Romanai

„Mintregys“ – maginės fantastikos kūrinys apie žmones, turinčius ypatingų galių regėti svetimas mintis.

„Šis pasaulis – tarsi piešinys ant popieriaus. Jame nėra gylio, kvapo, jis – tik akimirka amžinybėje. Manau, kad ir mes, žmonės, tokie esame. Tik mūsų mintys prasikrapšto pro sąstingio plutą ir vos užčiuopia visatos didybės užuominą. Juk galime pamilti ir nekęsti to, ko nebėra arba ko niekada nebuvo. Kvaila tai ar gražu?“ 

Romano pagrindinis veikėjas Klaudijus – jaunas vagis, nuteistas vergauti teisėjų ordinui savo šalyje Kalerijoje. Kai jis netikėtai apdovanojamas ypatinga galia – regėti kitų žmonių mintis, – negailestingas teisėjų ordinas suteikia vaikinui dvejus metus išlaikyti egzaminą: arba taps vienu iš jų, arba mirs.

Pasaulyje siaučia sielokrata – liga, pasiglemžianti žmonių sielas. Užtenka vienos klaidingos minties, ir tu žuvęs. O mintys sklinda, nepaisydamos nei sienų, nei įstatymų. Klaudijų aplanko vizijos, ir jaunuolis patiki, kad tai jam lemta visus išgelbėti. Tarnaudamas teisėjams, jis sutinka Heleną – nuo savo pareigos pabėgusią Nevaros šalies princesę.

Ar jaunuoliams, užaugusiems priešiškose šalyse, pavyks išgelbėti žmones nuo sielokratos? Ar jiems atsivers magiškieji vartai, galintys padėti sutaisyti pasaulį?

„Šiais laikais daug žmonių kenčia nuo psichikos sutrikimų, o psichologai pataria: suvaldyk savo mintis ir suvaldysi save. Ši idėja mano kūrinyje pateikiama kaip magija: mintys yra regimos – kas valdo jas, tas valdo pasaulį. Blogis yra ne monstras požemyje, o idėjos, sklindančios iš lūpų į lūpas.“
Živilė Mitkė, autorė

„Autorė meistriškai veda skaitytoją per šio šiurpaus pasaulio gatves, rūmus ir purviniausius užkampius, plukdo jūra, klaidina miškuose, priversdama sekti paskui personažus. Tai – įtraukiantis, daugialypės struktūros, bet lengvai skaitomas kūrinys, kuris daro įspūdį dėl aiškiai, bet neprikišamai perteiktos filosofinės minties, raiškaus veikėjų charakterizavimo, per visą romaną išlaikomos intrigos, sklandaus, pagavaus rašymo stiliaus, kūrybingo požiūrio į lietuvių kalbą.“
Aušra Gudavičiūtė, literatūrologė ir vertėja

Živilė Mitkė (gim. 1992 Kaune) – rašytoja, dailininkė ir programuotoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. Rašyti istorijas pradėjo dar pradinėse klasėse, o pastaruosius šešerius metus dirba prie savo maginės fantastikos knygų serijos „Mintregys“. Tai – pirmasis serijos romanas.

„Prieš ropšdamasi į lovą, ištraukiu Motiną Teresę iš kelioninio plastikinio maišelio ir pastatau ant komodos. <...> Reikia, kad namų dalelė primintų, jog šis kambarys, šie namai ir šis miestas – ne mano gyvenimas.“

Nuo pat mažų dienų Bėja mokėsi išgyventi net atšiauriausiomis sąlygomis. Priklausomybių kankinama motina, vos kartą per metus matomas tėvas, nuolatinis maisto ir rūpesčio stygius išmokė nepasitikėti niekuo – tik pačia savimi. Tačiau kai iki kruvinu prakaitu pelnytos išsvajotos laisvės lieka vos žingsnis, namuose įvyksta tragedija. Bėjai nelieka nieko kito – tik kreiptis pagalbos į tėvą.

Tėvo namai – nepažintas pasaulis: čia niekada netrūksta maisto, pro miegamojo langą atsiveria beribis vandenynas ir pasakiški saulėtekiai, o netikra sesuo Sara, atrodo, visą laiką mėgaujasi nerūpestingomis dienomis pajūryje su draugais. Bėja nedrąsiai įsitraukia į lengvabūdišką vasaros ritmą, o jos atlėgstanti širdis ima linkti prie dailaus kaimyno Samsono. Tačiau tai tik trumpas, neįpareigojantis vasaros romanas – atėjus rudeniui viskas vėl stos į savas vėžes. Bent jau taip atrodo Bėjai.

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Širdies kauleliai“ – jautri meilės ir savęs paieškų istorija.

