Naujienos

„Niekada nerasi savęs, jei paskęsi kitame žmoguje.“

Likus vos vienai dienai iki išsikraustant iš Los Andželo, Felon susipažįsta su Benu, pradedančiuoju rašytoju. Negalėdami ignoruoti traukos vienas kitam, kartu jie praleidžia paskutinę Felon dieną mieste. Spalvingas Felon gyvenimas įkvepia Beną parašyti romaną. 

Laikui bėgant, tarp įvairių santykių ir savo atskirų gyvenimų negandų jie ir toliau susitinka kasmet tą pačią dieną. Bet ilgainiui Felon ima abejoti: ar Benas sako jai tiesą? O gal kuria tobulą tikrovę, ieškodamas kuo įtaigesnio siužeto posūkio?

Ar Beno santykius su Felon – ir jo romaną – galima laikyti meilės istorija, jei jos pabaiga – sudaužytos širdys?

„Dar vienas kvapą gniaužiantis Colleen Hoover romanas, kupinas paraudusių skruostų, trykštančių emocijų ir širdies skausmo. Mėgavausi kiekvienu puslapiu, kvėpavau kiekvienu gražiu žodžiu.“

Anna Todd, „New York Times“ bestselerių serijos „After“ autorė

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“ ir „Jei ne tu“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. JAV pasirodęs 2015 m., romanas „Lapkričio 9“ – nepamirštama rašytojo ir jo mūzos santykių istorija.

„Mano pienas buvo kartus, nežinios pilnas, pragaišties pienas. Aš apsaugojau nuo jo savo vaiką.“

Nora Ikstena (g. 1969 m.) – šiuo metu žymiausia ir didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusi latvių rašytoja, 16 knygų autorė. Ji apdovanota daugeliu svarbių Latvijos literatūros premijų, tarp jų – Trijų žvaigždžių ordinu už nuopelnus literatūrai ir Baltijos Asamblėjos premija. Vienas garsiausių N. Ikstenos romanų – „Motinos pienas“, išverstas į vokiečių, makedoniečių ir anglų kalbas, 2015 m. įtrauktas į Latvijos Metų knygos trumpąjį sąrašą.

Šis romanas – tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Tai moterų romanas; vyrai čia tik šmėkšteli, palikdami blankų pėdsaką. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską; ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios, ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi. Tai pasakojimas apie bandymus išlikti, nepaaukojant savo įsitikinimo ir žmogiško smalsumo, ir apie kainą, kurią tenka mokėti už tą išlikimą. Apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie stingdantį sistemos negailestingumą, apie bejėgiškumą ir pasipriešinimą. Apie tris moteris – senelę, dukrą ir anūkę. Apie nemeilę, kuri yra kaip išsigelbėjimas, apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.

Iš pirmo žvilgsnio tai – romanas apie motiną ir dukterį Sovietų valdomoje Latvijoje 1969-1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama. Viskas – apie meilę, nemeilę ir instinktą gyventi.

Šioje knygoje rasite šešias įgarsintas lietuviškas lopšines:

1.       Pele, pele, nešk miegelį

2.       Atvažiuoja meška

3.       Čiūčiulis Miegelis

4.       Oi, tu bitaite

5.       Vėjo sūnelis

6.       Vilkas pečių kūrena

Lopšines atlieka Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius (grupė „Skylė“), o ramiems, šviesiems jų balsams akompanuojama tikrais instrumentais. 

Ryškios, žaismingos Dovydo Čiuplio iliustracijos padės pamiršti įtemptą dienos ritmą ir persikelti į spalvingą, žaismingą vaikišką pasaulį. 

Ramios lopšinės bei linksmi paveikslėliai leis greičiau ir paprasčiau nusiteikti saldžiam sapnui. 

Knygelės lapai kartoniniai, todėl lengvai vartyti, tyrinėti ir klausytis galės net patys mažiausi nemiegaliai.

„HIPOTEZĖ. Jei įsimylėsiu, būtinai baigsis blogai.“

Save gerbiantys mokslininkai ir mokslininkės visuomet remiasi konkrečiais įrodymais. Todėl doktorantė Olivija Smit, norėdama įtikinti geriausią draugę ir kolegę, jog nė kiek nebegalvoja apie savo buvusį vaikiną, jos akyse pabučiuoja pirmą pasitaikiusį vyrą.

Adamas Karlsenas – jaunas, arogantiškas profesorius, pagarsėjęs Stanfordo laboratorijos kietakaktis. Tačiau, Olivijos nuostabai, jis sutinka apsimesti jos vaikinu. Dar labiau Oliviją nustebina Adamo palaikymas po ne visai sėkmingo pranešimo mokslinėje konferencijoje. Tvirtas palaikymas ir... dar tvirtesnis jo kūnas.

Nedidelis Olivijos ir Adamo eksperimentas gresia virsti sprogimu. Olivija supranta, kad vienintelis dalykas, sudėtingesnis už bet kokią hipotezę, susijusią su meile, – tai jos pačios širdis, tyrinėjama po didinamuoju stiklu.


„A. Hazelwood įtikinamai perteikia klampų akademinės bendruomenės liūną. Ji šmaikščiai pasitelkia sumanius, žavius veikėjus ir pasakojimo veržlumo prozą... Protingas, seksualus romanas nudžiugins daugybę romantinių istorijų gerbėjų.“
Publishers Weekly


Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „New York Times“ bestselerių autorė ir neuromokslininkė. Rašytoja gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV ir ten įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. A. Hazelwood mėgsta bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo katėmis bei vyru žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. Debiutinis jos romanas „Meilės hipotezė“, pasirodęs 2021 m., buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia romance žanro knyga.

