Naujienos

„Užklupę iššūkiai tėra išbandymai, verčiantys rinktis, ar pasiduosi ir liksi gulėti, ar nusibrauksi purvą ir atsistosi dar stipresnė negu anksčiau. Renkuosi stotis.“

Vyresnės klasės moksleivė Skai susipažįsta su Dinu Holderiu – vaikinu, kuris, anot gandų, dar labiau pasiutęs ir didesnis nutrūktgalvis nei ji. Nuo pat pirmo susitikimo jis ir gąsdina ją, ir žavi. Bet svarbiausia – sužadina skausmingos praeities prisiminimus, kuriuos Skai stengiasi pamiršti.

Nors Skai pasiryžusi laikytis kuo toliau nuo Holderio, nepaliaujamas jo užsispyrimas, noras ją pažinti ir paslaptinga šypsena ilgainiui nuginkluoja, – jųdviejų ryšys vis stiprėja. Bet Holderis taip pat turi paslapčių ir jas saugo. Kai jos iškils į dienos šviesą, Skai visiems laikams pasikeis.

Tik drąsiai stoję akistaton su tiesa Skai ir Holderis gali tikėtis išsigydyti gilias emocines žaizdas ir rasti būdą gyventi, besąlygiškai mylėti.

„Nepaprasta istorija apie meilę ir išlikimą. Apie viltį ir išgijimą. Apie gyvenimą ir mirtį. Apie tai, kaip išgyvename tragediją ir randame atleidimą bei ramybę.“

Tinklaraštis „Aestas Book Blog“

„Dar vienas aukso grynuolis iš Colleen Hoover lobių skrynios.“

Tinklaraštis „Girl Plus Books“

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“, „Lapkričio 9“,  „Išpažintys“ ir „Galbūt kažkada“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje.

Superteigiamas geraširdis didvyris! Vaikų numylėtinis! Pasaulinis bestseleris!

„– Hmm... kurį laidelį kirpti? Raudoną ar žalią???

– Žrr!!

– Gerai! Tebūnie žalias!!!

Ir... BA BAM!!!!!!!!“

Pareigūnas Vytis ir policijos šuo Gregas vykdydami misiją nesusikalba, ir staiga jiems panosėje sprogsta piktojo katino Pito pakišta itin pavojinga bomba. Sprogimo neatlaiko Vyčio galva ir Grego kūnas – jiems galas... Bet pareigūnus gelbstinčiai slaugytojai šauna geniali mintis: o kodėl Vyčiui prie kūno neprisiuvus šuns Grego galvos?!

Pusiau šuo. Pusiau žmogėnas. 
Nuo šiol miestą gina naujas didvyris – ŠUNĖNAS!

Naujai užgimusiam geriausiam pasaulyje policininkui Šunėnui teks įveikti ne tik klastingąjį Pitą, raketomis šaudantį Robovadą ar piktą atgijusių dešrainių armiją, bet ir kaip nors nenuseilėti ir neapiplaukuoti numylėtos žaliosios policijos Vado sofos...

Metas leistis į kovą su mušeikomis, sukčiais ir kitais visokio plauko blogiukais!

Dav Pilkey (Deivas Pilkis, gim. 1966) – amerikiečių rašytojas, iliustruotojas, komiksų vaikams kūrėjas. Vaikystėje jis kentėjo nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, disleksijos, todėl, kad netrukdytų pamokos, mokytojai dažnai liepdavo jam sėdėti už klasės durų. Būtent ten pradėjo kurti komiksų serijas „Kapitonas Bekelnis“ ir „Šunėnas“, ir šios jam pelnė pasaulinę šlovę.

„Šunėnas“ – pirmoji serijos apie neįprastą herojų knyga. Ji ne tik smagi ir labai juokinga, bet ir:

-          skatina empatiją ir gerumą;

-          moko atkaklumo;

-          primena, kaip svarbu viską daryti iš širdies ir nebijoti būti savimi.

Šiuolaikybėje politiką keičia psichopolitika – dėmesio centre kaip galingas ekonominis resursas atsiduria nebe mūsų kūnai ir protai, bet psichika. Korėjiečių kilmės Vokietijos filosofo Byung-Chul Hano skvarbi analizė šioje knygoje skrodžia įvairius dabarties tvarkos aspektus: tylią nejuntamą kontrolę, kurią išgyvename kaip savo laisvę, emocijų komercializaciją, nesibaigiantį savęs tobulinimą siekiant vis didesnio produktyvumo ir kt. Hanas kviečia grįžti prie iš tikrųjų laisvo laiko kaip prabangos, nesusijusios nei su darbu, nei su vartojimu, ir tapti XXI amžiaus eretikais: atrasti savyje idiot savant – nuo komunikacinio triukšmo atsitraukusį nuotykių ieškotoją, siekiantį autentiško žinojimo ir patyrimo.

