. Knyga nominuota Andrew Carnegie’o medaliui už meistriškumą grožinės literatūros srityje, „Locus“ apdovanojimuose pateko į ilgąjį sąrašą. Skaitytojai „Goodreads“ platformoje romaną pripažino geriausiu 2022 m. mokslinės fantastikos kūriniu, jis pateko į „Amazon“ redaktorių sudarytą geriausių knygų dvidešimtuką bei „Financial Times“ geriausių metų knygų sąrašą.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/292b3ac4-ce28-4de4-8dde-245496d33f0c.html

„Jų akys žvelgė į Dievą“ – amerikiečių rašytojos Zoros Neale Hurston (1891–1960) žymiausias romanas, parašytas 1937 m., o suprastas ir įvertintas tik po autorės mirties. Šiandien jis laikomas vienu svarbiausių XX a. pasaulio literatūros aukso fondo kūrinių ir Harlemo renesanso klasika. Žurnalas „Time“ jį įtraukė į 100 geriausių visų laikų anglakalbių romanų sąrašą, 2005 m. sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas.

Tai klasikinis pasakojimas apie moters emancipaciją. Knygos veiksmas vyksta XX amžiaus pradžios Floridoje, kur paskutinis žodis – visada tik baltaodžio vyro. Šešiolikmetė apie meilę svajojanti juodaodė Džeinė prieš savo valią ištekinama už pagyvenusio ūkininko. Jai sakoma, kad santuoka gal ir atneš meilę, bet apskritai gyvenime ji ne tokia ir būtina... Mergina ujama, o vyras kartoja, kad jos vieta ten, kur pasakys jis. Sukaupus ryžtą, Džeinei pavyksta palikti namus ir ištekėti antrą kartą. Šįsyk – už pasiturinčio miestelio mero. Gyvenimas tampa turtingesnis, bet pilnatvės nepadaugėja – Džeinė jaučiasi kaip vyro trofėjus. Vieną dieną ji sutinka dvylika metų jaunesnį klajoklį su gitara. Gal pagaliau šis ryšys bus grįstas pagarba ir meile... Ar tai apskritai įmanoma?

„Širdį persmelkiantis romanas, kuriame iš gelmių pažįstama meilė ir žiaurumas, didūs žmonės aiškiai skiriasi nuo šiaudadūšių ir juntama atjauta nežinantiems, kaip gyventi.“

Zadie Smith, rašytoja

Zora Neale Hurston (1891–1960) – amerikiečių etnografė ir rašytoja, kurią Nobelio literatūros premijos laureatė Toni Morrison pavadino „viena iškiliausių mūsų laikų rašytojų“. Kūrė ir literatūrine anglų kalba, ir juodaodžių dialektu. Pripažinimo sulaukė tik po mirties. Palaidota be antkapio kaip nežinomas asmuo, o jos daiktai ir užrašai sudeginti, išgelbėta tik dalis rankraščių. Iš naujo atrasta 1973–1975 m., kai rašytojos Alice Walker pastangomis buvo paskelbta serija straipsnių apie jos kūrybą. Buvusi pamiršta, autorė ilgainiui tapo svarbia JAV literatūros klasike. 1994 m. įtraukta į JAV Nacionalinį moterų šlovės muziejų, įsteigta solidi jos vardo literatūrinė premija. Lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/f6564f39-355b-47b5-b64e-3afde117b509.html

Ką iš tiesų reiškia gyventi kūne – nuolat kintančiame, kupiname geismų, troškimų ir įtampų?

Britų rašytoja Olivia Laing į kūną žvelgia kaip į malonumo ir skausmo šaltinį su vidine konstitucija, polinkiais ir aistromis. Per žymių XX a. menininkų ir aktyvistų istorijas ji atskleidžia, kaip kūnai gali tapti priespaudos taikiniais arba galios įrankiais. Drauge jie – ir laisvės, tapatybės, atsparumo šaltinis.

O. Laing akiratyje dvi vėžiu sirgusios rašytojos – Susan Sontag ir Kathy Acker, tapytoja Agnes Martin, pasirinkusi atsiskyrėlės kelią, homoseksualus rašytojas Christopheris Isherwoodas, dainininkė Nina Simone, turėjusi bipolinį sutrikimą, juodaodis aktyvistas Malcolmas X ir dešimtys kitų. Jų gyvenimai apmąstomi atsispiriant nuo vieno kontroversiškiausių psichoanalitikų Wilhelmo Reicho, siekusio suprasti, kaip tarpusavyje siejasi psichologiniai, kūniški ir socialiniai veiksniai, – idėjų.

