„Pažvelgiu į jį – žiūri į mane su tokia šypsena, kad net skauda. Jis viskas, ko noriu, ir viskas, ko nereikia…“
Gyvenimas Slounos niekada nelepino, tad kai sutinka ja pasirūpinti pažadantį vaikiną, įsižiebia ne tik geresnio gyvenimo viltis, bet ir meilė. Tačiau laikui bėgant išryškėja tikrasis Eisos veidas: nesiliaujantys vakarėliai, įtartinos draugystės, nežinia iš kur atsirandantys pinigai ir nesibaigianti kontrolė. Slouna jaučiasi priklausoma nuo Eisos ne tik emociškai, bet ir fiziškai, – įkalinta savo pačios trokštoje pasakoje. Iki vieną dieną ispanų paskaitoje prie jos prisėda žavingas nepažįstamasis.
Karteris vykdo slaptą misiją ir jo taikinyje – universitete įsisukusio narkotikų tinklo galva Eisa. Karteriui tereikia įsilieti į gaują, o tada viską sugriaus iš vidaus. Tačiau šiam planui koją kiša pareigūno akį išsyk patraukusi nusikaltėlio mergina. Jis žino, kad jei bent mažuoju piršteliu prilies Slouną, Eisa jį pribaigs, ir misija žlugs. Tik laikytis atokiau nuo merginos Karteriui vis sunkiau. Ypač, kai ima jausti, kad tas iš proto varantis potraukis nėra vienpusis.
Įsibėgėjant tyrimui ir stiprėjant Slounos ir Karterio ryšiui, įtampa vis labiau auga. Jiedviem būtina rasti būdą ištrūkti iš Eisos gniaužtų – kol dar ne per vėlu.
„Įtampa. Meilė. Kraują kaitinančios scenos... Tiesiog negali nustoti skaityti ir tikėtis, kad galiausiai Slounai nusišypsos laimė ir viskas baigsis gerai.“
LOVEREADING
„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Per vėlu“ – meilės romanas su trilerio elementais, skaitytojus ir skaitytojas patrauksiantis stiprios herojės, keršto ir siekio išsilaisvinti temomis. Knyga skirta suaugusiesiems.
1937-ieji, Anglija. Aukštesniajai vidurinei klasei priklausančioje Kazaletų šeimoje justi atostogų nuotaikos. Kiekvieną vasarą visos trys kartos – broliai Edvardas, Rupertas, Hju su žmonomis ir vaikais, netekėjusi sesuo Reičel ir šeimos patriarchas su matriarche, vadinami Brigu ir Kunigaikšte, – susirenka į savo idilišką kotedžą Sasekse. Ten jie praleidžia du mėnesius, kupinus juoko ir žaidimų, ištaigingų šeimos pietų, saulėtų iškylų paplūdimyje, ramybės ir džiaugsmo.
Tačiau už patogumų ir privilegijų fasado slypi neišsakyti troškimai, nerimas ir artėjančių permainų nuojauta. Šeimos vyrus persekioja Pirmojo pasaulinio karo patirtys, ramybės neduoda auganti naujo karo grėsmė. Šeimos moterys bando kovoti su nuviliančiomis santuokomis, neištikimybe, visuomenės joms primestais vaidmenimis. O jaunoji karta ima pastebėti suaugusiųjų pasaulio įtrūkius ir nujausti, kad nekaltumo laikai artėja prie pabaigos.
Romanas „Šviesūs metai“ – pirmasis ciklo „Kazaletų metraščiai“ tomas. Tai meistriška šeimos saga, kurioje subtiliais potėpiais kuriamas sudėtingų šeimos ryšių, vienišos žmogaus prigimties ir nenumaldomai tekančio laiko paveikslas.
„E. J. Howard padeda mums atlikti labai reikalingą dalyką: atverti akis ir širdis.“
Hilary Mantel
„Turbūt mėgstamiausia mano visų laikų knyga.“
Marian Keyes
„Kazaletų metraščiai“ pelnytai užsitarnavo garbingą vietą tarp didžiųjų šeimos sagų.“
Sunday Telegraph
„Primena Virginia’os Woolf „Ponią Delovėj“ ir serialą „Dauntono abatija“.“
Books and Reviews
Elizabeth Jane Howard (Elizabetė Džeinė Hovard, 1923–2014) – anglų rašytoja, sukūrusi per dvidešimt kūrinių. Išgarsėjo penkių dalių romanų ciklu „Kazaletų metraščiai“, iš dalies paremtu jos pačios gyvenimu. BBC televizija pagal šį ciklą sukūrė serialą. 2000 m. už nuopelnus literatūrai E. J. Howard suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (CBE).
Ruduo – geriausias metų laikas įsimylėti...
Pavargusi nuo įtempto gyvenimo Bostone, Džinė trokšta viską pradėti iš naujo. Tad kai teta pasiūlo jai perimti savo jaukią, moliūgų prieskoniais kvepiančią kavinę Svajonių Uosto miestelyje, Džinė nė nedvejodama pasinaudoja šia proga.
Loganas Andersas mielai kiauras dienas leistų iš senelių perimtame ūkyje ir nė kojos nekeltų į Svajonių Uostą. Paskalos ir pliurpalai jam visai ne prie širdies. Tačiau vieną ankstyvą rytą jis susipažįsta su naująja „Moliūgų prieskonių kavinės“ savininke, ir reikalai pakrypsta netikėta linkme.
Nuolat besišypsanti, maloni ir žodžio kišenėje neieškanti Džinė netrunka pavergti viso miestelio širdis, tik vienas Loganas iš visų jėgų stengiasi atsispirti jos žavesiui ir šildančioms moliūgų prieskonių latėms. Tačiau Džinė pasižada visko taip nepalikti ir žūtbūt susidraugauti su niurzga ūkininku. Ypač kai jis toks neapsakomai patrauklus...
„Moliūgai, prieskoniai, rudeniniai lapai... Ši žavinga knyga taip ir kviečia jaukiai susisupti į antklodę ir pasinerti į skaitymo malonumą.“
The New York Post
„Tikrų tikriausias laimės hormonų šaltinis - lyg iš tikro ragautum moliūgų prieskonių latės...“
People
Laurie Gilmore (Lori Gilmor) – amerikiečių rašytoja, „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriais nr. 1 tapusios „Svajonių Uosto“ serijos autorė. Pirmoji serijos knyga – „Moliūgų prieskonių kavinė“ – neįtikėtinu greičiu užvaldė „TikTok“ platformą ir 2024-aisiais buvo įvertinta „TikTok Shop Book of the Year“ apdovanojimu. Autorės knygose dominuoja mažų miestelių gyvenimas, kupinas kasdienių intrigų, liepsnojančios meilės ir vieno už kitą šmaikštesnių nutikimų.
Įdomu, ar jus taip pat keistai traukia prie manęs, kaip mane prie jūsų; niekada neturėjau draugės – nejaugi rasiu ją dabar?
Apsupta tėvo ir tarnų globos devyniolikmetė Laura leidžia dienas tarp vaizdingų Štirijos miškų Austrijoje, senoje gotikinėje pilyje. Laikas čia teka lėtai ir nuspėjamai, kol vieną ūkanotą pilnaties vakarą nutinka šis tas keisto. Nuo kalvos kaip uraganas pasileidžia karieta ir su trenksmu apvirsta pilies gyventojų akivaizdoje. Išdrįsusi prasimerkti Laura išvysta iš karietos iškeliamą jauną moterį. Jos motina prisistačiusi paslaptinga dama prašo laikinai pagloboti dukrą. Laura maldauja tėvą sutikti ir šis nusileidžia. Neilgai trukus merginos pajunta abipusę simpatiją.
Airių rašytojo Sheridano Le Fanu apysaka „Karmila“ (1872) – pirmas literatūros istorijoje pasakojimas apie vampyres, dažnai laikomas svarbiausiu XIX a. gotikinės literatūros kūriniu. Būtent jis įkvėpė šio žanro šedevru laikomą Bramo Stockerio „Drakulą“. Tačiau, kitaip nei „Drakula“, „Karmila“ pastaraisiais dešimtmečiais įgavo antrąjį kvėpavimą. Kūrinys vertinamas ne tik kaip gotikinė siaubo istorija, bet ir kaip psichologinė drama, tirianti moters seksualumą, troškimus, apsėdimo temą. „Karmila“ daugybę kartų adaptuota įvairiais formatais – nuo filmų iki komiksų ir vaizdo žaidimų.
