Naujienos

„Persimetėm vos keliais žodžiais, bet aš jau kuo aiškiausiai žinojau du dalykus.
Pirma, Dantė bus mano sužadėtinis.
Antra, gali būti, kad dar neatkeliavę prie altoriaus mudu vienas kitą pasmaugsim.“

Prabangius renginius Niujorke organizuojanti dvidešimt aštuonerių Viviana Lau vis dar emociškai priklausoma nuo savo tėvų. Tad išgirdusi, kad šiandien įvyks jos sužadėtuvės, mergina nė neišdrįsta paprieštarauti – šeimos galvos Fransio Lau sprendimai yra galutiniai ir neginčijami. Visgi yra ir blogesnė žinia nei netrukus įvyksiančios vestuvės... Būsimasis Vivianos vyras – šaltas ir arogantiškas, ne itin mandagiu elgesiu pagarsėjęs milijardierius Dantė Rusas. Gal ir tituluojamas kaip geidžiamiausias Niujorko jaunikis, bet tik ne jai: ši santuoka – grynų gryniausias sandoris, ir savo susitarimo dalies būsima nuotaka planuoja stropiai laikytis.

Visas milijardieriaus Dantės Ruso gyvenimas sustyguotas lyg tobulai veikiantis mechanizmas: jokių netikėtumų, jokių palaidų galų, viskas yra tik dar vienas verslo sandoris. Tad kai juvelyrikos magnatas Fransis Lau šantažu priverčia jį susižadėti su savo dukra Viviana, prasimuša karštas itališkas Dantės kraujas – jis nesileis vadovaujamas kažkokio visuomenės laipteliais kopti siekiančio verslininkėlio. Vestuvės negali įvykti, o priešams turi būti tinkamai atlyginta. Tik viena bėda: iš niekur atsiradusi sužadėtinė, regis, yra tai, ko Dantė nė neįsivaizdavo taip ilgai troškęs...

Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygos garsėja stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. „Rūstybės karalius“ – pirmoji serijos „Kings of Sin“ knyga.

Amerikiečių intelektualo, istoriko Timothy Snyderio knyga „Apie laisvę“ analizuoja tikrosios laisvės supratimo nyksmą ir iš to kylančias krizes. Remdamasis filosofų, politinių disidentų mintimis ir asmenine patirtimi Ukrainoje, kurią po Rusijos invazijos nuolat visokeriopai remia, Snyderis kalba apie mąstysenos įpročius ir pilietinius veiksmus, pateikia viltingą politinės kultūros viziją, grįstą gausa, solidarumu ir žmogiškuoju orumu.

„Reliatyvumo ir bailumo kupiname pasaulyje laisvė yra absoliutas tarp absoliutų, visų vertybių vertybė. Taip yra ne dėl to, kad laisvė – vienintelis gėris, kuriam visi kiti turėtų nusilenkti. Tiesiog laisvė yra ta sąlyga, kad mumyse ir tarp mūsų galėtų skleistis visokeriopas gėris.“
Timothy Snyder

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

,,Gyventi reiškia pulti arba ginti, naikinti arba rūpintis.“

Marco Balzano

Romane „Vaikas“ (Bambino, 2024) pasakojama apie tuos, kurie stojo į klaidingą istorijos pusę. Pagrindinis veikėjas – žiauriausias Triesto juodmarškinis pravarde Vaikas. Jis gimė 1900-aisiais, tad jo gyvenimo vingiai atliepia paties Triesto – miesto, kuris patyrė ir fašizmą, ir nacizmą, ir Josipo Tito diktatūrą – lemtį.

Taupiu, nugludintu stiliumi parašytame romane Marco Balzano gilinasi į individo ir visuomenės santykius, psichologinius patirtų traumų padarinius, apmąsto asmeninius pasirinkimus istorijos akivaizdoje.

Romanas „Vaikas“ pelnė Giovannio Comisso ir Briancos literatūros premijas; kaip geriausias istorinis romanas apdovanotas Akvi istorijos premija (Premio Acqui Storia) ir tarptautine Alessandro Manzoni literatūros premija.

Marco Balzano (g. 1978 m. Milane) – vienas ryškiausių šiuolaikinės italų literatūros balsų. Rašytojas apdovanotas daugybe prestižinių nacionalinių ir tarptautinių premijų. Jo romanai išleisti įvairiomis kalbomis daugiau nei trisdešimtyje šalių. Jis yra ir dviejų poezijos rinktinių, kelių eseistikos knygų, knygos vaikams autorius; rašo straipsnius svarbiausiems Italijos dienraščiams.

Knygos vertimą parėmė Italijos Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija.

