Naujienos

ĮKRAUNAMA! Iki 6 val. klausymo vienu įkrovimu.

Muzika – tai tiltas į artumą, ramybę ir pirmąsias ryšio akimirkas.
Lopšinės ir švelnios melodijos sukuria saugumo jausmą.
Kiekviena daina – tai rūpestis, meilė, šiluma ir viltis.

Šios lopšinės – Ankstukų paramos fondo projekto „Ankstukų lopšinės“ dalis. Visos dainos sukurtos su ypatingu dėmesiu ir šiluma visiems kūdikiams ir vaikams, o ypač – patiems mažiausiems.

Lopšinių autoriai ir atlikėjai:
Atlanta „Miško fėjos sapną buria“ – žodžiai ir melodija Giedrės Kilčiauskienės
Austieja „Netver tvuorū“ – žodžiai ir melodija Austėjos Gendvilaitės
Ignas Sinkevičius „Žvaigždele atskrisiu“ – žodžiai ir melodija Ievos Zasimauskaitės
Dovilė Filmanavičiūtė „Užsimerk, atsimek“ – žodžiai ir melodija Dovilės Filmanavičiūtės
Giedrė Kilčiauskienė „Tu manęs palauk“ – žodžiai ir melodija Giedrės Kilčiauskienės
Dainas aranžavo ir prodiusavo Faustas Venckus
Projektu „Ankstukų lopšinės“ rūpinasi Gintarė Damidavičienė


Pirkdami šią knygą jūs remiate Ankstukų paramos fondą „Gerų darbų dirbtuvės“.

„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“

Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.

Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.

Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.

„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“

Haruki Murakami

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.

Vieniša ministrės patarėja laukia žinutės, kuri padės susitvarkyti gyvenimą. Eiliuojantis diplomatas gelbėja valstybę ir siekia pripažinimo literatų pasaulyje. Rinkodaristas Gojus ieško atsakymo, ko dar norėti sukūrus šeimą ir pasistačius namą. Visi trys kasasi pirmyn, nejučia keisdami vienas kito kryptį. Bet velnias žino, kas jų laukia tunelio gale.

Jaunius Petraitis – bestselerio Tu kažką turi autorius. Tunelinis mąstymas – antrasis jo romanas apie šiuolaikinę Lietuvą ir įspūdingą jos piliečių gebėjimą užsiaklinti. Juokingai nepatogi istorija kviečia pasižvalgyti po svetimus tunelius. Galbūt atpažinsite ir savąjį?

Knyga, kurios į lietuvių literatūros programą tikrai neįtrauks. Nes ji yra taikliausia iki šiol parašyta kultūrinio ir viešojo diskurso satyra Lietuvoje. Meistriškai tiksliai išoperuotas „tikrųjų vertybių“ ir patriotinio lorem ipsum absurdas. Apie šių dienų Lietuvą ir iki skausmo atpažįstamus jos veikėjų tipažus. Talentingai užrašyta, prasminga ir kartu velniškai juokinga knyga. 

– Ieva Koncevičiūtė

Naujas Jauniaus Petraičio romanas įtraukia nuo pat pirmųjų puslapių – lyg Dubysa į savo paslėpsnius. Autorius puikiai valdo satyrą, kuri šį kartą iš marketingo ir statybų liejasi į viešąjį ir gal net tamsųjį sektorius. Skaitydamas dažnai šypsojausi, o tai, be abejo, yra komplimentas rašytojui, kuriančiam šmaikščiai, taikliai ir nebijančiam mesti iššūkių kanonams ir klišėms. Užvertus paskutinį puslapį lieka noras dar pabūti Jauniaus sukurtoje visatoje, tad, labai tikiuosi, kažkada bus ir trečias romanas.

– Mažvydas Jastramskis

Jaunius Petraitis studijavo politiką ir tarptautinius santykius Vilniuje ir Bolonijoje. Į lietuvių kalbą išvertė H. J. Morgenthau klasikinį veikalą Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos (2011), taip pat dirbo LR Užsienio reikalų ministro patarėju. Su partneriu įkūrė prekės ženklų pozicionavimo butiką Black Florence. 2025 metais pasirodė pirmasis J. Petraičio gyvenimo statybų romanas Tu kažką turi, tapęs bestseleriu. Antrasis autoriaus romanas Tunelinis mąstymas pasakoja apie trijų skirtingų žmonių tunelius ir gyvenimo pasirinkimus.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

„Krūtinėje suliepsnojo apmaudo ir susierzinimo laužas.
Per Stelą Alonzo aš tampu silpnas, ir man tai labai nepatinka.“

Velnias tobulai nulietu kostiumu. Tik taip daugelis galėtų apibūdinti vienos sėkmingiausių apsaugos bendrovių vadovą ir prabangaus daugiabučio „Miražas“ savininką Kristianą Harperį. Visad pasitempęs, niūraus, lyg iš akmens išskaptuoto veido Kristianas tiksliai žino, ko ir kada jam reikia: jokių sprendimus ribojančių moralinių normų, jokių nepatikimų žmonių jo aplinkoje ir jokių gyvenimą komplikuojančių romaniūkščių. Tačiau yra viena moteris, kuri jam neduoda ramybės ir nuolat veržiasi į mintis. Ir ji, lyg tyčia, gyvena bute tiesiai po jo ištaigingais apartamentais...