„Kūnas ir laisvė“ – intelektualus ir poetiškas tyrimas apie priespaudą, pasipriešinimą ir laisvę XX–XXI a. Pradėtas rašyti per pabėgėlių krizę 2015 m. ir baigtas per pandemiją 2020 m., jis mums primena, kad kova už pamatinę žmogaus teisę būti laisvam tęsiasi iki šiol.

Olivia Laing (gim. 1977) – pripažinta britų intelektualė, kultūros kritikė, rašytoja, Karališkosiosliteratūros draugijos narė, už negrožinę literatūrą pelniusi Britų bibliotekos rašytojų, Windhamo ir Campbell premijas, nominuota seniausiai Britanijoje Jameso Taito Blacko premijai. „O. Laing yra vienas svarbiausių mūsų laikų balsų“, – teigia literatūros kritikė Rachel Spence. Lietuviškai išleista O. Laing knyga „Vienišas miestas“.

„Štai ką vienas kūnas gali padaryti kito labui: skelbti laisvę, kuria galima dalytis, kuri smelkiasi po oda. Laisvė – tai ne išsivadavimas nuo praeities naštos. Laisvė reiškia, jog ir toliau gyvename, einame į ateitį, visą laiką svajodami. Laisvas kūnas nebūtinai turi būti sveikas, nepažeistas ar nemodifikuotas. Jis nuolat kinta, kinta, kinta, juk vis dėlto kūnas – tai taki forma.“

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/947b8ece-5d5e-4123-9c89-db1c49bc51bd.html

„Trumpi pokalbiai su atgrasiais vyrais“ – 1999-aisiais pasirodęs amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallaceʼo apsakymų rinkinys, įtvirtinęs jo kaip nuožmaus literatūros inovatoriaus ir vieno reikšmingiausių JAV prozininkų reputaciją. 

Vienoje istorijoje – skausmingas ir sykiu graudžiai juokingas depresija sergančios moters portretas, kitoje – absurdiška šiuolaikinio televizinio bei šou verslo ir antikinių mitų samplaika-parodija, trečioje – laike ištirpęs trylikametis berniukas, besiruošiantis nuo aukšto tramplino šokti į baseiną. Dar kitur per trumpus eskizus Wallaceʼas bando suprasti, ar įmanoma atlikti kilniaširdišką veiksmą be savigyros ir kodėl nereikalingą įrankį paprasčiau parduoti už menką sumą nei atiduoti dykai. O centrinė apsakymų serija, suteikusi pavadinimą knygai, – tai pašnekesiai su daugybe skirtingų, išties atgrasių vyrų apie santykius su moterimis. Nežabotomis kalbomis jie išsipasakoja, ginasi, giriasi, išsisukinėja, išduoda savo seksualines obsesijas, kabinimo technikas, fetišus, fantazijas ir kartais stulbinamą nejautrumą kito žmogaus traumai. Egomanijos, mizoginijos, objektifikavimo čia ne mažiau nei juodojo humoro bei nuogo, nepatogaus tikrumo.

Pristatydamas iki absurdo išmąstytas ir grotesko kupinas situacijas, Wallaceʼas žvalgosi po tamsiuosius sąmonės koridorius, tūkstantmečių pervartai būdingą išsikvėpusią romantinių ir asmeninių santykių plotmę, kurios gelmėje slypi vienišumas, nepasitikėjimas ir nerimas. Įmantriai raizgydamas siužetus, keistą, rūškaną vizionieriškumą jungdamas su pažįstamu kasdieniškumu ir nepatogiu, vietomis net smurtingu atvirumu, Wallaceʼas tyrinėja tai, ką ir kaip gyvenime renkasi žmogus, kaip įsimyli ir (ne)lieka mylintis, kaip išgyvena ir naikina save bei kitus.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2bac96f4-83c9-485d-a794-e939350c607b.html 

1986-ųjų pavasaris, Santjagas. Diktatoriaus Augusto Pinocheto galia silpsta ir skeldėja. Viename iš skurdžių miesto rajonų darbuojasi La Loka, aistringa, vieniša translytė kampo karalienė, siuvinėjanti staltieses prašmatnioms ponioms ir nuolat visu garsu besiklausanti bolero melodijų, kad užgožtų gatvėse vykstančių riaušių garsus. Netikėtai jos gyvenime atsiranda Karlosas – žavingas studentas, aktyvistas, kuriam ši romantiška pamišėlė, staiga įsiplieskus meilei, užleidžia palėpę slaptiems susitikimams ir apsiima namuose laikyti paslaptingas dėžes. Tuo metu Pinochetas, varginamas nesibaigiančių žmonos tauškalų ir kankinamas vaikystės košmarų, vis važiuoja į savo Maipo slėnyje esančią vilą ir atgal, kol vieną dieną karščio alinamame tarpeklyje jo, Karloso ir La Lokos keliai susikerta.