„Jiedu užlipo į pirmą laiptų aikštelę. Nuo apačios juos skyrė kokie dešimt laiptelių. Tokį žaidimą žaisdavo vaikai, mesdami vieni kitiems iššūkį šokti užlipus vis aukščiau ir aukščiau. Frenkas paėmė ją už rankos. Kleo suspaudė jo ranką savojoje. Ir jie abu nušoko.“

Niujorkas slysta Kleo iš rankų. Taip, ji lankosi vis kituose vakarėliuose, bet beveik neturi pažįstamų. Jos studentės viza netrukus baigsis ir ji net neturi pinigų cigaretėms. Bet tada Kleo sutinka Frenką. Beveik dvidešimčia metų vyresnio vyro gyvenimas kupinas sėkmės ir pertekliaus, kurių Kleo taip trūksta. Frenkas pasiūlo jai galimybę būti laimingai, laisvę tapyti ir šansą gauti žaliąją kortą. Kleo pasiūlo jam gyvenimą, kupiną grožio ir meno, – ir priežastį mažiau gerti. Vienas kitam jie yra viskas, ko abu tuo metu trokšta.

Kleo ir Frenkas stačia galva neria į meilės romaną. Įvykiai vystosi taip greit, kad abiem ima gniaužti kvapą. Pasikeičia ne tik jų, bet ir aplinkinių gyvenimai: tiek Kleo geriausio draugo, bandančio susitaikyti su savo seksualine tapatybe jos santuokos akivaizdoje, tiek Frenko sesers, nuo jo priklausomos finansiškai. Galiausiai atsitiktinis dviejų nepažįstamųjų susitikimas, išėjus iš Naujųjų metų vakarėlio, pakeičia viską – į gera arba į bloga.

„Kleopatra ir Frankenšteinas“ – skausmingai artimas debiutinis romanas apie spontaniškus sprendimus, perkeičiančius mūsų likimus, ir netobulus santykius, gimstančius iš netikėtai tobulų vakarų.

„Švelnus, veriantis širdį ir kupinas humoro pasakojimas… Coco Mellors balsas – naujas, elegantiškas ir jaudinantis.“

Pandora Sykes

„Meilės laiškas Niujorkui ir pačiai meilei.“

Nathan Englander

„C. Mellors sukūrė pasaulį, kuriame draugystė reiškia daug, o siekis perprasti, kaip mylėti, laikomas svarbiausiu iš visų tikslų.“

Susan Minot

Coco Mellors (Koko Melors) užaugo Londone, būdama paauglė persikėlė į Niujorką. Įgijo Vaizduojamųjų menų magistro laispnį Niujorko universitete. Parašė du romanus: „Kleopatra ir Frankenšteinas“ ir „Blue Sisters“. Kiekvienas jų išleistas daugiau kaip dvidešimtyje šalių. Pagal „Kleopatrą ir Frankenšteiną“ šiuo metu „Warner Bros“ kuria serialą. Autorė gyvena Niujorke su vyru ir sūnumi.

2010-ieji, Vaguras. Jauna moteris ilgisi šalies, kurioje niekada negyveno. Jos seneliai iš Farerų salų prieš pat okupaciją emigravo į Daniją, ir mirdami jie drauge su savimi į kapą nusineša didžiąją savo istorijos dalį. Anūkė keliauja į Farerų salas, kad susipažintų su gyvenimais, kurių iš tiesų niekada dorai nesuprato. Ar „namai“ – tik vieta, o gal ir kažkas daugiau?

Šis romanas – tai atmosferiškas ir poetiškas pasakojimas apie trijų šeimos kartų, atskirtų Atlanto vandenyno, praeitį ir dabartį, santykius, emigraciją ir bandymą įsišaknyti tarsi iš naujo. Meilės kupina kelionė po kraštovaizdį, kur virš kaimo spengia mėlynas kalnas, siaučia geležies skonio vėjas ir tvyro permirkęs, žalias rugpjūtis.

Siri Ranva Hjelm Jacobsen (gim. 1980) – fareriečių kilmės danų rašytoja ir vertėja, gyvenanti Kopenhagoje. Baigė literatūros studijas. Jos kūryboje svarbios tokios temos kaip gamtos ir žmogaus santykis, mitai ir transformacija, klimato kaita, laikas ir atmintis. Debiutavo 2016 m. romanu „Sala“ (Ø), jis buvo išverstas į keletą kalbų ir apdovanotas tarptautine „MarEtica“ premija.

„Keliautojai laiku“ – tai ES remiamas vertimų projektas, kuris vienija šiuolaikinių Europos rašytojų kūrinius, atveriančius netikėtą istorijos perspektyvą. Serijoje – vienuolika knygų, kurias skaitydami galėsite pakeliauti laiku – nuo tolimiausios praeities iki šių dienų.
Daugiau apie projektą www.keliautojailaiku.lt

Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“

Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..

Tegyvuoja meilė! Trečia knyga

Po šimts pypkių, panele Forester, ką jūs čia veikiate?