„[B]ūti laisvam pirmiausia reiškia būti pas draugus. „Laisvė“ iš esmės yra santykį reiškiantis žodis. Tikrai laisvi jaučiamės tik pavykusiame santykyje, tik laimingoje bendrystėje su kitais. Visiška izoliacija, į kurią veda neoliberalusis režimas, iš tikrųjų nesuteikia mums laisvės. Tad šiandien kyla klausimas, ar neturėtume laisvę apibrėžti iš naujo, iš naujo ją išrasti .“ –
„Psichopolitika“

„Mano knygos analizuoja visuomenės ligas ir jų tikslas padėti tas ligas įveikti. Taip, turime ieškoti naujų kelių ir naujų pasakojimų.“

Byung-Chul Han, interviu „El Pais“

Byung-Chul Han (gim. 1959) – vienas skaitomiausių pasaulyje šiuolaikinių mąstytojų. Lietuviškai išleistos autoriaus knygos „Nuovargio visuomenė“ ir „Eroso agonija“. Gimė Seule. Jaunystėje atvykęs į Vokietiją, Freiburge ir Miunchene studijavo filosofiją, vokiečių literatūrą ir katalikų teologiją. Tapo Berlyno menų universiteto filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Savo darbuose nagrinėja šiuolaikybės procesus, demaskuoja perdegimo kultūrą, mūsų epochai būdingą toksišką pozityvumą ir totalų laisvės išnaudojimą.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2ba01435-8110-47b9-b8f5-ca6fdbafeb31.html

Didelių kančių sukėlęs karas tarp dviejų Fondų baigėsi. Laimėjusio Pirmojo Fondo mokslininkai nusprendžia grįžti prie kadaise Hario Seldono sukurto plano – pastatyti naują Imperiją ant senosios griuvėsių.

Vis pasigirsta gandų, kad Antrasis Fondas išliko ir ryžtingai nusiteikę antrafondiečiai rengiasi kerštui. Maištautojas Tarybos narys ir nebejaunas istorikas ištremiami iš Pirmojo Fondo ieškoti legendinės Žemės planetos ir išsiaiškinti, ar Antrasis Fondas išties tebegyvuoja, o nežinoma ir grėsminga jėga, regis, ima diriguoti įvykiams. Netrukus Pirmojo ir Antrojo Fondų atstovai susitiks lenktynėse link paslaptingosios Gajos planetos, artėdami ir prie paskutinio lemties posūkio pačiame Visatos pakraštyje.

„Fondo pakraštys“ – ketvirta kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis. 1983-iaisiais šis mokslinės fantastikos romanas įvertintas Hugo ir „Locus“ premijomis.

„Nuostabus kūrinys, išlaikęs seriją pradėjusios trilogijos dvasią, bet stilistiškai platesnis ir brandesnis. Turbūt geriausia serijos knyga.“

Kirkus Reviews

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html

Skirta 18+

Tiktoko sensacija! Žiežirbos lekia, kai dailiojo čiuožimo sportininkei bei ledo ritulio komandos kapitonui tenka dalytis arena.

Jis vienintelis dalykas, kurio ji neplanavo.


Anastasija Alen visą gyvenimą stengėsi įsilieti tarp geriausių JAV čiuožėjų. Regis, svajonė pradeda pildytis, kai merginai suteikiama solidi stipendija Kalifornijos universitete, Meipl Hilso koledže, bei vieta universiteto dailiojo čiuožimo komandoje.

Anastasijai niekas nesutrukdys, net ledo ritulio komandos kapitonas Natas Hokinsas!

Kadangi yra kapitonas, Natui svarbiausia, kad komanda žaistų ritulį, tačiau tam atsiranda kliūčių. Sugedus įrengimams, tenka dalytis ledo arena su dailiojo čiuožimo komanda, kuriai priklauso ir akivaizdžiai Nato neapkenčianti Anastasija.

Visgi, Anastasijos čiuožimo partnerio perspektyvoms panirus į miglą, ar tik neteks jai kreiptis pagalbos į Natą?

Žiežirbos lekia, tik Anastasijai tai nė motais... Juk neįmanoma susižavėti ledo ritulininku, tiesa?

Hannah Grace – anglų kilmės rašytoja, jos pačios žodžiais tariant, „jaukių istorijų sielai“ autorė, kurianti savo namuose Mančesteryje. Jei tik nesėdi prie rašomos knygos, viename skyriuje tūkstančius kartų apibūdindama kiekvieno akis, atsitiktinai suteikdama keliems veikėjams tą patį vardą ar vartodama angliškus posakius, kurių nesupranta amerikiečiai skaitytojai, galite sutikti ją vaikštinėjančią su sutuoktiniu bei dviem šunimis, Paršeliu bei Lokiu.

Aštuonerius metus iš eilės laikraščiui The New York Times renkant geriausią metų knygą, milijonai skaitytojų atrado Harlano Cobeno intriguojančius nenuspėjamos įtampos bei širdį spaudžiančio jausmingumo romanus, neleidžiančius ramiai nusėdėti iki paskutinio puslapio. Knygoje „Apgauk mane kartą“ rašytojas ir vėl pranoko save.

Buvusi specialiųjų operacijų pilotė Maja, grįžusi iš darbo, pamato protu nesuvokiamą vaizdą, nufilmuotą slapta kamera auklei stebėti. Ekrane Maja stebi, kaip jos dvejų metų dukrytė žaidžia su savo tėvu, žiauriai nužudytu prieš dvi savaites. Paslaptis kelia provokuojantį klausimą: ar gali tikėti viskuo, ką matai, net jei beviltiškai to nori? Kad rastų atsakymą, Maja galiausiai turi susitaikyti su tamsiomis savo širdies paslaptimis bei apgaule ir tik tada pripažinti nesuvokiamą tiesą apie savo vyrą – ir save pačią.


Įtampos bestselerių meistras Harlanas Cobenas ir vėl suporuoja savo dvi stipriąsias puses – meistriškai surikiuotą siužeto eigą, atvedančią prie kulminacinės netikėtumų virtinės, ir sugebėjimą atskleisti paslaptis giliai išgyvenant jausmus, – pasakodamas įvykius, kurie neabejotinai apgaus net ir labiausiai įgudusius skaitytojus. Ir net ne kartą.