„Tai priminė įsimylėjėlio įkarštį ir vertė mane drovėtis; tai buvo nepakenčiama ir kartu neatsispiriamai masino; rydama mane akimis ji traukė mane savęsp ir karštos jos lūpos klaidžiodavo mano skruostu bučiuodamos ir kone kūkčiodama ji kuždėjo: – Tu mano, tu būsi mano, tu ir aš – kaip viena amžinai.“
„Ši hipnotizuojanti apysaka, toli gražu ne „tik“ pasakojimas apie vampyrus, kelia susidomėjimą įvairiais požiūriais – lyčių vaidmenų, seksualumo vaizdavimo, politiniu, kultūriniu aspektais. Be to, labai plati žanrinė, stilistinė jos įtakos sfera įvairioms meno rūšims: ji padarė poveikį gotikiniam romanui, viduramžių estetika grįstai literatūrai, kinematografui.“
Kathleen Costello-Sullivan, šiuolaikinės airių literatūros profesorė
https://itraukiojileidyba.lt/cert/565cffc4-38af-4bb1-962e-51bb0f3fa85a.html
„Jis prisiminė, kaip blykčiojo ledo kristalėliai, vėjo blaškomi tarp gūrančių griuvėsių, išsibarsčiusių ant neaukštų kalvų netoli Laiko Kapų, prisiminė ir dar už juos šaltesnį plieno blizgesį – juo tvieskė protu neaprėpiamas Šraiko medis, pasišiaušęs metaliniais dygliais. Prisiminė kraupius riksmus naktį, prisiminė ir šimtabriaunių, rubino ir kraujo raudonumo paties Šraiko akių žvilgsnį.“
„Hiperionas“ – kosminė opera, įkvėpta mitologijos ir epų. Jau klasika tapęs, 1989 m. išleistas kūrinys autoriui pelnė „Locus“ premiją ir Hugo apdovanojimą už geriausią mokslinės fantastikos romaną.
XXVIII amžius. Žmonijos Hegemonija atsidūrusi ant katastrofos slenksčio: tarpžvaigždinis karas su paslaptingaisiais Benamiais atrodo neišvengiamas. Neaiškūs ir DI TechnoŠerdies tikslai. Visi ženklai rodo, kad įvykių epicentru taps nuošalus Hiperiono pasaulis – ten stūkso legendiniai Laiko Kapai ir įsikūręs Šraikas, mirtį nešantis padaras, kurio galių nevaržo nei erdvės, nei laiko ribojimai. Ten į paskutinę piligriminę kelionę išsiruošia septynetas atidžiai atrinktų piligrimų. Kiekvienas iš jų turi savų paslapčių ir siekių, dėl kurių, jei reikėtų, paaukotų gyvybę. O vienas savo rankose galbūt laiko žmonijos likimą.
Dan Simmons (gim. 1948) – amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos, siaubo romanų ir trilerių rašytojas. Apie 15 metų dirbo literatūros mokytoju, kurį laiką rengė mokymo programas gabiems vaikams. Jau daugiau kaip 35 metus yra atsidėjęs tik rašymui. Kartais kuria savo nuošalioje kalnų trobelėje Vindvokeryje, prie kurios stovi 2,5 metro aukščio skulptūra – aštriais spygliais apsmaigstytas Simmonso sukurtas personažas Šraikas. Ją rašytojui padovanojo buvusi mokinė.
https://itraukiojileidyba.lt/cert/6da53151-df10-4e09-886d-0b1a0f608182.html
Dieną ji – ledi Džordžiana, hercogo sesuo, bjauraus skandalo sužlugdyta dar prieš pirmąjį jos sezoną. Bet tiesa kur kas labiau pribloškianti: tamsiausiose Londono kertėse ji yra Čeisas, paslaptingas nepažįstamasis, garsiausių miesto lošimo namų įkūrėjas. Daugelį metų niekas nė nenumanė apie jos dvigubą tapatybę... iki šiol.
Sumanaus, entuziastingo, velniškai gražaus Dankano Vesto dėmesį patraukia atstumtoji gražuolė, kažkaip susijusi su tamsos ir nuodėmių pasauliu. Supratęs, kad ji slepia kur kas daugiau, nei gali pagalvoti iš pirmo žvilgsnio, Vestas užsispiria įminti visas Džordžianos paslaptis, atskleisti praeitį, sukeldamas grėsmę ateičiai ir viskam, ką ji brangina... įskaitant ir širdį.
MacLean užbaigia populiariąją „Nedorėlių taisyklių“ seriją jai būdingu meistrišku siužetu, rafinuotu stiliumi ir sodriu juslingumu. Puiki išskirtinės serijos pabaiga. – Kirkus Reviews
Aštrus sąmojis, juoko prošvaistės, bręstantis pyktis ir puikiai sukurti veikėjai suteikia šiam puikiam pasakojimui sodrumo ir meistriškai atskleidžia daugelį socialinių, klasinių ir moterų problemų, kartu padovanodami stulbinamą meilės istoriją... Nuostabi, viliojanti, nepaprastai pagauli knyga. – Library Journal
Jis yra hercogas Žudikas, apkaltintas Maros Louv nužudymu jos jungtuvių išvakarėse.
Neprisimenantis tos lemtingos nakties, Templas dvylika metų karaliauja tamsiausiuose Londono užkaboriuose, turtingas ir galingas, bet slegiamas kaltės. Kol vieną naktį vėl išdygsta Mara, siūlydama vienintelį dalyką, apie kurį jis svajojo, ‒ išteisinimą.
Ledi sugrįžo...
Mara neplanavo kada nors grįžti į pasaulį, iš kurio buvo pabėgusi, bet kai jos brolis visiškai prasiskolino prabangiam Templo kazino, jai neliko kitos išeities, tik pasiūlyti Templui sandorį: ji pasirodo aukštuomenei ir atskleidžia tai, ką žino tik ji viena, ‒ kad jis nėra žudikas.
Kilo skandalas...
Tai atrodė puikus sandoris, kol Templas suprato, kad ledi ‒ ir jos praeitis – jam reiškia daugiau, negu galėjo atrodyti. Jam teks sukaupti visas jėgas, kad atsispirtų šios paslaptingos, beprotiškos moters, pasiryžusios rizikuoti viskuo dėl garbės, traukai ir... meilės jėgai.
„Jeigu norite protingo, sąmojingo ir aistringo istorinio romano, rekomenduoju rinktis bet kurią MacLean knygą.“ – Lisa Kleypas
„Tai ne tik nuostabus, gniaužiantis kvapą romanas, bet ir istorija, kurios intensyvumo ir gilumo pojūtis išliks dar ilgai po to, kai ją perskaitysite. Puikiai sukurta!“ – RT Book Reviews
„MacLean dovanoja skaitytojams tamsią, sodrią ir nepaprastai aistringą istoriją, kuri nuo pradžios iki pabaigos užvaldo emocijas. Kupina nuostabių dialogų, įsimintinų personažų ir tiesiog gero santūrus sąmojo, „Meilė ir menas“ pasižymi visomis romanui būtinomis savybėmis.“ – Booklist
„MacLean ir šioje knygoje sukuria patrauklius ir sudėtingus personažus, nukreipia juos meilės ir susitaikymo taku, kuris prasideda iš pažiūros neįmanomais kompromisais, o viską vainikuoja išskirtinė pabaiga. Viliojanti ir emociškai sodri knyga.“ – Kirkus Reviews
Tikra draugystė neturi ribų
Hana ir Keitė susidraugavo penktoje klasėje, kai Hana užvožė berniukui, bandžiusiam žvilgtelėti Keitei po sijonu. Nuo to laiko jos artimos lyg seserys, nors jų gyvenimai susiklostė nevienodai.
Keitė su vyru Deividu sukūrė šeimą ir džiaugiasi augindami dvi žavias dukreles. O štai Hana su sutuoktiniu Benu jau ne vienus metus mėgina susilaukti kūdikio. Žinia, kad ji tikriausiai niekada netaps mama, sudaužo Hanai širdį. Matydama, kaip draugė kankinasi, Keitė ryžtasi padaryti ypatingą paslaugą – išnešioti jai kūdikį.
