Negrožinė literatūra

„…meilė vis dar mane lydi. Ji nemirė. Aš nemiriau. Aš vis dar tikiu žmonėmis. Anksčiau tai buvo didžiausia mano silpnybė, o šiandien – tai mano stiprybė.“

Vieną lapkričio dieną prancūzė Gisèle Pelicot iškviečiama į policijos nuovadą ir tądien jos įprastas gyvenimas baigiasi. Jos vyrą, su kuriuo kartu praleido penkiasdešimt metų, prekybos centro apsaugininkas užtiko slapčia filmuojantį po moterų sijonais. Vyro kompiuteryje rasti šokiruojantys įkalčiai: beveik dešimtmetį jis slapta Gisèle svaigino, prievartavo ir kvietė į namus dešimtis nepažįstamųjų ją išnaudoti.

Po ketverių metų jis ir dar penkiasdešimt vyrų buvo teisiami, o Gisèle drąsa atsisakyti teisės į anonimiškumą pateko į pasaulines antraštes. Šis jos sprendimas buvo Prancūzijos visuomenės požiūrio į seksualinį smurtą lūžio taškas, o drąsiai išsakyta mintis, kad gėdą turėtų jausti smurtautojai, o ne jų aukos, milijonams suteikė stiprybės ir vilties.

Knygoje „Odė gyvenimui“ Gisèle pirmą kartą pasakoja savo istoriją: ne kaip auka, o kaip liudininkė. Atvirai ir jautriai ji aprašo savo gyvenimą, kupiną ryžtingų laimės paieškų tiek prieš baisiausią sukrėtimą, tiek po jo. Knyga spinduliuoja stiprybės idėją: smurto aukoms nėra ko gėdytis; net ir neįsivaizduojamai išduotas žmogus gali gyventi toliau, o jo gyvenimas gali vėl tapti spalvingas.

„Vienintelė knyga, kurią turėtumėte perskaityti apie Gisèle istoriją, yra jos pačios. <...> Šie atsiminimai sujaudins iki ašarų, bet kartu paskatins gyventi prasmingiau.“

Gina Martin, moterų teisių ir lyčių lygybės aktyvistė, rašytoja

Gisèle Pelicot (Žizel Peliko, gim. 1952), aplenkusi pasaulio lyderius, Prancūzijoje atliktoje apklausoje buvo išrinkta svarbiausiu 2024 m. žmogumi, o žurnalas „Time“ ją išrinko viena svarbiausių metų moterų. Minint Tarptautinę moters dieną, „The Independent“ ją išrinko įtakingiausia 2025 m. moterimi. Jos byla prisidėjo prie nacionalinių diskusijų apie seksualinį smurtą Prancūzijoje, ir po jų buvo pakeistas teisinis išžaginimo apibrėžimas. Gisèle Pelicot buvo įteiktas Garbės legiono ordinas – aukščiausias Prancūzijos Respublikos valstybinis apdovanojimas.

Danutė Nasvytytė, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro anūkė, po studijų Berlyne 1939 m. grįžta į gimtinę ir imasi užkariauti apstulbusios Lietuvos publikos širdis scenoje atlikdama nematytą modernų šokį. Į sceną ji žengia basomis ir plastiškais, grakščiais judesiais išreiškia emocijas bei išgyvenimus. Ji lanksti, išraiškinga, nenuspėjama. Tai nei baletas, nei gimnastika, o susidomėjusios moterys šnabždasi, kad jaunos merginos kūno sudėjimas netinka šokėjai. Bet konservatyvūs žiūrovai, pinigų stoka, siaubingas laikas – prasideda karas, o Lietuvą niokoja sovietų ir nacių okupacijos – nesustabdo Danutės.

Šuoliai buvo jos šokio skiriamasis elementas. Istorikė Emilija Tumė parašė menininkės biografiją tarsi dramatišką šokį, kai šuoliais keliaujama nuo vaikystės dienų Nepriklausomybės Akto signataro sodyboje prie studijų nacių valdomame Berlyne, nuo Nasvyčių šeimai kilusių pavojų ir praradimų sovietinės okupacijos metais prie nevienareikšmiškų pasirinkimų šaliai patekus į nacių rankas, nuo subombarduoto Drezdeno žlungant Trečiajam reichui iki gyvenimo už horizonto – Australijoje. Atidžiai rinkdama šaltinius, gilindamasi į itin sudėtingas gyvenimo situacijas, istorikė sukūrė pasakojimą apie moterį, kurios svajonė šokti neįprastą šokį buvo stipresnė už istoriją. 

„Istorikė Emilija Tumė talentingos menininkės dramatiškus gyvenimo epizodus kruopščiai ir įtaigiai sujungia į nuoseklų pasakojimą, kuris yra vertas visų XX a. Lietuvos istorijos žinovų bei mėgėjų dėmesio.“

Norbertas Černiauskas, istorikas

Emilija Tumė (gim. 1996 m. Marijampolėje) Vilniaus universitete baigė istorijos studijas ir šiuo metu Lietuvos istorijos institute rašo disertaciją, kurioje tyrinėja Lietuvos kultūros lauką nacių okupacijos metais. Tai – pirmoji jos knyga.

„Kai prieš tris dešimtmečius pradėjau ieškoti psichologinio atsparumo požymių, siekiau tik užfiksuoti jo egzistavimą. <...> Tačiau netrukus aš ir mano kolegos gavome daugybę įrodymų, kad atsparumas nėra neįprastas. Atsparumas yra norma.“

Po tragiškų Rugsėjo 11-osios įvykių psichikos sveikatos specialistai Niujorke prognozavo visuomenės sveikatos krizę – potrauminio streso sutrikimo protrūkį. Keista, bet jo jie nesulaukė. Klinikinės psichologijos mokslų daktaras, profesorius George’as A. Bonanno teigia, jog taip įvyko dėl to, kad labai ilgai neteisingai supratome, kas yra trauma.