Apygardos prokurorą Polą Kouplendą persekioja artimiausių žmonių praradimai, prasidėję prieš dvidešimt metų, kai dingo jo septyniolikmetė sesuo Kamilė. Šio įvykio aplinkybės lyg ir aiškios: Kamilė buvo tarp keturių bendraamžių stovyklautojų, kuriuos naktį išėjusius į mišką užpuolė žudikas maniakas. Tačiau surasti tik dviejų nužudytų aukų kūnai, o dar du – Kamilė ir Džilas Peresas – visam laikui pradingo kaip į vandenį. Seniai išblėsusias Polo Kouplendo viltis vėl pamatyti gyvą savo seserį įžiebia netikėtas įvykis: policijos pakviestas apžiūrėti vienos žmogžudystės aukos, Polas atpažįsta prieš du dešimtmečius kartu su Kamile pradingusio Džilo Pereso kūną...

Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlanas Cobenas yra dvylikos romanų autorius, įskaitant New York Times bestselerius „Nekaltas“, „Tik vienas žvilgtelėjimas“, „Kitos progos nebus“, „Išėjęs amžinybėn“ ir „Niekam nesakyk“. Jo kūriniai, pelnę ne tik skaitytojų pripažinimą, bet ir kritikų prielankumą, išversti į daugiau nei trisdešimt dvi kalbas ir parduodami visame pasaulyje.

Harlano Cobeno trileris „Kitos progos nebus“, Tarptautinio knygų klubo paskelbtas mėnesio knyga, atsidūrė tarp perkamiausių penkiolikos šalių klubų leidinių.

Harlanas Cobenas gimė Niuvarke, Amhersto universitete baigė politologijos magistro studijas ir kurį laiką darbavosi turizmo versle.

Jos – tai tūkstančiai moterų, kurių dažnai net nevadindavo vardais. Jų gyvenimai buvo pašvęsti kitiems, o patys beveik be pėdsakų išnyko. Tai ir jaunos, vos 15 metų sulaukusios merginos, ir pagyvenusios moterys. Užaugusios skurdžiuose kaimeliuose ar vienkiemiuose, neraštingos, neišmokytos gerų manierų, jos dėl skurdo buvo priverstos kraustytis į miestus ir įsidarbinti pasiturinčių miestiečių namuose.

Tarnaičių darbo ir buities sąlygų nereguliavo įstatymai, jos priklausydavo nuo ponų malonės. Neturėjo teisės į atostogas ir ilgesnį poilsį, negalėdavo išeiti iš namų be leidimo. Jas įtarinėdavo amoralumu, ligų platinimu ir vagystėmis. Jos neretai tapdavo seksualinio išnaudojimo aukomis, o susilaukti vaiko, jei kuri ir ryždavosi, būdavo tikras išbandymas.

Knygoje aprašoma XIX a. pabaigos ir XX a. pirmos pusės Lenkija, kur turtingųjų namuose dirbo apie 500 000 tarnų, daugiausia moterų. Tarnaičių padėtis Vilniuje ar Kaune niekuo nesiskyrė – apie Lietuvą knygoje irgi užsimenama. Šis gyvąja istorija – laiškais, laikraščių žinutėmis, dienoraščiais – paremtas tyrimas atveria akis ir svariai papildo XX a. Lenkijos ir Lietuvos socialinio gyvenimo vaizdą.

„Tarnaičių gyvenimas tarpukario Lenkijoje buvo labai panašus kaip ir to meto Lietuvoje. Nepaisant sparčiai modernėjančio pasaulio, matome lėtai besikeičiančius žmonių tarpusavio santykius, veikiamus luominės bei socialinės atskirties ir prietarų.“

Istorikas dr. Ryšard Gaidis, Vilniaus universitetas

„Knyga labai daug pasako apie mūsų visuomenės šaknis, apie išnaudojimą, apie moterų, prisiėmusių vergišką likimą, nuolankumą, o kartu ir apie žmogišką stiprybę, galinčią peržengti klasių skirtumus. Man tai ypač daug emocijų kelianti knyga, nes mano auklė, kuri galėtų būti šios knygos herojė, buvo viena svarbiausių mano vaikystės žmonių. Autorė atliko milžinišką darbą, ačiū!“

Režisierė Agnieszka Holland

Joanna Kuciel-Frydryszak – Vroclavo universiteto polonistikos absolventė, žurnalistė. Daugiausia dėmesio sulaukė jos knyga „Tarnaitės visa kam“ (2018). Pagrindinio Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ ir didžiausio interneto knygyno „Lubimyczytać“ skaitytojai ją išrinko į geriausių 2018 m. knygų dešimtukus. Knyga nominuota žurnalų „Polityka“ ir „Newsweek“ premijoms.

„Aš nedaviau atsakymų. Aš stengiausi supurtyti skaitytoją, kad jis atsikratytų kai kurių išankstinių nuostatų, ir paskatinti jį mąstyti savarankiškai, sekti naujas drąsias teorijas. Taigi kiekvienas skaitytojas iš šios knygos gauna kažką skirtinga, nes atsakymus jis teikia pats... Tai kvietimas susimąstyti, o ne įtikėti.“ – Robert A. Heinlein

Pasirodęs 1961 metais, mokslinės fantastikos romanas „Ateivis svetimame krašte“ sulaukė didžiulio atgarsio ir prieštaringų vertinimų. Tai vienas visų laikų žymiausių ir skaitytojų mėgstamiausių mokslinės fantastikos kūrinių, aktualus iki šiol.

