Naujienos

Ką iš tiesų reiškia gyventi kūne – nuolat kintančiame, kupiname geismų, troškimų ir įtampų?

Britų rašytoja Olivia Laing į kūną žvelgia kaip į malonumo ir skausmo šaltinį su vidine konstitucija, polinkiais ir aistromis. Per žymių XX a. menininkų ir aktyvistų istorijas ji atskleidžia, kaip kūnai gali tapti priespaudos taikiniais arba galios įrankiais. Drauge jie – ir laisvės, tapatybės, atsparumo šaltinis.

O. Laing akiratyje dvi vėžiu sirgusios rašytojos – Susan Sontag ir Kathy Acker, tapytoja Agnes Martin, pasirinkusi atsiskyrėlės kelią, homoseksualus rašytojas Christopheris Isherwoodas, dainininkė Nina Simone, turėjusi bipolinį sutrikimą, juodaodis aktyvistas Malcolmas X ir dešimtys kitų. Jų gyvenimai apmąstomi atsispiriant nuo vieno kontroversiškiausių psichoanalitikų Wilhelmo Reicho, siekusio suprasti, kaip tarpusavyje siejasi psichologiniai, kūniški ir socialiniai veiksniai, – idėjų.

„Kūnas ir laisvė“ – intelektualus ir poetiškas tyrimas apie priespaudą, pasipriešinimą ir laisvę XX–XXI a. Pradėtas rašyti per pabėgėlių krizę 2015 m. ir baigtas per pandemiją 2020 m., jis mums primena, kad kova už pamatinę žmogaus teisę būti laisvam tęsiasi iki šiol.

Olivia Laing (gim. 1977) – pripažinta britų intelektualė, kultūros kritikė, rašytoja, Karališkosiosliteratūros draugijos narė, už negrožinę literatūrą pelniusi Britų bibliotekos rašytojų, Windhamo ir Campbell premijas, nominuota seniausiai Britanijoje Jameso Taito Blacko premijai. „O. Laing yra vienas svarbiausių mūsų laikų balsų“, – teigia literatūros kritikė Rachel Spence. Lietuviškai išleista O. Laing knyga „Vienišas miestas“.

„Štai ką vienas kūnas gali padaryti kito labui: skelbti laisvę, kuria galima dalytis, kuri smelkiasi po oda. Laisvė – tai ne išsivadavimas nuo praeities naštos. Laisvė reiškia, jog ir toliau gyvename, einame į ateitį, visą laiką svajodami. Laisvas kūnas nebūtinai turi būti sveikas, nepažeistas ar nemodifikuotas. Jis nuolat kinta, kinta, kinta, juk vis dėlto kūnas – tai taki forma.“

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/947b8ece-5d5e-4123-9c89-db1c49bc51bd.html

„Jų akys žvelgė į Dievą“ – amerikiečių rašytojos Zoros Neale Hurston (1891–1960) žymiausias romanas, parašytas 1937 m., o suprastas ir įvertintas tik po autorės mirties. Šiandien jis laikomas vienu svarbiausių XX a. pasaulio literatūros aukso fondo kūrinių ir Harlemo renesanso klasika. Žurnalas „Time“ jį įtraukė į 100 geriausių visų laikų anglakalbių romanų sąrašą, 2005 m. sukurtas to paties pavadinimo vaidybinis filmas.

Tai klasikinis pasakojimas apie moters emancipaciją. Knygos veiksmas vyksta XX amžiaus pradžios Floridoje, kur paskutinis žodis – visada tik baltaodžio vyro. Šešiolikmetė apie meilę svajojanti juodaodė Džeinė prieš savo valią ištekinama už pagyvenusio ūkininko. Jai sakoma, kad santuoka gal ir atneš meilę, bet apskritai gyvenime ji ne tokia ir būtina... Mergina ujama, o vyras kartoja, kad jos vieta ten, kur pasakys jis. Sukaupus ryžtą, Džeinei pavyksta palikti namus ir ištekėti antrą kartą. Šįsyk – už pasiturinčio miestelio mero. Gyvenimas tampa turtingesnis, bet pilnatvės nepadaugėja – Džeinė jaučiasi kaip vyro trofėjus. Vieną dieną ji sutinka dvylika metų jaunesnį klajoklį su gitara. Gal pagaliau šis ryšys bus grįstas pagarba ir meile... Ar tai apskritai įmanoma?

„Širdį persmelkiantis romanas, kuriame iš gelmių pažįstama meilė ir žiaurumas, didūs žmonės aiškiai skiriasi nuo šiaudadūšių ir juntama atjauta nežinantiems, kaip gyventi.“

Zadie Smith, rašytoja

Zora Neale Hurston (1891–1960) – amerikiečių etnografė ir rašytoja, kurią Nobelio literatūros premijos laureatė Toni Morrison pavadino „viena iškiliausių mūsų laikų rašytojų“. Kūrė ir literatūrine anglų kalba, ir juodaodžių dialektu. Pripažinimo sulaukė tik po mirties. Palaidota be antkapio kaip nežinomas asmuo, o jos daiktai ir užrašai sudeginti, išgelbėta tik dalis rankraščių. Iš naujo atrasta 1973–1975 m., kai rašytojos Alice Walker pastangomis buvo paskelbta serija straipsnių apie jos kūrybą. Buvusi pamiršta, autorė ilgainiui tapo svarbia JAV literatūros klasike. 1994 m. įtraukta į JAV Nacionalinį moterų šlovės muziejų, įsteigta solidi jos vardo literatūrinė premija. Lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/f6564f39-355b-47b5-b64e-3afde117b509.html

Tai buvo namas be gerumo, neskirtas ir netinkamas gyventi žmonėms, namas be meilės ar vilties.

Eleonorai Vans – trisdešimt dveji. Po neįgalios motinos, kurią slaugė ilgus metus, mirties ji pirmą kartą pasijunta laisva ir net šiek tiek laiminga. Netrukus daktaras Montagju, tyrinėjantis antgamtinius reiškinius, atsiunčia laišką kviesdamas Eleonorą į savo padėjėjų komandą. Užduotis – tris mėnesius praleisti bloga reputacija garsėjančiame Kalvų name ir fiksuoti visas patirtis. Moteris pajunta, kad tai pasiūlymas, kurio ji labai ilgai laukė. 