Dvi šeimos, kupinos atgimusios vilties, jaudulio ir dėkingumo, pradeda lemtingų sprendimų kupiną kelionę tėvystės link…
Įžvalgi ir stulbinamai atvira knyga. Tai jaudinantis pasakojimas apie dvi moteris, tvirtą draugystę, nelengvus pasirinkimus ir pavojų, į kurį esame priversti žengti siekdami savo svajonių.
Karma visada mylėjo rašytinį žodį. Vaikystėje ją dažnai buvo galima rasti sukišusią nosį į knygą arba rašančią istorijas apie pačiūžomis čiuožinėjančius dramblius. Suaugusi (dažniausiai jai pavyksta tokiai būti) ji tapo perkamiausių knygų autore, kurios debiutinis romanas „Eime su manimi“ („Come Away with Me“) pateko į „Globe & Mail“ geriausių 2015 metų knygų šimtuką. Antroji Karmos knyga „The Choices We Make“ taip pat buvo įvertinta skaitytojų ir papuolė į perkamiausių sąrašus. 2017 metų pavasarį pasirodė ir trečiasis jos romanas „In This Moment“.
Karma yra pelniusi „National Magazine“ apdovanojimą, jos straipsniai spausdinti tokiuose leidiniuose kaip SELF, „Redbook“, „Today‘s Parent“, „Best Health“, „Canadian Living“ ir „Chatelaine“.
Karma su vyru, dukra ir šunimi gyvena netoli Toronto, Kanadoje. Tuo metu, kai nedailina kuriamo romano siužeto linijų, ji dažniausiai bėgioja arba treniruoja savo pašėlusį šunį, leidžia laiką su šeima, jaukia virtuvę ir šniukštinėja po elektronines parduotuves rinkdamasi daiktus, kurių vis tiek nepirks. Šiuo metu Karma jau kankina savo nešiojamąjį kompiuterį dirbdama prie naujausios knygos.
Būk gera, ir galbūt tave paleisiu!
Teismo medicinos ekspertė Julija Švarc savo darbe daug matė. Tačiau jai niekada neteko išvysti negyvos moters, paliktos vidury vaikų žaidimų aikštelės. Ir tai dar ne viskas. Mirusioji aprengta balta suknele su raukinukais, o į supintus plaukus įsegti rožiniai segtukai. Ji panaši į gerą mokinukę. Geriau apžiūrėjusi Julija supranta, kad moters širdį pervėrė strėlė. Tačiau kraujo — nė lašo. Prieš tyrimui įgaunant pagreitį, kriminalinės policijos komisaras Florianas Kesleris iškviečia Juliją į gretimą žaidimų aikštelę, kur rastas dar vienos moters lavonas. Skrodimo metu Julija aptinka sąsajų tarp aukų mirčių. Nekyla abejonių — žudikas smogs dar kartą. Bet kaip jį sugauti, jei neturi net menkiausio įkalčio?
Naujasis Catherine’os Shepherd trileris nukelia į niūrų žudiko, kuris linki jums tik gero, pasaulį. Tad būkite geri!
Rašytoja Catherine’a Shepherd (slapyvardis) su šeima gyvena viduramžius menančiame Vokietijos mieste Conse. Gimė 1972 metais. Gavusi brandos atestatą, studijavo ekonomiką. Baigusi studijas, daug metų dirbo dideliame Vokietijos banke. Dar pradinėje mokykloje pradėjo rašyti tekstus ir dabar grįžo prie savo aistros.
Pirmąjį bestseleriu tapusį trilerį išleido 2012-ųjų balandį. Elektroninė „Der Puzzlemörder von Zons“ knygos versija labai greitai pasiekė Vokietijos „Amazon“ skaitomiausių knygų sąrašo pirmąją vietą. Vėliau pasirodė kiti kriminaliniai romanai, kurie sąrašuose užimdavo aukščiausias pozicijas. Leipcigo knygų mugės nepriklausomų autorių apdovanojimuose trečioji rašytojos knyga „Kalter Zwilling“ laimėjo antrą vietą. Nuo tada Catherine’a Shepherd tęsė Conso trilerių seriją, taip pat išleido dar dvi romanų serijas.
2015 metų lapkritį romanas „Krähenmutter“ pradėjo naują seriją apie Berlyno specialiąją tyrėją Laurą Kern („Pipper“ leidykla), o dar po metų pasirodė pirma trečiosios trilerių serijos apie teismo medicinos ekspertę Juliją Švarc knyga „Mooresschwärze“.
Tūkstantį metų saugota paslaptis...
Po dramatiškos neįkainojamo artefakto vagystės iš Daramo katedros visi tiki, kad detektyvui vyresniajam inspektoriui Rajenui ir jo komandai pavyko rasti šv. Kutberto kryžių ir jį grąžinti į teisėtą vietą. Bet Rajenas žino: atgautasis kryžius — tiktai klastotė, ir bėdos toli gražu nesibaigia, o tik prasideda...
Vos tik Rajenas su komanda pradeda aiškintis paslaptingų vagysčių priežastis, pavagiama kai kas dar vertingesnio — tai, ko neįmanoma suklastoti.
Tuščiai vaikydamasis nusikaltėlį po visą šalį, Rajenas puola į neviltį — kol suvokia, kad atsakymą atskleis ne šiuolaikinė policija, o šimtmečių paslaptis, žinoma vos keliems išrinktiesiems.
Norint atgauti tai, kas prarasta, pirmiausia teks įminti „Kutberto kodą“ ir sekti seniai mirusio šventojo pėdsakais laukinėse ir paslaptingose pasienio kalvose bei slėniuose.
Ar Rajenas suspės rasti, ko ieško?
Jam prireiks stebuklo...
Žmogžudystė, paslaptys, romantika ir humoras susipina šioje greito tempo kriminalinėje istorijoje, kurios veiksmas vyksta įspūdingo Nortumbrijos kraštovaizdžio apsuptyje.
L. J. Ross — tarptautinių bestselerių autorė, labiausiai garsėjanti atmosferiškais detektyviniais romanais ir trileriais, įskaitant knygų apie inspektorių Rajeną iš Nortumbrijos seriją, kurios egzempliorių visame pasaulyje parduota daugiau nei keturi milijonai.
Jos debiutinė knyga „Šventoji sala“ pasirodė 2015-ųjų sausį ir Jungtinėje Karalystėje bei Australijoje pasiekė perkamiausiųjų sąrašo viršų. Nuo to laiko išleido dar devyniolika romanų — visi pateko tarp pasaulinių bestselerių, o penkiolika iš jų Jungtinėje Karalystėje užkopė į pirmą perkamiausiųjų sąrašo vietą. Louise pasakotojos talentas pritraukė minias gerbėjų, ir jų dėka net kelios autorės knygos bestseleriais tapo dar neišėjusios.
Louise gimė Nortumberlande, Anglijoje. Studijavo teisę Karališkajame koledže, Londono universitete, vėliau užsienyje — Paryžiuje ir Florencijoje. Daugelį metų dirbo teisininke Londone, kol apsisprendė pakeisti karjerą ir išpildyti svajonę tapti rašytoja. Šiuo metu visą laiką skiria rašymui, su vyru ir sūnumi gyvena Nortumberlande. Jai patinka skaityti įvairias knygas, keliauti ir leisti laiką su artimaisiais ir draugais.
Jei pageidautumėte gauti pranešimus apie naujausias L. J. Ross knygas, užpildykite anketą autorės „Facebook“ puslapyje arba jos interneto svetainėje www.ljrossauthor.com.
KNYGA, PATEKUSI Į „AMAZON“ BESTSELERIŲ PENKETUKĄ!
Išsirinkau tave skirtingose laiko ir erdvės plotmėse, o tu niekada nesugebėjai nuo manęs pasprukti.
Grįžimas į Sietlą Adelinai Reili turėjo būti puiki nauja pradžia. Klestinti rašytojos karjera ir paveldėtas mirusios močiutės gotikinis dvaras — regis, niekas jai nesutrukdys.