Vienas ryškiausių Čilės prozininkų Pedro Lemebelis (1952–2015), barokiška, spalvinga proza jungdamas intymias ir kolektyvines istorijas, atkuria karčią ir niūrią senosios diktatūros realybę, apkarstydamas ją kutais ir blizgučiais, šokdindamas bolero ir senamadiškų dainų ritmais, atrasdamas joje spalvingą ir gyvybingą romantikos siūlą. „Aš bijau, matadore“ – jaudinantis Čilės istorinėje kryžkelėje portretas, bet labiausiai – tai kūrinys apie meilę ir draugystę, išsivadavimą ir revoliuciją, liudijantis neįtikėtiną švelnumo ir atsidavimo galią, greitai sulaukęs milžiniško populiarumo ir per pastaruosius dešimtmečius tapęs vienu skaitomiausių romanų Čilėje. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/05a3fc87-9402-486d-9523-d17635bad894.html 

„Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad nemažus turtus paveldėjęs viengungis negali apsieti be žmonos”.

Šiuo taikliu sakiniu, laikomu geriausia visų laikų grožinės literatūros kūrinio pradžia, prasideda daugiau nei 150 metų populiariausios anglų kalba parašytos knygos titulą išsaugojęs Jane Austen romanas puikybė ir prietarai.

Anglijos provincijoje gyvenančios kuklios dvarininkų Benetų šeimos pagrindinis rūpestis – ištekinti penkias dukras. Išskirtinis vyriausiosios Džeinės grožis iš pirmo žvilgsnio sužavi kaimynystėje įsikūrusį žavų ir turtingą poną Binglį. Tačiau jaunuolio seserims nepatinka brolio pasirinkimas, nes Benetai joms atrodo stačiokiški ir pernelyg neturtingi. Seserims pritaria ir geriausias ponaičio Binglio draugas bei vienas geidžiamiausių apylinkės jaunikių. Ponas Darsis – turtingas, patrauklus, tačiau santūrus ir uždaras džentelmenas. Bet netikėtai ir jis pats įsimyli kitą Benetų dukterį – išdidžią ir užsispyrusią Elizabetę. Mergina visomis išgalėmis priešinasi, kaip jai atrodo, išpuikėlio kerams. Tačiau ir šis neketina lengvai pasiduoti. Tarp jaunuolio ir Elizabetės užverda nuožmi jausmų kova... Tik ypatingos aplinkybės privers jaunuolius įveikti išankstinius nusistatymus... 

Jane Austen romanas „Puikybė ir prietarai“ XXI-ojo amžiaus knygų gerbėjus įtraukia ne mažiau, nei XIX amžiaus skaitytojus. Subtilus ir elegantiškas, šmaikštus, sąmojingas, parašytas sklandžia, vaizdinga kalba, pajuokiantis kvailų papročių suvaržytą visuomenę, jis išlieka aktualus ir įdomus visais laikais. Kaip puoselėti santykius bei teisingai elgtis bendraujant su priešinga lytimi iš šio romano mokosi ir dabartinė karta. Jane Austen rašė apie gyvenimą, kurį gerai pažinojo, tačiau niekada nerašė apie sunkius dalykus. Visi jos kūriniai vienaip ar kitaip susiję su komiškumu, kiekviena pastraipa žaižaruoja humoru ir ironija.

Seras Walteris Scottas yra apie ją pasakęs: „Jau gal kokį trečią kartą skaitau panelės Austen roma­ną „Puikybė ir prietarai"... Ši jauna moteris turi Dievo dovaną paprastus, kasdien sutinkamus dalykus bei žmones aprašyti tik­roviškai ir įdomiai, kas visiškai neduota man". O G.H. Lezvesas, tęsdamas R. Whatelyo ir T. B. Macaulay'o išsakytas mintis apie jos gebėjimą kurti dialogą ir veikėjų charakterius, pavadino ją „Shakespeare'u proza".