1959 metais pasirodęs romanas „Namas, kuriame vaidenosi“ yra psichologinio siaubo klasika. Įtaigus JAV rašytojos Shirley Jackson balsas užčiuopia siaubą, slypintį kasdienybėje, šeimoje, žmogaus santykiuose su kitu žmogumi ir visuomene. Stephenas Kingas šį kūrinį ne sykį minėjo kaip vieną reikšmingiausių savo įkvėpimo šaltinių. Romanas adaptuotas kine (1963, 1999), teatro scenoje, pagal jį sukurtas populiarus „Netflix“ serialas (2018).

Shirley Jackson (1916–1965) – ryški XX amžiaus siaubo literatūros kūrėja, taip pat laikoma ir dviejų dešimtmečių (1940–1960) nematomos JAV moterų istorijos metraštininke. Savo kūriniuose ji perteikė nerimastingą, prieštaringą, nepatogią moters jauseną atliekant įvairius jai tenkančius vaidmenis. Rašytoja studijavo Sirakūzų universitete, užaugino keturis vaikus, o jos asmeninės patirtys dažnai atsispindėjo kūryboje.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/83e8b7a6-57c9-4a21-b1ea-7162e12b54cb.html

Ministras 2019-aisias. Astrologė 1997-aisiais. Partizanas 1946-aisiais. Šauktinis 1981-aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018-aisiais.  Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena.

Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti sunkiausia. Vieną dieną kirminas ryžtasi įgyvendinti netikėtą ir pavojingą – savo – sumanymą.

Reklamos kūrėjo ir menininko Jono Valatkevičiaus romane pirmuoju asmeniu kalba botas. Kūrinys diskutuoja su šiandiena, persisunkusia procesų, kurie dar visai neseniai buvo įmanomi tik mokslinėje fantastikoje. Per personažų mikropatirtis autorius kritiškai, ironiškai ir skvarbiai analizuoja istorinį visuomenės kismą. Romane švyturiuoja šių dienų mąstytojų – Ray Kurzweilo, Shoshanos Zuboff, Giorgio Agambeno, Yuvalio Noah Harari, Williamo Gibsono ir kt. – idėjos.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/34409b40-0eb9-4193-b729-46390562c891.html

Jaunas britų aristokratas Edvinas dėl Viktorijos laikų moralei nederamo elgesio ištremiamas į Kanadą. Kartą Kajetės miške netikėtai išgirdęs smuiko garsus, staiga pasijunta lyg keistoje didelėje erdvėje – stotyje ar bažnyčioje, – ir tas patyrimas jį sukrečia iki širdies gelmių...

Po dviejų šimtmečių Antrojoje Mėnulio kolonijoje gyvenanti rašytoja Olivija išvyksta į savo knygos pristatymo turą po Žemę. Jos romane yra keistas epizodas: aidinčiame orlaivių terminalo koridoriuje vyriškis griežia smuiku, o aplinkui, lyg kitame laiko sluoksnyje, iškyla miškas.

2401-aisiais Gasperis, detektyvas iš aptemusio Nakties miesto, nusamdomas ištirti keistą įvykį Šiaurės Amerikos miškuose, ir jam ima vertis eilė sugriautų gyvenimų: tremtinys grafo sūnus, palūžęs po karo, rašytoja, įstrigusi toli nuo namų pandemijos apniktoje planetoje, ir vaikystės draugas, kuris, kaip ir pats Gasperis, gali leistis į žygį, pakeisiantį gyvenimo priežasties ir pasekmės dėsnį.

Emily St. John Mandel (gim. 1979) – Niujorke gyvenanti kanadietė rašytoja, per pastarąjį dešimtmetį išgarsėjusi romanais „Vienuolikta stotis“ ir „Stiklo viešbutis“. Ties riba tarp mokslinės fantastikos ir grožinės literatūros esantis romanas „Ramybės jūra“ išverstas į 27 kalbas. Knyga nominuota Andrew Carnegie’o medaliui už meistriškumą grožinės literatūros srityje, „Locus“ apdovanojimuose pateko į ilgąjį sąrašą. Skaitytojai „Goodreads“ platformoje romaną pripažino geriausiu 2022 m. mokslinės fantastikos kūriniu, jis pateko į „Amazon“ redaktorių sudarytą geriausių knygų dvidešimtuką bei „Financial Times“ geriausių metų knygų sąrašą.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/292b3ac4-ce28-4de4-8dde-245496d33f0c.html

Istorija prasideda 1701 m. Tekančios Saulės šalyje, kai kilmingas žemių valdytojas ponas Asano išprovokuotas susiremia su korumpuotu šiogūno dvaro pareigūnu. Šiogūno bausmė negailestinga – jam įsakyta atlikti sepuku. Asano žemės konfiskuojamos, šeima ištremiama, o ištikimų samurajų būrys išformuojamas – jie tampa roninais arba šeimininko netekusiais klajojančiais kariais, atstumtaisiais, pasmerktais pražūčiai.

Dėdamiesi tariamai paklusnūs, 47 roninai ne vienus metus slapta rezga keršto planą ir laukia tinkamos akimirkos smogti. Roninų žygiai, kaip ir istorija apie Apvaliojo stalo riterius, tapo nepamirštamu drąsos, sumanumo ir ištikimybės pavyzdžiu, tais laikais, kai samurajai buvo tikri didvyriai, o garbė ir orumas – vertybės, už kurias paaukojama gyvybė.

Tai epinis pasakojimas apie ypatingą samurajų būrį, kuris nepaisė šiogūno, de facto karinio Japonijos valdytojo, valios, prisiekęs atkeršyti už žuvusio šeimininko garbę. Japonijoje ši istorija apie samurajų dvasią, garbę, ištikimybę ir kerštą tapo tikra legenda, ilgus šimtmečius perduodama iš lūpų į lūpas. Šios knygos pagrindu sukurtas Holivudo filmas „47 roninai“ su aktoriumi Keanu Reavesu. Paremtas tikrais įvykiais pasakojimas pavergs kiekvieną, kas žavisi Tekančios saulės šalimi, istorija ir didingais nuotykiais.