Hartviko grafas mėgsta savo elgesiu šokiruoti aplinkinius. Tačiau šįkart jis pats pasijunta sukrėstas. Sprukdamas iš slapto pasimatymo grafas susiduria su panele Sara Forester... Naktį ant namo stogo, merkiant lietui!

Sara ieško sumaniai paslėpto deimanto. Tas erzinantis Hartas tik blaško dėmesį. Pasirodo, kad ir jis ieško to paties brangakmenio! Porelei tenka varžytis, bet tarp jų skraidančių kibirkštėlių nesustabdysi. Greitai Sara supranta, kad jos širdis geidžia visai kitokio lobio... 

Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“

Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..

Laimingiausi pasaulyje. Antra knyga

Garbingo hercogo išpažintis...

Kai Vinterborno hercogas pasipiršo Olivijai, ji pasijuto laimingiausia mergina pasaulyje. Sėkminga santuoka kėlė pavydą visai aukštuomenei. Tačiau viskas pasikeitė tą naktį, kai gimė jų sūnus...

Vinterborno hercogo gyvenimas kupinas tamsių paslapčių, kurios užslopino judviejų su žmona meilę. Gabrielius niekuo nebepasitiki. Tačiau dabar jiems reikia susilaukti antro vaiko, kad būtų užtikrintas kilmingos šeimos tęstinumas. Norint prisivilioti Oliviją atgal, teks patikėti jai savo paslaptis... Gal ir pavyks susigrąžinti ją į savo gyvenimą?

Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“

Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..

Pokylių sezono sensacija. Pirma knyga

Kas tas žavus džentelmenas?..

Amerikietę Ketriną Vandenberg varžo Londono aukštuomenės etiketo taisyklės. Pabodus pokyliui ji išsprunka pabūti viena. Bet čia Ketrina pastebi gražų nepažįstamąjį, kuris... parodo jai žvaigždes!

Lonsdeilo hercogui Džulianui Karlailui, matyt, bus lemta kankintis vedus iš pareigos. Juk mergina, kuri jam išties patinka, yra nekilminga. Ketrina anaiptol ne tokia nuotaka, kokios jam reikia. Jų romanas neabejotinai sukeltų skandalą. Bet gal vis tik įmanoma, kad ši moteris taptų Džuliano verta hercogiene?

Mano pagrindinė veikėja neteko meilės, vyro ir darbo. Ji pardavė viską, ką turėjo, blusturgyje. Bet ji – nenugalima. Vera nesileidžia paskandinama netekties. Ji atsisako būti nelaiminga našle ar auka. Ji myli, ką nori, ir gyvena taip, kaip renkasi pati. Čia ir jos stiprybė. Kasdien sutinku tokių moterų – norėjau suteikti joms balsą.

Zyta Rudzka

Vera – patyrusi vyrų kirpėja, ištekėjusi už žokėjaus Karolio. Vera ir Karolis visą gyvenimą praleido kartu: išgyveno ir šviesių, ir sunkių laikų, suprato vienas kitą iš pusės žodžio. Dabar Karolis guli karste, o Vera, kaip šiuolaikinė Odisėja, vaikšto po Varšuvą, ieškodama velioniui tinkamo kostiumo ir batų. Tinkami batai numirėliui – tikra retenybė, bet Vera ne iš tų, kurios pasiduoda; ji pasiryžusi įvykdyti savo misiją. Ieškodama batų apmąsto jųdviejų praeitį, aplanko buvusius meilužius ir meilužes – visa tai susilieja į stulbinantį vidinį monologą, kupiną atkaklumo ir aštraus sąmojo.

Prestižine Nikės premija 2023 m. apdovanotas romanas – tai drąsus kalbinis eksperimentas, kuriame susijungia gyva šnekamoji ir poetinė kalbos, žavi savitas bekompromisis stilius, blykčioja šmaikštūs dialogai, vaizdingos metaforos.

Zyta Rudzka (gim. 1964) – lenkų rašytoja, dramaturgė ir scenaristė. Pagal išsilavinimą psichoterapeutė, besispecializuojanti seksualinės pagalbos srityje. Literatūrinį kelią pradėjo poezijos rinkiniu, vėliau išleido devynis prozos kūrinius ir jie pelnė ne vieną apdovanojimą. Rašytojos tekstams būdinga „neliteratūrinė“ kalba – grubi, netašyta, kupina tarmybių ir žargono, kartu itin vaizdinga ir ritminga. Z. Rudzka laikoma viena originaliausių šiuolaikinių Lenkijos rašytojų.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/0d5edba1-dbe9-4126-b84f-a5ec122e6ee1.html

Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia – jis sutinka moterį, visišką savo priešingybę – nerūpestingą ir gyvenimo džiaugsmu trykštančią Herminą. Hermina mėgaujasi malonumais. Ji ir Harį įtikina juos prisijaukinti bei jiems atsiduoti. Prasideda Hario Halerio kelionė į gyvenimą, nelengvi bandymai rasti pusiausvyrą tarp kūno ir dvasios, be kurios joks žmogus negalėtų pasiekti pilnatvės...