Prieš jūsų mažylio akis – net 1000 pirmųjų žodžių, suskirstytų temomis ir iliustruotų ryškiaspalviais piešiniais bei nuotraukomis. Parodykite, garsiai ištarkite ir papasakokite mažiesiems apie daiktus, gyvūnus, gamtos reiškinius, jausmus ir daugybę kitų dalykų, – tegul pasaulis nušvinta naujomis spalvomis ir žadina smalsumą!

Skirta 3-5 m. vaikams: įsiminkite pirmuosius žodžius, lavinkite tartį, mokykitės skaityti.

Kai liaujamės suprasti pasaulį – greito tempo, horizontus plečiantis literatūrinis kūrinys, kurio šerdis – tykūs ar kaip tik pribloškiantys mokslo istorijos momentai, pažymėti ieškojimų, bandymų ar eksperimentų, reikšmingai pakeitusių mūsų pasaulio supratimą.

Albertas Einsteinas perskaito laišką, išsiųstą iš Rytų fronto apkasų Pirmojo pasaulinio karo metais, ir nustemba ten radęs jo reliatyvumo teorijos sprendinius. „Prūsiškasis mėlis“ – pirmasis modernus sintetinis pigmentas, sukurtas XVIII a. alchemiko, siekusio atrasti nemirtingumo eliksyrą, – Fritzo Haberio rankose tampa ir žmonijos išgelbėjimo įrankiu, ir žiauriausiu nacių ginklu. Į abstrakcijas paniręs matematikas Alexanderis Grothendieckas sudegina savo formules, norėdamas apsaugoti žmoniją nuo jų destruktyvaus potencialo. Werneris Heisenbergas, apimtas epifaniškos beprotybės, Helgolando saloje sukuria kvantinės mechanikos apmatus, lėmusius atominių bombų atsiradimą.

Tai literatūra, tyrinėjanti mokslą, mokslas tampantis literatūra, įspūdingas grožinės ir negrožinės literatūros hibridas. Šiuolaikinis Čilės autorius Benjaminas Labatutas šiose penkiose keistose ir sykiu užburiančiose istorijose nagrinėja plonytę ribą tarp genialumo ir pamišimo, visus atradimus lydinčią begalinę maniją, žmogiškąją puikybę ir dviprasmišką mokslo galią, gebančią tiek kurti, tiek naikinti. Šiuose puslapiuose – preciziškai parašyti įtraukiantys pasakojimai apie galingą vaizduotę, reikalingą, kad suvoktum tai, kas nesuvokiama, ir tuos lemtingus akimirksnius, kai liaujamės suprasti pasaulį.

________

Galbūt kai kurie iš mūsų bus girdėję apie Schrödingerio katę ar Heisenbergo neapibrėžtumo principą, tačiau grynasis šių idėjų ir jų sumąstytojų įžūlumas, jų absoliuti beprotybė dar niekada, bent mano patirty, nebuvo taip vaizdingai ir bauginančiai perteikti, kaip šioje, trumpoje, žvėriškoje ir nuostabioje knygoje. – Philip Pullman

Tamsus, bet svaiginantis kūrinys... Labatutas parodo nepalaužiamą ryšį tarp siaubo ir grožio, to, kas gyvenimą kuria ir kas jį naikina... Ši knyga – paveiki ir eruditiška - užsispyrusiai jungia mokslo atradimų stebuklus su istorijos žiaurumais. – Sam Sacks, The Wall Street Journal

Labatuto knyga mums siūlo išdailintą, eretišką ir ypatingai įtraukiančią personalijų ir jų kūrybiškos beprotybės, lėmusios vienus svarbiausių XX a. mokslo atradimus, istoriją. Labatuto tema – visa ryjantis žmogiškasis noras atrasti ir jame slypintys pavojai. – Publishers' Weekly

Mokslu pagrįstos technikos, kaip pertvarkyti smegenis ir kūną, kad patirtumėte mažiau streso ir būtumėte atsparesni.

Dr. Aditi Nerurkar, Harvardo universiteto profesorė, lektorė, pranešėja ir ekspertė, siūlo naują požiūrį į stresą. Daktarė rekomenduoja permąstyti savo santykį su šia apsaugine organizmo reakcija ir su nesveiku stresu bei perdegimu kovoti pasitelkus penkis paprastus, bet galingus būdus. 

Medicinos mokslų daktarė Aditi Nerurkar nepritaria visuomenėje vyraujančiam požiūriui stresą sieti vien tik su blogiu. Pasak jos, stresas yra natūrali, sveika ir reikalinga organizmo reakcija, padedanti mums susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Problemos prasideda tada, kai stresas tampa nevaldomas ir perauga į perdegimą, nuovargį ar miego sutrikimus. Šioje knygoje daktarė siūlo penkis paprastus, mokslu pagrįstus būdus, padėsiančius suvaldyti stresą ir susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą. 

Remdamasi keliolikos metų patirtimi, A. Nerurkar atskleidžia, kodėl mūsų nuolatinis siekis būti „nenugalimiems“ didiną stresą ir kenkia tiek smegenims, tiek visam kūnui. Daktarė pateikia ne tik penkis jau minėtus streso valdymo būdus, bet ir efektyvias, praktikoje patvirtintas technikas, kurios padės pakeisti santykį su stresu, susigrąžinti dvasinę ir biologinę pusiausvyrą ir pajusti vidinę ramybę. 