Johnas Allynas Stanfordo universitete studijavo japonų kalbą, pirmaisiais JAV okupacijos metais buvo dislokuotas Japonijoje. Grįžęs į JAV, įstojo į Kalifornijos universitetą Los Andžele, kur 1951 m. įgijo Teatro meno magistro laipsnį. Toliau specializavosi japonų teatro srityje ir įgijo Teatro istorijos daktaro laipsnį. Dirbo televizijoje, rašė filmų scenarijus.

Stephenas Turnbullas – daugiau kaip 50 knygų apie Europos ir Tolimųjų Rytų karų istoriją autorius. Lidso universiteto Rytų Azijos studijų katedroje dėstė Japonijos religiją, konsultavo japonų kultūros klausimais. Kuriant filmą „47 roninai“, dirbo „Universal Pictures“ studijoje, patardamas istoriniais klausimais. 

Ką įsivaizduojate, galvodami apie Šaolinį? Neapsakomai stiprius karius, sklendžiančius ore?

Knygoje meistras pasakoja apie Dorybių kelią, ketinimų galią ir gyvenimo grožį. Šaolinio kovos menų tradicija – ne tik fizinė išraiška. Ji, pagrįsta dzeno ir dao filosofija, siūlo unikalų būdą, kaip per judesį sujungti protą ir kūną, ugdant pagrindines dorybes – discipliną ir atkaklumą. Šioje knygoje autorius atskleidžia anksčiau nepublikuotas Šaolinio tradicijos žinias – metodus, pritaikomus kasdieniame gyvenime, ir požiūrius, padedančius žinomus dalykus pamatyti naujai. Jis išskiria dvylika pagrindinių praktikų, leidžiančių tapti stipresniam, išmokti įveikti gyvenimo iššūkius, ugdyti valią, drąsą, ištvermę, discipliną ir lojalumą bei suvokti protą ir kūną kaip visumą.

Shi Heng Yi mokymo metodai pelnė tarptautinį pripažinimą – jo pranešimas TED platformoje sulaukė daugiau nei 17 milijonų peržiūrų, vienuolyno veikla yra populiaresnė nei bet kada, o vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose renka milijonus peržiūrų.

Shi Heng Yi – Europos Šaolinio šventyklos įkūrėjas ir meistras, gyvenantis Oterberge, Vokietijoje. Būdamas 35-osios Šaolinio meistrų kartos atstovas, jis perteikia ilgaamžę patirtį ir moko senovinių žinių, praktikuojamų milijonų žmonių visame pasaulyje.

„Per pastaruosius 150 metų maistas tapo... nebe maistas.“

Įžengėme į naują mitybos erą – daugumą suvartojamų kalorijų gauname iš visiškai naujų medžiagų, vadinamų itin perdirbto maisto (angl. „ultra-processed food“, UPF) produktais, sukurtais taip, kad keltų priklausomybę ir skatintų perteklinį vartojimą. Ši sąvoka turi ilgą mokslinę apibrėžtį, bet jei bent vienos maisto produktą sudarančios sudėtinės dalies nerastume savo virtuvėje, veikiausiai tai – itin perdirbtas maistas.

Norėdamas ištirti itin perdirbto maisto kilmę ir poveikį mūsų kūnams ir planetai, mokslininkas ir gydytojas Chrisas van Tullekenas mėnesį laikėsi specialios itin perdirbto maisto dietos ir konsultavosi su pasaulio akademinės bendruomenės, žemės ūkio ir pačios maisto pramonės ekspertais. Jo tyrimo išvados šokiruoja: itin perdirbto maisto produktų vartojimas siejamas su įvairiomis ligomis ir net ankstyva mirtimi, o vien fizinis aktyvumas ir valia negali išgelbėti nuo kenksmingų tokio maisto vartojimo pasekmių.

Kita vertus, Ch. van Tullekenas siūlo realius sprendimus gydytojams, politikams ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Ši knyga ne tik padės pakeisti jūsų pirkimo ir mitybos įpročius, bet ir paskatins plačiau pažvelgti į mūsų visų sveikatą ir aplinkos gerovę.

„Jei perskaitysite tik vieną knygą apie mitybą ir dietas, tegul tai būna ši.“
Bee Wilson, rašytoja, maisto žurnalistė

„Amžiams pakeitė mano požiūrį į tai, ką ir kodėl valgau.“
Hannah Fry, matematikė, dėstytoja, rašytoja

„Būtent tokios knygos keičia pasaulį.“
Steven Bartlett, tinklalaidės ir knygos „CEO dienoraštis“ autorius

„Nepaprastai įdomus tyrimas apie itin perdirbtą maistą – valgomas medžiagas, turinčias keistai skambančių ingredientų, gaminamas turtingiausių pasaulio kompanijų ir, deja, sudarančias vis didesnę mūsų mitybos dalį. Ch. van Tullekenas atskleidžia: tokio maisto produktai ne tik sukurti taip, kad juos valgytume nuolat ir nesusimąstydami, bet ir atimtų mūsų gebėjimą reguliuoti, ką valgome, tiesiogiai veikdami mūsų smegenis. <...> Perskaitę šią knygą, pradėsite kelti svarbius klausimus: ką iš tiesų valgote ir kaip tai buvo pagaminta.“
Dr. Michael Mosley, BBC televizijos laidų vedėjas ir bestselerių apie mitybą autorius

Chris van Tulleken (Krisas van Tulekenas) – infekcinių ligų gydytojas ir molekulinės virusologijos mokslų daktaras, studijavęs Oksforde ir apgynęs daktaro laipsnį Londono universiteto koledže, kur dirba docentu. Jo tyrimai sutelkti į korporacijų įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikų mitybos srityje, kur jis bendradarbiauja su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2023 metais pasirodžiusi knyga „Ultraperdirbti žmonės“ išsyk tapo „The Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriu, buvo įtraukta į prestižinio negrožinės literatūros apdovanojimo „Baillie Gifford Prize“ ilgąjį sąrašą.