Hermann Hesse (Hermanas Hesė; 1877 m. liepos 2 d. Kalve, Vokietijoje – 1962 m. rugpjūčio 9 d.) – vokiečių – šveicarų poetas, dailininkas. Jį visą laiką domino vaiko psichinis vystimasis bei švietimo įtaka šiam procesui. 1946 m. jam suteikta Frankfurto Gėtės premija ir Nobelio literatūros premija, 1955 m. Vokietijos knygų prekybos taikos premija. Priskiriamas intelektualiųjų psichologinių romanų rašytojų grupei.

Jaunimui nuo 14 m.

Kur yra ta riba tarp žmogaus ir žvėries? Ir kas žmogų daro žmogumi? Pritrenkianti ir susimąstyti verčianti filosofinė alegorija, vienas įsimintiniausių ir įtaigiausių pasakojimų apie žmogaus sielos tamsą.

Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į slėpiningo grožio negyvenamą salą. Juos vilioja nevaržoma laisvė ir galimybė pagyventi be suaugusiųjų kontrolės. Iš pradžių visus jungia draugystė, bendras troškimas išsigelbėti. Nusistato taisykles, nes jie juk britai – ne kokie laukiniai. Tačiau baimė, tamsa ir neapykanta greit įveikia sveiką nuovoką, saloje ima galioti vienintelė teisė – stipresniojo teisė. 

Iš pradžių piktą ranką dar prilaiko civilizacija, bet pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries, tvarka žlunga, atiduodama duoklė Žvėriui, paaiškėja, kokia visagalė yra nežabota valdžia.

Kai teroras įsisiautėja, o tvarka griūva, viltis, jog visa tai bus nuotykis ima atrodyti nereali, dar labiau neįtikėtina atrodo galimybė būti išgelbėtiems.

William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas, 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, vėliau grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. 1954 m. parašė savo pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių Valdovas“, išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų, bet ir ekranizuotas.

Kai Eragonas miške randa nusvidintą mėlyną akmenį, jis nutaria, kad tai yra nuostabus radinys vargšo ūkininko vaikui; galbūt už jį galės nupirkti maisto žiemai. Bet kai iš keistojo akmens išsirita drakoniukas, Eragonas suvokia, jog susidūrė su senu, kaip pati Imperija, palikimu.

Per vieną naktį jo paprastas gyvenimas sugriūva, ir jaunuolis atsiduria naujame, pavojų kupiname magijos pasaulyje. Klausydamas senojo pasakotojo patarimų, senoviniu kardu ginkluotas Eragonas su savo bičiule drakone stengiasi išlaviruoti tarp Imperijos pakalikų ir jos priešininkų.

Ar sugebės Eragonas prisiimti legendinių Drakonų Raitelių atsakomybę? Juk šis jo sprendimas gali nulemti Imperijos likimą...

Šiame pasaulio kampelyje yra kažkas nepaaiškinama. Tai per amžius traukia žmones. Vadink, kaip nori, bet gal kai kas iš tikrųjų ima traukti žmones į šitą vietą, kai jiems gyvenime šito prireikia labiausiai.

Į nedidelį Kuljako miestelį Prancūzijoje atkeliauja neseniai tragišką avariją išgyvenusi ir vyrą palaidojusi jauna moteris Abė Hovs. Ji visai neplanuotai įsidarbina sename prancūzų šeimos dvare su malūnu ant upės kranto, kur atsiveria ne tik nuostabūs gamtos vaizdai, bet ir kadaise čia gyvenusių žmonių istorijos. Viena istorija apie jauną bitininkę Elianą Marten ypač paliečia Abę, o ilgainiui pakeičia jos gyvenimą. 

1938-ieji, karo išvakarės. Šato Belvju dvarui priklausančiame malūne gyvena aštuoniolikmetė Eliana su šeima. Mergina susižadėjo su vyndarių ūkyje dirbančiu Metju ir jaunuoliai planuoja bendrą ateitį. Tačiau prasidėjęs karas sudaužo jų svajones...

„Bičių šokis“ – istorija apie dvi nepaprastas moteris, kurios patyrė daug sunkumų, bet nepalūžo. Tai jautrus pasakojimas apie meilę, šeimą ir karo praradimus, bet labiausiai – apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę, bendrystės svarbą ir pasiryžimą išlikti sąžiningam net ir sunkiausiais gyvenimo momentais.

Visi žino, kad Mariana gyvena dideliame baltame name, į kurį veda nuosavas keliukas, o Konelio mama dirba jame valytoja, bet niekas nesusieja šių dviejų faktų.