Miela, jautraus būdo Stela Alonzo nepakluso tėvų valiai siekti rimtos karjeros ir nusprendė eiti savo keliu – dirbti mados srityje. Blaškantis tarp kelių darbų, jai nuolat stinga laiko net paprasčiausiam poilsiui, o ką jau kalbėti apie romantiškus pasimatymus... Tačiau vieną vakarą iš praeities pasiviję šešėliai Stelą pastūmėja pagalbos ieškoti vieno grėsmingiausių jai žinomų vyrų glėbyje: pavojais ir geismu žaižaruojančių akių Kristianas Harperis, regis, yra vienintelė ir patikimiausia išeitis. Keista, tačiau prie to bauginančio vyro Stela jaučiasi ne tik saugi, bet ir pagaliau galinti būti savimi.

Tik niekas nėra taip paprasta. Sudarę abiem naudingą sandorį Stela ir Kristianas turi daug paslapčių, kurių nevertėtų žinoti nė vienam mirtingajam. Ir kai šios ima lįsti į paviršių, jųdviejų pasaulis verčiasi aukštyn kojom...  

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas melas“ – ketvirtoji serijos „Twisted“ knyga.

„Kad jau nuslydai nuo bedugnės krašto, belieka mėgautis laisvuoju kryčiu.“

Mineapolis, Minesota, 2016-ieji. Gatvėje nušaunamas smulkus ginklų prekeivis. Visi įkalčiai veda prie Tomaso Gomeso – tylaus vyro, turinčio ryšių su žinoma nusikaltėlių gauja. Bet jis išnyksta kaip dūmas, o netrukus pasipila naujos žmogžudystės... Byla susidomi policijos pareigūnas Bobas Ozas: apsėstas minties susekti Gomesą, jis nujaučia, kad žudiko praeitis tokia pat tragiška kaip ir jo paties.

Mineapolis, Minesota, 2022-ieji. Holgeris Riudas, paslaptingas norvegų rašytojas, atvyksta į Jungtines Valstijas norėdamas daugiau sužinoti apie Gomeso bylą, kad galėtų parašyti apie ją knygą. Tačiau besirutuliojant jo mėgėjiškam tyrimui paaiškėja, kad Riudo smalsumas nėra toks nekaltas, kaip atrodo.

„Vilko valanda“ – nenuspėjamas trileris, patvirtinantis žurnale „Vanity Fair“ pasirodžiusią mintį, kad „Jo Nesbø su niūriu pasimėgavimu tyrinėja tamsiausias nusikaltėlių proto kerteles ir savo žudikus paslepia ten, kur juos mažiausiai tikėtumeisi rasti...“.

„„Nordic noir“ žanro meistras J. Nesbø šiame puikiai suręstame, tamsiu humoru persmelktame trileryje nukreipia žvilgsnį į Amerikos Vidurio Vakarus ir nagrinėja ginklų kontrolės, policijos korupcijos ir psichologinių traumų problemas šių dienų Mineapolyje... Skaitytojai ir skaitytojos gali būti tikri, kad atsidurs puikaus pasakotojo rankose.“

Publishers Weekly

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Vilko valanda“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2025 m., o 2026 m. laimėjo prestižinį „The Riverton Prize“ apdovanojimą, kasmet skiriamą geriausiam norvegų kriminalinės literatūros kūriniui.

Žvelgti į nakties dangų – tai tapti ilgos žmonių grandinės, stebėjusios tas pačias žvaigždes, dalimi. 

Tai reiškia stebėti, kaip teka laikas.

Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą. Džoun supranta: ji negali nepabandyti.

Atrinkta iš tūkstančių kandidatų, 1980-ųjų vasarą Džoun pradeda treniruotis Hjustono Džonsono kosmoso centre kartu su kitais nepaprastai talentingais būsimais astronautais, tarp kurių – savimi pasitikinti ir kiek paslaptinga aeronautikos inžinierė Vanesa Ford, regis, galinti sutaisyti bet kurį variklį, valdyti bet kurį lėktuvą.

Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. Ir ima abejoti viskuo, ką manėsi žinanti šioje visatoje. Tačiau 1984-ųjų gruodį, vykdant STS-LR9 misiją, viskas pasikeičia akimirksniu.

„Atmosfera“ – įkvepianti visa keičiančios meilės istorija. Šįkart – tarp žvaigždžių.

„NASA? Kosminės misijos? Aštuoniasdešimtiniai? Viskas, ką labiausiai mėgstu, vienoje vietoje.“

Andy Weir

„Jaudinantis, skaudus ir pakylėjantis pasakojimas.“

Kristin Hannah

Taylor Jenkins Reid (Teilor Dženkins Reid, gim. 1983) yra devynių „The New York Times“ nr. 1 bestselerių autorė, tarp jų – romanai „Daisy Jones & The Six“ ir „Septyni Evelinos Hugo vyrai“. „Atmosfera“ – naujausias jos kūrinys, taip pat išsyk tapęs tarptautiniu bestseleriu ir 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose nugalėjęs istorinio romano kategorijoje. Autorė su vyru ir dukra gyvena Los Andžele.

Įspėjimas. Knyga rekomenduojama skaitytojams nuo 17 metų. Joje gali būti smurto, atvirų intymių scenų ir necenzūrinės leksikos.

Tai, kas sugadinta, bus sukurta iš naujo.

Giliai žemyno širdyje Nemirtingasis Koščėjus nerimsta. Nors tūkstančius metų buvo įkalintas kalnų ežere, klastinga grėsmė, kad jis gali grįžti, plinta po fėjų žemes, masindama dėtis prie jo galingus sąjungininkus, tvirtai pasiryžusius atsiimti kadaise jiems priklausiusias žmonių valdomas žemes.

Nakties dvaras nesėdės rankų sudėjęs ir nežiūrės, kaip puolami nekaltieji. Tačiau Pritianui tebemėginant atsigauti po sekinamo Hiberno karo, susivienyti kasdien darosi vis sunkiau.