„5 būdai įveikti stresą“ – įtraukianti knyga nuo pradžios iki pabaigos. Joje ne tik atsakome į klausimus apie stresą ir perdegimą, bet ir pateikiama efektyvių strategijų, kaip su tuo kovoti.“ 

 Eve Rodsky, knygų „Fair Play“, „Find Your Unicorn Space“ autorė

Tarptautinis bestseleris

„Ką reikia daryti dabar, norint pakeisti tolesnį gyvenimą.“

The Times

„7 paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, padėsiantys susikurti sveikesnį ir ilgesnį gyvenimą.“

The Telegraph

Profesorė Rose Anne Kenny, sukaupusi 35 metų patirtį senėjimo medicinos srityje, savo žinias derina su naujausiais mokslo pasiekimais ir tyrimais. Ji rašo apie tai, kodėl senstame, ir dalijasi patarimais, kaip pasiruošti šiam gyvenimo etapui. Anot autorės, amžius negali būti vertinamas vien skaičiumi: viską lemia organizmo biologiniai pokyčiai. Tačiau svarbiausia tai, kad daugumą veiksnių, kurie daro įtaką mūsų biologiniam laikrodžiui, įmanoma keisti ir tobulinti, nes patys kontroliuojame 80 procentų savo biologinio senėjimo. Todėl galime ne tik gyventi ilgiau, bet ir tapti laimingesni neprarasdami sveikatos iki pat vėlyvųjų gyvenimo metų.

Mokslinę teoriją grįsdama praktiniais patarimais, profesorė aiškina, kaip pozityviai mąstyti apie senėjimą, nagrinėja, kaip mūsų ląsteles veikia maistas, genetika, draugystė, seksas, fiziniai pratimai ir juokas. Ši informatyvi knyga atskleis, kokių veiksmų galite imtis, kad ilgiau išliktumėte jaunesni, ir įrodys, kad iš tiesų esate tokie jauni, kokie jaučiatės.

Profesorė Rose Anne Kenny yra daugybę apdovanojimų pelniusi gydytoja ir mokslininkė, nuo 2006 m. Dublino Švenčiausiosios Trejybės koledžo Sveikatos mokslų fakultete vadovauja Gerontologijos katedrai. Ji yra pagrindinė Airijos ilgalaikio senėjimo tyrimo TILDA mokslininkė, paskelbusi daugiau kaip 600 publikacijų. 2014 m. jai suteiktas Airijos karališkosios akademijos nario vardas – Airijoje tai aukščiausias mokslinės kompetencijos įvertinimas. 2019 m. Kvala Lumpūre vykusiame pasauliniame kongrese profesorei buvo įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus senėjimo tyrimų srityje. 2018 m. laikraštis „Irish Times“ ją išrinko Sveikatos didvyre, 2017 m. ji pelnė „Trinity Innovation Award“ apdovanojimą, o 2020 m. buvo išrinkta Airijos geriatrijos draugijos pirmininke.

„Prof. Kenny, remdamasi dešimtmečius kauptais moksliniais įrodymais ir patirtimi, savo įtraukiančioje knygoje surašė visą informacijos lobyną ir sukūrė patogų sveiko senėjimo vadovą.“

Forbes

„Būtinas sveiko senėjimo planas, kupinas optimizmo.“

Irish Examiner

„Mokslinę teoriją sujungus su praktiniais patarimais atsirado ši įdomi ir informatyvi knyga, malšinanti mūsų kultūrinę senėjimo baimę.“

Reader̕s Digest

„Aktualus raginimas saugoti savo sveikatą ir gyvybingumą.“

Irish Times

„Rose Anne Kenny išmano beveik viską, ką reikia žinoti apie senėjimo mokslą.“

Woman̕s Way

„Nuostabiai parašyta knyga visiems, kurie... nori ilgai gyventi.“

Maria Fitzgerald, RSS pirmininkė

Netikėtai ištartas „sutinku“. Nejau jiems lemta būti kartu?

Laisvos sielos Autumn mėgavosi kiekviena akimirka ir niekada neįsivaizdavo, kad ištekės Vegase! Kai ryte, atsibudus šalia sutuoktinio Tobio, grįžta atsiminimai apie praėjusią naktį, ji suvokia, kad pateko į bėdą... Tobis prašo, kad Autumn kurį laiką vaidintų tikrą žmoną. Perprasti naująjį sutuoktinį tikrai nelengva, bet kai ko nepaneigsi: juodu sieja beprotiška aistra!

Kai antra proga išmuša žemę iš po kojų!

Vaikystės draugui Finui paprašius rasti šeimai priklausiusius antikvarinius daiktus, Viktorija sutinka padėti. Trumpam pamiršta sudaužytą širdį ir leidžiasi į taip trokštamus nuotykius. Bet ilgainiui draugystė perauga į kai ką netikėto! Netrukus Viktorija supranta, kad Finui, kaip ir jai, atėjo metas kurti gyvenimą iš naujo... Ar netikėtas nėštumas suteiks jiems antrą galimybę? Galimybę, apie kurią nedrįso svajoti?

Juos vėl suvedė… likimo valiai paliktas kūdikis!

Maksas netikėtai sutinka Leną Filips, su kuria buvo užmezgęs neilgą romaną, – ir tarp jų vis dar skraidžioja aistros kibirkštys! Nors leisti laiką kartu itin malonu, ant Makso dvaro laiptelių paliktas  kūdikis tampa tikra staigmena. Dabar Maksas, kuriam gyvenimas suteikė visas priežastis būti atsiskyrusiam, ir džiugioji Lena turi rasti būdą suteikti tam naują pradžią – kartu!

„Keturiasdešimt meilės taisyklių“ – aktualumo neprarandantis, vienas ryškiausių turkų rašytojos Elif Shafak kūrinių, kurį BBC paminėjo tarp „100 romanų, suformavusių mūsų pasaulį“. Tai pasakojimas apie du lygiagrečiai tekančius gyvenimus: Elos Rubinštein, keturiasdešimtmetės amerikietės namų šeimininkės, ir XIII a. sufijų mistiko Rumio. Šiuos likimus skiria aštuoni šimtai metų, o jungia... meilė. Meilė, kurios ieško Ela, ir meilė, kuria alsuoja Rumis.