„...Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę.“

„Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.


„Detektyvų Lietuvoje labai mažai. Man jau seniai norėjosi parašyti ką nors, kas savo provincine aplinka primintų Agathos Christie mis Marpl kūrinius, bet būtų savita ir lietuviška.“
Kostas Strielkūnas, autorius

„Kas galėjo pamanyti, kad supynus į vieną pasakojimą senovinius pagoniškus prietarus, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas išeis tikras, kiek reikia painus, kiek reikia įtemptas ir labai įdomus „kaimiškas“ detektyvas? Seklio vaidmenį nenorom prisiėmęs Rokas Kėsus neturi tyrimų partnerio, bet jį (stebėtinai vykusiai) atstoja įsivaizduojami gyvūnai, padedantys susigaudyti sunkiai paaiškinamuose įvykiuose. Detektyvo personažai beveik kaip giminės, pažįstami ir simpatiški, nors nebūtinai tobuli, dialogai gyvi ir sąmojingi, veiksmas ritmingas, atomazga netikėta ir paradoksaliai logiška. Tikras džiaugsmas.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja


Kostas Strielkūnas (gim. 1998 Vilniuje) – rašytojas, projektų vadovas, futbolo komentatorius. Yra laimėjęs intelektinį žaidimą „Kas ir kodėl?“, dabar nesėkmingai bando laimėti „Auksinį protą“.

Pelėdžiukas negali užmigti.

Jo pagalvė per daug subliūškusi,

antklodė per šilta...

Ir kažkas dar taip keistai knarkia! Kas gi tai?

Gal Pelėdžiukui padėtų dar viena „paskutinė“ pasakėlė prieš miegą, o galbūt mama Pelėda turi kitų magiškų būdų nuraminti Pelėdžiuką ir padėti jam jaukiai užmigti?

Tai dar vienas knygų „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ ir „Pelėdžiuko kiaušinis“ autorės kūrinys, į saldžiausius sapnus palydėsiantis net didžiausias naktines pelėdas ir mažuosius pelėdžiukus.

Visas kiškučio Pypsiaus pasaulis labai mažas, išskyrus – jo baimes. Pypsius turi milžinišką baimių sąrašą ir nuolat jį pildo naujomis, nes kiškutį baugina beveik viskas.

Vieną dieną Pypsius susiduria su Baisų Baisiausiu iš visų ir... netikėtai supranta, kad didžiausias Baisuoklis pasaulyje nėra toks gąsdinantis, kaip jis iki šiol įsivaizdavo. Tiesą sakant, netgi visai nebaisus.

Tai dar vienas bestselerio „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“ („Baltos lankos“, 2011 m.) autorės Debi Gliori kūrinys apie mažą kiškutį, jo dideles baimes ir lakią vaizduotę. Įtraukiančiu pasakojimu autorė siekia padėti vaikams nurimti ir priimti savo baimes.

Vaikams nuo 4 iki 7 metų

PRISIMINKIME, KAS ĮVYKO ANKSTESNĖSE DALYSE:

Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių ir gauna dovanų – stebuklingą pultelį, galintį išpildyti norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. Taip prasideda jų įspūdingos kelionės!

Šįkart broliai išpildo seną svajonę – apsilanko dinozaurų žemėje! Tačiau patekę tarp šių didžiulių padarų jie supranta, kad ne visur yra laukiami svečiai. Kaip jiems seksis išgyventi ir kokius nuotykius patirs, lankydamiesi ten, kur joks žmogus niekada nebuvo įkėlęs kojos?

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

– kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;
– knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;
– tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;
– knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje. 

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje. 

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

NUO SVAJONIŲ GYVENIMO TAVE TESKIRIA ŠEŠI ŽINGSNIAI.

Dešimtmečiais manifestavimo praktika buvo plačiai atmetama kaip pseudomokslas. Tačiau, anot neuromokslininko dr. Jameso R. Doty, manifestavimas tiesiogiai keičia mūsų smegenų struktūrą, atveria įvairias galimybes ir netgi gali prisidėti prie geresnio, malonesnio pasaulio kūrimo.

Grįsdamas savo įžvalgas neuromokslo tyrimais, J. R. Doty skaitytojams siūlo šešis žingsnius, vedančius prie sėkmingos manifestavimo praktikos, aprėpiančios sąmoningumą, meditaciją, vizualizaciją ir užuojautą – tiek sau, tiek kitiems. „Proto magija“ pranoksta tipines knygas apie manifestavimą, nes paaiškina, kaip mintys formuoja mūsų realybę, ir pateikia praktinių įrankių, padedančių panaudoti šią magijai prilygstančią galią.