Pirmiausia, trauma nėra tokia dažna, kaip manome. Tai, ką dažnai laikome potrauminio streso sutrikimu, yra natūralaus proceso, kurio metu mokomės susidoroti su konkrečia situacija, požymiai. Susitelkdami į jų reikšmę, ne visada užtektinai dėmesio skiriame mūsų gebėjimui išgyventi įvairias negandas – atsparumą.

Remdamasis kelių dešimtmečių tyrimais, G. A. Bonanno paaiškina, kas mus daro psichologiškai atsparius, kodėl kartais tokie nesame ir kaip galime geriau susidoroti su potrauminiu stresu. „Atsparumo galia“ keičia suvokimą daugelio dalykų, kuriuos manėme žiną apie psichologines reakcijas į sunkumus. 

Knygą rekomenduoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras.

„Remdamasis gausiais mokslinių tyrimų rezultatais bei žmonių istorijomis, G. A. Bonanno atskleidžia šiuolaikinę psichologinės traumos, potrauminio streso ir psichologinio atsparumo sampratą. Knyga vertinga tiek specialistams, tiek plačiajai auditorijai.“

Dr. Paulina Želvienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, psichotraumatologė

„Pakeis supratimą apie sunkiausius gyvenimo laikotarpius.“

Dacher Keltner, psichologas, Berklio universiteto profesorius

„George’as A. Bonanno atliko išties novatoriškus tyrimus apie atsparumo psichologiją. Šioje knygoje jis atskleidžia, kaip žmonės gali išsilaisvinti iš trauminių įvykių padarinių. Negaliu įsivaizduoti geresnio laiko jo įžvalgoms.“

Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius

George A. Bonanno (Džordžas A. Bonanas) – klinikinės psichologijos profesorius ir Kolumbijos universiteto Gedulo, traumos ir emocijų laboratorijos (angl. „Loss, Trauma, and Emotion Lab”) direktorius. G. A. Bonanno pirmasis pradėjo taikyti atsparumo idėją netekties ir traumos tyrimuose ir sukūrė gedulo teoriją, dabar standartiškai taikomą klinikinių psichologų. Apie jo tyrimus rašė tokie prestižiniai leidiniai kaip „Scientific American“, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „The New Yorker“.

Amerikiečių intelektualo, istoriko Timothy Snyderio knyga „Apie laisvę“ analizuoja tikrosios laisvės supratimo nyksmą ir iš to kylančias krizes. Remdamasis filosofų, politinių disidentų mintimis ir asmenine patirtimi Ukrainoje, kurią po Rusijos invazijos nuolat visokeriopai remia, Snyderis kalba apie mąstysenos įpročius ir pilietinius veiksmus, pateikia viltingą politinės kultūros viziją, grįstą gausa, solidarumu ir žmogiškuoju orumu.

„Reliatyvumo ir bailumo kupiname pasaulyje laisvė yra absoliutas tarp absoliutų, visų vertybių vertybė. Taip yra ne dėl to, kad laisvė – vienintelis gėris, kuriam visi kiti turėtų nusilenkti. Tiesiog laisvė yra ta sąlyga, kad mumyse ir tarp mūsų galėtų skleistis visokeriopas gėris.“
Timothy Snyder

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje. 

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“

Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje. 

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“

Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

NUO SVAJONIŲ GYVENIMO TAVE TESKIRIA ŠEŠI ŽINGSNIAI.

Dešimtmečiais manifestavimo praktika buvo plačiai atmetama kaip pseudomokslas. Tačiau, anot neuromokslininko dr. Jameso R. Doty, manifestavimas tiesiogiai keičia mūsų smegenų struktūrą, atveria įvairias galimybes ir netgi gali prisidėti prie geresnio, malonesnio pasaulio kūrimo.

Grįsdamas savo įžvalgas neuromokslo tyrimais, J. R. Doty skaitytojams siūlo šešis žingsnius, vedančius prie sėkmingos manifestavimo praktikos, aprėpiančios sąmoningumą, meditaciją, vizualizaciją ir užuojautą – tiek sau, tiek kitiems. „Proto magija“ pranoksta tipines knygas apie manifestavimą, nes paaiškina, kaip mintys formuoja mūsų realybę, ir pateikia praktinių įrankių, padedančių panaudoti šią magijai prilygstančią galią.

„Puikus, įkvepiantis ir veiksmingas – tai galbūt geriausias kada nors parašytas vadovas, kaip įgyvendinti savo svajones. Jungdamas neuromokslą, išminties tradicijas ir praktinę psichologiją, J. R. Doty veda skaitytojus patikrintu keliu jų tikslų link. Šiame kelyje dr. Doty yra malonus ir padrąsinantis, pateikiantis daugybę įkvepiančių pavyzdžių apie žmones, kurie, susidūrę su iššūkiais, vis tiek pasiekė sėkmę, taikydami jo aprašytus metodus. Nuostabi knyga.“

Rick Hanson, psichologijos mokslų daktaras, „The New York Times“ bestselerių autorius

„Turiu prisipažinti, kad, prieš skaitydamas šią nepaprastai įdomią knygą, manifestavimą laikiau eiline „Naujojo amžiaus“ nesąmone, kaip ir astrologiją, kristalų galias ar panašius dalykus. J. R. Doty, žinomas neurologas ir neurochirurgas, privertė mane persigalvoti. Iš tiesų jis privertė mane susimąstyti. „Proto magija“ yra nuostabi ir puikiai parašyta kelionė po mūsų protą ir jo slėpinius. Galbūt ji nepadės manifestuoti „Ferrari“ automobilio, bet nukreips keliu, vedančiu prie daug vertingesnių dalykų.“

Stephen Fry, aktorius, rašytojas

James R. Doty (Džeimsas R. Doti, 1955–2025) buvo Stanfordo universiteto Medicinos fakulteto profesorius, neurochirurgas, neurologas. 2008 m. jis kartu su kolegomis įkūrė Stanfordo atjautos ir altruizmo tyrimų ir mokymų centrą, kuriame iki šiol atliekami neurologijos, elgsenos, genetikos ir biomedicinos tyrimai, susiję su žmogaus gebėjimu užjausti. Vienas svarbiausių šio centro rėmėjų – Jo Šventenybė Dalai Lama.