Juolab kad Nakties dvaro valdovai ir gynėjai dar neatitoko nuo ką tik patirtų išdavysčių ir atskleistos tiesos. Jų nesutarimai atrodo neįveikiami.

Norėdami įveikti slenkantį Koščėjaus šešėlį, jie turi rasti būdą suprasti vieniems kitus ir atgaivinti buvusias sąjungas. Kad išgyventų, jie privalo sugalvoti, kaip atkurti sutrikdytą savo pasaulio darną.

Sugrįžkite į „Dyglių ir rožių dvaro“ pasaulį! „Sutrikdytos darnos dvaras“ tęsia pamėgtą istoriją po „Sidabro liepsnų dvaro“ ir pradeda naująjį Valkirijų ciklą.

„Dyglių ir rožių dvaro“ serijos knygos:

„Dyglių ir rožių dvaras“

„Miglos ir įtūžio dvaras“

„Sparnų ir griuvėsių dvaras“

„Sidabro liepsnų dvaras“

„Šerkšno ir žvaigždžių šviesos dvaras“

Sarah J. Maas – pasaulinė pardavimų sensacija ir tarptautinių bestselerių, romantinių fantastikos serijų „Pusmėnulio miestas“, „Dyglių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“ autorė. Jos knygos išverstos į keturiasdešimt kalbų, pasaulyje parduota daugiau nei 75 milijonai knygos egzempliorių. Lietuvoje šios autorės kūryba taip pat pritraukė daugybę skaitytojų, ištroškusių kraują kaitinančios romantikos ir vaizduotę svilinančio įtempto siužeto.

Vieną pavasario rytą į Goldeno miestelį atvyksta nepažįstamasis vardu Teo. 

Niekas nežino, iš kur jis atkeliavo... ir kodėl.

Užsukęs į vietos kavinę išgerti kavos, Teo išvysta ant sienų iškabintus 92 miestelio gyventojų portretus, pieštus su nepaprasta atida ir jautrumu. Tuomet jam gimsta idėja. Vieną po kito Teo juos įsigyja ir ima dovanoti pavaizduotiems žmonėms. Mainais prašo tik vieno – jų gyvenimo istorijos. Taip portretas po portreto, istorija po istorijos mezgasi draugystės, atsiveria paslaptys, dalijamasi skausmu ir džiaugsmu – ir pamažu ima keistis paprasti žmonių gyvenimai.

„Teo iš Goldeno“ – įsimintinas, išminties kupinas pasakojimas, primenantis apie žmogiško ryšio galią, dosnumą, gėrį ir apie tylius kasdienybės stebuklus, nutinkančius tada, kai pasirenkame jais tikėti.

„Tikrų tikriausias lobis.“

Hoda Kotb

„Jautrus ir širdį šildantis pasakojimas.“

USA Today

Allen Levi (Alenas Levi) – amerikiečių advokatas, teisėjas, dainininkas ir rašytojas. Gyvena nedideliame Džordžijos valstijos miestelyje, kur rūpinasi šeimos žeme. „Teo iš Goldeno“ – pirmasis jo romanas, kurį visame pasaulyje jau įsigijo daugiau kaip du milijonai skaitytojų.  

Kai policijos tyrėja Sofija Kovič atskleidžia šokiruojantį ryšį tarp keleto Osle įvykdytų žmogžudysčių, ji pirmiausia bando susisiekti su savo viršininku Aleksandru Bliksu. Tačiau Bliksas nespėja jai perskambinti – Kovič nušaunama savo namuose. O jos bute apsistojusi Blikso dukra Iselina tik per plauką netampa kita žudiko auka.

Po keturių dienų Bliksas ir kriminalinių naujienų tinklaraštininkė Ema Ram atsiduria tardymo kameroje, čia juos apklausia kriminalinių tyrimų tarnybos pareigūnai. Bliksas nušovė įtariamąjį, o Ram buvo vienintelė įvykio liudininkė. Tuo tarpu Iselinos gyvybė pakimba ant plauko ir kritikos akiratyje atsidūręs Bliksas nebežino, kuo gali pasitikėti. Jis net nėra tikras, ar nužudė tą žmogų, kurį reikėjo...

„Skęstantis laivas“ – trečioji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinių romanų „Atskaitos taškas“ („Baltos lankos“, 2023 m.) ir „Dūmų uždanga“ („Baltos lankos“, 2025 m.) tęsinys. 

„Norvegiškas „noir“ išrankiausiam skaitytojui.“

Smålandsposten

„Tamsi, rafinuota ir nepaprastai įtraukianti. Vienas geriausių šiuolaikinės skandinaviškos prozos pavyzdžių.“

Will Dean, rašytojas, bestselerių autorius

„...sumani siužeto struktūra – sudėtinga, susidedanti iš daugybės dėlionės dalių, kurių, atrodytų, nepavyks sujungti į aiškią visumą, kol galiausiai įvyksta būtent tai, kas atrodo neįmanoma – finalas, vertas kino ekranų.“

Kapprakt

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

„Mano vardas – Natali Heler Mils, ir aš gyvenau tobulai.“

Natali gyvena tradicinį gyvenimą. Jos žavingas namas didžiuliame ūkyje dvelkia kaimišku jaukumu, vyras Keilebas – išvaizdus kaubojus, o kiekvienas iš šešių jos vaikų žavesnis už kitą. Na ir kas, kad užkulisiuose darbuojasi auklės ir prodiuseriai, jos virtuvėje slepiasi dideli šaldytuvai ir orkaitės, o vyras yra įtakingos amerikiečių dinastijos paveldėtojas. Ko nežino Natali sekėjai – visi penki milijonai, – tai jiems ir nepakenks. O tos Piktosios Moterys? Privilegijuotos, prestižinius universitetus baigusios elito atstovės, kurios jos nekenčia ir vadina tradicine namų šeimininke? Jos tiesiog miršta iš pavydo. Juk Natali ne šiaip gyvena gerai – ji gyvena idealų gyvenimą. Ir lyg tarp kitko juo remdamasi kuria tikrą imperiją.