„Puikus, įkvepiantis ir veiksmingas – tai galbūt geriausias kada nors parašytas vadovas, kaip įgyvendinti savo svajones. Jungdamas neuromokslą, išminties tradicijas ir praktinę psichologiją, J. R. Doty veda skaitytojus patikrintu keliu jų tikslų link. Šiame kelyje dr. Doty yra malonus ir padrąsinantis, pateikiantis daugybę įkvepiančių pavyzdžių apie žmones, kurie, susidūrę su iššūkiais, vis tiek pasiekė sėkmę, taikydami jo aprašytus metodus. Nuostabi knyga.“

Rick Hanson, psichologijos mokslų daktaras, „The New York Times“ bestselerių autorius

„Turiu prisipažinti, kad, prieš skaitydamas šią nepaprastai įdomią knygą, manifestavimą laikiau eiline „Naujojo amžiaus“ nesąmone, kaip ir astrologiją, kristalų galias ar panašius dalykus. J. R. Doty, žinomas neurologas ir neurochirurgas, privertė mane persigalvoti. Iš tiesų jis privertė mane susimąstyti. „Proto magija“ yra nuostabi ir puikiai parašyta kelionė po mūsų protą ir jo slėpinius. Galbūt ji nepadės manifestuoti „Ferrari“ automobilio, bet nukreips keliu, vedančiu prie daug vertingesnių dalykų.“

Stephen Fry, aktorius, rašytojas

James R. Doty (Džeimsas R. Doti, 1955–2025) buvo Stanfordo universiteto Medicinos fakulteto profesorius, neurochirurgas, neurologas. 2008 m. jis kartu su kolegomis įkūrė Stanfordo atjautos ir altruizmo tyrimų ir mokymų centrą, kuriame iki šiol atliekami neurologijos, elgsenos, genetikos ir biomedicinos tyrimai, susiję su žmogaus gebėjimu užjausti. Vienas svarbiausių šio centro rėmėjų – Jo Šventenybė Dalai Lama.

HUGO 2025 M. APDOVANOJIMO FINALISTAS 

GOODREADS CHOICE 2024 M. GERIAUSIAS FANTASTINIS ROMANAS 

„Skaitytojai, aš jums pavydžiu: jūsų laukia nepakartojama pažintis su protingu ir sąmojingu romanu.“ Ron Charles, „The Washington Post“

„New York Times“ bestseleris „Laiko ministerija“ – tai ne tik mokslinė fantastika apie keliones laiku, įtraukiantis detektyvas, kraują stingdantis trileris, bet ir šmaikštus bei netikėtai jausmingas romanas apie meilę, galią ir žmonių santykius. 

Yra keletas būdų papasakoti istoriją. Berniukas sutinka mergaitę. Praeitis susitinka su ateitimi. Pirštas paliečia gaiduką. Pradžia susitinka su pabaiga. Anglija yra amžina. Anglija turi žlugti.

Kukli valstybės tarnautoja yra ryšio palaikytoja, pagalbininkė ir kambariokė eksperimentiniame Laiko ministerijos projekte, kuris atrinktuosius iš skirtingų istorinių epochų perkelia į dvidešimt pirmą amžių. Tai mokslinės fantastikos istorija.

Dvidešimt pirmo amžiaus Londone atsidūręs Viktorijos laikų Arkties tyrinėtojas sutrikęs traukia vieną cigaretę po kitos klausydamasis „Spotify“ ir mokosi politinio korektiškumo. Tai komedija.

Tvankią vasarą, kai šešėliai tampa vis ilgesni ir pavojingesni, du žmonės, nepaisydami visų sunkumų, įsimyli. Tai romantika.

XIX a. Arkties tyrinėtojas komandoras Gremas Goras ir Adelė vadinama „grandimi“, susitinka projekte, kuris peržengia laiko ribas. Kai jų santykiai iš grynai profesinių virsta kažkuo daugiau ir pradeda atsiskleisti nemalonios tiesos, jiems tenka susidurti su projekto, kuris juos suvedė, realybe. Ir atsakyti į svarbiausią klausimą: ar meilė gali pakeisti istorijos tėkmę?

Vaikams nuo 9 metų.

Laikas sugrįžti į Salyną, į magijos ir neįtikėtinų būtybių pasaulį, kur nuotykiai ir išbandymai tyko už kiekvieno kampo. Šioje įspūdingoje, milijonus sužavėjusioje epinės fantastikos knygoje susipina senovinės pilies intrigos, drakonų likimai, kerštas, drąsa ir nepalaužiamas ryžtas siekti teisingumo.

Keliauk su mumis.