„Trumpi pokalbiai su atgrasiais vyrais“ – 1999-aisiais pasirodęs amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallaceʼo apsakymų rinkinys, įtvirtinęs jo kaip nuožmaus literatūros inovatoriaus ir vieno reikšmingiausių JAV prozininkų reputaciją. 

Vienoje istorijoje – skausmingas ir sykiu graudžiai juokingas depresija sergančios moters portretas, kitoje – absurdiška šiuolaikinio televizinio bei šou verslo ir antikinių mitų samplaika-parodija, trečioje – laike ištirpęs trylikametis berniukas, besiruošiantis nuo aukšto tramplino šokti į baseiną. Dar kitur per trumpus eskizus Wallaceʼas bando suprasti, ar įmanoma atlikti kilniaširdišką veiksmą be savigyros ir kodėl nereikalingą įrankį paprasčiau parduoti už menką sumą nei atiduoti dykai. O centrinė apsakymų serija, suteikusi pavadinimą knygai, – tai pašnekesiai su daugybe skirtingų, išties atgrasių vyrų apie santykius su moterimis. Nežabotomis kalbomis jie išsipasakoja, ginasi, giriasi, išsisukinėja, išduoda savo seksualines obsesijas, kabinimo technikas, fetišus, fantazijas ir kartais stulbinamą nejautrumą kito žmogaus traumai. Egomanijos, mizoginijos, objektifikavimo čia ne mažiau nei juodojo humoro bei nuogo, nepatogaus tikrumo.

Pristatydamas iki absurdo išmąstytas ir grotesko kupinas situacijas, Wallaceʼas žvalgosi po tamsiuosius sąmonės koridorius, tūkstantmečių pervartai būdingą išsikvėpusią romantinių ir asmeninių santykių plotmę, kurios gelmėje slypi vienišumas, nepasitikėjimas ir nerimas. Įmantriai raizgydamas siužetus, keistą, rūškaną vizionieriškumą jungdamas su pažįstamu kasdieniškumu ir nepatogiu, vietomis net smurtingu atvirumu, Wallaceʼas tyrinėja tai, ką ir kaip gyvenime renkasi žmogus, kaip įsimyli ir (ne)lieka mylintis, kaip išgyvena ir naikina save bei kitus.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/2bac96f4-83c9-485d-a794-e939350c607b.html 

1986-ųjų pavasaris, Santjagas. Diktatoriaus Augusto Pinocheto galia silpsta ir skeldėja. Viename iš skurdžių miesto rajonų darbuojasi La Loka, aistringa, vieniša translytė kampo karalienė, siuvinėjanti staltieses prašmatnioms ponioms ir nuolat visu garsu besiklausanti bolero melodijų, kad užgožtų gatvėse vykstančių riaušių garsus. Netikėtai jos gyvenime atsiranda Karlosas – žavingas studentas, aktyvistas, kuriam ši romantiška pamišėlė, staiga įsiplieskus meilei, užleidžia palėpę slaptiems susitikimams ir apsiima namuose laikyti paslaptingas dėžes. Tuo metu Pinochetas, varginamas nesibaigiančių žmonos tauškalų ir kankinamas vaikystės košmarų, vis važiuoja į savo Maipo slėnyje esančią vilą ir atgal, kol vieną dieną karščio alinamame tarpeklyje jo, Karloso ir La Lokos keliai susikerta.

Vienas ryškiausių Čilės prozininkų Pedro Lemebelis (1952–2015), barokiška, spalvinga proza jungdamas intymias ir kolektyvines istorijas, atkuria karčią ir niūrią senosios diktatūros realybę, apkarstydamas ją kutais ir blizgučiais, šokdindamas bolero ir senamadiškų dainų ritmais, atrasdamas joje spalvingą ir gyvybingą romantikos siūlą. „Aš bijau, matadore“ – jaudinantis Čilės istorinėje kryžkelėje portretas, bet labiausiai – tai kūrinys apie meilę ir draugystę, išsivadavimą ir revoliuciją, liudijantis neįtikėtiną švelnumo ir atsidavimo galią, greitai sulaukęs milžiniško populiarumo ir per pastaruosius dešimtmečius tapęs vienu skaitomiausių romanų Čilėje. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/05a3fc87-9402-486d-9523-d17635bad894.html 

Dabarties akimirka yra vienintelis laikas, kuris mums turėtų rūpėti

Kartais tik praėjus šimtmečiui ar daugiau galime suprasti vieno žmogaus įtaką daugybei žmonių. Šiuo atveju neprireikė tiek daug laiko ir galime pasidžiaugti, kad turime privilegiją gyventi su Jonu Kabat-Zinnu. Pats autorius kuklindamasis nesureikšmina savo indėlio į mokslą, į psichologijos bei psichoterapijos raidą, tačiau jo nuopelnai akivaizdūs. Ko gero, svarbiausias yra gebėjimas rasti žodžius ir jais pasiekti žmones, kalbant subtiliomis temomis. Viena iš tų temų – meditacija. Ir nors žmonija meditaciją pažįsta tūkstantmečius, kiekvienai naujai kartai reikia naujo balso, kuris mokėtų pastatyti žodžių tiltą, mokėtų tinkamai, nepamesdamas gylio ir prasmės, išversti protėvių išmintį šiuolaikinei klausai. Autoriui tai puikiai pavyksta.

„Jonas Kabat-Zinnas moka pabudinti. Jis išplečia supratimą apie meditaciją, moko jos ieškoti savyje ir kasdieniuose žingsniuose. Tikiu, kad, kaip ir man kadaise, šią knygą į širdį ir protą įsileidusiems žmonėms tai bus prasmingo kelio išminties link pradžia.“ / Paulius Rakštikas, Pauze.lt psichologas, atidos (mindfulness) mokytojas

Mūsų galva nuolat pilna minčių: ateities planų, prisiminimų apie praeitį, svajonių apie tai, ko neturime, ir apgailestavimo dėl to, ko nebeturime. Tačiau labai retai susimąstome apie tą akimirką, kurioje esame DABAR: kuo kvepia oras, kurį dabar įkvepiame, kokie garsai mus supa, ką jaučiame būtent šią akimirką. O tikra ir yra tik ši akimirka, kurią išgyvename dabar, ji ir turėtų būti pati svarbiausia, bet retas tai suvokia bėgdamas rutinos labirintuose. Padėti pajusti akimirkos svarbą gali dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness).