Ką daryti, jei tau keturiasdešimt metų, vaikai užaugo, o jausmai vyrui išblėso? Kad užpildytų tuštumą, Ela Rubinštein įsidarbina literatūros agentūroje, nustebindama savo šeimą. Pirmoji užduotis – perskaityti romaną „Saldi šventvagystė“, pasakojantį apie sufijų mistiką Rumį ir jo mokinį Šamsą, o vėliau parašyti recenziją.

Knyga taip sukrečia Elą, kad ji netikėtai parašo laišką jos autoriui. Taip prasideda Elos gyvenimo pokyčių ir meilės istorija. Ji mokosi iš Šamso ir Rumio, vadovaujasi keturiasdešimčia meilės taisyklių, teigiančių, kad kiekviename iš mūsų glūdi visagalė meilė.

„Keturiasdešimt meilės taisyklių“ – romanas apie meilės galią keisti gyvenimą net tada, kai, rodos, per vėlu.

Elif Shafak (Elif Šafak, g. 1971 m.) – žymi šių laikų turkų rašytoja; rašo turkiškai ir angliškai, dėsto politologiją ir sociologiją Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Kontroversiška, aistringa jos proza pakerėjo daugybę skaitytojų visame pasaulyje – autorė yra išleidusi devyniolika knygų, jos išverstos į penkiasdešimt penkias kalbas. Lietuvoje jau išleisti didžiulį skaitytojų susidomėjimą pelnę E. Shafak romanai „Stambulo pavainikė“, „Keturiasdešimt meilės taisyklių“, „Ledinukų rūmai“, „Mečetė sultono dukteriai“, „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“ ir „Išeinančių medžių sala“.

Augdama Jehovos liudytojų šeimoje, Deimantė tikėjo, kad pasaulio pabaiga jau laukia ant slenksčio. Todėl kartu su mama Šiaulių gatvėse ir daugiabučių laiptinėse skleidė „gerąją žinią“: atėjus Armagedonui, Jehova visus jam atsidavusius žmones pakvies į savo karalystę. Tiesa, Deimantė žinojo ir tai, kad rojus turi kainą – visišką atsiskyrimą nuo „pasauliečių“, Jehova netikinčių žmonių, ir neva šėtoniškos jų įtakos.

Mergaitės vienatvę aštrino ir tai, kad ji niekam negalėjo prasitarti apie namie patiriamą siaubą – mamos ir tėčio smurtą, kaip Dievo rykštė užgulantį kaskart, nepaklusus griežtoms taisyklėms. Vėliau baimė peraugo į pyktį ir paauglišką maištą: mergaitė nepabijojo keisti išvaizdos, bėgti iš namų... Ilgainiui pasipriešinimas tėvams ir jų tikėjimui tapo pavojingas gyvybei.

„Pasaulietė“ – tai istorija apie išsilaisvinimą nuo psichologinio, fizinio ir dvasinio smurto. Knygoje nuoširdžiai, be užuolankų, kartais ironiškai pasakojama apie tikėjimo savimi ir vilties galią.

„Kai skaitai Taros Westover „Apšviestąją“, atrodo, kad jos mormoniškas gyvenimas vyksta taip toli ir nė negali būti tiesa. Nepaprastas Deimantės atvirumas ir drąsa man primena Tarą. Tik Deimantė gelbstisi taip arti, kad kūnas pagaugais nueina suvokiant: ši istorija nutiko mūsų kieme.“

Dovilė Filmanavičiūtė, reklamos specialistė, TV laidų vedėja

„Gyvenimas yra visoks – ir taip dažnai jame žaidžiame gavę ne pačias geriausias kortas. Nenoromis klausi savęs: ar visa tai turi prasmę? Kodėl nutinka nepatogių, skaudžių dalykų? Ar tai bausmės – o gal pamokos? Ši knyga atima kvapą atvirumu. Su kiekvienu puslapiu vis labiau trokšti gaivaus oro gurkšnio. Lenkiu galvą už narsią širdį ir didelę meilę gyvenimui.“

Viktorija Urbonaitė, strateginės komunikacijos specialistė, rašytoja, autorinių laidų vedėja

Deimantė Rudžinskaitė – fotografė ir stilistė, gimusi ir augusi Šiauliuose. Savo istoriją apie sunkią vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje ji pasakojo tokiems tinklaraščiams kaip „Lrt.lt“, „15min.lt“, „Žmonės.lt“ ir „Moteris.lt“. „Pasaulietė“ – pirmoji D. Rudžinskaitės knyga.

Svarbiausios taisyklės, kad mieste, gatvėje, parke, autobuse, automobilyje jaustumeisi saugiai ir ramiai

-          Kaip saugiai pereiti gatvę, jei aplinkui nematyti pėsčiųjų perėjos?

-          Kokias pagrindines taisykles reikia žinoti, norint saugiai važinėti dviračiu ar elektriniu paspirtuku?

-          Kas gali judėti pėsčiųjų, pėsčiųjų ir dviratininkų, tik dviratininkų takais?

-          Kaip elgtis prie geležinkelio bėgių? O automobilyje ar autobuse?

Knygoje rasite atsakymus į šiuos ir daugybę kitų svarbiausių klausimų apie saugų elgesį kelyje. Čia surašytos taisyklės ir situacijos, su kuriomis susiduria kiekvienas vaikas, savarankiškai keliaudamas į mokyklą ar į namus, važiuodamas autobusu ar automobiliu, pramogaudamas draugų kieme, parke. 