Teisingumas turi nugalėti.

Kristoferį Foresterį netikėtai pažadina mažutis drakonas, kramsnojantis jo veidą, ir berniuko širdis suspurda iš džiaugsmo. Jau kelis mėnesius Kristoferis svajoja grįžti į Salyną – paslėptas salas, kuriose tebegyvena mitinės būtybės.

Kristoferis net neįtaria, kas jo laukia! Jam teks leistis į gelbėjimo misiją ant sfinkso nugaros ir lįsti į drakonų urvą. Pakeliui jis sutiks paukščių pulko lydimą mergaitę Anę, su ką tik išsiritusiu paukščiuku kišenėje ir nepasotinamu teisingumo troškimu širdyje...

„Man labai patinka Katherine Rundell kūryba... Skaitytojai su džiaugsmu čiups šią jos knygą.“

Philip Pullman

„Neįtikėtinos būtybės. Užnuodyta karalystė:

• Knyga jauniesiems nuotykių ieškotojams.

• Skatina būti drąsius, ieškoti atsakymų ir vertinti draugus.

• Ryškūs ir įtaigūs personažai.

• Meistriškai sukurtas fantastinis pasaulis ir puikiai parašyta istorija lavina literatūrinę nuovoką ir skonį.

Katherine Rundell (g. 1987) – milijoniniais tiražais leidžiamų bestselerių autorė, kurios romanai vaikams laimėjo Waterstones vaikų knygų prizą, Blue Peter, Costa vaikų knygų apdovanojimus ir daugelį kitų. Ji rašo ir vaikams, ir suaugusiesiems. Katherine Rundell yra Šv. Kotrynos koledžo Oksforde narė, o tarp jos kūrinių suaugusiesiems yra Super-Infinite knyga, laimėjusi Baillie Giffordo premiją. Pasitaiko, kad vėlai vakare Katherine Rundell laipioja Oksfordo stogais.

Ruduo – geriausias metų laikas įsimylėti...

Pavargusi nuo įtempto gyvenimo Bostone, Džinė trokšta viską pradėti iš naujo. Tad kai teta pasiūlo jai perimti savo jaukią, moliūgų prieskoniais kvepiančią kavinę Svajonių Uosto miestelyje, Džinė nė nedvejodama pasinaudoja šia proga.

Loganas Andersas mielai kiauras dienas leistų iš senelių perimtame ūkyje ir nė kojos nekeltų į Svajonių Uostą. Paskalos ir pliurpalai jam visai ne prie širdies. Tačiau vieną ankstyvą rytą jis susipažįsta su naująja „Moliūgų prieskonių kavinės“ savininke, ir reikalai pakrypsta netikėta linkme.

Nuolat besišypsanti, maloni ir žodžio kišenėje neieškanti Džinė netrunka pavergti viso miestelio širdis, tik vienas Loganas iš visų jėgų stengiasi atsispirti jos žavesiui ir šildančioms moliūgų prieskonių latėms. Tačiau Džinė pasižada visko taip nepalikti ir žūtbūt susidraugauti su niurzga ūkininku. Ypač kai jis toks neapsakomai patrauklus...

„Moliūgai, prieskoniai, rudeniniai lapai... Ši žavinga knyga taip ir kviečia jaukiai susisupti į antklodę ir pasinerti į skaitymo malonumą.“
The New York Post

„Tikrų tikriausias laimės hormonų šaltinis – lyg iš tikro ragautum moliūgų prieskonių latės...“
People

Laurie Gilmore (Lori Gilmor) – amerikiečių rašytoja, „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriais nr. 1 tapusios „Svajonių Uosto“ serijos autorė. Pirmoji serijos knyga – „Moliūgų prieskonių kavinė“ – neįtikėtinu greičiu užvaldė „TikTok“ platformą ir 2024-aisiais buvo įvertinta „TikTok Shop Book of the Year“ apdovanojimu. Autorės knygose dominuoja mažų miestelių gyvenimas, kupinas kasdienių intrigų, liepsnojančios meilės ir vieno už kitą šmaikštesnių nutikimų.

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti,
ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“
The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“
New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“
The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“
Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“
Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“


Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.

Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D'Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...

Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?


„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“
The Washington Post

„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“
The Guardian

„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“
Kirkus


Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje.
Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“


Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos“.


Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

Gyvenimas ties riba. Rizika, kurios verta imtis, ir lemtingas pasirinkimas.

Šiame bestselerių autorės Danielle’os Steel romane moteris, bet kokia kaina bandanti išvengti rizikos, suvokia, kad patraukliausi vyrai yra tie, kurie dievina pavojus.