„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“


Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.

Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.

Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.

Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos“.


Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.

„Per pastaruosius 150 metų maistas tapo... nebe maistas.“


Įžengėme į naują mitybos erą – daugumą suvartojamų kalorijų gauname iš visiškai naujų medžiagų, vadinamų itin perdirbto maisto (angl. „ultra-processed food“, UPF) produktais, sukurtais taip, kad keltų priklausomybę ir skatintų perteklinį vartojimą. Ši sąvoka turi ilgą mokslinę apibrėžtį, bet jei bent vienos maisto produktą sudarančios sudėtinės dalies nerastume savo virtuvėje, veikiausiai tai – itin perdirbtas maistas.

Norėdamas ištirti itin perdirbto maisto kilmę ir poveikį mūsų kūnams ir planetai, mokslininkas ir gydytojas Chrisas van Tullekenas mėnesį laikėsi specialios itin perdirbto maisto dietos ir konsultavosi su pasaulio akademinės bendruomenės, žemės ūkio ir pačios maisto pramonės ekspertais. Jo tyrimo išvados šokiruoja: itin perdirbto maisto produktų vartojimas siejamas su įvairiomis ligomis ir net ankstyva mirtimi, o vien fizinis aktyvumas ir valia negali išgelbėti nuo kenksmingų tokio maisto vartojimo pasekmių.

Kita vertus, Ch. van Tullekenas siūlo realius sprendimus gydytojams, politikams ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Ši knyga ne tik padės pakeisti jūsų pirkimo ir mitybos įpročius, bet ir paskatins plačiau pažvelgti į mūsų visų sveikatą ir aplinkos gerovę.

„Jei perskaitysite tik vieną knygą apie mitybą ir dietas, tegul tai būna ši.“
Bee Wilson, rašytoja, maisto žurnalistė

„Amžiams pakeitė mano požiūrį į tai, ką ir kodėl valgau.“
Hannah Fry, matematikė, dėstytoja, rašytoja

„Būtent tokios knygos keičia pasaulį.“
Steven Bartlett, tinklalaidės ir knygos „CEO dienoraštis“ autorius

„Nepaprastai įdomus tyrimas apie itin perdirbtą maistą – valgomas medžiagas, turinčias keistai skambančių ingredientų, gaminamas turtingiausių pasaulio kompanijų ir, deja, sudarančias vis didesnę mūsų mitybos dalį. Ch. van Tullekenas atskleidžia: tokio maisto produktai ne tik sukurti taip, kad juos valgytume nuolat ir nesusimąstydami, bet ir atimtų mūsų gebėjimą reguliuoti, ką valgome, tiesiogiai veikdami mūsų smegenis. <...> Perskaitę šią knygą, pradėsite kelti svarbius klausimus: ką iš tiesų valgote ir kaip tai buvo pagaminta.“
Dr. Michael Mosley, BBC televizijos laidų vedėjas ir bestselerių apie mitybą autorius

Chris van Tulleken (Krisas van Tulekenas) – infekcinių ligų gydytojas ir molekulinės virusologijos mokslų daktaras, studijavęs Oksforde ir apgynęs daktaro laipsnį Londono universiteto koledže, kur dirba docentu. Jo tyrimai sutelkti į korporacijų įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikų mitybos srityje, kur jis bendradarbiauja su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2023 metais pasirodžiusi knyga „Ultraperdirbti žmonės“ išsyk tapo „The Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriu, buvo įtraukta į prestižinio negrožinės literatūros apdovanojimo „Baillie Gifford Prize“ ilgąjį sąrašą.

Sisu – laimingiausios pasaulio tautos paslaptis.

Paprastos ir lengvai pritaikomos aktyvios gyvensenos taisyklės.

Pagyvenusi Suomijoje, kanadietė žurnalistė Katja Pantzar atsikratė „išmokto bejėgiškumo“ ir įgavo energijos keisti savo gyvenimą. Ji kitu žvilgsniu pamatė įprastą modernų gyvenimą, kuriame dauguma nebejaučia ryšio su gamta, tingi vaikščioti pėsčiomis ir bijo blogo oro, o tėvai normalų vaikų aktyvumą vadina hiperaktyvumu ir ieško vaistų.

Suomiai „sisu“ apibūdina kaip suomišką dvasią, tačiau šiame žodyje slypi kur kas daugiau – tai gebėjimas nepasiduoti, ypač sunkumų akivaizdoje. Juk Suomijoje dažnai būna šalta ir tamsu.

„Nustokite pataikauti žmonėms ir atraskite savo vidinę galią“ yra įkvepiantis ir praktiškas vadovas į pataikavimą linkusiems žmonėms, kurie nori atrasti savo balsą, kalbėti tiesą ir kurti gyvybingą gyvenimą. Pataikavimas yra įveikos mechanizmas, kuris kadaise mums padėjo išlikti fiziškai ar emociškai saugiems, tačiau dabar kelia chaosą ir įtampą. Laimei, šį elgesio modelį galima pakeisti, ir ši knyga jums parodys, kaip tai padaryti.

Knygoje pateiktos strategijos padės išsilaisvinti bei:

· suprasti savo jausmus, poreikius, vertybes ir troškimus;
· nustatyti įgalinančias ribas su draugais, šeima, partneriais;
· išardyti ydingą tarpusavio susiliejimo ir ko-priklausomybės ratą;
· įveikti kaltės jausmą.