„Yra tokia visuotinai pripažinta tiesa, kad nemažus turtus paveldėjęs viengungis negali apsieti be žmonos”.

Šiuo taikliu sakiniu, laikomu geriausia visų laikų grožinės literatūros kūrinio pradžia, prasideda daugiau nei 150 metų populiariausios anglų kalba parašytos knygos titulą išsaugojęs Jane Austen romanas puikybė ir prietarai.

Anglijos provincijoje gyvenančios kuklios dvarininkų Benetų šeimos pagrindinis rūpestis – ištekinti penkias dukras. Išskirtinis vyriausiosios Džeinės grožis iš pirmo žvilgsnio sužavi kaimynystėje įsikūrusį žavų ir turtingą poną Binglį. Tačiau jaunuolio seserims nepatinka brolio pasirinkimas, nes Benetai joms atrodo stačiokiški ir pernelyg neturtingi. Seserims pritaria ir geriausias ponaičio Binglio draugas bei vienas geidžiamiausių apylinkės jaunikių. Ponas Darsis – turtingas, patrauklus, tačiau santūrus ir uždaras džentelmenas. Bet netikėtai ir jis pats įsimyli kitą Benetų dukterį – išdidžią ir užsispyrusią Elizabetę. Mergina visomis išgalėmis priešinasi, kaip jai atrodo, išpuikėlio kerams. Tačiau ir šis neketina lengvai pasiduoti. Tarp jaunuolio ir Elizabetės užverda nuožmi jausmų kova... Tik ypatingos aplinkybės privers jaunuolius įveikti išankstinius nusistatymus... 

Jane Austen romanas „Puikybė ir prietarai“ XXI-ojo amžiaus knygų gerbėjus įtraukia ne mažiau, nei XIX amžiaus skaitytojus. Subtilus ir elegantiškas, šmaikštus, sąmojingas, parašytas sklandžia, vaizdinga kalba, pajuokiantis kvailų papročių suvaržytą visuomenę, jis išlieka aktualus ir įdomus visais laikais. Kaip puoselėti santykius bei teisingai elgtis bendraujant su priešinga lytimi iš šio romano mokosi ir dabartinė karta. Jane Austen rašė apie gyvenimą, kurį gerai pažinojo, tačiau niekada nerašė apie sunkius dalykus. Visi jos kūriniai vienaip ar kitaip susiję su komiškumu, kiekviena pastraipa žaižaruoja humoru ir ironija.

Seras Walteris Scottas yra apie ją pasakęs: „Jau gal kokį trečią kartą skaitau panelės Austen roma­ną „Puikybė ir prietarai"... Ši jauna moteris turi Dievo dovaną paprastus, kasdien sutinkamus dalykus bei žmones aprašyti tik­roviškai ir įdomiai, kas visiškai neduota man". O G.H. Lezvesas, tęsdamas R. Whatelyo ir T. B. Macaulay'o išsakytas mintis apie jos gebėjimą kurti dialogą ir veikėjų charakterius, pavadino ją „Shakespeare'u proza".

„Prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris“

Penki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera, mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone... Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicija paleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla. Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytas po žmogžudystės.

Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė ir yra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami. Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijos centrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrus teismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėti Alicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystę gaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti...

Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelideso debiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžioja painios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujo apgalvoti galimą įvykių baigtį.

„Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris. Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“ – A. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius.

Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistro laipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnį Amerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“ (The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas, Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metus studijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijos ligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė ir paskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.

#1 NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Parduota daugiau nei du milijonai knygų!

„Viena geriausių metų knygų.“ – THE GUARDIAN

Kino akademijos apdovanojimą pelniusio, „Oskaru“ apdovanoto aktoriaus Matthew McConaughey atsiminimai, kupini šmaikščių nutikimų, laisvūnų išminties ir sunkiai išmoktų pamokų, kaip džiaugtis gyvenimu.

Nugyvenau penkiasdešimt metų. Keturiasdešimt dvejus iš jų bandau atspėti gyvenimo mįslę, pastaruosius trisdešimt penkerius rašau dienoraštį. Užrašus apie sėkmę ir nesėkmes, džiaugsmus ir nuoskaudas, nustebinusius ir prajuokinusius dalykus. Trisdešimt penkerius metus mėginu suprasti, atsiminti, atpažinti, sukaupti ir užrašyti tai, kas mane jaudino ar įkvėpė gyventi toliau. Kaip būti teisingam. Kaip nesinervinti. Kaip džiaugtis gyvenimu. Kaip neįžeisti žmonių. Kaip neįsižeisti. Kaip būti geram. Kaip gauti tai, ko noriu. Kaip rasti gyvenimo prasmę. Kaip būti savimi.

Taigi susikroviau tuos sąsiuvinius ir nusipirkau bilietą į vieną pusę iki vienišos trobelės dykumoje; čia ir pradėjau rašyti knygą, kurią šiuo metu laikote rankose: albumą, kroniką, savo gyvenimo istoriją. Apie tai, ką mačiau, apie ką svajojau, ko vaikiausi, ką daviau ir ką gavau. Apie žiaurumo malonę, tiesą ir grožį. Apie bergždžias pastangas pabėgti nuo lietaus ir jaudulį šokant tarp lašų.

Tikiuosi, tai gardūs vaistai, pora aspirino tablečių, o ne ligoninės lova, kosminis skrydis į Marsą, kuriam nereikia piloto leidimo, apsilankymas bažnyčioje be prievolės vėl įtikėti ir juokas pro ašaras.

Tai meilės laiškas. Meilės gyvenimui. 

Ši knyga – vadovas, kaip įžiebti kuo daugiau žalios šviesos. Ir suprasti, kad geltona ir raudona galiausiai irgi tampa žalia. 