Staiga nutrūkus nerūpestingai vaikystei Megė Keli augo supama sielvarto. Jos tėvas, bebaimis, nutrūktgalvis pilotas, žuvo, kai jai buvo devyneri. Megė matė, kaip sunkiai motina kovoja, kad išlaikytų šeimą. Kraustantis iš miesto į miestą ji nuolat kartoja Megei, kokie pavojingi tie bebaimiai vyrai, ir prisako vengti rizikos bet kokia kaina.

Klausydama motinos patarimo Megė nutraukia santykius su pirmąja meile – mokyklos draugu, pametusiu galvą dėl rizikingų nuotykių, ir išteka už gero, patikimo vyro. Jie susilaukia sūnaus ir ramiai, laimingai gyvena priemiesčio name, kol Megės pasaulį vėl supurto tragedija.

Dabar, pirmą kartą patyrusi nuotykių troškulį, Megė nusprendžia pažvelgti į akis savo baimei ir leidžiasi į siautulingą kelionę iš JAV į Romą, Paryžių, Londoną ir Monaką. Kelionėje ji sutinka žavingą, riziką mėgstantį vyriškį, kurį trisdešimt metų stengėsi pamiršti. Megė išsigąsta, kad jei pametusi galvą puls į meilę ir nutrūktgalvišką gyvenimą, bėdos neišvengs.

Tačiau kol moteris mėgina įveikti baimę ir skausmingus prisiminimus, likimas nešykšti išbandymų – Megė tarsi eina įtemptu lynu, balansuodama tarp pavojaus ir drąsos, tarp išminties ir meilės.

Esame tik žmonės, kurie stengiasi daryti viską kuo geriausiai. Bet kartais geriausio tiesiog nepakanka...

Laura Kolins, jauna gydytoja rezidentė, manė, kad jos ateitis yra aiški: meilė, šeima ir iš tėvų chirurgų perimta profesija. Tačiau sužinojus apie draugo neištikimybę viskas griūva. Pasiryžusi pradėti viską iš naujo, Laura palieka San Franciską ir įsidarbina prestižinėje Vaitstouno ligoninėje Fenikse. Ilgos darbo valandos, miego trūkumas, sudėtingi sprendimai ir jaudinantys likimai iš jos pareikalauja labai daug jėgų.

Tarsi to dar būtų negana, jaunasis Širdies chirurgijos skyriaus gydytojas Nešas Bruksas, charizmatiškas, kompetentingas, patrauklus rezidentūros vadovas, įkūnija viską, nuo ko Laura turėtų bėgti. Bet koks intymus ryšys tarp kolegų darbovietėje netoleruojamas, tad kėsinasi sugadinti Laurai karjerą, šiai nė neprasidėjus. Tačiau kiekvienas jų pokalbis verčia jos širdį plakti stipriau.

„Didžiuosiuose lūkesčiuose“ telpa viskas – emocijos, ligoninės kasdienybė, sukrečiančios akimirkos ir meilės istorija. Padažnėję širdies dūžiai užprogramuoti iš anksto!

„Humoristinė, erotiška ir unikali – „Didžiųjų lūkesčių autorė“ Ava Reed priverčia greičiau plakti visų „Grei anatomijos“ (TV serialas „Grey’s Anatomy“) gerbėjų širdis!“

Sarah Sprinz, rašytoja

„Jaudinantis, įtraukiantis pasakojimas apie jaunuosius gydytojus, kur persipina darbo, žmogiškųjų dramų, meilės, vilties ir praradimo temos. Skaičiau sulaikiusi kvapą, geriau nei bet koks TV serialas.“

Skaitytoja

Rachel Gillig „Dvi persipynusios karūnos“. Serijos „Vienas tamsus langas“ 2 dalis

Juodosios magijos pavergta, tirono karaliaus valdoma Klystkelių karalystė atsidūrė pavojuje. Elspeta su Varnu surinko beveik visas Apvaizdos kortas, bet vis dar nerado pačios svarbiausios – Dviejų Alksnių. Kad iki Saulėgrįžos rastų paskutinę Kortą ir išgelbėtų savo namus, jie turės įžengti į grėsmingą migloje skendinčią girią. O kelią per ją žino tik Košmaras, kuris dalinasi kūnu su Elspeta.

Tačiau dabar dalintis jis nebenori.

Čia persipina pavojingi nuotykiai, meilė ir baugios paslaptys. Ant kortos pastatyta Klystkelių karalystės ateitis. Antroji serijos „Vienas tamsus langas“ dalis nepaliks abejingų.