Nesu skaičiusi kito tokio jaudinančio ir daugiasluoksnio romano...

JODI PICOULT

Graži, jautri ir švelnumu alsuojanti istorija. Himnas neblėstančiai meilei. 

MARJAN KAMALI

Kai meilė stipresnė už gyvenimą ir mirtį.

Ši knyga sudaužys jums širdį. Ir padės ją sulipdyti iš naujo.

Džozefas ir Evelina neišskiriami nuo pat vaikystės. Iš nerūpestingų žaidimų draugų jie tapo mylimaisiais, o vėliau – ir vienas kitam atsidavusiais sutuoktiniais, kartu įveikusiais ne vieną išbandymą. 

Po šešiasdešimties kartu nugyventų metų pora sužino apie sunkią Evelinos ligą ir pasiryžta paskutiniam bendram sprendimui: dar metai kartu, kupini prasmingų akimirkų su artimaisiais, kelionių praeities prisiminimais ir paskutinių svajonių išsipildymo. O tada ketina kartu užbaigti savo meilės istoriją. 

Jų suaugę vaikai turi rasti savyje jėgų gerbti tėvų sprendimą. Tarp praeities prisiminimų ir dabarties pasirinkimų mezgasi jautrus pasakojimas apie ilgo gyvenimo prasmę, apie netobulą, bet tvirtą meilę ir apie tai, kaip išmokti paleisti.

Nepamirštama ir nepaprastai romantiška istorija: jaudinanti duoklė neblėstančiai meilės galiai, kartu praleisto gyvenimo šventė ir priminimas, kad net tamsiausiomis akimirkomis visada yra vilties ir grožio.

Jei pasiilgote tikros, gilios meilės istorijos – rinkitės šią.

Prima 

Griebkite nosinaites ir sukvieskite knygų klubą – tai knyga, kurią privalote perskaityti! 

Pam Jenoff

„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“

Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.

„Paminklas aistrai, kuri nepaklūsta supaprastinimams.“

The New York Times

„Šią knygą norėsite rekomenduoti kitiems. A. Ernaux daug ką literatūroje daro gerai, bet yra nepralenkiama rašydama apie aistrą ir meilę: ir pilnatvišką džiaugsmą, ir brutalų nuopuolį.“

The Guardian

„Kas taip pagavu ir šiame, ir kituose A. Ernaux kūriniuose – tai sąveika tarp medžiagos intensyvumo ir jos dokumentiško, nešališko pateikimo.“

New Statesman

Annie Ernaux (Ani Ernò, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių. „Metai“ („Baltos lankos“, 2024) įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą. Pagal „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“ („Baltos lankos“, 2026) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija.

Pasaulinis fenomenas, pakerėjęs socialinio tinklo „TikTok“ knygų skaitytojų bendruomenę, – rašytojos Chloe Walsh legendinė knygų serija „Tomeno vaikinai“. Tęskite pažintį su žavingais knygos veikėjais ir pajuskite ypatingą pirmosios meilės galią. 

JIS – VAIKINAS BE PAGRINDO PO KOJOMIS. JI – GALBŪT NAMAI, KURIŲ JIS NIEKAD NETURĖJO.

Džojus Linčas priverstas per anksti suaugti – tapti jaunesniųjų broliukų, sesės ir mamos globėju. Piktas ant viso pasaulio, jis iš paskutiniųjų stengiasi tvarkytis su prasidedančia paauglyste, laviruoti tarp asmeninių troškimų ir pareigos jausmo šeimai. Tuo pat metu jis pavojingai įninka į žalingus įpročius, ir ši priklausomybė kasdien vis labiau grasina jį pasiglemžti. Vienintelė šviesa vaikino tamsybės jūroje – ugningoji jo šefo dukra. Mergina, su kuria Džojus kartu lanko mokyklą.

Ifė Moloi visada žengia tik pirmyn. Energinga, tvirta, pasitikinti savimi mergina nebijo, kad kas nors ją gali išvesti iš kelio – galbūt net jos pačios širdis. Tačiau jau pats pirmas susitikimas su impulsyviu vaikinu sukelia jai deginantį ir kasdien vis augantį smalsumą. Ar pavyks Ifei išsiaiškinti Džojaus gyvenimo paslaptis? Kiek išbandymų jie patirs prieš įsiliepsnojant jausmams?

