Negrožinė literatūra

Septinto „Lietuvos istorijos“ tomo pirmoje dalyje pristatomas trumpasis Lietuvos istorijos XVIII amžius, jo samprata ir chronologiniai rėmai (1733–1795 m.). Šis amžius nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad valdant Augustui III Respublikoje prasidėjo visuomenės modernėjimas, o valdant Stanislovui Augustui jis įgavo pagreitį ir išsiliejo valstybės ir visuomeninių santykių pertvarkos veiksmais. Tokia Lietuvos istorijos XVIII a. samprata yra naujovė.
Knygoje Lietuva suvokiama kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, bet kartu matomi ir parodomi valstybės lietuviškųjų etninių žemių savitumai. Svarbu pabrėžti, kad į Lietuvos sampratą įtraukiama ir Mažoji Lietuva. Knygoje pateiktas kompleksinis jos vaizdas XVIII amžiuje. Jos gyventojai lietuvininkai suprantami kaip lietuvių tautos dalis, gyvenanti kitomis politinėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis.
Knygoje pateikiamas europinis Lietuvos istorijos kontekstas, apibūdinami Respublikos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis Rusija, Prūsija ir Austrija, daug dėmesio skiriama Lietuvos vietai Respublikoje parodyti, aptariamos priemonės, kuriomis Lietuvos politinės jėgos saugojo savo valstybingumą. Respublika pristatoma kaip dviejų valstybių, Lenkijos ir Lietuvos, konfederacija. Knygoje detaliai aprašomi XVIII a. atnešti kokybiniai ir kiekybiniai Lietuvos valstybės kultūrinio kraštovaizdžio pokyčiai, žmonių veiklos poveikis gamtinei aplinkai. Aptariami XVIII a. demografiniai procesai, pirmą kartą į mokslinę apyvartą kompleksiškai įvedama XVIII a. antrosios pusės statistinė medžiaga apie gyventojų skaičių, jų tankumą, pasiskirstymą kaimo ir miesto erdvėje. Apžvelgiama etninė ir konfesinė Lietuvos valstybės gyventojų struktūra, krikščioniškųjų bažnyčių organizacija, erdvinė, etninė ir socialinė tikybų sklaida.

„Dabartinės akimirkos įsisąmoninimas – vienintelis būdas įgyti išminties, kuri padės klestėti ir kilti aukštyn. O per tas sąmoningas akimirkas gyja praeities žaizdos, išnyksta sielvartas, pradedi gerbti ir suprasti emocijas, gimsta atjauta ir meilė, išgelbėjami santykiai, susilpnėja prisirišimai, išryškėja galimybės ir viduje įsiviešpatauja nuolatinis saugumo jausmas.“

Ši knyga apie tai, kaip paprasta granato sėkliukė, pora neveikiančių ausinių, prikimštas lagaminas, giedančių budistų būrelis ir apdulkėjęs senas skeletas pakeitė vieną gyvenimą. Keturiasdešimt dienų, praleistų budistų vienuolio Tik Nat Hano įkurtame vienuolyne, – tai keturiasdešimt mažų, bet neįkainojamų atradimų, kurie, pasak knygos autorės, rodo mums kelią Namo.

Nuostabi knyga, iškalbingai supriešinanti budistinę Tik Nat Hano filosofiją su šiuolaikiniu mūsų gyvenimo būdu, – įkvepianti, paremta pačios autorės patirtimi. Ši knyga atskleidžia dvasingumą, esantį kasdieniuose dalykuose, pasakoja apie pusiausvyrą ir trapumą chaoso akivaizdoje, o svarbiausia - liudija apie įsisąmoninimo svarbą. Ją būtina perskaityti visiems, kas ieško paprastų etiškos gyvensenos receptų.
Dr. Sema K. Sgaier

Paterson atgaivina įžvalgias tiesas ir atseka jų stiprų ir aiškų atgarsį kiekvienoje brangioje kasdienio gyvenimo akimirkoje – taip ji primena, kiek daug galėtume pasiekti, jeigu rastume laiko sustoti, apsidairyti ir įsiklausyti.
Ragini Michaels, knygos „Šaltakraujiškumas“ autorė

Mary Paterson yra „Lotus Yoga“ centro Toronte įkūrėja ir vadovė. Ji sertifikuota kundalini bei hatha jogos mokytoja ir dėsto jogą visame pasaulyje. Interviu su ja publikavo tokie žurnalai ir dienraščiai, kaip Elle Canada, The Toronto Star, The Globe ir Mail. Mary buvo profesionali klasikinio baleto šokėja ir dalyvavo įvairiuose teatro spektakliuose bei filmuose. Ji daug keliavo po Indiją, o šiuo metu gyvena Toronte, Kanadoje.

Mes visi senstame. Tai natūralus mūsų gyvenimo reiškinys. Tačiau kaip senti laimingai? Kaip be baimės priimti neišvengiamus gyvenimo pokyčius? Kaip su džiugesiu laukti naujos dienos ir naujo gimtadienio? Kaip susikurti kitokį, patrauklų ir mielą, senatvės įvaizdį?
Siekti laimingos senatvės – tai pirmiausia išmokti gyventi visavertį gyvenimą, gyventi gerai, kad ir kokio amžiaus būtume. Priešingai nei dažnai tvirtinama, senatvė nėra neigiama bauginanti permaina – tai daugybę pranašumų turintis gyvenimo tarpsnis. Išmokime į jį žiūrėti palankiai. Požiūris į senatvę tiesiogiai veikia ir mūsų pačių senėjimą, o klestintis jaunystės kultas, deja, dažnai neleidžia teigiamai nusiteikus leistis nešamam amžiaus tėkmės. Reikia suprasti, kad senatvę nebūtinai lydi priklausomybė nuo kitų, fizinis ir psichinis nuosmukis, Alzheimerio liga. Statistika byloja, kad laimingų pagyvenusių žmonių esama netgi daugiau nei nelaimingų.

Ši knyga iš esmės kalba apie vieną dalyką: mes galime aktyviai kurti savo likimą ir būti laimingi, nepriklausomai nuo biologinio amžiaus.

Claudine Badey-Rodriguez (Klodin Badi-Rodriges) – psichologė, senėjimo specialistė, populiarių leidinių apie senatvę autorė, rengia paskaitas ir konsultacijas pagyvenusiems žmonėms.

Kiek mena žmonija, pionieriai visada siekdavo dangaus. Per pastaruosius du šimtus metų jie užvaldė orą ir tai davė pradžią šiuolaikiniam pasauliui. Šiuo metu jie stengiasi, kad kosmosas taptų mums pasiekiamas. Tai išradėjai ir žaislų gamintojai, mėgėjai ir nuotykių ieškotojai, fantazuotojai, svajotojai ir, be abejo, pakvaišėliai. Kai kas juos laiko neatsakingais, netgi pavojingais. Tačiau tokių žmonių sutikau daug: su jais dirbau, skraidžiau, juos finansavau. Žaviuosi ir pasitikiu jais. Manau, tokie žmonės yra mūsų ateitis.
Šioje knygoje į skraidymo istoriją žvelgiu per įvairius nutikimus ir žmones, iš kurių gyvenime sėmiausi įkvėpimo. Čia rasite pasakojimų apie nuostabius gelbėjimo žygdarbius, pasiektus ir nepasiektus rekordus, neįtikėtinų ištvermės ir išgyvenimo istorijų ir keletą mano paties nuotykių.
<...>
Kaip ir daugelis, gyvenusių iki manęs, buvau įkritęs į jūrą ir labai sušalęs vėliau sužvejotas. Žinau, ką reiškia nušalti. Žinau, ką reiškia, kai instinktyviai jauti, jog balionas kyla ten, kur oras yra per retas, kad galėtum normaliai kvėpuoti. Žinau, ką rodo aukščiamatis, kai krenti iš dangaus.

„Siekti dangaus“ – tai istorija apie tuos, kurie rizikavo viskuo, kad įgyvendintų savo svajones, ir savo žygiais bei vizijomis negrįžtamai pakeitė pasaulį.

Richardas Bransonas (Ričardas Brensonas, gim. 1950) – vienas žymiausių šio meto britų verslininkų, milijardierius, garsiosios verslo grupės „Virgin Group“ įkūrėjas ir vadovas, ekstremalių pojūčių bei nuotykių mėgėjas, neretai laikomas ne tik vizionieriumi, bet ir išsišokėliu bei padūkėliu, kuris mielai griebiasi rizikingų idėjų ir paverčia jas pelningu verslu.

Trečiajame Lietuvos istorijos tome (XIII a. – 1385 m.: valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų) atskleidžiama XIII–XIV a. Lietuvos visuomenės struktūra ir gyvenimas, jos vidaus ir užsienio politiniai santykiai, valstybingumo raida. Nuo XIX a. romantiškos istoriografijos laikų vis dar gajus įsitikinimas, kad Lietuvos pagoniškasis laikotarpis yra didybės, galybės, sėkmės amžiai, kai lietuviai buvo vieningi, stiprūs, jiems klusniai lenkėsi kaimynai, rusų žemės noriai priimdavo lietuvių kunigaikščius, kurie plėtė šalies teritoriją atsilaikydami prieš dvi agresijas – Vokiečių ordino ir totorių. Išpuoselėta žemdirbystė, aukšto lygio amatai, vietinė ir tarptautinė prekyba, atsirandantys miestai, gerbiami protėvių dievai, sumanių patriotiškų didžiųjų kunigaikščių valdžia – visa tai buvo nesenkantys lietuvių galios šaltiniai. Tokie vertinimai vis dar plinta populiarioje literatūroje, kartu ir istorinėje visuomenės savimonėje, nors naujesnė istoriografija šiuos vertinimus gerokai pakoregavo, pasiūlydama kur kas sudėtingesnį (bet ne mažiau garbingą) požiūrį į ankstyvosios Lietuvos valstybės laikus.
Šioje knygoje nėra tautinių mitų apie pagoniškosios Lietuvos didybę. Autoriai kūrė tekstą remdamiesi patikimais istorijos, archeologijos, kalbotyros, etnologijos ir etnografijos šaltiniais bei jų interpretacijomis mokslinėje literatūroje. Ne vienas didvyriškos praeities puslapis šioje knygoje toks nebeatrodys, o vien paraštėse minėti ar visai nepastebėti įvykiai, reiškiniai, problemos įgaus naujų netikėtų reikšmių ir atspalvių. Pagrindiniais šios knygos leitmotyvais laikoma Lietuvos valstybės kūrimasis ir dinamiška visuomenės raida, pasireiškusi ne tik gebėjimu prisitaikyti prie aplinkinio pasaulio, bet ir jį veikti. Ankstesniais amžiais nematytas lietuvių aktyvumas leido Lietuvai nuo XIII a. tapti Europos istorijos subjektu, kuriančiu ir savo, ir bendrą Europos istoriją.

Būti tėvais – nelengva. Vaikų auklėjimas – tikras menas!
Knyga „Mokėkime vaikams pasakyti „ne““ – puiki paspirtis šiuolaikiniams tėvams. Joje pateikta daug praktinių patarimų ir pasiūlymų, kaip sklandžiau ir maloniau bendrauti su vaikais.
Autorius neaukština dar neseniai vyravusio valdingo autoriteto, kaip tik ragina jį rodyti apgalvotai ir veiksmingai. Pasak jo, svarbiausia – šeimos laimė ir visų jos narių tarpusavio pagarba. Tačiau dera atminti, kad, norint sėkmingai auklėti vaikus ir įskiepyti jiems svarbiausias vertybes, būtina mokėti pasakyti „ne“ – ne tik tvirtai, bet ir argumentuotai, ne iš pykčio, bet su meile.

Robert Langis daugelį metų dirba vaikų ugdymo srityje, siekia pagerinti tėvų, vaikų ir auklėtojų gyvenimo kokybę.
Auginkime atsakingus vaikus!

1992-ųjų balandį iš pasiturinčios Vašingtono priemiesčio šeimos kilęs vaikinas autostopu nukeliavo į Aliaską ir patraukė į laukinę gamtą. Jis buvo puikus mokinys ir vienas geriausių sportininkų. Su pagyrimu baigė Emorio universitetą. Tačiau netikėtai pasikeitė vardą, atidavė labdarai visas santaupas iš banko sąskaitos, paliko likimo valiai savo mašiną ir daugumą daiktų, sudegino visus pinigus, turėtus piniginėje ir ėmė kurti naują gyvenimą. Jo šeima nieko nenutuokė: nei kur jis galėtų būti, nei kas jam nutiko... Kol apirusį vaikino kūną rado briedžių medžiotojų būrys.
Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?

Bauginanti… Iškalbinga… Širdį verianti žmogaus troškimų drama.
„The New York Times“

Prikaustantis dėmesį pasakojimas. Derėtų pasidomėti kiekvienam, kada nors svajojusiam akis į akį susitikti su nuožmia gamta. Jaudinanti knyga.
„Washington Post“

Jonas Krakaueris (gim. 1954 m.) - JAV rašytojas, žurnalistas, alpinistas, keliautojas. Jo knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimtį pasaulio kalbų. Ypatingos sėkmės sulaukė ne vienus metus iš „New York Times“ bestselerių sąrašų nesitraukęs autoriaus kūrinys „Į laukinį pasaulį“ ir „Times“ žurnalo Metų knyga išrinktas bei kelioms prestižinėms JAV literatūros premijoms nominuotas autobiografinis pasakojimas apie tragišką kopimą į Everestą Išretėjusiame ore („Into Thin Air“). 1998-aisiais Krakaueris įkūrė atminimo fondą „Everestas'96“ ir skyrė jam lėšų iš honoraro, gauto už pastarąją knygą. 1999-aisiais autorius buvo apdovanotas prestižine Amerikos menų ir literatūros akademijos literatūros premija. Pasak jos skyrėjų, „Krakauerio kūryboje geriausios tiriamosios žurnalistikos atkaklumas ir drąsa dera su stilingu subtilumu bei dideliu rašytojo įžvalgumu“. 2007-aisiais pagal šią knygą režisierius Seanas Pennas sukūrė garsų to paties pavadinimo filmą.

„Filosofija atlieka visad labai aktualią funkciją – kuria konceptus. Niekas kitas už ją šito padaryti negali. <…> Šiandien žodžius "konceptas" ir "kūrybiškas" savinasi informatika, komunikacija, komercinė reklama, ir tie "konceptų kūrėjai" – įžūli padermė, kuri pardavimo aktą pateikia kaip aukščiausią kapitalistinę mintį, prekės cogito. Tokių galių akivaizdoje filosofija jaučiasi menka ir vieniša, bet jeigu jai ir teks mirti, tai ji mirs iš juoko.
Manau, filosofijai netrūksta nei publikos, nei sklaidos, tačiau ji – tarytum pogrindinis mąstymas, nomadinė mąstymo būsena. Vienintelė komunikacija, kurios galėtume norėti, – tai Adorno modelis: butelis jūroje, arba Nietzsche's modelis: vieno mąstytojo paleista ir kito pakelta strėlė.“

„Derybos“ – pirmoji lietuvių kalba pasirodžiusi Gilles'io Deleuze'o knyga, kurioje su vieno reikšmingiausių XX amžiaus prancūzų filosofo idėjomis ir darbais supažindinama jo paties lūpomis. Knygoje surinkti 1972–1990 metais daryti interviu, keletas pratarmių atskleidžia nomadinį Deleuze'o mąstymą ir yra puikus įvadas į jo filosofiją, kuri padarė didžiulę įtaką tokioms disciplinoms kaip psichoanalizė, estetika, kino teorija, kultūros studijos.

Knygoje „Esminis skirtumas: vyriškos ir moteriškos smegenys. Visa tiesa apie autizmą“ psichologas Simonas Baronas-Cohenas patvirtina tai, ką daugelis iš mūsų įtarė jau seniai: vyriškos ir moteriškos smegenys skiriasi. Novatoriškoje ir tarpais net kontroversiškoje studijoje autorius pateikia mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad moteriškos smegenys labiau skatina atjausti, o vyriškos labiau pritaikytos perprasti ir kurti sistemas - ne tik kompiuterius ir mašinas, bet ir tokias abstrakčias sistemas kaip politika ir muzika. (Tokie skirtumai pastebimi net tarp naujagimių!) Remdamasis vyriškų ir moteriškų smegenų skirtumų įrodymais, autorius plėtoja teoriją, kad autizmas (ir jo atmaina - Aspergerio sindromas) yra kraštutinių vyriškų smegenų pavyzdys - sergantieji šia liga gali analizuoti sudėtingiausias sistemas, bet neturi sugebėjimo atjausti.

Nesudėtingai parašytoje knygoje rasite ne tik įdomių faktų ir intriguojančių įrodymų apie lyčių skirtumus bei autizmą, bet ir testų, kuriais remdamiesi galėsite išsiaiškinti, kokio tipo yra jūsų smegenys.

Simonas Baronas-Cohenas (Saimonas Beronas-Koenas) Kembridžo universitete dėsto psichologiją ir psichiatriją, vadovauja šio universiteto Autizmo tyrimų centrui (Autism Research Centre). Per savo praktiką jis atliko daugybę tyrimų apie autizmą ir lyčių skirtumus. Taip pat yra knygų „Autism: The Facts“ bei „The Science of Evil: On Empathy and the Origins of Cruelty“ autorius.

Kaip žinoti, kada geriausias metas pradėti mokyti vaiką sėstis ant puoduko? Ką daryti, jei jis vis dar nesusitvarko, nors jau metas lankyti darželį? Ką daryti, jeigu vaikas vis dar šlapinasi į lovą? Patarimų, gerų idėjų kupinos knygos, padrąsinančios tėvus kasdieniame gyvenime.

Šioje knygelėje tėvai ras daugybę išradingų patarimų ir pasiūlymų, kaip užauginti savarankišką, savimi pasitikintį ir atsakingą vaiką.
Knygelėje analizuojamos įvairaus amžiaus vaikams pasitaikančios sudėtingos situacijos, mokoma jų nesureikšminti ir tinkamai į jas reaguoti.

1907 metų rudenį Vilniuje susitiko du žmonės, susipažino ir patiko vienas kitam. „Nenori man duoti pamokų, bet tai nieko“, – su giedru humoru tarė sau Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Absoliučiai viską žinojau“, – jau po keliasdešimt metų savo pirmąjį ir lemtingąjį įspūdį prisiminė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Taip gimė meilė, ir prasidėjo tie treji su puse jų gyvenimo metų, apie kuriuos – ši knyga.
Knyga Laiškai Sofijai sumanyta ir parengta kaip dokumentinė, iš dalies memuarinė, M. K. Čiurlionio paskutinių metų biografija. Dailininko ir kompozitoriaus laiškus sužadėtinei, vėliau žmonai, papildo S. Čiurlionienės ir kitų amžininkų atsiminimai bei laiškai.
Knygos puslapiuose atsiskleidžia svarbiausi menininko – kūrėjo ir žmogaus – gyvenimo įvykiai, emocinės bei kūrybinės paskatos, o kartu ir gniuždančios aplinkos, realių išorinių sąlygų poveikis – lyg visi spinduliai lęšyje būtų nukreipti į kiaurai veriantį ugnies tašką.
M. K. Čiurlionio ir S. Kymantaitės laiškai liudija, kiek daug gali nuveikti žmonės, padėdami vienas kitam, ranka rankon žengdami keliu, kurį M. K. Čiurlionis nusakė paprastais vilties žodžiais: „Dirbsime, tikėdami geresne žmonijos ateitimi, tikėdami savimi, kad pridėsime nors po vieną plytelę prie rūmo, šimtais amžių statomo.“

Ką reiškia būti vyru Lietuvoje? Kokie jausmai ir pojūčiai susiję su nuolatiniu vyrų mėginimu būti tikrais vyrais? Kas daro vyrišką gyvenimą pakenčiamą? Kodėl vyriška tapatybė dažnai tampa skausmo ir nevilties priežastimi? Tai tik dalis klausimų, keliamų šioje provokuojančioje studijoje. Pasitelkdamas vyrų patirtis, jų gyvenimo pasakojimus ir kultūrinius tekstus, autorius analizuoja, kaip skirtingos vyrų grupės konstruoja, išgyvena ir patiria vyriškumą. Tai pirma tokio pobūdžio sociologinė studija Lietuvoje.

Artūras Tereškinas – sociologas, kultūros kritikas, rašytojas. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją Harvardo universitete, JAV. Yra dėstęs JAV, Švedijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Jis yra išleidęs dvi eilėraščių ir šešias akademines knygas, išspausdinęs daugiau nei septyniasdešimt straipsnių lyčių, seksualumo, populiariosios kultūros temomis lietuvių ir anglų kalbomis. Studijų „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001) ir „Imperfect Communities: Identity, Discourse and Nation in the Seventeenth-Century Grand Duchy of Lithuania“ (2005) autorius bei knygos „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ (2002) sudarytojas.

Knygoje „Kas peš, kas raus“ autorė pateikia per dvidešimt metų sukauptą patirtį dėstant žaidimų organizavimo metodiką tuometinėje Vilniaus konservatorijoje. Tai praktinė ir teorinė priemonė visiems, nepraradusiems noro kurti, džiaugtis ir fantazuoti. Knyga padės tėvams ir pedagogams, užklasinės veiklos kolektyvų bei folkloro grupių vadovams smagiai ir turiningai leisti laiką su vaikais, ugdyti jų kūrybingumą ir tobulinti bendravimo įgūdžius.
Leidinyje yra daugiau nei 200 įvairiausio pobūdžio – ikimokyklinių, šeimos, mokyklinių, liaudies, skautų ir kitokių – žaidimų. Pateikiama ir metodinės medžiagos, kaip organizuoti ir vesti žaidimus. Beveik visi aprašyti žaidimai buvo išbandyti per pedagogines praktikas įvairiuose kolektyvuose, mokymo įstaigose, neįgaliųjų ugdymo centruose.
Autorė linki linksmai, turiningai pramogauti, nenuobodžiauti kelionėje ar išvykoje. Tegul žaidimas teikia poilsį ir džiaugsmą!

Vis daugiau vaikų auga išsiskyrusiose šeimose. Paaiškėjus, kad tėvų skyrybos
neišvengiamos, trapus vaiko pasaulis beveik visada ima byrėti į šipulius. Kad ir kokio amžiaus vaikas būtų, jam tai neabejotinai sunkus išbandymas. Apimtas prieštaringų jausmų ir emocijų, vaikas nebesupranta, kodėl staiga ima jaustis kaltas, pyksta, išgyvena dėl to, kas jo laukia... O krizės ištikti tėvai tada tik dar labiau sutrinka.

Jautrus ir profesionalus knygos autorių – žurnalistės Isabelle Gravillon (Izabel Gravijon) ir vaikų psichiatro profesoriaus Maurice’o Berger (Moriso Beržė) žvilgsnis padės suprasti vaiką apėmusį dvasinį sąmyšį ir pasiūlys atsakymus į daugelį rūpimų klausimų: kaip pasidalyti vaiko globą, kaip sukurti dvejus jaukius namus, kokių atsargumo priemonių imtis kuriant naują šeimą? Knygoje išdėstyti vertingi patarimai padės išsiskyrusioms poroms sutarti, o vaikui – mėgautis visaverčiu ryšiu su savo tėvu ir motina.

Šis dvigubas žurnalo numeris skiriamas prancūzų mąstytojo, žymiausio ir įtakingiausio iki šiol prancūziškosios fenomenologinės filosofijos kūrėjo Maurice'o Merleau-Ponty idėjoms.

Francois Lyotard’as knygoje „Postmodernus būvis“ išplečia postmodernizmo sąvoką ir nagrinėja naująją mokslo, technologijų, menų būklę, technokratijos reikšmę, informacijos srauto valdymo būdus. Knygos pagrindinė tema – valdžios įteisinimas ir žinojimo pagrindimas šiuolaikinėje visuomenėje. Loytard’as itin didelę reikšmę teikia kalbai. Jo manymu, postmodernaus žinojimo pasaulį galima traktuoti kaip kalbinį žaidimą: kalbėti, vadinasi, dalyvauti žaidime, kurio tikslas yra naujų ir nuolat kintančių socialinių ryšių kūrimas.

Naujasis knygos leidimas lietuvių kalba pasirodo pataisytas ir papildytas pratarme, kurioje raginama iš naujo įvertinti Lyotard’o filosofijos recepciją Lietuvoje ir aktualumą šiandien.

Dauguma vaikų iš prigimties itin judrūs ir sunkiai suvaldomi. Kaip atpažinti tikrąjį hiperaktyvumą? Galbūt jūsų vaikas tiesiog energingesnis už savo bendraamžius? Kur toji riba, kai neramumas jau nebėra įprastas judrumas? Šioje knygoje tyrinėjamos įvairaus amžiaus hiperaktyviam vaikui būdingos savybės, nerimastingo elgesio priežastys ir ženklai, verčiantys mus suklusti. Deja, dauguma tėvų, užuot įsigilinę, ką iš tikrųjų tuo metu išgyvena ir jaučia siautėjantis vaikas, linkę ignoruoti jo pagalbos šauksmą arba skuba griebtis medikamentinio gydymo. Šia knyga autorė ištiesia pagalbos ranką šeimai, kuri dažnai jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti. E. Rigon apžvelgia galimus pagalbos būdus, bendravimo su tokiu vaiku ypatumus ir pateikia auklėjimo rekomendacijų. Tik žinodami nerimastingo vaiko elgesio priežastis, galėsite jam daugiau padėti ir ramiau reaguosite į namuose vykstančias audras.
Žurnalas „Psichologija Tau“

Emmanuelle Rigon (Emanuel Rigon) yra garsi Prancūzijos psichologė ir psichoterapeutė, vaikystės specialistė bei daugelio knygų autorė.

Prancūzų rašytojo Albert'o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) „Esė rinktinės“ antroje dalyje skelbiami bičiuliui vokiečiui karo metais rašyti laiškai, esė apie mirties bausmę ir kalbos, pasakytos Švedijoje Nobelio premijos įteikimo proga. Esė nagrinėjamos reiklios meilės ir įsipareigojimo tėvynei, mirties bausmės absurdiškumo, menininko vaidmens visuomenėje temos.

„...juo labiau įsipareigoju prieš visuomenę, kai neigiu, kas toje visuomenėje negera, purvina, antihumaniška. Ir Camus kaip tik tai darė. Visa savo eseistika, bent jau didžiąja jos dalimi, jis buvo labai aktyviai įsijungęs į visuomeninių problemų svarstymą. Tuo požiūriu jis buvo vienas įtakingiausių to meto intelektualų. Bet tai irgi stojiška nuostata: nėra kitos išeities.“
A. Šliogeris

„Aš ir toliau manau, kad šis pasaulis neturi aukštesnės prasmės. Tačiau žinau, kad kažkas jame turi prasmę, ir tas kažkas – žmogus, nes jis vienintelis jos reikalauja.“
A. Camus „Ketvirtasis laiškas bičiuliui vokiečiui“, 1944

Alphonso Lingis – lietuvių kilmės filosofas, Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, į lietuvių kalbą išverstų knygų „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“ (1997), „Pavojingos emocijos“ (2002) bei keliolikos veikalų anglų kalba, tarp jų „The Imperative“ (1998), „Trust“ (2004), „Body Transformations“ (2005), „The First Person Singular“ (2007), „Violence and Splendor“ (2008) autorius. Pasaulyje jis taip pat žinomas ir kaip puikus prancūzų filosofų Maurice’o Merleau-Ponty ir Emmanuelio Levino knygų vertėjas į anglų kalbą. Alphonso Lingis savo tekstuose mintis išsako paprastai, įdomiai interpretuoja pamatinius filosofijos veikalus, aprašo skirtingų kultūrų patirtis.

Knygą „Bendra kalba, paskiri balsai“ sudaro tekstai, parašyti remiantis 2003 metais Vilniuje skaitytų paskaitų ciklu. Paskaitose svarstomi pasitikėjimo, pagarbos, tarpasmeninės komunikacijos ir kiti aktualūs naujosios praktinės filosofijos klausimai.

Pirmą kartą trys profesionalūs istorikai – dr. Danutė Blažytė-Baužienė, Mindaugas Tamošaitis ir prof. Liudas Truska – vienoje knygoje pristato Lietuvos Seimo istoriją nuo 1905 m. gruodžio 4 – 5 d. Vilniuje posėdžiavusio vadinamojo Didžiojo Vilniaus Seimo iki 2004 – 2008 m. Seimo kadencijos pabaigos. Leidinio autoriai tikisi, kad „Lietuvos Seimo istorija: XX–XXI a. pradžia“ stiprins parlamentarizmo tradicijas Lietuvos visuomenėje.

Archyvinėmis nuotraukomis iliustruotame leidinyje daug dėmesio skiriama moderniųjų laikų lietuviškojo parlamentarizmo ištakoms, Lietuvos valstybingumo pamatus padėjusiam Steigiamajam Seimui (1920 – 1922 m.), bendrais bruožais pristatomi I (1922 – 1923 m.), II (1923 – 1926 m.), III (1926 – 1927 m.) Seimai, aiškinama „smetoninio“ Seimo (1936 – 1940 m.) specifika, aptariama Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos vieta okupacinės valdžios struktūroje. Atskleidžiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes, valstybingumo įtvirtinimą, plačiau apibūdinama Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (1990 – 1992 m.) veikla, bendrais bruožais pristatomi Seimai, kurie dirbo 1992 – 1996, 1996 – 2000, 2000 – 2004 ir 2004 – 2008 metais.

„Greimo ieškojimas“ – taip vadinosi tarptautinė konferencija, vykusi 2007 m. lapkričio 9–10 d. Vilniaus universitete. Pažymint 90-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines, į jo gimtąją šalį buvo sukviesti po visą Europą išsibarstę jo mokiniai ar pasekėjai, gerai pažįstantys vienas kitą, bet nebeturintys progų susitikti. Baltų lankų žurnalo Nr. 30 skirtas Algirdui Juliui Greimui. Greta publikuojami konferencijoje skaityti pranešimai ir paties Greimo archyviniai tekstai.

Kasdien daugėja porų, apsisprendusių auginti vienturtį vaiką. Tą lemia didėjantis gyvenimo tempas, pakitusios šeimos vertybės, karjeros galimybės. Savo knygoje dr. S. Newman pateikia patarimų ne tik vienturtį jau auginančioms poroms, bet ir tiems, kurie dar tik svarsto apie tai.

Remdamasi šeimų istorijomis, įvairių sričių specialistų nuomone, autorė negailestingai griauna mitus apie išlepintą vienturtį ir išsamiai analizuoja šiuos klausimus:

• kaip apsispręsti dėl šeimos dydžio
• kaip atsispirti spaudimui auginti dar vieną vaiką
• pusiausvyra trijų narių šeimoje
• kaip nubrėžti ribas vaikui, pripratusiam prie nuolatinio abiejų tėvų dėmesio
• kaip ugdyti vienturčio vaiko sėkmės troškimą, kūrybingumą, nepriklausomybę
• kaip pasipriešinti pasenusiems vienturčio vaiko sampratos stereotipams
• vienturtį auginantis vienišas tėvas

Socialinės psichologijos atstovė, dėstytoja ir daugelio knygų autorė dr. Susan Newman (Siuzana Niuman) – vienturčio vaiko auginimo ekspertė, kurios specializacija yra vaikas
bei šeima.

Knygoje „Vaikystė prie kompiuterio: visa tiesa apie smurtinius vaizdo žaidimus“ Lawrence Kutner ir Cheryl K. Olson narplioja politikos, rinkodaros propagandos ir klaidingų ankstesnių tyrimų voratinklį, kuris iki šiol formavo tėvų nuomonę. Autoriai pateikia tėvams praktiškus, tyrimais paremtus patarimus, kaip sumažinti vaizdo žaidimų keliamą pavojų. Jie taip pat nurodo, kaip šie žaidimai, net ir žiaurūs, gali visai netikėtai pasitarnauti vaikams ir šeimoms.


Perskaitę šią knygą sužinosite:
kas iš tikrųjų yra vaizdo žaidimuose, kuriuos žaidžia Jūsų vaikas
kada ir kokie vaizdo žaidimai gali būti žalingi Jūsų vaikui
kodėl vaizdo žaidimai gali tapti svarbiais socialiniais ar mokymo įrankiais
kaip sukurti ir įgyvendinti vaizdo žaidimų taisykles savo namuose
kada reikėtų jaudintis dėl savo vaiko, žaidžiančio su nepažįstamaisiais ar internete
kokių vertinimų susilaukia vaizdo žaidimai.