Tačiau vieną rytą ji pabunda realybėje, kuri jai nepriklauso. Namai, vyras, vaikai – viskas tarsi pažįstama, tačiau kažkas ne taip. Virtuvę šildo ne elektra, o spragsinti ugnis, jos vaikai purvini ir keisti, o švelnių, prie darbo nepratusių rankų vyras staiga tampa sumaniu ūkininku. Dar vakar Natali savo instagramo paskyrai kruopščiai kūrė naminio džemo nuotraukas, o šiandien iš jos tikimasi, kad ji tampys malkas ir rankomis skalbs drabužius, kol pirštai pradės kraujuoti. 

Gal ji pati to nežinodama tapo negailestingo realybės šou žvaigžde? O gal tai kelionė laiku? Gal ją išbando Dievas? O gal šėtonas? Miške patyrusi sunkią traumą, Natali suvokia du dalykus: tai – ne jos gražusis gyvenimas, ir ji bet kokiomis priemonėmis privalo iš šios siaubingos situacijos ištrūkti.

„Caro romanas sugriebė mane už gerklės ir nepaleido.“

Anne Hathaway

„Arčiausia, kiek galėsime pabūti vadinamosios tradicinės žmonos galvoje.“

The Cut

„Varantis iš proto, užburiantis ir pašėlusiai išradingas romanas.“

The New York Times

Caro Claire Burke (Karo Kler Biurk) įgijo menų magistro laipsnį Beningtono koledže. Ji yra politikos ir kultūros tinklalaidės „Žiaurus melas“ (orig. „Diabolical Lies“) bendraautorė. „Vakardiena“ – jos pirmas romanas, išsyk tapęs „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1. Romano jau parduota daugiau kaip milijonas egzempliorių.

Visokių būtybių atstovė spaudai Kotryna Zylė sukūrė 10 šiurpulingų istorijų, kurios galėjo nutikti ir tavo namuose, kieme ar mokykloje. Pasak autorės, istorijas įkvėpė vaikystėje girdėti tėčio pasakojimai ir netikėti susidūrimai su būtybėmis. Jei skaitant pasirodys, jog kažkas tūno namų spintoje ar naktimis stovi balkone, jei vietoje pumpurų prasikals nagai, o iš bičiulio burnos staiga išskris bitė – išlik ramus. Ir nepravažiuok reikiamos autobuso stotelės!

Kotryna Zylė – mitologijos temomis rašanti vaikų ir jaunimo knygų autorė, įvairių literatūrinių projektų sumanytoja. Rašytojos knygos „Milžinas mažylis“ (2014),„Didžioji būtybių knyga“ (2016), „Sukeistas“ (2019), „Mažas kaip vabalėlis“ (2020) vertinamos tiek skaitytojų, tiek profesionalų, yra pelniusios įvairių premijų ir apdovanojimų, nominuotos „Metų knygos“ rinkimuose.

„Sunkiausia ne išmokti paduoti ar smūgiuoti iš viršaus, o sugebėti atsitraukti. Galiausiai visada laimi. Tada pralaimi. Ir vėl laimi. Lygiųjų nebūna. Toks yra gyvenimas tų, kurie mušinėja tą mažą geltoną kamuoliuką“, – knygoje pasakoja Amerikos lietuvis, teniso žvaigždė Vitas Gerulaitis, pravarde Brodvėjaus Vitas. 1978 m. jis tapo trečiąja pasaulio rakete, bet už didelę širdį ir pasiutusius nuotykius tarp tenisininkų buvo laikomas pirmuoju. Nepataisomas vilioklis šviesiomis garbanomis, legendinio klubo Studio 54 nuolatinis lankytojas buvo laisva siela; visgi laisvė Vito rankose neretai virsdavo chaosu. Vitas Gerulaitis tragiškai žuvo sulaukęs vos keturiasdešimties. Prancūzų sporto žurnalistas Florianas Gazanas biografiniame romane suteikia Vitui Gerulaičiui šansą pirmuoju asmeniu papasakoti savo amerikietiškos svajonės istoriją. „Brodvėjaus Vitas“ – meilės laiškas Vito veržlumui ir aistrų kupinam aštuntojo dešimtmečio tenisui.

Vaikystėje mane lydėjo teniso aukso amžiaus čempionai: Borgas, McEnroe, Connorsas ir Vitas Gerulaitis. Tenisininkai negalėjo vienas kito pakęsti, bet Vitą mylėjo visi. Jis buvo mažiausiai žinomas, laimėjęs mažiausiai turnyrų, bet įdomiausias, labiausiai jaudinantis, jo gyvenimas – ir koks gyvenimas! – pranoko tenisą.

– Florian Gazan, knygos autorius

Dvi, atrodo, labai skirtingos planetos: profesionalus tenisas ir pramogų pasaulis. Pirmasis – su savo rutina, režimu, atsidavimu ir aukomis. Antrasis – pilnas meno ir scenos žvaigždžių, šėlsmo bei pagundų. Ir jas puikiai apjungusi gija – Vitas Gerulaitis, geriausias visų laikų lietuvių kilmės tenisininkas, Didžiojo kirčio turnyro Australijoje nugalėtojas ir laukiamiausias svečias karščiausiuose Niujorko naktiniuose klubuose. Puikus skaitinys tiems, kurie myli tenisą. Ir puiki galimybė visiems bent kiek labiau pažinti Lietuvos liūtą, kuris pasaulyje vis dar žinomas geriau nei Lietuvoje.