Konelis ir Mariana gimė ir augo tame pačiame vakarų Airijos miestelyje, bet tuo panašumai ir baigiasi. Mokykloje Konelis yra populiarus ir visų mėgstamas, o Mariana – vienišė, iš karčios patirties išmokusi laikytis atokiai nuo bendramokslių. Kai jie Marianos virtuvėje užmezga pokalbį, – keblų, bet jaudinantį, – jų gyvenimas pradeda keistis.

,,Normalūs žmonės‘‘ – tai istorija apie abipusį susižavėjimą, draugystę ir meilę. Pradėję nuo minėto pokalbio, mes kelerius metus lydime du žmones, – linksmus, kerinčius, sudėtingus, – bandančius gyventi atskirai, bet neįstengiančius. Romane parodoma, kaip sunku pasikeisti. Ir su jaudinančiu švelnumu atskleidžiama, kaip susipažįstame su seksu ir galia, su troškimu skaudinti ir būti skaudinamam, su geismu mylėti ir būti mylimam.

Tai nepaprasta meilės istorija, įkvepianti literatūrai naujos gyvybės.

,,Normalūs žmonės‘‘ – viena mėgstamiausių 2019 metų Baracko Obamos knygų.

Sally Rooney (Sali Runi) gimė 1991 m. ir gyvena Dubline. Romanas ,,Normalūs žmonės‘‘ laimėjo Britanijos metų knygos apdovanojimą, buvo nominuotas The Man Booker Prize 2018 ir The Women's Prize for Fiction 2019. Tapo Sunday Times ir New York Times bestseleriu, pagal jį pastatytas kino filmas.

„Yra toks senas posakis: pirmas melas laimi. Šis posakis ne apie mažiuką baltą melą, kuris išsprūsta netyčia; jis apie tikrą bjaurų melą. Tokį, kuris pakeičia žaidimo taisykles. <...> Melą, kuris pakloja pamatus viskam, kas eina po to.“


Evė Porter turi viską: mylintį vaikiną Rajeną, idilišką namą, apjuostą balta tvorele, pasiturinčių draugų būrelį. Vienintelė problema – Evė Porter neegzistuoja.

Tikrasis Evės vardas – Luka Marino. Ji dirba paslaptingajam ponui Smitui, visuomet parūpinančiam jai netikrą tapatybę ir nurodančiam užduotį. Tik šį sykį viskas kitaip, nes Evės taikinys – Rajenas – ima reikšti jai daugiau nei kas kitas. Negana to, vieną vakarą ji supažindinama su nauja Rajeno draugo mergina, kuri prisistato kaip ne kas kitas, o Luka Marino...

Kokia yra gyvenimo, pagrįsto melu, kaina? Ir ar Evei pavyks išsipainioti iš raizgios savo praeities ir kartu tikėtis, kad jos vis dar laukia graži ateitis?


„Ši itin greito tempo knyga turi viską, ko galima tikėtis iš puikaus trilerio: slaptas tapatybes, paslaptingą vadovą bei katės ir pelės gaudynes, neleidžiančias lengvai nuspėti, kas bus toliau.“
Reese Witherspoon, Holivudo aktorė

„Tikra apgaulių dėžutė! Prabėga tarsi šešėlių teatras: vos tik manai supratęs, ką matai, figūros keičiasi, scena transformuojasi ir – palauk – gal prieš akimirką viską supratai neteisingai? Šaunus, sumanus ir be galo smagus trileris – toks, kuriame rizika didelė, viskas slysta iš rankų ir vos spėji susekti, kas vyksta.“
A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius


Ashley Elston (Ešli Elston) – amerikiečių rašytoja, šešių romanų jaunimui autorė. A. Elston debiutinis romanas suaugusiesiems „Pirmas melas laimi“ JAV pasirodė 2024 m. ir išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu nr. 1 bei buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „Mystery & Thriller“ žanrų knyga. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon knygą įtraukė į savo knygų klubo „Reese's Book Club“ skaitinių sąrašą; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Namai ten, kur širdis...

„Vitjerų šeima“ – tai širdį sušildanti istorija apie šeimos, namų ir buvimo savimi svarbą.

Prestonas ir Konstancija Vitjerai visą gyvenimą kūrė šiltus namus savo šešiems vaikams prabangiame, gražiame, istoriniame Manhatano name. Tačiau per kasmetinę slidinėjimo kelionę Alpėse smogia tragedija, ir suaugę Vitjerų vaikai pirmą kartą be tėvų turi susirinkti vaikystės namuose. Kiekvienas jų turi savo kovų: byranti santuoka, vienatvė, verslo sunkumai, asmeniniai iššūkiai ir klaidūs gyvenimo pasirinkimai.

Siekdami išlaikyti šeimą, keturi vyresnieji privalo atidėti į šalį asmenines problemas ir sielvartą, remti vienas kitą ir jaunesniuosius brolį bei seserį. Sprendimas parduoti namą su visais brangiais, į sienas įsigėrusiais prisiminimais atrodo tarsi dar vienas skaudus praradimas. O gal yra ir kitas kelias?