„Tiršta migla, mylimi ir nekenčiami veikėjai ir paslaptinga magija – iš viso to nepriekaištingai sudėliota scena, kurioje rutuliojasi iš kojų verčianti meilės istorija. „Vienas tamsus langas“ įtraukia nuo pat pirmojo sakinio ir pritrenkia pabaiga.“

Hannah Whitten, „New York Times“ bestselerio „For the Wolf“ autorė

„Užburiantis pasakojimas apie meilę, paslaptis ir žavias pabaisas parašytas turtinga, gyva kalba. Rachel Gillig kūrinys mane pavergė.“

Lyndall Clipstone, romano „Lakesedge“ autorė

„Jaudinančioje, tamsioje, mįslingoje, pavojingos magijos kupinoje knygoje „Vienas tamsus langas“ rasite visko, kuo žavi fantastika – ir ne tik.“

Alisson Saft, knygos „A Far Wilder Magic“ autorė

Rachel Gillig gimė ir užaugo Kalifornijos pakrantėje. Baigusi literatūros teorijos ir kritikos studijas Kalifornijos Deiviso universitete, dabar rašo bei mokytojauja. Autorė mėgsta gulėti apsisupusi antklodėmis ir mintyse kurti naujus romanus, dar jai patinka sodininkauti arba vaikštinėti su savo vyru, sūnumi ir pudeliu Wally. Ne viena jos knyga jaunimui pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą.

Sukta meilė

Aleksas  – velnias, apdovanotas angelo veidu. Genamas visą gyvenimą persekiojančios tragedijos, negailestingai siekia galios ir keršto, todėl širdies reikalams neturi laiko. Tačiau kai Aleksui tenka pasirūpinti geriausio draugo seserimi, krūtinėje kažkas užsiliepsnoja – ugnis, galinti ištirpdyti jo ledo rūmą.

Eva – vėjavaikiška mergina, kamuojama miglotų košmarų apie vaikystę, nors pati jos gerai neprisimena. Tačiau geba visur įžvelgti pasaulio grožį... ir regi širdį, slypinčią po lediniu vyro, kurio nederėtų pamilti, veidu. Tai geriausias jos brolio draugas. Kaimynas. Gelbėtojas – ir pražūtis.

Uždrausta Alekso ir Evos meilė atskleidžia paslaptis, negrįžtamai pakeisiančias juodu ir viską, kas jiems brangu.

Sukti žaidimai

Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.

Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!

Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują?

Karo dukterys

„Vėl pažvelgė į knygą. <...> Ribos tarp gėrio ir blogio visada būdavo aiškios, jokių dviprasmybių. Veikėjai arba geri, arba blogi. Niekas nebūdavo ir toks, ir toks. Visai ne taip, kaip tikrovėje.“

1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.

Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia...

Arbatos plantatoriaus žmona

Kiek paslapčių prireiks sugriauti tobulą santuoką?

Ką tik ištekėjusi už žavingo ir turtingo našlio jaunoji Gvendolina Huper nekantrauja pradėti naują gyvenimą egzotiškame Ceilone. Ji pasiryžusi būti tobula žmona ir mama. Bet gyvenimas naujuose namuose, apsuptuose žalių lyg aksomas arbatkrūmių, ne visai toks, apie kokį ji svajojo tekėdama už Lorenso Huperio. Plantacijų darbininkai šiurkštūs ir pagiežingi, kaimynai tikri pavyduoliai, o jos mylimas vyras praleidžia ilgas valandas darbe, palikęs savo jauną nuotaką vieną. Klajodama po apylinkes, Gvendolina vis dažniau susiduria su savo vyro praeities šešėliais: dulkėta skrynia su geltona vestuvine suknele, krūmokšniais apaugęs nedidelis kapas, vis labiau kelianti nerimą Lorenso tyla... Tačiau netrukus Gvendolina pastoja ir jų namus aplanko džiaugsmo kupinos dienos. Deja, palaimingas sutuoktinių gyvenimas netrunka ilgai. Gimdymo kambaryje Gvendolina priversta priimti žiaurų sprendimą ir amžiams tai laikyti paslaptyje. Bet ar tokia didelė paslaptis gali būti palaidota ilgam?

„Per pastaruosius 150 metų maistas tapo... nebe maistas.“


Įžengėme į naują mitybos erą – daugumą suvartojamų kalorijų gauname iš visiškai naujų medžiagų, vadinamų itin perdirbto maisto (angl. „ultra-processed food“, UPF) produktais, sukurtais taip, kad keltų priklausomybę ir skatintų perteklinį vartojimą. Ši sąvoka turi ilgą mokslinę apibrėžtį, bet jei bent vienos maisto produktą sudarančios sudėtinės dalies nerastume savo virtuvėje, veikiausiai tai – itin perdirbtas maistas.

Norėdamas ištirti itin perdirbto maisto kilmę ir poveikį mūsų kūnams ir planetai, mokslininkas ir gydytojas Chrisas van Tullekenas mėnesį laikėsi specialios itin perdirbto maisto dietos ir konsultavosi su pasaulio akademinės bendruomenės, žemės ūkio ir pačios maisto pramonės ekspertais. Jo tyrimo išvados šokiruoja: itin perdirbto maisto produktų vartojimas siejamas su įvairiomis ligomis ir net ankstyva mirtimi, o vien fizinis aktyvumas ir valia negali išgelbėti nuo kenksmingų tokio maisto vartojimo pasekmių.

Kita vertus, Ch. van Tullekenas siūlo realius sprendimus gydytojams, politikams ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Ši knyga ne tik padės pakeisti jūsų pirkimo ir mitybos įpročius, bet ir paskatins plačiau pažvelgti į mūsų visų sveikatą ir aplinkos gerovę.

„Jei perskaitysite tik vieną knygą apie mitybą ir dietas, tegul tai būna ši.“
Bee Wilson, rašytoja, maisto žurnalistė

„Amžiams pakeitė mano požiūrį į tai, ką ir kodėl valgau.“
Hannah Fry, matematikė, dėstytoja, rašytoja

„Būtent tokios knygos keičia pasaulį.“
Steven Bartlett, tinklalaidės ir knygos „CEO dienoraštis“ autorius

„Nepaprastai įdomus tyrimas apie itin perdirbtą maistą – valgomas medžiagas, turinčias keistai skambančių ingredientų, gaminamas turtingiausių pasaulio kompanijų ir, deja, sudarančias vis didesnę mūsų mitybos dalį. Ch. van Tullekenas atskleidžia: tokio maisto produktai ne tik sukurti taip, kad juos valgytume nuolat ir nesusimąstydami, bet ir atimtų mūsų gebėjimą reguliuoti, ką valgome, tiesiogiai veikdami mūsų smegenis. <...> Perskaitę šią knygą, pradėsite kelti svarbius klausimus: ką iš tiesų valgote ir kaip tai buvo pagaminta.“
Dr. Michael Mosley, BBC televizijos laidų vedėjas ir bestselerių apie mitybą autorius

Chris van Tulleken (Krisas van Tulekenas) – infekcinių ligų gydytojas ir molekulinės virusologijos mokslų daktaras, studijavęs Oksforde ir apgynęs daktaro laipsnį Londono universiteto koledže, kur dirba docentu. Jo tyrimai sutelkti į korporacijų įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikų mitybos srityje, kur jis bendradarbiauja su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2023 metais pasirodžiusi knyga „Ultraperdirbti žmonės“ išsyk tapo „The Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriu, buvo įtraukta į prestižinio negrožinės literatūros apdovanojimo „Baillie Gifford Prize“ ilgąjį sąrašą.

Kokią žalą gebame padaryti apakinti meilės?

Tūkstančių kilometrų atstumu nuo namų, tamsioje gatvėje stovi moteris. Slapčia ji stebi dvi mergaites gerai apšviestuose namų languose. Tai – jos vienintelės dukros Lėjos palikuonės. Anūkės, kurių ji nepažįsta.

Šio pasakojimo centre nedidelė šeima: motina, dukra, tėvas. Ir vidinė motinos, Joelos, kelionė bandant suvokti, kaip santykiai, kurie prasidėjo nuo palaimingos ir tyros meilės savo dukrai, atsidūrė bedugnėje. Keliaudama po savo atsiminimus, Joela permąsto šeimos praeitį ir užspaustus jausmus. Atkuria nesuskaičiuojamas motiniško ir tėviško rūpesčio savo vaiku išraiškas, dažnai tokias kasdieniškas ir malonias, kad net užliūliuojančias savo nereikšmingumu. Ir taip priverčiančias užmiršti, kas po visu tuo išties slypi.

Preciziškai tiksliai, tarsi skalpeliu, šiame romane atveriamos iš pirmo žvilgsnio menkos kasdienio šeimos gyvenimo apgaulės ir klaidos. Jos nepastebimai trina plonytę raudoną liniją tarp sąmoningo siekio savo vaiką apsaugoti ir nevalingo noro jo likimą valdyti. Ir keliamas svarbus klausimas: ar liniją peržengus galima rasti kelią atgal?