– Tomas Ganusauskas, teniso tinklalaidės „13 geimas“ vedėjas

Florian Gazan – prancūzų autorius, radijo ir televizijos laidų kūrėjas, sporto laidų vedėjas ir teniso fanas. Brodvėjaus Vitas. Pašėlęs tenisininko ir vakarėlių liūto Vito Gerulaičio gyvenimas (Broadway Vitas: La Vie Folle De Vitas Gerulaitis, tennisman et roi de la nuit, 2023) – biografinis romanas apie Amerikos lietuvį Vitą Gerulaitį, sukurtas remiantis sportininko archyvais.

„Nelengva gyventi kiekvieną akimirką suvokiant mirtį. Tarsi bandytum žiūrėti tiesiai į saulę: ilgai negali ištverti. Kadangi negalime gyventi sustingę iš baimės, susikuriame būdų, kaip susilpninti mirties siaubą.“

Kaip atpažinti užslėptą mirties baimę?

Ką daryti, kad ji mūsų neparalyžiuotų?

Kaip elgtis, kad susitikimas su mirties baime nesunaikintų gyvenimo tikslo, o pabudintų visaverčiam gyvenimui?

Knygoje „Žiūrėti į saulę“ egzistenciniai klausimai nagrinėjami pasitelkiant tiek antikos filosofus, tiek garsius šiuolaikinės psichologijos atstovus, tačiau pabrėžiant svarbią tiesą – gydo ne teorija ar idėjos, o žmonių tarpusavio santykiai.

Irvinas D. Yalomas – amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai išsiskiria moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu – savybėmis, įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. „Žiūrėti į saulę“ – devintoji autoriaus knyga, išleista lietuvių kalba.

Harvardo profesorius Arthur C. Brooks ir legendinė JAV televizijos laidų vedėja Oprah Winfrey kviečia kartu leistis į laimės paieškas knygoje „Kurk gyvenimą, kokio trokšti“ (Built the Life You Want, 2023). Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir ilgamete patirtimi, jie pataria, kaip susikurti keturis asmeninės laimės ramsčius: šeimą, draugystę, darbą ir tikėjimą; dalijasi ilgai kaupta asmenine išmintimi, taip pat kitų žmonių, kurie džiaugiasi gyvenimu nepaisant visų nesėkmių ir sunkumų, liudijimais; atskleidžia, kokie svarbūs yra emocijų valdymo įrankiai.

Bestseleriu tapusi knyga – išties veiksmingas planas, siekiant laimingesnio gyvenimo. Ją perskaitę, sužinosite:

    kaip valdyti savo emocijas, kad jos nenulemtų jūsų požiūrio ir elgesio;

    kaip stiprinti šeimos ryšius, valdyti lūkesčius ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą;

    kaip kurti ir išsaugoti draugystes bet kuriame amžiuje;

    kaip susikurti jūsų gyvenimo būdą atitinkantį požiūrį į darbą;

    kaip atrasti vidinę ramybę, naudojant dvasines praktikas.

Oprah Winfrey, JAV televizijos žvaigždė  

Sėkmę gyvenime lemia ne tai, kiek žinai teisingų atsakymų, o kiek užduodi gerų klausimų: ką reiškia gerai gyventi – man, o ne pagal kieno nors kito modelį – ir kaip tai padaryti? Ko iš tiesų verta siekti? Ką galiu pasiūlyti ir kaip galiu pagelbėti kitiems? Kokių pamokų galiu išmokti iš savo patirčių, ypač pačių sunkiausių? Kaip geriausiai išnaudoti savo ribotą laiką šioje žemėje?

„a) negalvojant

galvoti

ko nereikia

galvoti

b) nematant

matyti

ko nereikia

matyti“

Šie žodžiai iš Marcelijaus Martinaičio eilėraščio „Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės“ bene geriausia atspindį įvairialypį literatūrinį Kukučio personažą. Jis – įvairus, visur suspėjantis, parašantis apie savo gimimą ir savo mirtį, pardavinėjantis Raseinių turgaus aikštėj, kai kur vaizduojamas kaip vienaakis, vienakojis ir pusiau apakęs, spalvingas, galintis sau leisti kalbėti temomis, kurios viešojoje erdvėje buvo laikomos tabu.

„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotinės, totalios cenzūros. Kukučio personažas leido laisviau kalbėti Ezopo kalba, atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos. 

Greičiausiai ne vieno galvoje skamba maestro Vytauto Kernagio balsu įdainuoti „Kukučio baladžių“ fragmentai. Audioknygoje Kukutis prabyla aktoriaus Jokūbo Bareikio balsu.

„...Kas tas Kukutis, ar aš įsivaizduoju jo veidą, akis, eiseną? Ne, kai tik mėginu tai padaryti – jis jau ne Kukutis. Jis man pačiam gyvas dėl to, kad jo nėra, kad jo mirtis niekuo nesiskiria nuo gyvenimo, o bet kurioj situacijoj, pačioj pavojingiausioj, jis gali tiesiog pajuokauti. Jam nutinka keisčiausių dalykų: jis veikia čia gyvas, čia miręs, įsitraukia į šio pasaulio amžiaus pasaulinius įvykius ar svarsto Žuveliškių kaimo reikalus. Jis yra menamas, jau praeities personažas, todėl jo santykis su naujesniais reiškiniais labai savotiškas.