„Nepaprastai nuoširdi ir be galo atvira knyga. Matthew McConaughey išeitos sunkios gyvenimo pamokos moko: svarbiausia – ne laimėti, o suprasti“, – Markas Mansonas, knygos „Subtilus menas nekrušti proto“ autorius

Planuojama išleidimo data ir knygos kaina gali keistis.

Keturios tapatybės. Viena keršytoja

Berlynas, 2017-ieji. Apleistas atrakcionų parkas – vieta, kur naktį galioja savos taisyklės. Paauglių gaujos, narkotikai, ginklai... ir ant suolelio paliktas kūdikis. Mažylis suvystytas į audinį, siuvinėtą nežinomos kalbos žodžiais. Atsitiktinai įvykio liudininku tapęs paauglys iš Lietuvos bando neišsiduoti, ką matęs. Tą pačią naktį netoliese jis aptinka ir nužudytą savo globojamą merginą.

Detektyvui Johanui Hartogui ir jo kolegoms teks išnarplioti, kas sieja šias, rodos, visiškai nesusijusias mirtis. Byla, kuri netelpa į jokius įprastus rėmus, nes kai kūdikis randamas negyvas, atsakymų tenka ieškoti ne tik tamsiuose užkampiuose – kartais jie slepiasi pačiose šeimos šaknyse.

Tirti nusikaltimą darosi vis sudėtingiau, nes istorijos gijos plačiai pasklinda žemėlapyje ir laike: nuo Karaliaučiaus iki Sirijos, nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų. O per jas vos pastebima tėkme sruvena keturių Tolvaičių šeimos palikuonių moterų likimai. Septyni tiltai, septyni žiedai, septyni skausmo ir prakeiksmo ratai. Ar bylą tiriantys detektyvai ras kelią iki istorijos pradžios, glūdinčios praeities šešėliuose beveik šimtą metų? Ar pavyks Tolvaičių moterims pagaliau rasti ramybę? Ar galiausiai bus nuimtas vyks Deivės Pregaros prakeiksmas?

 „Septyni Majos žiedai“, antroji Dainos Kleponės knyga, įtraukia į detektyvinį trilerį, kuriame nusikaltimas yra tik paviršius, o tikroji įtampa slypi po oda. Debiutavusi kaip leidyklos „Alma littera“ Suaugusiųjų literatūros konkurso laimėtoja, autorė vėl grįžta su puikiu pasakojimu, kuriame meistriškai derina sukauptas profesines žinias ir aistringos istorijos tyrinėtojos talentą. Šįkart jos akiratyje – Karaliaučius ir Mažoji Lietuva, kur susipina skaudūs kelių kartų moterų likimai, prakeiksmai, islamo grupuotės ir cigarečių kontrabanda. 

Gero skaitymo!

„Kūno ir proto išmintis yra dėmesingo įsisąmoninimo mokslo ir praktikos šedevras.“

Med. dr. Besselis van der Kolkas, Bostono universiteto Medicinos fakulteto psichiatrijos profesorius, bestselerio „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ autorius

Stresas eikvoja mūsų energiją, kenkia sveikatai ir net gali sutrumpinti gyvenimą. Jis sukelia nerimą, depresiją ir ligas. Šioje klasika tapusioje novatoriškoje Jono Kabat-Zinno knygoje, parašytoje pagal garsiąją dėmesingų įsisąmoninimu pagrįstą streso mažinimo programą, mokoma, kaip pritaikyti mediciniškai įrodytus proto ir kūno tyrimo metodus kovojant su stresu, siekiant didesnės kūno ir proto pusiausvyros, geros savijautos ir sveikimo. Atliekant šias dėmesingumo įsisavinimo praktikas kiekvieną dieną, galima išmokti valdyti lėtinį skausmą, paskatinti optimalų gijimą, sumažinti nerimą ir panikos pojūtį, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, santykius ir socialinius ryšius. Tarptautinis bestseleris „Kūno ir proto išmintis“ skirtas visiems, kurie stengiasi gyventi sveikiau mūsų skubančiame pasaulyje. 

Medicinos mokslų daktaras, rašytojas ir meditacijos mokytojas Jonas Kabat-Zinnas siekia, kad sąmoningumas kuo labiau paplistų medicinoje ir visuomenėje. Jis yra Masačusetso universiteto Medicijos fakulteto profesorius emeritas, taip pat Streso mažinimo klinikos įkūrėjas. Skaito paskaitas apie sąmoningumo pagrįstą streso mažinimą viso pasaulio sveikatos priežiūros specialistams. Jo knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų.

Vieni jos amžininkai Oną Jogailaitę vadino labiausiai nuskriausta iš visų karalaičių ir niekam nelinkėjo tokio likimo, kiti apšaukė ją nuodytoja, valdžios ir turtų ištroškusia boba, galvojančia tik apie pinigus ir save.

Garsiosios karalienės Bonos dukra Ona – bjaurusis ančiukas šeimoje. Negraži, nemylima, vieniša ir nuolat atstumiama, ji vis tiek sugeba pasiekti aukštumas – yra išrenkama Abiejų Tautų Respublikos karaliumi (sic!), būdama 52-ejų išteka, o 64-erių netikėtai „virsta“ motina. Karalienė Ona visą gyvenimą jautėsi kaip meilės elgeta, godžiai renkanti pabertus trupinius, dėl kurių buvo pasiryžusi atsisakyti visko – turtų, žemių, pilių, savo ir sesers palikimo, net paskutinių savigarbos likučių, prasmegusių vienišų naktų tamsoje. Svarbiausi Onos gyvenimo vyrai ją skriaudžia, karalaitė kovoja su dvarą apsėdusiomis šmėklomis, raganomis, burtininkais ir alchemikais, baido nuodijimų šešėlius ir priversta savo rūmuose pakęsti palaidūnus užsieniečius, vilkinčius moteriškais rūbais.

„NEMEILĖ“ – tai pasakojimas apie tamsiąją karūnos pusę, toksiškus santykius ir pamėlynavusią, negandų iškankintą moters širdį, ne kartą skandintą gyvenimo purve, bet nepraradusią karališko švytėjimo ir meilės artimui. Romane modernus tekstas susipina su originaliais XVI a. Onos Jogailaitės laiškais, leidžiančiais išgirsti jos autentišką balsą iš 500 metų gelmės.