Šmaikščios iliustracijos ir skyreliai „Ar žinai, kad...“ bei „Tiesa ar pramanai?“ padeda susikaupti pažindinantis su rimtomis temomis, skatina kritinį mąstymą ir kutena vaizduotę.

Agnė Šarakauskė, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė: „Rekomenduoju perskaityti kiekvieno pradinuko ir pradinukės šeimai. Tai puiki, pirma mano matyta tokia žaisminga, šiuolaikiška knygutė vaikams svarbia saugumo tema. Ją skaityti turėtų būti linksma ir naudinga: knyga padės išmokti saugiai elgtis gatvėje, nes taisyklės aprašytos suprantamai ir aiškiai. Mėgstu praktines užduotis, todėl tėveliams siūlau apgalvoti kiekvieną knygelės situaciją ir išbandyti veiklose su vaikais“.

Socialinei iniciatyvai „Apsaugok mane“ – 25 metai!

Ši knyga išleista „Lietuvos draudimo“ inicijuotos socialinės akcijos „Apsaugok mane“ jubiliejaus proga. Dvidešimt penkerius metus kiekvieną rugsėjį bendrovė apdraudžia visus Lietuvos moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų kelyje ir taip įgyvendina įmonės misiją – dirbti tam, kad mūsų visų ateitis būtų saugi ir rami. 

„Lietuvos draudimo“ indėlis į saugesnę visuomenę ir mūsų visų ramybę – daugiau nei 1000 knygos egzempliorių, dovanojamų Lietuvos savivaldybių bibliotekoms ir mokykloms, ugdančioms pradinių klasių moksleivius.

Knygos turinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos policija.

Aleksas  – velnias, apdovanotas angelo veidu. Genamas visą gyvenimą persekiojančios tragedijos, negailestingai siekia galios ir keršto, todėl širdies reikalams neturi laiko. Tačiau kai Aleksui tenka pasirūpinti geriausio draugo seserimi, krūtinėje kažkas užsiliepsnoja – ugnis, galinti ištirpdyti jo ledo rūmą.

Eva – vėjavaikiška mergina, kamuojama miglotų košmarų apie vaikystę, nors pati jos gerai neprisimena. Tačiau geba visur įžvelgti pasaulio grožį... ir regi širdį, slypinčią po lediniu vyro, kurio nederėtų pamilti, veidu. Tai geriausias jos brolio draugas. Kaimynas. Gelbėtojas – ir pražūtis.

Uždrausta Alekso ir Evos meilė atskleidžia paslaptis, negrįžtamai pakeisiančias juodu ir viską, kas jiems brangu.

„Įtraukianti istorija su itin pikantišku prieskoniu.“

San Francisco Chronicle

„A. Huang tiekia vieną šokiruojantį siužeto vingį po kito. Ši dramatiška knyga skaitytojams ir skaitytojoms atims žadą.“

Publishers Weekly

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „New York Times“, „USA Today“, „Sunday Times“ ir „Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes.

Dvidešimt keturios stebuklingo spalvinimo knygelės ir teptukas! 

Laukdami Kalėdų kasdien atverkite po langelį ir džiaugsmingai spalvinkite! Šlapiu teptuku braukite per nespalvotus paveikslėlius ir stebėkite, kaip elniai, Kalėdų eglutės ar gražiosios snaigės staiga stebuklingai nusidažo įvairiomis spalvomis. Tokiam spalvinimui nereikia dažų, tik trupučio vandens.

Advento kalendorių sudaro:
- kartoninis dėklas su 24 langeliais ir įmaute (dydis: 30,5 × 41,8 cm);   
- 24 spalvinimo knygelės minkštais viršeliais (dydis: 10 × 10 cm); 

- mažas teptukas.

DU KARTUS PULITZERIO PREMIJA APDOVANOTAS AUTORIUS

Išradėjai, išmokę pasaulį skraidyti

Dramatiška istorija apie narsius brolius Wilburį ir Orville’į Wrightus, išmokiusius pasaulį skraidyti.

Vieną 1903-iųjų žiemos dieną prie Šiaurės Karolinos Išorinių Krantų du broliai, dviračių mechanikai iš Deitono miesto Ohajo valstijoje, pakeitė istoriją – savo sukonstruotu pirmuoju lėktuvo prototipu įrodė, kad žmogus gali skraidyti. Tada pasaulis dar ne iškart patikėjo, kad į orą pakilus varikliu varomai pirmajai pilotuojamai skraidyklei ateis skrydžių amžius.

Wilburis ir Orville’is Wrightai buvo nepaprastai drąsūs ir ryžtingi vyrai, pasižymėję plačiais interesais ir begaliniu smalsumu. Kai dirbdavo petys į petį, neįveikiamų sunkumų broliams nebūdavo. Akivaizdu, kad Wilburis buvo genijus, o Orville’is mechanikas, puikiai išmanantis inžinerijos subtilybes. Nors neturėjo aukštesnio nei vidurinis išsilavinimas, neturėjo ir daug pinigų, broliai nepailsdami dirbo, siekdami savo svajonės – pakilti į orą. Neatbaidė jų nė savaime suprantamas dalykas, kad kaskart atsiplėšę nuo žemės jie rizikuoja žūti.

Pasakojimo meistras Davidas McCullough, remdamasis Wrightų šeimos išsaugotais laiškais, dokumentais ir kitais šaltiniais, ne tik atskleidžia nepaprastą garsių brolių istoriją, bet ir pristato pasauliui mažai žinomą jų seserį Katharine’ą, be kurios pagalbos kažin kaip viskas būtų klostęsi.