Tačiau Parsonsų dvare Adelina ne viena.
Ji baiminasi ne piktų sielų, klajojančių vaikystės namų koridoriais, o paslaptingų įsibrovimų, atsirandančių rožių ir grasinančių žinučių, kurios skamba labiau kaip šiurpūs pažadai.
Adelina turi persekiotoją.
O kai dvare aptinka stulbinamus prosenelės dienoraščius, pasakojančius istoriją apie ramybės nedavusį nepažįstamąjį, supranta, kad šeimoje ne ji pirma susiduria su iš paskos slenkančiu šešėliu.
Dabar Parsonsų dvare sklando ne tik prisiminimai, bet ir niūrios ateities nuojauta, kad istorija gali pasikartoti.
Jei tik ji neįsimylės savo persekiotojo.
MANIPULIATORĖ
Sugebu manipuliuoti daugelio emocijomis.
Galiu sužadinti širdies skausmą, pravirkdyti, prajuokinti ir priversti ilgesingai atsidusti.
Tačiau jo mano žodžiai neveikia. Ypač tada, kai meldžiu pasišalinti.
Jis visuomet netoliese — stebi, laukia.
O aš nesugebu nusukti žvilgsnio.
Noriu, kad prieitų arčiau.
ŠEŠĖLIS
Neplanavau įsimylėti.
Dabar, kai taip nutiko, nepajėgiu laikytis atokiai.
Mane keri jos šypsena, akys, judesiai.
Kaip ji nusirenginėja...
Ir toliau stebėsiu ir lauksiu. Kol taps mana.
Kai pasieksiu šį tikslą, niekuomet jos nepaleisiu.
Net jei manęs maldautų.
H. D. Carlton užaugo mažame miestelyje Ohajo valstijoje. Metų metus kentė motinos gamtos prakeiksmus vietoje, kurioje per savaitę spėja pasikeisti keturi metų laikai. Dieną ji užsiima nuobodžiais suaugusiųjų reikalais, o vakare visą vaizduotę sudeda į žodžius, kol ant kelių ropščiasi visos jos katės. Anksčiau yra paskelbusi kelias poemas, o dabar pasiryžo poeziją paversti proza. Renkasi rašyti apie nedorus pasaulius, kuriuose gyvena siaubingiausi blogiukai, nekalbantys apie save trečiuoju asmeniu.
„Patraukliame romane persipina grėsmingos ir jausmingos itin atviros svajos — tapti pavojingo žmogaus aistros objektu.“
Zoe Blake, USA Today bestselerių autorė siaubo romanų literatūros kategorijoje.
„Šioje knygoje rasite viską: nuo pat pradžių pavergiančius veikėjus, įtampą, siaubo ir trilerio elementus, žmogžudystės tyrimą, užvaldančią savininkišką meilę ir aistrą. Ir pikantiškas scenas — dievulėliau, apie jas nė nepradėsiu.“
Tasha, Goodreads apžvalgininkė
„Adelinos vaiduokliai“ — baugi, jaudinanti istorija, užvaldanti mintis ir neapleidžianti ištisas dienas. Jei dievini siaubą, šią knygą perskaityti BŪTINA!! Autorė pavergia veikėjais ir erotika. Ar minėjau EROTIKĄ?! Gyvenime man reikia Zeido!!
Josi Beck, USA Today bestselerių autorė
„Adelinos vaiduokliai“ nuo pirmųjų žodžių prikausto nuostabiu jaudulio, humoro, erotikos ir ZEIDO mišiniu! Prikausto kiekvienas žodis. Ši širdį virpinanti išskirtinė istorija pavergė!
May, Goodreads apžvalgininkė
Šioje knygoje yra viskas, ko galėtum tikėtis persekiojimo istorijoje: įtampa, paslaptys, platus emocijų spektras. Knyga pavergė milijonu skirtingų elementų — ir kiekvienas geresnis už ankstesnį.
Marie Ann, autorė
Leipcige po tiltu srovė išplukdo sudarkytą jaunos moters kūną. Komisaras Valteris Pulaskis netrukus pastebi, kad prostitutės Natali, emigrantės iš Čekijos, nužudymo tyrimas jo kolegoms nėra prioritetinė užduotis. Jis imasi savarankiško tyrimo, prie jo prisideda Natali motina Mikaela, siekianti bet kokia kaina surasti dukters žudiką. Komisaras ir aukos motina aptinka kruviną serijinio žmogžudžio pėdsaką, vedantį per Prahą ir Pasau iki pat Vienos. Ten advokatė Evelina Mejers ką tik ėmėsi atstovauti klientui, įtariamam brutaliu jaunos moters nužudymu. Padariusi lemiamą neteisingą sprendimą, Evelina pati vos netampa dar viena auka...
Andreasas Gruberis gimė 1968 m. Vienoje, su šeima ir keturiomis katėmis gyvena Grilenberge, Žemutinėje Austrijoje, yra laisvai samdomas rašytojas. Parašęs kelis labai sėkmingus ir apdovanojimus pelniusius apsakymus ir romanus. Daugiau apie autorių ir jo knygas galima rasti adresu www.agruber.com, taip pat www.facebook.com/Gruberthriller .
Labiausiai vertinu Andreasą Gruberį už tai, kad jis eina savitu pasakojimo keliu. Jo kuriama atmosfera yra tokia patikima ir suprantama, kad norėtųsi sekti paskui jį.
Andreasas Eschbachas
451° Farenheito — temperatūra, kurioje užsiliepsnoja ir ima degti popierius...
„451° Farenheito“ — pasaulinės reikšmės bestseleris ir klasika tapęs distopinis Ray Bradbury romanas apie cenzūrą ir pasipriešinimą.
R. Bradbury’io filosofinė antiutopija vaizduoja tamsų postindustrinės visuomenės paveikslą: tai ateities pasaulis, kuriame specialūs gaisrininkų būriai negailestingai degina visą be išimties rašytinį žmonijos palikimą, knygų laikymas persekiojamas pagal įstatymą, interaktyvi televizija tarnauja visuotiniam piliečių kvailinimui, retai pasitaikantys kitaminčiai žiauriai baudžiami, o į nepataisomų disidentų medžioklę paleidžiamas Mechaninis šuo... Vienas iš pastarojo aukų — Gajus Montegas, buvęs „gaisrininkas“.
Per daugiau nei septyniasdešimt metų aktualumo nepraradusi Montego praregėjimo istorija mus perspėja, kas gali nutikti aukštųjų informacinių technologijų visuomenei, atsisakiusiai savarankiško mąstymo tradicijos, kurią romane simbolizuoja knygos.
„451° Farenheito“ pasirodė anksčiau nei Marshallas McLuhanas ir jo teorijos apie tai, kaip žiniasklaida formuoja žmones, o ne atvirkščiai. Mes sąveikaujame su savo kūriniais, o jie patys mus veikia. Dabar, kai išgyvename naują inovatyvių žiniasklaidos technologijų bangą, metas iš naujo perskaityti šią klasikinę knygą, kurioje keliami amžini klausimai: kas ir kaip norime būti? – Margaret Atwood
Ray Duglas Bradbury gimė 1920 m. rugpjūčio 22 d. Antrasis Duglaso vardas Rėjui buvo duotas žymaus nebyliojo kino aktoriaus ir prodiuserio Fairbankso garbei.
Daugiau kaip trisdešimties knygų autorius Rėjus Bredberis yra vienas labiausiai vertinamų mūsų laikų romanistų. Tarp jo geriausių kūrinių — romanai „451° Farenheito“, „Marso kronikos“ (The Martian Chronicles), „Pienių vynas“ (Dandelion Wine), The Illustrated Man, Something Wicked This Way Comes. Taip pat jis yra parašęs scenarijų kino filmams ir teatro spektakliams. 2000 m. R. Bredberis buvo apdovanotas Nacionalinio knygų fondo (National Book Foundation) medaliu už išskirtinį įnašą į Amerikos literatūrą.
Emocingas ir jautrus talentingosios Fionos Valpy romanas apie tai, kaip naujas, svetimas miestas dvylikametei mergaitei tampa vilties žeme. O ar suteiks jis antrą šansą gyvenimo negandų kamuojamai moteriai?