Mane domino ne tiek šio personažo konkretūs bruožai, kiek tam tikra paradoksali liaudiška galvosena, kurios tiek daug yra žemaičių sakmėse bei melo pasakose. Niekas pasauly nėra praėjęs pro įdėmias mūsų liaudies žmogaus akis, daug kur jis pats yra dalyvavęs kaip ir Kukutis. Noriu papasakoti ir savo „atsiminimus“ apie karą, vokiečių okupaciją, apie įvairias socialines permainas, kurias kažkada pajutau per sakmes, liaudies žmonių galvoseną.“

1977 m. Marcelijaus Martinaičio tekstas pirmajam „Kukučio baladžių“ leidimui.

Pakeisti orų neįmanoma, tačiau dr. Kari Leibowitz knyga „Kaip prisijaukinti žiemą“ padės iš esmės pakeisti žiemos patirtį. Remdamasi savo išsamiais doktorantūros tyrimais, patirtimi Trumsėje ir įžvalgomis iš viso pasaulio kultūrų, autorė siūlo praktinių, suprantamų ir lengvai įgyvendinamų patarimų, kaip žiemą paversti laukiamu, džiaugsmingu ir maloniu metų laiku, užuot nekantriai laukus, kol ji pasibaigs.

Įkvėpimo, kaip jaukiai ir turiningai praleisti žiemą, verta pasisemti iš Trumsės gyventojų, kurie gyvena vienovėje su gamta, prisitaiko prie kelis mėnesius trunkančios poliarinės nakties ir sulėtinę tempą daugiau ilsisi; iš japonų, mėgstančių mirkti garuojančiose onseno voniose, kurios gerina miegą ir mažina širdies smūgio riziką; iš Luiso salos gyventojų, puoselėjančių bendruomenės ryšį susibūrimais prie tamsoje liepsnojančių laužų.

Veiksmingos strategijos, kaip ugdyti palankią žiemos mąstyseną, padės ne tik drąsiai pasitikti pilkus, šaltus metų mėnesius, bet ir tamsesnius bei sunkesnius gyvenimo laikotarpius.

***

Dr. Kari Leibowitz yra tarptautiniu mastu pripažinta sveikatos psichologė, rašytoja ir pranešėja, psichologijos mokslų daktaro laipsnį įgijusi Stanfordo universitete. Kaip JAV ir Norvegijos Fulbraito stipendininkė ji gyveno į šiaurę nuo poliarinio rato – Trumsėje (Norvegija), – kur žiemą saulė nepakyla du mėnesius, ir stebėjo, kaip vietiniai žmonės geba ne tik priimti šį tamsų metą, bet ir juo mėgautis. Kari veda seminarus visame pasaulyje apie mąstysenos galią, jos rašiniai buvo publikuoti „The New York Times“, „The Atlantic“ ir „The Washington Post“, o jos darbus aprašė „The Guardian“, CNN, „National Geographic“, „Forbes“, BBC ir „New Scientist“.

Irvin D. Yalom - amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai pasižymi moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu - savybėmis,   įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. Rašytojas yra sukūręs keletą grožinės literatūros kūrinių, pats juos vadina „mokomaisiais romanais“, tarp kurių „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“ ir „Spinozos problema“.

Psichoterapeutas Julius sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę – Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl susitikęs su buvusiu pacientu, Julius sužino jį tapus didžiojo XIX a. filosofo A. Šopenhauerio sekėju.

Intriguojančio siužeto romane įtaigiai atkuriama psichoterapijos grupės erdvė, gilinamasi į egzistencines mirties, vienatvės, laisvės, prasmės temas, atskleidžiama psichoterapijos ir filosofijos sąveika.

Knyga patiks visiems, besidomintiems psichologija, o ypač psichoterapija.

***

„Julius posakių apie mirtį žinojo ne mažiau už kitus. Jis pritarė stoikams, tvirtinusiems: „Vos gimę mes pradedame mirti“, Epikūrui, kuris samprotavo: „Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?“ Kaip gydytojas ir psichoterapeutas, jis šnabždėdavo šiuos paguodos žodžius mirštantiems pacientams į ausį. Jis tikėjo, kad šie niūrūs apmąstymai padeda pacientams, tačiau niekada nemanė, kad jie galėtų turėti ką nors bendra su juo. Taip buvo iki tos klaikios akimirkos prieš keturias savaites, kuri pakeitė jo gyvenimą“.

Geštalto psichoterapija – tai ne technikų ar instrumentų rinkinys. Tai gyvenimo būdas, gyvenimą keičianti filosofija ir praktika. Pagrindinis šios psichoterapijos tikslas – padėti žmogui atrasti kontaktą su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu.

Brigita Kaleckaitė, geštalto psichoterapeutė, supervizorė, Vilniaus geštalto instituto įkūrėja  

Tūkstančiai psichoterapeutų sėkmingai susipažino su svarbiausiais geštalto praktikai reikalingais įgūdžiais perskaitę Phillo Joyceʼo ir Charlotteʼės Sills knygą „Geštalto praktika: konsultavimas ir psichoterapija“ (2018). Tai viena svarbiausių ir aiškiausiai parašytų knygų apie geštalto terapiją, suprantamų tiek studentui, tiek patyrusiam specialistui. Pirmą kartą ji išleista 2001 m. Nuo tada leidinys kas kelerius metus papildomas ir atnaujinamas.