Hailey Magee – sertifikuota gyvenimo koučerė, padedanti žmonėms iš viso pasaulio atsikratyti polinkio pataikauti ir atrasti vidinę stiprybę. Jos inovatyvios ir subtilios įžvalgos apie ribų nustatymą ir psichologinę savigyną sulaukė milijonų žmonių dėmesio socialiniuose tinkluose, o viešos paskaitos ir seminarai pritraukė dešimtis tūkstančių dalyvių. H. Magee, sertifikuota

Erickson Coaching International koučerė, pateikia aiškias, moksliniais tyrimais pagrįstas strategijas, padedančias žmonėms, turintiems polinkį pataikauti. Ji ne tik įkvepia atgauti pasitikėjimą savimi ir vidinę galią, bet ir parodo, kaip į gyvenimą susigrąžinti džiaugsmą, pasitenkinimą bei nuostabos jausmą.

BŪTYBĖS, PADARAI IR VIRSMAI – šio žiemos žurnalo numerio tema.

Pažįstame senąsias Vilniaus būtybes, bet iš kur randasi naujos?

Vilniaus dailės akademijos studentės Ugnės Bungaitės animuotas tarmės padaras skatina klausti: galbūt šiuolaikiniame mieste klaidžioja ir mūsų vidiniai padarai?

Geležinio Vilko gatvėje nuo tilto atramos žiūri skvarbios Atlantidos akys. Pasukime į Verkių gatvę: sakoma, kad ten, palei Nerį, erelio lizde kunigaikštis Gediminas rado kūdikį. Šis užaugęs tapo žyniu Lizdeika. O ar žinote, kur netoli Katedros snaudžia trys barzdoti akmeniniai senoliai ir kokie jų vardai?

Bernardinų bažnyčios palėpėje apgyvendinusi skaitmeninę instaliaciją „Vandenynas“ menininkė Akvilė Anglickaitė svarsto apie bazilisko išskirtinumą. O mums dar labai įdomūs halemonai, kuriuos sutikome Halės turguje. Kaip ir katiną Vincą.

Suskaičiavome garsiausius Vilniaus vaiduoklius ir pabaisas. Pasirodo, šiurpus mena net Nacionalinis saugomų teritorijų lankytojų centras Antakalnyje. O štai Žvėryne daugybė gatvių pavadinta gyvūnų vardais, ten medinukų laiptinėse posėdžiauja laumės ir fėjos.

Ar turite užšalusios Neries nuotrauką? Jeigu taip, ji gali įkvėpti parašyti apie gyvenimą prie upės su ledo žvėrimis

Jeigu užsimanysite virsmo, susiraskite kavinę, kur yra ceremoninės kakavos. Gal net pastebėsite angelus. Nors... miestas ir taip jų pilnas, o vieną senamiesčio fasadą net puošia Amūras. Yra senamiestyje ir nemylimų būtybių – tarakonų. O gal jūsų knygose gyvena mieli skorpionai?

Tikriausiai jau girdėjote legendą apie linksmą padarėlį – Neakivaizdinuką. Žurnale rasite jo pirmąją užduotį vaikams.

Eime, paieškokime kartu senų ir naujų miesto būtybių!

„Roma pilna atradimų. Jie padeda lopyti žinojimo spragas, kursto vaizduotę, žadina kūrybingumą, tiesiog džiugina. Jais norisi dalytis“, – sako knygos autorės Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Reklaitė, praleidusios šiame mieste ne vienerius metus.

„Devyni pasivaikščiojimai po Romą“ – tai pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. Dingęs ir esamas šio miesto pasaulis, jo dvasia ir regimybė. Visuose šiuose „pasivaikščiojimuose“ skaitytoją – keliautoją lydi profesionalai – atskirų epochų dailės ir architektūros mylėtojai bei specialistai.

Metas įsipatoginti jaukiausiame kampelyje!

Trauk mėgstamus pieštukus ir flomasterius – metas kartu su Coco Wyo pasinerti į užburiantį meilybių spalvinimo pasaulį! Tavęs laukia net 45 ranka pieštos iliustracijos. „Cozy corner“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Trumpam pamiršk rūpesčius!

Trauk mėgstamus pieštukus ir flomasterius – metas kartu su Coco Wyo pasinerti į užburiantį meilybių spalvinimo pasaulį! Tavęs laukia net 45 ranka pieštos iliustracijos. „Cozy cuties“ – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Tai įdomaus likimo kelionių dienoraštis – jo manuskriptas buvo išsklaidytas, kupiūruotas, laikytas pražuvusiu, nepilnai publikuotas Paryžiuje 1863 metais ir galiausiai surastas šiais laikais.

Dienoraščio autorius – kolekcininkas, archeologas, keliautojas, Biržų ordinatas, grafas Mykolas Tiškevičius. Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems buvo išrūpintas specialus leidimas. M. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivas pasitinkamas garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlo paslaugas ir be perstojo kviečiasi pietų.

Turistas ir medžiotojas Tiškevičius netrukus atsiskleidžia kaip aistringas tyrinėtojas bei archeologas. Manoma, kad kolekcijoje, kurią grafas sukaupė Egipte, buvo apie 800 objektų, jos likučiai šiandien saugomi trijuose Lietuvos muziejuose. Taigi skaitytojas turi progą tapti Mykolo Tiškevičiaus kelionės ir nuotykių bendražygiu ir pasmalsauti, kaip per šimtmečius pasikeitė keliavimo sąlygos, papročiai ir žmonės.

Dienoraštį papildo įžanginis egiptologo A. Niwińskio tekstas, atveriantis detektyvinę paties manuskripto suradimo istoriją, bei istoriko ir knygos vertėjo Eligijaus Railos komentaras, supažindinantis su Tiškevičių gimine ir jų palikimu Lietuvai.