Marokas, 1941 metai. Prancūziją okupavus naciams, dvylikametė Žosė su šeima pabėga į Kasablanką, kur laukia galimybės saugiai iškeliauti į Ameriką. Gyvenimas šiame mieste intensyvus; čia gausu neeilinių asmenybių, o vaizdai, kvapai ir garsai smelkiasi iki širdies gelmių. Ir nejučia Žosė šį pasaulį pamilsta.
Po septynių dešimtmečių į šį nepaprastą uostamiestį atvyksta Zoja. Gyvenimas nepažįstamoje vietoje neatrodo saldus, juolab kad ir santykiai su vyru nesiklosto. Bet po dukrelės miegamojo grindimis aptikusi mažą medinę dėžutę ir dienoraštį, rašytą daugiau nei prieš pusšimtį metų, Zoja pasineria į jaunosios Žosės tikrovę — mergaitės, kadaise gyvenusios tame pačiame kambarėlyje ir pro tą patį langą regėjusios Atlanto vandenyno tolius, tačiau Kasablanką pažinusios dar visiškai kitokią.
Galiausiai Kasablanką Zoja ima matyti Žosės akimis. Bet ar naujasis požiūris pajėgs įkvėpti vilties, ar suteiks paguodos, ar pagydys sudaužytą širdį?
Fiona Valpy yra pripažinta bestselerių autorė, kurios knygų, išverstų į daugiau nei dvidešimt kalbų įvairiose pasaulio šalyse, parduota per milijoną egzempliorių . Įkvėpimo ji semiasi iš pasakojimų apie stiprias moteris, ypač Antrojo pasaulinio karo metais, o jos istoristinis pedantizmas kūrybai suteikia istorinės ir regioninės autentikos.
Norinčius plačiau susipažinti su autore, su ja susisiekti ir gauti pranešimus apie jos kūrybos aktualijas, kviečiame apsilankyti interneto svetainėje www.fionavalpy.com.
Šis romanas jus nuskraidins į visiškai kitą vietą ir laiką. „Sapnų pardavėja iš Kasablankos“ — tai jautrus pasakojimas apie viltį, dvasios tvirtybę ir naują pradžią.
Imogen Clark, Postcards From a Stranger autorė
Fiona Valpy turi išskirtinį talentą kurti tokius mielus ir tikroviškus veikėjus, kad jie tampa tarytum tavo paties šeimos nariais ir visa, kas jiems nutinka, priimi be galo asmeniškai.
Louise Douglas, The House by the Sea autorė
Skaitydama įsimylėjau šią knygą... Nuostabi istorija, mane visiškai įtraukusi į savo sūkurį, sykiu ir emocinga, ir jautri. Medžiagą surinkti tikriausiai buvo nelengva, bet ši knyga įkvėpė karui... gyvybės.
Lesley Pearse, knygos Manęs nebeišvysi autorė
Nepaprastai intriguojantis romanas, gyvas veiksmas ir puikus stilius [...]. Man jis labai patiko!
Victoria Connelly, bestselerio The Rose Girls autorė
Patraukli istorija apie meilę, karą, netektį ir sutiktą naują meilę ir viskas pateikta [...] labai natūraliai bei tikroviškai.
Gill Paul, knygos Karalių meilės istorijos autorė
Ernstas Greberis, vokiečių armijos kareivis, po mūšių prie Stalingrado sugrįžta į gimtinę trumpų atostogų. Pakeliui jis mato siaubingai suniokotą savo kraštą, karo palaužtus, viltį praradusius žmones. Jo namai sugriauti, o savo tėvų jis neranda nei tarp gyvųjų, nei tarp žuvusiųjų. Klaidžiodamas po griuvėsius Greberis susitinka vaikystės laikų draugę Elizabetą. Įsižiebę šilti jausmai ir kelios romantiškai praleistos savaitės trumpam sugrąžina jaunus žmones į tuos laikus, kai nebuvo karo, tačiau realybė grėsmingai tyko už nugaros ir primena, kad neišvengiamai artėja metas grįžti atgal į frontą.
Ernstas Greberis, vokiečių armijos kareivis, po mūšių prie Stalingrado sugrįžta į gimtinę trumpų atostogų. Pakeliui jis mato siaubingai suniokotą savo kraštą, karo palaužtus, viltį praradusius žmones. Jo namai sugriauti, o savo tėvų jis neranda nei tarp gyvųjų, nei tarp žuvusiųjų. Klaidžiodamas po griuvėsius Greberis susitinka vaikystės laikų draugę Elizabetą. Įsižiebę šilti jausmai ir kelios romantiškai praleistos savaitės trumpam sugrąžina jaunus žmones į tuos laikus, kai nebuvo karo, tačiau realybė grėsmingai tyko už nugaros ir primena, kad neišvengiamai artėja metas grįžti atgal į frontą.
Vienas žymiausių bestselerių autorių Sebastianas Fitzekas savo naujajame psichologiniame trileryje išsiunčia mus į košmarišką kelionę po žiemiškas Alpes.
Laukdama ilgojo savaitgalio, Marla Lindberg priima kvietimą atvykti į klasės susitikimą Alpėse. Tačiau vos tik atkeliavusi supranta: nors ir labai pavojinga išeiti naktį iš atokaus kalnų viešbučio siaučiant ledinei pūgai, dar pavojingiau yra likti viduje...
Kvietimas. Vargas tam, kas jį priima...
Marlos Lindberg prisiminimai labai ryškūs: keista žinutė, priviliojusi merginą į apleistus gimdymo namus. Figūra, mėginusi ją nužudyti. Keistas švilpiantis psichopato kosulys, išgirstas grumiantis mirtinoje kovoje.
Ilgus metus lankiusi psichoterapijos seansus, labai protinga jauna moteris suprato, kad visi tie prisiminimai yra klaidingi. Marla kenčia nuo prozopagnozijos. Jos smegenys apgaudinėja ją ekstremaliose situacijose, jai beviltiškai bandant atpažinti žmones iš veidų.
Priimdama kvietimą į klasės susitikimą Alpėse, Marla viliasi, jog galės pasidalyti su buvusiais mokyklos draugais gražiais ir tikrais prisiminimais, tačiau jai atvykus į apsnigtą kalnų viešbutį paaiškėja, kad visi kažkur dingę, nors ir spėjo įsikurti kambariuose. Naudoti indai palikti ant valgomojo stalo, židinyje rusena žarijos, bet nematyti nė gyvos dvasios. Marla pradeda ieškoti savo buvusių bendramokslių. Staiga ji vėl išgirsta tą garsą. Kažkas švilpiančiai kosėja lauke, ledinėje tamsoje...
Patirsite tikrų tikriausią įtampą: kūrinys balansuoja ties riba tarp trilerio ir siaubo romano.
Sukūręs siaubo elementų kupiną siužetą, Sebastianas Fitzekas garantuoja, kad jums pašiurps oda. Naujasis sėkmingiausio Vokietijos trilerių autoriaus psichologinis trileris nustebins skaitytoją ne vienu nenuspėjamu posūkiu.
New York Times bestselerių autorė pristato naują įtempto siužeto romaną, kuriame susipina tragedija ir trauma, meilė ir šeima, ir tykantis blogis.
Kaip ir kiekvieną birželį vingiuotais Apalačų kalnų keliais Kora ir Džonas Foksai atveža savo vaikus dvi savaites paviešėti pas močiutę. Čia dvylikametė Tėja gali nevaržomai lakstyti mėgaudamasi pušų, šviežios duonos ir močiutės rankų darbo žvakių kvapais. Bet grįždami į savo namus Virdžinijos priemiestyje jos tėvai net neįtaria, koks pavojus ten jų tykos.
Likusią Kentukyje Tėją ir jos močiutę Liusę staiga pažadina tas pats košmaras. Ir nors iki tol jiedvi nesikalbėjo apie savo ypatingas galias, susižvalgiusios ašarotomis akimis abi akimirksniu supranta, kad atsitiko kai kas baisaus.