Ilona Skujaitė – Lietuvos istoriją įsimylėjusi žurnalistė, jos pirmasis istorinis romanas „Karo nuotaka“ apie Švedijos karalienę Kotryną Jogailaitę tapo bestseleriu ir buvo apdovanotas literatūrine Vinco Krėvės-Mickevičiaus premija. Naujausioje knygoje autorė tęsia Jogailaičių moterų sagą: čia iš pačios Onos lūpų išgirsime apie tolesnį jos sesers Kotrynos ir jos vaikų likimą.

POPULIARUSIS ŠVEDŲ MENTALISTAS HENRIKAS FEXEUS PRISTATO NAUJOS TRILOGIJOS „„MEMENTO“ PIRMĄJĄ DALĮ – TRILERĮ „AUKA“.

Vieną naktį programuotojas Davidas Lundas sulaukia elektroninio laiško iš nepažįstamosios Paulinos. Mergina rašo turinti informacijos apie Davido vaikystę. Logiškai mąstant laišką reikėtų ištrinti ir užmiršti. Vietoj to geriau būtų išsiaiškinti savo jausmus neseniai sutiktai žaviai advokatei Florensai. Bet Davidas visiškai neprisimena pirmų dvylikos savo gyvenimo metų, tad smalsumas nugali – jis keletą kartų paskambina Paulinai. Mergina neatsako, o netrukus paaiškėja – ji dingo, galbūt net pagrobta. Davidas tampa pagrindiniu įtariamuoju.

Florensos padedamas Davidas bando išsiaiškinti, kas už viso to slypi. Kaip tai susiję su jo vaikyste ir prarastais prisiminimais? Netrukus paaiškėja, kad paslaptingos jėgos nusitaikė ne tik į Davidą, bet ir visus jam brangius žmones. Reikės ne tik surasti, kas „tampo virveles“, bet ir suprasti, kaip tai susiję su jo vaikyste ir keistu atminties praradimu. Galvosūkio detalės pamažu ryškėja, tačiau kažkas daro viską, kad tik nebūtų atskleistos dešimtmečių senumo paslaptys.

Šiame įtempto siužeto psichologiniame romane mįslės menamos dviejose laiko plotmėse, bet tiesa daug pražūtingesnė, nei buvo galima numanyti.

Henrikas Fexeus (g. 1971 m. ) – garsus švedų mentalistas, kūno kalbos specialistas, 18 knygų autorius ir televizijos laidų vedėjas. Jo parašytos knygos išverstos į 40 kalbų. Visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 3 milijonai egzempliorių. Lietuviškai išleistos populiariosios psichologijos knygos „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“, „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“,  „Minčių skaitymo menas“ ir kartu su Camilla Läckberg parašyta įtraukiančių trilerių trilogija „Dėžė“, „Kultas“, „Miražas“ ir kt.

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti, 

ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“

The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“

New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“

The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“

Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“

Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix ​​Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

Tai knyga apie tikėjimo kelią per vienatvės dykumą. Ne apie rezultatą, bet apie procesą. Apie kantrų ir laikui pavaldų mokymąsi mylėti labiau nei bijoti. Tai bandymas išbūti čia ir dabar – ne baimės, ne optimizmo iliuzijose, bet kantriai einant pirmyn be troškimo įsitverti.

Knygos skyriai buvo parašyti stovint šalia Evangelijos moterų, kurios neišsižada, nepabėga, bet išbūna. Tekstas keitėsi kartu su mano gyvenimu: kai palikau vienuolinę bendruomenę, jį perrašiau, išvaliau, tačiau galiausiai sugrįžau prie pirminio varianto – leidau seseriai Viktorijai papasakoti taip, kaip ji matė ir jautė. Tad knyga liko neharmoninga, bet tikra. Pažeidžiama. Tokia, kokia aš pati stoviu Dievo akivaizdoje.

Knygoje susitinka asmeninės patirtys, sutiktų žmonių pasakojimai ir vienatvės fenomeno tyrimai. Tai žvilgsnis į vienatvę kaip į žmogiškumo patirtį – ne išimtį, o vis labiau vienišėjančios visuomenės tikrovę. 

Čia išgirsime ir kelias miestų dykumos istorijas, perrašytas taip, kad nei dalyviai, nei vietos nebūtų atpažįstami. Jos primena: vienatvė nėra gėda ar išimtis – tai būsena, turinti pradžią, struktūrą ir užbaigą. Ji yra baigtinė. Iš jos galima išeiti.

***

Apie tylą ir bendrystę | Apie laiką socialiniuose tinkluose ir socializacijos kainą | Apie baimę, kuri virsta viltimi | Apie pabėgimus nuo emocinės tuštumos šeimoje | Apie kantrybę, išbuvimą, artumą ir laisvę | Apie nepaguodžiamą vienatvę ligos akivaizdoje | Apie akimirką, kai vienatvė pradeda auginti | Apie maldos galią

***

Aš esu Viktorija Voidogaitė. Kai reikia, kad atstotų svetimi, sakau: esu socialinių mokslų daktarė, Popiežiškojo šv. Tomo Akviniečio universiteto tyrėja, Vilniaus universiteto dėstytoja ir būsimų mokytojų ugdytoja, taigi nepataisomai viltinga realistė. Kai noriu pasipasakoti artimiems, parodyti inkstus ir kepenis, tariu: man patinka klausytis istorijų ir jas pasakoti. Beveik dainuojamų istorijų-raudų, kurios nuprausia vidurius ir tik tada apaugina sielos kaulus samanomis, kad nesušaltų pakeliui iš čia į Ten. Mūsų istorijas teko, tenka, teks nueiti. Geriau kartu, nei vienam ar vienai. Su šypsena, ironija ir be iliuzijų. Malonųjį skaitytoją laikau artimu, kviečiu paėjėti kartu, kad kaulai vėl sužaliuotų gyvybe. 

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:

·        lavinti vaiko kalbos įgūdžius;

·        supažindinti su pagrindinėmis spalvomis ir formomis;

·        išmokyti skaičius nuo 1 iki 10, suskaičiuoti daiktus.