Prieš dvidešimt penkerius metus dingo pirmas į Marsą pasiųstas žmonių pilotuojamas erdvėlaivis, visi įgulos nariai buvo laikomi žuvusiais. Bet kai kas liko gyvas. Pasmerktame erdvėlaivyje gimęs ir marsiečių užaugintas Valentinas Maiklas Smitas nebuvo matęs nė vienos žmogiškosios būtybės, kol jį rado antros ekspedicijos į Marsą nariai. Jam pirmąsyk atvykus į Žemę, jauna ligoninės slaugytoja Džilė Bordman slapta prasmunka į Smito palatą ir kartu su juo išgeria stiklinę vandens: Žemėje tai paprasčiausias veiksmas, bet Marse – šventas ritualas. Nuo šiol ypatingo tarpusavio ryšio siejami Smitas ir Džilė turės kovoti, kad apgintų teisę mylėti.

Robertas A. Heinleinas (1907–1988) – XX a. amerikiečių rašytojas, kietosios mokslinės fantastikos kūrėjas, vadinamas šios krypties pradininku. Jis įvedė aukštus mokslinio, inžinerinio patikimumo standartus kūriniams ir į aukštesnį lygį pakėlė literatūrinius reikalavimus šiam žanrui. R. A. Heinleinas iki šiol yra vienintelis rašytojas, Hugo prizu apdovanotas keturis kartus. Kūrinys „Ateivis svetimame krašte“ buvo kritikuotas ir išbrauktas iš mokyklinių skaitinių sąrašo dėl laisvosios meilės ir gyvenimo komunoje elementų. Nepaisant to, romanas 1962 m. apdovanotas Hugo prizu, jis tapo ir pirmąja mokslinės fantastikos knyga, patekusia į „New York Times Book Review“ bestselerių sąrašą. Taip pat 2012 metais jos egzempliorius buvo eksponuojamas JAV Kongreso bibliotekos parodoje „Knygos, suformavusios Ameriką“.

EPUB sertifikatas:  https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/b6a87ab9-1f9d-46c9-b350-79e79d16da58.html

2027-ieji, netrukus Prancūzijos prezidento rinkimai. Internete pasklinda vaizdo įrašas, kuriame ekonomikos ir finansų ministrui Briuno Žiužui nukertama galva. Tačiau Briuno gyvas, tai simuliacija. Keisti išpuoliai tęsiami – netrukus sprogsta spermos banko įmonė. Ar tai katalikai ekstremistai? O gal Žemę nuo žmonių išlaisvinti siekiantys kraštutinių pažiūrų ekoaktyvistai? Kaltininkai gabūs, pėdsakų nepalieka.

Iš tiesų šis romanas yra apie Polį Rezoną, kuriam greit 50. Jis – Briuno Žiužo dešinioji ranka. Su žmona gyvena bute Paryžiaus centre, bet jau senokai su ja beveik nesusitinka. Netrukus Polio tėvą ištinka insultas. Šeimos bėdoms keičiant vienai kitą, Polis greit pajus ir savo paties gyvenimo trapumą. Tačiau tai – ne pabaiga.

Ši knyga – galingas ne tik ironijos, bet ir vilties šaltinis. Prancūzų rašytojas Michelis Houellebecqas (gim. 1956), vienų laikomas satyrišku ciniku, o kitų – tikru romantiku, rodos, smaginasi projektuodamas technokratinės Vakarų civilizacijos agoniją ir aprašydamas personažų negandas. Nepaisant to, jis teigia meilę. Ir nors meilė čia šoka su mirtimi, pati ji nemirtinga.

Houellebecqas yra pelnęs Goncourt'ų premiją ir aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną. Rašytojas teigia, kad romanas „Sunaikinti“ yra paskutinė jo grožinė knyga.

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html 

PENKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS

Kaitrią vasaros dieną savo bute Osle randama nužudyta jauna moteris. Vienas jos rankos pirštas nupjautas, o po akies voku paslėptas mažas raudonas penkiakampės žvaigždės formos deimantas. Byla atitenka Hariui Hūlei ir Tomui Valeriui, kurį Hūlė įtaria nužudžius jo partnerę Eleną Jelten. Nors Hūlę ši draugija ne itin džiugina, detektyvas neturi kito pasirinkimo, kaip tik išsiblaivyti po dar vieno viskio butelio ir kibti į darbą. Juolab kad vos po penkių dienų gaunamas pranešimas apie dar vieną auką. Jos pirštas taip pat nupjautas, tačiau šįkart padabintas žiedu su raudonu penkiakampės žvaigždės formos deimantu.

Penki žvaigždės kampai, penki rankos pirštai, kas penkios dienos po naują auką. Akivaizdu – Osle siautėja serijinis žudikas.

Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Gelbėtojas“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.

Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.

Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?

„Kirkė“ – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.

„Drąsi feministinė klasikinio mito interpretacija.“
O Magazine

„Kerintis pasakojimas apie paprastą ir sykiu ypatingą moters deivės gyvenimą.“
Eimear McBride

Madeline Miller (Madelina Miler, g. 1978 Bostone, JAV) įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje. Jos pirmas romanas „Achilo giesmė“ 2012 m. pelnė „Orange Prize for Fiction“ (dabar – „Women's Prize for Fiction“) literatūros premiją. „Kirkė“, antras autorės romanas, vos pasirodžiusi iškart užkopė į pasaulio bestselerių viršūnes, susižėrė ne vieną literatūros apdovanojimą. Romanas įtrauktas į trumpąjį 2019 m. „Women's Prize for Fiction“ sąrašą ir išverstas į daugiau kaip 25 kalbas.