 „Išgelbėti 6“ jus privers dar labiau pamilti Tomeno vaikinų pasaulį.

Chloe Walsh – „The New York Times“ ir „USA Today“ knygų serijos jaunimui „Tomeno vaikinai“ autorė. Šie jos romanai sulaukė svaiginamo populiarumo tarp „TikTok“, „Goodreads“ ir „Amazone“ skaitytojų. Ch. Walsh jau gerą dešimtmetį rašo ir leidžia romanus apie šiuolaikinį jaunimą suaugusiųjų auditorijai. Serija apie Tomeno vaikinus išversta į daugelį pasaulio kalbų, knygos ne vienoje valstybėje yra tapusios bestseleriais. Rašytoja daug dėmesio skiria veikėjų psichikos sveikatos raidai, gvildena jai pačiai artimas svarbias gyvenimiškas temas. Remdamasi savo sukaupta patirtimi, ji kuria jautrius ir kartais šiurpius pasakojimus, pateikdama kitokį, neįprastą požiūrį į kasdienes problemas, apie kurias dažnai vengiama šnekėti. Chloe kilusi iš vakarų Korko Airijoje, ten ji su šeima ir gyvena.

Skaitytojams negana Tomeno vaikinų:

„VISO TO KAIP TIK IR TIKĖJAUSI.“

„Jei būtų įmanoma, skirčiau milijoną žvaigždučių.“

„Kūrinys pranoko mano lūkesčius. Kaip gera vėl grįžti prie savo šeimos.“

„Nuostabu, perskaitykite knygą – taip gražiai parašyta!“

„Dievinu Džojų su Ife... Neatsitraukiau iki paskutinės akimirkos.“

„Aš mylėjau ją, kaip naktis myli lakštingalos dainą...“

Olesio kūnas pažymėtas negalios – jis kuprotas, bet jo siela kupina grožio, kilnumo ir jautrumo. Paniręs į meną ir knygas, į pasaulio ir gamtos stebėjimą, jis niekada netikėjo, kad jo širdis kada nors pažins meilę. Išvydęs Gundę, Kuprelis įsimyli iš pirmo žvilgsnio ir jo gyvenimas nušvinta ryškiausiomis spalvomis. Gundė jam irgi rodo prielankumą, tačiau jos jausmus ne visada lengva supaisyti...

Impresionistinės poetikos kūrinys „Kuprelis“ – vienas pirmųjų lietuvių meilės romanų, įrašytas į mūsų literatūros klasikos lobyną. Knygoje dėmesys sutelkiamas į itin jautraus žmogaus, patyrusio nelaimingą meilę, vilčių ir svajonių griūtį, vidinį pasaulį ir psichologiją.

Laikas lietuvių literatūrai – nauja, šiuolaikiško dizaino knygų kolekcija, skaitytojus kviečianti atrasti reikšmingiausius XX amžiaus rašytojus ir jų kūrinius, tapusius lietuvių literatūros klasika. Puikus pasirinkimas moksleiviams ir visiems, ieškantiems laiko ir daugybės skaitytojų patikrintų knygų.

Ignas Šeinius (1889–1959) – lietuvių rašytojas impresionistas. Labiausiai vertinamas ankstyvasis jo kūrybos laikotarpis, daugiausia nagrinėjantis nelaimingos meilės temą. Šeinius parašė du romano „Kuprelis“ variantus (1913 m. ir 1932 m.), antrasis jų tapo chrestomatiniu kūriniu.

Metų knyga Švedijoje 

Waterstones metų debiuto nominantė

Bo pasiryžęs gyventi taip, kaip nori jis pats.

Bet jo sūnus turi kitų planų...

Bo tyliai ir ramiai leidžia dienas mažame Šiaurės Švedijos kaimelyje. Jis jau garbaus amžiaus, o laikas jam slenka slaugos komandos vizitų ir sūnaus apsilankymų ritmu.

Laimei, jam vis dar liko brangūs prisiminimai, pašnekesiai telefonu su geriausiu draugu Ture ir mylimas šuo Sikstenas, jo didžiausias džiaugsmas.

Tačiau dabar sūnus reikalauja šunį atiduoti. Tas pats sūnus, su kuriuo Bo taip nori atkurti šiltesnius santykius, kol dar turi tam laiko. Grėsmė netekti Siksteno priverčia Bo ryžtingai pasipriešinti. Bet ar sūnus iš tiesų toks kietaširdis? O gal jo motyvai kitokie?