Spalvinimo knyga visiems fantastikos ir romantinės fantastikos gerbėjams, ir ne tik!

Sveiki atvykę į Drakonų valdovės dvarą, kur sutiksite kovų nepabūgstančius herojus ir herojes, drakonus ir bebaimius jų raitelius bei raiteles. Nesibaigiančios intrigos, aistringos paslaptys ir tauriais jausmais liepsnojančios širdys kviečia pasinerti į legendomis apipintą magišką pasaulį.

Iš kraujo ir pelenų

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

Drakonų valdovė. Spalvinimo knyga

Spalvinimo knyga visiems fantastikos ir romantinės fantastikos gerbėjams, ir ne tik!

Sveiki atvykę į Drakonų valdovės dvarą, kur sutiksite kovų nepabūgstančius herojus ir herojes, drakonus ir bebaimius jų raitelius bei raiteles. Nesibaigiančios intrigos, aistringos paslaptys ir tauriais jausmais liepsnojančios širdys kviečia pasinerti į legendomis apipintą magišką pasaulį.

Ar kada jaučiatės taip, tarsi visada būtumėte užsiėmę, nebesuvaldantys darbų ir atsakomybių lavinos? Ar neatrodo, kad jums nuolatos trūksta laiko?

„Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ – tai išsamus vadovas, padėsiantis kruopščiai ir tikslingai pasirinkti kasdienes veiklas, aiškiai nustatant jų pradžios ir pabaigos laiką ir sutelkiant dėmesį tik į vieną užduotį. Tai esminė laiko planavimo praktika, kurią savo kasdieniame gyvenime viena ar kita forma taikė iškiliausi ir produktyviausi mūsų laikų protai – nuo Carlo Jungo ir Alberto Einsteino iki Billo Gateso ir Steve'o Jobso.

Knygos autorius Marcas Zao-Sandersas parodo, kad vadinamuoju timeboxing (liet. laiko rėmelių) metodu pagrįstas laiko planavimas yra daugiau nei praktika – tai mąstysena, įgalinanti mus įgyvendinti bet kokius užmojus, pasakyti „ne“ tūkstančiui trikdžių ir „taip“ vienam prioritetui vienu metu, taip savo gyvenimui suteikiant ne tik daugiau produktyvumo, bet ir lengvumo. Įrodyta, kad šis pragmatiškas ir gyvenimą keičiantis atsakingos kasdienės veiklos metodas padeda siekti to, ko labiausiai trokšta beveik kiekvienas žmogus, – sąmoningumu grįsto gyvenimo.



„Ši knyga padės atlikti įvairiausias užduotis, bet dar svarbiau – leis dažniau imtis to, kas patinka, ir rečiau to, ko nemėgstate. M. Zao-Sandersas parodo, kaip kruopščiai paskirstydami laiką veikloms, kuriomis turite, bet nenorite užsiimti, ir dalykams, kuriuos norite daryti, galėsite pajausti daugiau malonumo ir mažiau nuobodulio savo gyvenime. Išmokę šios nepaprastai išmintingos knygos pamokas, pradėsite jausti pagalbininko, esančio šalia jūsų kiekviename žingsnyje, buvimą.“
Kim Scott, rašytoja, „Dropbox“, „Twitter“ ir kitų technologijų bendrovių vadovų patarėja


„Knyga įdomi ir praktiška. <...> Jos poveikis tiesioginis ir dramatiškas. Naujasis įprotis kiekvieną rytą paskirstyti savo laiką mane pakylėjo į naują susikaupimo, ramybės ir produktyvumo lygį. <...> Jei mano studentai šiais metais galėtų perskaityti tik vieną knygą, norėčiau, kad tai būtų „Timeboxing metodas“.“
B. J. Fogg, rašytojas, socialinių mokslų daktaras, Stanfordo universiteto (JAV) dėstytojas



Marc Zao-Sanders (Markas Zao-Sandersas) – vienas iš technologijų bendrovės „filtered.com“ įkūrėjų ir vadovas, reguliariai rašantis apie produktyvumą tokiuose žurnaluose kaip „Scientific American“, „Harvard Business Review“ ir „MIT Sloan Management Review“, daugiau nei dešimt metų besilaikantis timeboxing laiko planavimo praktikos. JAV pasirodžiusi 2024 m. „Timeboxing metodas. Kaip efektyviai planuoti laiką“ jau išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.

Kodėl šiandien tiek daug kalbama apie ilgaamžiškumą? Ar tai tik laikina mada, ar neblėstantis mitų šaltinis? Kas naujo biotechnologijose ir kas nepajudinama gamtos dėsniuose? Kas slepiasi už skambių pažadų ir už ląstelės sienelių? Ką galime padaryti kasdien ir kuo jau pasirūpino evoliucija? Kaip suprasti sudėtingus senėjimo procesus ir nepasiklysti informacijos jūroje?

Knygoje „Laiko biochemija“ mokslininkė ir mokslo žurnalistė atvirai ir nuodugniai nagrinėja sudėtingą senėjimo procesą, atskleidžia, kaip laikas ir kūno molekulės veikia išvien, kaip susidomėjus ilgaamžiškumu tenka laikyti ir informacinio raštingumo egzaminą.

Unikalus rašymo stilius ir autorių polėkis veda skaitytoją per 12 temų, susijusių su skirtingais senėjimo mechanizmais. Kaskart veiksmas prasideda kasdienybėje, pasileidžia nenuspėjamais kalneliais – nuo tinginio ant sofos iki DNR gijos, nutįsusios per kosmoso platybes, ir atgal į žarnyno bakterijų visatą... kol sujungia asmenines patirtis su naujausiomis mokslo žiniomis į pažinimo bei apmąstymų metus.

„Laiko biochemija“ – knyga tiems, kurie nori ne greitų receptų, o gilesnio supratimo apie savo kūną, ilgaamžiškumo mokslą ir sąmoningą gyvenimą.

• Kas svarbiau – genai ar aplinka?

• Ar senėjimo procesas mūsų ląstelėse užprogramuotas?

• Kas tos gerosios bakterijos?

• Ar galime nusipirkti papildomų metų?

• Ar mus sendina mikroplastikas?

• Ar reikia išsiplauti smegenis?

• Dantys genda ir nuo lėtinio streso?

• Jau prasidėjo perimenopauzė – ar ne per anksti?

• Ar protarpinis badavimas – tikrai badas?

• Ar mokslas vienodai objektyvus vyrams ir moterims?

• Ar galėtume iš medūzos išmokti nemirtingumo?

Dr. Miglė Tomkuvienė

Baigiau molekulinės biologijos, genetikos ir biochemijos studijas, dabar esu mokslininkė epigenetikė, Vilniaus universitete dėstau nukleorūgščių chemiją. Skamba sausai ir nuobodžiai? Anaiptol – kasdien žaviuosi žmogaus kūno ir visos gamtos mechanizmų stebuklais. Stebiu, kaip gyvena, bendrauja, pinasi ir kuria molekulės. Ten tiek ir tokių kūrybai įkvepiančių istorijų, kad norisi rašyti, pasakoti, dalintis. Ir pačiai gyventi kuo ilgiau ir sveikiau, kad tyrinėjimų nuotykiai nesibaigtų.

Tai jau antroji mano mokslo populiarinimo knyga, 2024 m. kartu su bendraautoriais išleidau knygą „Kodas RNR“.

Esu Goda Raibytė-Aleksa – mokslo žurnalistė, komunikatorė ir edukatorė, stengiuosi, kad mokslas Lietuvoje taptų suprantamesnis ir artimesnis. Į ilgaamžiškumo temą žvelgiu pro informacinio raštingumo prizmę – kaip atskirti, kas tikra, kai pasaulyje daugėja melagienų. Su mokslininke suvienijome jėgas, kad ilgaamžiškumo mokslą galėtų lengviau suprasti kiekvienas. Tai jau antroji mano knyga – 2024 m. išleistoje knygoje vaikams ir jaunimui „Kas vyksta kosmose“ pristatau naujausius astronomijos pasiekimus ir atradimus, kviesdama jaunąją kartą smalsauti ir domėtis mokslu.

Mokslininkai apskaičiavo, kad genetinis paveldimumas sudaro tik 10–20 procentų mūsų sveikatos pagrindų.

---

Labiausiai saugotis saulės reikia, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

---

Mikroplastiko yra visur – mūsų plaučiuose, kraujyje, smegenyse, ore, kuriuo kvėpuojame, motinos piene, arbatoje, augaluose ir net Arkties vandenyne.

---

Po pietų pogulio mūsų dėmesys, reakcija ir informacijos apdorojimo greitis gerėja net kelias valandas.

---

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas prisideda prie lėtinio uždegimo.

---

Genetiškai gauname užkoduotą maksimalią gyvenimo trukmę. Būdami sąmoningi ir gyvendami palankioje aplinkoje galime ją pasiekti arba sutrumpinti žalingais pasirinkimais.

---

Jei bus injekcija nuo senatvės, ar „skiepysitės“?

Politine satyra „Gyvulių ūkis“ ir niūria pranašiška antiutopija „1984“ išgarsėjęs George Orwell (1903–1950) nepralenkiamas ir kaip intelektualių, aštrių ir polemiškų esė kūrėjas.

Per kelis kūrybos dešimtmečius jis parašė daugiau nei 500 esė. Ankstyviausia publikuota prancūzų kalba 1929 metais, paskutinė – 1972-aisiais, radus rankraštį.

Į šią rinktinę pateko 45 esė. Atrenkant vadovautasi 1950–2023 metais išleistomis įvairiakalbėmis rinktinėmis. Įtraukti ir ne tokie žinomi, tačiau kontroversiški ir įdomūs tekstai: Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ ir Charleso Chaplino filmo „Didysis diktatorius“ recenzijos, už demokratinį socializmą agituojantys ir pacifizmą kritikuojantys straipsniai. Eseistikoje, stojančioje prieš totalitarizmą, už žmonių laisvę ir lygiateisiškumą, iškyla tikrasis G. Orwell – taurus žmogus, iškilus mąstytojas ir įžvalgus politinis rašytojas.

Knygos leidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba

https://itraukiojileidyba.lt/cert/40e8b7eb-4dd4-4d9e-9c8a-ebda55de437a.html

Vienos labiausiai įkvepiančių JAV politinių lyderių knyga ,,Įsipareigojusi tiesai“ apie mus vienijančias kertines tiesas ir atkaklias pastangas jas atpažinti ir įprasminti – tiek asmeniniame, tiek ir viešajame valstybės gyvenime.

„Netgi tada, kai mūsų demokratijai kyla grėsmė, baisesnė už bet ką, ką mums yra tekę regėti per visą gyvenimą, privalome prisiminti: jei tie, kuriems rūpi jų valstybė, pakils iš patogių vietų ir pradės aktyviai veikti sistemoje – ji tikrai veiks.

Kasdien pati sau keliu iššūkį tapti sprendimo dalimi ir džiaugsmingai pulti į laukiantį mūšį už mūsų nacijos sielą. Mano iššūkis jums – prie jo prisidėti. Atėjus metui pasiraitoti rankoves, nenuleiskime rankų.

Praėjus daugeliui metų, ši akimirka jau bus praeityje. Mūsų vaikai ir anūkai paklaus, kur buvome, kai visa kabėjo ant plauko.