„Tarkime, bėgdamas pagalvojai: „Kaip sunku, daugiau nebegaliu.“ „Sunku“ yra neišvengiama tikrovė, bet tai, ar tikrai „daugiau nebegaliu“, priklauso tik nuo tavo paties sprendimo.“

Sulaukęs 32-ejų, Haruki Murakami pardavė džiazo barą Tokijo centre, kad galėtų visą savo laiką skirti rašymui. Po metų, sukūręs romaną „Avies medžioklė“, jis pradėjo bėgioti norėdamas palaikyti gerą fizinę formą. Nubėgami atstumai pamažu ilgėjo – taip rašytojo gyvenime atsirado maratonas. Po daugiau nei dvidešimties metų, ruošdamasis Niujorko maratonui, H. Murakami nusprendė dienoraštyje fiksuoti progresą ir įamžinti aplankytas vietas – nuo Tokijo Džingū Gaien sodų, kur kadaise bėgo kartu su olimpiniu čempionu, iki Čarlzo upės Bostone.

Kalbėdamas apie bėgimą itin uždaras autorius leidžia pamatyti jo prisiminimų ir įžvalgų panoramą. Kodėl jis bėgioja ir ką galvoja bėgdamas? Kaip jautėsi tą akimirką, kai nusprendė tapti rašytoju? Kiek valios pastangų ir užsispyrimo reikia maratonininkui ir iš rašymo gyvenančiam kūrėjui? Kokios didžiausios jo pergalės ir nusivylimai?

„...bėgimas, nors valandą per dieną, taip užsitikrinant tylos laiko vien tik sau, tapo svarbiu veiksmu dvasinei higienai palaikyti. Bent jau tuo metu, kai bėgu, galiu su niekuo nesikalbėti ir nieko nesiklausyti. Užtenka tik stebėti aplinkos vaizdus ir gilintis į save. Tai brangus, nepamainomas laikas.“

Haruki Murakami

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Gala – ryžtinga, stipri ir romantiška moteris, kurios sprendimai tuo pačiu žavi ir piktina. Ji mūza, mylimoji ir vadybininkė. Klausimas, ar Dali būtų galėjęs tapti tokiu sėkmingu menininku be jos, kirba ne vienam. Juk Dali kūryba be jokios abejonės persismelkusi besąlygiška, įtempta ir aistringa jo ir Galos meile.

Ispanija, 1929 m. Gala lydi savo vyrą, poetą Polį Eliuarą, į žvejų kaimelį Kadakesą, kuriame jis ketina susitikti su jaunu dailininku Salvadoru, netrukus pristatysiančiu savo kūrybą Paryžiuje. 

Kai Gala sutinka dešimčia metų už ją jaunesnį menininką, ją sužavi jo savita išvaizda. Salvadoras atskleidžia jai vis daugiau savo pasaulio, o pats mato tik ją, Galą. Polis pastebi tarp jų užsimezgusius jausmus ir liepia Galai apsispręsti. Sunkia širdimi ji nusprendžia grįžti į Paryžių su sutuoktiniu ir judviejų dukra, tačiau niekaip negali pamiršti Salvadoro.

Šiame romane, paremtame ypač kruopščiai ištyrinėta faktine informacija, su įsimylėjėliais susipažįstame jau ankstyvosiomis jų, kaip poros, dienomis, kai Dali dar nebuvo tapęs garsiu tapytoju ir kai abiem teko nueiti sunkų kelią, kad būtų drauge. 

Jis negalėjo be jos, o ji – be jo. Puikioji ekscentriškų sutuoktinių pora.

TIMES IR SUNDAY TIMES 2024 METŲ KNYGA.

Ką miegančios smegenys gali pasakyti apie mus.

Beveik trečdalį savo gyvenimo praleidžiate sapnuodami. Ar kada nors susimąstėte, kodėl?

Sapnai visada sieti su paslaptimi. Jie gali keisti atskirų žmonių gyvenimus ir viso pasaulio likimą, pastūmėdami sudaryti verslo sandorius, įkvėpdami meno kūrinius ir mokslo idėjas, skatindami rengti karinius įsiveržimus ir sukeldami nervinį išsekimą.

Vis dėlto sapnų šaltinis nėra paslaptis. Tai normalios smegenų elektrofiziologijos rezultatas ir vienu metu neįtikėtina transformacija, smegenyse vykstanti kiekvieną naktį užmigus.

Šioje novatoriškoje knygoje bestselerių autorius ir neurochirurgas Rahulas Jandialas gilinasi į sapnuojančias smegenis ir dalijasi istorijomis iš savo praktikos, atskleisdamas stulbinamą sapnų poveikį gyvenimui. Jie sustiprina mūsų gebėjimą reguliuoti emocijas, kūrybiškumą, saugo prisiminimus ir skatina mokytis, be to, padeda dorotis su traumomis, pasirengti būsimiems sukrėtimams ir netgi numatyti būsimus psichinius ir fizinius negalavimus, pavyzdžiui, Parkinsono ir Alzheimerio ligas.

Autorius pateikia aiškius ir įtikinamus naujais moksliniais tyrimais pagrįstus patarimus, kaip sapnuoti sąmoningai, perrašyti košmarus, suprasti savo sapnų modelius ir išlaisvinti jų kūrybinę galią, kaip panaudoti sapnus lavinti įgūdžiams, kurie padės tobulėti realiame gyvenime.

„Kodėl mes sapnuojame“ atveria duris į vieną seniausių ir svarbiausių mūsų funkcijų ir atskleidžia jos potencialą keisti gyvenimą.