„Kai gervės skrenda į pietus“ – jautrus romanas apie žmogaus troškimą gyventi savaip, apie istorijas, kurias nešiojamės su savimi visą gyvenimą, ir apie tai, kam kartais pritrūksta žodžių.

 „Tokia knyga, kurią dovanoji, kai norisi pasakyti Aš apie tave galvoju, bet nežinai kaip.“

Fredrik Backman, bestselerio „Gyveno kartą Uvė“ autorius

„Viena iš tų knygų, kur juoksiesi, verksi ir norėsi nusipirkti dar dvidešimt egzempliorių, kad padovanotum visiems mylimiems žmonėms.“

The New Yorker

„Tai jausmingiausia knyga, kokią esu skaičiusi, – širdį verianti, bet kartu ir šildanti.“

Jacqueline Wilson

 „Romanas, kuris apsigyvens kiekvieno širdyje... paprasta, bet paveiki meditacija apie mirtingumą, meilę ir rūpestį.“

Patrick Gale, The Guardian

Apdovanojimai

• Zeterstriomo atminimo medalis (Švedija, 2025)

• „Waterstones“ debiutinės grožinės literatūros premijos trumpasis sąrašas (JK, 2025)

• Norrlando kultūros premija (Švedija, 2025)

• Švedijos knygų pardavėjų apdovanojimas – Metų knyga (Švedija, 2025)

• Norrlando literatūros premijos trumpasis sąrašas (Švedija, 2025)

• „Adlibris“ apdovanojimas – geriausia grožinė knyga (Švedija, 2024)

• „Adlibris“ apdovanojimas – geriausias debiutas (Švedija, 2024)

• Metų knygos apdovanojimas (Švedija, 2024)

Metų knyga Švedijoje 

Waterstones metų debiuto nominantė

Bo pasiryžęs gyventi taip, kaip nori jis pats.

Bet jo sūnus turi kitų planų...

Bo tyliai ir ramiai leidžia dienas mažame Šiaurės Švedijos kaimelyje. Jis jau garbaus amžiaus, o laikas jam slenka slaugos komandos vizitų ir sūnaus apsilankymų ritmu.

Laimei, jam vis dar liko brangūs prisiminimai, pašnekesiai telefonu su geriausiu draugu Ture ir mylimas šuo Sikstenas, jo didžiausias džiaugsmas.

Tačiau dabar sūnus reikalauja šunį atiduoti. Tas pats sūnus, su kuriuo Bo taip nori atkurti šiltesnius santykius, kol dar turi tam laiko. Grėsmė netekti Siksteno priverčia Bo ryžtingai pasipriešinti. Bet ar sūnus iš tiesų toks kietaširdis? O gal jo motyvai kitokie?

„Kai gervės skrenda į pietus“ – jautrus romanas apie žmogaus troškimą gyventi savaip, apie istorijas, kurias nešiojamės su savimi visą gyvenimą, ir apie tai, kam kartais pritrūksta žodžių.

 „Tokia knyga, kurią dovanoji, kai norisi pasakyti Aš apie tave galvoju, bet nežinai kaip.“

Fredrik Backman, bestselerio „Gyveno kartą Uvė“ autorius

„Viena iš tų knygų, kur juoksiesi, verksi ir norėsi nusipirkti dar dvidešimt egzempliorių, kad padovanotum visiems mylimiems žmonėms.“

The New Yorker

„Tai jausmingiausia knyga, kokią esu skaičiusi, – širdį verianti, bet kartu ir šildanti.“

Jacqueline Wilson

 „Romanas, kuris apsigyvens kiekvieno širdyje... paprasta, bet paveiki meditacija apie mirtingumą, meilę ir rūpestį.“

Patrick Gale, The Guardian

Apdovanojimai

• Zeterstriomo atminimo medalis (Švedija, 2025)

• „Waterstones“ debiutinės grožinės literatūros premijos trumpasis sąrašas (JK, 2025)

• Norrlando kultūros premija (Švedija, 2025)

• Švedijos knygų pardavėjų apdovanojimas – Metų knyga (Švedija, 2025)

• Norrlando literatūros premijos trumpasis sąrašas (Švedija, 2025)

• „Adlibris“ apdovanojimas – geriausia grožinė knyga (Švedija, 2024)

• „Adlibris“ apdovanojimas – geriausias debiutas (Švedija, 2024)

• Metų knygos apdovanojimas (Švedija, 2024)