Minkštą viršelį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

„Jumė ir košmarų tapytojas“ – nuostabus skaitinys Sandersono kūrybos gerbėjams, taip pat tiems, kurie dar neįstojo į jų gretas. Rekomenduočiau šią istoriją skaitytojams, kuriems patinka maginė fantastika, kompiuteriniai vaidmenų žaidimai, animė, manga ar korėjietiški serialai. Kad ir kuo žavėtumėtės, „Jumė ir košmarų tapytojas“ – knyga, kurioje kiekvienas ras ką nors sau!“ – Kate, „Blogging with Dragons“ 

Kosmerijos visatoje gyvena du žmonės iš visiškai skirtingų pasaulių – Jumė ir Tapytojas. Jumė užaugo pasaulyje, kuriame medituojama, kur veši sodai ir sklando dvasios. Tapytojas gyvena tamsos, technologijų ir košmarų planetoje. 

Griežto paklusnumo suvaržyta Jumė apdovanota galia iškviesti dvasias, gyvybiškai svarbias jos žmonėms, – tačiau trokšta bent vieną dieną pabūti paprastu žmogumi. Tapytojas patruliuoja tamsiomis savo gimto miesto gatvėmis, puoselėdamas svajonę tapti didvyriu – svajonę, padovanojusią tik širdgėlą ir atskirtį, pavertusią jį atstumtuoju. Abu jaunuoliai, kiekvienas savaip, žingsniuoja per gyvenimą vienui vieni. 

Netikėtai pačiu keisčiausiu būdu vienas kitą atradę jaunuoliai privalo ištaisyti savo gyvenimų neteisybes, sutaikyti praeitį su dabartimi ir išsaugoti trapią jų pasaulių pusiausvyrą. Laiku neįminę juos suvedusios mįslės, Jumė ir Tapytojas rizikuoja amžiams prarasti ne tik tarp jų užsimezgusį ryšį, bet ir pasaulius, kuriuos iš visų jėgų stengiasi apginti. Ar jiems pavyks dirbti kartu ir nepaisyti skirtumų, atskleisti juos susaisčiusias paslaptis ir išgelbėti savo bendruomenes nuo katastrofos? 

„The New York Times“ bestseleriais tapusių maginės fantastikos kūrinių autorius Brandonas Sandersonas papildė „Miglos vaikų“ bei „The Stormlight Archive“ knygose sukurtą kosmerijos pasaulį nauju atskiru romanu, ypač tinkamu romantinės maginės fantastikos gerbėjams. 

Tai stulbinantis meilės laiškas ne tik viso pasaulio menininkams ir poetams, bet ir žmonėms apskritai. „Jumė ir košmarų tapytojas“ – širdį gniaužianti istorija apie tiesą ir nuoširdumą, baladė apie laisvę, įkvėpimas kasdienei drąsai. Rašytojas visa tai dar apipina magija. Meistriškas kūrinys, pakylėjantis iki aukščiausios jausmų viršūnės. 

Madie, „Goodreads“ skaitytoja 

Tai įstabus meilės laiškas apie istorijas ir jų pasakojimą, meną, kūrybą ir ryšius, kuriuos užmezgame per juos. „Jumė ir košmarų tapytojas“ pabrėžia, kodėl mums reikia pasakojimų, knygų, filmų, serialų, vaizdo žaidimų ir šeimos istorijų, perduodamų iš kartos į kartą. Tai viena gražiausių kada nors mano skaitytų knygų. 

Melanie, „Amazon“ skaitytoja 

Johnas Irvingas, vienas didžiųjų pasaulio romanistų, po septynerių metų pertraukos sugrįžta su istorija apie šmėklas ir meilę.

1941 metais Aspene, Kolorado valstijoje, Rachelė Bruster dalyvauja nacionaliniame greitojo nusileidimo ir slalomo čempionate. Saulelė – taip ji vadinama artimųjų – iki apdovanojimų pakylos nepakyla, tačiau pastoja ir grįžusi į Naująją Angliją tampa slidinėjimo instruktore.

Jos sūnus Adamas užauga šeimoje, kuri gyvena ne pagal įprastas normas ir vengia atsakyti į klausimus apie įvykių kupiną praeitį. Po daugelio metų, mėgindamas suprasti savo kilmę, Adamas sugrįš į Aspeną. „Džeromo“ viešbutyje, kur buvo pradėtas, jis susidurs su vaiduokliais – ir jie nebus nei pirmieji, nei paskutiniai.

Johnas Irvingas parašė keletą labiausiai pripažintų mūsų laikų romanų – tarp jų „Malda už Oveną Minį“, „Pasaulis pagal Garpą“ ir „Sidro namų taisyklės“. „Tamsa kaip nuotaka“ skaitytojams vėl leis pasinerti į jo pasakojimo kerus.

„Čia visu ryškumu atsiskleidžia jo milžiniška vaizduotė, pasakojimo dovana ir intelektas.“

– Publishers Weekly

 Johnas Irvingas gimė Ekseteryje, Naujojo Hampšyro valstijoje, 1942 m. Pirmasis romanas „Laisvę lokiams!“ išleistas 1968, m., kai jam buvo dvidešimt šešeri. Dvidešimt metų jis buvo imtynininkas ir imtynių treneris (iki keturiasdešimt septynerių). 1992 m. Stilvoteryje, Oklahomos valstijoje, buvo įtrauktas į Nacionalinę imtynių šlovės galeriją.

Irvingas tris kartus nominuotas Nacionalinei knygos premijai, ją laimėjo 1980 m. už romaną „Pasaulis pagal Garpą“. 2000 m. laimėjo „Oskarą“ už geriausią ekranizacijos scenarijų „Sidro namų taisyklės“. 2013 m. už romaną „Viename asmenyje“ gavo Lambdos literatūrinę premiją. Pagarsėjęs visame pasaulyje, jo knygos išverstos į daugiau negu 35 kalbas. 

Johnas Irvingas gyvena Toronte. „Tamsa kaip nuotaka“ yra jo penkioliktas romanas.