RAHULAS JANDIALAS – medicinos mokslų daktaras, neurochirurgas ir neurobiologas, atliekantis onkologines operacijas ir prižiūrintis novatoriškus mokslo atradimus Jandialo vardo laboratorijoje „City of Hope“, Los Andžele. Kaip savo įkurtos ne pelno siekiančios Tarptautinės vaikų neurochirurgijos asociacijos (INCA) atstovas jis keliauja po pasaulį operuodamas ir mokydamas vaikų smegenų chirurgijos labdaros ligoninėse ir konfliktų zonose. Jo pirmoji knyga Life Lessons from a Brain Surgeon („Smegenų chirurgo gyvenimo pamokos“) tapo The Sunday Times bestseleriu.

„Tai svarbi knyga. Parašyta gražiai, paaiškinimai suprantami, o istorijos labai atviros. Idėja, kad sapnai gali padėti mums susidoroti su netektimi ir sielvartu, įkvepia ir drąsina.“

JULIA SAMUEL, knygos Grief Works autorė

„Kaip įkvepia tai, kad sapnuojant mūsų vaizduotė yra beribė. Šią knygą būtina perskaityti visiems, dirbantiems meno ir kūrybos srityse!“

BRYANAS FOGELIS, „Oskaro“ laureatas, režisierius

Trys epochos. Trys moterys. Nesutramdomas ir magiškas jas jungiantis ryšys.

2019-ieji. Keitė bėga nuo traumuojančių santykių į Veivordų sodybą, kurią paveldėjo iš savo protetės. Tačiau netrunka suvokti, kad sodyboje knibždėte knibžda senų paslapčių.

1942-ieji. Siautėjant Antrajam pasauliniam karui, maištingoji Violeta jaučiasi įkalinta šeimos dvare. Ribojama visuomenės normų, ji ilgisi galimybės eiti entomologijos mokslus ir savo seniai mirusios motinos, apie kurią šnabždamasi puse lūpų. Vieninteliai motinos pėdsakai – tai raidė „V“, išraižyta Violetos pakabutyje, ir žodis „Veivord“, įrėžtas į jos miegamojo sieną.

1619-ieji. Alta Veivord laukia teismo dienos. Ji kaltinama raganavimu sukėlusi vietinio žemvaldžio žūtį. Kai Alta buvo maža, motina ją išmokė skaityti, pažinti laukinę gamtą, žoleles, gydančias nuo negalavimų. Bet šios neįprastos jos galios ir žinios laikomos pavojingomis. Ji žino, kad prireiks visų turimų jėgų, kad išliktų laisva.

Šių Veivordų moterų istorija – duoklė moteriškajai bendrystei, laukinės gamtos stebuklams ir laisviems žmogaus pasirinkimams.

„Dūzgia jaudinančia ir vylinga magija.“

Bridget Collins

„Vingrus pasakojimas apie ilgesį, meilę ir drąsą. Nors ir skiriamos dešimtmečių ar amžių, šios trys moterys yra viena kitos palikimas. Galia, kurią kiekviena jų puoselėja, parodo, kokie stiprūs gali būti ryšiai tarp moterų, šeimos.“

Sunyi Dean

„Sėkmingai sujungia istorinio romano ir moderniojo feminizmo elementus.“

Kirkus

„Visos trys moterys ras paguodą stipriame ryšyje su gamta, bet visos trys privalės nugalėti keletą galingų, bloga linkinčių vyrų.“

New York Times Book Review

Emilia Hart (Emilija Hart, gim. Sidnėjuje) – britų-australų rašytoja. Studijavo anglų literatūrą ir teisę, dirbo advokate Sidnėjuje ir Londone. „Neklusniosios“ – debiutinis autorės romanas, 2023 m. laimėjęs net dviejose „Goodreads Choice Awards“ kategorijose: metų istorinio romano ir metų debiuto. Jis išleistas daugiau kaip 30 šalių.

Užsakydami šį leidinį, jūs užsakote Hanya Yanagihara knygos „To Paradise“ („Doubleday“, 2022) vertimą į lietuvių kalbą.

Išleidimo data yra preliminari ir gali keistis.

Airija. Postpandeminis Dublinas. Įvedama nepaprastoji padėtis, šalis grimzta į represinį režimą, visuomenė – ant žlugimo ribos. Beveik akimirksniu keturių vaikų motinos Eilišės realybė virsta košmaru – pradingus jos vyrui, o vėliau ir vyriausiajam sūnui, moteris supranta, kad įprastos kasdienybės ir laisvos šalies, kurioje gyveno, nebeliko.

Tarsi be pauzių besivystančiu siužetu skaitytojas įtraukiamas į klaustrofobišką, dusinančią atmosferą, kurioje išgyventi bando Eilišė, kovodama už savo vaikų saugumą. Tai yra ne tik Airijos kritika – kūrinys kalba apie šių laikų konfliktus ir pabėgėlių krizę visame pasaulyje. 2023 m. knyga apdovanota prestižine „Booker“ premija ir yra vertinama kaip svarbus įspėjimas apie tai, kas gali nutikti, jei visuomenė taptų politiškai apatiška.

Paulas Lynchas yra apdovanojimų pelnęs romanų Beyond the Sea, Grace, The Black Snow ir Red Sky in Morning autorius. Be kitų ap¬dovanojimų, jis yra pelnęs „Kerry Group Irish Novel of the Year Award“ ir Prancūzijos „Prix Libr’a“ Nous už geriausią užsienio romaną. Jo knygos patenka į įvairių tarptautinių premijų trumpuo¬sius sąrašus, tarp jų – „Prix Jean Monnet“ už Europos literatūrą, „Prix du Meilleur Livre Etranger“, „Prix Litterature-Monde“ ir Walterio Scotto vardo premijų. Rašytojas gyvena Dubline.