„Šaltakraujiškas, meistriškai kuriamos psichologinės įtampos romanas. Paskutiniai puslapiai tiesiog gniaužia kvapą.“
Flynn Berry, The New York Times

„Įsimintinas ir žymę paliekantis pasakojimas.“
Meg Wolitzer

„Kiekvienas sakinys šiame grožio ir tylumos kupiname romane yra svarus.“
Louise Kennedy

Hila Blum (Chila Blum, gim. 1969) – Izraelio rašytoja ir redaktorė. „Kaip mylėti savo dukrą“ – antras jos romanas. Už jį 2021 m. autorė apdovanota Sapiro premija, kuri laikoma vienu svarbiausių Izraelio literatūros apdovanojimų ir „Booker Prize“ atitikmeniu. H. Blum gyvena Jeruzalėje, kur gimė ir užaugo.

Elė, miela, paprasta knygyno savininkė, gyvena nuobodokai ir ramiai. Ji džiaugiasi išsigydžiusi širdies žaizdas, kurias paliko buvęs vaikinas. Ji atvira naujai meilei ir tiki, kad likimas ją suves su tinkamu žmogumi. Netikėta avarija sujaukia Elės gyvenimą. Ji susipažįsta su Henriu – tobulu, rūpestingu vyru, kuris jai suteikia saugumo jausmą. Elė įsimyli jį, manydama, kad Henris yra jos gyvenimo meilė, ir pradeda kurti su juo ateitį. Tačiau netrukus ji sužino kraupias savo svajonių jaunikio paslaptis, o jos širdį stipriau priverčia plakti netikėtai sutiktas itin galantiškas naktinio klubo savininkas. Elė supranta patekusi į pavojų, bet pabėgti jau per vėlu...

„Noras mylėti ir būti mylimiems kartais mums paspendžia spąstus...“ – Rašytoja Jolanta Vilkevičiūtė

„Jei pavargote nuo banalių romanų, griebkite šį! Ar įmanoma mylėti ir jaustis mylimai, kai širdis šalia artimo žmogaus dažniau daužosi iš baimės nei iš meilės? Trilerio elementais pagardinta meilės istorija įtraukė ir neleido atsikvėpti iki pat pabaigos.“ – Rašytoja Laima Čiuplienė

„Netikėtas siužeto posūkis meilės romaną paverčia pagrindinės veikėjos asmeniniu pragaru. Jei bėgsi – mirsi, jei nebėgsi – mirsi vis vien.“ – Rašytoja Jolanta Waldner

Apie autorę:

Akvilė Metrikienė – rašytoja, mokytoja, gyvenanti ir dirbanti Kaune. „Nevėlu pabėgti“ yra autorės debiutinė knyga. Ji gimė iš noro sukurti istoriją apie meilės ir pasitikėjimo spąstus, iš kurių ištrūkti dažnai atrodo neįmanoma. Šiuo kūriniu ji perduoda žinutę, kad išsivaduoti iš sudėtingų santykių dažnai baisu, bet privaloma.

UK TOP 10 bestseleris

Crime Novel of the Year, Irish Book Awards 2023 LAIMĖTOJA

„Eleonorai Olifant teks trauktis į šalį – pasaulyje karaliaus Selė Daimond.“ C. L. Taylor

„Viena iš originaliausių kada nors skaitytų knygų, nuo kurios kūnas eina pagaugais.“ Abir Mukherjee

Selė Daimond nesupranta, kodėl visi taip stebisi jos poelgiu. Juk ji tik darė tai, ką liepė tėtis...

Ir taip Selė atsiduria dėmesio centre. Ja susidomi ne tik žiniasklaida ir policija, bet ir kai kas iš šiurpios praeities, kurios ji neprisimena. Pamažu aiškėjant, kokį siaubą ji patyrė vaikystėje, vienišė Selė ryžtasi išeiti į pasaulį: susiranda draugų, įgyja nepriklausomybę ir sužino, kad žmonės ne visada sako tai, ką galvoja.

Tačiau nepažįstamojo siunčiami laiškai atskleidžia, kad tas žmogus apie jos praeitį žino daugiau nei ji pati, ir Selės gyvenimas vėl ima virsti aukštyn kojomis...

„Kraupiai graži istorija.“ Anthony Horowitz, „New York Times“ bestselerio „Apie šarkų žmogžudystes“ autorius

„Įtraukiantis, apgaulingas, maniakiškas psichologinis trileris, kupinas humoro ir atjautos.“ Sunday Independent

„Nugara bėgiojo šiurpuliukai (gerąja prasme). Prisiminkite „Room“ („Kambarys“) ir „Kolekcionierių“, bet dar pridėkite įstabią bei nepakartojamą veikėją ir palengva apimantį siaubą. Šiurpiai gražu.“ Ian Rankin