Nuo šiol vaikai liks gyventi su močiute Redbudo Dauboje, o apie savo viziją papasakojusi Tėja nusiųs savo tėvų žudiką į griežtojo režimo kalėjimą iki gyvos galvos. Bėgant laikui, ji ras naujų draugų, susikurs karjerą, sutiks meilę. Tačiau gebėjimas girdėti kitų mintis, suprasti kitų jausmus niekur nedings, ir nors močiutė jį vadina dovana, Tėjai kartais atrodo, jog tai prakeiksmas — nes jos vaikystę sugriovęs kalinys turi tokių pačių galių. Net būdama už daugybės mylių Tėja geba girdėti jo iškreiptas mintis ir liudyti jo piktadarystes. Jis tą žino ir trokšta keršto. Prasidės ilgas nebylus jųdviejų mūšis, ir galiausiai jiems teks susidurti akis į akį...
Ji kilstelėjo voko atvartą ir ištraukė baltą lapelį. Išlanksčiusi jį Lotė įsispoksojo į spausdintinėmis raidėmis užrašytus tris žodžius: AŠ TAVE STEBIU.
Eimė Vait ir Penė Brogan sekmadienio naktį išeina iš naktinio klubo, bet namo negrįžta ir taip priverčia artimuosius nerimauti. Iš kalėjimo neseniai buvo paleistas Konoras Daulingas, vyras, kunkuliuojantis neapykanta Eimei, mat per ją pateko už grotų.
Po kelių dienų kruvini merginų kūnai randami apleistame pastate ir bylos tyrimas patikimas detektyvei Lotei Parker.
Kol ji aiškinasi, ką paskutinėmis gyvenimo dienomis veikė Penė ir Eimė, prabangiame daugiabučių komplekse randamos dar dvi nužudytos merginos. Įsitraukusi į iki šiol sudėtingiausią tyrimą, Lotė nepastebi, kad kažkas seka kiekvieną jos žingsnį.
Netrukus miestelio centre dingsta Lotės dukterys Keitė ir Kloja. Kaustoma siaubo, kad mergaites pagrobė žudikas, Lotė supranta patekusi į itin pavojingą situaciją.
Jei jums patinka Angelos Marsons, Roberto Dugonio ir Rachelės Abbott knygos, jus tikrai įtrauks šis kaustantis Patricios Gibney trileris. „Paskutinė išdavystė“ vers spėlioti iki paskutinio puslapio.
Dar viena prikaustanti, įtraukianti, įtampą kelianti Patricia’os Gibney knyga!! Šitą perskaičiau per rekordinį laiką!! Ji nuo pat pradžios iki pabaigos buvo nuostabi!! Laukiu nesulaukiu kitos dalies, noriu sužinoti, kaip viskas baigsis Lotei ir Boidui!!!!
Goodreads
TAIP... Kaip man patinka šita serija! Leo Belfildui grįžus į Ragmaliną... iškart aišku — nieko gero nelauk!!! Man nepaprastai patiko ši knyga, patinka visa serija, negaliu apie ją nė vieno blogo žodžio pasakyti. Šios knygos įtraukia ir prikausto nuo pirmo puslapio, tiek daug netikėtų posūkių, kad jautiesi lyg linksmuosiuose kalneliuose, net kaklą paskausta. Ar dar per anksti klausti, kada išeis kita dalis???
Goodreads
Lotės Parker serija su kiekviena knyga vis geresnė, ir „Paskutinė išdavystė“ — dar vienas nuostabus, įtraukiantis trileris. Ragmalino miestelis — viena iš mano mėgstamiausių veiksmo vietų, man patinka, kaip gyvai jį vaizduoja Patricia Gibney... Labai žavi autorės gebėjimas kurti sumaniai susuktas istorijas. Įdomus, sudėtingas siužetas visiškai įtraukė, apie knygą nuolat galvojau net tada, kai jos neskaičiau... Tai iš tiesų fantastiškas skaitinys nuo pat pradžios iki pabaigos. Laukiu septintosios serijos knygos.
Goodreads
Dievinu Lotę Parker... skubėkite ieškoti naujausios šitos nuostabios autorės knygos. Patricia Gibney — pati geriausia!!!!
Goodreads
Na, tapau Lotės Parker gerbėja!! Tai pirma šios serijos knyga, kurią skaičiau, bet lekiu nusipirkti likusių! „Paskutinė išdavystė“ — siužeto posūkių pilna knyga, kurios neįmanoma padėti į šoną. Tiek daug lavonų. Iškart pasakysiu: jei kada dingsiu ar pateksiu į pavojų, noriu, kad bylą tirtų Lotė Parker ir jos detektyvų komanda... Nekantrauju perskaityti daugiau Lotės nuotykių!
Goodreads
Patricia Gibney — nepaprastai greitai išpopuliarėjusi detektyvų autorė iš Airijos. Kad P. Gibney mėgstama skaitytojų, akivaizdžiausiai byloja skaičiai — jos debiutinio detektyvinio trilerio „Dingusieji“ parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių. Tai kuo gi pavergė skaitytojus Lotė Parker ir jos komanda? Ogi stipria, dinamiška siužetine linija ir nepamirštamais veikėjais.
Treisė Krosvait sugrįžta antroje emociškai intensyvios New York Times bestselerių autoriaus Robert Dugoni serijos knygoje.
Po sensacingai pasibaigusio pakartotinio sesers žudiko teismo proceso detektyvė Treisė Krosvait tęsia darbą policijoje. Dar neatsigavusi po patirtos milžiniškos psichologinės traumos, ji įtraukiama į naują tyrimą, kuris grasina sužlugdyti karjerą ar net pačią pražudyti.
Serijinis žudikas Kaubojus pigiuose moteliuose Sietlo šiaurinėje dalyje ima žudyti jaunas moteris. Tuo pačiu metu detektyvei Krosvait kažkas palieka užuominą, kad šaltakraujis nusikaltėlis ar jo kopijuotojas nusitaikęs ir į Treisę. Detektyvė, stengdamasi neišsigąsti grasinimo, pasiryžusi sučiupti žudiką ir atskleisti persekiotoją.
Nors įkalčiai labai skurdūs ir, deja, vis dar aptinkama naujų aukų, Krosvait išsiaiškina, jog nusikaltimų grandinės dešifravimo raktas glūdi senoje žmogžudystės tyrimo byloje, kurią teisėsaugos sistemos šulai, įskaitant ir jos viršininką kapitoną Nolaską, linkę laikyti palaidotą.
Dugoni — Sietlo šešėlių pasaulio valdovas.
The Big Thrill
Robertas Dugoni kaip niekas kitas įkvepia gyvybės policijos kasdienybei.
Suspense Magazine
Emociškai intensyvioje knygoje [...] Dugoni meistriškai kelia siužeto įtampą, detektyvę Krosvait kreipdamas į žudiko dėmesio epicentrą.
Seattle Times
Krosvait personažas simpatingas ir patrauklus; nekantriai lauksime jos dar vieno nuotykio.
Library Journal, geriausias įvertinimas
R. Dugoni iš pažiūros beveidžiams dalykams suteikia gyvybę juos apipindamas meistriškais siužeto vingiais ir įliedamas didžiulės emocinės energijos. [...] Siužeto atsklaidos kulminuoja pašėlusiame finale.
Booklist
„Jos paskutinis atodūsis“ — pašėlusiai įtraukus siaubo trileris, tobulai išgrojantis kiekvieną savo natą ir įtvirtinantis Dugoni kaip tikėtiną pavardę kiekvieno būsto knygų lentynoje.
Providence Journal
Kerinti Niujorko pasaka apie dvi seseris, kurias užburia paslaptinga kabareto trupė. Galbūt tai pavojingas kultas — bet toks, kurio paliktas materialistinis pasaulis ir pats atrodo dar grėsmingesnis.
Rozė nuėjo ilgą kelią. Užauginta plevėsos motinos chaotiškoje Niujorko bohemoje, Rozė pagaliau susikūrė gyvenimą, kokio visada troško: geras darbas, švarus butas, sužadėtuvės su savimi patenkintu technologijų įmonės vadovu, kaip ir ji, tikinčiu žmogaus potencialu, sunkiu darbu ir vaikiškų svajonių aukojimu.