Vilnius buvo labai vargingas miestas, bet žmonės jo gatvėmis ėjo pakeltomis galvomis. Jie vos užsidirbo sausai duonai, bet po miestą vaikščiojo atvirais veidais, nesugniuždyti. Gerai sukirpta mintis, pakilus žodis, pamokantis sakinys būdavo svarbiau negu sotus valgis.

Pirmą kartą jidiš rašytojo Abraomo Karpinovičiaus apsakymų rinktinė „Paskutinis Vilniaus pranašas” pasirodė 1998 m. Kaip ir didžioji rašytojo kūrybos dalis ji byloja žydiškojo Vilniaus – Lietuvos Jeruzalės legendą. Dvasia ir tikėjimas čia kur kas svarbiau nei materija; Vilnius – tai visų pirma dvasios ir kultūros židinys.

Neprilygstomu pasakotoju vadinamas A. Karpinovičius rinktinėje atveria daugialypę kasdienio gyvenimo tikrovę; ypatingą dėmesį jis skiria žemųjų sluoksnių gyventojams, kurie dažnai lieka socialinio gyvenimo paribyje. Tai įvairaus plauko vizionieriai ir fantastai, vagys ir prostitutės, aktoriai – neretai keisti žmonės, tačiau nuoširdūs ir saviti. Juos autorius vaizduoja su meile ir lengvu humoru. Dauguma jų turėjo realius prototipus.

„Paskutinis Vilniaus pranašas“ yra tarsi paminklas buvusiam ryškiam ir spalvingam žydų gyvenimui, kuris buvo negailestingai sunaikintas per nacių vykdytą fizinį ir dvasinį genocidą 1941–1945 m. <…> Ši apsakymų rinktinė atkuria žydų bendruomenės paveikslą, koks jis buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą: su giliomis tradicijomis, savitais žmonių santykiais, juokingomis ir net graudžiomis istorijomis, kurios Lietuvoje skleidėsi prieš kelis dešimtmečius.

Humanitarė Danielė Ūselytė, Šiaurės Atėnai

Paolo Cognetti (g.1978) – vienas talentingiausių šiuolaikinių Italijos rašytojų. Lietuvos skaitytojams puikiai žinomi jo romanai „Aštuoni kalnai“ ir „Vilko laimė.

Brolius Luidžį ir Alfredą sieja du dalykai: taurelė ir tėvo namas. Jie gali gerti iki nukritimo, o rytą pakirdę pradėti viską iš naujo. Tik aukštai kalnuose esantis namas saugo jų vaikystės ir broliškos meilės prisiminimus. Bet Alfredui jų nebereikia. Dabar, kai tėvo nebėra, jis grįžo į slėnį, nes nori išsilaisvinti iš praeities saitų. Tačiau nežino vieno dalyko: ta vargana trobelė gali tapti tikru lobiu. Arba pražūtimi...

Paolo Cognetti nuo atšiaurių Monte Rozos ledynų neria į slėnio dugne kunkuliuojančius pykčio, alkoholio ir savęs naikinimo migloje pasiklydusių žmonių gyvenimų verpetus. Rašydamas „Žemai slėnyje“ autorius įkvėpimo sėmėsi iš Bruce’o Springsteeno albumo „Nebraska“ ir sukūrė tikrą šedevrą, leidžiantį skaitytojams ne tik įsivaizduoti, bet ir pajusti kenčiančio žmogaus skausmą.

„Laikui nepavaldus pasakojimas, žavintis tik didiesiems kūrėjams būdingu įtaigiu, dinamišku ir taupiu stiliumi.“

Panorama

„Pasakojimas apie antrą šansą ir apie tai, kad mūsų įsivaizduojama ateitis ne visada būna tokia, kokios norėtume.“

Jodi Picoult

Du atsitiktinai susitikę nepažįstamieji leidžiasi į vienos dienos nuotykį ir kai ką pažada vienas kitam. Bet vienas žodžio laikosi, o kitas jį sulaužo, ir tai iš esmės pakeičia jų gyvenimą.

Atsitiktinis dvidešimtmetės Fernos Brukbanks susitikimas su nepaprastai patraukliu idealistu menininku Vilu Baksteriu virto vienos dienos nuotykiu. Nors laikas buvo netinkamas, jų ryšys pasirodė esąs nuoširdus: jie dalijosi paslaptimis, svajonėmis ir sutarė susitikti po metų. Ferna į susitikimą atėjo, o Vilas – ne.

Trisdešimt dvejų Fernos gyvenimas visai ne toks, kokio ji tikėjosi. Iš didmiesčio jai tenka grįžti namo ir imtis vadovauti mamos paliktai ne pirmos jaunystės poilsiavietei prie ežero Muskokoje, nors buvo prisiekusi šito niekada nedaryti

Fernai reikia plano – gelbėjimosi rato. Jos nuostabai, tokį ratą jai numeta Vilas, atvykęs vėluodamas devynerius metus. Bet ar ji gali pasikliauti šituo prabangų kostiumą vilkinčiu vyru, visai nepanašiu į tą vaikiną, su kuriuo susipažino prieš daug metų. Vilas kažką slepia ir Ferna abejoja, ar norėtų tai sužinoti.

Tačiau prieš dešimt metų Vilas Baksteris išgelbėjo Ferną. Ar ji gali padaryti tą patį dėl jo?

„Susitikime prie ežero“ – nuostabi, vasaros šiluma dvelkianti ir širdį suvirpinanti meilės istorija apie paslaptis, melą, nutrūkusius santykius ir antrą šansą.

Kūrinys „Goodreads“ nominuotas Geriausio meilės romano (2023) apdovanojimui.