„Laikui nepavaldžios svarbos istorija, pasakojama nepaprastai jautriai ir tiksliai. Puikus skaitinys apie, ko gero, įspūdingiausią visų laikų žmonijos žygdarbį. „Broliai Wrightai“ skrieja aukštai.“ – Danielis Okrentas, The New York Times Book Review 

„McCullough pakylėtai pasakoja Wrightų istoriją. Glausta, įdomu ir paremta faktais. Autorius visą brolių istoriją pasakoja pagarbiai ir subtiliai, įpindamas daug smulkmenų – kartais net stebiesi, kaip jis jas visas surinko.“ – Janet Maslin, The New York Times

„Davidas McCullough piešia gyvą ir žavingą kuklių ir darbščių ohajiečių portretą – tai knyga apie brolius, savo dviračių dirbtuvėje sukonstravusius lėktuvą ir Šiaurės Karolinoje, Kiti Hoko kopose, perkandusius skrydžio paslaptį. Autorius puikiai atskleidžia kvapą gniaužiančius Wrightų laimėjimus ir ne ką mažiau svarbu – perteikia jų amžininkų nuostabą. <...> Ponas McCullough rašo apie iš pažiūros paprastus žmones, iš tėvų perėmusius kertines Amerikos vertybes – pasitikėjimą savimi ir begalinį išradingumą.“ – Rogeris Lowensteinas, The Wall Street Journal

„Užburiantis McCullough pasakojimas apie brolių Wrightų ankstyvuosius ieškojimus – papildytas daugybe šeimos susirašinėjimų, kitų rašytinių šaltinių bei paties autoriaus meistriško šalies ir to meto mąstymo suvokimo – mums kaip niekas kitas iki šiol atskleidžia, kaip du vaikinukai iš puikios ohajiečių šeimos išmokė pasaulį skraidyti.“ – Reeve Lindbergh, The Washington Post

„Smulkiausiai, su menkiausiomis detalėmis pasakojama, kaip Wrightai siekė ir pasiekė sėkmės.“ – Buzzy Jackson, The Boston Globe

„Tai, ką aš vijausi, tikriausiai buvo kažkokia mano paties viduje tūnančios tamsos uodega. Pamačiau ją visai atsitiktinai, sekiau, įsitvėriau ir pačioje pabaigoje paleidau į dar gilesnę tamsą.“


Gyvenimas, mirtis ir miegas. 1995-ųjų žiema. Tik akimirka – ir viskas pavirsta griuvėsių krūva. Sukrėstas pasaulis suvirpa – Kušire, kur mažą dėžutę gabena vyras, jūros pakrantėje laužo šviesoje susitinkant nepažįstamiesiems, Tokijuje, kurio požemiuose Varlys susikauna su Slieku.

Kas nutinka šešiems visiškai vienam su kitu nesusijusiems veikėjams po Didžiojo Hanšino, arba Kobės, žemės drebėjimo ir tų pačių metų kovą Tokijo metro įvykusios nervus paralyžiuojančių dujų atakos? Apsakymų veikėjai negyvena Kobėje, nė vienas neapsilanko stichijos suniokotame mieste, tačiau visus ištinka gilūs ir paslaptingi sukrėtimai.



„Įveda skaitytoją į haliucinacijų pasaulį, kuriame realybė ir siurrealybė susilieja ir persidengia, kur sapnų neįmanoma atskirti nuo tikro gyvenimo košmarų.“
Michiko Kakutani



Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi.

Net per XX a. trečiojo dešimtmečio riaumojimą Niujorke nebuvo žmogaus, negirdėjusio apie Bendžaminą ir Heleną Raskus. Jis – legendinis Volstrito magnatas, ji – ekscentriškų aristokratų dukra. Kartu jiedu užkopė į pačią gerovės viršūnę, kuriai, regis, nėra ribų. Bet kokią kainą teks už tai sumokėti? Tokia mįslė menama sėkmingame 1937-ųjų romane „Kapitalas“, kurį perskaitė, rodos, visas Niujorkas. Tačiau šią istoriją apie privilegiją ir klastą galima papasakoti ir kitaip.

Hernano Diazo „Pasitikėjime“ elegantiškai sugretinamos kelios tų pačių įvykių versijos, o vis išsprūstančius faktus iš pramanų bando išnarplioti viena ryžtingai nusiteikusi moteris. Sulig kiekvienu nauju atradimu daugiau kaip amžių aprėpiantis literatūrinis galvosūkis vis iš naujo apkeri skaitytoją. Ir suvilioja leistis ieškoti tiesos, kuri dažnai atskleidžia asmeniniuose santykiuose glūdinčią vienatvę, turto galią perkeisti realybę, galiausiai tai, kaip lengvai kai kurie galingieji sau leidžia manipuliuoti faktais.

„Šis romanas ir klasikinis, ir originalus savo dvasia. Balzacas didžiuotųsi, Borgesas – taip pat.“
Rachel Kushner

„H. Diazas – naratyvo genijus. Koks išmintingas ir jaudinantis kūrinys.“
Lauren Groff

„Romanas, kurį reikia skaityti, tarytum luptum svogūną. Išradingas pasakojimas apie tiesos prigimtį.“
Daily Beast

Hernan Diaz (Hernanas Diazas, gim. 1973) – argentiniečių kilmės JAV rašytojas. Antrasis ir naujausias jo romanas „Pasitikėjimas“ laimėjo 2023-iųjų Pulitzerio premiją, nominuotas 2022 m. „Booker Prize“ ir gausybei kitų literatūros premijų, įtrauktas į Baracko Obamos geriausių 2022 m. knygų sąrašą. Šiuo metu televizija „HBO“ pagal „Pasitikėjimą“ kuria serialą.

Dažniausiai mus skaudina tie,

kuriuos mylime labiausiai.