Paklaus, kaip viskas vyko. Nenoriu, kad papasakotume tik apie tai, kaip jautėmės. Noriu, kad išklotume, ką nuveikėme.“ – Kamala Harris

Kamala D. Harris – Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentė. Savo karjerą pradėjusi Alamedos apygardos prokuratūroje, vėliau ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore.

Tapusi Kalifornijos generaline prokurore, Harris kovojo su tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis, didžiaisiais bankais, stambiomis naftos korporacijomis bei pelno nesąžiningai siekiančiais koledžais ir gynė kritikos strėlių sulaukusį Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą.

Ji taip pat aktyviai sprendė pradinių mokyklų lankomumo problemą, pirmoji šalyje ėmėsi duomenų viešinimo iniciatyvos rasinėms skirtims baudžiamosios justicijos sistemoje atskleisti ir įteisino policijos pareigūnams būtinus mokymus apie pasąmoninį šališkumą.

Antrąja į JAV Senatą išrinkta juodaode, o vėliau – pirmąja moterimi, pirmąja juodaode ir pirmąja indų kilmės amerikiete JAV viceprezidente tapusi Harris be atvangos siekė reformuoti baudžiamosios justicijos sistemą, padidinti minimalų atlyginimą, nemokamą aukštesnįjį išsilavinimą padaryti prieinamą absoliučiai daugumai amerikiečių ir apsaugoti pabėgėlių bei imigrantų teises.

JAV viceprezidentei Kamalai Harris užsispyrimas kalbėti atvirai buvo skiepijamas nuo mažumės. Imigrantų dukra augo Ouklande, Kalifornijoje, bendruomenėje, kuriai itin rūpėjo socialinis teisingumas. Jos tėvai – pripažintas ekonomikos ekspertas iš Jamaikos ir visų mylima vėžį tyrinėjusi mokslininkė iš Indijos – susipažino dar studijuodami Berklyje, kur abu aktyviai dalyvavo pilietinių teisių judėjime.

Augdama Harris niekada neslėpė aistros teisingumui, tad vos baigusi teisės mokyklą ir išsyk priimta dirbti prokuratūros teisininke netrukus pagarsėjo kaip viena drąsiausių naujovių ir pokyčių iniciatorių JAV teisėsaugos sistemoje.

Greitai ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore, o vėliau – ir aukščiausiąja teisėsaugos pareigūne Kalifornijos valstijoje. Aktyvia kova už viduriniosios klasės gerovę ir atstovavimu tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti, garsėjanti Harris per iškeldinimo krizę bylinėjosi su didžiaisiais bankais ir Kalifornijos darbininkų šeimoms iškovojo istorinės reikšmės žalos atlyginimą.

Ji pritaikė holistinius, konkrečiais duomenimis paremtus metodus daugeliui skaudžiausių Kalifornijos problemų spręsti ir sąmoningai vengė „griežtų bausmių“ retorikos, kurią laikė tiesiausiu keliu į kraštutinumus. Jos mantra tapo ne „griežtos“ ir ne „švelnios“, tačiau „sumanios“ bausmės.

Sumanumas – tai išmoktos ir visomis jėgomis puoselėjamos tiesos, leidžiančios mums tapti geresne bendruomene. Būtent šis principas Harris nuvedė neįtikėtinu, pokyčių gausiu karjeros keliu – nuo Kalifornijos generalinės prokurorės iki JAV senatorės ir galiausiai viceprezidentės. Kiekvienose šių pareigų jai teko spręsti gausybę sudėtingų problemų, pradedant sveikatos priežiūros sistema ir baigiant imigracija, nacionaliniu saugumu, opioidų krize ir vis augančia gyventojų nelygybe.

Aptardama milžiniškus mums visiems kylančius iššūkius ir remdamasi didžiulėmis pastangomis įgyta išmintimi bei įžvalgomis tiek iš pačios Harris karjeros, tiek iš labiausiai ją įkvėpusių žmonių darbų, knyga ,,Įsipareigojusi tiesai“ tampa neįtikėtinu problemų sprendimo, krizių valdymo ir lyderystės nelengvu laikotarpiu vadovėliu.

Pasakodama apie savo gyvenimo kelionę ir įspūdingus pastaruoju metu nuveiktus darbus, Kamala Harris atskleidžia bendrų pastangų, bendro tikslo ir bendrų vertybių viziją.

Knygoje ,,Įsipareigojusi tiesai“ gausu kertinių tiesų, tarp kurių – ir tai, jog palyginti maža žmonių saujelė atkakliai stengiasi milžinišką mūsų daugumą įtikinti, jog mus sieja kur kas mažiau bendrumų nei iš tikrųjų. Mūsų pareiga – jų nepaisyti ir toliau gyventi su mūsų visų bendra tiesa.

Kai to pasieksime, bendros pastangos mums ir puikiai mūsų valstybei (JAV) leis klestėti dabar ir dar daugelį ateinančių metų.

PASAULINIS BESTSELERIS
ATNAUJINTAS LEIDIMAS

„R. B. Cialdinis patobulino tai, kas jau yra klasika. Šis atnaujintas „Įtakos galios“ leidimas patvirtina, jog knyga per pastaruosius penkiasdešimt metų yra vienas svarbiausių leidinių apie verslo ir elgsenos mokslus. Naujai papildyta ji yra nuostabi.“ – Daniel H.Pink, bestselerių autorius

Dr. Robertas B. Cialdinis atnaujintame „Įtakos galios“ leidime dalijasi naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, savo įžvalgomis, paaiškinimais ir patirtimi, kaip etiškai tai pritaikyti kasdieniame gyvenime, internetinėje prekyboje, versle.

ĮTAKOS PRINCIPAI:

• Grįžtamumas.
• Įsipareigojimas ir nuoseklumas.
• Socialinis įrodymas.
• Mėgstamumas.
• Autoritetas.
• Stoka.
• Vieningumas (dar vienas principas, aprašytas tik šiame atnaujintame leidime).