 „Įtraukianti meilės istorija apie atradimus, apie tai, kas esame ir ko trokštame, kai svajonės keičiasi, o šansai pražiopsomi. Carley Fortune dovanoja mums dar vieną puikų vasaros skaitinį, alsuojantį širdies šiluma; tai knyga, kurią galima perskaityti per dieną, pasinėrus į jaunos ir seksualios meilės nostalgiją. Romano „Vasara po vasaros“ gerbėjai, ši knyga jūsų tikrai nenuvils!“

Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė

„Carley Fortune kūryboje užkoduoti visi penki pojūčiai. Knygoje „Susitikime prie ežero“ paragausite Piterio kepamos raugo duonos. Išgirsite prie ežero augančių medžių ošimą. Užuosite džino ir vandeniu atskiesto toniko kvapą. Pamatysite prieplaukoje laukiančią Ferną. Ir pajusite kiekvieną Vilo kūno skelidžiamą įelektrintą impulsą. Tai graži istorija apie tai, kaip atsisakyti lūkesčių, augti ir tapti tuo, kuo trokšti, įsileisti meilę, kai nesijauti jos nusipelnęs. Puikus vasaros skaitinys. Carley talentas dainuoja kiekviename puslapyje.“

Iman Hariri-Kia, rašytoja

„Įspūdinga vasaros knyga. Gyvendama tarp mažų Kanados namukų, Fortune meistriškai kuria dar vieną jaudinančią istoriją apie meilę ir antrą šansą. Kai užversite paskutinį romano puslapį, kūrinys dar ilgai gyvuos jūsų širdyje.“

Amy Lea, rašytoja

CARLEY FORTUNE yra New York Times ir Globe & Mail bestselerių „Vasara po vasaros“ ir „Susitikime prie ežero“ autorė, tituluota Kanados žurnalistė, dirbusi portalo Refinery 29, laikraščio The Globe & Mail, žurnalų Chatelaine ir Toronto Life redaktore. Ji gyvena Toronte su vyru ir dviem sūnumis.

CarleyFortune.com

Anglijos restauracijos laikotarpio rūmuose ponia Dona Sent Kalum garsėja skandalais ir polinkiu į paikystes – šitaip mėgina prablaškyti įgrisusią kasdienybę. Giliai širdyje ji vis dėlto geidžia kitokio gyvenimo, nuoširdžios meilės, švelnumo. Siekiant šio tikslo Donai nebaisūs jokie pavojai.

Ji paklūsta širdies balsui ir iš troškaus Londono pabėga į atkampų Navrono dvarą, vildamasi nuošaliuose jo miškuose ir slaptuose užutėkiuose atrasti dvasios ramybę. Ten ji patiria tikrą aistrą, įsimyli bebaimį piratą, medžiojamą Kornvalio gyventojų, – prancūzą, kuris, kaip ir pati Dona, dėl vienos džiaugsmo akimirkos yra pasiryžęs rizikuoti gyvybe.

„Daphne du Maurier nėra lygių.“ 

Sunday Telegraph

Įtraukta į 2021 m. „Women’s Prize for Fiction“ ilgąjį sąrašą.

„Stebuklinga!“

Tracy Chevalier

1957 m., pietryčių Londono priemiesčiai. Džinė Svini – vietinio laikraščio žurnalistė, įstrigusi pareigos ir nusivylimo kupinoje rutinoje, iš kurios ištrūkti prošvaisčių nematyti.

Kai jauna moteris Grečen Tilberi susisiekia su laikraščio redakcija teigdama, kad jos dukra gimė iš nekalto prasidėjimo, Džinė turi išsiaiškinti, ar ši moteris byloja apie stebuklą, ar yra apsimetėlė.

Tyrimas apverčia tylų Džinės gyvenimą aukštyn kojomis ir suteikia netikėtą galimybę patirti draugystę, meilę ir galbūt net laimę.

Tačiau tai neišvengiamai turės savo kainą.

 „Viena gražiausių kada nors skaitytų knygų. Jei atvirai, nenoriu, kad liktumėte jos neperskaitę.“

Lucy Mangan

 „Nepaprasta... „Maži malonumai“ tikrai nėra mažas malonumas!“

The Times

„Romanas, kuriam neįmanoma atsispirti, – ironiškas, įžvalgus ir tyliai pražūtingas.“

Mail on Sunday

„Nepaprastai papasakota tikros, suaugusių žmonių meilės ir kančios istorija.“

The Sunday Times

Dviejų knygų serijos „Ten, kur laukia meilė“ antroji knyga

Būdama keturiolikos Greisė galėjo padaryti viską dėl savo meilės – mokyklos blogiuko Railio. Desperatiškos pastangos pelnyti žavaus aštuoniolikmečio dėmesį pavertė ją miestelio pašaipų objektu. Daugybę metų Greisė nenorėjo net kojos kelti į Los Lobosą. Tačiau miestelio gyventojai jos anaiptol nepamiršo. Greisė – tikra legenda. Atvykusi į sesers vestuves ji netrunka tuo pati įsitikinti. Ir labai greitai vėl susiduria su savo pirmąja meile.

Railis Vaitfildas surimtėjo: grįžo gyventi į Los Lobosą ir net planuoja tapti meru. Jis jau pelnė rinkėjų palankumą. Tikslas, rodos, ranka pasiekiamas, bet vieną vakarą prie jo namų ima ir išdygsta „pamišėlė Greisė“. Railis supranta: nuolatinės akistatos su šia kadaise jį persekiojusia mergina tikrai nepadės tapti respektabiliu miestelėnu. Nuojauta pasitvirtina – kažkas imasi juodinti ne tik jį, bet ir Greisę.

Ar grumiantis su intrigomis atsiras laiko meilei?