Priversti susitelkti vienas į kitą, broliai ir seserys atranda, kad net sunkiausiais laikais šeima gali būti stipriausia atrama ir galbūt suteikti gyvenimui visiškai naują kryptį. Kas, jei ne šeima, gali pagydyti širdis išbandymų ir skausmo akivaizdoje?

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišovė Žiedo brolija. Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ trečiojoje dalyje „Karaliaus sugrįžimas“ pasakojama apie paskutinį Žiedo brolijos ir jų sąjungininkų mūšį su Tamsos šešėliu ir Žiedo Nešėjo užduoties pabaigą.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o jį kelionėje lydėti pasišovė Žiedo brolija.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ antroje dalyje „Dvi tvirtovės“ pasakojama apie tolesnius Žiedo brolijos nuotykius, jų kovą su blogio pusėn stojusiu Izengardo burtininku Sarumanu ir Žiedo Nešėjo Frodo kelionę į Priešo žemes.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Aliaska, 1974 m.

Nenuspėjama. Nedovanojanti. Neprijaukinta.

Kraštutinis išgyvenimo išbandymas krizės ištiktai šeimai. 

Kora Olbrait su vyru Erntu, neseniai grįžusiu iš Vietnamo karo, išsiveža trylikametę dukterį Lenę į naujojo gyvenimo paieškas Aliaskoje. Olbraitai atvyksta nepasiruošę nei orui, nei gyvenimui vienumoje, vis dėlto su glaudžiai sugyvenančios bendruomenės palaikymu įsikuria atšiauriame, gražiame laukinės gamtos kampelyje.

„Sugrįžimas į Aliaską“ yra epas apie žmogaus gebėjimą išgyventi ir meilę. Tai intymus milžiniškus išbandymus ištvėrusios šeimos portretas, atskleidžiantis Amerikoje nykstantį gyvenimo būdą.

Kristina Hannah, jai būdingu stiliumi derindama elegantišką prozą ir sudėtingus veikėjų charakterius, sukuria itin paveikią istoriją, šlovinančią žmogaus dvasios stiprybę ir neįtikėtiną, neišsemiamą moters jėgą. Romanas apie sunkiausius šeimai tenkančius išbandymus ir ryšius, galinčius suskaldyti bendruomenę, yra toks pat įspūdingas ir galingas kaip pati Aliaska. Jis puikiai iliustruoja K. Hannah gebėjimą supinti išskirtinai asmeniškus ir universalius išgyvenimus.

Epiniame ir įtraukiančiame romane analizuojama neįtikėtina žmogaus valia ištverti neįsivaizduojamus dalykus. 

Real Simple Magazine

Ši knyga turi daug privalumų. Gerbėjai bus sužavėti, nes joje jungiama graikų tragedija, Romeo ir Džuljetos meilę atliepianti jaunuolių istorija ir šeiminės rietenos. Rašytoja su užburiančiu detalumu atkuria Aliaskos kolonistų gyvenimą <...> taip pat detaliai bei autentiškai aprašo Amerikos žaizdas, likusias po Vietnamo karo. Šedevras. 

Kirkus

Kristina Hannah vaizdingai atkuria Aliaskos gamtos grožį ir keliamus pavojus. Tapo įtaigų krizę išgyvenančios šeimos bei ant permainų slenksčio stovinčios bendruomenės portretą. 

Booklist

Naujausiame Kristinos Hannah romane kraštovaizdis negailestingas ir atšiaurus, bet pagrindinė jaunoji veikėja išmoksta prisitaikyti ir suranda tikrąją save. <...> Gerbėjai įvertins įžvalgią istoriją ir atskleistą nesunaikinamą ryšį tarp motinos ir vaiko. 

Library Journal

Kristina Hannah meistriškai įpina jausminga šeiminę sagą į aštuntojo dešimtmečio pabaigos kultūrinę aplinką ir įvykius. Neįtikėtini išgyvenimai po šeimą ištikusios tragedijos ir itin tikroviški, išbaigti veikėjai. 

Publishers Weekly

Kristina Hannahrašytinįžodį paverčia nuostabia proza. Daugelio romane pavaizduotų žmonių gyvenimas labai nelengvas, autorė jautriai aprašo jų kančias. Rašytoja meistriškai atskleidžia išbaigtą gyvenimo ciklą, apimantį meilę, mirtį ir naują gyvybę. 

RT Book Reviews

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

Garsiausias visų laikų romanas apie mafiją.

Krikštatėvis – taip visi vadina Vitą Korleonę, iš Sicilijos į Ameriką atvykusios Korleonių šeimos galvą. Jis – vienas iš penkių įtakingiausių Niujorko mafijos vadų, nepaisantis jokių kliūčių kelyje į valdžią. Iš savo neprieinamos tvirtovės Long Ailande jis valdo milžinišką imperiją, kuri pelnosi iš lošimų, lažybų ir reketo. Tironas, šantažuotojas, žudikas – jo draugystės niekas nedrįsta atstumti, o už neteisybę susimoka. Net nužudymas nėra per didelė „teisingumo“ kaina. Krikštatėvio įtakai paklūsta visi – nuo patruliuojančio policininko iki aukščiausios valdžios. Tačiau lemtingas konfliktas netikėtai viską pakeičia ir Korleonių šeima tampa kitų mafijos šeimų taikiniu.

Knygoje pasakojama istorija panardina į svaigią Paryžiaus vasaros atmosferą ir kviečia susimąstyti: kas gali paskatinti mus įveikti savo baimes, susikaustymą bei įpročius ir, kai gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, priversti išsukti iš įprasto kelio?

Įsivaizduokite – nepažįstamas žmogus išgelbsti jums gyvybę mainais už pasižadėjimą daryti viską, ko tik jis pareikalaus... jūsų paties labui. Priremtas prie sienos sutinkate ir atsiduriate keistoje padėtyje: regis, viskas ima slysti iš rankų... Jūsų gyvenimas – nebe jūsų valioje, tačiau daugeliu atžvilgių gerokai įdomesnis nei anksčiau! Vis dėlto pamažu apninka abejonės: ko iš tikrųjų siekia tas žmogus, kuris kišasi į jūsų gyvenimą? Kas jis toks? Ir kas tie paslaptingi jo aplinkos žmonės?

„Tikiuosi, kad mano knygos ras savo skaitytoją. Rašydamas siekiau perteikti savo patirtį bei žinias, gautas iš neurologijos specialistų ir išminčių, kuriuos sutikau keliaudamas. Jie man daug davė: negalėjau viso to pasilikti vien sau.

Aš nieko neišgalvojau ir neketinu pateikti naujo, genialaus laimės recepto. Tik noriu padėti skaitytojams suvokti, kokios iš tikrųjų vertingos yra paprastos tiesos, kurias kažkodėl dažniausiai pamirštame. Kviečiu į daug ką pažvelgti kitaip.“ 

Laurent Gounelle

Magijos baimė kamuoja karo nuniokotą Anvivną. Mišrūnai – žmonės, turintys fėjų kraujo, tokie kaip Rija Flitvud, – pašalinami vos pastebėti. Tačiau jos egzekuciją nutraukia netikėtas gelbėtojas – paslaptingasis komandoras Dalgis, daug baisesnis už jos žudikus. Naujo priešo gniaužtuose Rija kovoja dėl išlikimo nederlingose Šiauržemėse. Tačiau kuo toliau nuo namų atsiduria, tuo labiau supranta, kad anaiptol viskas yra ne taip, kaip atrodo, – nei jos baisusis pagrobėjas, nei maras, niokojantis jos mirštančią karalystę, nei ji pati.

Nes Rija nėra paprasta mišrūnė. Keista žymė jai ant krūtinės ir vėjas, kurį ji instinktyviai geba iškviesti, reiškia, kad ji – viena iš keturių sielų, turinčių stichijų galios ženklą, ir jai lemta atkurti magijos pusiausvyrą... arba mirti to siekiant.

Įvaldyti viduje slypinčią galią nėra sunkiausias uždavinys. Aistra vyrui, kuriuo Rija negali pasitikėti, liepsnoja taip aršiai, kaip jos krūtinėje siaučianti audra, ir nekantrauja ištrūkti. Rija turi pasirinkti: užgesinti liepsnas... arba leisti joms ją praryti.

Šiame užburiančiame romane kunkuliuoja magija, romantika ir nuotykiai: jauna mergina vėl įžiebia senovinės pranašystės žarijas, sukeldama audrą, galinčią išgelbėti jos karalystę... arba visus pasmerkti.

„Vėjo valdovė“ – meistriškas epinės fantazijos ir jaudinančios romantikos derinys.“ – Thea Guanzon

Julie Johnson – „Sunday Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje atsidūrusi romano „Vėjo valdovė“ autorė. Kai nerašo, Julie dažniausiai galima rasti sėdinčią paplūdimyje netoli savo namų gimtajame Masačusetse, keliaujančią, geriančią per daug kavos ir knygos puslapiuose vengiančią realybės. Debiutinį romaną ji išleido spontaniškai, prieš pat paskutinius studijų metus kolegijoje, ir niekada nesigailėjo tokio sprendimo. Nuo tada ji išleido dar dvidešimt romanų, kurie buvo išversti į daugiau nei dešimt užsienio kalbų ir pateko į bestselerių sąrašus visame pasaulyje.

„Šimtas metų vienatvės“ – Pietų Amerikos ir viso pasaulio literatūrą pakeitęs kūrinys. Romano stilius, kupinas detalių, spalvų ir jausmo, ištrynė ribas tarp realybės ir fantazijos, tapo žinomiausiu magiškojo realizmo žanro pavyzdžiu literatūros istorijoje.

Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos. Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais. Jų visų likimai yra neišvengiamai susiję ir persipynę, formuojantys ne tik žmones, bet ir gimtąjį miestą.  Į Buendijų ir Makondo kasdienybę nuolat įsibrauna legendinės asmenybės, įsipina tikri istoriniai įvykiai ir šio pasaulio dėsniams nepaklūstantys magiški nutikimai.

„Daugiau šviesos, sąmojaus, išminties ir poezijos, nei būtų galima tikėtis iš šimto metų literatūros apskritai, o ne vieno žmogaus.“  Washington Post 

Gabrielis García Márquezas (1927–2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešiolikos vaikų, paliko auklėti seneliams – močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Nepriklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. „Jis kuria istorijas nuo vystyklų“, – sakydavo jo senelis.

Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas.

Tokius žodžius prieš devynis dešimtmečius Oksfordo universiteto auditorijoje taisydamas studentų darbus užrašė profesorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Iš šio sakinio gimė „Hobitas“ – viena populiariausių ir mėgstamiausių visų laikų fantastikos žanro knygų.

Istoriją apie hobitą Bilbą Beginsą ir jo nuotykius J. R. R. Tolkienas rašė savo vaikams ir neplanavo jos spausdinti. Tačiau rankraštis atsitiktinai pateko į vienos leidyklos direktoriaus sūnaus rankas – ir knygos likimas buvo nulemtas. J. R. R. Tolkieno pasakojimas apie išgalvotame Viduržemio pasaulyje įvykusią hobito Bilbo, burtininko Gendalfo ir nykštukų kelionę bei jų kovą su slibinu Smogu pakerėjo ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vėliau rašytojas sukūrė šios istorijos tęsinį – pasauliniam fantastikos lobynui priskiriamą trilogiją „Žiedų valdovas“.

1937 m. išspausdinta knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ išversta į šešias dešimtis kalbų, jos tiražas siekia daugiau nei 100 milijonų egzempliorių, ji iki šiol yra renkama į visų laikų geriausių Anglijos knygų penketuką. „Hobito“ istorija buvo perkelta į kino ekranus, ir amerikiečio režisieriaus Peterio Jacksono sukurta trilogija susilaukė didžiausios komercinės sėkmės bei pripažinimo – buvo apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarais“.

Jaunimui nuo 15 metų

LONDONAS, 1923-IEJI. Danguje skraido drakonai, gatvėse siautėja protestai, o Vivjena nesijaudina. Ji laikysis taisyklių, gaus galimybę atlikti vasaros praktiką, skirtą drakonų kalbų studijoms, pasižymės sumanumu ir geru būdu ir pasirūpins, kad jos jaunėlei sesutei nė už ką netektų augti Trečioje klasėje. Jai tereikia išvaduoti vieną drakoną.

Vidurnaktį Vivjena sukelia pilietinį karą.

Jos tėvai suimti, sesuo dingusi, o ji pati pristatyta į Blečlio parką dirbti Kodų nulaužimo skyriuje – jeigu jai pavyks, kartu su šeima galės grįžti namo. Jei ne, visų laukia mirtis.

Atrasdama slaptos drakonų kalbos paslaptis, Vivjena supranta, kad trapus Taikos susitarimas tarp žmonių ir drakonų, yra nesąžiningas, o pavojingas jos darbas gali ją pačią pražudyti.

„Drakonų kalba“ – fantastinis romanas, kurio neįmanoma paleisti iš rankų, akimirksniu tapęs bestseleriu. Drakonai, galybė siužeto vingių, išdavysčių, apsimetėlių pinklės ir jaudinančios uždraustos meilės žybsniai pakerės „Ketvirtojo sparno“ gerbėjus.

„Šį romaną būtina perskaityti, jis ne tik turi įtraukiantį siužetą, bet ir iškelia žodžių bei empatijos svarbą susiskaldžiusiame pasaulyje.“ – School Library Journal

„Draugystė, romantika, lingvistikos ir kovotojų šnipinėjimo subtilybės, persmelktos distopiškos atmosferos ir galybės drakonų – taip galima apibendrinti išdavysčių, nevilties ir ambicijų kupiną epą.“ – Publishers Weekly

S. F. Williamson žavi tai, kaip atsiranda kalbos, nes gyveno jų apsupta dar gerokai iki tol, kol nusprendė studijuoti prancūzų ir italų kalbas. Debiutinį romaną „Drakonų kalba“ įkvėpė grožinės literatūros vertėjos darbas ir ši tiesa: kad ir kaip gerai lingvistas išmanytų kalbas, dalis prasmės verčiant beveik visada prarandama. Įgijusi Bato Spa universiteto Jaunimo literatūros magistro diplomą, Stefė su vyru ir sūnumi gyvena Prancūzijoje.