O Rozės sesuo Sesilija taip ir nesuaugo. Neatsakinga, aikštinga, vieną mėnesį sprunkanti į vienuolyną Europoje, o kitą jau, žiūrėk, — į sakalų prieglaudą. Ji visą gyvenimą vaikosi pasakų apie transcendenciją ir tikrąją meilę — didingų idėjų, kurios tikrovėje niekada nepasiteisina. Kai, nutrūkus skubotai santuokai, Sesilija pareiškia visam laikui grįžusi namo į Niujorką, Rozė viliasi, kad sesuo pagaliau pasirengusi pradėti suaugusiosios gyvenimą su visais jo kompromisais.
Bet tuomet Sesiliją pavilioja iš pažiūros kultą primenanti kabareto trupė, kuri pasirodo tik naktį, paslaptingu raudonu laivu keliauja Niujorko vandens keliais. Netrukus Sesilija dingsta, kaip ir daugybė vienišų sielų, įtartinomis aplinkybėmis prašapusių miesto pražuvėlių. Vienintelis būdas Rozei surasti Sesiliją yra pačiai sekti jos pėdomis į Avaloną.
Bet kai Rozei pamažu ima aiškėti sesers dingimo paslaptis, Avalono kerai paveikia ir ją. Ir kuo giliau ji prasmenga į Avalono pasaulį, tuo labiau ima abejoti viskuo, ką žino apie savo pačios gyvenimą, ir dvejoti, ar nori palikti tikrovę.
Šiam pasakiškam trileriui, kurio veiksmas vyksta šių laikų Niujorke, gyvybės įkvepia pabėgimo svajonės. Romano veiksmas sukasi apie Sesiliją, nenuoramą „ieškotoją“, kurios nenuspėjami polinkiai ją verčia palikti sutuoktinį, pamesti seserį Rozę ir susimesti su kultą primenančia plaukiojančio kabareto trupe… Tyrinėdama ryšį tarp tokių skirtingų seserų, Burton pro šmaikštų lęšį nagrinėja jų gyvenimo būdą — miesčionišką ir bohemišką, materialistinį ir menišką.
The New Yorker
Nuo įtampos ir kerų spragsinti, pilna taiklių klausimų apie svajones ir troškimus ČIA, AVALONE yra ligi šiol geriausia Burton knyga. Tobula mėgstantiems sudužusias pasakas, romanus apie brolių ir seserų santykių dinamiką ir visiems, trokštantiems vienai nakčiai pasprukti nuo savo vargų, — šis skanumynas dekadentiškas ir pavojingas tarsi užnuodytas obuolys.
Bookreporter
Burton naujiena keri, kartu tyrinėdama dažnai įtemptą suaugusių seserų santykių prigimtį. Sesilija knygoje — tarsi nuogas laidas, ji skaldo veikėjus ir kiekvieną sceną prisodrina spragsinčios įtampos. Kaustanti ir nuoširdi knyga.
Kirkus
ČIA, AVALONE yra tos įtampos tyrimas: tarp „beprotės“ ir „gerai prisitaikiusios“, sekuliarumo ir apžavų, racionalaus ir maginio mąstymo, saviatrankos ir priimamų išskėstomis rankomis… Nepateikdamas jokių galutinių atsakymų, romano siužetas stato mus akistaton su tikrove, kad nors „algoritminis“ gyvenimas gali mums žadėti saugumą ir nuspėjamumą, be paliovos vaikantis kerus ir staigmenas, gali atsiverti durys ne vien į pavojus, bet ir į džiaugsmingą pakilumą.
RealClear Books
Tiesiog hipnotizuoja… Ši knyga tapo mano mėgstamiausia iš visos literatūros, kurią tik skaičiau po Susannos Clarke „Piranesio“.
Englewood Review
Knyga atmosferiška, muzikali ir mistiška, šie elementai katalizuoja veikėjus priimti egzistencinius sprendimus apie tai, kaip gyventi. Viena iš Burton stiprybių — miesto aprašymai ir pasakojimai apie sunkius pasirinkimus, kuriuos darome visi. Skaitytojams patiks ši įtaigi istorija apie seseris, besistengiančias suprasti viena kitą.
Booklist
Taros Isabellos Burton ČIA, AVALONE yra sūri, geriausia prasme aikštinga, vėjuota, kerinti, operinė istorija. Skaitydama jaučiausi, kad man pasisekė kaip niekam pasaulyje. Čia galima pamilti tiek daug, o labiausiai — nenuvalkiotus, nepamirštamus personažus, nepritapėlius ir ieškotojus, kurie ne visada žino, ko nori, o juolab — kaip to pasiekti. Nepaprastai jaudinanti, išskirtinė knyga žvaigždė.
CAROLINE KEPNES, New York Times bestselerio YOU autorė
Šioje nepaprastoje, kaip reta įtraukiančioje ir sumanioje, spindinčioje ir kerinčioje miesto pasakoje suaugusiesiems man patiko absoliučiai viskas. Ji iš tų retų knygų, kurios tarsi be jokių sąmoningų pastangų pakylėja aukščiau pažįstamos, paprastos kasdienės pilkos nykumos ir vos akimirką ar ilgam primena jausti dėkingumą už tai, kad esi gyvas. Tai tikrai tiesa: įmanomas kitoks gyvenimas, laimė kantriai laukia, kol patikėsi jos pažadais — ir taip, viskas susiję.
MIKHAILAS IOSSELIS, Love Like Water, Love Like Fire autorius
Tiesiog užburiantis skaitinys, trykštantis iš ūkanotų Niujorko miesto gelmių ir ribinių erdvių, ČIA, AVALONE meta iššūkį sudaužyti mus saistančius socialinius kontraktus, kuriuos sudarėme, ir siekti ko nors didingesnio, ir tai — akinamas liudijimas apie tikriausius pasaulio kerus: šeimą.
LING LING HUANG, Natural Beauty autorė
Niujorko pasaka su tamsia trečiojo dešimtmečio nuaro intriga, ČIA, AVALONE yra hipnotiškas pasakojimas apie seserystę, tragediją ir ilgesį. Dėl meilės, dėl meno, dėl grožio — ir dėl beatodairiškos drąsos juos vaikytis bet kokia kaina.
KAT ROSENFIELD, You Must Remember This autorė
ČIA, AVALONE — nuostabi kelionė į veržlios Burton vaizduotės pogrindį. Jos slėpiningose bakchanalijose aptinkame unikalų pasakojimą apie meno ir grožio gundymus ir pagundą pabėgti nuo alsaus meinstrymo.
LYDIA KIESLING, The Golden State and Mobility autorė
Meistriškai darkydama tradicinius pasakų tropus, Burton supina vešlią odę gyvenimo apžavų paieškoms… Kelia taiklius klausimus apie laimę, poreikius ir asmens raidą, veda skaitytojus prie netikėtų, malonių išvadų. Tikras gardumynas.
Publishers Weekly
Pagauli, gerai apgalvota pasaka apie tikėjimo teatrą, meno pažadą (ir grėsmę) perkeisti ir bendruomenės bei savikūros kainą, ČIA, AVALONE išdidžiai puošiasi savo malonumais ir nepersistengia su išprusimu. Tara Isabella Burton pagrobia skaitytoją ir priverčia svarstyti — nors ir ne per daug rūpintis, — ar jis dar grįš.
JULIUS TARANTO, How I Won a Nobel Prize autorius
Tara Isabella Burton yra parašiusi romanus „Čia, Avalone“, „Socialus padaras“ ir „The World Cannot Give“, taip pat negrožines knygas „Self-Made: Creating Our Identities from Da Vinci to the Kardashians“ bei „Strange Rites: New Religions for a Godless World“. Yra įgijusi Oksfordo universiteto XIX a. prancūzų literatūros ir teologijos daktaro laipsnį. Rašo apie religiją ir kultūrą New York Times, Washington Post, Wall Street Journal ir kitiems leidiniams. Gyvena Niujorke.
New York Times bestselerių autorė Lisa Gardner grįžta su nauju šiurpiu trileriu: Frenkė Elkin yra dingusių žmonių, kuriuos pamiršo visas pasaulis, paieškos ekspertė, tačiau net ir ji negalėjo tikėtis tokio pasiūlymo — surasti seniai dingusią serijinės žmogžudės, kuriai po trijų savaičių bus įvykdytas mirties nuosprendis, seserį.
Ji vadino save Mirtimi, o žmonės ją vadino Blogiu.