Lilės vaikystė nebuvo lengva: visų gerbiamoje mažo miestelio šeimoje dėl smurtaujančio tėvo virė tikras pragaras, todėl Bostonas tapo jai išsilaisvinimu. Tėvui mirus, nedidelį palikimą ji panaudoja savo svajonei įgyvendinti – atidaro netradicinę gėlių parduotuvę. Darbų sūkury į gyvenimą įsiveržia meilė neurochirurgui Railiui. Jis šiek tiek arogantiškas ir užsispyręs, bet kartu aistringas, nuoširdus ir pametęs dėl jos galvą. 

Rodos, Lilė turi viską, apie ką svajojo. Tačiau netikėtomis aplinkybėmis į jos gyvenimą grįžta pirmoji meilė – Etlasas, apie kurį ji jau daugelį metų nieko negirdėjo. Paauglystėje jis vienintelis padėjo jai išgyventi sunkiausias akimirkas šeimoje. Jo grįžimas sujaukia Lilės mintis ir santykius su Railiu. Ar jų meilė pasiruošusi tokiam iššūkiui? Lilė priversta iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir kovoti už laimę. Dėl to ji turės priimti patį skaudžiausią sprendimą. 

„Mes dedame tašką“ – tai jautrus pasakojimas apie meilę ir pasitikėjimą, apie smurtą šeimoje ir tėvų sprendimus, kurie gali nulemti vaikų gyvenimą. 

„Tai viena nuoširdžiausių ir labiausiai įkvepiančių istorijų, kokią esu kada nors skaičiusi. Ši knyga pakeis jūsų gyvenimą.“ 

Knygų tinklaraštis AESTAS  

„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė milžiniškos sėkmės Amerikoje ir už jos ribų. Pasaulyje parduota daugiau kaip septyni milijonai romano „Mes dedame tašką“ egzempliorių.

„...o tada pasigirdo triukšmas. Aišku, jie niekada ligi tol nebuvo tokio garso girdėję. Tokio garso niekas negirdi – jį patiria, ištveria, išgyvena, paliudija. Beveik galėtum sakyti, kad jų gyvenimą galima padalyti į laikotarpį prieš išgirstant tą garsą ir į laikotarpį po.“

Amanda su Klėjumi atvyksta į atokų Long Ailando kampelį, tikėdamiesi atsipūsti nuo pragariško Niujorko ritmo, pabūti su paaugliais sūnumi ir dukra ir pasimėgauti ramiu gyvenimu prabangiame name, išsinuomotame savaitei. Tačiau šeimos idilę nutraukia netikėti svečiai: vėlai vakare į duris pasibeldžia Rutė ir Dž. H. Tvirtina, kad nuomojamas namas priklauso jiems, o jie patys atvyko mieste dingus elektrai. Tačiau čia, nuošaliose apylinkėse, kur taip pat nustojo veikti televizija ir internetas, sunku suprasti, kuo tikėti.

Netrukus ima dėtis sunkiai paaiškinami dalykai: namo teritorijoje pasirodo kaimenės stirnų, orą perskrodžia keisti negirdėto stiprumo garsai... Ar tokiomis neįprastomis aplinkybėmis Amanda ir Klėjus gali pasitikėti svečiais? O ar Rutė su Dž. H. gali jaustis saugūs? Kas nutiko Niujorke? Ar nuo civilizacijos atskirtas namas – tikrai nepavojinga vieta šioms dviem šeimoms?


„Kupina įtampos, trikdančiai žvelgianti į pasaulio nestabilumą ir skirtingų socialinių klasių bei rasių santykius. Kai, regis, nutikti gali bet kas – net apokalipsė, – romanas siūlo realistiškai pamąstyti, kaip gali baigtis visiems mums pažįstamas pasaulis. Išmuš skaitytojus iš vėžių.“
Buzzfeed


Rumaan Alam (Rumanas Alamas, gim. 1977) – amerikiečių rašytojas. Vos pasirodęs 2020-aisiais, sėkmingiausiu laikomas jo romanas „Palikite pasaulį užmaršty“ tapo „New York Times“ bestseleriu, pateko į „National Book Award“ premijos finalininkų sąrašą, o tokie įtakingi leidiniai kaip „Washington Post“, „Kirkus" ir „Boston Globe“ pripažino jį viena geriausių metų knygų. 2021 m. įtrauktas į Baracko Obamos metų vasaros skaitinių sąrašą ir nominuotas „Orwell Prize“ literatūros premijai.

Atlantik Sitis, 1934-ieji. Kaip ir kiekvieną vasarą, Estera ir Jozefas Adleriai išnuomoja namą poilsiautojams, o patys persikelia į butą virš savo kepyklos. Čia jie užaugino dvi dukras – Fanę ir Florenciją. Florencija, ką tik grįžusi iš koledžo, vasarą ruošis perplaukti Lamanšo sąsiaurį, o Fanė, neseniai netekusi kūdikio, vėl laukiasi ir turi saugoti sveikatą. Jozefui primygtinai reikalaujant, kad šeima priimtų paslaptingą merginą, kuriai jis neseniai padėjo emigruoti iš nacistinės Vokietijos, nedidelis butas beveik plyšta per siūles.

Chaotišką, bet jaukią vasarinę šeimos idilę sugriauna netikėta tragedija, tačiau Estera priima šokiruojantį sprendimą nuslėpti nelaimę nuo Fanės – bent jau kol gims kūdikis. Taip šeimą apraizgo sudėtingas paslapčių ir melo tinklas, o į paviršių iškyla ilgai slėptos įtampos.

Tikra istorija paremta Adlerių šeimos saga atskleidžia, kaip toli mes pasiryžę eiti, kad apsaugotume mylimus žmones. Sykiu tai įkvepiantis liudijimas, kad žmogaus dvasia geba atsitiesti po tragedijos.