Jūsų rankose jau ketvirtasis papildytas leidimas, kuriame autoriai pateikia naudingų patarimų visam terapijos procesui, aprašo, kaip organizuoti terapijos sesiją, sukurti darbinį aljansą, įvertinti pacientą ir parinkti terapijos kryptį, valdyti riziką ir sudėtingus atvejus, dirbti per superviziją bei taikyti mokslinių tyrimų metodus.

„Didžiausias mūsų troškimas – praverti kiautą, kuriame taip rūpestingai užsidaro berniukai, ir leisti pažvelgti į tai, kas vyksta jų širdyse ir galvose. Jei mums pavyks, tikimės, kad geriau suvoksite, kaip mūsų kultūrinė aplinka stengiasi apriboti ir sugniuždyti jų emocinį gyvenimą. <…> Savo profesinėje praktikoje mums buvo gera dirbti su pačiais įvairiausiais berniukais. Kartais būdavome priblokšti jų energijos, stebėdavomės jų nemokėjimu reikšti minčių, gailėdavomės matydami juos tokius sutrikusius, o kartais tiesiog negalėdavome atsipeikėti, pamatę, kaip puikiai jie sugeba laužyti visus įsigalėjusius lyčių stereotipus ir papasakoti, ką reiškia būti žmogumi… ir berniuku.“

D. Kindlonas, M. Thompsonas. Danas Kindlonas ir Michaelas Thompsonas – garsūs JAV vaikų psichologai.

Knygoje „Augant Kainui. Kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ autoriai susitelkia į berniukų elgesį bei jausmus, kurių dažnai nepavyksta įžiūrėti ir perprasti aplinkiniams.  Remdamiesi patirtimi, sukaupta per keturis darbo dešimtmečius, autoriai nagrinėja, kaip kultūra, brukdama sustabarėjusius, kartais net karikatūriškus, vyriškumo idealus, skurdina berniukų jausmų pasaulį, ir pataria, ko reikia, kad šie užaugtų emociškai stabiliais, empatiškais, gebančiais mylėti, rūpintis ir bendrauti vyrais.

Autoriai remiasi ir realiomis berniukų istorijomis, padedančiomis kur kas aiškiau atskleisti jų emocijas, vidinį pasaulį, slegiančius sunkumus ir drauge parodyti, kaip svarbu laiku juos pastebėti. Knygoje paliečiamas platus temų spektras, pavyzdžiui: saugios aplinkos kūrimas, empatijos ugdymas, berniukų mokymasis įvardyti jausmus, gebėjimas atsispirti spaudimui atitikti tam tikrus nusistovėjusius stereotipus. Kūrinys turi didelę vertę ne tik tėvams, bet ir pedagogams, kitiems specialistams, prisidedantiems prie berniukų ugdymo.Ši patarimų knyga ypač tėvams auginantiems berniukus leis suprasti ir patarti, kaip užauginti dorą, emociškai stabilų, gyvenimą mylinti žmogų. Ilga autorių patirtis leis surasti naudingų patarimų, kurie tikrai pravers.

„Tai vienas autentiškiausių magiškosios Prahos įkūnijimų, neįtikėtinas stačiokiško humoro ir vaizduotės derinys.“

Milanas Kundera

Paklausykit, ką dabar jums papasakosiu… – taip prasideda vienas žymiausių čekų literatūros kūrinių, tapusių XX a. čekų ir pasaulinės literatūros klasika, nepaliaujamai vaidinamas teatro scenose, rodomas kino ekranuose. Tai Bohumilo Hrabalo romanas Aš patarnavau Anglijos karaliui (ček. Obsluhoval jsem anglického krále). 1971 m. jis buvo nelegaliai atspausdintas mašinraščiu, ir tik atslūgus cenzūrai 1989 m. pasirodė knygos pavidalu.

Komiškas pasakojimas vaizduoja jauną restorano padavėją Janą Ditę XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio Prahoje. Apsukrusis Janas viską mato ir viską girdi bei moka tuo pasinaudoti. Jis svajoja tapti milijonieriumi ir atidaryti savo restoraną. Kai naciai okupuoja Prahą, įsimyli žavią vokietę Lizą, kuri iš fronto parveža jam unikalią pašto ženklų kolekciją. Ją pardavęs Janas iš tiesų tampa milijonieriumi, tačiau gyvenimo posūkiai nenuspėjami.

Filosofinis pasakojimas apie mažą žmogų, pakliuvusį į istorijos verpetus, priverstą grumtis už save, kilti ir patirti pralaimėjimų, nejučia virsta nenuspėjama kelione po XX a. Čekoslovakiją, kurioje atsispindi čekų tautos mentalitetas, jį formavusios moralinės dilemos ir įvykiai. Knyga kupina neįtikėtinų ir tuo pat metu visiškai įtikėtinų istorijų, paradoksų bei nepranokstamo čekiško humoro.

Bohumilas Hrabalas (Bohumil Hrabal, 1914–1997) gimė Brno, Čekoslovakijoje. Prahoje įgijo teisininko išsilavinimą. Išbandė raštininko, telegrafisto, komivojažieriaus, daugelį kitų profesijų. 1963 m. išleido debiutinį apsakymų rinkinį Perliukai glūdi dugne, tačiau iškart po Prahos pavasario jo kūryba buvo uždrausta. Lietuvių kalba išleistas romanas Aš aptarnavau Anglijos karalių (1993) bei apysakų rinkinys Pernelyg triukšminga vienatvė (2003).

Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja. Šiandien jo laukia įspūdinga diena zoologijos sode.
Drąsiai stumdyk paveikslėlius ir sužinok, ką veikia zoologijos sodo gyventojai.