SUSIPAŽINKITE SU UNIVERSALIAIS ĮTAKOS PRINCIPAIS, SUŽINOKITE, KAIP JUOS TAIKANT PASKATINTI ŽMONES VEIKTI TAIP, KAIP JŪS NORITE, IR KARTU IŠMOKTI ATSISPIRTI NEETIŠKIEMS MĖGINIMAMS DARYTI ĮTAKĄ JUMS.

Robertas B. Cialdinis – mokslų daktaras, vienas didžiausių įtakos ir įtikinėjimo meno ekspertų, visame pasaulyje žinomas lektorius, bestselerių autorius. Jis dažnai tituluojamas „Įtakos meno krikštatėviu“.

Autorius yra Arizonos valstijos universiteto psichologijos ir rinkodaros profesorius emeritas. Jis buvo išrinktas Asmenybės ir socialinės psichologijos bendrijos (Society of Personality and Social Psychology) prezidentu ir yra Nacionalinės mokslų akademijos (National Academy of Sciences) bei Amerikos menų ir mokslų akademijos (American Academy of Arts and Sciences) narys.

Cialdinis dažnai skaito pranešimus viso pasaulio organizacijoms apie etinį ir praktinį įtakos mokslo taikymą versle. Visą jo gyvenimą trunkantį domėjimąsi socialinės įtakos vingrybėmis profesorius aiškina tuo, kad užaugo grynai itališkoje šeimoje, daugiausia lenkų apgyventame rajone, istoriškai vokiškame mieste (Milvokyje), kuris kitais atžvilgiais yra kaimiškoje valstijoje.

Dr. Robertas B. Cialdinis, ne vieną apdovanojimą pelnęs elgsenos mokslų specialistas ir bestselerių autorius, verslo konsultavimo įmonės „Influence at Work“ prezidentas ir generalinis direktorius.

Atnaujinta „Įtakos galia“ paremta dr. R. B. Cialdinio net 35 metų moksliniais darbais, kurie pagrįsti tyrimais ir recenzuoti kitų mokslininkų.

Tai – išsamus vadovas, kaip taikant įtakos principus paskatinti žmones veikti taip, kaip jūs norite.

„Šis Jono Öhmano „džiazas“ – ir apie Ukrainą, ir apie Lietuvą. Apie valstybingumą, pralaimintį prieš feodalinę korupciją, biurokratiją ir tingumą. Knyga autentiška, atvira ir nuoširdi, provokuojanti klausimus, kamuojančius ir patį autorių – gryną švedą, patyrusį su Lietuva audringą laisvės romaną, todėl taip tiksliai užčiuopiantį istorines paraleles. Žingsnis po žingsnio virtusį tikru šiuolaikiniu partizanu, „išdurnėjusiu litovcu“, „šalena panda“, „volontioru“, džiazuojančiu visais įmanomais ir neįmanomais būdais, kad padėtų ir gelbėtų. O su šia knyga – kad primintų, kas mums yra Ukraina, skatintų palaikyti ir suprasti kovotojus, kurie Rytų Ukrainoje gina savo ir mūsų laisvę.“ 
Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Kai Rusija staigiai okupavo Krymą ir įsibrovė į Rytų Ukrainą, supratau, kad kituose sąrašuose būsime mes, Baltijos šalys. To niekada nebus, pasakiau sau, ir kartu su draugais ėmėme gabenti paramą Ukrainos kariams Donbase.

Teko būti apšaudytam rusų separatistų, pajusti mirties baimę, būti apsuptam juodo nevilties šešėlio. Bet taip pat teko ragauti ryžto ir ištvermės vaisių, be to, aiškiai suvokti, kas yra tikroji laisvės kova ir kaip ji turi būti vedama.

Ukrainoje per savo išgyvenimus, žvelgdamas pro karo marazmo prizmę ir bendraudamas su ten kovojančiais žmonėmis, pradėjau suprasti, ką reiškia „hibridinis karas“. Tai – visiškas džiazas. Ši knyga yra mano signalas, kad mes Lietuvoje, norime ar nenorime, privalome tai suprasti. Ir išmokti džiazuoti.

Egzistuoja vienas nusižengimas, galintis sugriauti poros santykius, laimę ir pakirsti tapatumo jausmą, – neištikimybė. Išdavystė skaudina, rašo Perel, tačiau įmanoma atsitiesti. Žvelgdamos tinkama kryptimi poros gali augti ir pasimokyti iš šios sukrečiančios patirties tiek nusprendusios likti kartu, tiek pasukusios skirtingais keliais.

Knygoje rasite daug svarbių klausimų ir atsakymų:
Ar įmanoma vienu metu mylėti daugiau nei vieną žmogų?
Kuo romanas gali būti naudingas santuokai?
Kodėl žmonės – net ir tie, kurių santuokos laimingos, – būna neištikimi?
Kodėl partnerio neištikimybė šitaip skaudina?
Ar visada verta atskleisti slaptus meilės ryšius?

Psichoterapeutė, populiariausia New York Times autorė Esther Perel garsėja kaip viena įžvalgiausių ir originaliausių šiuolaikinių porų santykių specialisčių. Ji laisvai kalba devyniomis kalbomis, užsiima privačia psichoterapine praktika Niujorke ir konsultuoja į Fortune 500 sąrašus įtrauktas įmones.

Garsusis Esther Perel pranešimas TED Talks konferencijoje peržiūrėtas daugiau kaip 20 mln. kartų, o knyga „Tarp kasdienybės ir geismo" tapo tarptautiniu bestseleriu ir jau yra išversta į 25 kalbas. Naujausia autorės knyga „Naujas žvilgsnis į neištikimybę" – dar vienas New York Times bestseleris. Esther Perel taip pat yra populiarios tinklalaidės Where Should We Begin? režisierė ir vadovė. Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje EstherPerel.com.