„Adleriai atrodo tokie pat tikri kaip ir jūsų artimiausi draugai, o jų ištvermės istorija – itin svarbi. Nuo pat nepamirštamos pradžios, per visą banguojančią veikėjų gyvenimo tėkmę R. Beanland kalba apie nepaprastą šilumą ir žmogiškumą.“
Brian Castleberry

„Taip įtaigiai perkelia skaitytojus į 1934 m. vasarą Atlantik Sityje <...>, kad vos pakeldavusi akis nuo knygos tikėdavausi užuosti sūraus oro kvapą ir išvysti vandenyno bangas. Didžios širdies romanas!“
Ann Hood


Rachel Beanland (Reičel Bynland) – amerikiečių rašytoja, šiuo metu Ričmondo universiteto (Virdžinija) rezidentė. 2020 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Florencija Adler plaukia amžinai“ pelnė „National Jewish Award“ metų debiuto apdovanojimą, o įtakingas dienraštis „USA Today“ pripažino kūrinį viena geriausių metų knygų.

„NEW YORK TIMES“ BESTSELERIS NR. 1

Populiarios vyresniųjų klasių moksleivės Endės Bel žmogžudystės byla jau seniai baigta. Prieš penkerius metus Endę nužudė jos vaikinas Salas Singas, o tuomet atėmė gyvybę ir sau. Tai žino policija. Tai žino visi Litl Kiltono miestelio gyventojai.

Tačiau Pipa Fic-Amobi, dabar jau pati vyresniųjų klasių moksleivė, nėra tuo užtikrinta. Salą ji pažinojo iš vaikystės – vaikinas visada buvo toks geras... Pipa nusprendžia pati ištirti Endės Bel bylą. Ji randa tamsių paslapčių pėdsakus, galinčius įrodyti, jog Salas buvo nekaltas. Bet kažkas miestelyje nenori, kad Pipa kapstytųsi po praeitį.

Ar Pipa gali jaustis saugi, jei tikrasis žudikas arba žudikė vis dar slapstosi Litl Kiltone?


„Įdomus, įtraukiantis romanas, kupinas meistriškai sukurtos įtampos. Man labai patiko Pipa – jos mielos keistenybės, išradingas tyrimo metodas ir ryžtas peržengti savo saugaus pasaulio ribas, kad surastų tiesą.“
Emily Arsenault, romano "All the Pretty Things" autorė



Holly Jackson (Holė Džekson) – britų rašytoja, „New York Times“ bestselerių serijos autorė. Jos romanas „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“ tapo „TikTok“ sensacija. Kurti H. Jackson pradėjo dar paauglystėje, o pirmą romaną parašė būdama penkiolikos. Notingamo universitete ji studijavo literatūrinę lingvistiką ir kūrybinį rašymą, taip pat įgijo anglų literatūros magistro laipsnį. Mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir, žiūrėdama kriminalinę dokumentiką, apsimesti detektyve. Populiarias autorės paskyras galite rasti socialiniuose tinkluose „X“ ir „Instagram“ (paskyros @HoJay92).

„Visa tai pamatei ir pajutai vienu kartu. <...> Būdamas nevaržomai laisvas, tu regėjai randantis visatą, debesis ir žvaigždžių dulkes, šiltos balos išgaras – iš to dujinio burbuliavimo gimsta visa, kas gyva. Šiame Nevaržomos Laisvės būvyje tą naktį tu sutikai visa, kas yra, ir visa, kas galėtų būti: formą ir tuštumą, formos ir tuštumos nebuvimą.“

Vieną naktį prie pat savo namų žūva laukines varnas ir Mėnulį dievinantis džiazo muzikantas Kendži. Keturiolikmetis Benis su mama Anabele lieka be mylimo tėvo ir vyro, ir jų abiejų laukia sunkus gedėjimo kelias. Benis pradeda girdėti įvairiausių Daiktų kalbą – jam šaukia eglutės žaisliukai, žirklės, lango stiklas; vieni balsai yra švelnūs ir guodžiantys, kiti – pikti ir skatinantys smurtauti, naikinti viską aplinkui. Anabelė, apimta apatijos, atsisako išmesti net menkiausią Kendži primenančią smulkmeną ir pamažu tampa kaupike, neberandančia sau vietos namuose, prikimštuose niekam nereikalingų daiktų.

Ir Benį, ir Anabelę išgelbės knygos: pačios įšokančios į pirkinių vežimėlį parduotuvėje, padedančios ištrūkti iš nesiliaujančio balsų chaoso, laukiančios slaptuose Viešosios Bibliotekos skyriuose bei seniai pamirštame Vaikų Kampelyje. Pasakojančios apie kitas šalis, meną, filosofiją, politiką, klimato kaitą, bet labiausia – apie žmogaus vietą pasaulyje. Tokia yra ir „Knyga apie formą ir tuštumą“, poetiškai kviečianti ieškoti atsakymų į Svarbiausius Klausimus ir šiame kelyje išmokti gyvenimo bei mirties pamokas.

„Užuojautos kupinas <...> keistas ir gražus romanas, kurio puslapiai skaitant verčiasi patys.“
David Mitchell

„<...> knyga, padėsianti mums mąstyti, mylėti, gyventi ir klausytis. Niekas kitas nerašo kaip Ruth Ozeki, o šis jos romanas – tikra pergalė.“
Matt Haig

Ruth Ozeki (Ruta Ozeki, gim. 1956) – amerikiečių-japonų rašytoja, režisierė, dėstytoja, įšventinta dzenbudizmo mokytoja. Už romaną „Knyga laiko būčiai“ („Baltos lankos“, 2016) ji nominuota „Man Booker“ premijai. Naujausias jos romanas „Knyga apie formą ir tuštumą“ 2022 m. apdovanotas „Women's Prize for Fiction“ ir daugeliu kitų premijų.