Byla buvo sensacinga. Keilė Pirson dėl visko iškart prisipažino, nepageidavo jokių apeliacijų. Nors žiniasklaida skelbė apie tragiškas aplinkybes — vaikystę su smurtaujančiu tėvu, — niekas nepadėjo sukelti užuojautos Gražiajai Mėsininkei, moteriai parsivedusiai iš baro namo aštuoniolika vyrų ir juos paskerdusiai.
Likus dvidešimt vienai gyvenimo dienai, Pirson pagaliau gauna užuominą, kur yra jos prieš dešimtmetį pagrobta sesutė, ir jai reikia, kad Frenkė padėtų surasti Leilani. Gražioji Mėsininkė pateikia tokį pasiūlymą: „O kada pastarąjį kartą tyrimas atvedė pas gyvą žmogų?“.
Nepajėgdama atsispirti norui ką nors išgelbėti, Frenkė priima Pirson prašymą. Penkiametė Leilani dingo Havajuose prieš dvylika metų. Pagrindinis įtariamasis — buvęs Pirson mylimasis, magnatas Sandersas Makmanusas. Dabar, atokioje saloje viduryje Ramiojo vandenyno, kur vystomas naujas ambicingas Makmanuso projektas, atsirado naujų užuominų, kur ji galėtų būti. Norėdama išsiaiškinti tiesą ir galbūt išgelbėti jauną merginą, Frenkė turi slapta patekti į izoliuotos salos pirmeivių stovyklą, susipažinti su tuzinu nepažįstamųjų ir išsiaiškinti begalę pavojingų paslapčių. Prisikviesti pagalbos į atolą — jokių galimybių. Ir dar prasideda siautulinga audra...
Lisa Gardner, daugelio geriausių New York Times bestselerių autorė, pradėjo savo karjerą gamindama maistą, bet kelis kartus nusvilusi plaukus susiprato ir ėmėsi rašyti knygas. Mokslinių tyrimų narkomanė, kaip ji save vadina, susidomėjimą policijos procedūromis ir nusikaltėlių mąstysena pavertė tarptautinį pripažinimą pelniusiais romanais, kurie buvo išleisti trisdešimtyje šalių. Jos romaną „Kaimynas“ tarptautinė trilerių rašytojų organizacija paskelbė geriausiu romanu kietais viršeliais. Ji taip pat pagerbta kaip gelbstinti gyvūnus ir vaikus, kuriems iškilo pavojus. Aistringa keliautoja, sodininkė ir kribidžo lošėja Lisa su šeima gyvena Naujojoje Anglijoje.
Tobula vasara.
Tobula nepažįstamoji.
Tobulas košmaras.
Britai Ruta ir Adamas negali atsispirti viliojančiam pasiūlymui vasarą apsistoti Niujorke ir prižiūrėti namą, laikinai išvykus šeimininkams. Jauni, įsimylėję, siekiantys profesinės sėkmės, jiedu pajunta, kad pagaliau likimas šypsosi ir jiems.
Todėl tą akimirką, kai ant laiptų pamato stovinčią vasariškos liūties permerktą Edenę, jiems atrodo, kad būtų teisinga pasidalinti šios sėkmės dalele. Daili, charizmatiška Edenė teigia esanti namo savininkų draugė, o šie neva pakvietę ją apsistoti, kai tik atvyksianti į Niujorką.
Ruta ir Adamas supranta, kad nereikėtų nepažįstamų žmonių kviestis ne į savo namus, bet noras padėti ir svetingumas nugali — Edenė lieka poros prižiūrimame name.
Skverbiantis įtarimui, kad mergina galbūt nėra tas žmogus, kuriuo prisistato, jie ima svarstyti, ar tik nebūsią skaudžiai suklydę.
Įspūdinga, stulbinanti ir labai šiurpi. Markui Edwardsui eilinį kartą pavyko.
Elly Griffiths, „Dr Ruth Galloway“ detektyvų serijos autorė
Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.
Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.
Drauge su Louise’a Voss išleido detektyvinių romanų seriją. Jo savarankiškai parašyta knyga „Šarkos“ — tai debiutinė avantiūra, kuri per tris mėnesius po publikavimo atsidūrė „Kindle“ skaitomiausių knygų viršūnėje. Po tokios sėkmės romanas buvo iš naujo suredaguotas ir 2013 metų lapkričio 26 dieną išspausdintas leidykloje „Thomas & Mercer“. „Iš meilės“ — antrasis trileris, nuo kurio šiurpai bėgioja per nugarą.
„Džulija“ — tai drąsus feministinis G. Orwello „1984-ųjų“ perpasakojimas, kuris neapsiriboja vien Vinstono Smito istorija ir pagaliau atskleidžia, koks buvo moterų gyvenimas Okeanijoje.
Kritikų pripažintos rašytojos Sandros Newman išradingas feministinis ir puikiai atitinkantis šių dienų aktualijas Orwello „1984-ųjų“ perpasakojimas iš Vinstono Smito meilužės Džulijos perspektyvos.
Džulija Vorting — mechanikė, dirbanti Teisybės ministerijoje, Literatūros skyriuje. Šiuo metu 1984-ieji, Britanija (dabar vadinama Pirmąja pakilimo juosta) jau seniai įtraukta į didesnę transatlantinę valstybę Okeaniją. Okeanija kariauja nuo neatmenamų laikų, ją valdo ultratotalitarinė partija, kurios vadovas — kone mitinė figūra, vadinama Didžiuoju Broliu. Trumpai tariant, šis pasaulis yra toks, koks jis yra Orwello „1984-uosiuose“.
Džulija visą gyvenimą tematė Okeaniją; kol sutiko Vinstoną Smitą, nė neįsivaizdavo, kad be jos gali būt dar kas nors. Džulija — ideali pilietė — linksmai ciniška, visada pasirengusi ką nors papirkti, uoliai kartojanti kiekvieną partijos lozungą, bet niekuo netikinti. Ji nuolat laužo taisykles, bet, kai reikia, bendradarbiauja su režimu. Džulija patinka visiems.
Galiausiai vieną dieną koridoriuje ji susiduria su Vinstonu Smitu ir, daug negalvodama, įbruka jam raštelį, įsukdama sukrečiančių, nepamirštamų jau klasika tapusios istorijos įvykių ratą. Džulija mus veda į stulbinančią kelionę po dabar jau ikonišką Orwello distopiją, kurios metu ne tik Džulijai, bet ir kitiems pažįstamiems 1984-ųjų pasaulio personažams atsiskleidžia daug netikėtų tiesų. Ši unikali perspektyva provokuoja, atskleisdama mūsų pačių pasaulį taip, kaip prieš septyniasdešimt penkerius metus tuometinį pasaulį atskleidė originalus romanas.
Įspūdingi apmąstymai apie totalitarizmą Orwello ir mūsų laikais.
The Guardian
Negalima sakyti, kad Newman įrodė esanti garbinga Orwello pasekėja; ji pranoko Orwellą tiek žmogiškosios prigimties išmanymu, tiek charakterių vystymo prasme. „Džulija“ turėtų būti įtraukta į mokykloje privalomų perskaityti knygų sąrašą; ši knyga — tai gluminantis žvilgsnis į tai, kas nutinka, kai stiprus žmogus susiduria su tuo, ką žmonija yra sukūrusi blogiausia; taip pat tai tobulas išvestinio meno pavyzdys, kai, pasilypėjus ant kito rašytojo pečių, galima pasiekti dar didesnes aukštumas.
Los Angeles Times
Kaip George’as Orwellas ir išpranašavo, Didysis Brolis tikrai mus stebi, todėl ir subrandino atgimimui klasikinį romaną „1984-ieji“. Šiame drąsiame perpasakojime Vinstonas Smitas nustumiamas į šalį, centre — drąsi, stipri jo mergina.
People
Nuostabu... Nes trumpą valandėlę — visai trumputę – skaitytojams sužiba viltis, kad ne visada maištininkų laukia baisi lemtis, o individualumas gali būti galingesnis už kolektyviškumą.
Associated Press
„Džulija“ — tai ilgai lauktas priminimas, koks gyvybiškai svarbus tebėra Orwello tekstas ir kiek įdomybių galima tikėtis dar neištyrinėtose jo kertelėse.
Esquire