- Slankiojančios ir besisukančios detalės lavina smulkiąją motoriką.
- Spalvingos iliustracijos skatina smalsumą ir norą paveikslėliuose surasti vis ką nors nauja.
- Žaismingas formatas padeda prisijaukinti knygelių skaitymą nuo pat mažų dienų.

Mažieji skaitytojai nepaleis šios knygelės iš rankų!

Kitos meškio Zujaus serijos knygos:
- „Meškis Zujus, lėktuvo pilotas“
- „Meškis Zujus povandeniniame laive“
- „Meškis Zujus dinozaurų parke“

Vaikams nuo 4 iki 7 metų

PRISIMINKIME, KAS ĮVYKO ANKSTESNĖSE DALYSE:
Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių ir gauna dovanų – stebuklingą pultelį, galintį išpildyti norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. Taip prasideda jų įspūdingos kelionės!

Šįkart broliai atsiduria kuo tikriausiame kosminiame laive ir nukeliauja tiesiai į Marsą! Tačiau išlipę nepažįstamoje planetoje iškart supranta, kad čia viskas kitaip: nėra augalų, nėra gyvūnų – nėra gyvybės. Ar broliai sutiks marsiečius? Ar nepasiklys kosmose? O kaip sugrįžti namo?

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padedanti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;
· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;
· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;
· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

Šiąnakt – Kalėdos, bet Pelytė vis dar nežino, ką padovanoti savo miško draugams. O jeigu ji slapta įsmuktų į Voverės namus pasižvalgyti, kokios dovanos reikia draugei?

Šioje staigmenų kupinoje istorijoje keturi draugai supras, kad pati gražiausia Kalėdų dovana – tai draugystė!

Šalies pakraštyje, kalno snieguota viršūne papėdėje, stūkso paslaptingas Akmenėlių miestas, kurio gatvėmis slankioja vilkai ir snieginiai leopardai, kur pastatai, tik pasirodę, gali išnykti, o gyventojus nuolat ištinka keisčiausi potyriai. Bėgdami nuo troškaus gyvenimo didmiestyje, čia apsigyvena ir Liudzin tėvai. Jie greitai supranta, kad atvyko į neįprastą teritoriją, kur nematerialusis pasaulis savaip susiraizgęs su materialiuoju. Hu Šanas ir Nian Si, įsidarbinę mistiškame Architektūros institute, kur niekada niekas nedirba, ir susilaukę vis verkiančios dukters, kurią kartais prižiūri vėjo voniose mėgstantis maudytis instituto valytojas, ieško paslaptingo sodo, tai pasirodančio, tai pradingstančio. Vėliau netikėtumų kupiną Akmenėlių miestą tyrinėti imasi pati Liudzin. Pakeliui ji sutinka daugybę nušvitusių, mįslingų, savitai aplinką jaučiančių personažų ir patiria miesto siurrealistiškumą. 

„Pakraštys“ – absurdo kupinas, tvinpyksiškas, sapniškas rezginys, kuriame, pasakojant keistas veikėjus siejančias istorijas, atskleidžiamas Akmenėlių miestas kaip erdvė, kurios tikrovės audinys – porėtas, o ribos tarp kasdienybės ir didybės, dvasios ir materijos, gamtos ir žmogaus – išblukusios. Čia kinų literatūros avangardo meistrė Can Xue itin savitai nagrinėja sudėtingą atvykėlio dalią, pasirinkimą ir lemtį, gamtą ir stebuklingus jos ženklus, paribio erdvę ir jos ypatingumą. Tai kūrinys, kuris nustebins ir neabejotinai privers ieškoti naujų skaitymo kodų, prisitaikyti prie džiazinės, išskydusios Can Xue pasaulio tvermės.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/sertifikuoti-leidiniai/pakrastys/ 

Vieną rugpjūčio dieną dingo žmogus – mokytojas ir aistringas vabzdžių kolekcionierius Džiumpei Niki. Ieškodamas retų vabzdžių jis iškeliavo prie jūros, į smėlynus. Priėmęs kaimiečių pasiūlymą apsinakvoti vienišos moters namuose, jis nė neįtaria, kaip nuo šiol pakryps jo gyvenimas. Kas vakarą jie su moterimi be perstojo kasa smėlį. Nors ir nepraranda vilties ištrūkti iš tos dusinančios smėlio duobės, jis vis dažniau susimąsto, ar dar bus įmanoma sugrįžti į ankstesnį gyvenimą? Ar toji trokštama laisvė tokia vertinga?

„Moteris smėlynuose“ – kafkiška istorija apie žmogų, kuris galiausiai pasiduoda betiksliam darbui ir tampa šiuolaikiniu Sizifu. Pasakojime meistriškai susipina europietiško egzistencializmo ir japonų budizmo idėjos, nagrinėjamos žmogaus prisitaikymo prie aplinkos temos.

Kobo Abė (1924–1993) – vienas iš Japonijos pokario modernizmo ir avangardizmo lyderių. Pradėjęs nuo eilėraščių ir siurrealistinių apsakymų, išgarsėjo 1962 m. pasirodžius romanui „Moteris smėlynuose“. 1964 m. pagal autoriaus scenarijų režisieriaus Hiroshio Teshigaharos sukurta romano ekranizacija Kanų kino festivalyje pelnė specialųjį prizą. Šiandien romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų, tapęs moderniąja literatūros klasika. 

Pirmą kartą „Moteris smėlynuose“ lietuvių kalba pasirodė 1968 m., bet buvo išversta iš rusų kalbos. Tas pats kupiūruotas leidimas pakartotas 1987 m., o po nepriklausomybės, 2005 m., knyga išversta iš anglų. Leidykla „Kitos knygos“ pagaliau pristato vertimą iš japonų kalbos.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba